Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0148/2011

14.4.2011

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka

( COM(2010)0344 – C7‑0172/2010 – 2010/0197(COD) )

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Carl Schlyter

PR_COD_1amCom

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  16

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  18

PROCEDŪRA  34

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka

( COM(2010)0344 – C7‑0172/2010 – 2010/0197(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai ( COM(2010)0344 ),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0172/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę ( A7-0148/2011 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ[1]*

---------------------------------------------------------

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tiesioginės užsienio investicijos įtrauktos į bendrai prekybos politikai priskiriamų sričių sąrašą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 3 straipsnio 1 dalies e punktą Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje. Taigi, šioje srityje tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus. Valstybės narės pačios tai gali daryti tik jei pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį jas įgalioja Sąjunga.

(2)  Be to, Sutarties IV antraštinės dalies 4 skyriaus trečioje dalyje nustatytos bendrosios kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių taisyklės, įskaitant su investicijomis susijusio kapitalo judėjimo taisykles. Šioms taisyklėms poveikio gali turėti valstybių narių sudaryti tarptautiniai susitarimai dėl užsienio investicijų.

(3)  Įsigaliojant Lisabonos sutarčiai Sąjungos valstybėse narėse buvo taikoma daug dvišalių susitarimų dėl investicijų su trečiosiomis šalimis. Sutartyje nenumatyta aiškių pereinamojo laikotarpio nuostatų, taikytinų tokiems susitarimams, kurie dabar priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Be to, kai kuriuose tokiuose susitarimuose gali būti nuostatų, kurios turi poveikio Sutarties IV antraštinės dalies 4 skyriaus trečioje dalyje nustatytoms bendrosioms kapitalo judėjimo taisyklėms.

(4)  Nors dvišaliai susitarimai pagal viešąją tarptautinę teisę valstybėms narėms ir toliau yra privalomi ir palaipsniui bus keičiami būsimais su tuo pačiu susitarimo dalyku susijusiais Sąjungos susitarimais, tokių susitarimų tolesnio taikymo ir jų santykio su Sąjungos politika, susijusia su investicijomis, įskaitant, visų pirma, bendrą prekybos politiką, sąlygos turi būti tinkamai taikomos. Sąjungai naudojantis savo kompetencija kuriant bendrą investicijų politiką, kurios pagrindinis tikslas – geriausia galima investicijų apsaugos sistema visiems valstybių narių investuotojams ir vienodos investavimo sąlygos trečiųjų šalių rinkose, minėtas santykis bus dar daugiau išplėtotas. Kadangi nauja investicijų politika bus rengiama atsižvelgiant į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu galios valstybių narių sudaryti dvišaliai investicijų susitarimai, joje turėtų būti pripažįstamos investuotojų, kuriems taikomi šie susitarimai, teisės ir užtikrinamas teisinis tikrumas.

(5)  Dėl ES investuotojų ir jų investicijų trečiosiose šalyse, taip pat užsienio investuotojus ir investicijas priimančiųjų valstybių narių interesų dvišaliai susitarimai, kuriuose nustatomos ir užtikrinamos investicijų sąlygos, pagal viešąją tarptautinę teisę išlieka privalomi ir lieka toliau galioti. Komisija imasi būtinų priemonių palaipsniui pakeisti visus galiojančius susitarimus dėl investicijų naujais, kurie turėtų užtikrinti geriausią galimą investuotojų apsaugos lygį.

(6)  Šiame reglamente išdėstomos sąlygos, kuriomis valstybėms narėms turėtų būti leidžiama toliau taikyti galiojančius tarptautinius susitarimus dėl investicijų arba leidžiama tokiems susitarimams įsigalioti.

(7)  Šiame reglamente nustatomos sąlygos, kuriomis valstybėms narėms suteikiamos teisės toliau taikyti, iš dalies keisti arba sudaryti tarptautinius susitarimus dėl investicijų.

