Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0182/2011

24.4.2011

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje

( COM(2010)0525 – C7‑0299/2010 – 2010/0279(COD) )

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Carl Haglund

PR_COD_1amCom

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  15

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ  18

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  25

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje

( COM(2010)0525 – C7‑0299/2010 – 2010/0279(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai ( COM(2010)0525 ),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 121 straipsnio 6 dalį ir 136 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0299/2010),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( A7-0182/2011 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ[2]*

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 6 dalimi,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(-1)  Per pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, jog Sąjungoje reikia gerinti ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama tvirtesniu valstybių narių įsipareigojimu laikytis bendrai sutartų taisyklių ir politikos krypčių ir stipresne nacionalinės ekonominės politikos priežiūros Sąjungos lygmeniu sistema.

(-1a)  Geresnė ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti grindžiama keliomis tarpusavyje susietomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, visų pirma Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, veiksminga perviršinio biudžeto deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktu), tvirta makroekonominio disbalanso prevencijos ir koregavimo sistema, sustiprintu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą rizikos ribojimo makrolygiu priežiūrą, ir patikimu nuolatiniu krizių įveikimo mechanizmu.

(-1b)  Stabilumo ir augimo paktas ir parengta ekonomikos valdysenos sistema turėtų papildyti ir atitikti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

(-1c)  Ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama kartu stiprinant Sąjungos ekonomikos valdysenos demokratinį teisėtumą, kurio turėtų būti siekiama aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus į ekonominės politikos koordinavimo procedūras.

(-1d)  Taryba ir Komisija atitinkamais procedūros etapais turėtų viešai skelbti savo pozicijas ir sprendimus, siekiant užtikrinti veiksmingą kitų šalių spaudimą, o atitinkama valstybė narė gali būti paraginta paaiškinti savo sprendimus ir politiką kompetentingam Europos Parlamento komitetui.

(-1e)  Nepažeidžiant valstybių narių teisių ir įsipareigojimų pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų turėti teisę taikyti ekonomikos valdysenos teisės aktus.

(-1f)  Šis reglamentas, jį priėmus, turėtų įsigalioti kuo greičiau. Vis dėlto Komisija, teikdama pasiūlymus dėl šių naujų taisyklių įgyvendinimo priemonių, turėtų atsižvelgti į atitinkamų valstybių narių dabartinę ekonominę padėtį ir visas į šį teisės aktą įtrauktas susijusias nuostatas.

(-1g)  Komisija turėtų atlikti didesnį ir labiau nepriklausomą vaidmenį taikant sustiprintą priežiūros procedūrą, susijusią su atskirų valstybių narių vertinimu, stebėsena, misijomis, rekomendacijomis ir įspėjimais. Ypač reikėtų apriboti Tarybos vaidmenį, kai imamasi veiksmų dėl galimų sankcijų, ir, kai tai įmanoma pagal SESV, Taryboje turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka.

(-1h)  Siekiant didinti pasitikėjimą Europos statistika ir užtikrinti nacionalinių statistikos institucijų profesinį nepriklausomumą, valstybės narės turėtų ir toliau būti visapusiškai įsipareigojusios įgyvendinti 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos[4], visų pirma statistikos principus, išdėstytus Europos statistikos praktikos kodekse, patvirtintame Komisijos jos 2005 m. gegužės 25 d. rekomendacijoje dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nacionalinėms statistikos institucijoms bus suteikta reikiama autonomija paskirstant biudžeto lėšas, skelbiant statistinius duomenis ir sukurta skaidri vyresniųjų vadovų skyrimo bei atleidimo procedūra. Be to, toks pat profesinis nepriklausomumas turėtų būti suteiktas ir nacionaliniams audito rūmams, siekiant užtikrinti visišką pasitikėjimą Europos lygmeniu skelbiamomis ataskaitomis.

(1)  Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką turėtų būti atsižvelgiama į bendras ekonomikos ir užimtumo gaires, siekiant įgyvendinti Sąjungos tikslus, apibrėžtus Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, ir įvykdyti reikalavimus, nurodytus SESV 9 straipsnyje, ir turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir tvarumo, ir mokėjimų balanso tvarumo principams.

(1a)  Siekiant parengti suderintą užimtumo strategiją, kaip numatyta SESV, valstybės narės ir Sąjunga turėtų laikytis pagrindinių principų, pagal kuriuos skatinamas patyrusių, kvalifikuotų ir lanksčių darbuotojų rengimas ir darbo rinkų, pritaikytų prie ekonomikos pokyčių, kūrimas.

(1b)  SESV numatyta, kad nustatydama ir įgyvendinama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.

(1c)  Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio 17 d. susitikime priėmė naują darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją siekdama, kad po krizės ES taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kartu užtikrinant didelį užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Be to, Europos Vadovų Taryba nusprendė 2011 m. sausio 1 d. pradėti Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti išankstinio Sąjungos lygmens koordinavimo galimybe ir siekdama sudaryti sąlygas griežčiau prižiūrėti ir tuo pat metu vertinti biudžeto priemones ir struktūrines reformas, kuriomis skatinamas augimas ir užimtumas.

(1d)  Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrui (Semestrui) turėtų tekti itin svarbus vaidmuo įgyvendinant SESV 121 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad valstybės narės savo ekonominę politiką vertintų kaip bendro intereso reikalą ir ją atitinkamai koordinuotų, ir SESV 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, kad valstybės narės užimtumo skatinimą vertintų kaip bendro intereso reikalą ir savo veiklą šiuo atžvilgiu derintų Taryboje. Skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra yra neatskiriamos stipresnės ekonomikos valdysenos dalys. Taryba ir Komisija atitinkamais ekonominės politikos koordinavimo procedūrų etapais turėtų skelbti savo pozicijas ir sprendimus ir juos pagrįsti.

(2)  Reikia remtis patirtimi, įgyta per pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį.

