Plenarinio posėdžio dokumentas
6.12.2017
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl rohinjų padėties
( 2017/2973(RSP) )
Ryszard Czarnecki, Charles Tannock, Jadwiga Wiśniewska
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl rohinjų padėties
( 2017/2973(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir dėl musulmonų rohinjų padėties, ypač į 2016 m. liepos 7 d.[1] ir 2016 m. gruodžio 15 d.[2] rezoliucijas, ir į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijose[3] bei 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl bepilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje[4],
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Mianmaro ir į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos,
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl padėties Rachinų valstijoje,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos Yanghee Lee 2017 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl smurto Rachinų valstijoje,
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 23 d. Ženevoje vykusios įsipareigojimų teikimo konferencijos, kurią kartu surengė Europos Sąjunga ir Kuveito vyriausybė ir kurią organizuojant prisidėjo Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) ir Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), rezultatus,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus 2017 m. balandžio 15 d. metinę ataskaitą dėl su konfliktais susijusio seksualinio smurto,
– atsižvelgdamas į 1981 m. lapkričio 25 d. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. JT deklaraciją dėl tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių,
– atsižvelgdamas į Mianmaro karinės vadovybės ir civilinės valdžios galių pasidalijimo susitarimą, pagal kurį karinės institucijos skiria 25 proc. parlamento narių ir karinei vadovybei yra pavaldžios šalies vidaus saugumo, pasienio ir gynybos pajėgos,
– atsižvelgdamas į tai, kad Mianmaro teisėje panaikintas nepaprastosios padėties įstatymas, pagal kurį karinėms institucijoms buvo leidžiama sulaikyti jas dominančius asmenis nepateikiant jokių kaltinimų,
– atsižvelgdamas į JAV valstybės sekretoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškimą dėl padėties Rachinų valstijoje, kuriame ypač raginama atlikti už nusikaltimus žmoniškumui atsakingų asmenų tarptautinį tyrimą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiosios įgaliotinės seksualinio smurto konfliktų metu klausimais Pramilos Patten 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškimą, kad seksualinio smurto išpuoliai prieš rohinjus gali būti karo nusikaltimai,
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 23 d. Mianmaro ir Bangladešo pasirašytą susitarimą, pagal kurį šimtai tūkstančių rohinjų pabėgėlių galės būti repatrijuoti į Rachinų valstiją,
– atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 13 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl įsipareigojimo nutraukti seksualinį smurtą konfliktų metu,
– atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1997 m. rugsėjo 18 d. Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi rohinjų padėtis dramatiškai pablogėjo nuo rohinjų kovotojų ir Mianmaro saugumo pajėgų smurtinių susirėmimų pradžios 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir yra kaltinimų dėl didelio masto žudynių, rohinjų kaimų deginimo, plėšimų, masinių žaginimų, kankinimų ir smurto, tikslingai nukreipto prieš Mianmaro Rachinų valstijos gyventojus rohinjus, įskaitant tai, kad daugelis jų laikomi įkalinti perkeltųjų rohinjų stovyklose;
B. kadangi šie kaltinimai dėl veiksmų, kurie pagal tarptautinę teisę gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui, yra patvirtinti daugelio tarptautinių žmogaus teisių organizacijų (inter alia, „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“) pranešimais ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos bei Jungtinių Valstijų vyriausybės ataskaitomis, kuriose teigiama, kad vykdomas tikslingas, valstybės remiamas rohinjų persekiojimas, kurio veiksmus, kaip įtariama, vykdo Mianmaro saugumo pajėgos;
