Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0179/2011

2.5.2011

*

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

( COM(2010)0522 – C7‑0396/2010 – 2010/0276(CNS) )

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Diogo Feio

PR_CNS_art55am

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS...........................5

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ............................26

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ....................................33

PROCEDŪRA...........................................................................................................................49

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

( COM(2010)0522 – C7‑0396/2010 – 2010/0276(CNS) )

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai ( COM(2010)0522 ),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 14 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0396/2010),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę[1],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( A7-0179/2011 ),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

PARLAMENTO PAKEITIMAI[2]*

dėl Komisijos pasiūlymo

---------------------------------------------------------

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. …/…

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 14 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[3],

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)      Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip nustatyta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir subalansuotumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams tam, kad laikantis sutarčių horizontaliųjų išlygų būtų užtikrintas tvarus augimas ir socialinė sanglauda ir įgyvendinti Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyti tikslai.

(2)      Iš pradžių Stabilumo ir augimo paktą sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto. 2005 m. reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 iš dalies atitinkamai pakeisti reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 ir (EB) Nr. 1056/2005. Be to, buvo priimtas 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešimas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“.

(2a)    Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio pagal valstybių narių ir Europos Sąjungos teisę pripažintų pagrindinių teisių įgyvendinimui. Jis taip pat neturėtų daryti poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir vykdyti bei imtis protesto veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką, kurie atitinka ES teisę.

(2b)    Reikia visapusiškai ir integruotai įveikti skolos krizę euro zonoje, nes daliniai sprendimai iki šiol nedavė rezultatų.

(2c)     Reikėtų atsižvelgti į valstybių narių politinį atsaką į vertinimus, sprendimus, rekomendacijas ir įspėjimus, kuriuos Komisija arba Taryba joms pateikė pagal Europos semestro programą, i) užtikrinant Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ir korekcinės dalių vykdymo tvarką, ii) užtikrinant įgyvendinimo priemones, skirtas ištaisyti makroekonominį disbalansą euro zonoje, iii) užtikrinant, kad sąlygos, susijusios su Europos valiutos fondo lėšų skyrimu, būtų tinkamai pritaikytos prie pagrindinių valstybės narės taisyklių ir užtikrintų tinkamą valstybės narės ekonominės politikos kursą, iv) užtikrinant, kad Europos valiutos fondo finansinė parama valstybėms narėms sušvelnintų ekonomikos koregavimą po sukrėtimų, padėtų joms išvengti valstybės nemokumo, išvengti išlaidų dėl neigiamo poveikio kitoms šalims ir užtikrintų finansinį stabilumą visoje euro zonoje.

(2d)    Komisijai sustiprintos priežiūros procedūroje turėtų tekti stipresnis ir labiau nepriklausomas vaidmuo. Jis susijęs su konkrečių valstybių narių vertinimais, stebėsena, vizitais į jas, rekomendacijomis ir įspėjimais. Be to, turėtų būti sumažintas Tarybos vaidmuo vykdant veiksmus, kurie gali nulemti sankcijų taikymą, ir vadovaujantis SESV, kai tik įmanoma, reikėtų rengti balsavimą Taryboje taikant atvirkštinės kvalifikuotos daugumos tvarką. Tarybos narė, atstovaujanti atitinkamą valstybę narę ir valstybes nares, kurios nesilaiko Tarybos rekomendacijų imtis taisomųjų veiksmų pagal Stabilumo ir augimo paktą arba panaikinti perviršinį makroekonominį disbalansą, turėtų nedalyvauti balsavime.

(3)      Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi ir tvarūs valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris grindžiamas finansiniu stabilumu ir sudaro sąlygas kurti naujas darbo vietas. Todėl pakto įgyvendinimas turėtų būti vertinamas pagal gebėjimą įgyvendinti šiuos tikslus.

(4)      Reikia tobulinti bendrą ekonomikos valdymo sistemą, įskaitant geresnę biudžeto priežiūrą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių, ypač euro zonos narių, pasiektą aukštą ekonomikos integracijos lygį.

(4a)    Dėl ekonomikos pokyčių Sąjungoje atsirado naujų spręstinų uždavinių vykdant nacionalinę fiskalinę politiką ir šie pokyčiai visų pirma atskleidė, kad reikia suvienodinti būtiniausius valstybių narių biudžeto sistemų rengimo taisyklių ir procedūrų reikalavimus.

(4b)    Geresnė ekonomikos valdymo sistema turėtų būti paremta keliomis susijusiomis ir tarpusavyje derančiomis tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, visų pirma tvirta Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinių prekybos ryšių ir konkurencingumo skatinimui, veiksmingai per didelio biudžeto naudojimo prevencijos ir koregavimo sistemai (Stabilumo ir augimo paktas), tvirtai makroekonominio disbalanso prevencijos ir koregavimo sistemai, būtiniausiems nacionalinių sistemų reikalavimams, griežtesniam finansų rinkos reguliavimui ir priežiūrai (įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą rizikos ribojimo makrolygiu priežiūrą) ir patikimam nuolatiniam krizės įveikimo mechanizmui.

(4c)     Dinamiškos bendrosios rinkos sukūrimas ir išlaikymas turėtų būti laikomi sudėtine tinkamo ir sklandaus ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dalimi.

(4d)    Stabilumo ir augimo paktas ir visa Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų papildyti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, kuri skatina Sąjungos konkurencingumą, ir su ja derėti. Be to, pagal šią sistemą turėtų būti numatyta atsakomybė už aplinką, socialinė pažanga ir stabilumas, taip bendrosios rinkos vystymas ir stiprinimas. Iš esmės šios sąsajos neturėtų suteikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų išimčių galimybės.

(4e)     Ekonominis valdymas turėtų būti stiprinamas kartu stiprinant Sąjungos ekonominio valdymo demokratinį teisėtumą ir to reikėtų siekti į ekonominės politikos koordinavimo procedūras aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus.

(4f)     Valstybės narės turėtų užtikrinti fiskalines priemones, pvz., nacionalines fiskalines taisykles, pagal Tarybos Direktyvoje 2011/.../ES [dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų nustatytų principų] numatytus principus, ir užtikrinti, kad biudžeto procese ir vidutinės trukmės biudžeto sistemoje dalyvautų visiškai nepriklausomos viešosios institucijos. Nacionalinės biudžeto taisyklės turėtų papildyti valstybių narių įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą. Nacionalinės institucijos turėtų atlikti didesnį vaidmenį vykdant biudžeto priežiūrą tam, kad padidintų valstybių atsakomybę, geriau užtikrintų įgyvendinimą pasitelkdamos viešąją nuomonę ir papildytų ES lygmeniu vykdomą ekonomikos ir politikos analizę.

(4g)    Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (semestras) turėtų atlikti esminį vaidmenį pagal SESV 121 straipsnio 1 dalį įgyvendinant reikalavimą, kad valstybės narės savo ekonomikos politiką priskirtų bendrų interesų sričiai ir atitinkamai ją derintų. Skaidrumas, atskaitomybė ir nepriklausoma priežiūra yra neatsiejamos geresnio ekonomikos valdymo dalys. Taryba ir Komisija atitinkamais ekonomikos politikos koordinavimo procedūrų etapais turėtų paskelbti ir nurodyti savo pozicijų ir sprendimų priežastis. Nacionalinės biudžeto sistemos turėtų apimti nepriklausomų fiskalinių įstaigų kūrimą ir jų vaidmens stiprinimą ir užtikrinti, kad būtų skelbiama skaidri fiskalinė statistika.

(4h)    Nepažeidžiant valstybių narių teisių ir įsipareigojimų pagal SESV, valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euras, reikėtų suteikti teisę taikyti ekonomikos valdymo teisės aktus.

(4i)     Atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, ir į padarytas klaidas, reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdymą, kuris turėtų būti grindžiamas didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei griežtesnės nacionalinės ekonominės politikos stebėsenos Sąjungos lygmeniu sistema.