(2a)  Dinamiškos bendrosios rinkos sukūrimas ir išsaugojimas turi būti laikomas tinkamo ir sklandaus ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dalimi.

(3)  Visų pirma, siekiant išvengti pernelyg didelio makroekonominio disbalanso susidarymo ir padėti valstybėms narėms, kuriose jis susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo ir anksčiau nei ekonominiai ir finansiniai procesai ilgam laikui pakryps ypač nepalankia linkme, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą. Šį išplėtimą turėtų lygiagrečiai papildyti biudžeto priežiūros griežtinimas.

(3a)  Atsižvelgiant į glaudžius prekybos ir finansinius valstybių narių tarpusavio ryšius, nepriklausomai nuo to, ar jos yra euro zonoje ar ne, taip pat į nacionalinės ekonominės politikos netiesioginį poveikį visai Sąjungai ir euro zonai, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, siekiant paskatinti jas kuo anksčiau atsižvelgti į galimą svarbų jų nacionalinės ekonominės politikos poveikį vienai ar daugiau valstybių narių.

(4)  Siekiant mažinti šį disbalansą, teisės aktais būtina nustatyti procedūrą.

(5)  SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalę priežiūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominio disbalanso nustatymo, prevencijos ir naikinimo taisyklėmis. Labai svarbu, kad procedūra turėtų būti įtvirtinta taikant metinį daugiašalės priežiūros ciklą.

(5a)  Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, iš vienos pusės, ir nacionalinių parlamentų, nacionalinių vyriausybių ir regionų parlamentų, turinčių teisėkūros ir fiskalinę kompetenciją, iš kitos pusės, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali surengti viešas diskusijas Tarybos ir Komisijos vykdomos makroekonominės ir biudžetinės priežiūros klausimais.

(6)  Reglamento (ES) Nr. .../2011, nustatančio makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo sistemą ir pagrįsto rezultatų suvestinėmis, kaip atsirandančio disbalanso ankstyvo nustatymo, ekonominės analizės ir nuodugnios peržiūros priemone, vykdymo užtikrinimą reikėtų paremti nustačius palūkaninius indėlius arba baudas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, jei jos ▌nesilaiko rekomendacijų ar įsipareigojimo parengti tinkamą taisomųjų veiksmų planą, siekiant mažinti perviršinį makroekonominį disbalansą.

(6a)  Valiutų sąjungoje valstybės garantuotos skolos dinamika skiriasi nuo dinamikos nepriklausomų valiutų atveju. Todėl lengvatinio euro zonos valstybės garantuojamų skolų režimo išlaikymas turėtų būti peržiūrimas ir, kai nesilaikoma Stabilumo ir augimo pakto pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 ir Reglamentą (EB) Nr. 1467/97, apribojamas arba panaikinamas kaip drausminė priemonė, skirta spręsti perviršinio makroekonominio disbalanso klausimą ir laikytis Stabilumo ir augimo pakto. Tai priemonė, labiau tinkama užkirsti kelią būsimoms krizėms, o ne skubiam pritaikymui aplinkybėmis, kurios būtų procikliškos.

(7)  Makroekonominis disbalansas gali sukelti pernelyg didelį viešųjų pajamų ir išlaidų svyravimą per visą ekonomikos ciklą, dėl to keičiasi nominalieji duomenys ir iškraipomas fiskalinio planavimo ir sprendimų priėmimo vaizdas. Remiantis iškreiptomis tendencijomis priėmus netinkamus fiskalinės politikos sprendimus, galėtų sumažėti viešųjų finansų tvarumas arba jam kilti pavojus. Nekontroliuojamas fiskalinis ir kitų rūšių makroekonominis disbalansas gali savaime stiprėti ir galimai sukelti grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Dėl šių priežasčių makroekonominio disbalanso naikinimo sistema turėtų padėti užkirsti kelią asimetriniams sukrėtimams ir užtikrinti tvarų augimą, taip pat didinti valstybių narių, kurių valiuta yra euro, fiskalinę ir biudžetinę drausmę trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.

(8)  Už ▌Tarybos rekomendacijų perviršiniam makroekonominiam disbalansui mažinti nesilaikymą, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. .../2011 10 straipsnio 4 dalį, paprastai turėtų būti reikalaujama įnešti palūkaninį indėlį, kuris pakeičiamas metine bauda, jei valstybė narė nesiima taisomųjų veiksmų ir Taryba priima antrą rekomendaciją pagal tą pačią disbalanso procedūrą, kol Taryba nuspręs, kad valstybė narė ėmėsi taisomųjų veiksmų atsižvelgdama į jos rekomendacijas.

(9)  Be to, valstybei narei ▌neparengus taisomųjų veiksmų plano pagal šio reglamento 8 straipsnio 2 dalies Tarybos rekomendacijas, kuriose teigiama, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą net ir po pirmosios Tarybos rekomendacijos iš dalies pakeisti jos taisomųjų veiksmų planą, paprastai taip pat turėtų būti taikoma metinė bauda, kol Taryba nuspręs, kad valstybė narė pateikė taisomųjų veiksmų planą, kuriuo pakankamai atsižvelgiama į jos rekomendacijas.

(9a)  Vienkartinė bauda turėtų būti skiriama, jei valstybė narė klastoja finansinius ar statistinius duomenis arba nusižengusi sąmoningai pateikia klaidinančią informaciją. Valstybė narė neturėtų būti baudžiama du kartus už tą patį tyčinį pažeidimą.

(10)  Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, palūkaninis indėlis ir bauda turėtų būti vienodi visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir lygi 0,1 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tyčinio ir ypač sunkaus Tarybos ir Komisijos rekomendacijų nesilaikymo atveju bauda gali būti padidinta iki 0,3 % BVP.

(11)  Sankcijų skyrimo valstybėms narėms, nesiimančioms veiksmingų priemonių makroekonominiam disbalansui panaikinti, procedūra turėtų būti tokia, kad sankcijos skyrimas tokioms valstybėms narėms būtų taisyklė, o ne išimtis.