C. kadangi Mianmaro vyriausybė ir Mianmaro karinės ir saugumo pajėgos ne kartą paneigė, kad vykdo išpuolius prieš civilius rohinjus ir jų gyvenvietes, teigdamos, kad smurtiniai incidentai yra susiję su vykdoma kampanija prieš rohinjų sukilėlius teroristus arba su rohinjų kovotojų tarpusavio konfliktais;
D. kadangi, dabartiniu vertinimu, rohinjų pabėgėlių iš Rachinų valstijos, kuri yra Mianmaro rohinjų populiacijos centras, skaičius laikomas didesniu kaip 623 000 – o visas Mianmaro gyventojų rohinjų skaičius visoje šalyje yra maždaug vienas milijonas – ir dauguma jų pabėgo į kaimyninį Bangladešą;
E. kadangi manoma, jog tarp pabėgėlių į Bangladešą yra ir Mianmaro hinduistų, šių pabėgėlių tikrasis skaičius nežinomas ir jie teigia, kad patyrė rachinų budistų išpuolių, nes yra klaidingai painiojami su panašių etninių bruožų turinčiais rohinjais;
F. kadangi smurtas prieš rohinjus turi visus valstybės sankcionuoto, sistemingo etninio valymo požymius, įskaitant vyrų, moterų ir vaikų žudymą, Mianmaro saugumo pajėgų vykdomus masinius rohinjų moterų žaginimus, bet kokio amžiaus rohinjų vyrų ir moterų mušimą ir kankinimą, visišką rohinjų turto sunaikinimą ir dezinformacijos naudojimą, įskaitant falsifikuotas nuotraukas Mianmaro žiniasklaidoje, siekiant primesti kaltę už šį smurtą musulmonams rohinjams, kaip tariamus išpuolius prieš savo žmones;
G. kadangi Jungtinės Tautos ir organizacija „Human Rights Watch“ perspėjo, kad rohinjų persekiojimas prilygsta etniniam valymui ir, jeigu jis nebus suvaldytas, yra didelė rizika, kad jis virs genocidu;
H. kadangi organizacija „Human Rights Watch“ dėl rohinjų masinių žaginimų pažymi, jog dėl su tuo susijusios socialinės stigmos ir tolesnio valdžios persekiojimo baimės tikrasis išžaginimų skaičius gali būti net tris kartus didesnis už tą, apie kurį pranešta;
I. kadangi smurtas etniniu pagrindu prieš rohinjus yra ir seksualinio pobūdžio, o tai, kaip žinoma iš istorinių pavyzdžių, yra etninio valymo ir genocido požymis;
J. kadangi tyrimus atliekančių žurnalistų iš užsienio veikla Mianmare yra labai prižiūrima valstybės tarnybų, ypač tose vietovėse, kuriose tebegyvena musulmonų bendruomenės, ir jiems griežtai taikoma komendanto valanda, jie gali tik minimaliai, iš anksto gavę leidimą, bendrauti su vietos gyventojais ir todėl neturi daug galimybių teisingai ir nešališkai pranešti apie su rohinjais susijusius įvykius;
K. kadangi per Ženevoje vykusią įsipareigojimų teikimo konferenciją, kurioje dalyvavo JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras, Tarptautinė migracijos organizacija, Europos Sąjunga ir Kuveito vyriausybė, prisiimti 36 atskiri įsipareigojimai skirti iš viso 344 mln. JAV dolerių pagalbą Bangladešui ir Mianmarui, įskaitant lėšas, kurios pažadėtos skirti ir skirtos nuo smurto protrūkio pradžios rugpjūčio 25 d., ir naujus įsipareigojimus, įskaitant kelių privačių paramos teikėjų suteiktą papildomą daugiau kaip 50 mln. JAV dolerių vertės paramą;
L. kadangi, priešingai ankstesniems Mianmaro karinės vadovybės atstovo spaudai pareiškimams, Mianmaro ir Bangladešo 2017 m. lapkričio 23 d. repatriacijos susitarimu neribojamas rohinjų, galėsiančių savo noru grįžti į Rachinų valstiją, skaičius, nors tai netaikoma teroristinėje veikloje dalyvavusiems pabėgėliams;
M. kadangi pagal šio susitarimo nuostatas bus leista rohinjų – tų, kurie bus patikrinti Mianmaro valdžios institucijų ir gaus leidimą grįžti – repatriacija ir tie, kurie grįš, privalės turėti tapatybės pažymėjimus, išduotus remiantis įrodymais, kad jie anksčiau gyveno Mianmare; nors daugelio rohinjų namai ir kaimai per konfliktą buvo sunaikinti; kadangi iš rohinjų vyrų, moterų ir vaikų nuo 1982 m. yra atimtos piliečių teisės ir todėl dauguma jų neturi tapatybės dokumentų;