(8)  Leidimas toliau taikyti, iš dalies keisti arba sudaryti susitarimus, kuriems taikomas šis reglamentas, suteikiamas Sąjungos išimtinei kompetencijai priskiriamoje srityje, todėl toks leidimas turi būti vertinamas kaip pereinamojo laikotarpio priemonė. Leidimu nepažeidžiamas Sutarties 258 straipsnio taikymas dėl valstybių narių pareigų pagal Sutartis nevykdymo, išskyrus pareigas, susijusias su nesuderinamumais, kurie atsiranda Sąjungai ir jos valstybėms narėms pasiskirsčius kompetencijos sritis.

▌

(10)  Komisijai turėtų ▌ atšaukti leidimą dėl susitarimo su trečiąją šalimi, jei Sąjungos investicijų susitarimas su ta pačia trečiąją šalimi, dėl kurio susitarė Komisija, jau ratifikuotas. Komisijai gali atšaukti leidimą dėl susitarimo, jei jis prieštarauja Sąjungos teisės aktams, išskyrus nesuderinamumus, kurie atsiranda Sąjungai ir jos valstybėms narėms pasiskirsčius kompetencijos sritis dėl tiesioginių užsienio investicijų, arba dėl jo kyla rimtų kliūčių sudaryti būsimuosius susitarimus dėl investicijų ▌ su šia trečiąja šalimi. Pagaliau, galimybė atšaukti leidimą būtų sudaryta, jei per metus nuo Komisijos pagal Sutarties 218 straipsnio 3 dalį parengtos rekomendacijos pateikimo Taryba nepriimtų sprendimo leisti pradėti derybas dėl investicijų.

▌

(12)  Ne vėliau kaip po dešimties metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ▌šio reglamento taikymo ataskaitą. ▌ Valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudaryti dvišaliai susitarimai pagal viešąją tarptautinę teisę šalims toliau galioja, išskyrus jei jie pakeičiami Sąjungos susitarimu dėl investicijų arba kitu būdu nutraukiami.

(13)  Bet kuriuo atveju turi būti užkirstas kelias tam, kad susitarimai, kuriems pagal šį reglamentą suteiktas leidimas, arba leidimai pradėti derybas dėl ▌naujo dvišalio susitarimo su trečiąją šalimi sudarymo taptų rimta kliūtimi sudaryti būsimuosius susitarimus su trečiąja šalimi, susijusius su investicijomis ▌.

(14)  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų užtikrinti, kad konfidencialia įvardyta informacija būtų naudojamasi pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[2].

(15)  Šis reglamentas netaikomas tarp valstybių narių sudarytiems susitarimams dėl investicijų.

(16)  Būtina nustatyti tam tikrą tvarką, kuria būtų užtikrinta, kad susitarimai, kuriuos pagal šį reglamentą leidžiama toliau taikyti, ir toliau veiktų, įskaitant ginčų sprendimus, ir kartu būtų atsižvelgiama į išimtinę Sąjungos kompetenciją.

(17)  Siekiant, kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti patikėti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[3].

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Taikymo sritis

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos sąlygos ir tvarka, kurias taikant valstybėms narėms leidžiama toliau taikyti galiojančius dvišalius susitarimus dėl investicijų su trečiosiomis šalimis, iš dalies juos keisti ar sudaryti.

II SKYRIUS

Leidimas toliau taikyti galiojančius susitarimus

2 straipsnis

Pranešimas Komisijai

Valstybės narės per trisdešimt dienų po šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai apie visus su trečiosiomis šalimis prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytus ir (arba) pasirašytus dvišalius susitarimus dėl investicijų, kuriuos, jų pageidavimu, pagal šį skyrių norima toliau taikyti arba prašoma leisti jiems įsigalioti. Prie pranešimo pridedamos tokių dvišalių susitarimų kopijos. Valstybės narės taip pat praneša Komisijai, kaip ateityje pasikeis šių susitarimų statusas.

3 straipsnis

Leidimas toliau taikyti galiojančius susitarimus

Nepaisant su investicijomis susijusių Sąjungos kompetencijų ir nepažeidžiant valstybių narių kitų pareigų pagal Sąjungos teisės aktus, valstybėms narėms pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį leidžiama toliau taikyti galiojančius dvišalius susitarimus dėl investicijų, apie kuriuos buvo pranešta pagal šio reglamento 2 straipsnį.