(11a)  Bauda turėtų būti skiriama, jeigu nesilaikoma rekomendacijų imtis taisomųjų veiksmų per numatytą terminą arba nepateikiami tinkami taisomųjų veiksmų planai. Todėl bauda neturėtų būti skiriama nei dėl atsiradusio perviršinio makroekonominio disbalanso, nei dėl to, kad taikant rekomenduotas priemones praktiškai nesumažėjo perviršinis disbalansas.

(12)  Surinktos baudos turėtų būti skiriamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ▌stabilumo mechanizmui. Kol bus sukurtas šis mechanizmas, palūkanos ir baudos skiriamos kaip garantijos atitinkamiems ES projektams, kuriuos finansuoja Europos investicijų bankas, atsižvelgdamas į prie Sutarčių pridedamo Protokolo (Nr. 5) dėl Europos investicijų banko statuto nuostatas.

(13)  Įgaliojimas priimti atskirus sprendimus dėl šiame reglamente numatytos sankcijos skyrimo turėtų būti suteiktas Tarybai. Taryboje vykdant valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą, kaip nurodyta SESV 121 straipsnio 1 dalyje, šie atskiri sprendimai yra būtini tolesni veiksmai, pagal SESV 121 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. [.../...] Tarybai priėmus priemones.

(14)  Šiame reglamente pateiktos bendrosios veiksmingo Reglamento (ES) Nr. [.../...] vykdymo užtikrinimo taisyklės, todėl jis turėtų būti priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nurodytą SESV 121 straipsnio 6 dalyje.

(15)  Kadangi deramai sukurti veiksmingos makroekonominio disbalanso nustatymo ir prevencijos sistemos valstybės narės negali dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio visai Sąjungai ir euro zonai, ir šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(15a)  Šio reglamento nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir horizontaliąsias SESV sąlygas, būtent SESV 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnius, Pagrindinių teisių chartiją, taip pat prie Sutarčių pridėto Protokolo (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir SESV 153 straipsnio 5 dalies nuostatas.

(15b)  Šis reglamentas netrukdo naudotis pagrindinėmis teisėmis, pripažintomis valstybėse narėse ir pagal Sąjungos teisę. Jis taip pat neturi įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat imtis kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų pagal Sąjungos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę.

(15c)  Siekdama didinti atskaitomybę ir nacionalinę atsakomybę, Taryba turėtų susirinkti ir viešai tartis, kai diskutuojama šiais svarbiais klausimais, kurie daro įtaką Europos Sąjungai ir jos piliečiams, ir priimami susiję sprendimai ir rekomendacijos.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatoma sankcijų sistema siekiant veiksmingai naikinti perviršinį makroekonominį disbalansą euro zonoje.

2. Šis reglamentas taikomas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

2a. Šis reglamentas taip pat taikomas valstybei narei, kurios valiuta nėra euro ir kuri pranešė Komisijai apie savo pasirengimą taikyti šį reglamentą. Toks pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas tokiai valstybei narei taikomas nuo pranešimo paskelbimo dienos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. [.../...] 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys.

Be to, taikoma ši apibrėžtis:

–išimtinės ekonominės aplinkybės – aplinkybės, kai pamatinę vertę viršijantis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas yra laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta SESV 126 straipsnio 2 dalies a punkto antroje įtraukoje ir išaiškinta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97[5].  

3 straipsnis

Sankcijos

1. Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nustato palūkaninį indėlį, jei pagal ▌ Reglamento (ES) Nr. .../2011 10 straipsnio 4 dalį buvo priimta Tarybos rekomendacija dėl taisomųjų veiksmų, kai ▌Taryba nusprendžia, kad ▌atitinkama valstybė narė nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų vadovaudamasi rekomendacija.

1a. Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nustato metinę baudą, jei:

(a)  pagal Reglamento (ES) .../2011 8 straipsnio 2 dalį Taryba toje pačioje disbalanso procedūroje priima antrą rekomendaciją, kurioje Taryba nusprendžia, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą net ir po pirmosios Tarybos rekomendacijos iš dalies pakeisti savo taisomųjų veiksmų planą, arba

(b)   pagal Reglamento (ES) .../2011 10 straipsnio 4 dalį Taryba toje pačioje disbalanso procedūroje priima antrą rekomendaciją, kurioje Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų net ir po pirmosios Tarybos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų. Bauda skiriama pakeičiant nustatytą palūkaninį indėlį metine bauda pagal 3 straipsnio 1 dalį.

Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį. Susijusi valstybė narė gali reikalauti, kad būtų sušauktas neeilinis Tarybos posėdis, kuriame bus balsuojama dėl sprendimo.

2. Komisijos siūlomas palūkaninis indėlis arba metinė bauda lygi 0,1 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tyčinio ir ypač sunkaus Tarybos ir Komisijos rekomendacijų nesilaikymo atveju bauda gali būti padidinta iki 0,3 % BVP.

3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Komisija gali, atsižvelgdama į išimtines ekonomines aplinkybes arba pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, pateiktą Komisijai, arba siekdama atsižvelgti į bet kokį sankcijų, pritaikytų pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2011 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ir Reglamentą (ES) Nr. .../2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje, bendrą poveikį, per dešimt dienų nuo 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo priėmimo siūlyti sumažinti baudos dydį ▌.

4. Jei valstybė narė įnešė palūkaninį indėlį arba sumokėjo metinę baudą už konkrečius kalendorinius metus, o po to pagal Reglamento (ES) Nr. .../2011 10 straipsnio 1 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė tais metais ėmėsi rekomenduotų taisomųjų veiksmų, už tuos metus už tuos metus sumokėtas indėlis ir susidariusios palūkanos arba už tuos metus sumokėta bauda valstybei narei grąžinama pro rata temporis.