(4j)     Komisija ir Taryba, taikydamos šį reglamentą, turėtų atsižvelgti į visus susijusius veiksnius ir atitinkamų valstybių narių ekonomikos bei biudžeto padėtį, ypač kai joms taikoma Europos Sąjungos / Tarptautinio valiutos fondo koregavimo programa. Be to, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę suderinti savo politiką su kai kuriomis šio reglamento nuostatomis, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį.

(4k)    Prie Sutarčių pridedamo protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros 3 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės biudžeto srities procedūros suteiktų joms galimybę vykdyti Sutartyse numatytus šios srities įsipareigojimus. Todėl valstybės narės, kurių valiuta yra euras, turėtų įtvirtinti Sąjungos fiskalinės sistemos tikslus nacionalinėje teisėje ir užtikrinti, kad būtų taikomos atitinkamos biudžeto procedūros ir įsteigtos įstaigos šiems tikslams įgyvendinti.

(4l)     Nuolatinį krizių valdymo mechanizmą pagal įprastinę teisėkūros procedūrą ir vadovaujantis Sąjungos metodu reikėtų pritaikyti taip, kad, vieną vertus, būtų sustiprintas Parlamento dalyvavimas ir pagerinta demokratinė atskaitomybė ir, kita vertus, būtų naudojamasi Komisijos patirtimi, nepriklausomumu ir nešališkumu.

(4m)   Dėl rinkų nepastovumo ir kai kurių valstybių narių, kurių valiuta yra euras, vyriausybinių obligacijų platinimo lygio reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant išsaugoti euro stabilumą.

(4n)    Europos valiutos fondas turėtų padėti siekti trijų tikslų: turėtų padengti tą valstybių narių skolos su valstybės garantija procentinę dalį, kurią galima padengti nekeliant grėsmės kitoms valstybėms narėms arba visai euro zonai (Europos vertybiniai popieriai); turėtų padėti visoms valstybėms narėms, turinčioms finansinių sunkumų, įveikti jų patiriamą krizę (nuolatinis krizės įveikimo mechanizmas); taip pat turėtų sutelkti išteklius investicijoms, kurios galėtų skatinti ekonomikos augimą (projektų obligacijos), finansuoti.

(4o)    Valstybės narės, kurių valiuta euras, turėtų kaupti iki [...] procentų skolos su valstybės garantija pagal bendrąją ir individualiąją atsakomybę (Europos vertybiniai popieriai). Nors įprasta emisija padidintų obligacijų likvidumą kapitalo rinkose, bendra atsakomybė padėtų toms valstybėms, kurioms būtų vis sudėtingiau surinkti lėšas. Europos vertybiniams popieriams turėtų būti teikiama pirmenybė nacionalinių skolų atžvilgiu. Jie galėtų padėti propaguoti eurą kaip rezervinę valiutą.

(4p)    Siekiant sustiprinti fiskalinę drausmę, šalims, kurios vykdo patikimą ekonominę ir fiskalinę politiką, turėtų būti leidžiama skolintis iki [...] procentų jų BVP, o prastesnėje ekonominėje ar fiskalinėje padėtyje esančios valstybės turėtų mokėti papildomą palūkanų priemoką arba joms turėtų būti leidžiama Europos vertybiniais popieriais skolintis mažesnį procentą nuo jų BVP. Kritiniu atveju, jei dalyvaujančios šalies ekonomika ar fiskalinė politika nuolat netvari, turėtų būti sustabdomas jos dalyvavimas Europos vertybinių popierių emisijoje.

(4q)    Siekiant išsaugoti visos euro zonos finansinį stabilumą, reikėtų įsteigti Europos valiutos fondą, valdomą pagal Sąjungos taisykles ir finansuojamą visų pirma iš įplaukų, gautų renkant baudas. Šis fondas turėtų būti grindžiamas 2010 m. gegužės 9–10 d. Tarybos sprendimais ir 2010 m. lapkričio 28 d. Euro grupės pareiškimu.

(5)      Reikėtų stiprinti biudžetinės drausmės, jos laikymosi ir įgyvendinimo užtikrinimo taisykles, visų pirma kur kas daugiau dėmesio skirti skolos lygiui bei jos raidai ir bendram tvarumui.

(5a)    Siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir kartu išlaikyti tinkamą viešųjų investicijų lygį, kiekvienu perviršinio deficito procedūros etapu reikėtų geriau taikyti skolos kriterijus, įskaitant privačiojo sektoriaus įsiskolinimą tokiu mastu, kuris galėtų tapti neapibrėžtaisiais numanomais valdžios sektoriaus įsipareigojimais.

(5b)    Bendros Europos rinkos konsolidavimas – esminė sąlyga, siekiant užtikrinti teisingą ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimą ir stiprinimą. Šiuo požiūriu reikia pašalinti esamas reguliavimo ir fizines kliūtis, dėl kurių neįmanoma sukurti vieną Europos geležinkelių zoną, ypač krovinių vežimo.

(5c)     Reikėtų užtikrinti didesnį ekonomikos pagrindų ir politinių veiksmų galimybių suderinamumą, bet taisyklės turėtų išlikti paprastos, skaidrios ir praktiškos.

(5d)    Reikėtų labiau atsižvelgti į viešųjų finansų tvarumo vertinimą, taip pat į skolos lygį, profilį (įskaitant trukmę) ir dinamiką, siekiant kiekvienai valstybei narei būdingų vidutinės trukmės biudžeto tikslų, kurie turi būti įtraukti į stabilumo ir konvergencijos programas, konvergencijos.

(5e)     Papildant perviršinio deficito procedūrą, reikėtų parengti aiškią suderintą skolos dinamikos, įskaitant numanomus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, pvz., valstybės pensijų garantijas ir valstybės garantijas (iš pagrindinių, palūkanų ar kitų pajamų srautų), susijusias su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės investicijomis, taip pat išlaidų, kurias dėl šių investicijų patirtų nacionaliniai biudžetai per keletą metų, vertinimo ir stebėsenos sistemą.

(5f)     Taikant viešojo ir privataus sektorių skolos kontrolės sistemą, turėtų būti remiamas ilgalaikis augimas tinkamai atsižvelgiant į biudžetinės politikos vaidmenį mažinant ekonomikos ciklo skirtumus, taip pat gerinamos išankstinės investavimo sąlygos ir vystoma vidaus rinka atsižvelgiant į specifinius kiekvienos valstybės narės prioritetus ir poreikius.

(6)      Įgyvendinant esamą perviršinio deficito procedūrą remiantis tiek deficito kriterijumi, tiek skolos kriterijumi, reikalingas ▌skaitinis lyginamasis dydis, įvertinantis veiklos ciklą, pagal kurį būtų vertinama, ar valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, ar gali būti laikoma, kad jis tik laikinai nukrypo nuo tinkamo mažėjimo tendencijos. Vertinant turėtų būti atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius.

(6a)    Riziką ribojančios ir tvarios fiskalinės politikos formavimas turėtų padėti veiksmingai pasiekti ir išlaikyti vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Laikydamosi vidutinės trukmės tikslo, susijusio su biudžeto padėtimi, valstybės narės turėtų galimybę užtikrinti patikimą valdžios sektoriaus deficito maržą iki 3 proc. nuo BVP, taip pat užtikrinti sparčią pažangą siekiant tvarumo ir tuo pat metu turėtų veiksmų laisvę priimant sprendimus dėl biudžeto, visų pirma siekiant atsižvelgti į valstybės investicijų poreikius.

(7)      Sprendimui, kad susidaręs perviršinis deficitas, priimti neturėtų užtekti vien to, kad nesilaikoma skolos mažinimo skaitinio lyginamojo dydžio, jį priimant reikėtų atsižvelgti į visus kitus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Visų pirma gali pakakti įvertinti ciklo ir atsargų srautų koregavimo sudėties poveikį skolos pokyčiams, kad remiantis skolos kriterijumi nebūtų priimtas sprendimas dėl perviršinio deficito susidarymo.