4 straipsnis

Paskelbimas

1.  Komisija Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje kas dvylika mėnesių skelbia susitarimų, apie kuriuos pranešta pagal 2 straipsnį arba 11 straipsnio 7 dalį, sąrašą.

2.  Pirmą kartą 1 dalyje nurodytų susitarimų sąrašas skelbiamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo pranešimų pagal 2 straipsnį pateikimo termino.

5 straipsnis

Patikrinimas

1.  Komisija gali peržiūrėti susitarimus, apie kuriuos pranešta pagal 2 straipsnį, ir ▌ įvertina, ar:

a)  susitarimai neprieštarauja Sąjungos teisės aktams, išskyrus nesuderinamumus, kurie atsiranda Sąjungai ir jos valstybėms narėms pasiskirsčius kompetencijos sritis dėl tiesioginių užsienio investicijų, arba

▌

c)  susitarimai nekelia rimtų kliūčių sudaryti būsimuosius Sąjungos susitarimus su trečiosiomis šalimis, susijusius su investicijomis ▌.

▌

3.  Ne vėliau kaip po dešimties metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie esamą padėtį, susijusią su galiojančiais dvišaliais susitarimais su trečiosiomis šalimis.

▌

6 straipsnis

Leidimo panaikinimas

1.  3 straipsnyje nurodytas leidimas panaikinamas, jei Sąjunga su ta pačia trečiąja šalimi jau ratifikavo susitarimą dėl investicijų , dėl kurio susitarė Komisija.

  3 straipsnyje numatytas leidimas gali būti atšauktas, jei:

a)  susitarimas prieštarauja Sąjungos teisės aktams, išskyrus nesuderinamumus, kurie atsiranda Sąjungai ir jos valstybėms narėms pasiskirsčius kompetencijos sritis dėl tiesioginių užsienio investicijų, arba

▌

c)  dėl susitarimo kyla rimta kliūtis sudaryti būsimuosius susitarimus su šia trečiąja šalimi, susijusius su investicijomis, arba

d)  per metus nuo Komisijos pagal Sutarties 218 straipsnio 3 dalį parengtos rekomendacijos pateikimo Taryba nepriėmė sprendimo leisti pradėti derybas dėl susitarimo, kuris visas arba iš dalies sutampa su susitarimu, apie kurį pranešta pagal 2 straipsnį.

2.  Komisijai nusprendus, kad yra priežasčių 3 straipsnyje numatytam leidimui atšaukti, susijusiai valstybei narei ji pateikia pagrįstą nuomonę ▌. Surengiamos Komisijos ir susijusios valstybės narės konsultacijos. Vykdant konsultacijas valstybei narei gali būti suteikiama galimybė po sutarto laikotarpio iš naujo derėtis dėl susitarimo su trečiąja šalimi.

3.  Jei surengus 2 dalyje nurodytas konsultacijas klausimo išspręsti per tam tikrą laikotarpį nepavyksta, Komisija gali atšaukti susijusiam susitarimui suteiktą leidimą arba, jei tikslinga, pagal Sutarties 207 straipsnio 3 dalį rekomenduoti Tarybai leisti derėtis dėl Sąjungos susitarimo, susijusio su investicijomis. Komisija 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima sprendimą dėl leidimo atšaukimo. Sprendime taip pat nustatomas reikalavimas, kad valstybė narė imtųsi tinkamų veiksmų ir, prireikus, nutrauktų susijusį susitarimą.

4.  Jei leidimas atšaukiamas, Komisija susitarimą išbraukia iš 4 straipsnyje nurodyto sąrašo.

III SKYRIUS

Leidimas iš dalies keisti arba sudaryti susitarimus

7 straipsnis

Leidimas iš dalies keisti arba sudaryti susitarimus

Atsižvelgiant į 8–12 straipsniuose nustatytas sąlygas, valstybei narei leidžiama pradėti derybas su trečiąja šalimi dėl galiojančio dvišalio susitarimo dėl investicijų dalinio pakeitimo arba dėl naujo tokio susitarimo sudarymo.