4a. Jei valstybė narė klastoja finansinius ar statistinius duomenis arba sąmoningai teikia klaidinančią informaciją, visų pirma pažeisdama Europos statistikos taisykles, kuriomis grindžiami Reglamento (ES) Nr. .../2011 [dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo] sprendimai, Taryba, gavusi pasiūlymą iš Komisijos, gali priimti sprendimą, kuriuo iš valstybės narės reikalaujama sumokėti baudą. Ši vienkartinė bauda lygi 0,5 proc. atitinkamos valstybės narės praėjusių metų BVP sumai. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Taryba gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą pagal SESV 293 straipsnio 1 dalį.

4b. Bendra metinė visų valstybei narei skirtų baudų suma, neįtraukiant 4a dalyje nurodytos baudos, negali viršyti 0,5 % jos BVP.

4 straipsnis

Baudų skyrimas

Pagal šio reglamento 3 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, kaip nurodyta SESV 311 straipsnyje, ir skiriamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, stabilumo mechanizmui ▌. Kol bus sukurtas šis mechanizmas, palūkanos ir baudos skiriamos kaip garantijos atitinkamiems ES projektams, kuriuos finansuoja Europos investicijų bankas, atsižvelgdamas į prie Sutarčių pridedamo Protokolo (Nr. 5) dėl Europos investicijų banko statuto nuostatas.

5 straipsnis

Balsavimas Taryboje

Dėl 3 straipsnyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, ir valstybėms narėms, kurios šį reglamentą taiko savanoriškai. Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.

Pirmoje pastraipoje minėtų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal SESV 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

Siekiant didinti visuomenės kontrolę, atskaitomybę ir valstybių narių atsakomybę, aptariant ir priimant 3 straipsnyje nurodytus sprendimus svarstymai Taryboje yra vieši pagal 2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimo 2006/683/EB, Euratomas, patvirtinančio Tarybos darbo tvarkos taisykles, 83 straipsnį.

5a straipsnis

Ekonominis dialogas

Siekiant skatinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą su nacionaliniais parlamentais, vyriausybėmis ir kitomis atitinkamomis valstybių narių institucijomis ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali rengti klausymus ir organizuoti viešas diskusijas Tarybos ir Komisijos vykdomos makroekonomikos ir biudžeto priežiūros klausimais.

5b straipsnis

Peržiūra

1. Iki ... * ir po to kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

(a) ar vykdymo užtikrinimo sistema užtikrino, kad valstybės narės laikytųsi pagrindinių kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir mokėjimų balanso tvarumo Sąjungoje principų;

(b) ar baudos yra veiksmingos, tinkamos ir proporcingos;

(c) ar baudų sistemą reikia iš dalies pakeisti.

2. Ataskaita ir visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Jei rengiant ataskaitą nustatomos tinkamo Sutarčių nuostatų, reglamentuojančių ekonominę ir pinigų sąjungą, ypač susijusių su vykdymo užtikrinimo priemonėmis, veikimo kliūtys, joje turi būti pateiktos būtinos rekomendacijos Europos Vadovų Tarybai.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis.

Priimta

Europos Parlamento vardu      Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos pasiūlymai dėl geresnės ekonomikos valdysenos yra itin svarbūs ES ateičiai ir ekonomikos augimui, ypač euro zonoje. Todėl Europos Parlamento pranešėjai nusprendė intensyviai dirbti su Komisijos pasiūlymais kaip paketu ir patobulinti juos, kad būsimiems dešimtmečiams būtų nustatyta tvirta ir nuosekli sistema. Pranešėjai rėmėsi Komisijos pasiūlymais. Tai yra primas kartas, kai Parlamentas kartu su Taryba priima bendrą sprendimą makroekonomikos pokyčių Sąjungoje klausimu. Pranešėjai supranta, kad šios naujos galios, kurias suteikė Lisabonos sutartis, taip pat jiems suteikia ir naujus įpareigojimus. Taryba negali priimti galutinio sprendimo negavusi Europos Parlamento pritarimo dėl viso paketo. Siekiama vykdant šią procedūrą užtikrinti, kad visos paketo dalys būtų priimtos darniai ir laiku.

Patirtis, įgyta pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, rodo, jog Sąjungoje akivaizdžiai reikia gerinti ekonomikos valdysenos sistemą, kuri turėtų būti grindžiama tvirtesniu valstybių narių įsipareigojimu laikytis bendrai sutartų taisyklių ir politikos krypčių ir stipresne nacionalinės ekonominės politikos priežiūros Europos lygmeniu sistema. Taigi pranešėjai pritaria, kad būtų vykdoma plataus masto, Bendrijos (Sąjungos) metodu grindžiama, valdysenos sistemos reforma ir kad stipri ir nepriklausoma Komisija vykdytų priežiūrą ir teiktų nurodymus taikant naują gilesnę ir platesnę ekonomines politikos priežiūros sistemą.

Būtina mokytis ir praeities klaidų. Todėl itin svarbu plėsti priežiūrą, kad būtų užkirstas kelias žalingam makroekonominiam disbalansui. Būtina skubiai užtikrinti, kad ateityje priežiūra būtų vykdoma ne tik fiskalinės politikos atžvilgiu, nes atsiradęs makroekonominis disbalansas pasirodė esąs žalingas ir dėl jo padidėjo pažeidžiamumas. Makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo sistemoje didžiausią dėmesį reikia skirti galimai žalingo makroekonominio disbalanso ankstyvam nustatymui ir prevencijai. Makroekonomikos priežiūra negali būti grindžiama nekintama ir pernelyg supaprastinta sistema. Itin svarbu užtikrinti, kad procedūra būtų grindžiama visapusiška ekonomikos analize atliekant nuodugnias peržiūras, kurių metu ištiriami įvairiausi ekonomikos veiksniai ir deramai atsižvelgiama į konkrečių šalių sąlygas.