(7a)    Stabilumo ir augimo pakto prevencinėje dalyje atsargios ir tvarios fiskalinės politikos įgyvendinimo paskata turėtų būti laikinai valstybei narei, kurios valiuta yra euras ir kuri daro nepakankamą pažangą konsoliduojant biudžetą, taikomas įpareigojimas įnešti palūkaninį indėlį. Šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tuo atveju, kai valstybės narės, jai gavus pradinį Komisijos įspėjimą, veiksmai, nors ir nelaikomi perviršinio deficito draudimo pažeidimu, ir toliau yra neatsargūs ir galėtų pakenkti sklandžiam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, ir todėl Taryba pateikia rekomendaciją pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį.

(8)      Kai remiantis deficito kriterijumi priimamas sprendimas, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to sprendimo priėmimo etapais reikia atsižvelgti į išlaidų pobūdį, sandarą ir kokybę, įskaitant valstybės investicijų išlaidas, ir kitus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, jeigu valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu neviršija pamatinės vertės. Į šiuos veiksnius reikėtų atsižvelgti visada, kai remiantis skolos kriterijumi priimamas sprendimas, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ir tokio sprendimo priėmimo etapais.

(8a)    Net kai nustatoma, kad susidarė perviršinis deficitas, vėlesniais procedūros etapais reikėtų atsižvelgti į visus susijusius veiksnius. Ypač nustatant galutinį perviršinio deficito sumažinimo terminą ir šį terminą pratęsiant reikėtų tinkamai atsižvelgti į politikos, skirtos padidinti vidutinės trukmės galimo augimo rodiklį pagal Sąjungos bendrąją augimo strategiją, įgyvendinimą.

(8b)    Atsižvelgiant į sistemines pensijų reformas, kaip į vieną iš svarbių veiksnių, visų pirma reikėtų įsitikinti, ar jos didina visos pensijų sistemos ilgalaikį tvarumą nedidindamos pavojaus vidutinės trukmės biudžeto būklei.

(9)      Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį turėtų būti tinkamai atsižvelgta į nacionalinės fiskalinės sistemos kokybę, nes ji labai svarbi užtikrinant fiskalinį konsolidavimą ir viešųjų finansų tvarumą. Be kita ko, reikėtų atsižvelgti į reikalavimų, nustatytų Tarybos direktyvoje [dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms taikomų būtiniausių reikalavimų], taip pat kitų sutartų pageidautinų fiskalinės drausmės reikalavimų laikymąsi.

(10)    Kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijų ir įspėjimų ištaisyti perviršinio deficito padėtį, reikia, kad juose būtų nurodyti metiniai biudžeto tikslai, atitinkantys reikalaujamą pagal ciklą pakoreguotą fiskalinį pagerėjimą, atėmus fiskalines vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Šiuo atveju 0,5 proc. BVP metinis lyginamasis dydis turėtų būti suprantamas kaip pamatinis metinis vidurkis.

(11)    Vertinant veiksmingas priemones bus naudinga, jei bus atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi valdžios sektoriaus išlaidų tikslų ir kaip įgyvendinamos kitos planuotos konkrečios su pajamomis susijusios priemonės.

(12)    Vertinant, ar išimties tvarka pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą, reikėtų ▌atsižvelgti į didelį bendro pobūdžio ekonomikos nuosmukį ar išskirtines valstybėje narėje susidariusias aplinkybes.

(13)    Tikslinga pagerinti ▌finansinių poveikio priemonių ir paskatų taikymą, kad būtų laikomasi pagal 126 straipsnio 9 dalį pateiktų įspėjimų.

(14)    Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, reikėtų pagal Sutarties 136 straipsnį nustatyti taisyklėmis grįstas paskatas ir poveikio priemones, kuriomis būtų užtikrinami sąžiningi, laiku taikomi ir veiksmingi Stabilumo ir augimo pakto taisyklių laikymosi mechanizmai.

(14a)  Numatant ekonominiu ir politiniu požiūriais tikslesnes sankcijas ir paskatas, reikėtų tinkamai atsižvelgti į nacionalinio deficito ir skolos (įskaitant numanomus įsipareigojimus) struktūrą, į vadinamąjį ekonominį ciklą, siekiant išvengti prociklinės fiskalinės politikos, taip pat į viešųjų pajamų ir išlaidų, būtinų finansuojant augimą skatinančias struktūrines reformas, struktūrinę sudėtį.

(14b)  Komisija ir Taryba, įgyvendindamos taisyklėmis pagrįstą sistemą pagal Stabilumo ir augimo paktą, tinkamai atsižvelgia į papildomą Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) sistemą ar kitus nuolatinius krizės įveikimo mechanizmus, nustatytus pagal SESV 136 straipsnio 3 dalį (Europos stabilumo mechanizmas). Kai valstybės narės turi teisę kreiptis pagalbos pagal tokį mechanizmą, Komisija ir Taryba gali jas paraginti pradėti būtiną kreipimosi procedūrą.

(14c)   Kaip dalį naujos daugiašalės priežiūros sistemos ir griežtesnių Stabilumo ir augimo pakto priemonių, visų pirma daugiau dėmesio skiriant vidutinės trukmės biudžeto tikslams, valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, reikėtų taikyti sankcijas ir paskatas ir jas įgyvendinti atsižvelgiant į labai glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis, kurių valiuta nėra euras, ypač su tomis, kurios, tikimasi, taps euro zonos narėmis.

(14d)  Taryba ir Komisija, visapusiškai laikydamosi Sutarties nuostatų, turėtų paskelbti savo pozicijas ir sprendimus atitinkamais ekonominės politikos koordinavimo procedūrų etapais tam, kad užtikrintų veiksmingą kitų šalių spaudimą ir Europos Parlamentui suteiktų galimybę pakviesti tam tikrą valstybę narę paaiškinti savo spendimus ir politiką kompetentingam jo komitetui.

(14e)   Komisijos rekomendacijos dėl metinės politikos turėtų būti aptariamos Europos Parlamente prieš pradedant diskusijas Taryboje.

(14f)   Pagal šio reglamento 12 straipsnį surinktos baudos turėtų sudaryti kitas įplaukas, kaip nurodyta SESV 311 straipsnyje, ir turėtų būti skiriamos stabilumo priemonei, skirtai valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, finansuoti. Kol tokia priemonė bus sukurta, baudos turėtų būti skiriamos finansuoti rizikos pasidalijimo finansinėms priemonėms, skirtoms ES atitinkamiems projektams, kuriuos pagal Europos investicijų banko statuto protokolo Nr. 5, pridedamo prie sutarčių, nuostatas finansuoja Europos centrinis bankas.

(15)    Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuorodose turėtų būti atsižvelgta į naują Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnių numeraciją ir į tai, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3625/93 pakeistas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo.

(16)    Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 iš dalies keičiamas taip:

1.        1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1.        Šiame reglamente išdėstytos nuostatos, skirtos paspartinti ir paaiškinti perviršinio deficito procedūrą. Perviršinio deficito procedūros tikslas – užkirsti kelią perviršinio valdžios sektoriaus deficito susidarymui, o jam susidarius padėti kuo greičiau jį panaikinti tikrinant, kaip laikomasi biudžetinės drausmės pagal valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos kriterijus.

Priimdama sprendimą dėl rekomendacijų ir įspėjimų remiantis Komisijos oficialiomis pozicijomis pagal SESV 126 straipsnį tvirtinimo, Taryba balsuoja laikydamasi atvirkštinės kvalifikuotos daugumos tvarkos.

▐

2.        Valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, gali taikyti taisykles, skirtas dalyvaujančioms valstybėms narėms ir nurodytas šiame reglamente, ir tokiu atveju ji atitinkamai praneša apie tai Komisijai. Šis pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atitinkama valstybė narė pagal šį reglamentą laikoma dalyvaujančia valstybe nare nuo tos dienos, kai paskelbiamas minėtasis pranešimas.“

2.        2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)        1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.       Nurodytą vertę viršijantis valdžios sektoriaus deficitas yra laikomas išimtiniu pagal SESV 126 straipsnio 2 dalies a punkto antrąją įtrauką tais atvejais, kai jis susidaro dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį šalies valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba kai jis atsiranda dėl didelio ekonomikos nuosmukio.“;

b)        Įterpiama ši dalis:

„1a.     Kai jis viršija pamatinę vertę, pagal SESV 126 straipsnio 2 dalies b punktą laikoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, jei per pastaruosius trejus metus skirtumas, palyginti su pamatine verte, mažėjo vidutiniškai viena dvidešimtąja per metus – šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į per trejus metus atliktą vertinimą.

Reikalavimas pagal skolos kriterijų taip pat laikomas įvykdytu, jei Komisijos pateiktose biudžeto prognozėse nurodoma, kad, kaip reikalaujama, skirtumas sumažės per trejus metus, įskaitant dvejus metus po paskutinių metų, kurių duomenimis galima naudotis. Trejų metų laikotarpiu po perviršinio deficito pašalinimo laikoma, kad valstybė narė, kuriai [šio reglamento priėmimo dieną – įrašyti] taikoma perviršinio deficito procedūra, yra įvykdžiusi reikalavimą pagal skolos kriterijų, jei atitinkamos valstybės narės daroma pažanga siekiant laikytis reikalavimo yra pakankama atsižvelgiant į atitinkamose Tarybos nuomonėse dėl stabilumo ar konvergencijos programos pateiktus vertinimus.

Taikant šį skolos koregavimo lyginamąjį dydį atsižvelgiama į visus atitinkamus kiekvienos valstybės veiksnius, kurie nurodomi 3 dalyje. Šiame vertinime ypatingas dėmesys skiriamas valstybės narės ekonomikos ciklo etapui.“;

c)        3 dalis pakeičiama taip:

„3.       Rengdama pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, Komisija atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, kaip nurodyta tame straipsnyje, jeigu šie veiksniai daro didelį poveikį vertinant susijusios valstybės narės atitiktį deficito ir skolos kriterijams. Komisijos pranešime turi būti tinkamai atspindėta:

– vidutinės trukmės ekonomikos būklės pokyčiai, ypač augimo potencialas ir cikliniai pokyčiai, infliacija, politikos pagal bendrą Sąjungos ekonomikos augimo strategiją įgyvendinimas, kiti SESV numatyti tikslai, perviršinio makroekonominio disbalanso prevencija ir pašalinimas bei privačiojo sektoriaus grynųjų santaupų padėtis;

– su planuojamais pertvarkymais siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslų susiję pokyčiai (ypač pirminės išlaidos, valstybės investicijos ir bendra valstybės finansų kokybė, visų pirma nacionalinių biudžeto sistemų veiksmingumas), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnyje;

– taip pat atsižvelgiama į einamųjų valstybės išlaidų pokyčius, ypač į tai, ar jos iš tiesų yra stabilios;

– pranešime taip pat analizuojami ▌vidutinės trukmės valdžios sektoriaus skolos būklės pokyčiai, jos dinamika ir tvarumas (visų pirma, ▌rizikos veiksniai, įskaitant skolos grąžinimo terminą ir skolos valiutą, atsargų ir srautų koregavimą ir struktūrą, sukauptus rezervus ir kitą finansinį turtą; garantijos, ypač susijusios su finansų sektoriumi; taip pat visi numanomi įsipareigojimai, pvz., privačiojo sektoriaus įsiskolinimai tiek, kiek jie gali tapti neapibrėžtaisiais numanomais valdžios sektoriaus įsipareigojimais);

– be to, Komisija skiria pakankamą dėmesį kitiems veiksniams, kurie, atitinkamos valstybės narės manymu, yra svarbūs siekiant visapusiškai ▌įvertinti atitiktį deficito ir skolos kriterijams ir kuriuos valstybė narė nurodė Tarybai ir Komisijai. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas finansiniams įnašams tarptautiniam solidarumui skatinti ir Sąjungos politikos tikslams pasiekti, taip pat susidariusiai skolai dvišalės ir daugiašalės paramos tarp valstybių narių forma finansinio stabilumo užtikrinimo sąlygomis.

Ypatingas ir aiškus dėmesys taip pat skiriamas finansinei naštai, susijusiai su kapitalo restruktūrizavimo veikla ir kitomis didelių finansinių sunkumų laikotarpiu finansų sektoriui skiriamomis laikinomis valstybės pagalbos priemonėmis, taip pat kitoms valstybėms narėms, Europos finansinio stabilumo fondui ir Europos stabilumo mechanizmui suteikiamoms paskoloms ir garantijoms.

Komisija, rengdama ataskaitą, gali paprašyti susijusių valstybių narių pateikti papildomos informacijos.

Vertinant, ar laikomasi reikalavimų pagal skolos kriterijų, ir priimant sprendimą dėl perviršinio deficito ir skolos susidarymo, kaip numatyta SESV 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į šiuos atitinkamus veiksnius atsižvelgiama tik jeigu per vidutiniškai trejų metų laikotarpį valdžios sektoriaus skolos santykis mažėja.

d)        4 dalis pakeičiama taip:

"4.       Komisija ir Taryba atlieka visų svarbių veiksnių suderintą bendrą vertinimą, kuriame ▌nurodoma, koks jų ▌ poveikis vertinant, kaip susijusi valstybė narė laikosi deficito ir skolos kriterijų. Į šiuos svarbius veiksnius tinkamai atsižvelgiama ir priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo, kaip numatyta SESV 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, t. y. siekiant pavirtinti, kad susijusiai valstybei narei reikėtų taikyti perviršinio deficito procedūrą, kad būtų pasiektas priešingas rezultatas, ir įgyvendinant kitus 126 straipsnyje nustatytus veiksmus, kaip nurodyta šio reglamento 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Jeigu vertinant atitiktį deficito kriterijui valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę, priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo, kaip numatyta SESV 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į šiuos veiksnius atsižvelgiama tik jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos pagrindinio principo sąlygos: prieš atsižvelgiant į šiuos svarbius veiksnius valdžios sektoriaus deficitas turėtų išlikti artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis turėtų būti laikinas.“;

da)      5 dalis pakeičiama taip:

„5.      Komisija ir Taryba visuose biudžeto vertinimuose pagal perviršinio deficito procedūrą tinkamai atsižvelgia į pensijų reformų įgyvendinimą įvedant daugiapakopę sistemą, kuri apima privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą, kurią įgyvendinat būtų skatinamas ilgalaikis pensijų sistemos tvarumas ir nedidinama vidutinės trukmės biudžeto būklės ir kitų išlaidų rizika laikantis SESV 126 straipsnio 3 dalies nuostatų.“;

db)      Įterpiama ši dalis:

„5a.    Tačiau į šiuos veiksnius atsižvelgiama priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo vertinant, ar laikomasi reikalavimų pagal skolos kriterijų.“;

dc)      6 dalis pakeičiama taip:

„6.      Jeigu Taryba, atsižvelgdama į Komisijos poziciją ir remdamasi SESV 126 straipsnio 6 dalimi, nusprendė, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, tolesniais procedūros etapais pagal SESV 126 straipsnį, įskaitant šio reglamento 3 straipsnio 5 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nustatant perviršinio deficito ištaisymo galutinę datą ir ją pratęsiant, Taryba ir Komisija atsižvelgia į 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, nes jie daro poveikį susijusios valstybės narės padėčiai. Tačiau į minėtus svarbius veiksnius neatsižvelgiama, kai Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį priima sprendimą dėl kai kurių ar visų jos sprendimų pagal SESV 126 straipsnio 6–9 ir 11 dalis panaikinimo.“;

e)        7 dalis pakeičiama taip:

„7.       Tuo atveju, kai valstybėse narėse deficito perviršis, palyginti su pamatine verte, atspindi pensijų sistemos reformos, kuria įvedama daugiapakopė pensijų kaupimo sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą, įgyvendinimą, Komisija ir Taryba, vertindamos pagal perviršinio deficito procedūrą pateiktų duomenų apie deficitą ▌pokyčius, taip pat atsižvelgia į reformos išlaidas, jei deficitas labai neviršija lygio, kurį galima laikyti artimą pamatinei vertei, o skolos santykis neviršija pamatinės vertės su sąlyga, kad išlaikomas bendras fiskalinis tvarumas. Į ▌grynąsias išlaidas taip pat atsižvelgiama priimant Tarybos sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį dėl kai kurių arba visų jos sprendimų pagal SESV 126 straipsnio 6–9 ir 11 dalis panaikinimo, jeigu deficitas smarkiai ir nuolat mažėdamas pasiekė pamatinei vertei artimą lygį ▌.“.

2a.      Įterpiamas šis skirsnis:

„SKIRSNIS 1a

EKONOMINIS DIALOGAS

2a straipsnis

Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bei valstybių narių parlamentų ir vyriausybių ar bet kokių kitų svarbių institucijų dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali surengti viešas diskusijas ir klausymus, ypač atsižvelgiant į SESV 126 straipsnio 8 dalies nuostatas, Tarybos ir Komisijos vykdomos makroekonominės ir biudžetinės priežiūros klausimais.“.

3.        3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)       1 dalis pakeičiama taip:

1.        Per 10 dienų nuo tada, kai Komisija patvirtina pranešimą, parengtą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, Ekonomikos ir finansų komitetas, vadovaudamasis SESV 126 straipsnio 4 dalimi, parengia nuomonę.“;

a)        2 dalis pakeičiama taip:

„2.       Jeigu Komisija, visapusiškai atsižvelgusi į 1 dalyje nurodytą nuomonę, mano, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę ir rekomendaciją Tarybai, kaip nurodyta SESV 126 straipsnio 5 ir 6 dalyse, ir informuoja Europos Parlamentą ir susijusios valstybės narės parlamentą.“;

b)        3 dalis pakeičiama taip:

„3. Taryba paprastai per du mėnesius nuo ataskaitų pateikimo datų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį nusprendžia, ar yra susidaręs perviršinis deficitas. Jeigu Taryba nusprendžia, kad perviršinis deficitas yra susidaręs, ji kartu pateikia rekomendacijas atitinkamai valstybei narei, kaip numatyta SESV 126 straipsnio 7 dalyje.“;

c)        4 dalis pakeičiama taip:

„4.       Pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį pateiktoje Tarybos rekomendacijoje nustatomas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių. Atsižvelgiant į padėties rimtumą, gali būti nustatytas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti imtasi veiksmingų priemonių. Tarybos rekomendacijoje taip pat nurodomas terminas, per kurį reikia ištaisyti perviršinio deficito padėtį, o ištaisymas turėtų būti užbaigtas per metus nuo tokio deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių. Rekomendacijoje Taryba nurodo, kad, siekiant panaikinti perviršinį deficitą per rekomendacijoje nustatytą terminą, valstybė narė turi pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka ▌pagal ciklą pakoreguoto balanso deficito mažėjimą, kurio etalonas būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, kurios daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį biudžetui.“;

d)        Įterpiama ši dalis:

„4a.     Per 4 dalyje nustatytą ▌laikotarpį atitinkama valstybė narė Komisijai ir Tarybai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir diskrecinių ▌pajamų, įskaitant jų lygį ir tendencijas, tikslai, atitinkantys Tarybos rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi, ir šiems tikslams pasiekti numatytų priemonių pobūdį. Komisija gali paprašyti valstybės narės pateikti papildomas ataskaitas. Ataskaita skelbiama viešai.“;

da)      Įterpiama ši dalis:

„4b. Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pakviesti atitinkamos valstybės narės atstovą, kad jis komitetui paaiškintų savo ekonomikos ir biudžeto politiką ir veiksmus, kurių jis ketina imtis siekdamas ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Valstybė narė taip pat gali paprašyti, kad ją pakviestų į Europos Parlamentą tais pačiais tikslais.“;

(e)       5 dalis pakeičiama taip:

„5.       Jei vadovaujantis pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį pateikta rekomendacija buvo imtasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją. Šioje patikslintoje rekomendacijoje, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai gali būti pratęstas dar vieniems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo rekomendacijoje pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Didelio ekonominio nuosmukio atveju, kaip nurodoma Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnyje, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją su sąlyga, kad tai nekels pavojaus fiskaliniam tvarumui.“.

4.        4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

           a)        1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tais atvejais, kai nustatoma, kad nebuvo imtasi jokių SESV 126 straipsnio 8 dalyje numatytų veiksmingų priemonių, visi Tarybos sprendimai viešai paskelbti savo rekomendacijas priimami iš karto po to, kai baigiasi šio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Tuo pat metu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateikia oficialią ataskaitą Europos Vadovų Tarybai.“;

           b)        2 dalis pakeičiama taip:

„2.       Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 3 straipsnio 4a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu ir kitais atitinkamos valstybės narės vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais.“

Jei pagal 126 straipsnio 8 dalį Taryba nustato, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių, ji atitinkamai pateikia ataskaitą Europos Vadovų Tarybai.

Europos Komisija pagal 10a straipsnį gali vykdyti dialogo ir priežiūros vietoje vizitus. Tokie vizitai į dalyvaujančias valstybes nares ir VKM II dalyvaujančias valstybes nares vykdomi kartu su Europos centriniu banku. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie vizito išvadas ir jas paskelbia viešai.

2a.      Europos Parlamentas informuojamas apie 1 ir 2 dalyse nurodytą padėtį.“.

5.        5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)        1 dalis pakeičiama taip:

„1.       Visi Tarybos sprendimai įspėti atitinkamą dalyvaujančią valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių deficitui sumažinti, pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį priimami per du mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba nusprendžia, kad nebuvo imtasi jokių veiksmingų priemonių pagal 126 straipsnio 8 dalį. Įspėjime Taryba nurodo, kad, siekiant panaikinti perviršinį deficitą per įspėjime nustatytą terminą, valstybė narė turi pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiamas įspėjimas, atitinka ▌pagal ciklą pakoreguoto balanso deficito mažėjimą, kurio etalonas būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP, atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, kurios daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį biudžetui.“; Taryba taip pat nurodo priemones, kurios padėtų pasiekti šiuos tikslus.“;

b)        Įterpiama 1a dalis:

„1a.     Gavusi Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, atitinkama valstybė narė Europos Parlamentui, Komisijai ir Tarybai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos įspėjimą. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir diskrecinių ▌pajamų, įskaitant jų lygį ir tendencijas, tikslai, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į konkrečias Tarybos rekomendacijas, kad prireikus Taryba galėtų priimti sprendimą pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį. Komisija, vykdydama vizitą pagal 10a straipsnį, stebi ir vertina koreguojamąsias priemones, kurių imtasi perviršiniam deficitui mažinti, ir parengia ataskaitą Tarybai. Ataskaita skelbiama viešai.“;

ba)      Įterpiama ši dalis:

„1b.    Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pakviesti atitinkamą valstybę narę, kad ji komitetui paaiškintų savo ekonomikos ir biudžeto politiką ir veiksmus, kurių ji ketina imtis siekdama ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Valstybė narė taip pat gali paprašyti, kad ją pakviestų į Europos Parlamentą tais pačiais tikslais.“;

c)        2 dalis pakeičiama taip:

„2.       Jei vadovaujantis rekomendacija, pateikta pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, buvo imtasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją. Šioje patikslintoje rekomendacijoje, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai gali būti pratęstas dar vieniems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo rekomendacijoje pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam ▌ekonomikos nuosmukiui, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją, su sąlyga, kad tokia patikslinta rekomendacija nekels pavojaus fiskaliniam tvarumui.“.

6.        6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.        Spręsdama, ar atsižvelgiant į jos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, buvo imtasi veiksmingų priemonių, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 5 straipsnio 1a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu, kitais atitinkamos valstybės narės vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais ir 5 straipsnio 1a dalyje nurodytos Komisijos ataskaitos rezultatais.

2. Jei įvykdytos sąlygos taikyti SESV 126 straipsnio 11 dalį, Taryba taiko SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytas poveikio priemones. Visi tokio pobūdžio sprendimai priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį nusprendžia įspėti atitinkamą valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių.“.

7.        7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

„Jeigu dalyvaujanti valstybė narė nesilaiko pagal SESV 126 straipsnio 7 ir 9 dalis Tarybos priimtų sprendimų, Taryba paprastai per šešiolika mėnesių nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų ataskaitų pateikimo datų nusprendžia taikyti poveikio priemones pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį. Tuo atveju, jei taikomos šio reglamento 3 straipsnio 5 dalies ar 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, atitinkamai pakeičiamas šešiolikos mėnesių terminas. Pagreitinta procedūra taikoma tuo atveju, kai Taryba nusprendžia, kad sąmoningai numatytas deficitas yra perviršinis. Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali paraginti valstybę narę kompetentingam komitetui pateikti ataskaitą.

7a.      Įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Parlamentų susitikimas

Kai tik gaunamas kvietimas į kompetentingo Europos Parlamento komiteto ir valstybės narės posėdį, kuriame turi būti pateiktas paaiškinimas dėl būklės, reikalingų veiksmų arba nukrypimo nuo reikalavimų priežasčių, šis posėdis rengiamas globojant vienai iš šių institucijų:

a) Europos Parlamentui;

b) valstybės narės parlamentui; arba

c) rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės parlamentui.

8.        8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Visi Tarybos sprendimai dėl poveikio priemonių sugriežtinimo pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų. Visi Tarybos sprendimai panaikinti kai kuriuos ar visus savo sprendimus pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį, pasikonsultavus su Europos Parlamentu, priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų.

9.        9 straipsnio 3 dalyje esanti nuoroda į 6 straipsnį pakeičiama nuoroda į 6 straipsnio 2 dalį.

10.      10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)       1 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„1.       Komisija ir Taryba nuolat stebi, kaip įgyvendinamos priemonės, kurių:“;

aa)      Įterpiama ši dalis:

„1a.    Laikantis 1 dalies nuostatų Komisija ir Taryba teikia Europos Parlamentui ataskaitą apie rezultatus.“;

b)        3 dalyje nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 3605/93 pakeičiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 479/2009.

10a.    Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

1.        Komisija, laikydamasi šio reglamento tikslų, užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių valdžios institucijomis. Šiuo tikslu Komisija visose valstybėse narėse rengia vizitus nuolatinio dialogo ir, jei tikslinga, priežiūros tikslais.

Jeigu nustatoma, kad tai tinkama, Komisija gali pakviesti Europos centrinio banko ar kitų atitinkamų institucijų atstovus kartu vykti su vizitu dialogo ir priežiūros tikslais.

2. Rengdama vizitus dialogo ir priežiūros tikslais, Komisija, prireikus, perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.

3. Rengdama vizitus dialogo tikslais Komisija persvarsto esamą ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustato riziką ar problemas, su kuriomis ji susiduria laikydamasi šio reglamento tikslų.

4. Rengdama vizitus priežiūros tikslais Komisija stebi procesą ir tikrina, ar buvo imtasi priemonių pagal Tarybos ir Komisijos sprendimus, vadovaujantis šio reglamento tikslais. Priežiūros vizitai rengiami tik išskirtiniais atvejais ir tik tuomet, jei yra didelė rizika ar kyla problemų siekiant šių tikslų.

5. Komisija informuoja Ekonomikos ir finansų komitetą apie priežiūros vizitų priežastis.

6. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, reikalingų sudaryti palankesnes sąlygas vizitams dialogo ir priežiūros tikslais. Komisijos prašymu ir savanoriškai valstybės narės suteikia jai visų atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų pagalbą ruošiantis vizitams dialogo ir priežiūros tikslais ir juos vykdant.

11.      11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Jeigu Taryba nusprendžia dalyvaujančiai valstybei narei taikyti SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytas poveikio priemones, ji paprastai pareikalauja sumokėti baudą. Taryba gali nuspręsti skirti ne tik baudą, bet ir taikyti kitas, SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytas priemones.“

Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodytų poveikio priemonių paskelbimo datos Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali paraginti atitinkamą valstybę narę paaiškinti komitetui, kodėl, nepaisant gautų įspėjimų, ji neištaisė perviršinio deficito. Valstybė narė taip pat gali paprašyti, kad ją pakviestų į Europos Parlamentą tais pačiais tikslais.“.

12.      12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

1-        Baudos sumą sudaro 0,2 % BVP dydžio pastovi sudedamoji dalis ir kintama sudedamoji dalis. Kintama sudedamoji dalis nustatoma remiantis Tarybos vertinimu, ar dalyvaujanti valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių. Jeigu Taryba mano, kad valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, kintama sudedamoji dalis netaikoma. Sprendimas dėl kintamos sudedamosios dalies netaikymo priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Jeigu laikoma, kad valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių, kintama sudedamoji dalis lygi vienai dešimtajai skirtumo tarp praėjusių metų deficito, išreikšto BVP procentu, ir valdžios sektoriaus deficito pamatinės vertės arba, jeigu biudžetinės drausmės nesilaikoma pagal skolos kriterijų, valdžios sektoriaus balanso, išreikšto BVP procentu, kuris turėjo būti pasiektas tais metais pagal įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį.

2.        Kiekvienais vėlesniais metais iki tol, kol bus panaikintas sprendimas dėl perviršinio deficito, Taryba įvertina, ar atitinkama dalyvaujanti valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Tokiame metiniame įvertinime Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 11 dalimi, nusprendžia sugriežtinti poveikio priemones, nebent atitinkama dalyvaujanti valstybė narė būtų atsižvelgusi į Tarybos įspėjimą. Jeigu nusprendžiama skirti papildomą baudą, ji apskaičiuojama taip pat, kaip 1 dalyje nurodyta baudos kintama sudedamoji dalis.

3. Bet kuri 1 ir 2 dalyse nurodyta bauda neturi viršyti didžiausios nustatytos ribos, t. y. 0,2 % BVP.“.

13.      13 straipsnis panaikinamas, o nuoroda į jį 15 straipsnyje pakeičiama nuoroda į 12 straipsnį.

14.      16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Šio reglamento 12 straipsnyje nurodytos baudos sudaro kitas įplaukas, kaip nurodoma SESV 311 straipsnyje, ir yra skiriamos stabilumo priemonei, skirtai valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, finansuoti. Kol tokia priemonė bus sukurta, baudos skiriamos finansuoti rizikos pasidalijimo finansinėms priemonėms, skirtoms atitinkamiems ES projektams, kuriuos pagal Europos investicijų banko statuto protokolo Nr. 5, pridedamo prie sutarčių, nuostatas finansuoja Europos centrinis bankas.

14a.    Įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

1.        Iki ... ir po to kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

2.        Ataskaita ir visi susiję pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.        Jei ataskaitoje nustatoma, kad yra kliūčių tinkamam sutarčių taisyklių ir nuostatų, reglamentuojančių Ekonominę ir pinigų sąjungą, įgyvendinimui, ji pateikia reikiamas rekomendacijas Europos Vadovų Tarybai.

4.        2 straipsnio 1a dalis netaikoma valstybei narei, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra šio reglamento patvirtinimo dieną, jei susijusi valstybė narė laikosi savo stabilumo ar konvergencijos programos ir susijusių Tarybos nuomonių nuostatų. 2 straipsnio 1a dalis taikoma tik nutraukus procedūrą.“.

15.      Visame reglamente nuorodos į 104 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į SESV 126 straipsnį.

16.      Priedo 2 punkto I skiltyje esančios nuorodos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeičiamos nuorodomis į Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Trejų metų laikotarpiu po perviršinio deficito pašalinimo laikoma, kad valstybė narė, kuriai [šio reglamento priėmimo dieną – įrašyti] taikoma perviršinio deficito procedūra, yra įvykdžiusi reikalavimą pagal skolos kriterijų, jei atitinkamos valstybės narės daroma pažanga siekiant laikytis reikalavimo yra pakankama atsižvelgiant į atitinkamose Tarybos nuomonėse dėl stabilumo ar konvergencijos programos pateiktus vertinimus.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

           Tarybos vardu

           Pirmininkas

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Sharon Bowles

Pirmininkei

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl Tarybos Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ( COM(2010)0522 – C7‑0396/2010 – 2010/0276(CNS) ) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2011 m. kovo 4 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį, kad šis apsvarstytų įvairių pasiūlymų dėl teisės aktų, kurių teisinio pagrindo pakeitimų pateikė jūsų komitetas kaip atsakingas komitetas ir (arba) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas , teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2011 m. balandžio 12 d. posėdyje.

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketu siekiama patenkinti poreikį labiau koordinuoti ir glaudžiau stebėti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje vykdomą ekonomikos politiką.

Paketą sudaro šeši pasiūlymai dėl teisės aktų.

Priede pateikiama šių atskirų pasiūlymų analizė. Patogumo sumetimais kiekvienu atveju atskirai toliau pateikiamos komiteto išvados dėl teisinio pagrindo tinkamumo.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo(( COM (2010)0527 , 2010/0281(COD) )

Vienintelis pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra išplėsti ekonominės priežiūros procedūrą, kaip leidžiama pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį. Taigi, atrodo, kad tinkamas yra šis teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų ( COM (2010)0523 galutinis, 2010/0277(NLE) )

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinti perviršinio deficito procedūros veiksmingumą. Taigi Komisijos pasiūlytas teisinis pagrindas, t. y. SESV 126 straipsnio 14 dalies trečia pastraipa, atrodo, yra tinkamas.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (( COM (2010)0526 , 2010/0280(COD) )

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti geresnį valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Taigi SESV 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ( COM (2010)0522 galutinis, 2010/0276(CNS) )

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – nustatyti išsamias taisykles, kurių turi būti laikomasi taikant perviršinio deficito procedūrą, vienintelis tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 126 straipsnio 14 dalis.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (( COM(2010)0524 , 2010/0278(COD) )

Manoma, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis ir SESV 136 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (( COM(2010)0525 , 2010/0279(COD) )

Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslą, t. y. stiprinti veiksmingą makroekonominio disbalanso naikinimą euro zonoje, atrodo, kad tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 121 straipsnio 6 dalis ir 136 straipsnis.

2011. m. balandžio 12 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė, vienbalsiai[4], jums pateikti minėtąsias rekomendacijas.

Pagarbiai,

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

Priedas

Tema: Pasiūlymo dėl Tarybos Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ( COM(2010)0522 – C7 0396/2010 – 2010/0276(CNS) ) teisinis pagrindas

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketą sudaro šeši pasiūlymai, kuriais siekiama pagerinti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) vykdomos ekonomikos politikos koordinavimą ir priežiūrą atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą, t. y. naują priežiūros ciklą, apjungsiantį procesą laikantis Stabilumo bei augimo pakto nuostatų ir bendrų ekonomikos politikos gairių.

Du pasiūlymai susiję su perviršinio deficito procedūra. Abu pasiūlymai grindžiami SESV 126 straipsnio 14 dalimi. Keturi pasiūlymai susiję su daugiašale priežiūros sistema ir grindžiami 121 straipsnio 6 dalimi. Du iš šių pasiūlymų grindžiami SESV 121 straipsnio 6 dalimi ir 136 straipsniu.

Minėtieji pasiūlymai – tai atsakas į esamos sistemos trūkumus, pasireiškusius įvykus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei. Komisijos nuomone, reikia sustiprinti sistemą, „kad būtų galima įtvirtinti makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą – tai ilgalaikio gamybos apimties ir užimtumo augimo sąlyga“[5].

Komisija atitinkamai pateikė du komunikatus[6], o Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. pasiekė susitarimą dėl poreikio sustiprinti valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketas buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 29 d.

Pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (ES), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, šiuo metu svarsto Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, pranešėju paskirtas Diogo Feio. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teikia nuomonę (nuomonės referentas – Davis Casa). Europos Parlamentas dalyvauja pagal konsultavimosi procedūrą.

Reglamento Nr. 1467/97 teisinis pagrindas yra 126 straipsnio 14 dalis.

Atsakingas komitetas (ECON) pateikė pakeitimų, kuriais siekiama pakeisti 121 straipsnio 14 dalimi grindžiamą vieną teisinį pagrindą į keliais straipsniais – 121 straipsnio 14 dalimi ir 136 straipsniu – grindžiamą teisinį pagrindą.

Bendrosios aplinkybės

1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas Nr. 1467/97 laikomas Stabilumo ir augimo pakto korekcine dalimi. Šiame reglamente išdėstytos nuostatos, skirtos SESV 126 straipsnyje apibrėžtai perviršinio deficito procedūrai paspartinti ir išaiškinti.

Reglamento paskirtis – išvengti didelių biudžeto politikos klaidų, kurios galėtų kelti riziką viešųjų finansų tvarumui ir galbūt pavojų EPS. To siekiama valstybes nares įpareigojant vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito, kuris nustatomas remiantis dviem pagrindiniais kriterijais: deficitu ir skola. Pagal perviršinio deficito procedūrą (PDP), kurią taikant įgyvendinamas draudimas turėti perviršinį deficitą, numatyta veiksmų, kurių reikėtų imtis, seka. Ši sistema remiasi vykdymo užtikrinimo mechanizmu, pagal kurį numatomos finansinės sankcijos už šio reglamento nuostatų nesilaikymą.

Pagal Komisijos Aiškinamąjį memorandumą[7] būtina Stabilumo ir augimo pakto korekcinės dalies reforma, kad būtų pašalinti trūkumai, išryškėję įvykus ekonomikos ir finansų krizei. Taigi pasiūlyme pagrindinis dėmesys kreipiamas į šias priemones:

           – „ketinama pradėti taikyti PDP skolos kriterijų“. Turi būti atidžiau stebimi skolos pokyčiai ir jiems turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir deficito pokyčiams.

           – „Vykdymo užtikrinimo nuostatos griežtinamos euro zonos valstybėms narėms nustatant naujas finansines sankcijas, kurios taikant laipsnišką metodą PDP procese būtų skiriamos gerokai anksčiau. (...) Siekiant sumažinti diskrecinius įgaliojimus vykdymo užtikrinimo procese, taikant naujas sankcijas, susijusias su tolesniais PDP etapais, numatomas atvirkštinio balsavimo mechanizmas.“

Siūlomas teisinis pagrindas

Komisijos pasiūlymas grindžiamas SESV 126 straipsnio 14 dalimi:

126 straipsnio 14 dalis

Kitos su šiame straipsnyje aprašytos tvarkos įgyvendinimu susijusios nuostatos pateikiamos prie Sutarčių pridedamame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros.

Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku, vieningai priima atitinkamas nuostatas, paskui pakeisiančias minėtą Protokolą.

Laikydamasi kitų šios dalies nuostatų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato minėto Protokolo nuostatų taikymo išsamias taisykles ir apibrėžimus.

Pagal ECON komiteto pateiktą pasiūlymą teisinis pagrindas yra SESV 126 straipsnio 14 dalis kartu su SESV 136 straipsniu.

136 straipsnis

1.        Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

a)     sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

b)     nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2.        Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

Teisingumo Teismo pozicija

Pagal Teismo praktiką, iš esmės priemonė turi būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Jei išnagrinėjus Sąjungos priemonės tikslą ir turinį paaiškėja, kad ja siekiama dvejopo tikslo arba kad ją sudaro du komponentai, priklausantys skirtingų teisinių pagrindų taikymo sritims, ir vieną iš kurių galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikia pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar komponentui[8].

Tačiau jeigu išimties tvarka nustatoma, kad minėtąja priemone tuo pat metu siekiama keleto tikslų arba ją sudaro keletas neatsiejamai susijusių komponentų, kurių nė vienas nėra šalutinis ir netiesioginis vienas kito atžvilgiu, tokia priemonė turės būti grindžiama įvairiais derančiais teisiniais pagrindais[9].

Teisinio pagrindo analizė

126 straipsnis yra SESV VIII antraštinės dalies 1 skyriaus (Ekonominė politika) dalis. Šis straipsnis nustato, kokių veiksmų imasi Komisija ir Taryba taikydamos perviršinio deficito procedūrą (PDP). Pagal šią procedūrą Taryba ir Komisija stebi valstybių narių deficitą ir teikia rekomendacijas.

Pagal 126 straipsnio 14 dalį Taryba, spręsdama pagal specialią procedūrą, gali priimti papildomas PDP nuostatas (remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu).

VIII antraštinės dalies 4 skyriaus nuostatos apima specialiąsias priemones, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras. Taigi pagal 136 straipsnį Taryba gali priimti sprendimą dėl valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, skirtų specialiųjų priemonių, kuriomis siekiama:

- sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

- nustatyti politikos gaires.

136 straipsnyje pabrėžiama, kad šios priemonės tvirtinamos vadovaujantis „atitinkama 121[10] ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką“.

Taigi pagal SESV 126 straipsnio 14 dalies nuostatas kartu su 136 straipsnio nuostatomis teisės aktų leidėjai gali sustiprinti SESV 121 ir 126 straipsniuose numatytą koordinavimą bei priežiūrą[11] ir gali nustatyti išsamias taisykles, reglamentuojančias perviršinio deficito procedūros (PDP) taikymą.

Pasiūlymo analizė. Siūlomų priemonių tikslas ir turinys

Kaip matyti, iš esmės teisėkūros priemonė turi būti grindžiama vienu teisiniu pagrindu. Tačiau jeigu išimties tvarka nustatoma, kad minėtąja priemone tuo pat metu siekiama keleto tikslų arba ją sudaro keletas neatsiejamai susijusių komponentų, kurių nė vienas nėra šalutinis ir netiesioginis vienas kito atžvilgiu, tokia priemonė turės būti grindžiama įvairiais derančiais teisiniais pagrindais[12].

Šio pasiūlymo tikslas – pateikti pakeitimų, kuriais būtų pagerintas Reglamente Nr. 1647/97 ėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo nustatytas mechanizmas.

Aiškinamajame memorandume siūlomos šios pagrindinės numatytos reformos priemonės:

a)  ketinama pradėti taikyti PDP skolos kriterijų. Ši priemonė – tai atsakas į tai, kad iki šiol skolos kriterijus atliko antraeilį vaidmenį, nors abu (deficito ir skolos) kriterijai turėtų būti lygiaverčiai;

b)  euro zonos valstybėms narėms nustatomos naujos finansinės sankcijos, siekiant užkirsti kelią perviršiniam bendrajam deficitui, o jam susidarius, kuo greičiau jį koreguoti;

c)  nustatyti aiškesnę ir lankstesnę sistemą Komisijai teikti galimas rekomendacijas.

Taigi pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – neleisti atsirasti perviršiniam deficitui ir jį koreguoti, išvengti didelių biudžeto politikos klaidų ir nustatyti išsamias taisykles, kurių turi būti laikomasi taikant perviršinio deficito procedūrą.

Tampa aišku, kad 126 straipsnio 14 dalis yra tinkamas šios pasiūlymo teisinis pagrindas.

Todėl turi būti apsvarstyta, ar pasiūlymo tikslai gali būti laikomi neatsiejamai susiję, kurių nei vienas nėra šalutinis vienas kito atžvilgiu. Jei bus nuspręsta, kad taip, būtų galima taikyti kelis teisinius pagrindus.

Preambulės 14 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad „siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, reikėtų pagal Sutarties 136 straipsnį nustatyti taisyklėmis grįstas poveikio priemones“. Nors atrodytų, kad šios taisyklėmis grįstos poveikio priemonės yra svarbi pasiūlyme nustatomos sistemos dalis ir jos padeda veiksmingai taikyti perviršinio deficito procedūrą, tačiau negalima tvirtinti, kad tai yra vienintelis siūlomo reglamento tikslas.

Išvada

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad SESV 126 straipsnio 14 dalis yra vienintelis tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

21.3.2011

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

( COM(2010)0522 – C7‑0396/2010 – 2010/0276(CNS) )

Pranešėjas: David Casa

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pagrindiniai faktai

2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė teisės aktų paketą. Šiais teisės aktais siekiama stiprinti ES ir euro zonos ekonomikos valdymą. Pakete pateikiami šeši pasiūlymai: keturiuose aptariami fiskaliniai klausimai, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reformą, o dviem naujais reglamentais siekiama padėti nustatyti ir spręsti kylančias makroekonominio disbalanso problemas ES ir euro zonoje.

Komisija siūlo priversti valstybes nares laikytis SAP ir gerinti fiskalinės politikos koordinavimą. Stabilumo ir augimo pakto prevencinėje dalyje teigiama, kad galiojantis Reglamentas 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi atsargios fiskalinės politikos pakilimo laikotarpiais ir sukauptų pakankamai atsargų nuosmukio laikotarpiams. Be to, SAP korekcinėje dalyje siūloma pakeisti Reglamento 1467/97 nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad būtų atidžiau stebimi skolos pokyčiai ir kad jiems būtų skiriama tiek pat dėmesio, kiek ir deficito pokyčiams.

Be to, pasiūlyta direktyva, kurioje pateikiami reikalavimai valstybių narių biudžeto sistemoms siekiant skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių fiskalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinant, kad jie atitiktų Sutartyje numatytus įpareigojimus. Komisija, siekdama paremti Stabilumo ir augimo pakto prevencinę ir korekcinę dalis, taip pat pasiūlė stiprinti euro zonos valstybėms narėms skirtas vykdymo užtikrinimo priemones.

Pastabos

Šis nuomonės projektas susijęs su Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Pranešėjas siūlo šiuos pagrindinius pakeitimus:

– Biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimas turėtų būti visada siejamas su svarbiausiais ES tikslais, ir ypač su SESV 9 straipsnio reikalavimais, susijusiais su aukšto lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

– Kontroliuojant, kaip laikomasi biudžeto drausmės taisyklių ir vertinant su biudžeto drausme susijusių sprendimų priėmimą, turėtų būti ypač atsižvelgiama ne tik į didelius ekonomikos, bet ir socialinius nuosmukius, kurie gali turėti įtakos vyriausybių finansinei būklei.

– Galimybė valstybėms narėms įgyvendinti struktūrines reformas, nukrypstant nuo jų vidutinės trukmės biudžeto tikslų neturėtų būti siejama su pensijų reformomis, kuriomis siekiama propaguoti tam tikrus modelius. Ši galimybė turėtų būti suteikta valstybėms narėms, kurių įgyvendinamos struktūrinės reformos prisideda prie darbo vietų išsaugojimo ar sukūrimo ir skurdo mažinimo.

– Iš valstybių narių, kurios nesilaiko atitinkamų rekomendacijų, surinktos lėšos už baudas turėtų būti naudojamos ES ilgalaikių investicijų ir planiniams užimtumo tikslams remti, o ne, kaip siūlo Komisija, skirstomos tik toms valstybėms narėms, kurioms nereikėjo taikyti jokios papildomos procedūros.

– Ekonominis valdymas turėtų būti stiprinamas kartu stiprinant Europos valdymo demokratinį teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, per visą priežiūros procesą turėtų būti stiprinamas Europos Parlamento vaidmuo. Be to, patikimos ir skaidrios priežiūros sistemos būtinos sąlygos yra reguliarios konsultacijos su socialiniais partneriais ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

3 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

12 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 2 dalies a punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

2 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 2 punkto b papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

2 straipsnio 1 a dalis

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 2 punkto c papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

2 straipsnio 3 dalis

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 2 punkto d a papunktis (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

2 straipsnio 5 dalis

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 2 punkto e papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

2 straipsnio 7 dalis

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 3 punkto c papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

3 straipsnio 4 dalis

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 3 punkto e papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

3 straipsnio 5 dalis

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 5 dalies a punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

5 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 5 punkto c papunktis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

5 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 6 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

6 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 7 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

7 straipsnis

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 8 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

8 straipsnis

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 10 dalies a punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

10 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio 14 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97

16 straipsnis

PROCEDŪRA

PROCEDŪRA