8 straipsnis

Pranešimas Komisijai

1.  Jeigu valstybė narė ketina pradėti derybas su trečiąja šalimi, siekdama iš dalies pakeisti galiojantį dvišalį susitarimą dėl investicijų arba sudaryti naują tokį susitarimą, ji praneša Komisijai apie savo ketinimą raštu.

2.  Prie pranešimo pridedami susiję dokumentai, be to, jame nurodomos nuostatos, kurios turi būti aptariamos per derybas, derybų tikslai ir kita svarbi informacija. Jei iš dalies keičiamas galiojantis susitarimas, pranešime nurodomos nuostatos, dėl kurių turi būti iš naujo deramasi.

3.  Komisija pranešimą ir, jei prašoma, pridedamus dokumentus kitoms valstybėms narėms pateikia laikydamasi 14 straipsnyje nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

3a.  Jei valstybė narė rengiasi sudaryti naują susitarimą dėl investicijų su trečiąja šalimi, Komisija per trisdešimties dienų laikotarpį pasitaria su kitomis valstybėmis narėmis ir nusprendžia, ar būtų naudinga sudaryti Sąjungos susitarimą.

4.  1 dalyje nurodytas pranešimas perduodamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorinius mėnesius iki oficialių derybų su atitinkama trečiąja šalimi pradžios.

5.  Jei valstybės narės perduotos informacijos nepakanka, kad pagal 9 straipsnį būtų suteiktas leidimas pradėti oficialias derybas, Komisija gali paprašyti pateikti papildomos informacijos.

9 straipsnis

Leidimas pradėti oficialias derybas

1.  Komisija leidžia pradėti oficialias derybas, išskyrus tuos atvejus, kai nustato, kad pradėjus derybas:

a)  būtų prieštaraujama Sąjungos teisės aktams, išskyrus nesuderinamumus, kurie atsiranda Sąjungai ir jos valstybėms narėms pasiskirsčius kompetencijos sritis dėl tiesioginių užsienio investicijų, arba

b)  nekenkia Sąjungos ir susijusios trečiosios šalies jau vykstančių ▌ derybų tikslams arba

    ba)  nebūtų laikomasi Sąjungos politikos, susijusios su investicijomis, arba

c)  atsirastų rimta kliūtis sudaryti būsimuosius susitarimus su šia trečiąja šalimi, susijusius su investicijomis.

2.  Suteikdama 1 dalyje nurodytą leidimą Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė į tokias derybas įtrauktų visas reikiamas išlygas.

3.  Sprendimai dėl 1 dalyje nurodyto leidimo priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Komisija sprendimą priima per 90 dienų nuo 8 straipsnyje nurodyto pranešimo gavimo. Jei sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, 90 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

3a.  Jei, remiantis 8 straipsnio 3a dalyje nurodyta tvarka, paprasta valstybių narių dauguma išreiškia susidomėjimą sudaryti Sąjungos susitarimą dėl investicijų su atitinkama trečiąja šalimi, Komisija gali nesuteikti leidimo ir vietoj to pasiūlyti suteikti derybų įgaliojimus Tarybai pagal Sutarties 207 straipsnio 3 dalį. Visais šios procedūros etapais Komisija nedelsiant ir išsamiai informuoja Europos Parlamentą.

Priimdama sprendimą Komisija atsižvelgia į Sąjungos investavimo strategijos geografinius prioritetus ir Komisijos gebėjimus derėtis dėl naujo Sąjungos susitarimo su atitinkama trečiąją šalimi.

10 straipsnis

Komisijos dalyvavimas derybose

Komisijai visais derybų etapais pranešama apie pažangą ir rezultatus, be to, Komisija gali pageidauti dalyvauti valstybės narės derybose dėl investicijų su trečiąja šalimi. Komisija gali dalyvauti valstybės narės ir trečiosios šalies derybose stebėtojos teisėmis, kai tai susiję su Sąjungos išimtine kompetencija.

