Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0113/2011

1.4.2011

PRANEŠIMAS

dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“

( 2010/2106(INI)

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėjas: Kriton Arsenis

Nuomonės referentas (*):

Rareș-Lucian Niculescu, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS.........................................3

AIŠKINAMOJI DALIS............................................................................................................18

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (*).....................................24

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ.........30

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI........................................................36

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“

( 2010/2106(INI) )

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“ ( COM(2010)0066 ),

- atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 11 d. Tarybos išvadas dėl miškų rengimo klimato kaitai,

- atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 15 d. Tarybos išvadas dėl biologinės įvairovės po 2010 m.,

- atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ COM(2009)0147 ir į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją[1],

- atsižvelgiamas į Ministrų konferenciją dėl Europos miškų apsaugos (MCPFE) – FOREST EUROPE, įvairias jos rezoliucijas ir ekspertų darbą teikiant tvarios miškotvarkos (SFM) gaires, kriterijus ir rodiklius,

- atsižvelgdamas į 1999 m. vasario 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl ES miškininkystės strategijos[2] ir Komisijos ataskaitą dėl jos įgyvendinimo ( COM(2005)0084 ),

- atsižvelgiamas į 2006–2011 m. miškams skirtą ES veiksmų planą (FAP) ( COM(2006)0302 ) ir išorės vertinimo grupės atliktą jo įgyvendinimo laikotarpio vidurio įvertinimą[3],

- atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos[4], Bendrą buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklės ataskaitą, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje, ( COM (2009)0358 ) ir į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo[5] ir 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl laukinės gamtos Europoje[6],

- atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos Nagojos 10–osios konferencijos dėl biologinės įvairovės išvadas ir Aichi biologinės įvairovės tikslus, ypač įsipareigojimą saugoti 17 proc. antžeminių ir vidaus vandenų imantis veiksmingų apsaugos priemonių, integruotų į bendrą kraštovaizdį,

- atsižvelgdamas į tyrimą „Miškų komunikacijos formavimas Europos Sąjungoje. Visuomenės miškų ir miškininkystės samprata“[7],

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), Kioto protokolą ir Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitą apie gerosios patirties rekomendacijas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF),

- atsižvelgiamas į ES biomasės veiksmų planą (COM (2005) 628),

- atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva)[8], 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (Prekybos taršos leidimais direktyva)[9], 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas[10], Komisijos ataskaitą dėl kietosios ir dujinės biomasės išteklių naudojimo elektros energijos gamybai, šildymui ir vėsinimui tvarumo reikalavimų ( COM (2010)0011 galutinė), TKKK 4-osios vertinimo ataskaitos 9 skyrių „Miškininkystė“ ir viešųjų konsultacijų dėl biomasės naudojimo energijos tikslais rezultatus,

- atsižvelgdamas į Europos klimato kaitos programą ir darbą, kurį atliko klimato politikos ekspertų grupė dėl LULUCF[11],

- atsižvelgdamas į savo tyrimą Nr. 449.292, pavadintą „Žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“ vertinimas“, tyrimą Nr. 440.329, pavadintą „Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagal Kioto protokolą ir miškai“ ir tyrimą Nr. 449.237, pavadintą „Europos miškų apsaugos nuo gaisrų politika“, taip pat į Klimato kaitos, biologinės įvairovės ir tvaraus vystymosi jungtinės grupės Miškų pogrupio posėdyje, vykusiame 2010 m. liepos 13 d. Briuselyje, priimtas išvadas,

- atsižvelgdamas į 2000 m. Europos kraštovaizdžio konvenciją (Florencijos konvencija),

- atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga[12] ir ES augalų sveikatos režimo apžvalgą,

- atsižvelgdamas į Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos suvestinę ataskaitą „Ekonominių gamtos aspektų integravimas“ ir Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos klimato klausimų naujienas,

- atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos miškų gaisrų prevencijos,

- atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. Tarybos išvadas dėl naujoviškų sprendimų siekiant finansuoti nelaimių prevencijos veiklą,

- atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos[13];

- atsižvelgdamas į ataskaitą dėl Miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo reglamento galutinio įgyvendinimo (COM(2010) 430),

- atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) techninę ataskaitą Nr. 9/2006 „Europos miškų tipai. Tvarios miškotvarkos ataskaitoms ir politikai skirtos kategorijos ir tipai“,

- atsižvelgdamas į Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui pateiktą ataskaitą „Klimato kaitos poveikis Europos miškams ir prisitaikymo galimybės“[14],

- atsižvelgdamas į Europos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui pateiktą ataskaitą „ES politikos galimybės apsaugoti Europos miškus nuo žalingo poveikio“[15],

- atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 9/2004 „Kaimo plėtros politikos miškininkystės priemonės“ (ir į susijusius Komisijos atsakymus),

- atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos[16],

- atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ir Tarptautinės darbo organizacijos ekspertų tinklo rekomendacijas dėl tvarios miškotvarkos įgyvendinimo,

- atsižvelgdamas į Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos (angl. MCPFE) Helsinkio rezoliuciją H1, kurioje tvari miškotvarka apibrėžta kaip „miškų žemių priežiūra ir naudojimas, kai išsaugoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, atkūrimo ištekliai, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje užtikrinti atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines miškų funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmeniu, ir nedaroma žala kitoms ekosistemoms“,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

- atsižvelgdamas į savo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones ( A7-0113/2011 ),

A.       kadangi miškai ir miško žemė apima 42 proc. ES teritorijos, miško pramonės apyvarta viršija apie 300 mlrd. eurų, joje sukuriama daugiau nei 2 mln. darbo vietų, daugiausia kaimo vietovėse, taip prisidedama prie ekonomikos augimo, darbo vietų ir gerovės kūrimo teikiant medieną ir sudarant turizmo galimybes,

B.       kadangi ES miškai nėra tik medžiai, bet sudaro ekosistemų visumą, kuri atlieka neįkainojamas ekosistemų funkcijas, įskaitant saugo anglies dioksidą, reguliuoja vandens srautą, išsaugo kraštovaizdį, išsaugo dirvožemio derlingumą, saugo dirvožemį nuo irimo ir dykumėjimo, taip pat saugo nuo gaivalinių nelaimių, ir visa tai labai svarbu žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir Europos piliečių gyvenimo kokybei,

C.       kadangi apie 40 proc. miškų yra viešoji nuosavybė ir apie 60 proc. ES miškų priklauso daugiau negu 10 milijonų privačių miškų savininkų, taigi ir viešieji, ir privatūs subjektai atsakingi už praktinį tvarios miškotvarkos įgyvendinimą,

D.       nors nerimą kelia miškų nykimas įvairiose pasaulio dalyse, ilgalaikė tendencija didinti miškų plotus Europoje yra stabili ir manoma, kad anglies kiekis miškų biomasėje augs; nors bendra anglies saugojimo Europos miškuose tendencija yra teigiama, ji yra daug mažesnė už natūralias galimybes ir gali greitai pakisti, kadangi poreikis padidinti medynų kirtimą vis auga ir kiekvienais metais dėl neteisėto miškų kirtimo prarandama apie 500 000 hektarų ES miško,

E.        kadangi 30 proc. tinklo „Natura 2000“ teritorijų yra miškų buveinės, kurių funkcija svarbi kuriant biotopų tinklus, ir kadangi 66 proc. Bendrijos svarbos miško buveinių yra nepatenkinamos apsaugos būklės;

F.        kadangi kalnų miškai sudaro trečdalį viso ES miškų ploto ir yra labai svarbi kraštovaizdžio dalis, nes padeda apsaugoti dirvą ir kontroliuoti vandens tiekimą; kadangi šie miškai yra ypač svarbūs vykdant vietinę ekonominę veiklą,

G.       kadangi išlikusių natūralių gamtinių zonų apsauga gali padėti sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą Europos Sąjungoje iki 2020 m.;

H.       kadangi planuojama, kad 2020 m. energijos gamyba iš kietos biomasės ir biologinių atliekų sudarys 58 proc. ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir dėl to miškininkystės biomasės dalis turėtų santykinai sumažėti, nuolat auga medienos, kaip energijos šaltinio, paklausa; kadangi reikia siekti užkirsti kelią netiesėtam miškų kirtimui ir tokiai miškininkystės praktikai, kai miškų kirtimo dalis kai kuriose valstybėse narėse galėtų išaugti daugiau nei 100 proc., nes tai prieštarauja klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslams; kadangi biomasės energijai miškų biomasė turėtų būti naudojama mažiausiai,

I.         kadangi miškų ir jų funkcijų apsauga turėtų būti integruota į visas poveikį miškams turinčias ES politikos priemones,

J.        kadangi miškai yra dažnai valstybių sienas peržengiančios gyvosios ir evoliucinės ekosistemos, kurias, galima įvairiai klasifikuoti, pavyzdžiui, pagal bioklimato zoną ir miškų tipą, siekiant priimti tinkamus politinius ES sprendimus EAA parengė konkrečią miškininkų nomenklatūrą; kadangi rengiant ES politikos sritis, darančias poveikį miškams, reikia atsižvelgti į naujausius šios srities mokslinius laimėjimus, taip pat šiose politikos srityse reikėtų vengti pavojaus, kad jos taptų per plačiomis, kad būtų naudingos,

K.       kadangi įvairių tipų miškams ir miškininkystės sektoriui dėl klimato kaitos gali grėsti įvairūs ir nenuspėjami biotiniai ir abiotiniai pavojai, pavyzdžiui, kenkėjai, audros, sausros ir potvyniai ir dėl to miškų atsparumas tampa apsaugos pastangų pagrindu,

L.        kadangi patikima ir palyginama informacija apie ES miškų būklę ir klimato kaitos padarinius bei gamybos pobūdį miškuose, įskaitant informaciją apie miškų indėlį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, yra svarbi išankstinė politikos ir planavimo sąlyga,

M.      kadangi dėl gaisrų ir padegimų, kurie dažnai įvykdomi siekiant savanaudiškų tikslų, sunaikinama daugiau nei 400 000 hektarų miško per metus, ypač Viduržemio jūros regione, tačiau ne tik, ir dėl to dažnai prarandamos žmonių gyvybės, nukenčia nuosavybė, biologinė įvairovė ir miškų apsauginės funkcijos; kadangi miškai po gaisrų atauga ypač sunkiai, o tinklo „NATURA 2000“ atveju taip pat trukdo siekti šio tinklo tikslų,

N.       kadangi minėtoje Baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos miškai nurodyti kaip viena svarbiausių sričių, kurioje bus imamasi veiksmų, pabrėžiant, kad ES miškininkystės strategija turėtų būti atnaujinta, atsižvelgiant į veiksnius, susijusius su klimato kaita,

O.       kadangi tik 5 proc. Europos miškų yra senieji miškai, kurie žmonių nepaliesti ir juose nėra vykdoma žmonių veikla; kadangi dėl mažos dalies šio tipo miškų ir dėl augančio išlikusių visų tipų miško susiskaidymo didėja miškų jautrumas klimato grėsmėms ir iš dalies paaiškinama tolesnė nepatenkinama daugelio Europos svarbos miškuose gyvenančių rūšių apsauga,

P.        kadangi miškų apsauginės funkcijos stiprinimas turėtų būti sudėtinė ES ir valstybių narių civilinės saugos strategijų dalis, ypač atsižvelgiant į ekstremalius su klimato kaita susijusius reiškinius, pvz., potvynius ir gaisrus,

