Plenarinio posėdžio dokumentas
24.10.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES
( 2017/2897(RSP) )
Ska Keller, Ulrike Lunacek, Florent Marcellesi, Terry Reintke, Judith Sargentini, Ernest Urtasun, Monika Vana, Molly Scott Cato
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES
( 2017/2897(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 8, 19, 157, 216 ir 218 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 23, 24, 25, 26 straipsnius ir 31 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005), „Pekinas + 15“ (2010) ir „Pekinas + 20“ (2015),
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių priemones, ypač susijusias su moterų teisėmis, kaip antai JT Chartija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos protokolai,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija),
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Sąjungos Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)[1],
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo[2],
– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[3], kurioje apibrėžiamas ir smerkiamas priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR[4],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.[5],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.[6],
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija,
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu[7],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi seksualinė prievarta, seksualinis priekabiavimas ir bauginimas įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant darbe, yra smurto veiksmai prieš moteris; kadangi smurtas prieš moteris yra brutali diskriminacijos forma ir žmogaus ir pagrindinių teisių pažeidimas;
B. kadangi viena iš trijų suaugusių moterų bent kartą yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą; kadangi ES beveik 55 proc. moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 32 proc. visų aukų ES nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega ar klientas; kadangi 75 proc. aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose profesijose ar vadovaujamose pareigose dirbančių moterų patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą; kadangi 20 proc. jaunų moterų (18–29 metų amžiaus) 28 ES valstybių narių patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje; kadangi viena iš dešimties moterų yra patyrusi seksualinį priekabiavimą ar tapusi persekiojimo, naudojantis naujomis technologijomis, (angl. stalking) auka;
C. kadangi apie daugumą priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo atvejų nepranešama; kadangi daugeliu atvejų moterys nepateikia skundų dėl smurto dėl lyties veiksmų ir seksualinio priekabiavimo; kadangi 25 proc. moterų, kurios nepraneša policijai apie seksualinį smurtą, taip nusprendžia dėl patirtos gėdos; kadangi 20 proc. moterų nenori, kad kas nors apie tai žinotų, o 10 proc. mano, kad policija negalėtų nieko padaryti ar nedarytų;
D. kadangi seksualinis priekabiavimas ir prievarta toleruojami ir į juos žiūrima atlaidžiai visais lygmenimis; kadangi yra susirūpinimą kelianti tendencija kaltinti auką;
E. kadangi Stambulo konvencijoje smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip smurtas, nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba kurį moterys patiria neproporcingai dažnai;
F. kadangi seksualinis priekabiavimas Direktyvoje 2004/113/EB apibrėžtas kaip bet koks nepageidaujamas žodinis, nežodinis ar fizinis seksualinio pobūdžio elgesys siekiant pakenkti arba pakenkiantis asmens orumui, visų pirma kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka;
G. kadangi priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas prieštarauja vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principui ir yra diskriminacija dėl lyties;
H. kadangi lyčių stereotipų taikymas, seksizmas, seksualinis priekabiavimas ir prievarta aukoms turi fizines, seksualines, emocines ir psichologines pasekmes;