11 straipsnis

Leidimas pasirašyti ir sudaryti susitarimą

1.  Prieš pasirašydama susitarimą, atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie derybų rezultatus ir pateikia Komisijai susitarimo tekstą.

2.  1 dalyje numatytas reikalavimas pranešti taikomas ir susitarimams, dėl kurių derybos vyko dar prieš įsigaliojant šiam reglamentui, tačiau nebuvo baigtos ir dėl to pagal 2 straipsnį apie tokius susitarimus pranešti nereikėjo.

3.  Gavusi tokį pranešimą Komisija įvertina, ar susitarimas, dėl kurio derėtasi, neprieštarauja 9 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, apie kuriuos valstybei narei pranešė Komisija.

4.  Jeigu Komisija nustato, kad derybose susitarta dėl susitarimo, kuris neatitinka 3 dalyje nurodytų reikalavimų, valstybei narei neleidžiama pasirašyti ir sudaryti susitarimo.

5.  Jeigu Komisija nustato, kad derybose susitarta dėl susitarimo, kuris atitinka 3 dalyje nurodytus reikalavimus, valstybei narei leidžiama pasirašyti ir sudaryti susitarimą.

6.  Sprendimai pagal 4 ir 5 dalis priimami 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Komisija sprendimą priima per 60 dienų nuo 1 ir 2 dalyse nurodytų pranešimų gavimo. Jei sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, 60 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

7.  Jei leidimas suteiktas pagal 5 dalį, susijusi valstybė narė Komisijai praneša apie susitarimo sudarymą ir įsigaliojimą.

7a.  Jei Komisija nusprendžia derėtis su trečiąja šalimi dėl dvišalio investicijų susitarimo arba dėl susitarimo dėl tiesioginių užsienio investicijų, ji tinkamai informuoja visas valstybes nares apie savo ketinimą ir apie naujojo susitarimo taikymo sritį.

12 straipsnis

Patikrinimas

1.  Ne vėliau kaip po dešimties metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio skyriaus taikymo ataskaitą, kurioje pateikiama rekomendacija, ar būtina toliau taikyti šį reglamentą arba bet kurį iš jo skyrių.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat apžvelgiami leidimai, kuriuos prašyta suteikti ir kurie suteikti pagal šį reglamentą.

▌

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

13 straipsnis

Valstybių narių veiksmai dėl susitarimų su trečiąja šalimi

1.  Visų susitarimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju susijusi valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie visus susitikimus, kurie rengiami vadovaujantis susitarimo nuostatomis. Komisijai pateikiama darbotvarkė ir visa klausimams, kurie bus aptariami, suprasti būtina susijusi informacija. Komisija gali prašyti susijusios valstybės narės pateikti papildomos informacijos. Jei klausimas, kuris bus aptariamas, gali turėti poveikio su investicijomis susijusios Sąjungos politikos, įskaitant, visų pirma, bendrą prekybos politiką, įgyvendinimui, Komisija gali pareikalauti, kad susijusi valstybė narė laikytųsi tam tikros pozicijos.

2.  Visų susitarimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju susijusi valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie visus pateiktus pareiškimus, kad konkreti priemonė neatitinka susitarimo. Be to, valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie visus vadovaujantis susitarimu pateiktus ginčų sprendimo prašymus, kai tik valstybė narė sužino apie tokį prašymą. Valstybė narė ir Komisija visapusiškai bendradarbiauja ir imasi visų būtinų priemonių veiksmingai gynybai užtikrinti, įskaitant, prireikus, Komisijos dalyvavimą ginčo sprendimo procedūroje.

3.  Visų susitarimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju susijusi valstybė narė prieš pradėdama taikyti bet kurį susitarime numatytą ginčo sprendimo mechanizmą prieš trečiąją šalį siekia gauti Komisijos sutikimą ir, Komisijai pareikalavus, tokį mechanizmą pradeda taikyti. Minėti mechanizmai – konsultacijos su kita susitarimo šalimi ir ginčo sprendimas, jei tai numatyta susitarime. Valstybė narė ir Komisija visapusiškai bendradarbiauja vykdydamos ginčo sprendimo procedūras pagal atitinkamą mechanizmą, įskaitant, prireikus, Komisijos dalyvavimą susijusiose procedūrose.