N. kadangi neaišku, kiek iš tų rohinjų, kurie galbūt sugrįš, bus įkurdinti stovyklose ir laikino laikymo zonose, bet žinant, kad per konfliktą Rachinų valstijoje sunaikinta daug rohinjų kaimų, yra labai didelė tikimybė, kad daugelis grįžusių pabėgėlių gyvens nepatenkinamomis sąlygomis ir nebus aiškių terminų, nuo kada jie galės grįžti į saugius būstus;
1. kuo griežčiausiai smerkia smurto eskalavimą Rachinų valstijoje, ypač Mianmaro saugumo pajėgų dalyvavimą vykdant sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant, inter alia, masinius žaginimus, suplanuotus žudymus ir civilių gyventojų turto naikinimą, ir ragina nedelsiant nutraukti tiek Mianmaro saugumo pajėgų, tiek rohinjų kovotojų smurtą Rachinų valstijoje;
2. primena apie Mianmaro vyriausybės pareigą bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, be diskriminavimo apsaugant nuo smurto visus civilius gyventojus, ir ištirti bei nutraukti Mianmare vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, laikantis žmogaus teisių standartų ir įsipareigojimų;
3. pakartoja savo raginimą Mianmaro valdžios institucijoms nedelsiant, nekliudant ir nedviprasmiškai leisti atvykti nepriklausomiems stebėtojams, tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, žurnalistams ir kitiems tarptautiniams stebėtojams, įskaitant, visų pirma, JT Žmogaus teisių tarybos 2017 m. kovo mėn. pradėtą Jungtinių Tautų faktų nustatymo misiją, siekiant nepriklausomai ir nešališkai ištirti kaltinimus dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įvykdytų tiek Mianmaro saugumo pajėgų, tiek kovotojų rohinjų;
4. taip pat pakartoja raginimą leisti humanitarinės pagalbos organizacijoms patekti į visas konflikto zonas tiek Rachinų valstijoje, tiek aplinkiniuose regionuose ir pasiekti perkeltuosius asmenis, be diskriminavimo teikiant pagalbą žmonėms, esantiems pavojuje;
5. primena, kad, kaip žinoma iš istorijos, smurtas prieš civilius gyventojus, ypač civilių gyventojų turto naikinimas, jų žudymas ir masinis žaginimas, kursto nesantaiką ir neramumus, kurie galiausiai skatina veikti teroristines grupes – tokias kaip tos, kurias pasmerkė Mianmaro karinė vadovybė;
6. pripažįsta, kad nebegalima manyti, jog sunkios rohinjų padėties problemą pavyks išspręsti vien teikiant didesnę ir geresnę humanitarinę pagalbą pabėgėlių stovyklose, ir kad jų, kaip asmenų be pilietybės, statusas sunkina jau ir taip didelę humanitarinę krizę; ragina tarptautinę bendruomenę toliau daryti diplomatinį spaudimą Mianmaro vyriausybei, kad ši užtikrintų pagarbą rohinjų orumui ir jų saugumą, kad liautųsi smurtas ir būtų sustabdyti tolesni smurtiniai išpuoliai prie juos ir jie galėtų saugiai grįžti į Rachinų provinciją;
7. mano, kad Bangladešo ir Mianmaro vyriausybių 2017 m. lapkričio 23 d. susitarimas dėl repatriacijos yra teigiamas pokytis, ir išreiškia viltį, kad taip bus pasiekta, jog kiekvienas į Mianmaro Rachinų valstiją grįžęs rohinjas būtų reintegruotas į visuomenę ir turėtų visas piliečio teises;
8. pritaria Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zaido bin Ra’ado teiginiams, kad pastarojo meto išpuoliai prieš Mianmaro gyventojus rohinjus ir jų diskriminavimas prilygsta etniniam valymui;
9. džiaugiasi Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teikiama didesne parama pastangoms teikti pagalbą Bangladešui ir Mianmarui reaguojant į rohinjų krizę; taip pat pritaria tarptautinės bendruomenės įsipareigojimams, kurie, kaip atsakas į šią krizę, prisiimti 2017 m. spalio 23 d. Ženevoje vykusioje įsipareigojimų teikimo konferencijoje;