Siekiant užtikrinti, kad priežiūros sistema būtų patikima ir veiksminga, ji turi būti sustiprinta nustačius metines baudas už rekomendacijų arba įpareigojimo parengti pakankamą taisomųjų veiksmų planą nesilaikymą. Šis vykdymo užtikrinimo mechanizmas bus taikomas tik jei nesuveiks prevencinės priemonės ir valstybė narė nesugebės imtis reikiamų veiksmų rekomendacijų atžvilgiu arba neparengs pakankamo taisomųjų veiksmų plano. Baudos negali būti taikomos valstybei narei tiesiog dėl atsiradusio makroekonominio disbalanso. Veiksmai ir priemonės, kurių imtasi, lemia, ar bus skiriamos baudos.

Baudos gali būti veiksminga atgrasinimo priemone tik jei baudų taikymas būtų taisyklė, o ne išimtis. Todėl akivaizdu, jog būtinas didesnis automatiškumas ir negali būti paliekama jokių galimybių politiniam derėjimuisi. Laikoma, kad Taryba sprendimą dėl baudų skyrimo priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Susijusi valstybė narė turėtų turėti teisę reikalauti, kad būtų sušauktas Tarybos posėdis, kuriame bus priimtas šis sprendimas. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad su visomis valstybėmis narėmis būtų elgiamasi vienodai. Kadangi vykdant makroekonomikos priežiūrą didžiausias dėmesys turi būti skiriamas prevenciniams ir taisomiesiems veiksmams, valstybei narei, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra, nesiimant reikiamų priemonių ar neparengus pakankamo taisomųjų veiksmų plano jau savaime atsiranda pagrindas skirti baudas.

Metinė bauda turėtų būti lygi mažiausiai 0,1 % ir daugiausiai 0,5 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų BVP priklausomai nuo to, kiek buvo nesilaikoma Tarybos ir Komisijos rekomendacijų. Tai reikalinga siekiant užtikrinti, kad baudos būtų laikomos veiksminga atgrasomąja priemone. Ypač reikia pabrėžti, kad joks sukčiavimas nebus toleruojamas. Todėl 0,5 % BVP dydžio baudos turėtų būti skiriamos valstybėms narėms, klastojančioms finansinius ar statistinius duomenis ar teikiančioms klaidinančią informaciją. Taikant išimtį bendrai metinių baudų taisyklei, ši bauda, kaip sankcija už nusižengimą, bus skiriama tik vieną kartą.

Priimant sprendimus dėl sankcijų būtina atsižvelgti į visas sankcijas, pritaikytas vykdant kitus daugiašalės priežiūros veiksmus. Siekiant užtikrinti, kad baudos neturėtų procikliško poveikio, būtina nustatyti aukščiausią bendros metinių baudų sumos ribą. Taikant išimtį šiai taisyklei dėl sukčiavimo paskirtos baudos neturėtų būti įtraukiamos į bendrą baudų sumą.

Ateityje baudos turėtų būti panaudojamos nuolatiniam krizių sprendimo mechanizmui ir tokiu būdu jomis būtų sušvelninami krizės padariniai. Iki fondo įsteigimo surinktos baudos turėtų būti patikimos Europos finansinio stabilumo fondui.

Būtinas žingsnis yra pastangos išplėsti priežiūros taikymo apimtį ir vykdyti ją taip pat makroekonominio disbalanso atžvilgiu. Kadangi tai nauja sistema ir priemonė, būtina užtikrinti, jog sistemos veikimas būtų nuodugniai peržiūrėtas po 3 metų. Ypač reikia įvertinti, ar galima būtų užtikrinti didesnį daugelio sprendimų priėmimo etapų automatiškumą prevencinių ir taisomųjų veiksmų fazėse.

Kalbant apie kitus paketo pasiūlymus, pranešėjai pabrėžia, kad naujojo Europos ekonomikos semestro sistemą reikia įtraukti į teisės aktų tekstus (ne tik į Tarybos patvirtintą elgesio kodeksą). Didesnė atsakomybė, skaidrumas, tarpusavio peržiūra ir su reputacija susijusios sankcijos (laikykis arba paaiškink) Europos semestro metu ir šių susijusių procedūrų skatinamosios priemonės ir sankcijos turėtų užtikrinti, jog valstybės narės tvirčiau taikys ES taisykles ir jų laikysis.

Ekonomikos valdysena ir nacionalinė ekonominė politika turėtų būti visų susijusių šalių bendras reikalas. Todėl reikia stiprinti valstybių narių įsipareigojimą ir atsakomybę. Būtina užtikrinti aktyvesnį nacionalinių parlamentų dalyvavimą ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu. Be to, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalines taisykles ir įsteigti nacionalines institucijas, atitinkančias Stabilumo ir augimo pakto tikslus.

Komisijos pasiūlymai yra geras pagrindas, tačiau juos reikia stiprinti, ypač šiose srityse:

-daugiau dėmesio skirti netvarios fiskalinės ir makroekonominės politikos prevencijai; taip pat kartu su bendromis taisyklėmis reikėtų pradėti taikyti naujas skatinamąsias priemones;

-įgyvendinant ekonomikos semestrą reikėtų nacionaliniu lygmeniu deramai spręsti nacionalinių reformų programų ir stabilumo ir konvergencijos programų klausimą prieš pateikiant ES lygmens priežiūrai; visos valstybės narės turėtų į savo nacionalines biudžeto procedūras integruoti Stabilumo ir augimo pakto taisykles;

-būtina užtikrinti tvirtesnį ir labiau nepriklausomą Komisijos vaidmenį priežiūros procedūroje; tai susiję su konkrečių šalių įvertinimais, stebėsena, misijomis į jas, rekomendacijomis, perspėjimais ir sankcijomis joms; Komisija turėtų būti labiau nepriklausoma nuo Tarybos priimdama sprendimus dėl ES taisyklių laikymosi;

-vykdant ir prevencinius, ir taisomuosius sistemos veiksmus reikėtų taikyti sprendimų priėmimo taikant atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimą procedūrą; jei norima užtikrinti sistemos patikimumą, turėtų būti kiek galima mažiau galimybių politiškai derėtis Taryboje arba valstybėms narėms su Komisija; vis dėlto Komisija ir Taryba turėtų grįsti visus sprendimus ir kiekybine, ir kokybine analize ir vertinimu;

-siekiant stipresnės kitų šalių paramos ir kitų šalių spaudimo, didesnis skaidrumas ir atskaitomybė turėtų būti sudėtine ekonomikos valdysenos sistemos dalimi: tikimasi, kad Komisija ir Taryba visais atitinkamais procedūros etapais pagrįs ir viešai paskelbs savo pozicijas ir sprendimus; pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetį Euro grupės ir Tarybos diskusijos ir sprendimai nebuvo atviri visuomenei;

-didesnė Komisijos nepriklausomybė vykdant sprendimų priėmimo procedūrą turi būti užtikrinta kartu su didesne Komisijos atskaitomybe, kad būtų užtikrinta, jog Sutartis ir reglamentai taikomi teisingai;

-Parlamentui priežiūros procese turėtų tekti didesnis, bet ne vykdomasis, vaidmuo; jis turėtų reguliariai ir sistemingai rengti viešąsias diskusijas ir klausymus, ypač tarpvalstybinės reikšmės klausimais.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Sharon Bowles

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto

Pirmininkei

BRIUSELIS

Tema:  Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje ( COM(2010)0525 – C7‑0299/2010 – 2010/0279(COD) ) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2011 m. kovo 4 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį, kad šis apsvarstytų įvairių pasiūlymų dėl teisės aktų, kurių teisinio pagrindo pakeitimų pateikė Jūsų komitetas kaip atsakingas komitetas ir (arba) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2011 m. balandžio 12 d. posėdyje.

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketu siekiama patenkinti poreikį labiau koordinuoti ir glaudžiau stebėti Ekonomikos ir pinigų sąjungoje vykdomą ekonomikos politiką.

Paketą sudaro šeši pasiūlymai dėl teisės aktų.

Priede pateikiama šių atskirų pasiūlymų analizė. Patogumo sumetimais kiekvienu atveju atskirai toliau pateikiamos komiteto išvados dėl teisinio pagrindo tinkamumo.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo (( COM (2010)0527 , 2010/0281(COD) )

Vienintelis pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra išplėsti ekonominės priežiūros procedūrą, kaip leidžiama pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį. Taigi, atrodo, kad šis teisinis pagrindas yra tinkamas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų ( COM (2010)0523 galutinis, 2010/ 0277(NLE))

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinti perviršinio deficito procedūros veiksmingumą. Taigi atrodo, kad Komisijos pasiūlytas teisinis pagrindas, t. y. SESV 126 straipsnio 14 dalies trečia pastraipa yra tinkamas.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (( COM(2010)0526 , 2010/0280(COD) )

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti geresnį valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Taigi atrodo, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ( COM(2010)0522 galutinis, 2010/0276(CNS) )

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – nustatyti išsamias taisykles, kurių turi būti laikomasi taikant perviršinio deficito procedūrą, vienintelis tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 126 straipsnio 14 dalis.

– Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (( COM(2010)0524 , 2010/0278(COD) )

Manoma, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su SESV 136 straipsniu yra tinkamas teisinis pagrindas.

– Pasiūlymas dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (( COM(2010)0525 , 2010/0279(COD) )

Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslą, t. y. stiprinti veiksmingą makroekonominio disbalanso naikinimą euro zonoje, tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su 136 straipsniu.

2011 m. balandžio 12 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai nusprendė Jums pateikti minėtąsias rekomendacijas[6].

Pagarbiai,

Klaus-Heiner Lehne

Priedas                 

Tema: Pasiūlymo dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje ( COM(2010)0525 , 2010/0279(COD) ) teisinis pagrindas.

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketą sudaro šeši pasiūlymai, kuriais siekiama pagerinti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) vykdomos ekonomikos politikos koordinavimą ir priežiūrą atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą, t. y. naują priežiūros ciklą siekiant sujungti procesus pagal Stabilumo bei augimo pakto[7] nuostatas ir bendrąsias ekonomikos politikos gaires.

Minėtieji pasiūlymai – tai atsakas į esamos sistemos trūkumus, pasireiškusius įvykus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei. Du pasiūlymai susiję su perviršinio deficito procedūra, jie abu grindžiami SESV 126 straipsnio 14 dalimi. Kiti keturi pasiūlymai susiję su daugiašale priežiūros sistema ir grindžiami 121 straipsnio 6 dalimi. Du iš jų grindžiami SESV 121 straipsnio 6 dalimi kartu su 136 straipsniu.

Pasiūlymai pateikti remiantis dviem Komisijos komunikatais[8] ir Europos Vadovų Tarybos 2010 m. birželio mėn. susitarimu dėl poreikio sustiprinti valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketas buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 29 d.

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (toliau – pasiūlymas) išplečiamas ekonominės priežiūros procesas, kuris iš dalies nustatytas Stabilumo ir augime pakte. Taigi biudžeto priežiūra ir fiskalinė priežiūra papildomos mechanizmu, kuris gali padėti nustatyti makroekonominį disbalansą, jo išvengti ir jį pakoreguoti. Šis pasiūlymas turėtų būti svarstomas kaip reglamento dėl perviršinio disbalanso procedūros[9] (PDP reglamento) priedas.

Šis pasiūlymas šiuo metu pirmą kartą svarstomas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, pranešėju paskirtas Carl Haglund. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas teikia nuomonę (pranešėja – Pervenche Berès).

Atsakingas komitetas (ECON) pateikė pakeitimų, kuriais siekiama pakeisti dviem straipsniais (136 straipsniu kartu su 121 straipsnio 6 dalimi) grindžiamą teisinį pagrindą į keliais straipsniais – SESV 136 straipsniu kartu su 121 straipsnio 6 dalimi, 121 straipsnio 2 dalimi bei 148 straipsnio 2 dalimi – grindžiamą teisinį pagrindą.

Bendrosios aplinkybės

Kaip savo Aiškinamajame memorandume[10] pabrėžia Komisija, ES reikia didesnės ekonominės priežiūros, kuri turėtų apimti visas susijusias ekonomikos sritis. Taigi makroekonominis disbalansas turėtų būti vertinamas kartu su fiskaline politika ir ekonomikos augimą skatinančiomis struktūrinėmis reformomis.

Makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo mechanizmą sudaro du pasiūlymų projektų paketai.

Pirmasis priemonių paketas bendrai apibrėžtas pasiūlyme dėl reglamento dėl perviršinio disbalanso procedūros, kuriuo siekiama sukurti makroekonominio disbalanso problemų nustatymo ir sprendimo sistemą. Antrajame pasiūlymo projekte pagrindinis dėmesys skiriamas perviršinio makroekonominio disbalanso naikinimo priemonių vykdymo užtikrinimui. Jis taikytinas tik eurą įsivedusioms valstybėms narėms ir sudaro paskatas valstybėms narėms kuo anksčiau spręsti makroekonominio disbalanso problemas ir prireikus užtikrinti tinkamų korekcinių priemonių taikymą.

Siūlomas teisinis pagrindas

121 straipsnio 6 dalis

6. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti 3 ir 4 dalyse nurodytos daugiašalės priežiūros tvarkos išsamias taisykles[11].

136 straipsnis

1.  Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

a)  sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

b)  nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2.  Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

148 straipsnio 2 dalis

2. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu bei 150 straipsnyje minėtu Užimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, į kurias valstybės narės atsižvelgia vykdydamos savo užimtumo politiką. Šios gairės atitinka bendras gaires, nustatytas pagal 121 straipsnio 2 dalį.

121 straipsnio 2 dalis

Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengia valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių projektą ir apie tai praneša Europos Vadovų Tarybai.

Europos Vadovų Taryba, remdamasi Tarybos pranešimu, aptaria išvadą dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių.

Remdamasi šia išvada, Taryba priima šias bendras gaires išdėstančią rekomendaciją. Apie savo rekomendaciją Taryba informuoja Europos Parlamentą.

Teisingumo Teismo pozicija

Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką, iš esmės priemonė turi būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Jei išnagrinėjus Sąjungos priemonės tikslą ir turinį paaiškėja, kad ja siekiama dvejopo tikslo arba kad ją sudaro du komponentai, priklausantys skirtingų pagrindų taikymo sritims, ir vieną iš kurių galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, teisės aktas turi būti grindžiamas vienu pagrindu – tuo, kurio reikia pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar komponentui[12].

Tačiau jeigu išimties tvarka nustatoma, kad minėtąja priemone tuo pat metu siekiama keleto tikslų arba ją sudaro keletas neatsiejamai susijusių komponentų, kurių nei vienas nėra šalutinis ir netiesioginis vienas kito atžvilgiu, tokia priemonė turės būti grindžiama įvairiais derančiais teisiniais pagrindais[13].

Siūlomų teisinių pagrindų analizė

Pasiūlyme dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti, numatomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą ir patikimą priežiūros sistemą.

Šiuo tikslu nustatoma „baudų sistema siekiant veiksmingai naikinti makroekonominį disbalansą euro zonoje“ (pasiūlymo 1 straipsnis). Ši sistema bus taikoma, jei prevencinės priemonės nebuvo veiksmingos, t. y. jeigu valstybė narė nesiėmė reikiamų Tarybos rekomenduotų veiksmų arba jeigu ji neįvykdė savo pareigos pateikti pakankamą taisomųjų veiksmų planą (pasiūlymo 3 straipsnis). Bauda lygi 0,1 % atitinkamos valstybės narės praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, pagal 4 straipsnį surinktos baudos sudaro kitas įplaukas, kaip nurodyta Sutarties 311 straipsnyje, ir turėtų būti paskirstomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro ir kurioms netaikoma perviršinio disbalanso procedūra.

Visomis šiomis priemonėmis siekiama stiprinti reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir pataisymo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į šį pagrindinį pasiūlymo tikslą, būtina nustatyti, kuris iš siūlomų teisinių pagrindų yra tinkamas.

SESV 121 straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas valstybių narių ekonominės politikos koordinavimui. Pagal šį straipsnį Tarybai leidžiama parengti valstybių narių ekonominės politikos bendras gaires ir numatyti daugiašalę priežiūros tvarką, remiantis Komisijos pranešimais (3 ir 4 dalys). 6 dalyje leidžiama priimti priemones pagal įprastą teisėkūros procedūrą siekiant nustatyti daugiašalės priežiūros tvarkos išsamias taisykles.

Galima laikyti, kad pasiūlymo 3–5 straipsniuose numatyta baudų sistema atitinka 121 straipsnio 6 dalyje nurodytą daugiašalę priežiūros tvarką. Taigi atrodo, kad 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

SESV VIII antraštinės dalies 4 skyriaus 136 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuostatos, skirtos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Šiomis nuostatomis Tarybai leidžiama pagal 121 ir (arba) 126 straipsniuose nustatytą tvarką patvirtinti priemones, kuriomis siekiama sustiprinti valstybių narių biudžetinės drausmės priežiūrą.

Atrodo, kad šis straipsnis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas, jei pasiūlyme numatyta baudų sistema laikoma priemone, kuri padeda stiprinti makroekonomikos priežiūros sistemą.

148 straipsnis priklauso IX antraštinei daliai („Užimtumas“). Pagal šias nuostatas Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gaires, į kurias valstybės narės privalo atsižvelgti vykdydamos savo užimtumo politiką. Pagal 148 straipsnio 3 ir 4 dalis Taryba nagrinėja valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires ir pateikia valstybėms narėms rekomendacijas. Stricto sensu šios nuostatos nėra teisės akto teisinis pagrindas.

SESV 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra, kurios turi laikytis Europos institucijos, rengdamos ekonominės politikos bendras gaires. Šis straipsnis nėra tinkamas teisinis teisės akto pagrindas.