14 straipsnis

Konfidencialumas

Pagal 8 ir 11 straipsnį pranešdamos Komisijai apie derybas ir jų rezultatus valstybės narės gali nurodyti, ar kurią nors pateiktą informaciją reikėtų laikyti konfidencialia ir ar galima ja dalytis su kitomis valstybėmis narėmis.

15 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Tarptautiniams investicijų susitarimams skirtos pereinamojo laikotarpio tvarkos administravimo patariamasis komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, apibrėžtas remiantis Reglamentu (ES) Nr. 182/2011.

2.  Nuoroda į šią dalį teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsniu.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Europos Parlamento vardu        Tarybos vardu

Pirmininkas            Pirmininkas

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjas palankiai vertina tai, kad įgyvendinama SESV 207 straipsnio 1 dalis, kurią taikant ES suteikiama išimtinė kompetencija tiesioginių užsienio investicijų klausimais, kaip bendros prekybos politikos dalis, ir tai yra siūlomo reglamento tikslas. Prekių ir kapitalo globalizuotų pervedimų pasaulyje įgyvendinant Sąjungos bendrą prekybos politiką valstybių narių investicijų politika taip pat turėtų būti koordinuojama ir sprendžiama Sąjungos lygmeniu. Tai reiškia, kad esamą sistemą, kurią sudaro daugybė iš dalies sutampančių, o kartais viena kitai prieštaraujančių valstybių narių sudarytų dvišalių investicijų sutarčių (DIS), reikia per pagrįstą laikotarpį pakeisti nauja ES investicijų sutarčių sistema, kuri atitiktų horizontaliuosius ES politikos tikslus.

Atsižvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų ilgalaikį pobūdį, šio reglamento svarbus uždavinys – užtikrinti teisinį tikrumą pereinamuoju laikotarpiu. Šiuo aspektu pranešėjas tvirtai remia strategiją, grindžiamą Komisijos reglamento projekte pateiktu sambūvio požiūriu. Itin svarbu užtikrinti, kad esamų valstybių narių DIS tvirtinimo procesas išliktų nepakitęs ir kad esant aiškioms aplinkybėms valstybėms narėms būtų leidžiama iš naujo derėtis dėl esamų DIS, užbaigti pradėtas derybas ir pradėti naujas. Taip pat labai svarbu, kad per laikotarpį, kai taikomi abu reglamentai, valstybių narių esamų ir naujai sudarytų DIS tvirtinimas netrukdytų ES mastu plėtoti investicijų politikos ir rengti ES tarptautinio investavimo sutarčių su tam tikromis trečiosiomis šalimis ir apskritai. Todėl derėtų paremti siūlymą reglamentu nustatyti įgaliojimą, pagal kurį Komisija galėtų atšaukti leidimą, taip pat galėtų reikalauti, kad valstybės narės iš naujo derėtųsi dėl DIS arba nutrauktų derybas, o prieš pradėdamos derybas dėl naujų DIS gautų Komisijos pritarimą.

Teisinis tikrumas bus sąlyginis terminas tol, kol bus baigta investicijų apsaugos sistema, kurioje bus nurodytos valstybių narių esamų DIS galiojimo sąlygos pagal tarptautinę viešąją teisę. Pranešėjas pasirengęs paaiškinti, kaip teisinis tikrumas bus užtikrinamas būtinuoju pereinamuoju laikotarpiu, siūlydamas du pakeitimų paketus:

1) Nustatomas pereinamojo laikotarpio tvarkaraštis

Parlamentas turėtų primygtinai reikalauti nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarkaraštį. Nenustačius laikotarpio pagal šį reglamentą galėtų atsirasti lygiagretūs, potencialiai nesuderinami investavimo režimai ir dėl to padidėtų teisinis netikrumas. Nors aišku, kad reikia nustatyti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, neterminuotas ES investavimo politikos dvilypumas būtų nepriimtinas Parlamentui, kadangi SESV 207 straipsnio 1 dalyje aiškiai teigiama, kad investavimo politika priskiriama Sąjungos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, būtų galima kelti klausimą dėl sutarties neįgyvendinimo laikotarpio pratęsimo, o tai padidintų teisinį netikrumą.

Reglamento projekto 5 ir 12 straipsniuose siūlomos nuostatos dėl peržiūros – ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija įvertina, ar reikia ir toliau taikyti nuostatą, pagal kurią valstybėms narėms suteikiama galimybė iš naujo derėtis dėl DIS arba pradėti naujas derybas – yra nepatenkinamos. Parlamentas turi aiškiai nurodyti, kad DIS ir rengiamų ES tarptautinių investavimo susitarimų bendras galiojimas turėtų būti išimtis, kuri tam tikrą laikotarpį gali būti pateisinama tik tuo atveju, kai siekiama užtikrinti teisinio tikrumo tęstinumą.

2) Leidimo atšaukimo sąlygų paaiškinimas

Reglamento projekte siūloma atskirti tris priežasčių atšaukti DIS leidimą kategorijas.

Visų pirma, formuluočių „prieštarauja Sąjungos teisės aktams“ (a punktas) ir „visas susitarimas ar jo dalis sutampa su galiojančiu Sąjungos susitarimu su ta trečiąja šalimi, be to, minėtas konkretus sutapimas pastarajame susitarime neaptariamas“ (b punktas) skirtumai be reikalo padidina netikrumą. Daroma prielaida, kad būsimuosiuose ES susitarimuose su trečiąja šalimi nebūtų toleruojama situacija, kai susitarimas iš dalies sutampa, bei nebūtų leidžiama paralelinė tvarka, nes tai nepriimtina iš principo. Be to, atskyrimas nereikalingas, kadangi ES su trečiosiomis šalimis sudarytos galiojančios sutartys yra Sąjungos teisės dalis ir bet kokia DIS, apie kurią pranešta pagal 2 straipsnio nuostatas, automatiškai patvirtinama remiantis 3 straipsnio nuostatomis, todėl ji negali būti nesuderinama su kompetencijų paskirstymu.

Pranešėjas siūlo šias dvi kategorijas sujungti į vieną ir pateikti aiškią nuorodą į prieštaravimą ES teisės aktams.

Kita vertus, reglamento projekte pateikiant trečią priežasčių, dėl kurių gali būti atšauktas DIS leidimas (c punktas), kategoriją aiškiai nenurodoma, kas galėtų sukelti „kliūtis su investicijomis susijusiai Sąjungos politikai kurti ir įgyvendinti“. Kadangi čia kalbama apie politikos kūrimą, tai taip pat prisideda prie teisinio netikrumo.

Pranešėjas siūlo pateikti nuorodą į Komisijos įgaliojimus vesti investavimo derybas su trečiosiomis šalimis ir į pagrindinius suderinimo principus, kurie nurodyti Lisabonos sutartyje, ESS 3 straipsnio 6 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje ir SESV II antraštinės dalies I dalyje.

Atsižvelgdamas į tai, kad vystoma nauja ES investavimo politika, pranešėjas siūlo įtraukti privalomą reikalavimą valstybėms narėms atnaujinus derybas dėl galiojančio DIS arba pradėjus derybas dėl naujo DIS pateikti ginčų nagrinėjimo tvarką, kurią taikant būtų užtikrinama, kad Komisija galėtų dalyvauti nagrinėjant ginčus bent jau amicus curiae teisėmis ir kad konfidencialumo reikalavimai būtų pakoreguoti taip, kad Komisija galėtų įsikišti šiomis teisėmis. Tai turėtų būti privalomas ES investavimo politikos ir perėjimo prie jos veiksnys.

Atsižvelgiant į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarime (NAFTA) nustatytą tvarką, visuotinai pripažįstama, kad dėl skaidrumo stokos ginčų nagrinėjimo mechanizmuose, kurie taikomi daugumoje galiojančių Sąjungos valstybių narių DIS, jie būtų nesuderinami su Sąjungos teisės aktais. Todėl į šį aspektą valstybės narės turi atkreipti dėmesį derybose dėl naujų DIS. Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas siūlo įtraukti nuorodą į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais.

1.3.2011

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka

( COM(2010)0344 – C7‑0172/2010 – 2010/0197(COD) )

Nuomonės referentas: David Casa

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pagrindimas

Komisijos pozicija jos pasiūlymo aiškinamajame memorandume labai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad ES yra išimtinai atsakinga už tiesiogines užsienio investicijas, pasiūlymu nustatyta tvarka turi būti laikoma pereinamojo laikotarpio ir išimtine priemone. Valstybės narės turi teisę iš naujo derėtis dėl notifikuotų dvišalių investicijų sutarčių, jei jos atitinka įsipareigojimus, nustatytus reglamento projektu. Valstybės narės užtikrina, kad dvišalių investicijų sutartys tarp jų ir besivystančių šalių visiškai derėtų su ES vystymosi politikos nuoseklumo principu.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnis

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnis

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnis

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies c punktas

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Pagrindimas

Komisijos pozicija jos pasiūlymo aiškinamajame memorandume labai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad ES yra išimtinai atsakinga už tiesiogines užsienio investicijas, pasiūlymu nustatyta tvarka turi būti laikoma pereinamojo laikotarpio ir išimtine priemone. Valstybės narės turi teisę iš naujo derėtis dėl notifikuotų dvišalių investicijų sutarčių, jei jos atitinka įsipareigojimus, nustatytus reglamento projektu. Valstybės narės užtikrina, kad dvišalių investicijų sutartys tarp jų ir besivystančių šalių visiškai derėtų su ES vystymosi politikos nuoseklumo principu.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja)

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Pagrindimas

Komisijos pozicija jos pasiūlymo aiškinamajame memorandume labai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad ES yra išimtinai atsakinga už tiesiogines užsienio investicijas, pasiūlymu nustatyta tvarka turi būti laikoma pereinamojo laikotarpio ir išimtine priemone. Valstybės narės turi teisę iš naujo derėtis dėl notifikuotų dvišalių investicijų sutarčių, jei jos atitinka įsipareigojimus, nustatytus reglamento projektu. Valstybės narės užtikrina, kad dvišalių investicijų sutartys tarp jų ir besivystančių šalių visiškai derėtų su ES vystymosi politikos nuoseklumo principu.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 4 dalis

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies c punktas

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Pagrindimas

Komisijos pozicija jos pasiūlymo aiškinamajame memorandume labai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad ES yra išimtinai atsakinga už tiesiogines užsienio investicijas, pasiūlymu nustatyta tvarka turi būti laikoma pereinamojo laikotarpio ir išimtine priemone. Valstybės narės turi teisę iš naujo derėtis dėl notifikuotų dvišalių investicijų sutarčių, jei jos atitinka įsipareigojimus, nustatytus reglamento projektu. Valstybės narės užtikrina, kad dvišalių investicijų sutartys tarp jų ir besivystančių šalių visiškai derėtų su ES vystymosi politikos nuoseklumo principu.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalis

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnis

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 3 dalies c punktas

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 dalis

Pagrindimas

ES turi išimtinę kompetenciją, kai kalbama apie tiesiogines užsienio investicijas (TUI). Todėl būtina, kad dėl TUI Komisija dalyvautų ne tik procedūrose prieš ES, bet ir procedūrose, pradėtose prieš atskiras valstybes nares. Galima išvesti paralelę su ginčų sprendimo strategija Pasaulio prekybos organizacijoje, kurioje ES dalyvauja ne tik bylose, kurios patenka į jos kompetenciją, tačiau ir tose, kurios yra iškeltos atskiroms valstybėms narėms.

PROCEDŪRA

PROCEDŪRA