10. ragina Europos Sąjungą vadovauti tarptautiniams veiksmams ir surengti tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygio susitikimą; siūlo šiame aukščiausiojo lygio susitikime apžvelgti rohinjų repatriacijos proceso pažangą, piliečių teisių grąžinimą jiems ir pradėti nepriklausomo nusikaltimų žmoniškumui tyrimo procedūrą, koordinuoti būsimas investicijas Bangladeše ir Mianmare, kuriomis bus padedama ne tik padėti pabėgėlių stovyklose esantiems rohinjams grįžti į normalų gyvenimą, bet ir atkurti visą regioną, ir remti bei skatinti reformas, skiriant daugiau dėmesio teisinei valstybei, gerai demokratinei praktikai ir nepriklausomoms bei nešališkoms teisminėms institucijoms;
11. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, padėti surengti aukšto lygio tarpvyriausybinę konferenciją, siekiant padėti rohinjams ilgalaikiais jų problemų sprendimo būdais, be kita ko, tokiose srityse kaip infrastruktūros ir bendruomenių atkūrimas, piliečių teisės, sveikatos priežiūros ir švietimo prieinamumas ir švarios sanitarijos bei vandens tiekimo sistemos;‑‑‑
12. ragina greitai, toliau ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, dirbant išvien su tarptautinėmis pagalbos organizacijomis ir Jungtinėmis Tautomis;
13. ragina teikti tarptautinę paramą Mianmaro vyriausybės politiniam dialogui su rohinjų bendruomenės lyderiais, remiantis JT Žmogaus teisių tarybos 2017 m. kovo mėn. rezoliucijos išvadomis;
14. primygtinai ragina patvirtinti visas Patariamojo komiteto Rachinų valstijos klausimais 2017 m. rugpjūčio mėn. galutinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, kad būtų užkirstas kelias tolesniam smurtui, būtų palaikoma taika ir skatinamas susitaikymas;
15. reikalauja, kad Mianmaro vyriausybė toliau bendradarbiautų su Jungtinėmis Tautomis, be kita ko, su JT specialiąja pranešėja Yanghee Lee, ir su nepriklausoma faktų nustatymo misija dėl Mianmaro;
16. ragina atgaivinti Mianmaro ir ES dialogą žmogaus teisių klausimais ir konkrečiai svarstyti su rohinjų bendruomene susijusius klausimus;
17. ragina Mianmaro vyriausybę nedelsiant pašalinti visas priešpėstines minas pasienyje su Bangladešu ir šio proceso metu visapusiškai bendradarbiauti su JT ir tarptautiniais stebėtojais; pabrėžia, jog svarbu, kad tarptautinė bendruomenė pasiūlytų techninę ir finansinę paramą, jei bus manoma, kad to reikės, kad ši užduotis būtų laiku ir sėkmingai įvykdyta;
18. pripažįsta ir giria Bangladešo vyriausybės ir gyventojų pastangas po šios humanitarinės katastrofos suteikti apsaugą šimtams tūkstančių rohinjų pabėgėlių ir labai ragina Bangladešo ir kitų kaimyninių valstybių valdžios institucijas laikytis pabėgėlių negrąžinimo principo;
19. ragina Mianmaro vyriausybę ir visų pirma valstybės patarėją Aung San Suu Kyi nedviprasmiškai pasmerkti bet kokį rasinės ar religinės neapykantos kurstymą ir kovoti su rohinjų tautinės mažumos socialine diskriminacija ir prieš ją nukreiptais priešiškais veiksmais; be to, ragina Mianmaro vyriausybę užtikrinti visuotinę teisę į religijos ar tikėjimo laisvę; primena, kad valstybės patarėja raginama siekti, kad būtų įgyvendintos rekomendacijos, jos pačios prašymu pateiktos Patariamojo komiteto Rachinų valstijos klausimais parengtoje galutinėje ataskaitoje; apgailestauja, kad nuo tada, kai 2015 m. gegužės 18 d. Aung San Suu Kyi partijos atstovas spaudai paskelbė pareiškimą, kad Mianmaro vyriausybė turėtų suteikti pilietybę rohinjų mažumai, padėtis toliau dramatiškai blogėja;
20. remia pastangas intensyvinti politinį procesą, paremtą K. Annano rekomendacijų įgyvendinimu; ragina JT Saugumo Tarybą ir Generalinę Asamblėją patvirtinti efektyvias diplomatines ir politines priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad Mianmaro vyriausybė laikytųsi savo įsipareigojimų rohinjų tautinei mažumai, konkrečiai suteikdama apsaugą nuo smurto ir netrukdydama gauti pagalbą;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.