Išvada ir rekomendacija

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su SESV 136 straipsniu yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

18.3.2011

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje

( COM(2010)0525 – C7‑0299/2010 – 2010/0279(COD) )

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pagrindiniai faktai

2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė teisės aktų paketą. Šiais teisės aktais siekiama stiprinti ES ir euro zonos ekonomikos valdymą. Pakete pateikiami šeši pasiūlymai: keturiuose aptariami fiskaliniai klausimai, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reformą, o dviem naujais reglamentais siekiama padėti nustatyti ir spręsti kylančias makroekonominio disbalanso problemas ES ir euro zonoje.

Siekdama išplėsti ES ekonominės priežiūros veiklą ir taikyti ją ne tik fiskalinėms sritims, Komisija paskutiniuose dviejuose pasiūlymuose pateikia keletą naujų elementų, susijusių su makroekonominio disbalanso priežiūra ir naikinimu. Prevencinę šių elementų dalį sudaro tokie veiksmai, kaip reguliarus rizikos ir disbalanso vertinimas, remiantis rodiklių rezultatų suvestine, bei išsamūs šalių padėties tyrimai. Kai būtina, Taryba gali pateikti konkrečias rekomendacijas valstybei narei, kurioje užregistruotas rimtos disbalanso problemos arba disbalansas, kuris kelia grėsmę EPS veikimui. Be to, pasiūlyme dėl „vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti“ pateikiamais taisomaisiais veiksmais numatoma, kad euro zonai priklausančioms valstybėms narėms, kurios nepakankamai laikosi joms skirtų rekomendacijų, gali būti taikoma perviršinio deficito procedūra ir, galiausiai, joms gali būti skiriamos sankcijos, pvz. metinės baudos.

Pastabos

Komisijos pasiūlymuose pateikiama daug pagrįstų idėjų. Apskritai, nuomonės referentė pritaria Komisijai, kad būtina kurti naują struktūrinę neigiamo makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo kiekvienoje valstybėje narėje procedūrą. Nuomonės referentė primena, kad Komisijos komunikate „EPS@10“ jau buvo atkreiptas dėmesys į padidėjusius skirtumus tarp valstybių narių dar prieš krizę ir kad Europos Parlamento rezoliucijoje dėl EPS@10 išsamiai aptariamas šis klausimas. Taigi šiems skirtumams ir disbalansui stebėti ir užkirsti jiems kelią skirta priemonė yra labai reikalinga. Tačiau nuomonės referentė mano, kad būtina atlikti keletą pakeitimų siekiant užtikrinti, kad valstybių narių disbalansas ir nuokrypiai būtų veiksmingai nustatyti, jiems būtų užkirstas kelias arba jie būtų visiškai panaikinti. Taigi nuomonės referentė pateikia keletą Komisijos pasiūlymo dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo ir pasiūlymo dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje, pakeitimų.

– Į ES priežiūros sistemą, šalia bendro pobūdžio ekonominių ir finansinių aspektų, turėtų būti įtraukti užimtumo ir socialiniai aspektai. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 148 straipsnis turėtų būti įtrauktas kaip priežiūros sistemos prevencinės dalies teisinis pagrindas, o minėtajame reglamente turėtų būti vienodai nagrinėjami makroekonominio ir socialinio disbalanso prevencija ir naikinimas. Tokiu būdu būtų užtikrintas labiau suderinto ekonominio ir socialinio metodo taikymas.

– Atsižvelgiant į pirmesnę nuostatą, vertinant disbalansą turėtų būti atsižvelgta į SESV 148 straipsniu grindžiamas priemones, visų pirma į valstybių narių užimtumo politikos gaires, ir jos turėtų būti papildytos specialiomis socialinio disbalanso nustatymo ir prevencijos priemonėmis. Užimtumo komitetas (EMCO) ir Socialinės apsaugos komitetas (angl. SPC) turėtų aktyviai dalyvauti visose svarbiose priežiūros procedūrose.

– Vadovaudamasi SESV 290 straipsniu ir priimdama deleguotus teisės aktus, Komisija turėtų reguliariai tvirtinti ir atnaujinti rodiklių suvestinę, kuri būtų naudojama kaip ankstyvo disbalanso nustatymo ir stebėsenos priemonė. Pagrindiniai rodikliai turėtų būti užimtumas, nedarbas, skurdas ir mokesčių aspektai.

– Disbalanso naikinimo sistema turėtų ne tik didinti euro zonai priklausančių valstybių narių biudžetinę drausmę. Ji turėtų būti sukurta taip, kad būtų išvengiama asimetrinių sukrėtimų atsiradimo ir būtų prisidedama siekiant tvaraus augimo ir kuriant darbo vietas. Jos veikimas turėtų prisidėti siekiant ES augimo ir užimtumo tikslų, kurie nustatyti strategijoje „Europa 2020“.

– Be to, taisomųjų veiksmų sistema, įskaitant perviršinio disbalanso naikinimą, turėtų apimti ne tik nuobaudas (sankcijas), bet ir paskatas. Prieš priimant bet kokį sprendimą dėl sankcijos ar nuobaudos skyrimo valstybei narei, turėtų būti atliktas socialinio poveikio vertinimas.

– Iš valstybių narių, kurios nesilaiko atitinkamų rekomendacijų, surinktos lėšos už baudas turėtų būti naudojamos ES ilgalaikių investicijų ir planiniams užimtumo tikslams remti, o ne, kaip siūlo Komisija, skirstomos tik toms valstybėms narėms, kurioms nereikėjo taikyti jokios papildomos procedūros.

Galiausiai, nuomonės referentė mano, kad itin svarbu, jog visame priežiūros procese būtų sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo. Be to, patikimos ir skaidrios priežiūros sistemos būtinos sąlygos yra reguliarios konsultacijos su socialiniais partneriais ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

1 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

1 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pavadinimas

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalis

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnis

PROCEDŪRA

PROCEDŪRA