Q.       kadangi tyrime „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ pateikta įtikinama viešųjų investicijų į ekosistemomis pagrįsto požiūrio, prisitaikant prie klimato kaitos ir ją švelninant, ypač investicijų į žaliąją infrastruktūrą, pvz., miškų atsodinimą ir saugojimą, ekonominės naudos analizė,

R.       kadangi, siekiant padidinti įvairių nacionalinių, regioninių ir vietos miškotvarkos sistemų gebėjimą prisitaikyti, būtina ne tik į jas atsižvelgti, bet ir joms padėti,

S.        kadangi Europos miškų gebėjimas sugerti CO2, NH3 ir NOX dar nepakankamai išnaudotas ir mediena, gaunama iš tvariai valdomų miškų, gali duoti ilgalaikę poveikio švelninimo naudą, pavyzdžiui, naudojama pakartotinai, naudojama, kaip daug anglies turintis pakaitalas, pakeičiantis daug energijos suvartojančias medžiagas, pvz., metalo lydinius, plastmasę ir betoną, kurie dažnai naudojami statybose ir kitose pramonės šakose,

T.        kadangi, remiantis Komisijos sukauptais duomenimis, vasaros Pietų Europoje šils dvigubai greičiau nei likusioje Europos dalyje ir kritulių kiekis vasarą pietuose per dešimt metų nukris 5 proc.,

U.       kadangi miškams skirtame ES veiksmų plane numatyti keturi tikslai: didinti ilgalaikį konkurencingumą, apsaugoti aplinką, prisidėti prie gyvenimo kokybės ir skatinti koordinavimą ir kadangi buvo padaryta didelė pažanga daugiausia siekiant pirmojo tikslo,

V.       kadangi procese FOREST EUROPE jau pasiektas bendras savanoriškas Europos susitarimas dėl tvarios miškotvarkos; kadangi tvariai miškotvarkai trūksta visapusiško pripažinimo ir nuoseklaus įgyvendinimo;

W.      kadangi vykdant procesą FOREST EUROPE atlikti dideli parengiamieji derybų dėl teisiškai privalomos priemonės darbai ir kitoje konferencijoje, vyksiančioje 2011 m. birželio mėn. Osle, tikimasi priimti su tuo susijusius sprendimus,

X.       kadangi nustojo galioti Miškų gaisrų prevencijos[17] ir Miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo reglamentai[18] ir dėl to teikiamos ad hoc ataskaitos bei nepakankamas finansavimas,

Y.       kadangi vykdant genų selekciją reikėtų siekti, kad ji būtų nukreipta į miškų ekosistemos adaptacinių savybių gerinimą,

Z.        kadangi reikia daugiau informacijos apie miškų poveikį orams Europos lygmeniu,

AA.    kadangi minėtame 2009 m. Komisijai pateiktame tyrime „ES politikos priemonės Europos miškų apsaugai“ apibrėžtos ir išnagrinėtos keturios politikos priemonės, apimančios dabartinės politikos tęstinumą, atvirojo koordinavimo metodą, geresnę priežiūrą ir miškininkystės pagrindų direktyvos sukūrimą,

1.        palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“ mano, kad reikėtų stiprinti ES miškų strategiją, jog laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų būtų pagerinta nacionalinė miškotvarka ir miškų apsauga;

2.        vis dėlto pabrėžia, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutarties 5 straipsnį, ES galės kištis į tas sritis, kuriose bus įrodyta, kad valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti numatytos veiklos tikslų;

3.        pritaria Komisijos nuomonei, kad miškai turėtų būti vertinami kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių spręsti klimato krizės klausimą; pabrėžia, kad tvarios miškotvarkos vaidmuo itin svarbus ES siekiant savo tikslų klimato klausimais ir užtikrinant tokias būtinas ekosistemos funkcijas kaip biologinė įvairovė, apsauga nuo gaivalinių nelaimių ir CO2 surinkimas iš atmosferos;

4.        primena, kad miškai – tai daug daugiau nei vien tik iš medžių sudarytos biosferos, todėl jų atsparumas priklauso ne tik nuo medžių, bet ir nuo visų miško organizmų, ypač miške gyvenančių laukinių žvėrių, biologinės įvairovės, ir kad miškai yra itin svarbūs Europos visuomenės prisitaikymui prie klimato kaitos;

5.        primena, kad miškai yra svarbiausias anglies dioksido absorbentas, jiems tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad todėl labai svarbu, jog ES sustiprintų savo kovos su miškų plotų naikinimą lemiančiais veiksniais, pvz., gaisrais ir atmosferos tarša, strategiją;

6.        yra įsitikinęs, jog ekologinis tvarumas yra būtina sąlyga, kad būtų toliau vykdomos ekonominės ir socialinės ES miškų funkcijos;

7.        pabrėžia, kad miškų biologinė įvairovė prisitaiko prie klimato kaitos ir kad norint geriau prie šios kaitos prisitaikyti reikia gerinti žinias apie miškų biologinės įvairovės rodiklius, visų pirma apie miškų genetinius gebėjimus;

8.        sveikina Komisiją dėl Žaliojoje knygoje atlikto išsamaus biotinės ir abiotinės grėsmės tyrimo ir atkreipia jos dėmesį į būtinybę taip pat ištirti kitus veiksnius, tiesiogiai susijusius su klimato kaitos poveikiu miškams, kaip antai defoliacija, dėl kurios defoliuotų medžių viršūnių pietų Europos miškuose plotas per pastaruosius dvidešimt metų padvigubėjo, ir dėl to buvo padarytas tiesioginis poveikis bei sumažintas anglies dioksido fiksacijos procesų pajėgumas bei veiksmingumas, taip pat sumažėjo vėsinimo, kurį miškai atlieka sausros ir karščio bangų laikotarpiais, poveikis, nes medžiai per anksti netenka lapų;

9.        pripažįsta, kad esamos pasaulinės sertifikavimo schemos, kaip antai Miškų tvarkymo taryba (angl. FCS) ir Programa miškų sertifikavimo schemoms patvirtinti (angl. PEFC), yra svarbus indėlis užtikrinant tvarią miškotvarką;

ES miškininkystės strategija ir miškams skirtas veiksmų planas

10.      pabrėžia, kad reikėtų atnaujinti minėtąją ES miškininkystės strategiją ir miškams skirtą ES planą siekiant į juos įtraukti klimato kaitos aspektą ir platesnius miškų apsaugos klausimus; primena, kad prieš įgyvendinant šį atnaujinimą reikalinga išsami miškininkystės politikos diskusija su valstybėmis narėmis ir visais susijusiais subjektais, kuriems daro poveikį siūlomų priemonių įgyvendinimas;

11.      džiaugiasi sėkmingomis ES pastangomis siekiant užtikrinti Europos miško pramonės šakų konkurencingumą pasaulyje;

12.      ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti Miškams skirto ES veiksmų plano, kurio įgyvendinimas šiuo metu atsilieka, aplinkos ir gyvenimo kokybės tikslai;

13.      ragina Komisiją atlikti ES politikos, turinčios įtakos ES miškams, analizę siekiant išsiaiškinti, ar ši politika yra nuosekli ir ar ja garantuojama miškų apsauga;

14.      ragina Komisiją atlikti šiuo metu miškams ir miškininkystei skiriamo finansavimo analizę ir perskirstyti esamą finansavimą, kuris neigiamai veikia miškų biologinę įvairovę, atsižvelgiant į 2010 m. kovo mėn. posėdžiavusios Aplinkos tarybos išvadas;

15.      ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau įgyvendinti 2008 m. vasario 27 d. Komisijos komunikate dėl naujoviškų ir tvarių su mišku susijusių ES pramonės šakų ( COM(2008)113 galutinis) išdėstytas priemones, atsižvelgiant į tai, kad dėl pernelyg didelio reguliavimo medienos produktai gali tapti mažiau konkurencingi palyginti su neatsinaujinančiomis ir energijai imliomis žaliavomis;

16.      pabrėžia, kad miškų apsaugos priemonės turėtų atspindėti tarpvalstybinį biotinių ir abiotinių grėsmių pobūdį pagal jų tipą, bioklimato zoną ir regiono sąlygas; taip pat pabrėžia, kad reikėtų remti, koordinuoti ir papildyti su miškininkystės politika susijusius valstybių narių ir regionų veiksmus tose srityse, kuriose ES lygmeniu būtų suteikiama pridėtinė vertė, ir laikantis EEA parengtos miškininkų nomenklatūros;

17.      pabrėžia, kad miško apsauga priklauso nuo ilgalaikių valstybių narių, regionų, miško pramonės ir valstybinių bei privačių miško savininkų įsipareigojimų;

18.      mano, kad šiauriniai subarktiniai miškai (taiga) ir Viduržemio jūros regiono miškai yra nepaprastai vertingi Europos biologinės įvairovės požiūriu, nes jie iš atmosferos sugeria anglies dioksidą, tad turėtų būti labiau saugomi;

19.      mano, kad ilgalaikis miškų planavimas turėtų būti lankstus, pritaikomas ir dalyvaujamasis, atsižvelgiant į visus įmanomus scenarijus ir numatant įvairias būsimos plėtros galimybes, suteikiant tikrovę atitinkantį ir patikimą pagrindą valdymo sprendimams priimti; taip pat mano, kad ES lygiu šie veiksmai turėtų peraugti į nuolatinį Miškų forumą, kad būtų užtikrinta ilgalaikė miškų apsauga;

Tvari miškotvarka

20.      džiaugiasi FOREST EUROPE sėkme stiprinant tvarią miškotvarką ir siekiant bendro Europos sutarimo dėl tvarios miškotvarkos rekomendacijų, kriterijų ir rodiklių; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tvarios miškotvarkos principai nėra nuosekliai įgyvendinami;

21.      primena, kad tvarios miškotvarkos tikslas – užtikrinant miškų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos funkcijų tęstinumą pagal nacionalinius ir regioninius prioritetus suderinti miškų gamybos ir apsaugos aspektus; pažymi, kad didėja tendencija į miškus žiūrėti tik iš ekonominių pozicijų, pamirštant jų aplinkosauginius ir socialinius aspektus, o tai nesuderinama su tvarios miškotvarkos principais;

22.      ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais būtų papildytas minėtasis Medienos produktų reglamentas (ES) Nr. 995/2010 siekiant užtikrinti, kad visa mediena ar medienos produktai, kuriais prekiaujama Europos rinkoje, būtų iš tvariai tvarkomų miškų;

23.      ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dėti pastangas siekiant pažaboti neteisėtą miško ruošą ir prekybą taip gauta mediena, nes tokiu būdu būtų padedama kovoti su miškų naikinimu bei nykimu ir biologinės įvairovės nykimu;

24.      ragina stiprinti nacionalinių miškų programų ir Miškams skirto ES veiksmų plano tarpusavio sąsają numatant struktūrinių ataskaitų teikimą Miškų nuolatiniam komitetui;

25.      mano, kad vari miškotvarka yra būtina, kad ES miškai ir toliau galėtų vykdyti ekonomines, ekologines ir socialines funkcijas; ragina Komisiją ir valstybes nares tvarios miškotvarkos įgyvendinimą padaryti privalomu visoje ES, taip parodant paramą procesui FOREST EUROPE; taip pat mano, kad šis įsipareigojimas padėtų miškininkystės srityje pritaikyti tvarumo principus ir labai paskatintų procesą FOREST EUROPE, taip pat padėtų pasirašyti teisiškai privalomus susitarimus, svarstomus FOREST EUROPE ir Jungtinių Tautų Miškų forume