I. kadangi nelygus valdžios pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, lyčių stereotipų taikymas ir seksizmas, įskaitant seksistines neapykantą kurstančias kalbas realiame gyvenime ir internete, yra pagrindinės visų formų smurto prieš moteris priežastys;
J. kadangi patyčios ir seksualinis priekabiavimas darbe, privačiose ir viešosiose erdvėse, taip pat politiniame gyvenime yra smurto dėl lyties, nelygybės ir lyčių stereotipų taikymo ir priežastis, ir pasekmė;
K. kadangi lyčių lygybė yra visų visuomenės narių atsakomybė ir jai pasiekti reikia aktyvaus moterų ir vyrų indėlio; kadangi valdžios institucijos turėtų įsipareigoti plėsti vyrams ir jaunesnėms kartoms skirtas švietimo kampanijas siekiant įtraukti vyrus ir berniukus, kaip partnerius, ir palaipsniui užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties bei jį panaikinti ir skatinti bei įgalinti moteris;
L. kadangi neproporcingai daug moterų patiria smurtą ir priekabiavimą politiniame gyvenime; kadangi toks smurtas yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant pareigą užtikrinti nevaržomą moterų atstovavimą politikoje, pažeidimas;
M. kadangi Stambulo konvencijoje raginama kriminalizuoti ir panaikinti seksualinį priekabiavimą ir smurtą prieš moteris ir reikalaujama, kad konvencijos šalys imtųsi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių užtikrinti, kad bet kokiam nepageidaujamam žodiniam, nežodiniam ar fiziniam seksualinio pobūdžio elgesiui, kuriuo siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, ypač kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka, būtų taikomos baudžiamosios ar kitos teisinės sankcijos;
N. kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau tik 15 ją ratifikavo;
O. kadangi klasifikuotų duomenų rinkimas yra būtinas norint sukurti tinkamą kovos su seksualiniu priekabiavimu politiką ir stebėti jos veiksmingumą;
Visiškas netoleravimas ir kova su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta ES
1. griežtai smerkia visų formų seksualinę prievartą ir fizinį arba psichologinį priekabiavimą ir apgailestauja, kad jie yra pernelyg toleruojami, nors iš tiesų yra sistemingi pagrindinių teisių pažeidimai ir sunkūs nusikaltimai, už kuriuos būtina bausti; pabrėžia, kad būtina panaikinti nebaudžiamumą užtikrinant, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
2. ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Stambulo konvenciją, be kita ko, sukuriant klasifikuotų duomenų rinkimo sistemą, kurioje duomenys suskirstyti pagal kaltininkų amžių ir lytį, taip pat pagal kaltininko ir aukos santykį, ir kuri apima seksualinį priekabiavimą;
3. ragina valstybes nares kriminalizuoti visų formų seksualinį priekabiavimą ir vykdyti prevencijos politiką, švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas siekiant užtikrinti, kad visiško netoleravimo požiūris taptų norma;
4. ragina valstybes nares nebeblokuoti Direktyvos dėl moterų įmonių valdybose; atkreipia dėmesį į Komisijos atsakomybę daryti viską, ką gali, siekiant pažangos šioje srityje; pažymi, kad dėl įvairovės stokos ir diskriminacinės darbo kultūros padidėja seksualinio priekabiavimo atvejų tikimybė; todėl pabrėžia, kad visais sprendimų priėmimo lygmenimis svarbu padidinti moterų skaičių;
5. ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl smurto prieš moteris, kurioje daugiausia dėmesio būtų skirta žmogaus teisėms ir visų aukų apsaugai;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti rengti policijos ir teisminių institucijų mokymus ir stiprinti paramos aukoms teikimo visais su priekabiavimu susijusiais klausimais – tiek internete, tiek ne internete – pajėgumus, taip pat teikti psichologinę pagalbą teismuose nagrinėjant su šiuo klausimu susijusias bylas;