26.      pritaria, kad, atsižvelgiant į ilgalaikes nacionalines miško programas, apimančias nacionalinius ir regioninius prioritetus, išmatuojamus tikslus ir vertinimo kriterijus, taip pat atsižvelgiant į miškams kylančią grėsmę dėl klimato kaitos būtų visiškai įgyvendinta aktyvi tvari miškotvarka;

27.      pabrėžia, kad kaimo plėtros planai ar veiksmų programos neturėtų būti prilyginami nacionalinėms miško programoms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinėse miško programose būtų deramai atsižvelgiama į klimato kaitos poveikio geriamojo vandens šaltiniams, ekosistemoms ir biologinei įvairovei tyrimų išvadas ir rekomendacijas, o kaimo plėtros strategijos ir programos būtų suderintos su miškų programomis, biologinės įvairovės strategijomis ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planais;

28.      pažymi, kad genetinė įvairovė, natūralus atkūrimas ir sandaros įvairovė bei visų miške gyvenančių organizmų rūšių mišinys yra įprasti miško prisitaikymo galimybių, apimančių visas bioklimato zonas, tvarios miškotvarkos sistemas ir miškų tipus, aspektai; taip pat pažymi, kad tvari miškotvarka užtikrina komercinių miškų ekonomiškumą, tačiau netrukdo šiems miškams atlikti kitų pagrindinių funkcijų, nesusijusių su medienos gamyba;

29.      mano, kad norint užtikrinti ilgalaikę miškų apsaugą reikia sukurti arba išsaugoti miškų ekosistemas, pasižyminčias itin didele medžių rūšių, amžiaus ir struktūros įvairove;

30.      ragina Komisiją pateikti rekomendacijų, kaip būtų galima pritaikyti nacionalines civilinės saugos sistemas kovai su klimato kaitos poveikiu miškams; visų pirma ragina Komisiją imtis priemonių, kad būtų padidinti Europos miškų priešgaisrinių taktinių pajėgų ištekliai ir gebėjimai;

31.      įspėja dėl neribojamo komercinių miško išteklių naudojimo, nes tai labai dažnai veda prie jų negrįžtamo sunaikinimo, ypač natūralių miškų atveju;

32.      mano, kad, atsižvelgiant į agromiškininkystės medžių svarbą sekvestruojant CO2, kovos su klimato kaita požiūriu jie turėtų būti vertinami taip pat kaip visi negamybinių tradicinių miškų medžiai;

Bendri pasiūlymai

33.      ragina Komisiją toliau rengti baltąją knygą dėl miškų apsaugos ES ir atsižvelgti į viešųjų konsultacijų dėl žaliosios knygos rezultatus, visuotinai pripažintą poreikį pasiruošti klimato kaitai, politikos priemonių tyrimą ir prisitaikymo priemonių tyrimą; mano, kad baltojoje knygoje reikėtų ne tik patvirtinti miškų indėlį į ekonomiką teikiant medieną ir ne medienos miško produktus bei paslaugas, bet ir atkreipti dėmesį į Europos miškų išsaugojimą ir plėtojimą, kadangi tai padeda Europos visuomenei sumažinti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie jos padarinių; mano, kad reikia užtikrinti didesnį aukštos kokybės buveinių ir apsauginių miškų apsaugos lygį, kadangi jie atlieka apsaugos nuo potvynių, nuošliaužų, gaisrų, biologinės įvairovės praradimo ir nelaimių dėl ekstremalių oro sąlygų funkcijas; mano, kad atitinkami finansiniai ištekliai, žinių mainai ir mokslinių tyrimų bei informacijos skatinimas turėtų būti būtini Komisijos pasiūlymo aspektai;

34.      patvirtina savo nuomonę, kad reikia skirti daugiau lėšų ES miškų apsaugos priemonėms pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kaimo plėtros ramstį; perspėja, kad atsižvelgiant į naujus klimato kaitos iššūkius matyti, kad miškų apsaugai reikia didesnio finansavimo ir naujų pagalbos priemonių;

35.      ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie galimybes nustatyti mokėjimus už ekosistemų funkcijas kaip atlygį už miško ekosistemų atkūrimą ir miško biologinės įvairovės išsaugojimą; pabrėžia, jog svarbu, kad įmonės pripažintų, kad prisidėdamos prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir miškų apsaugos jos laimi patikimumą, viešumą ir kitokią finansinę naudą;

36.      ragina Komisiją pateikti teisės akto dėl miškų gaisrų prevencijos pasiūlymą, į kurį būtų įtrauktas prevencinio planavimo ir rizikos vertinimo, Europos miško gaisrų informacijos sistemos (EFFIS), gaisrų nustatymo, infrastruktūros, mokymo ir švietimo bei miškų atkūrimo po gaisrų finansavimas, taip pat numatant, kad ant žemės, ant kurios vyko miško gaisras, mažiausiai 30 metų negalima nieko statyti;

37.      ragina Komisiją pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriame būtų nustatytas draudimas statyti tuščiuose plotuose, susidariusiuose dėl gaisrų, kaip įrodyta, sukeltų tyčia;

38.      ragina panaikinti teisines kliūtis, kuriomis trukdoma vykdyti tvarią miškotvarką;

39.      atkreipia dėmesį, kad būtina sukurti tinkamą finansinę programą siekiant sustiprinti kovą su miškų gaisrais, taip pat ragina įdiegti daugiau lankstumo mobilizuojant Solidarumo fondą;

40.      ragina Komisiją pateikti teisės akto dėl miško informacijos pasiūlymą atsižvelgiant į grėsmes klimatui ir tai, kad reikia rinkti ir skleisti suderintus bei palyginamus duomenis apie miškų plotą, biologinę įvairovę, grėsmes ir žemės naudojimą, JTBKKK sistemoje, pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir teikiant aplinkos apsaugos atasakaitas; taip pat ragina Komisiją rinkti ir stebėti rodiklius, susijusius su miškais ir jų apsauginėmis funkcijomis, pavyzdžiui, dirvožemio sulaikymu ir vandens imlumu;

41.      ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus apie miškų įtaką ES regionų orų sąlygoms, kad į miškų valdymo strategijas būtų įtraukta informacija apie miškų ploto, sudėties ir vietos pokyčius ir šių pokyčių poveikį;

42.      prašo Komisijos ir valstybių narių parengti ir išplatinti pažangiosios patirties gaires, paremtas tvaraus valdymo principais, kad suderinti privačius ir valstybinius bei vietos bendruomenių poreikius siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitai; taip pat pažymi, kad svarbu keistis pažangiąją patirtimi apie tai, kaip įmonės ir pramonės sektorius gali prisidėti prie biologinės įvairovės tikslų gerinimo ciklo mąstymu ir kaip jis gali sukurti ryšį tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir pajamų generavimo; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarų miškininkų valdymą, informuoti visuomenę ir naudoti tvarią medieną, reikia stiprinti komunikacijos ir informacijos politiką;

43.      pabrėžia, kad reikia padidinti koordinavimo ir informavimo pastangas, susijusias su miškų apsauga; laikosi nuomonės, kad reikia daugiau pastangų siekiant užtikrinti ES vidaus veiksmų ir išorės pozicijų, susijusių su miškais, nuoseklumą (bendradarbiavimas, vystymasis, prekyba tropine mediena ir pan.);

44.      mano, kad miškai sudaro dalį žmonijos kultūrinio ir aplinkos paveldo ir kad išskirtinius medžius reikia saugoti ir miškuose, ir už jų ribų; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tinkamas jų apsaugos strategijas, taip pat apsvarstyti Miškų paveldo stebėsenos centro steigimą; taip pat ragina valstybes nares atsižvelgiant į savo nacionalinę politiką skatinti suteikti galimybę visai visuomenei lankytis miškuose ir gamtos teritorijose (allemansrätten), kuri suteikiama tam tikrose valstybėse narėse ir yra labai naudinga vienodų ir demokratinių galimybių poilsiauti užtikrinimo, ekosistemų vertinimo ir pagarbos gamtos paveldui požiūriu;

45.      siekdamas užtikrinti, kad būtų pasiekti strategijos „ES 2020-20“ tikslai, susiję su nacionaliniais miškų veiksmų planais, prašo kiekvienos valstybės narės ar regiono parengti miškų strategiją, į kurią būtų įtraukta upės krantų miško atkūrimas, lietaus vandens surinkimas, žemės ūkio veikla ir mokslinių tyrimų rezultatai, kuriais remiantis būtų galima atrinkti tradicinių veislių ir rūšių sausroms pritaikytus augalus ar medžius;

Moksliniai tyrimai, susiję su miškais

46.      pabrėžia, kad nors Europa turi neginčijamos su miškininkyste susijusios patirties, sukauptos remiantis ilgalaike tradicinės miškininkystės praktika, reikia padidinti finansinius išteklius, skirtus moksliniams tyrimams, susijusiems su klimato kaitos poveikiu miškams; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į mokslinį neapibrėžtumą, susijusį su skirtingose teritorijose miškams kylančios grėsmės problemos trukme ir mastu, būtina skiriant finansavimą moksliniams tyrimams apie klimatą atsižvelgti į konkrečius poreikius ir sprendimus, taikomus įvairioms bioklimato zonoms, kad būtų išplėsta atitinkama žinių bazė;

47.      prašo valstybių narių kurti ilgalaikes mokslinių tyrimų programas, kuriomis būtų siekiama didinti supratimą apie poveikį ir pažeidžiamumą, ir palaikyti miškų sektoriaus pritaikymo priemones; ragina Komisiją skatinti įtraukti į daugiametę bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą projektus, susijusius su žiniomis apie miškų ekosistemas ir jų galimybėmis prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių;

48.      ragina Komisiją parengti Europos Sąjungos miškų apsaugos veiksmų planą, kad būtų iš anksto nustatytas neigiamas poveikis, patiriamas dėl klimato kaitos plintant vabzdžiams ir ligoms;

49.      ragina valstybes nares spartinti mokslinius tyrimus, susijusius su klimato kaita ir jos pasekmėmis miškams, skatinti visuotinio sąmoningumo apie įvairiapusišką miškų reikšmę ir tvarios miškotvarkos svarbą formavimąsi, remti miškų sektoriuje dirbančių asmenų mokymą ir tęstinį mokymą, didžiausią dėmesį kreipiant į dėl klimato kaitos kilsiančius reikalavimus (įvairovės skatinimas, žalos prevencija ir žalos tvarkymas) bei skatinti keitimąsi žiniomis ir patirtimi;

50.      mano, kad, atsižvelgiant miško ekosistemų „gynybinio potencialo“, prognozių ir klimato kaitos poveikio visam miškininkystės ir medienos sektoriui mažinimo strategijų veiksmingų mokslinių tyrimų poreikį, būtinas koordinavimas ir finansavimas ES lygiu;

Antrasis BŽŪP ramstis

51.      pažymi, kad diskusijose dėl BŽŪP po 2013 m. reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad miškai atlieka pagrindines aplinkosaugos funkcijas ir prisideda siekiant socialinių ir ekonominių kaimo plėtros ir nacionalinės ekonomikos tikslų; taigi ragina valstybes nares ir regionus visapusiškai bendradarbiauti su miškų institucijomis ir visuomene rengiant kaimo plėtros programas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su kitomis ES politikos kryptimis, atsižvelgiant į tai, kad miškininkystė tam tikrais atvejais gali būti nepriklausomas kaimo ekonomikos sektorius;