7. pabrėžia, jog labai svarbu, kad vyrai įsipareigotų vykdyti pokyčius ir panaikinti visų formų priekabiavimą bei seksualinį smurtą šalinant aplinkybes ir struktūras, kurios, galbūt tik pasyviai, sudaro sąlygas elgesiui, kuris galėtų lemti tokius veiksmus, ir pranešant apie bet kokį pažeidimą ar netinkamą elgesį;
8. pabrėžia, kad švietimo sistemos ir žiniasklaida daro didelę įtaką lyčių skirtumo klausimu ir, atitinkamai, pasirinkimo ir galimybių naudotis savo teisėmis klausimais; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kur kas daugiau pastangų stereotipams panaikinti ir stereotipų nevaržomai prieigai prie švietimo ir užimtumo visiems skatinti; pažymi, kad reklama gali būti veiksminga priemonė stereotipams paneigti ir su jais kovoti, kad tai svertas kovoje su rasizmu, seksizmu ir diskriminacija ir kad ji itin svarbi šiandienos daugiakultūrėse bendruomenėse;
9. ragina valstybes nares į savo švietimo sistemas, kaip privalomą elementą, įtraukti informavimą apie sutikimą lytiškai santykiauti ir seksualinį priekabiavimą;
Seksualinis priekabiavimas Europos Parlamente
10. griežtai smerkia visų formų seksualinį smurtą ir fizinį ar psichologinį priekabiavimą: ragina ES institucijas rodyti pavyzdį pateikiant visiško netoleravimo veiksmų planą ir įgyvendinant visiško netoleravimo politiką bet kokios formos priekabiavimo atžvilgiu, įskaitant patikimos ir tvarios paramos struktūras visiems, kam teko patirti bet kokį priekabiavimą;
11. smerkia žiniasklaidoje atskleistus seksualinio priekabiavimo atvejus ir išreiškia tvirtą paramą seksualinio priekabiavimo ir prievartos aukoms; pabrėžia, jog tam, kad pastangos būtų įvertintos, būtina, kad ES institucijos tvirtai pasisakytų prieš bet kokios formos diskriminaciją dėl lyties ar bet kokius lyčių lygybei trukdančius veiksmus;
12. ragina sukviesti nepriklausomų ekspertų komitetą, kuriam būtų suteikti įgaliojimai nagrinėti seksualinio priekabiavimo ir prievartos Europos Parlamente padėtį, ir nusprendžia pradėti nešališkai tirti atvejus, apie kuriuos buvo pranešta, ir, prireikus, taikyti griežčiausias sankcijas, kartu remiant aukas ir teikiant joms teisines konsultacijas, jei tie atvejai susiję su elgesiu, už kurį gali būti baudžiama;
13. ragina atitinkamas Parlamento tarnybas įvertinti ir, jei reikia, peržiūrėti Patariamojo komiteto veiklą nagrinėjant skundus dėl priekabiavimo tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir Parlamento narių atvejų; ragina sustiprinti Patariamąjį komitetą dėl priekabiavimo ir jo prevencinę veiklą darbo vietoje ir įsteigti tam tikrą specialiąją darbo grupę seksualinio priekabiavimo klausimais, kurioje būtų patarėjas teisės klausimais ir medicinos personalo atstovai, tam, kad oficialiai pateikti atvejai būtų tiriami ir tam tikrą laiką saugomi konfidencialiame registre ir kad būtų priimtos geriausios priemonės visiškam netoleravimui visais lygmenimis užtikrinti;
14. yra pasiryžęs visapusiškai remti aukas vykdant procedūras institucijoje ir (arba) vietos policijoje, inicijuoti skubią apsaugą ar apsaugos priemones, kai jų reikia, ir visapusiškai įgyvendinti Tarnybos nuostatų 12 straipsnio a punktą, užtikrinant, kad atvejai būtų visapusiškai ištirti ir kad būtų taikomos drausminės priemonės;
15. yra pasiryžęs visiems darbuotojams ir EP nariams surengti privalomus mokymus pagarbos ir orumo darbe tema siekiant užtikrinti, kad visiško nepakantumo požiūris taptų norma; ragina instituciją visapusiškai dalyvauti informavimo kampanijose įtraukiant visus EP narius ir administracijos tarnybas, ypatingą dėmesį skiriant žemų pareigų grupėms, kaip antai stažuotojai, akredituotieji Parlamento narių padėjėjai ir sutartininkai; ragina sukurti institucinį konfidencialių patarėjų tinklą, skirtą paramai ir konsultacijoms aukoms teikti, kaip daroma Komisijoje;
°
° °
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją nacionaliniams parlamentams, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.