52.      primena pagrindinį miškų vaidmenį tiekiant socialines ir ekonomines bei aplinkos viešąsias gėrybes, skirtas visuomenės gerovei ir vystimuisi, ypač kaimo vietovėse; ragina Komisiją parengti politinį požiūrį, pagal kurį būtų pripažintas šis miškų vaidmuo ir gerbiamos savininkų nuosavybės teisės;

53.      šiuo požiūriu teigiamai vertina svarbų ūkininkų vaidmenį, pripažįstamą naujausiame Komisijos komunikate dėl BŽŪP reformos[19], kaip būtiną miškų gaisrų prevencijos veiksnį, kaip miškų paveldo ir jų apsaugos nuo grėsmių biologinei įvairovei, pavyzdžiui kenkėjų, valdytoją, ir ypač kaip teritoriją struktūrizuojantį veikėją, todėl jo veiklos išsaugojimas yra geriausia garantija siekiant išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo;

54.      tvirtina, kad kaimo gamintojams, gamintojų grupėms ir viešosioms įstaigoms turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti pagal antrąjį BŽŪP ramstį numatytomis miškininkystės priemonėmis; mano, kad Europos Sąjunga turi toliau remti miškų sodinimą pagal nacionalines kaimo plėtros programas ir užtikrinti, kad šios iniciatyvos netrukdytų veikti rinkai, taip pat, kad įgyvendinant miškininkystės priemones būtų naudojamos vietinės, kenkėjams ir gaisrams atsparios medžiagos ir prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo; taip pat pabrėžia, kad sodinant miškus reikėtų pirmenybę skirti toms medžių rūšims, kurios labiau pagerina dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę, taip pat atsižvelgti į apsodinamos vietos ypatumus, vietos rūšis ir į tai, kad reikia mišrių miškų;

55.      perspėja, kaip tai padarė Taryba savo 2010 m. birželio mėn. išvadose, dėl rimtų problemų, dėl kurių miškai gali būti apleisti, todėl reikia užtikrinti, kad jie ir toliau atliktų savo funkcijas;

56.      mano, kad reikia skatinti ir remti gamintojų asociacijų ir miškininkystės valdymo institucijų, kurios taikytų tvarią miškotvarką, steigimą, ypač vietovėse, kuriose yra nedideli miškai, kadangi tai padėtų suderinti daugelio prekių ir paslaugų, kurias teikia miškai, tiekimą; mano, kad šios asociacijos ir institucijos sustiprintų gamintojų derybines galias prekybos mediena grandinėje, padėtų sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir kartu padėtų spręsti ekonominės krizės, tarptautinės konkurencijos, klimato kaitos ir kovos neteisėtu miškų kirtimu problemas;

57.      tvirtina, kad turi būti didinama pagalba viešiesiems ir privatiesiems subjektams, saugantiems miško rūšių biologinę įvairovę, buveines ir ekosistemas, ir kad šiai veiklai taip pat turėtų priskiriami savanoriškos apsaugos metodai ir vietovės, priklausiančios tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kadangi biologinė įvairovė būtina siekiant išsaugoti, plėtoti ir pritaikyti žemės ūkį;

58.      ragina faktūromis pagrįstą apmokėjimo sistemą pakeisti standartinėmis ar nuo vietovės priklausančiomis išlaidomis;

59.      ragina naudoti gerosios miškininkystės patirties standarto plėtojimą kaip paramos, teikiamos pagal visas miškams skirtas priemones, išeities tašką;

60.      ragina privalomai įtraukti miškų aplinkos ir tinklo „Natura 2000“ priemones į kaimo plėtros programas ir skirti tinklui „Natura 2000“ su plotu susijusią paramą, teikiamą kaip tiesioginės išmokos;

61.      ragina į naują BŽŪP priemonę įtraukti nustatyto šaltinio „in-situ ir ex-situ miško genetinės medžiagos išsaugojimą“.

62.      griežtai atmeta intelektinės nuosavybės teisių taikymą miškų gentiniams ištekliams;

63.      ragina Komisiją ir valstybes nares kontroliuoti ilgalaikes miškininkystės ir miškų apsaugos projektų perspektyvas atliekant visą ES finansavimą;

Civilinė sauga ir gaisrų prevencija

64.      yra įsitikinęs, kad miškų gaisrų prevencija yra daug ekonomiškesnė nei kova su miškų gaisrais;

65.      pabrėžia, kaip svarbu ir skubu įgyvendinti neseniai Europos Parlamento patvirtintas rekomendacijas dėl gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos[20], visų pirma dėl paramos miškų sodinimui ir (arba) atsodinimui, teikiant pirmenybę vietinėms rūšims ir mišriems miškams, taip pat biologinei įvairovei, atsparesnei gaisrams, audroms ir kenkėjų plitimui; taip pat atkreipia dėmesį į papildomus sunkumus, su kuriais susiduria salos ir atokiausi regionai kovodami su gaisrais; prašo sistemos šiems regionams teikti specialią pagalbą, pasitelkiant įvairias esamas finansines priemones, įskaitant Solidarumo fondą;

66.      mano, kad miškų gaisrų prevencija pasitelkiant kraštovaizdžio planavimą ir ryšius, infrastruktūrą ir mokymus, turi būti įtvirtinta ES miškų apsaugos, prisitaikymo ir civilinės saugos politikos srityse;

67.      pažymi, kad sausringose teritorijose ir regionuose, kuriems gresia dykumėjimas, miškų atkūrimas, sodinat gamyboje panaudojamas rūšis, bus naudingas gyventojams ir užtikrins jų dalyvavimą atliekant apsaugos ir gaisrų gesinimo funkcijas;

68.      pabrėžia neginčijamą miškų plotų, kurie saugo žmonių buveines nuo neigiamų gamtos reiškinių, svarbą visuomenės saugai;

Išmetamųjų teršalų atskaitomybė ir apskaita

69.      mano, kad dabartinės formos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pirmiausia yra nesuderinama su LULUCF apskaita dėl metinių atitikties reikalavimų pramoniniams įrenginiams pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir ilgesnių laikotarpių, reikalingų anglies sankaupų pokyčiams žemės valdose įvykti ir jiems stebėti, skirtumo; taigi nereikėtų jų sieti; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima finansuoti anglies dioksido taupymą pagal LULUCF sistemą;

70.      pripažįsta, kad kyla sunkumų, susijusių su bet kokiais svarstymais įtraukti LULUCF į valstybių narių tikslus pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo; visų pirma yra susirūpinęs, kad apskaitos tikslumo skirtumai ir dideli natūralūs nukrypimai gali pakenkti Sprendime dėl pastangų pasidalijimo nustatytų reikalavimų laikymosi tvarkai; todėl ragina LULUCF sektoriui nustatyti atskirus tikslus;

71.      reiškia įsipareigojimą siekti ES 2020 atsinaujinančios energijos tikslų ir klimato kaitos tikslo, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijaus skalę; tačiau yra susirūpinęs, kad dabartinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiavimo metodikoje naudojami trumpesni terminai, tai reiškia, jog medienos biomasės neutralumas anglies dioksido požiūriu gali trukdyti siekti tikslų; ragina Komisiją pasitarti su TKKK ir numatyti naują ŠESD skaičiavimo metodiką, pagal kurią būtų galima kontroliuoti ilgesnes perspektyvas ir nacionaliniu lygiu vertinant biomasės išmetamąsias dujas, išsiskiriančias naudojant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir tvarkant mišką, taip pat į šią metodiką įtraukti įvairius miškininkystės veiksmus (sodinimas, retinimas ir eksploatavimas);

72.      teigia, kad galiojantys Komisijos parengti biokuro kriterijai medienos biomasei netinkami ir ragina parengti naujus tvarius ir privalomus kriterijus, pagal kuriuos būtų skatinama energijai naudoti biomasę; pabrėžia, kad Komisija turėtų išnagrinėti proceso FOREST EUROPE veiklą ir rezultatus siekdama parengti kriterijus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į grėsmę, kad gali būti iškraipyta energetikos rinka, kurie nebūtų pagrįsti neutralumo anglies dioksido prielaida, kuriuose būtų atsižvelgiama į netiesioginius teršalus ir kurie nekenktų ES 2020 atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir biologinės įvairovės tikslams; atkreipia dėmesį į tai, kad kriterijai turėtų būti įgyvendinami vietos lygiu atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas;

73.      ragina taikyti ekologiniu miškų klasifikavimu, pavyzdžiui tokiu, kokį 2007 m. pasiūlė naudoti EAA, pagrįstas miško apibrėžtis, kad būtų galima atskirti senus miškus, kuriuose yra daug anglies dioksido, intensyviai tvarkomas monokultūras ir kitų tipų miškus, įskaitant Viduržemio jūros regiono krūmokšnius, pagal gyvybės zonas ir sukcesijos stadijas;

74.      pabrėžia, kad siekiant užtikrinti biologinę miškų įvairovę ir biologinę įvairovę miškuose svarbu apsaugoti visų augalinės sukcesijos stadijų ES miškų įvairovę, nes kiekvienoje augalinės sukcesijos stadijoje sukuriamos sąlygos tolesnei stadijai atsirasti ir nesant suderintos visų skirtingų stadijų apsaugos gali kilti didelis pavojus tolesnių stadijų augalinei sukcesijai;

Išorės aspektas

75.      ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti tarptautiniu mastu siekiant sukurti naują JT miškų apibrėžtį, pagal kurią remiantis gyvybės zonomis būtų išaiškintos natūralių miškų apibrėžtys ir atskirti natūralūs miškai ir miškai, kuriuose vyrauja monokultūros bei nevietinės rūšys; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ES – viena didžiausių oficialios paramos teikėjų besivystančioms šalims (2003 m. miškų sektoriui suteikta daugiau kaip 600 mln. EUR paramos), dėl šios apibrėžties reikėtų labai patobulinti politikos sričių suderinamumą ir ekonomiškumą; apgailestauja, kad žaliojoje knygoje neleidžiama derinti Europos Sąjungos veiksmų ES ir už jos ribų ir siekti pasaulinio teisiškai įpareigojančio susitarimo JT Miškų forume, nors tai daryti yra būtina,

76.      pažymi pasaulinio bendradarbiavimo tiek administraciniu, tiek mokslinių tyrimų lygmeniu, standartų nustatymo, geriausios praktikos ir technologijų bei mokslinės patirties perdavimo srityse svarbą, ypač dėl miškų naikinimo atsirandančių išmetamųjų teršalų mažinimo (angl. REDD) sistemos požiūriu; taip pat pažymi, kad sąžiningo REDD sistemos teikiamos naudos pasidalinimo negalima pasiekti, jeigu nėra aktyvaus bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi; pabrėžia Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) svarbą braižant, prižiūrint ir registruojant miškų plotus Europos ir tarptautiniu lygmeniu ir tai, kad ši surinkta informacija gali padėti JT derybose dėl klimato kaitos;

0

0 0

77.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

ES miškai: būklė ir valdymas

ES miškų ir kitos miško žemės plotas sudaro daugiau nei 42 proc. ES teritorijos[21].

Miškai yra milijonų darbuotojų, verslininkų ir 16 mln. miško savininkų pragyvenimo šaltinis. Miškų ūkio sektorius (FBI) suteikia daugiau nei 2 mln. darbo vietų, daugiausia MVĮ, o jo apyvarta yra 300 mlrd. EUR. 350 000 žmonių dirba miškotvarkos srityje[22]. Be to, 40 proc. ES miškų priklauso valstybei.

ES miško kirtimo ir prieaugio santykis stabiliai yra apytikriai 60 proc.[23] Planuojama, kad keliose valstybėse narėse šis santykis didės iki daugiau nei 100 proc., todėl po 2020 m. mažės bendras medyno tūris[24].

Europos miškus galima grupuoti į penkias bioklimato zonas: subarktines, vidutinių platumų jūrinio klimato juostos, vidutinių platumų žemyninio klimato juostos, Viduržemio jūros ir kalnų zonas[25], atitinkančias EAA miškų tipologiją, sukurtą tam, kad būtų galima vadovautis priimant sprendimus dėl politikos[26].

Europos miškai ir miškininkystė valdomi pagal įvairius regioninius ir nacionalinius modelius, sugrupuotus pagal jų gamybinę ir apsauginę orientaciją[27]. Miškai atlieka tiek išteklių, tiek ekosistemų funkcijas.

Miškams iškilusios grėsmės

Su klimatu susijusios grėsmės bendrai skirstomos į abiotines (audros, vėjovartos, sausra, gaisro rizikos padidėjimas) ir biotines (kenkėjai, grybelinės ligos). Jų poveikiai dėl vienas kito sustiprėja, kaip kenkėjų atveju: dėl aukštesnių temperatūrų pailgėja kelių patogeninių rūšių reprodukciniai ciklai.

Kritulių trūkumas vasarą turi poveikį miškų produktyvumui visose zonose, išskyrus subarktinę. Manoma, kad visoje žemyninėje Europoje mažės spygliuočių miškų plotas ir produktyvumas. Manoma, kad eglė taps netinkama kaip kultūrinė rūšis žemesnėse aukštumose, o beržai, manoma, Viduržemio jūros zonoje išnyks. Kalnų zonoje sunkumai dėl sausros turi poveikį visų rūšių medžių augimui ir gyvybingumui. Visoje Europoje drastiškai sumažės ne medienos miško produktų, kaip antai grybų, kamščiamedžio žievės ir žolelių, gamyba.

Subarktinių miškų atveju lieka nežinomas tikėtino masinio kenkėjų protrūkio dėl jų plitimo šiaurės kryptimi poveikis. Be to, dėl švelnesnių žiemų ir opumo vėjovartoms sumažės miško ruošos galimybės. Manoma, kad iki 2100 m. toje pačioje zonoje beržynai sumažės iki dešimtadalio savo dabartinio ploto[28][29].

Visoje žemyninėje Europoje didėja gaisrų rizika, ypač Viduržemio jūros regione, kartu su nenuspėjamų visų rūšių medžių kenkėjų protrūkių rizika. Prognozuojama, kad šioje zonoje beržai iš esmės išnyks.

Kenkėjų protrūkiai turės poveikį visiems spygliuočių miškams.

Miškų susiskaidymas, dėl kurio didėja neliestos gamtos teritorijos sąveika su kaimo ir miesto vietovėmis, kelia didžiulę grėsmę žemyninio klimato juostos miškams.

Dėl minėtų priežasčių nyksta miškai ir keičiasi rūšių sudėtis.

Yra atlikti keli platesnei visuomenei dėl apsauginių funkcijų praradimo iškilusių grėsmių tyrimai. Kalbant apie kalnų zoną, dėl sumažėjusio gebėjimo sumažinti maksimalų vandens nutekėjimą tikimasi, kad tai turės poveikį įvairioms apsauginėms funkcijoms (ypač susijusioms su potvyniais ir vandens kokybe). Viduržemio jūros regione gaisrai kartu su užtvindymais dėl sumažėjusio augalų atsinaujinimo sukėlė dirvos eroziją, kuri paskatino dykumėjimą.

Medienos biomasės paklausa energetikos sektoriuje kyla kaip grėsmė miškams ir tradiciniams miškų ūkio sektoriams. Darant prielaidą dėl medienos biomasės neutralumo anglies dioksido požiūriu[30] nepaisoma pailgėjusių laikotarpių, reikalingų iš naujo sugerti „anglies dioksido skolą“, kuri priklauso nuo medžių produktyvumo ir ankstesnio žemės naudojimo ir miškotvarkos[31]. Ši grėsmė siejama su panašiais UNFCCC/LULUCF nuostatų trūkumais.

ES perspektyva

Bendros politikos priemonės, turinčios poveikį miškams, apima BŽŪP (8 mlrd. EUR pagal 2 ramstį), aplinkos apsaugos politiką (pirmiausia biologinę įvairovę ir vandenį), energijos, pramonės, prekybos, mokslinių tyrimų ir sanglaudos politikos priemones, įskaitant regioninę politiką ir solidarumo fondą, tačiau joms dažnai trūksta nuoseklumo miško apsaugos atžvilgiu.

Tarybos ir Europos Parlamento įsipareigojimas dėl miško apsaugos buvo išreikštas reglamentais dėl gaisrų prevencijos (2158/1992), monitoringo (2152/2003) ir medienos ekonominės veiklos vykdytojų deramo patikrinimo (995/2010) remiantis ESS 175 straipsniu, o dabar – SESV 192 straipsniu[32]. Miškų apsaugą taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių prevenciją[33] ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją[34][35].

Dėl 1998 m. ES miškininkystės strategijos[36] buvo priimtas neprivalomas 2006 m. Miškams skirtas ES veiksmų planas (FAP)[37], kuriuo siekiama:

1.  didinti ilgalaikį konkurencingumą,

2.  gerinti (saugoti) aplinką,

3.  gerinti gyvenimo kokybę,

4.  skatinti koordinavimą ir ryšius.

Komisijos Miškams skirto ES veiksmų plano laikotarpio vidurio įvertinime daroma išvada, kad nors 1 tikslo veiksmų srityje pasiekta didelė pažanga, visi kiti veiksmai įgyvendinti prastai[38]. Didžiausi trūkumai susiję su apsaugos gerinimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu: 66 proc. miškų buveinių yra „nepalankios blogos (nepakankamai geros)“ būklės[39]. Mažai veiksmų imtasi švietimo ir informacijos, apsauginių funkcijų ir miesto bei priemiesčių miškų atžvilgiu.

Tai prieštarauja Europos piliečių prioritetams. Komisijos miškų suvokimo tyrime teigiama, kad išsaugojimas ir apsauga (44 proc.) yra svarbiausia miško politikos tema, po kurios eina miško būsena ir tarša (15,4 proc.), klimato kaita (12,5 proc.) ir ekonominis naudojimas (8 proc.)[40].

Pažanga Miškams skirto ES veiksmų plano veiksmų srityje lėtai daroma dėl nepatenkinamo nacionalinių miškų programų (NFP) pateikimo Miškų nuolatiniam komitetui (SFC).

Visos ES valstybės narės dalyvauja FOREST EUROPE procese, kuriam vykstant per pastaruosius 20 metų buvo suformuoti bendri požiūriai į tvarią miškotvarką.

Remiantis šiuo darbu, ES lygiu gali tapti privaloma aktyvi ir preventyvi tvari miškotvarka, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į nacionalinius ir regioninius prioritetus. Įvertinus pažangų FOREST EUROPE mokslinį darbą, jį taikant bus patirtos mažiausios išlaidos ir užkrauta mažiausia administracinė našta.

Biomasės politikos klausimu „ES masto veiksmais galima užtikrinti, kad būtų užtikrinta bendra aplinkos apsauga ir kartu išvengta vidaus rinkos iškraipymų“[41].

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad šiems veiksmams turėtų būti taikomi teisiškai privalomi tvarumo kriterijai, paremti neutralumo anglies dioksido požiūriu prielaidos persvarstymu ir moksliškai pagrįsta ŠESD skaičiavimo metodologija, pagal kurią būtų atsižvelgiama į daugiametį medienos biomasės pobūdį ir emisijos pokyčius dėl žemės naudojimo ir miškotvarkos pokyčių. Taip pat turėtų būti kuriami visų pavidalų biomasei taikomi netiesioginio žemės naudojimo paskirties pakeitimo (ILUC) veiksniai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LULUCF sektoriaus įtraukimas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – pirmiausia skirtą metinėms pramoninių įrenginių emisijoms – yra abejotinas dėl suderinamumo problemų.

Tarptautiniu lygiu ES turėtų užsiimti įvairinamomis gyvybės zona paremtomis miško apibrėžtimis, kuriose būtų įvertinta biologinė įvairovė, dirvožemis ir socialinis aspektas ir kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama daug anglies dioksido turinčių senųjų miškų išsaugojimui. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad finansiniai įsipareigojimai dėl biologinės įvairovės ir REDD+ nebūtų daugiausia skirti abejotiniems projektams.

Informacija apie miškus – sprendimų priėmimo pagrindas

Informacijos apie miškus per maža dėl nepakankamo finansavimo ir ataskaitų rengimo įsipareigojimų, kaip numatyta nebegaliojančiame Reglamente Nr. 2152/2003. Atsižvelgiant į informacijos poreikį dėl klimatui iškilusių grėsmių, taip pat į didesnį poreikį teikti informaciją dėl Biologinės įvairovės konvencijos ir JTBKKK, šis reglamentas turėtų būti pateiktas svarstyti iš naujo, kad būtų galima tiksliai apibūdinti miško biologinę įvairovę ir anglies sankaupų kitimą. ES lygio informacijos rinkimas turėtų būti grindžiamas suderinamais mechanizmais, suderintomis apibrėžtimis ir palyginamais duomenimis, gautais iš nacionalinių miškų inventorių ir kitų atitinkamų šaltinių.

Informacija apie miškus taip pat svarbi aplinkos apskaitoms, iniciatyvai „BVP ir kiti rodikliai“ ir mokėjimų už ekosistemų funkcijas (PES) įgyvendinimui.

Gebėjimo prisitaikyti didinimas taikant tvarią miškotvarką

Paprastai skiriamas būdingas (ekosistemos) gebėjimas, priklausantis nuo genetinės miškų įvairovės, ir miško sektoriaus socialinis ir ekonominis gebėjimas praktinės patirties ir kapitalo imlumo požiūriu.

Pranešėjas pripažįsta ES miškininkystės gebėjimą prisitaikyti, tačiau pažymi, kad jis galiausiai priklauso nuo būdingo miškų gebėjimo: ex-post atsakai į įvairias grėsmes gali būti įmanomi, tačiau jie nebūtų ekonomiškai įmanomi nei valstybiniams, nei privatiems subjektams.

Tvarios miškotvarkos sutelkimas į ilgalaikę medienos išeigą praktikuojamas keliose – tačiau jokiu būdu ne visose – ES valstybėse narėse. Aktyvi arba prevencinė tvari miškotvarka yra sistema, pagal kurią laikomasi nacionalinių ir regioninių prioritetų.

Aktyvaus prisitaikymo prie klimato galimybės suvedamos į natūralų atkūrimą, genetinę įvairovę ir didesnę sandaros įvairovę bei rūšių mišinį kaip priemones, kuriomis galima padidinti miško atsparumą nepriklausomai nuo miško tipo ir miškotvarkos orientacijos[42].

Papildomos priemonės apima subarkties regionui numatytas medienos ruošos ir transportavimo technologijas ir Viduržemio jūros regionui numatytą sukaupto kuro tvarkymą.

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad visų ekosistemų atsparumo didinimas yra ekonomiškiausias atsakas į klimato kaitą, apimantis tiek klimato kaitos poveikio švelninimą, tiek prisitaikymą prie klimato kaitos[43],[44],[45],[46],[47], ir kad atitinkamos visų suinteresuotųjų subjektų žinių bazės išplėtimas yra pagrindinis miškotvarkai keliamas reikalavimas. Turi būti skubiai pradėtas visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, kurį vykdant būtų atsižvelgiama į visus įmanomus scenarijus siekiant, įvertinus visos Europos visuomenės prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius, užtikrinti nuoseklumą.

Tolesnis ES įnašas į miško apsaugą

Iš esmės dėl klimato kaitos valstybių narių politikos priemonių miškų apsaugai nepakanka.

Būtinas kompleksinis paramos susiejimas: visas ES finansavimas, kad ir kokios būtų su juo susijusios priemonės, turi būti susijęs su atsparumu klimato kaitai, taip pat jį teikiant reikia atsižvelgti į biologinę įvairovę[48][49], vandens aspektą ir laukinės gamtos poreikį[50].

Pranešėjas remia privalomas nacionalines miškų programas kaip būdą užtikrinti tvarios miškininkystės laikymąsi ir siekti bendro FOREST EUROPE sutarimo tvarios miškotvarkos klausimu. Nacionalinės miškų programos turėtų apimti bent penkerių metų laikotarpius ir būti grindžiamos ex-ante ir ex-post tiksliais kiekybiniais vertinimo kriterijais ir prisitaikančia bei prevencine miškotvarkos integracija. Komisija turėtų paskelbti nacionalinėms miškų programoms skirtas rekomendacijas, atsižvelgdama į jų integraciją į platesnę miškų pritaikymo klimato pokyčiams sistemą.

Atsižvelgiant į grėsmių mastą ir visą ES miško plotą, reikėtų didinti BŽŪP finansavimą pagal miškams skirtą 2 ramstį remiantis nacionalinėmis miškų programomis ir veikiančiais miškotvarkos planais, kuriuose būtų numatyta ES biologinės įvairovės strategija ir ilgi laikotarpiai, taikomi tvarios miškotvarkos projektams. Tinkamumas gauti paramą taip pat turėtų būti taikomas viešiems subjektams ir gamintojų grupėms pereinant prie vietove grindžiamo atlyginimo ir įtraukiant in-situ ir ex-situ išsaugojimo priemones.

Aktyvi miškotvarka turėtų būti aiškiai integruojama į mokslinius tyrimus ir praktiką, kuriuose jai būtų teikiamas prioritetas, taip pat joje reikėtų atsižvelgti į tai, kad 40 proc. ES miškų yra valstybinė nuosavybė. Rūšių išsaugojimo ir medelynų praktika taip pat turėtų būti taikoma su jomis susijusioms mikrobų ir grybų rūšims. Reikėtų aktyviai skatinti in situ mikorizinės simbiozės mokslinius tyrimus.

Mokėjimams už ekosistemų funkcijas (PES) reikėtų suteikti oficialumo atsižvelgiant į kitas finansines perspektyvas ir remiantis miškų bei vandens projektų sėkme[51].

Civilinės apsaugos politikos priemonėmis taip pat turėtų būti gerinamos apsauginės miškų funkcijos, įskaitant apsodinimą mišku, kad būtų išvengta užtvindymo, gaisrų ir erozijos.

Reikėtų nedelsiant vėl grąžinti Gaisrų prevencijos reglamentą, kuriame neapsiribojama dabartinėmis kaimo plėtros nuostatomis, daugiausia dėmesio skiriant kraštovaizdžio valdymui ir laipsniškam gaisrams atsparių vietos rūšių, pvz., Quercus Spp, įdiegimui.

Kuriant ES prisitaikymo prie klimato kaitos fondą ypatingą dėmesį reikėtų skirti miškų prisitaikymui prie klimato kaitos ir atsparumui.

Reikėtų persvarstyti Direktyvą Nr. 105/1995, kurioje dėl faktūromis grindžiamos BŽŪP sistemos pirmenybė gali būti teikiama naudingumui, o ne prisitaikymui, siekiant sušvelninti vietos rūšių pardavimo taisykles. In-situ išsaugoti miško genetinius išteklius yra bendras kolektyvinis siekis, dėl kurio būtų sudarytos sąlygos klestėti nuo miško priklausančioms bendruomenėms ir pramonės sektoriams.

8.12.2010

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“

( 2010/2106(INI) )

Nuomonės referentas (*): Rareş-Lucian Niculescu

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis.

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi dėl Žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“; pabrėžia glaudų miškininkystės ir žemės ūkio, kuriems abiems didelį poveikį daro minėtasis reiškinys, ryšį; mano, kad ES miškų strategiją būtina sustiprinti ir šio stiprinimo tikslas turėtų būti miškų valdymo ir saugojimo gerinimas, kad ši strategija turėtų būti nukreipta tiek į miškų apsaugą, tiek į tvarų medienos išteklių naudojimą, nes miškai suteikia galimybių spręsti su klimato kaita ir naujais uždaviniais susijusias problemas, ir kad šia strategija turėtų būti siekiama aukšto miškų atsparumo lygio;

2.  pabrėžia, kad pagal subsidiarumo principą už miškų strategiją turėtų ir toliau būti visų pirma atsakingos valstybės narės, kurioms Europos Sąjunga teiktų papildoma paramą; pabrėžia, kad būtina imtis priemonių atitinkamais vietos, regionų, valstybių narių ar ES lygmenimis; pabrėžia, kad dėl šių strategijos gairių sustiprėtų nacionalinių ir Bendrijos priemonių koordinavimas ir pagerėtų Europos Sąjungos įvaizdis tarptautinėse derybose dėl kovos su klimato kaita;

3.  mano, kad Europos Sąjunga turėtų remti, koordinuoti ir papildyti su miškininkystės politika susijusius valstybių narių veiksmus, atsižvelgdama į skirtingas sąlygas regionuose; ši politika turi būti vykdoma siekiant užtikrinti miškininkystės sektoriaus tvarų vystymąsi ir prisidėti gerinant Europos piliečių gyvenimo lygį ir skatinti kaimo vietovių plėtrą – to turi būti siekiama pasitelkiant visų ekonomikos, socialinių reikalų, kultūros ir aplinkosaugos aspektais tiekiamų miško gėrybių ir teikiamų paslaugų nuoseklią sistemą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita turės skirtingų pasekmių įvairių rūšių Europos miškams; taigi prisitaikymo ir šios kaitos poveikio mažinimo strategijas reikia rengti regioniniu ir vietos lygmenimis, tačiau, tais atvejais, kai Bendrijos lygmens veiksmais gaunama aiški pridėtinę vertė, veiksmus galima būtų koordinuoti ES lygmeniu; mano, kad pagal šias strategijas turėtų būti skiriama dėmesio įvairioms miškų ūkio sąlygoms skirtinguose regionuose ir, visų pirma, atsižvelgiama į skirtingas galimybes ir grėsmę miško aplinkai Pietų ir Šiaurės Europoje;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos miškai sudaro 45 proc. Europos Sąjungos ploto, taip pat į tai, kad miškininkystės sektoriuje, kartu atsižvelgiant į su mišku susijusias pramonės šakas, sukurta maždaug 2,5 mln. darbo vietų ir apyvarta siekia maždaug 300 mlrd. eurų, ir pažymi, kad miškai yra ne tik labai svarbūs aplinkai, bet taip pat naudingi siekiant socialinių ir ekonominių tikslų, pvz., dėl medienos naudojimo, taip pat jie padeda gerinti gyvenimo sąlygas ir apsaugoti kultūras ir vystyti kaimo vietoves; taip pat miškai yra svarbus ne tik kaimo vietovių, bet ir valstybių narių ekonomikos pajamų šaltinis dėl veiklos, susijusios su tvariu miško išteklių eksploatavimu, su uogavimu, medžiokle ir turizmu; taip pat primena, kad miškai labai padeda išvengti gaisrų, taip pat sausros, dykumėjimo ir dirvos erozijos;

6.  mano, kad miškų eksploatacija yra glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, nes Europoje daugelis miškų savininkų taip pat yra ūkininkai; tačiau pripažįsta, kad miškininkystė yra nepriklausomas kaimo ekonomikos sektorius, visų pirma srityse, kurios nepriklauso žemės ūkiui, ar yra ypač vertingos gamtos išsaugojimui ir laisvalaikio sektoriui;

7.  pabrėžia, kad, turint mintyje, jog miškų teisės aktai daro poveikį milijonams mažų miško valdų savininkų, miškų politika visada turėtų siekti pusiausvyros tarp pagarbos savininkų nuosavybės teisėms ir reikalavimų tiekti viešąsias gėrybes;

8.  mano, kad žemės ūkis ir miškininkystė gali veikti integruotu būdu, kad, nors produkcijos aspektai yra esminiai, tačiau jie nėra nesuderinami su miškų apsauga arba su kita iš miškų gaunama nauda, ir kad reikia išlaikyti tinkamą šių sektorių pusiausvyrą; taip pat reikia užtikrinti šių sektorių sąveiką, pvz., veiksmingiau skirstant turimus lėšas; pabrėžia, kad miškininkystės apsauga vertinga siekiant daugelio politinių tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma Europos priemonių, susijusių su miškininkyste, šiuo metu finansuojamos pagal bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrąjį ramstį, taigi reikėtų ir toliau skirti bent jau to paties lygmens finansavimą žemės ūkiui, taip pat būtina ieškoti ir kitų priemonių, kuriomis galima būtų naudotis;

9.  pabrėžia, kad miškai yra pagrindinis anglies absorbentas ir todėl atlieka lemtingą vaidmenį kovojant su klimato kaita; taigi mano, jog itin svarbu, kad Europos Sąjunga pradėtų vykdyti bendrą strategiją, skirtą kovai su veiksniais, dėl kurių nyksta miškai, pvz., su gaisrais ir oro tarša;

10. konstatuoja, kad žemės ūkio produkcija yra pažeidžiama dėl klimato kaitos, dėl kurios vyksta vis dažnesni, gausesni ir intensyvesni reiškiniai, be to, daugelyje pasaulio regionų miškai žalojami dėl gaisrų ir kenkėjų, taip pat jie masiškai ir nekontroliuojamai naikinami; vis dėlto pažymi, kad, kaip teigiama studijoje „Europos miškų padėtis 2007 m.“, per pastaruosius 15 metų Europos miškų plotas padidėjo apytikriai 13 mln. hektarų; pabrėžia, kad miškai taip pat svarbūs reguliuojant vandens srautų debitą, užtikrinant vandens kokybę, apsaugant vandens šaltinius, išsaugant kraštovaizdį, palaikant dirvos derlingumą ir apsaugant dirvą nuo erozijos (ypač kalnų regionuose) ir nuo dykumėjimo (ypač sausringuose regionuose) – visa tai žemės ūkiui svarbūs aspektai;

11. pabrėžia, kad rūšių įvairovė yra gyvybiškai svarbi siekiant išlaikyti ir plėtoti žemės ūkį ir kad miškai atlieka svarbų vaidmenį siekiant išsaugoti biologinę įvairovę; pažymi, kad miško ekosistemų užtikrinama biologinė įvairovė ir jų atliekamos ekologinės funkcijos yra žmonijos paveldo dalis;

12. pabrėžia, kad reikėtų atnaujinti 1998 m. ES miškininkystės strategiją ir 2006 m. miškams skirtą ES planą siekiant į juos įtraukti klimato kaitos aspektą ir platesnius miškų apsaugos klausimus;

13. mano, kad aktyvus miškų valdymas turi lemiamą svarbą, nes jis prisideda prie strategijos „ES 2020“ įgyvendinimo ir yra pagrindinis augimo ir darbo vietų kūrimo elementas; taip pat mano, kad miškai svarbūs įgyvendinant ES energetikos strategiją ir kad miškų, kaip labai svarbių atsinaujinančiųjų energijos išteklių šaltinio ir natūraliai atsinaujinančių ekologinių medžiagų tiekėjo galimybės šiuo metu nepakankamai išnaudojamos; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama pradėti viešąsias konsultacijas dėl žemės ūkio ir miškininkystės vaidmens siekiant su klimato kaita susijusių tikslų;

14. ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą pakeičiant produktus ir statybines medžiagas, kuriuos gaminant į aplinką išmetama daug anglies dioksido, ir kaip pagerinti anglies dioksido sekvestraciją naudojant daugiau medienos; mano, kad miškų įtraukimas į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą padidina miškininkystės sektoriaus indėlį kovojant su klimato kaita ir suteikia miškininkystės sektoriui galimybę naudotis vadinamosiomis anglies dioksido kreditų rinkos priemonėmis;

15. pabrėžia poreikį, kad Komisija sparčiai išspręstų teisės aktų, kurie daro poveikį miškams ir žemės ūkio politikai, tikslų prieštaringumo problemą; ragina suderinti įvairių sričių ES politiką, ypač miškininkystės ir žemės ūkio politiką, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos, biologinės įvairovės, pramonės, mokslinių tyrimų politiką ir strategiją „ES 2020“;

16. primena, kad ūkininkai prisideda prie miškų išteklių didėjimo sodindami medžius ir kurdami daugialypes žemės ūkio ir miškininkystės sistemas arba mišku apsodindami nualintą ar efektyviam žemės ūkiui netinkamą žemę, taip pat ūkininkai prisideda prie miškų išteklių didėjimo kurdami apsaugos sistemas bei nustatydami atsparias rūšis; mano, kad Europos Sąjunga turi toliau remti miškų sodinimą pagal nacionalines kaimo plėtros programas ir užtikrinti, kad šios iniciatyvos netrukdytų veikti rinkai;

17. mano, kad miškų savininkai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į laukinių gyvūnų rūšis, kurios natūraliai užima ypatingas buveines, kurias sudaro miškai, nes tai padeda išsaugoti biologinę įvairovę;

18. mano, kad, atsižvelgiant miško ekosistemų „gynybinio potencialo“, prognozių ir klimato kaitos poveikio visam miškininkystės ir medienos sektoriui mažinimo strategijų veiksmingų mokslinių tyrimų poreikį, būtinas koordinavimas ir finansavimas ES lygiu;

19. mano, kad miškuose generuojamos neįkainojamos viešosios gėrybės, tačiau rinkoje į tai nepakankamai atsižvelgiama, ir kad Europos Sąjunga turėtų padėti miškų savininkams, teikdama informaciją, taikydama finansines priemones miškų savininkams skatinti ir kompensuodama jų dedamas pastangas siekiant apsaugoti miškų genetinę įvairovę; dar kartą patvirtina savo poziciją dėl tinkamo ES miškininkystės priemonių finansavimo lygio, atlyginimo ūkininkams ir miškininkams už šių viešųjų gėrybių tiekimą, kartu atsižvelgiant į saugojimo ir pakeitimo efektą, atsirandantį naudojant medieną; pabrėžia, kad šios Europos paskatų priemonės neturėtų trukdyti tinkamam medienos produktų, popieriaus, celiuliozės ir energijos gamybos rinkos veikimui;

20. mano, kad ES gali remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus siekiant nustatyti pažangiosios patirties gaires, kad būtų galima padėti užtikrinti miškų atsparumą klimato kaitos pasekmėms, ir kad šios gairės turėtų būti pritaikytos prie savininkų ir vietos bendruomenių poreikių ir atitikti tvaraus valdymo principus; pabrėžia, kad dėl perdėto reglamentavimo medienos produktai taps mažiau konkurencingi, palyginti su neatsinaujinančiomis ir daug energijos suvartojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip plastmasė, aliuminis ir betonas, ir tokiu būdu ES bus sunkiau įgyvendinti klimato tikslus;

21. mano, kad būtina gerinti ir skatinti miškų savininkų organizacijas, užsiimančias tvariu miškų valdymu, nes tai yra svarbiausia priemonė suderinant daugelio prekių ir paslaugų, kurias teikia miškai, tiekimą, tuo pat metu tai taptų pagrindu, padedančių prisitaikyti prie klimato kaitos; taip pat šios miškų savininkų organizacijos turėtų skatinti šiuo metu nepanaudotos medienos galimybes ir stiprinti miškų savininkų derybines galias prekybos mediena grandinėje; mano, kad būtina raginti kurti miškų savininkų organizacijų tinklą Europoje, siekiant skatinti informacijos ir pažangiosios patirties mainus bei sukoncentruoti pasiūlą;

22. mano, kad ES turėtų remti miškų tvarų valdymą, teikdama lėšų Sąjungai svarbiai miškininkystės veiklai, ir kad būtina skatinti miškininkystės valdymo institucijų kūrimą, ypač tose srityse, kur yra nedideli miškai, ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiame sektoriuje veikiančioms su miškininkyste susijusioms įmonėms, kurių dauguma yra mažosios ir vidutinės įmonės ir kurios turi būti skatinamos modernizuotis ir persitvarkyti siekiant spręsti naujus su klimato kaita, neteisėta miško ruoša ir ekonomikos krize bei tarptautine konkurencija susijusius uždavinius;

23. taip pat pažymi labai svarbų ūkininkų vaidmenį padedant išvengti miškų gaisrų; todėl mano, kad būtina užtikrinti, kad žemės ūkio veikla toliau liktų gyvybinga siekiant pažaboti gamybos nutraukimą ir gyventojų mažėjimą kaimo vietovėse, nes dėl to žymiai pablogėtų gaisringumo padėtis;

24. pabrėžia, kad nuolatinės sausros, kilusios dėl klimato kaitos, buvo pastaraisiais metais valstybėse narėse kilusių miškų gaisrų skaičiaus didėjimo priežastis; primena pasiūlymus, susijusius su miškų gaisrais, jau pateiktus Parlamento nuomonėje dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, ypač dėl valstybių narių solidarumo būtinybės, Europos masto darbo grupės ir Europos ekonominių ir socialinių nelaimių duomenų registro, įskaitant padidintos rizikos sričių žemėlapį, naudą; primena, kad miškų sodinimo ir atkūrimo projektuose svarbu teikti pirmenybę vietos rūšims, įvairiarūšiam sodinimui ir mišriems miškams; taip pat primena savo pasiūlymus, susijusius su geresniu Europos solidarumo fondo panaudojimu, ir tai, kad stichinių nelaimių srities Bendrijos priemones būtina labiau koordinuoti ir didinti jų veiklos pajėgumus;

25. atkreipia dėmesį į papildomus sunkumus, su kuriais susiduria salos ir atokiausi regionai kovodami su gaisrais; prašo šiems regionams taikyti ypatingą tvarką, panaudojant dabar pasiekiamas finansines priemones, įskaitant Solidarumo lėšas;

26. pabrėžia, kad siekiant sumažinti klimato kaitos pasekmes būtina sukurti priemones, kurios paremtų investicijų miškų srityje finansinį stabilumą (pvz.: draudimo pagalba);

27. remia ES lygmens priemones, susijusias su miškų stebėjimo sistema, informacijos apie miškus teikimu, nes tai padėtų pagerinti miškų valdymą, ir tarpvalstybinio masto grėsmių (tiek abiotinių, tiek biotinių) stebėsena.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

12.11.2010

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“

( 2010/2106(INI) )

Nuomonės referentė: Lena Ek

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi augantys medžiai iš atmosferos kaupia anglies dioksidą, yra reikšmingas anglies dioksido srautų šaltinis ir nuotaka ir kadangi Europos miškai plečiasi, manoma, kad šiuo metu anglies dioksido medienos biomasėje daugėja maždaug po 116 mln. tonų per metus,

B.  kadangi, anot Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK), ilgalaikė tendencija didinti miškingumą Europos Sąjungoje yra stabili,

C. kadangi bendras Europos miškų ir kitų miškingų žemių plotas užima 177 mln. hektarų, o tai sudaro 42 % viso jos ploto,

D. kadangi gamtinių sąlygų įvairiuose miškinguose Europos regionuose įvairovė yra didžiulė, nuo subarktinių iki Viduržemio jūros ir nuo alpinių iki žemumų, įskaitant potvynių lygumų ir deltų,

E.  kadangi miškai užtikrina pragyvenimą milijonams darbuotojų, verslininkų ir miškų savininkų, žymiai prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir gerovės,

F.  kadangi 2005 m. šio sektoriaus apyvarta siekė apie 380 mlrd. EUR, kuri atitinka maždaug 9 proc. Europos BVP,

G. kadangi tvarus miškų valdymas, įskaitant miškų apsaugą, yra labai svarbus išlaikant sveikus ir gyvybingus miškus bei užtikrinant jų įvairovę,

H. kadangi aktyviai ir tvariai valdomi miškai yra vienas iš efektyviausių būdų iš atmosferos absorbuoti CO2,

I.   kadangi miškų sektorius yra ypač svarbus kaimo vietovėse ir 350 000 įmonių su mišku susijusiose pramonės šakose dirba apie 3 mln. žmonių, t. y. 8,6 proc. visos gamybos sektoriaus darbo jėgos Europoje,

1.  pritaria Komisijos požiūriui, kad miškai turėtų būti laikomi viena iš pagrindinių priemonių, stabdančių veiksnius, kurie prisideda prie klimato kaitos, pavyzdžiui, sulaikant CO2 iš atmosferos; pabrėžia, kad tvarus miškų valdymas, įskaitant miškų apsaugą ir įvairioms sąlygoms Europoje pritaikytą miškų atkūrimą, yra labai svarbus ES siekiant savo klimato tikslų ir miškų biologinės įvairovės apsaugos, kuri teikia daug naudos ekosistemų funkcijų (tiekimo funkcija naudojant medieną ir funkcijos, susijusios su anglies dioksido saugojimu ir apsauga nuo stichinių nelaimių) ir kultūrinių funkcijų (darnus turizmas), svarbių visuomenei, palaikymui;

2.  mano, kad aktyvi kovos su klimato kaita politika yra visiškai suderinama su siekiu toliau plėtoti miškų pramonę kaip svarbią pramonės šaką Europoje; mano, kad miškų sektorius turėtų būti toliau plėtojamas taip, kad ir toliau prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir kovos su klimato kaita;

3.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse miškininkystė jau tvirtai grindžiama tvarumo principu, tuo tarpu kitose tvarumo principai dar nėra visiškai taikomi miškininkystės srityje; mano, kad ES privalo užtikrinti, jog kiekviena valstybė narė prisidėtų įgyvendindama tvarų miškų valdymą (tvarų miškų valdymą) tikrąja šio žodžio prasme; pažymi, kad ES galėtų įkurti žinių centrą, kuris valstybėms narėms teiktų būtiną informaciją;

4.  pažymi, kad Europos miškininkystės iniciatyvos turėtų būti skirtos ir miškų „pritaikymui“ prie klimato kaitos, ir stebėsenai bei jų apsaugos gerinimui, ypač ten, kur, pavyzdžiui, yra aukštos kokybės buveinių;

5.  pažymi potencialią miškų informacijos ir prisitaikymo prie klimato kaitos priežiūros tikslų, atsinaujinančios energijos tikslų ir daugiafunkcinio ir tvaraus miškų valdymo geriausios praktikos Europos koordinavimo teikiamą pridėtinę vertę, visų pirma atsižvelgiant į iššūkių, su kuriais susiduriama, tarpvalstybinį pobūdį;

6.  ragina suderinti įvairią ES miškininkystės, žemės ūkio, atsinaujinančių energijos šaltinių, biologinės įvairovės ir kitų su aplinka susijusius klausimų politiką, taip pat pramonės ir mokslinių tyrimų politiką ir strategiją „ES 2020“;

7.  pabrėžia, kad būtina didinti miškininkystės sektoriaus konkurencingumą, kurio turi būti siekiama investuojant į inovacijas, mokslinius tyrimus ir gautų žinių sklaidos mechanizmų plėtrą;

8.  pažymi, kad vieni iš didžiausių Europos miškams kylančių išbandymų yra miškų gaisrai, nykimas, biologinės įvairovės praradimas ir dėl jo sumažėjęs miškų atsparumas, užkrėtimas invazinėmis rūšimis, parazitais, kenkėjais ir kitomis miško ligomis; pažymi, kad ES turėtų spręsti šiuos klausimus imdamasi bendradarbiavimo ir informacijos iniciatyvų;

9.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas žymiai padidinti miškų vaidmenį apsaugoje nuo potvynių, nuošliaužų, gaisrų, biologinės įvairovės praradimo ir nelaimių dėl ekstremalių oro sąlygų ir, vykdant informacinių sistemų plėtrą ir nustatant finansinės paramos sistemas miškų ūkiui, atsižvelgti į apsaugos nuo potvynių aspektus;

10. pažymi pasaulinio bendradarbiavimo tiek administraciniu, tiek mokslinių tyrimų lygmeniu, standartų nustatymo, geriausios praktikos ir technologijų bei mokslinės patirties perdavimo srityse svarbą, ypač dėl miškų naikinimo atsirandančių išmetamųjų teršalų mažinimo (angl. REDD) sistemos požiūriu; taip pat pažymi, kad sąžiningo REDD sistemos teikiamos naudos pasidalinimo negalima pasiekti, jei nesama aktyvaus bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi; pabrėžia GMES programos svarbą braižant, prižiūrint ir registruojant miškų plotus Europos ir tarptautiniu lygmeniu ir tai, kad ši surinkta informacija gali padėti JT derybose dėl klimato kaitos;

11. pabrėžia, kad reikia tvaraus miškų valdymo ir kad gamybinės bei apsauginės miškų funkcijos turi būti išlaikytos taip pat kaip ir bendras miškų gyvybingumas, pabrėžia būtinybę stiprinti ES miškų atsparumą klimato kaitos ir nykstančios biologinės įvairovės atžvilgiu;

12. pabrėžia, kad reikia gerbti skirtingus miškininkystės politikos iššūkius visoje ES; ypač pažymi ekosistemų, miškų nuosavybės skirtumus ir klimato iššūkių, su kuriais susiduria skirtingos Europos dalys, įvairovę; pažymi, kad tinkamu lygiu – vietos, regionų, valstybių narių ar ES, reikia atlikti matavimus ir vykdyti stebėseną;

13. įspėja dėl neribojamo komercinių miško išteklių naudojimo, nes tai labai dažnai veda prie jų negrįžtamo sunaikinimo, ypač natūralių miškų atveju;

14. pabrėžia svarbų miškų vaidmenį valstybių narių ekonomikos srityje, ypač regioninės plėtros srityje, ypač kaimo vietovėse, kuriose miškininkystės sektorius daug prisideda prie regionų ekonomikos augimo, užimtumo, klestėjimo, konkurencingumo ir patrauklumo;

15. pabrėžia, kad, turint omenyje, jog miškų teisės aktai daro poveikį milijonams mažų miško valdų savininkų, vykdant miškų politiką visada turėtų būti siekiama pusiausvyros tarp pagarbos savininkų nuosavybės teisėmis ir reikalavimų tiekti viešąsias gėrybes;

16. pažymi, kad miškininkystė yra natūrali integruotos kaimo ir regioninės politikos dalis ir į tai turėtų būti atsižvelgta diskusijose dėl BŽŪP ateities po 2013 m., ir kad taip pat reikia nustatyti būtinas priemones, susijusias su miškininkyste;

17. pripažįsta, kad daugeliu atvejų vėjo jėgainių parkai gali būti įsteigti miškų plotuose; mano, kad priemonės, taikomos atsinaujinančios energijos šaltinių projektams, veikiau papildo miško apsaugą, o ne jai prieštarauja;

18. pripažįsta, kad svarbu išsaugoti ar padidinti miškų išteklius Europos Sąjungoje, ypač tose valstybėse narėse, kurias labiau veikia ekstremalios oro sąlygos ir klimato kaita, nes miškai ir miškingos vietovės yra susijusios su dideliais socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais privalumais; taip pat mano, kad taikant priemones, parengtas miškams apsaugoti, daugiausia dėmesio reikėtų skirti prevencijai ir prisitaikymui, siekiant, kad miškai neprarastų savo produktyvios, ekologinės ir socialinės funkcijų;

19. mano, kad medienos žaliava gali būti mažai energijos naudojantis pakaitalas, pakeičiantis daug energijos suvartojančias medžiagas, pvz., metalo lydinius, plastmasę, ir kad medienos žaliava gali būti konkrečiai ir plačiai naudojama statybos pramonėje ir kitose pramonės šakose; pabrėžia pernelyg didelio reguliavimo pavojų, dėl kurio medžio gaminiai gali tapti mažiau konkurencingais negu šios neatsinaujinančios medžiagos;

20. pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į žaliavų ir pagamintų produktų tiekimo grandinę, siekiant užtikrinti teisėtą prekybą ir miško apsaugą; pabrėžia, kad tiekimo grandinės valdymas galėtų padėti sukurti vienodesnes sąlygas, suinteresuotųjų subjektui dalyvavimui ir bendradarbiavimui atliekant itin svarbų vaidmenį;

21. ragina būti budriems ir atidžiai stebėti miško išteklius, siekiant užtikrinti, kad bioenergijos strategijos ir bet koks biomasės ruošos lygių padidinimas nesukeltų miškų pajėgumo sugerti anglies dvideginį išeikvojimo ir nepakenktų kovos su klimato kaita tikslams;

22. pabrėžia neginčijamą miškų plotų, kurie saugo žmonių buveines nuo neigiamų gamtos reiškinių, svarbą visuomenės saugai;

23. pabrėžia, jog svarbu, kad įmonės pripažintų, kad prisidėdamos prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir miškų apsaugos jos laimi patikimumą, viešumą ir kitokią finansinę naudą;

24. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarų miškininkystės valdymą, prisitaikyti prie klimato kaitos, informuoti visuomenę ir naudoti tvarią medieną, reikia stiprinti komunikacijos ir informacijos politiką;

25. pažymi, kad svarbu keistis geriausia praktika, susijusia su tuo, kaip įmonės ir pramonės sektoriai gali prisidėti siekiant biologinės įvairovės tikslų remdamiesi gyvavimo ciklo mąstymu ir kaip jie gali sukurti ryšį tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir pajamų generavimo;

26. pažymi, kad Europa turi neginčijamos su miškininkyste susijusios patirties, sukauptos remiantis ilgalaike tradicinės miškininkystės praktika; tačiau ragina regionų valdžios institucijas ir valstybes nares bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais ir Komisija imtis tolesnių veiksmų mokslinių tyrimų, mokymų, komunikacijos ir informavimo dėl klimato kaitos keliamų pavojų miškams ir miškininkystės sektoriui, taip pat ilgalaikio planavimo srityse; mano, kad vis dar reikalingi tolesni moksliniai tyrimai, susiję su įvairių rūšių miškų CO2 absorbcija;

27. ragina miškininkystės pramonę, regionus ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų mokslinių tyrimų, švietimo ir informavimo dėl klimato kaitos keliamų pavojų miškams ir miškininkystės sektoriui, taip pat ilgalaikio planavimo srityse; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti Europos ir nacionalines mokslinių tyrimų programas klimato kaitos pavojų, gresiančių miškams ir miškininkystės sektoriui, klausimais; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti tinklalapį su skaitmeniniu miškų plotų, nurodant jų leistino naudojimo sritis, NATURA teritorijų ir retų ekosistemų žemėlapiu, siekiant geriau informuoti vyriausybines tarnybas, piliečius ir įmones;

28. pabrėžia, kad miškų prisitaikymo gebėjimai gali daryti teigiamą poveikį miškų kompleksams ir miško pramonei pasaulinės klimato kaitos sąlygomis; todėl ragina daugiau finansinės paramos skirti prisitaikymo gebėjimų moksliniams tyrimams;

29. pabrėžia, kad reikia padidinti ES vidaus ir ES ir valstybių narių koordinavimo ir informavimo pastangas; mano, kad vienas iš būdų, kaip tai pasiekti, būtų vieno Komisijos skyriaus įsipareigojimas atlikti aktyvų visos Sąjungos su miškininkyste susijusios veiklos koordinavimo vaidmenį; ragina Komisiją atlikti tyrimą ir pateikti pasiūlymą, kaip viename iš generalinių direktoratų sukurti tokį skyrių;

30. pabrėžia, kad reikia parengti strategiją dėl finansinių priemonių, skiriamų pasauliniams ir ES su miškininkyste susijusiems tikslams pasiekti, įskaitant valstybių narių keitimąsi geriausia praktika; prašo Komisijos iki 2011 m. pabaigos pateikti studiją;

31. mano, kad pramoninio išteklių naudojimo siekiant tiekti medieną kaip žaliavą chemijos pramonei arba kaip pusgaminius statybinių medžiagų gamybai ribojimas visų pirma turėtų būti taikomas tik miško želdiniams; įspėja dėl neigiamo valstybių narių gamtos turtų, įskaitant miškus, privatizavimo poveikio;

32. ragina Komisiją Europos ir nacionaliniu lygmeniu parengti ir stebėti rodiklius, susijusius su miškais ir jų funkcijomis (pvz., miškingumas, gebėjimas atsinaujinti, dirvožemio vandens imlumas, erozijos lygis, miško atkūrimo plotai ir t. t.);

33. pažymi, kad sausringose teritorijose ir regionuose, kuriems gresia dykumėjimas, miškų atkūrimas, sodinat gamyboje panaudojamas rūšis, bus naudingas gyventojams ir užtikrins jų dalyvavimą atliekant apsaugos ir gaisrų gesinimo funkcijas;

34. pripažįsta, kad Viduržemio jūros regiono šalyse miškai yra ypač svarbūs dėl gebėjimo sumažinti temperatūrą ir nustatyti vandens ciklo pusiausvyrą, ir todėl mano, kad prieš pradedant miškų atkūrimą turėtų būti atlikti moksliniai tyrimai, siekiant nustatyti geriausiai dirvožemio apsaugai ir lietaus vandens surinkimui tinkančias rūšis bei vietas;

35. ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dėti pastangas siekiant pažaboti neteisėtą miško ruošą ir prekybą taip gauta mediena, nes tokiu būdu jos padės kovoti su miškų naikinimu bei nykimu ir biologinės įvairovės nykimu;

36. mano, kad, atsižvelgiant į agromiškininkystės medžių svarbą sekvestruojant CO2, kovos su klimato kaita požiūriu jie turėtų būti vertinami taip pat kaip visi negamybinių tradicinių miškų medžiai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI