Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0183/2011

6.5.2011

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo

( COM(2010)0527 – C7‑0301/2010 – 2010/0281(COD) )

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Elisa Ferreira

PR_COD_1amCom

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ  25

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  33

PROCEDŪRA  58

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo

( COM(2010)0527 – C7‑0301/2010 – 2010/0281(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai ( COM(2010)0527 ),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 121 straipsnio 6 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0301/2010),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( A7-0183/2011 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą savo poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina savo pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ[2]*

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 3 dalį ir 121 straipsnio 6 dalį, kartu su 148 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir 136 straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)  Sąjungos mastu valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas turėtų būti vystomas bendrų ekonominės politikos gairių ir užimtumo gairių kontekste, siekiant padėti įgyvendinti Sąjungos tikslus, nustatytus Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, ir įvykdyti reikalavimus, nurodytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje, kartu užtikrinant atitiktį pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir tvarumo bei mokėjimų balanso tvarumo principams.

(1a)  Tvirto ekonomikos koordinavimo tikslas turi būti stabilios ekonominės ir socialinės sąjungos, pagrįstos Bendrijos procedūrų principais, kūrimas.

(1b)  Pasitelkiant vidaus rinkos veikimą, kaip nustatyta SESV, turėtų būti siekiama tvaraus Europos Sąjungos vystymosi, pagrįsto subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės sanglaudos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir kokybės gerinimo.

(1c)  Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio 17 d. priėmė naują darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „2020 m. Europa“ siekdama, kad po krizės Sąjunga taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kartu užtikrintų aukšto lygio užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Be to, Europos Vadovų Taryba siekdama, kad valstybėms narėms būtų naudingas ankstyvas koordinavimas Sąjungos lygmeniu ir kad pagerėtų priežiūra bei tuo pat metu būtų vykdomas biudžeto priemonių ir struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas augimas ir užimtumas, vertinimas, nusprendė 2011 m. sausio 1 d. pradėti politikos koordinavimo Europos semestrą.

(1d)  SESV 121 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad parengiamos ekonominės politikos bendros gairės, o SESV 148 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad parengiamos užimtumo politikos gairės.

(1e)  Siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, kaip numatyta SESV, valstybės narės ir Sąjunga turėtų laikytis pagrindinių principų, kuriais skatinama ugdyti kvalifikuotą, apmokytą ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą ir kurti darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonominių pakyčių.

(2)  Reikia pasimokyti iš patirties, įgytos per pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, ypač atsižvelgiant į poreikį Sąjungoje gerinti ekonomikos valdymą, kuris turėtų būti grindžiamas didesne valstybių narių atsakomybe.

(2a)  Dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo elementu.

(2b)  Geresnė ekonomikos valdymo sistema turėtų būti grindžiama keliomis tarpusavyje susietomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, t. y. Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui, veiksminga perviršinio biudžeto disbalanso prevencijos ir koregavimo procedūra (Stabilumo ir augimo paktas), tvirta makroekonominio disbalanso prevencijos ir koregavimo sistema, sustiprintu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra.

(2c)  Reikia visapusiško ir integruoto euro zonos skolų krizės problemos sprendimo, nes daliniai sprendimai iki šiol buvo neveiksmingi.

(2d)  Siekiant sustiprinti ekonomikos augimą ir padėti siekti strategijos „2020 m. Europa“ tikslų, nepanaudoti mokėjimų asignavimai turėtų būti perkelti bendroms programoms, orientuotoms į ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą, o Europos investicijų banko pajėgumai teikti paskolas ir projektų obligacijų rinkos sukūrimas turėtų būti panaudoti siekiant pritraukti lėšų iš kitų finansų įstaigų ir privačių investuotojų kapitalo rinkoje, pvz., iš pensijų fondų ir draudimo bendrovių, Europos projektams finansuoti.

(2e)  Ekonomikos valdymo Sąjungoje demokratinio teisėtumo ir paties ekonominio valdymo stiprinimas turėtų vykti vienu metu, ir to reikėtų siekti į ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimo procedūras labiau ir savalaikiškiau įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus.

(2f)  Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Semestras) turėtų atlikti esminį vaidmenį įgyvendinant reikalavimą pagal SESV 121 straipsnio 1 dalį, kad valstybės narės vertintų savo ekonominę politiką kaip bendro intereso sritį ir atitinkamai ją derintų. Skaidrumas, atskaitomybė ir nepriklausoma priežiūra yra neatsiejamos sustiprinto ekonomikos valdymo dalys. Taryba ir Komisija atitinkamais ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimo procedūrų etapais turėtų viešai skelbti ir pagrįsti savo pozicijas ir sprendimus.

(2g)  Komisija turėtų atlikti didesnį ir labiau nepriklausomą vaidmenį taikant sustiprintą priežiūros procedūrą, susijusią su atskirų valstybių narių vertinimu, stebėsena, misijomis, rekomendacijomis ir įspėjimais. Be kita ko, turėtų būti sumažintas Tarybos vaidmuo vykdant veiksmus, galinčius nulemti sankcijų taikymą, ir, kai tik įmanoma pagal SESV, Taryboje reikėtų rengti balsavimus atvirkštinės kvalifikuotos daugumos tvarka. Tarybos nariai, atstovaujantys atitinkamai valstybei narei ir valstybėms narėms, kurios nesilaiko Tarybos rekomendacijų imtis korekcinių priemonių pagal Stabilumo ir augimo paktą arba spręsti perviršinio makroekonominio disbalanso problemą, neturėtų dalyvauti balsavime.

(3)  Visų pirma, siekiant išvengti pernelyg didelio makroekonominio disbalanso susidarymo ir pažeidžiamumo Sąjungos viduje, valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą reikėtų išplėsti, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą. ▌

(3a)  Vidaus disbalansas turėtų būti išnagrinėtas makroekonominio disbalanso, įskaitant privataus ir viešojo sektorių skolą, jos raidą ir kilmę (vidaus ar tarptautinę) bei pavėluotus šalies mokėjimus, ypač viešojo sektoriaus ir didelių tarptautinių bendrovių mokėjimus mažoms ir vidutinėms įmonėms, tyrime.

(3b)  Be to, turėtų būti išnagrinėti ir vidaus rinkos pokyčiai, įskaitant darbo užmokesčio ir našumo darbo rinkoje sąsajas bei teisinių kliūčių, kurios trukdo laisvai tiesiogiai susitarti įmonėms ir darbuotojams, egzistavimą.

(4)  Siekiant mažinti šį disbalansą ir pažeidžiamumą, reikia laikytis labiau integruotos ekonominės ir socialinės politikos ir teisės aktais būtina išsamiai nustatyti procedūrą.

(4a)  Šiame reglamente dabartinės problemos sprendžiamos ne trumpuoju laikotarpiu, bet numatant struktūrinę politiką, skirtą vidutinės trukmės ir ilgam laikotarpiui.

(4b)  Makroekonominio disbalanso prevencijos ir koregavimo sistema ir visa ekonomikos valdymo sistema turėtų papildyti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, kuria siekiama stiprinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinį stabilumą, ir būti su ja suderinta. Vis dėlto šiomis sąsajomis neturėtų būti numatytos nei šio reglamento nuostatų, nei Stabilumo ir augimo pakto taikymo išimtys.

(4c)  Nuolatinį krizių valdymo mechanizmą derėtų patvirtinti pagal įprastinę teisėkūros procedūrą ir vadovaujantis Sąjungos metodu, kad, viena vertus, būtų sustiprintas Parlamento dalyvavimas ir padidinta demokratinė atsiskaitomybė ir, antra vertus, būtų pasinaudota Komisijos kvalifikacija, nepriklausomumu ir nešališkumu.

(4d)  Dėl rinkų nestabilumo ir tam tikrų valstybių narių, kurių valiuta yra euras, vyriausybių obligacijų palūkanų skirtumų masto reikia imtis ryžtingų veiksmų euro stabilumui ginti.

(4e)  Pagal šį reglamentą priimtos priemonės turi visapusiškai derėti su SESV horizontaliojo pobūdžio nuostatomis, t. y. SESV 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsniais, 153 straipsnio 5 dalimi ir prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridedamu protokolu (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų.

(5)  SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą daugiašalę priežiūrą tikslinga papildyti specifinėmis makroekonominio disbalanso ir pažeidžiamumo nustatymo, prevencijos ir naikinimo taisyklėmis, o šią procedūrą būtina įtraukti į metinį daugiašalės priežiūros ciklą. Makroekonominis disbalansas yra apibrėžiama kaip padėtis, kai valstybėje narėje yra didelis einamosios sąskaitos deficitas, labai sumažėja konkurencingumas, ženkliai ir neįprastai auga turto kainos, didelė išorės, viešojo sektoriaus ar privataus sektoriaus skola arba ji ženkliai padidėjo, arba yra didelis pavojus, kad taip atsitiks.

(6)  Taikant šią procedūrą turėtų būti įdiegtas įspėjimo mechanizmas, kuriuo būtų anksti nustatomas atsirandantis makroekonominis disbalansas ir pažeidžiamumas. Jis turėtų būti pagrįstas naudojama orientacine ir skaidria rezultatų suvestine, kurioje būtų orientacinės ribos, ir ekonomikos vertinimu.

(7)  Kad rezultatų suvestinė būtų efektyvus geresnės makroekonominės padėties priežiūros pagrindas, rezultatų suvestinę turėtų sudaryti ribotas realių ir nominalių ekonominių, finansinių ir struktūrinių rodiklių, svarbių nustatant makroekonominį disbalansą, skaičius ir atitinkamos orientacinės ribos. Simetriškas skaitinių ribų interpretavimas reiškia, kad nuodugniau ištiriamos pernelyg didelės teigiamos arba neigiamos vertės, taip pat skirtinga panašių rodiklių raida įvairiose valstybėse narėse. Rezultatų suvestinės sudėtis laikui bėgant turėtų keistis, kad būtų prisitaikoma prie kintančio makroekonominio disbalanso pobūdžio, be kita ko, dėl kintančios grėsmės makroekonominiam stabilumui arba svarbių statistikos duomenų surinkimo pažangos. Šie rodikliai neturėtų būti vertinami kaip ekonominės politikos tikslai, bet kaip priemonės, kurias naudojant atsižvelgiama į kintantį makroekonominio disbalanso pobūdį Europos Sąjungoje.

(7a)  Nuodugnaus tyrimo metu makroekonominio disbalanso rodiklius turėtų papildyti pagrindiniai rodikliai, susiję su makroekonomine priežiūra, numatyta Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams strategijos tikslams (užimtumui, inovacijoms, švietimui, socialinei įtraukčiai, klimatui ir energetikai).

(7b)  Į simetrinius kriterijus nebus atsižvelgiama skiriant baudas už prekybos balanso proficitą ir deficitą.

(8)  Jei būtų pažeista viena ar daugiau orientacinių ribų, tai nebūtinai reikštų, kad atsiranda makroekonominis disbalansas, nes formuojant ekonominę politiką reikia atsižvelgti į makroekonominių kintamųjų tarpusavio sąsajas. Nereikėtų daryti išvadų vien peržiūrėjus rezultatų suvestinę: atliekant ekonominį vertinimą reikėtų užtikrinti, kad visa informacija, nesvarbu ar iš rezultatų suvestinės, ar ne, būtų pateikta atsižvelgiant į kontekstą ir būtų panaudota atliekant visapusišką analizę, be to, šiuo atžvilgiu į disbalanso analizę derėtų, be kita ko, įtraukti ekonomikos ciklo dalies, kurioje yra valstybė narė, bei disbalanso galimo antrinio poveikio kitoms valstybėms narėms, euro zonai ar visai Europos Sąjungai nustatymą.

(9)  Remdamasi daugiašalės priežiūros procedūra ir įspėjimo mechanizmu, Komisija atlikdama preliminarų vertinimą turėtų nustatyti, kurioms valstybėms narėms bus taikomas nuodugnus tyrimas. Tokio nuodugnaus tyrimo vykdymas neturėtų reikšti, kad laikomasi prielaidos, jog esama perviršinio makroekonominio disbalanso. Nuodugnus tyrimas turėtų apimti išsamią disbalanso priežasčių valstybėje narėje, kuriai taikomas tyrimas, ir šios valstybės pajėgumo jį pašalinti analizę. Nuodugnus tyrimas turėtų būti laikoma įprastine procedūra diagnozės etape.

(10)  Taikant neigiamo makroekonominio disbalanso ir pažeidžiamumo stebėsenos ir naikinimo procedūrą, turinčią prevencinių ir korekcinių elementų, reikėtų griežtesnės priežiūros priemonių, pagrįstų priemonėmis, naudojamomis daugiašalės priežiūros procedūroje. Tai turėtų būti Komisijos griežtesnės priežiūros vizitai į valstybes nares bei statistinių duomenų kontrolė, palaikant ryšį su Europos centriniu banku (ECB), kai šie vizitai susiję su valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis VKM II, ir papildomos valstybės narės ataskaitos, teikiamos didelio disbalanso, įskaitant disbalansą ir pažeidžiamumą, kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, atveju. Kadangi šiais vizitais siekiama susidaryti aiškų ir subalansuotą vaizdą apie makroekonominę padėtį, į dialogą turėtų būti aktyviai įtraukiami socialiniai partneriai ir kiti nacionaliniai suinteresuotieji subjektai.

(11)  Vertinant disbalansą reikėtų atsižvelgti į jo mastą, laipsnį, kurį pasiekus jis galėtų būti laikomas netvariu, ir galimą neigiamą netiesioginį ekonominį ir finansinį poveikį kitoms valstybėms narėms. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybėms narėms, kurių didelis einamosios sąskaitos deficitas ir žemas konkurencingumas. Taip pat reikėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės ekonomikos koregavimo gebą ir ankstesnius duomenis, susijusius su ankstesnių rekomendacijų, pateiktų pagal šį reglamentą, ir kitų rekomendacijų, pateiktų pagal SESV 121 straipsnį vykdant daugiašalę priežiūrą, visų pirma bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių, laikymusi.

(11a)  Įvertinant disbalansą derėtų atsižvelgti į Sąjungos strategijos, skirtos ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, tikslus, taip pat į poreikį naudotis šia strategija kaip priemone tvariai vidaus sanglaudai užtikrinti, padedant paversti Sąjungą konkurencingiausia pasaulio ekonomine sistema. Reikėtų atsižvelgti į „besivejančių“ šalių vidutinio trukmės augimo ir pirminio balanso tikslinius rodiklius.

(11b)  Reikėtų atsižvelgti į struktūrines disbalanso, kuris gali pakenkti finansiniam valstybės narės stabilumui arba turėti poveikį ekonominiam bei finansiniam Sąjungos stabilumui, priežastis.

(11c)  Įvertinant disbalansą derėtų atsižvelgti į subalansuotų viešųjų finansų vidutinės trukmės laikotarpio tikslus ir būtinybę mažinti viešojo sektoriaus skolą bei didinti ekonomikos augimą.

(11d)  Pasiūlytose priemonėse, skirtose ištaisyti disbalansą konkrečioje valstybėje narėje, derėtų atsižvelgti į Sąjungos strategijos, skirtos ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, tikslus, taip pat į poreikį naudotis šia strategija kaip priemone tvariai vidaus sanglaudai užtikrinti, padedant paversti Sąjungą konkurencingiausia pasaulio ekonomine sistema. Reikėtų atsižvelgti į „besivejančių“ šalių vidutinio trukmės augimo ir pirminio balanso tikslinius rodiklius.

(12)  Jei nustatomas makroekonominis disbalansas ar pažeidžiamumas, atitinkamai valstybei narei turėtų būti teikiamos rekomendacijos siekiant suteikti konsultaciją dėl tinkamo politikos atsako. Atitinkamos valstybės narės politikos atsakas į disbalansą ir pažeidžiamumą turėtų būti vykdomas laiku ir pasinaudojant visomis turimomis politikos priemonėmis, kuriomis disponuoja valdžios institucijos, bei įtraukiant visus svarbius nacionalinius suinteresuotus subjektus. Jis turėtų būti pritaikytas specifinei atitinkamos valstybės narės aplinkai ir aplinkybėms, derintis su vidutinio ir ilgo laikotarpio konvergencija ir tiksliniais rodikliais, įtrauktais į Sąjungos strategiją, skirtą ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, išsaugant vidaus rinką, skatinant tarptautinės prekybos ryšius, didinant konkurencingumą, taip pat apimti pagrindines ekonominės politikos sritis, tarp kurių galėtų būti fiskalinė ir darbo užmokesčio politika, darbo rinkos, produktų ir paslaugų rinkos bei finansų sektoriaus reguliavimas. Rekomendacijose turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, SESV 153 straipsnio ir socialinių partnerių kolektyvinių derybų teisės kiekvienoje valstybėje narėje.

(12a)  Šiuo atžvilgiu Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į socialinių partnerių vaidmenį, ypač į teisę rengti kolektyvines derybas, ir gali juos pakviesti paremti atitinkamas priemones, skirtas sumažinti disbalansą.

(13)  Išankstiniai Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimai ir rekomendacijos valstybėms narėms arba Sąjungai susiję su makrofinansinio pobūdžio rizika. Jie taip pat turėtų paskatinti tinkamą rezultatų suvestinės integravimą ir Komisijos tolesnius veiksmus vykdant disbalanso ir pažeidžiamumo priežiūrą. Turėtų būti griežtai laikomasi Europos sisteminės rizikos valdybos veiklos nepriklausomumo ir konfidencialumo principų.

(14)  Jei nustatomas didelis makroekonominis disbalansas ir pažeidžiamumas, įskaitant disbalansą ir pažeidžiamumą, kurie kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, turėtų būti pradėta perviršinio disbalanso procedūra, kurią vykdant valstybei narei galėtų būti teikiamos rekomendacijos ir taikomi griežtesnės priežiūros ir stebėsenos reikalavimai, o valstybių narių, kurių valiuta yra euras, pakartotinio taisomųjų veiksmų nesiėmimo atveju numatyta galimybė užtikrinti reikalavimų vykdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. [.../...].

(15)  Visos valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio disbalanso procedūra, turėtų parengti taisomųjų veiksmų planą, kuriame būtų pateikta išsami informacija apie politiką, skirtą Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti. Taisomųjų veiksmų plane turėtų atsispindėti disbalanso pobūdis, šis planas turėtų būti taikomas tik tiems politikos aspektams, kuriuos teisėtai kontroliuoja valstybės institucijos, be to, jame turėtų būti pateiktas numatytų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis. Jį turėtų patvirtinti Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

(15a)  Šio reglamento nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir SESV horizontaliąsias išlygas, t. y. SESV 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnius, Pagrindinių teisių chartiją, taip pat prie Sutarčių pridėto protokolo (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų bei SESV 153 straipsnio 5 dalies nuostatas.

(15b)  Siekdama skatinti atskaitomybę ir nacionalinę atsakomybę, Taryba turėtų sušaukti viešus posėdžius, kai ji svarsto ir priima išvadas bei rekomendacijas šiais svarbiais klausimais, kurie turi įtakos Sąjungos ir jos piliečių interesams.

(15c)  Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su rezultatų suvestine. Be kita ko, deleguotieji teisės aktai būtini, siekiant sudaryti atitinkamų rodiklių, įtrauktinų į rezultatų suvestinę, sąrašą ir pritaikyti naudojamą metodiką, ribas ir rodiklių sudėtį. Labai svarbu, kad savo parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(16)  Kadangi deramai sukurti veiksmingos makroekonominio disbalanso bei pažeidžiamumo nustatymo ir prevencijos sistemos valstybės narės negali dėl savo glaudžių prekybos ir finansinių tarpusavio ryšių ir dėl nacionalinės ekonominės politikos netiesioginio poveikio visai Sąjungai ir euro zonai, ir šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

(16a)  Taikydamos šį reglamentą Taryba ir Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į nacionalinių parlamentų ir socialinių partnerių vaidmenį bei paisyti nacionalinių sistemų, pvz., darbo užmokesčio nustatymo sistemų, skirtumų. Be kita ko, derėtų atsižvelgti į SESV 152 ir 153 straipsnius, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį. Pagal 153 straipsnio 5 dalį 153 straipsnio nuostatos netaikomos darbo užmokesčiui, teisei jungtis į asociacijas, teisei streikuoti arba teisei imtis lokautų.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos išsamios makroekonominio disbalanso Sąjungoje nustatymo, prevencijos ir naikinimo taisyklės. Šis reglamentas neturi įtakos pagrindinių teisių, pripažintų valstybėse narėse ir pagal Sąjungos teisę, įgyvendinimui. Jis taip pat neturi įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą bei imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką, atitinkančią Sąjungos teisę.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)  disbalansas – bet kokia tendencija, sukelianti makroekonominius pokyčius, kurie neigiamai veikia arba galėtų neigiamai paveikti deramą valstybės narės ekonomikos, ekonominės ir pinigų sąjungos arba visos Sąjungos veikimą;

b)  perviršinis disbalansas – didelis disbalansas, įskaitant disbalansą, kuris kelia grėsmę deramam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui.

II skyrius

Disbalanso ir pažeidžiamumo nustatymas

3 straipsnis

Rezultatų suvestinė

1. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu Komisija nustato orientacinę rezultatų suvestinę, kaip priemonę, kuri padėtų iš anksto nustatyti ir stebėti disbalansą.

2. Rezultatų suvestinė, kurią sudaro įvairūs svarbūs ir pripažinti statistiniai makroekonominiai ir struktūriniai rodikliai, padeda atlikti palyginimus tarp valstybių narių ir atspindi trumpalaikes, struktūrines bei vidutinio ir ilgo laikotarpio tendencijas. Komisija nustato orientacines ir, atitinkamais atvejais, simetriškas viršutines ir apatines šių rodiklių ribas, kurias pasiekus būtų teikiami įspėjimai. Valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, ir valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euras, sudaromos skirtingos rodiklių rezultatų suvestinės ir visų pirma ribinės vertės, kurias pasiekus teikiamas įspėjimas, jei tai pagrindžiama ekonominės ir pinigų sąjungos ypatumais bei svarbiomis ekonominėmis aplinkybėmis. Rodikliai ir ribinės vertės atspindi valstybių narių konvergencijos procesą. Pažeidus apatinę arba viršutinę ribą tereiškia, kad atitinkamais atvejais bus taikoma griežtesnė priežiūra – bus atliekamas nuodugnus tyrimas.

2a. Rengiant su finansų rinkos stabilumu susijusius rodiklius deramai atsižvelgiama į Europos sisteminės rizikos valdybos darbą.

2b. Su finansų rinkos stabilumu susijusių rodiklių projektų klausimais konsultuojamasi su Europos sisteminės rizikos valdyba.

▌

3a. Su darbo rinka ir socialinėmis problemomis susijusių rodiklių klausimais konsultuojamasi su Socialinės apsaugos komitetu atitinkamai pagal SESV 154 straipsnio 2 dalį ir 160 straipsnį.

3b. Komisija, priimdama deleguotuosius teisės aktus pagal -12b straipsnį, sudaro į rezultatų suvestinę įtrauktinų atitinkamų rodiklių sąrašą. Į rodiklių sąrašą, be kita ko, įtraukiamos šios rodiklių grupės:

a) vidaus disbalansas, įskaitant: privataus ir viešojo sektorių skolą, darbo užmokesčio lygį ir vienetinį pelningumą, taip pat darbo, išteklių ir kapitalo našumo rodiklius; privataus ir viešojo sektorių išlaidas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai; nedarbo lygį ir jo raidą, turto kainų pokyčius (konkrečiai – nekilnojamo turto ir finansų rinkose);

b) išorės disbalansas, įskaitant: realus BVP augimo rodiklis – slenkantis penkerių metų lyginamojo realaus augimo vidurkis; einamosios sąskaitos balansas, ypatingą dėmesį skiriant jo energijos sudedamajai daliai;; grynoji tiesioginių užsienio investicijų pozicija; eksporto rinkos dalių ES ir ne ES rinkose raida.

4. Komisija periodiškai vertina rezultatų suvestinės (įskaitant rodiklių sudėtį, nustatytas ribas ir taikomą metodiką) tinkamumą ir priima deleguotuosius teisės aktus pagal -12b straipsnį, kuriais, kai būtina, ją koreguoja, kad išsaugotų arba padidintų jos gebą nustatyti atsirandantį disbalansą ir stebėti jo raidą. Pagrindinės metodikos, rezultatų suvestinės sudėties ir susijusių ribų pakeitimai skelbiami viešai.

4 straipsnis

Įspėjimo mechanizmas

1. Rezultatų suvestinės rodiklių vertes kiekvienos valstybės narės atžvilgiu Komisija atnaujina bent kartą per metus, prieš kiekvieną biudžeto planavimo laikotarpį. Atnaujinta rezultatų suvestinė skelbiama viešai.

2. Atnaujintos rodiklių vertės, pateiktos rezultatų suvestinėje, skelbiamos kartu su Komisijos ataskaita, kurioje pateikiamas patikimas ekonominis ir finansinis vertinimas, įskaitant makroekonominio disbalanso raidos Sąjungoje įvertinimą, leidžiantis įvertinti rodiklius atsižvelgiant į kontekstą. Atsižvelgiama į geriausios praktikos pavyzdžius. Taip pat ataskaitoje nurodoma, ar pažeidus viršutinę arba apatinę ribą vienoje ar daugiau valstybių narių reiškia, kad gali atsirasti disbalansas atitinkamoje valstybėje narėje, kitoje valstybėje narėje ar visos Sąjungos mastu. Atsižvelgiama į visą prieinamą informaciją ir išvados daromos vadovaujantis ne vien rodikliais paremta rezultatų suvestine.

3. Ataskaitoje nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, gali būti susidaręs makroekonominis disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika.

3a. Ataskaita laiku perduodama Europos Parlamentui ir jo kompetentingiems komitetams bei Europos socialiniams partneriams.

4. Vykdydama daugiašalę priežiūrą pagal SESV 121 straipsnio 3 dalį, Taryba aptaria Komisijos ataskaitą ir priima išvadas dėl jos. Atsakingas Europos Parlamento komitetas gali surengti viešas diskusijas dėl Komisijos ataskaitos. Euro grupė aptaria ataskaitą, kiek ji tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euras. Taryba per dešimt dienų gali atmesti ataskaitą kvalifikuota balsų dauguma. Atitinkamais atvejais, perviršinis disbalansas taip pat turėtų paskatinti Europos sisteminės rizikos valdybos ir (arba) atitinkamos Europos priežiūros institucijos įsikišimą.

4a. 2 dalyje nurodyta ataskaita sudaro neatskiriamą vykdant Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, aprašytą Reglamento (EB) Nr. 1466/97 1A skirsnyje (Semestras), atliekamų procedūrų, analizės ir rekomendacijų dalį ir visapusiškai su jomis suderinama.

4b. Susidarius kritinei padėčiai tinkamai pakeičiama 1–4a dalyse nustatyta tvarka, kuri tinkamai įvertinama kitoje ataskaitoje, nurodytoje 2 dalyje.

5 straipsnis

Nuodugnus tyrimas

1. Atsižvelgdama į 4 straipsnio 4 dalyje numatytą aptarimą Europos Parlamente, Taryboje ir Euro grupėje, Komisija parengia nuodugnų kiekvienos valstybės narės, kurioje, jos nuomone, gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika, tyrimą. Šis įvertinimas atliekamas kaip įprastinė procedūra. Jį atliekant vertinama, ar tose valstybėse narėse yra susidaręs disbalansas, ar tas disbalansas yra perviršinis, koks jo mastas, kokios valstybių narių tarpusavio sąsajos. Šis nuodugnus tyrimas remiasi išsamiais konkrečiai valstybei narei būdingų aplinkybių, be kita ko, valstybių narių pradinės padėties skirtumų, įvertinimais. Jį atliekant ištiriami įvairiausi ekonominiai kintamieji ir pripažįstami nacionaliniai ypatumai, susiję su darbo santykiais ir socialiniu dialogu. Šis tyrimas atliekamas kartu su priežiūros vizitais (vykdomais pagal -12 straipsnį) į atitinkamą valstybę narę, palaikant ryšį su ECB tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės valiuta yra euras arba ji yra VKM II dalyvė.

2. Nuodugnaus tyrimo rezultatai skelbiami viešai. Jame, be kita ko, atsižvelgiama:

a)  kai tinka,▌ į rekomendacijas arba raginimus, priimtus pagal SESV 121, 126 ir 148 straipsnius ir šio reglamento 6, 7, 8 ir 10 straipsnius, taip pat į šių rekomendacijų pasekmes;

aa)  į aptikto disbalanso kilmę, įskaitant glaudžias valstybių narių prekybines ir finansines tarpusavio sąsajas, platesnį nacionalinės ekonominės politikos poveikį bei asimetrišką Sąjungos ir euro zonos politikos poveikį;

ab)  į išskirtines ekonomines aplinkybes, kurios gali sukelti ar padidinti tokį disbalansą;

b)  į valstybės narės, kuriai atliekamas tyrimas, politinius ketinimus, nurodytus jos stabilumo arba konvergencijos programoje ir nacionalinėje reformų programoje;

ba)   į rodiklius, susijusius su Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Šie rodikliai pirmiausiai atspindi užimtumą (įskaitant ilgalaikį ir jaunimo nedarbą), inovacijas, švietimą, socialinę įtrauktį, klimatą ir energetiką;

c)  į▌ Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimus arba rekomendacijas dėl sisteminės rizikos, kuri buvo nustatyta arba susijusi su valstybe nare, kuriai atliekamas tyrimas. Laikomasi Europos sisteminės rizikos valdybos veiklos konfidencialumo tvarkos.

2a. Įprastinėmis sąlygomis nuodugnaus tyrimo rezultatai pristatomi Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant Semestrą.

6 straipsnis

Prevenciniai veiksmai

1. Jei remdamasi šio reglamento 5 straipsnyje nurodytu nuodugniu tyrimu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs disbalansas, apie tai ji informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, o jei disbalansas yra susijęs su pokyčiais kitoje valstybėje narėje – ir pastarąją valstybę narę. Remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba atitinkamai valstybei narei gali teikti reikiamas rekomendacijas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Laikoma, kad Taryba Komisijos rekomendaciją priėmė, jei per dešimt dienų nuo rekomendacijos priėmimo Komisijoje Taryba neatmetė jos kvalifikuota balsų dauguma.

2. Apie savo rekomendacijas Taryba informuoja Europos Parlamentą. Tarybos rekomendacijos skelbiamos viešai.

2a. Tarybos ir Komisijos rekomendacijose nesikišama į sritis, kurios akivaizdžiai nepriklauso Sąjungos kompetencijai, pvz., darbo užmokesčio nustatymas. Taryba ir Komisija ypatingą reikšmę teikia nacionalinei darbo rinkos praktikai ir tradicijoms, kurios turėtų būti lemiamas veiksnys rengiant visas rekomendacijas, susijusias su socialinių partnerių pareigomis ar jų ypatinga padėtimi socialiniame dialoge.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, bent kartą per metus prieš kiekvieną biudžeto planavimo laikotarpį persvarsto šias rekomendacijas ir prireikus gali jas iš dalies keisti pagal 1 dalį.

III skyrius

Perviršinio disbalanso procedūra

7 straipsnis

Perviršinio disbalanso procedūros inicijavimas

1. Jei remdamasi 5 straipsnyje nurodytu nuodugniu tyrimu Komisija mano, kad atitinkamoje valstybėje narėje susidaręs perviršinis disbalansas, apie tai ji informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei disbalansas susijęs su ekonominiais ar finansiniais pokyčiais kitoje valstybėje narėje, pastaroji valstybė narė taip pat informuojama. Komisija taip pat informuoja atitinkamas Europos priežiūros institucijas ir Europos sisteminės rizikos valdybą, kurios imasi būtinų veiksmų.

2. Remdamasi Komisijos rekomendacija ir atsižvelgdama į viešąsias diskusijas Europos Parlamente, pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį Taryba gali priimti rekomendacijas atitinkamai valstybei narei, kuriose pareiškiama, kad susidarė perviršinis disbalansas ir rekomenduojama atitinkamai valstybei narei imtis taisomųjų veiksmų. Laikoma, kad Taryba Komisijos rekomendaciją priėmė, jei per dešimt dienų nuo rekomendacijos priėmimo Komisijoje Taryba neatmetė jos kvalifikuota balsų dauguma. Susijusi valstybė narė gali reikalauti, kad būtų sušauktas neeilinis Tarybos posėdis, kuriame balsuojama dėl sprendimo.

▌Rekomendacijose nurodomas disbalanso pobūdis ir išdėstomos politikos rekomendacijos, kurių reikia laikytis, taip pat nustatomas terminas, iki kurio atitinkamos valstybės narės turi pateikti taisomųjų veiksmų planą. Kaip numatyta SESV 121 straipsnio 4 dalyje, Taryba gali viešai paskelbti savo rekomendacijas.

8 straipsnis

Taisomųjų veiksmų planas

1. Visos valstybės narės, kurioms pradėta perviršinio disbalanso procedūra, Tarybai ir Komisijai teikia rekomendacijomis paremtus taisomųjų veiksmų planus iki termino, kuris nustatomas rekomendacijose pagal 7 straipsnį, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo. Taisomųjų veiksmų plane išdėstomi specifiniai ir konkretūs politikos veiksmai, kuriuos atitinkama valstybė narė įgyvendino arba ketina įgyvendinti, ir pateikiamas jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Taisomųjų veiksmų plane atsižvelgiama į šių politikos priemonių socialinį poveikį, be to, jis turi būti suderintas su bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis ir užimtumo gairėmis.

1a. Taisomųjų veiksmų planas turi derintis su Stabilumo ir augimo paktu, stabilumo ir konvergencijos programomis, nacionalinėmis reformų programomis bei vidutinio ir ilgo laikotarpio tikslais – konvergencija ir Sąjungos strategija, skirta ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti.

2. Per du mėnesius po taisomųjų veiksmų plano pateikimo remdamasi Komisijos ataskaita Taryba įvertina taisomųjų veiksmų planą. Jei jis laikomas pakankamu, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, jam pritaria parengdama rekomendaciją, kurioje išdėstomi reikiami konkretūs veiksmai ir terminai, iki kurių reikia jų imtis, ir nustatomas priežiūros tvarkaraštis, tinkamai atsižvelgiant į perdavimo kanalus ir pripažįstant, kad nuo taisomųjų veiksmų patvirtinimo iki faktinio disbalanso panaikinimo galimas ilgas laikotarpis.

Jei veiksmai, kurių imtasi arba kurie numatyti taisomųjų veiksmų plane, arba jų įgyvendinimo tvarkaraštis laikomi nepakankamais rekomendacijoms įgyvendinti, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba priima valstybei narei skirtą rekomendaciją, pagal kurią naujas taisomųjų veiksmų planas įprastai turi būti pateikiamas per du mėnesius. Naujas taisomųjų veiksmų planas nagrinėjamas pagal šioje dalyje nustatytą procedūrą.

Laikoma, kad Taryba Komisijos pasiūlymus priėmė, jei per dešimt dienų nuo pasiūlymų priėmimo Komisijoje Taryba neatmetė jų kvalifikuota balsų dauguma. Susijusi valstybė narė gali reikalauti, kad būtų sušauktas neeilinis Tarybos posėdis, kuriame balsuojama dėl sprendimo.

3. Taisomųjų veiksmų planas, Komisijos ataskaita ir 2 dalyje nurodytas Tarybos raginimas skelbiami viešai.

9 straipsnis

Taisomųjų veiksmų stebėsena

1. Komisija stebi ▌taisomųjų veiksmų plano įgyvendinimą atitinkamoje valstybėje narėje. Šiuo tikslu valstybė narė Tarybai ir Komisijai periodiškai teikia pažangos ataskaitas, kurių teikimo dažnį Taryba nustato 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoje rekomendacijoje.

Valstybei narei pateikus pažangos ataskaitą, Euro grupės pirmininkas ir atsakingas Komisijos narys pateikia pranešimą Europos Parlamentui.

2. Valstybių narių pažangos ataskaitas Taryba skelbia viešai.

3. Komisija vykdo priežiūros vizitus į atitinkamą valstybę narę, kad galėtų stebėti taisomųjų veiksmų plano įgyvendinimą, palaikydama ryšį su ECB tais atvejais, kai šie vizitai susiję su valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euras, arba valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis VKM II. Šiais vizitais siekiama susidaryti aiškų ir subalansuotą vaizdą apie makroekonominę padėtį. Taigi į dialogą atitinkamais atvejais aktyviai įtraukiami socialiniai partneriai ir kiti nacionaliniai suinteresuotieji subjektai.

4. Jei atitinkamos ekonominės aplinkybės dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valstybės narės, labai pasikeičia, remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba gali iš dalies keisti rekomendacijas, priimtas pagal 7 straipsnį, laikydamasi tame pačiame straipsnyje išdėstytos procedūros. Atitinkama valstybė narė teikia peržiūrėtą taisomųjų veiksmų planą, kuris vertinamas pagal 8 straipsnyje išdėstytą procedūrą.

10 straipsnis

Taisomųjų veiksmų įvertinimas

1. Remdamasi Komisijos ataskaita Taryba įvertina, ar atitinkama valstybė narė ėmėsi rekomenduotų taisomųjų veiksmų pagal rekomendaciją, pateiktą pagal 8 straipsnio 2 dalį.

1a. Remiantis SESV 121 straipsnio 3 dalimi parengiama papildoma Komisijos ataskaita, kurioje, atsižvelgiant į kai kuriuos Sąjungos lygmens aspektus, pvz., paklausos lygį Sąjungoje, galimybes rinkose, kreditavimo sąlygas, fiskalines investicijų galimybes, finansinę paramą, skirtą „besivejantiems“ regionams, ir t. t., įvertinama, ar makroekonominis disbalansas Sąjungoje sumažėjo. Laikoma, kad Taryba Komisijos ataskaitą priėmė, jei per dešimt dienų nuo ataskaitos priėmimo Komisijoje Taryba neatmetė jos kvalifikuota balsų dauguma.

2. Komisijos ataskaita skelbiama viešai.

3. Taryba atlieka viešai skelbiamą įvertinimą iki termino, kurį ji nustatė savo rekomendacijose, priimtose pagal 8 straipsnio 2 dalį.

4. Nusprendusi, kad valstybė narė nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba priima▌ rekomendaciją▌, kurioje nurodo, kad nesilaikoma reikalavimų, ir nustato naują taisomųjų veiksmų terminą▌. Komisija suteikia valstybei narei galimybę per dešimt dienų pasiaiškinti dėl reikalavimų nesilaikymo. Priimdama savo rekomendaciją Komisija atsižvelgia į valstybės narės paaiškinimus. Laikoma, kad Taryba Komisijos rekomendaciją priėmė, jei per dešimt dienų nuo rekomendacijos priėmimo Komisijoje Taryba neatmetė jos kvalifikuota balsų dauguma. Susijusi valstybė narė gali reikalauti, kad būtų sušauktas neeilinis Tarybos posėdis, kuriame balsuojama dėl sprendimo.

4a. Remdamasi Komisijos rekomendacija pagal 4 dalį, Taryba priima peržiūrėtas rekomendacijas pagal 7 straipsnį, nustatydama kitą taisomųjų veiksmų, kurie iš naujo įvertinami pagal šį straipsnį, terminą.

5. Jei Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, nusprendžia, kad valstybė narė ėmėsi rekomenduotų taisomųjų veiksmų, perviršinio disbalanso procedūra laikinai sustabdoma. Stebėsena tęsiama laikantis tvarkaraščio, nustatyto rekomendacijose pagal 8 straipsnio 2 dalį. Taryba viešai paskelbia priežastis, dėl kurių procedūra laikinai sustabdoma, pripažindama, kad valstybė narė ėmėsi taisomųjų politikos veiksmų. Laikoma, kad Taryba Komisijos rekomendaciją priėmė, jei per dešimt dienų nuo rekomendacijos priėmimo Komisijoje Taryba neatmetė jos kvalifikuota balsų dauguma.

5a. Jei Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija pagal 10 straipsnio 4 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį, nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė rekomenduotų taisomųjų veiksmų, Tarybos sprendimas turi būti vykdomas pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2011.

6. Atitinkamoms valstybėms narėms taikomos procedūros sustabdymą Taryba periodiškai persvarsto pagal 1–5 dalyse nustatytą procedūrą.

11 straipsnis

Perviršinio disbalanso procedūros nutraukimas

Perviršinio disbalanso procedūra nutraukiama, kai remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba nusprendžia, kad valstybėje narėje nebėra perviršinio disbalanso pagal 2 straipsnio b punktą.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

11a straipsnis

Parlamentų posėdis

Kai siūlomas kompetentingo Europos Parlamento komiteto ir valstybės narės posėdis, kuriame turi būti pateikti paaiškinimai dėl pozicijos, reikalingų veiksmų arba nukrypimo nuo reikalavimų, šis posėdis surengiamas globojant vienai iš šių institucijų:

a) Europos Parlamentui,

b) valstybės narės parlamentui arba

c) Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parlamentui.

-12 straipsnis

Dialogo ir priežiūros vizitai

1. Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių valdžios institucijomis pagal šio reglamento tikslus. Šiuo tikslu Komisija visose valstybėse narėse vykdo vizitus nuolatinio dialogo ir, atitinkamais atvejais, priežiūros tikslais.

2. Rengdama vizitus dialogo ir priežiūros tikslais, Komisija prireikus perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.

3. Komisija vykdydama vizitus dialogo tikslais įvertina tikrąją ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustato grėsmes ar galimus sunkumus, susijusius su šio reglamento tikslų laikymusi.

4. Komisija vykdydama vizitus priežiūros tikslais stebi procesus ir patikrina, ar buvo imtasi priemonių vadovaujantis Tarybos ar Komisijos sprendimais pagal šio reglamento tikslus.

Priežiūros vizitai atliekami visais atvejais, kai pateikiamos rekomendacijos. Komisija gali pakviesti ECB ar kitų susijusių institucijų atstovus dalyvauti priežiūros vizituose.

5. Komisija nuolat informuoja Ekonomikos ir finansų komitetą apie dialogo ir priežiūros vizitų išvadas.

6. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų vizitams dialogo ir priežiūros tikslais palengvinti. Valstybės narės Komisijai paprašius arba savanoriškai teikia pagalbą visoms atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms, besiruošiančioms vizitams dialogo ir priežiūros tikslais ir juos vykdančioms.

12a straipsnis

Dialogas makroekonominio disbalanso ir biudžeto priežiūros klausimu

Siekiant skatinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą su nacionaliniais parlamentais, vyriausybėmis ir kitomis atitinkamomis valstybių narių įstaigomis ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali organizuoti viešas diskusijas Tarybos ir Komisijos vykdomos makroekonomikos ir biudžeto priežiūros klausimu.

-12b straipsnis

Delegavimo įgyvendinimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 3 straipsnio 3b ir 4 dalyse nurodytus deleguotuosius teisės aktus ketverių metų laikotarpiui nuo …[4]*. Komisija parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba paprieštarauja tokiam pratęsimui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 3b ir 4 dalyse nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 3 straipsnio 3b ir 4 dalis priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei Europos Parlamentas arba Taryba per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tokį aktą dienos nepareiškė savo prieštaravimo arba jei iki šio termino pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad neketina prieštarauti. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dar trims mėnesiams.

-12 c straipsnis

Peržiūra

1. Ne vėliau kaip ...[5]**, o po to kas treji metai Komisija skelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Toje ataskaitoje, be kita ko, įvertinama:

a) ar taikant rezultatų suvestinės rodiklius ir ribas pavyko nustatyti atsirandantį disbalansą ir stebėti jo pokyčius;

b) veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo pagal SESV pažanga.

2. Ataskaita ir visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

12a straipsnis

Ataskaita

1. Po to kasmet Komisija skelbia šio reglamento taikymo ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui.

2. Ataskaita ir visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant Semestrą.

Priimta

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

AIŠKINAMOJI DALIS

-Šešis 2010 m. rugsėjo 29 d. Komisijos priimtus teisėkūros pasiūlymus dėl ekonomikos valdymo su giliu atsakomybės jausmu nagrinės šeši pranešėjai, siekiantys užtikrinti visų teisėkūros dokumentų nuoseklumą. Šis paketas turi didelės reikšmės ES, o ypač euro zonos, ateičiai. Parlamentas ketina patobulinti Komisijos pasiūlymą, siekdamas nustatyti tvirtą ir nuoseklią sistemą ateinantiems dešimtmečiams, kuria būtų užtikrintas fiskalinės drausmės ir ekonominio augimo bei užimtumo tikslinių rodiklių suderinamumas Sąjungoje ir visose valstybėse narėse. Tik su šia sąlyga bus užtikrintas Sąjungos ir euro zonos stabilumas ir tvarumas.

-Šis uždavinys sprendžiamas ypač sunkiu Sąjungai ir euro zonai metu, kai jose kyla su augimu, užimtumu ir vidaus skirtumais susijusios įtampos, gerokai sustiprintos didelės tarptautinės krizės, tačiau kartu tai tinkamas laikas keisti, išbaigti ir ištaisyti esamą modelį atsižvelgiant į praeities ir dabarties patirtį. Tai pirmas kartas, kai Parlamentas su Taryba priima bendrą sprendimą Sąjungos makroekonominės raidos ir fiskalinės drausmės klausimais. Pranešėjai žino, kad, atsižvelgiant į Lisabonos sutartimi suteiktas šias naujas galias, siekiant galutinio konsensuso Tarybai reikalingas Parlamento pritarimas.

-Ekonomikos valdymas turi būti stiprinamas kartu didinant priimamų sprendimų demokratinį teisėtumą, o tam reikalingas ne tik atitinkamų suinteresuotų subjektų, bet ir, be kita ko, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento glaudesnis ir savalaikiškesnis dalyvavimas viso proceso metu.

-Pranešėjai pabrėžia, kad į teisės aktus turėtų būti įtraukta naujojo Europos ekonominio semestro sistema (ir ne tik kaip Tarybos patvirtintas elgesio kodas). Semestras turės būti esmine priemone, užtikrinančią darną tarp Stabilumo ir augimo pakto, stabilumo ir konvergencijos programų, nacionalinių reformų programų bei tarp šių priemonių ir vidutinio ir ilgo laikotarpio tikslų – konvergencijos ir Sąjungos strategijos, skirtos ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti. Stabilumo ir augimo paktas ir visa ekonomikos valdymo sistema turėtų padėti įgyvendinti ir atitikti ES strategiją, skirtą ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, taip pat tikslą didinti visų valstybių narių konkurencingumą ir socialinį stabilumą visuose Sąjungos regionuose.

-Makroekonominio disbalanso prevencija ir ištaisymas yra veiksminga priemonė problemoms, kylančioms dėl vidutinio ir ilgo laikotarpio struktūrinių tendencijų, didėjančios divergencijos Sąjungoje (ypač euro zonoje) ir platesnio pavienių valstybių narių politikos poveikio, spręsti. Kadangi ši strategija sudėtinga ir nauja, jai būtina parengti rezultatų suvestinę, kurioje būtų nedaug, bet pakankamai rodiklių (dėl kurių susitars Taryba ir Parlamentas), taip pat būtų nustatytos viršutinės ir apatinės ribos. Rezultatų suvestinė neturi būti aiškinama savaime, ją papildys nuodugni ekonominė analizė ir vietoje vykdomos dialogo ir priežiūros misijos.

-Sankcijos turi būti taikomos už sukčiavimą ar nenorą veikti pagal sutartas rekomendacijas nepateikus priimtino pasiaiškinimo, bet ne už nepajėgumą pasiekti siūlomų tikslų. Turi būti įvertintas tikras visų šaliai taikomų sankcijų veiksmingumas bei jų jungtinis ir prociklinis poveikis, o bendrai baudų sumai turi būti nustatyta viršutinė riba. Sumokėtos baudos taps nuolatinio krizių valdymo mechanizmo centrinio fondo įplaukomis. Kaip papildinį sankcijoms reikia ištirti paskatų galimybę, o tiek vienos, tiek kitos turėtų būti šio mechanizmo dalimi.

-Patobulinta ekonomikos valdymo sistema negali būti atsieta nuo sustiprinto finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros (įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą rizikos ribojimo makrolygiu priežiūrą).

-Patirtis, įgyta per pirmąjį ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, rodo akivaizdų poreikį patobulinti ekonomikos valdymo sistemą, kuri turėtų būti sukurta remiantis stipresniu valstybių narių įsipareigojimu laikytis bendrai sutartų taisyklių ir politikos krypčių bei tvirtesne nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema Europos lygmeniu – šie du elementai yra tvaraus, subalansuoto visos Sąjungos ekonominio augimo sistemos dalis. Taigi pranešėjai teikia pirmenybę plačiai valdymo sistemos pertvarkai, paremtai Bendrijos (Sąjungos) metodu.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Mrs Sharon Bowles

Pirmininkė

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

BRIUSELIS

Subject:  Nuomonė dėl teisinio pagrindo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo ( COM(2010)0527 – C7‑0301/2010 – 2010/0281(COD) )

Gerb. Sh. Bowles

2011 m. kovo 4 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalį, kad šis apsvarstytų įvairių pasiūlymų dėl teisės aktų, kurių teisinio pagrindo pakeitimų pateikė Jūsų komitetas kaip atsakingas komitetas ir (arba) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2011 m. balandžio 12 d. posėdyje.

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketu siekiama patenkinti poreikį labiau koordinuoti ir glaudžiau stebėti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje vykdomą ekonomikos politiką.

Paketą sudaro šeši pasiūlymai dėl teisės aktų.

Priede pateikiama šių atskirų pasiūlymų analizė. Patogumo sumetimais kiekvienu atveju atskirai toliau pateikiamos komiteto išvados dėl teisinio pagrindo tinkamumo.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo(( COM (2010)0527 , 2010/0281(COD) )

Vienintelis pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra išplėsti ekonominės priežiūros procedūrą, kaip leidžiama pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį. Taigi, atrodo, kad šis teisinis pagrindas yra tinkamas.

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų ( COM (2010) 523 galutinis, 2010/ 0277 (NLE))

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – skatinti fiskalinę atsakomybę nustatant minimalius nacionalinių sistemų reikalavimus ir užtikrinti perviršinio deficito procedūros veiksmingumą. Taigi atrodo, kad Komisijos pasiūlytas teisinis pagrindas, t. y. SESV 126 straipsnio 14 dalies trečia pastraipa yra tinkamas.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (( COM(2010)0526 , 2010/0280(COD) )

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti geresnį valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Taigi atrodo, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis yra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

- Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ( COM (2010)0522 galutinis, 2010/0276(CNS) )

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – nustatyti išsamias taisykles, kurių turi būti laikomasi taikant perviršinio deficito procedūrą, vienintelis tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 126 straipsnio 14 dalis.

- Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (( COM(2010)0524 , 2010/0278(COD) )

Manoma, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su SESV 136 straipsniu yra tinkamas teisinis pagrindas.

-Pasiūlymas dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (( COM(2010)0525 , 2010/0279(COD) )

Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslą, t. y. stiprinti veiksmingą makroekonominio disbalanso naikinimą euro zonoje, atrodo, kad tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 121 straipsnio 6 dalis kartu su 136 straipsniu.

2011 m. balandžio 12 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai nusprendė Jums pateikti minėtąsias rekomendacijas[6].

Pagarbiai

Klaus-Heiner Lehne

Priedas

Priedas

Tema: Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo ( COM (2010) 527 , 2010/0281 (COD) ) teisinis pagrindas.

Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketą sudaro šeši pasiūlymai, kuriais siekiama pagerinti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) vykdomos ekonomikos politikos koordinavimą ir priežiūrą atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą, t. y. naują priežiūros ciklą siekiant sujungti procesus pagal Stabilumo bei augimo pakto[7] nuostatas ir bendrąsias ekonomikos politikos gaires.

Minėtieji pasiūlymai – tai atsakas į esamos sistemos trūkumus, pasireiškusius įvykus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei. Du iš minėtųjų pasiūlymų susiję su perviršinio deficito procedūra, jie abu grindžiami SESV 126 straipsnio 14 dalimi. Kiti keturi pasiūlymai susiję su daugiašale priežiūros sistema ir grindžiami 121 straipsnio 6 dalimi. Du iš jų ( COM (2010) 0524 ir COM (2010) 0525 ) grindžiami SESV 121 straipsnio 6 dalimi kartu su 136 straipsniu.

Pasiūlymai pateikti remiantis dviem Komisijos komunikatais[8] ir Europos Vadovų Tarybos 2010 m. birželio mėn. susitarimu dėl poreikio sustiprinti valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimą. Ekonomikos valdysenos teisės aktų paketas buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 29 d.

Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo (toliau – pasiūlymas) papildoma pagal strategiją „Europa 2020“ numatyta daugiašalė priežiūros tvarka, įtraukiant visiškai naują elementą, t. y. perviršinio disbalanso procedūrą. Aiškinamajame memorandume nurodyta, kad šiuo pasiūlymu sukuriama makroekonominio disbalanso problemų nustatymo ir sprendimo sistema[9]. Šis pasiūlymas turėtų būti nagrinėjamas kartu su reglamentu dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti. Abu šie aktai sudaro visavertį makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo mechanizmą.

Atsakingas komitetas (ECON) ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pateikė pakeitimų, kuriais siekiama pakeisti vienu straipsniu (121 straipsnio 6 dalimi) grindžiamą teisinį pagrindą į keliais straipsniais – 121 straipsnio 6 dalimi ir 148 straipsnio 3 dalimi arba 121 straipsnio 6 dalimi kartu su 136 straipsniu – grindžiamą teisinį pagrindą.

Bendrosios aplinkybės

Kaip savo Aiškinamajame memorandume pabrėžia Komisija[10], ES reikia didesnės ekonominės priežiūros, kuri turėtų apimti visas susijusias ekonomikos sritis. Taigi makroekonominis disbalansas turėtų būti vertinamas kartu su fiskaline politika ir ekonomikos augimą skatinančiomis struktūrinėmis reformomis. Galima apibrėžti tendenciją, kuriai būdingas ne tik ekonominės politikos priežiūros išplėtimas, kad ji apimtų ne tik biudžeto priežiūrą, siekiant išvengti pernelyg didelio makroekonominio disbalanso, bet ir fiskalinės priežiūros stiprinimas.

Makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo mechanizmą sudaro du pasiūlymų projektų paketai.

Pirmąjį priemonių paketą sudaro pasiūlymas dėl reglamento dėl perviršinio disbalanso procedūros, kuriuo siekiama sukurti makroekonominio disbalanso problemų nustatymo ir sprendimo sistemą. Ją sudaro reguliariai atliekamas disbalanso rizikos vertinimas siekiant spręsti makroekonominio disbalanso problemas, kartu su taisyklėmis, skirtomis sudaryti sąlygas imtis taisomųjų veiksmų.

Antrajame pasiūlymo projekte pagrindinis dėmesys skiriamas perviršinio makroekonominio disbalanso naikinimo priemonių vykdymo užtikrinimui. Jis taikytinas tik eurą įsivedusioms valstybėms narėms ir sudaro paskatas valstybėms narėms kuo anksčiau spręsti makroekonominio disbalanso problemas ir prireikus užtikrinti tinkamų korekcinių priemonių taikymą.

Siūlomi teisiniai pagrindai

121 straipsnio 6 dalis

6. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti 3 ir 4 dalyse nurodytos daugiašalės priežiūros tvarkos išsamias taisykles[11].

121 straipsnio 3 dalis

Kad užtikrintų glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais pranešimais, stebi kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos ekonominius pokyčius bei ar ekonominė politika atitinka 2 dalyje minėtas bendras gaires ir reguliariai atlieka nuodugnų įvertinimą. Dėl tokios daugiašalės priežiūros valstybės narės Komisijai siunčia informaciją apie svarbias priemones, kurių jos imasi ekonominės politikos srityje, ir kitokią jų požiūriu reikalingą informaciją.

148 straipsnio 3 ir 4 dalys

3. Kiekviena valstybė narė pateikia Tarybai ir Komisijai metų pranešimą apie svarbiausias priemones, kurių buvo imtasi užimtumo politiką įgyvendinant pagal šio straipsnio 2 dalyje paminėtas užimtumo politikos gaires.

4. Taryba, remdamasi šio straipsnio 3 dalyje paminėtais pranešimais ir susipažinusi su Užimtumo komiteto nuomone, valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą kasmet nagrinėja atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali teikti valstybėms narėms rekomendacijas, jei mano, kad tokiam nagrinėjimui to reikia.

136 straipsnis

1.

Siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus 126 straipsnio 14 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:

(a)  sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

(b)  nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą.

2. Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

Minėtų narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

Teisingumo Teismo pozicija

Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką, iš esmės priemonė turi būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Jei išnagrinėjus Bendrijos priemonės tikslą ir turinį paaiškėja, kad ja siekiama dvejopo tikslo arba kad ją sudaro du komponentai, priklausantys skirtingų teisinių pagrindų taikymo sritims, ir vieną iš kurių galima laikyti pagrindiniu arba svarbiausiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikia pagrindiniam arba svarbiausiam tikslui ar komponentui[12].

Tačiau jeigu išimties tvarka nustatoma, kad minėtąja priemone tuo pat metu siekiama keleto tikslų arba ją sudaro keletas neatsiejamai susijusių komponentų, kurių nei vienas nėra šalutinis ir netiesioginis vienas kito atžvilgiu, tokia priemonė turės būti grindžiama įvairiais derančiais teisiniais pagrindais[13].

Siūlomų teisinių pagrindų analizė

Pagal 3 konstatuojamąją dalį šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti valstybių narių ekonominės politikos priežiūrą „siekiant išvengti pernelyg didelio makroekonominio disbalanso susidarymo ir padėti valstybėms narėms, kuriose jis susidaro, parengti taisomuosius planus iki nuokrypių įsigalėjimo“. Siekiant šio tikslo, įtvirtinamos nuostatos dėl disbalanso nustatymo (II skyriaus 3–5 straipsniai), prevencijos (II skyriaus 6 straipsnis) ir makroekonominio disbalanso naikinimo (III skyriaus 7–11 straipsniai).

Pagal pasiūlymą dėl reglamento numatytas reguliarus disbalanso rizikos vertinimas, remiantis rodiklių rezultatų suvestine bei atliekant išsamius šalių padėties tyrimus. Kai būtina, Taryba gali pateikti konkrečias rekomendacijas valstybei narei, kurioje nustatytas disbalansas arba disbalanso rizika. Be to, Taryba gali nustatyti rimtą disbalansą arba disbalansą, kuris kelia grėsmę EPS veikimui. Šiuo atveju pradedama vykdyti perviršinio disbalanso procedūrą. Taryba gali rekomenduoti atitinkamai valstybei narei imtis taisomųjų veiksmų iki nustatyto termino ir pateikti taisomųjų veiksmų planą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atrodo, kad vienintelis pasiūlymo dėl reglamento tikslas yra išplėsti ekonominės priežiūros procedūrą, kaip leidžiama pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį. Taigi pasiūlymo teisinis pagrindas atrodo tinkamas.

Be to, neatrodo, kad reikėtų pridėti papildomus straipsnius, nurodytus atsakingų komitetų pateiktuose pakeitimuose.

Visų pirma, kadangi 121 straipsnio 6 dalyje jau pateikiama nuoroda į 3 dalį, nebūtina pridėti 121 straipsnio 3 dalies kaip atskiro teisinio pagrindo.

Antra, 148 straipsnis priklauso IX antraštinei daliai („Užimtumas“). Pagal šias nuostatas Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina gaires, į kurias valstybės narės privalo atsižvelgti vykdydamos savo užimtumo politiką. Pagal 148 straipsnio 3 ir 4 dalis Taryba nagrinėja valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires ir pateikia valstybėms narėms rekomendacijas. Šios nuostatos stricto sensu nėra teisės akto teisinis pagrindas.

Taigi 148 straipsnio 3 ir 4 dalys negali būti tinkamas siūlomo reglamento, kuriuo aiškiai siekiama išplėsti ekonominės politikos priežiūrą, teisinis pagrindas.

Trečia, dėl jokio siūlomo teisės akto elemento nėra pagrįsta papildomai įtraukti SESV 136 straipsnį kaip teisinį pagrindą.

Išvada

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, akivaizdu, kad SESV 121 straipsnio 6 dalis yra vienintelis tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

23.3.2011

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo

( COM(2010)0527 – C7‑0301/2010 – 2010/0281(COD) )

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pagrindiniai faktai

2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pateikė teisės aktų paketą. Šiais teisės aktais siekiama stiprinti ES ir euro zonos ekonomikos valdymą. Pakete pateikiami šeši pasiūlymai: keturiuose aptariami fiskaliniai klausimai, įskaitant Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reformą, o dviem naujais reglamentais siekiama padėti nustatyti ir spręsti kylančias makroekonominio disbalanso problemas ES ir euro zonoje.

Siekdama išplėsti ES ekonominės priežiūros veiklą ir taikyti ją ne tik fiskalinėms sritims, Komisija paskutiniuose dviejuose pasiūlymuose pateikia keletą naujų elementų, susijusių su makroekonominio disbalanso priežiūra ir naikinimu. Prevencinę šių elementų dalį sudaro tokie veiksmai, kaip reguliarus rizikos ir disbalanso vertinimas, remiantis rodiklių rezultatų suvestine, bei išsamūs šalių padėties tyrimai. Kai būtina, Taryba gali pateikti konkrečias rekomendacijas valstybei narei, kurioje užregistruotos rimtos disbalanso problemos arba disbalansas, kuris kelia grėsmę EPS veikimui. Be to, pasiūlyme dėl „vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti“ pateikiamais taisomaisiais veiksmais numatoma, kad euro zonai priklausančioms valstybėms narėms, kurios nepakankamai laikosi joms skirtų rekomendacijų, gali būti taikoma perviršinio deficito procedūra ir, galiausiai, joms gali būti skiriamos sankcijos, pvz. metinės baudos.

Pastabos

Komisijos pasiūlymuose pateikiama daug pagrįstų idėjų. Apskritai, nuomonės referentė pritaria Komisijai, kad būtina kurti naują struktūrinę neigiamo makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo kiekvienoje valstybėje narėje procedūrą. Nuomonės referentė primena, kad Komisijos komunikate „EPS@10“ jau buvo atkreiptas dėmesys į padidėjusius skirtumus tarp valstybių narių dar prieš krizę ir kad Europos Parlamento rezoliucijoje dėl EPS@10 išsamiai aptariamas šis klausimas. Taigi šiems skirtumams ir disbalansui stebėti ir užkirsti jiems kelią skirta priemonė yra labai reikalinga. Tačiau nuomonės referentė mano, kad būtina atlikti keletą pakeitimų siekiant užtikrinti, kad valstybių narių disbalansas ir nuokrypiai būtų veiksmingai nustatyti, jiems būtų užkirstas kelias arba jie būtų visiškai panaikinti. Taigi nuomonės referentė pateikia keletą Komisijos pasiūlymo dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo ir pasiūlymo dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje, pakeitimų:

– Į ES priežiūros sistemą, šalia bendro pobūdžio ekonominių ir finansinių aspektų, turėtų būti įtraukti užimtumo ir socialiniai aspektai. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 148 straipsnis turėtų būti įtrauktas kaip priežiūros sistemos prevencinės dalies teisinis pagrindas, o minėtajame reglamente turėtų būti vienodai nagrinėjami makroekonominio ir socialinio disbalanso prevencija ir naikinimas. Tokiu būdu būtų užtikrintas labiau suderinto ekonominio ir socialinio metodo taikymas.

– Atsižvelgiant į pirmesnę nuostatą, vertinant disbalansą turėtų būti atsižvelgta į SESV 148 straipsniu grindžiamas priemones, visų pirma į valstybių narių užimtumo politikos gaires, ir jos turėtų būti papildytos specialiomis socialinio disbalanso nustatymo ir prevencijos priemonėmis. Užimtumo komitetas (EMCO) ir Socialinės apsaugos komitetas (angl. SPC) turėtų aktyviai dalyvauti visose svarbiose priežiūros procedūrose.

– Vadovaudamasi SESV 290 straipsniu ir priimdama deleguotus teisės aktus, Komisija turėtų reguliariai tvirtinti ir atnaujinti rodiklių suvestinę, kuri būtų naudojama kaip ankstyvo disbalanso nustatymo ir stebėsenos priemonė. Pagrindiniai rodikliai turėtų būti užimtumas, nedarbas, skurdas ir mokesčių aspektai.

– Disbalanso naikinimo sistema turėtų ne tik didinti euro zonai priklausančių valstybių narių biudžetinę drausmę. Ji turėtų būti sukurta taip, kad būtų išvengiama asimetrinių sukrėtimų atsiradimo ir būtų prisidedama siekiant tvaraus augimo ir kuriant darbo vietas. Jos veikimas turėtų prisidėti siekiant ES augimo ir užimtumo tikslų, kurie nustatyti strategijoje „Europa 2020“.

– Be to, taisomųjų veiksmų sistema, įskaitant perviršinio disbalanso naikinimą, turėtų apimti ne tik nuobaudas (sankcijas), bet ir paskatas. Prieš priimant bet kokį sprendimą dėl sankcijos ar nuobaudos skyrimo valstybei narei, turėtų būti atliktas socialinio poveikio vertinimas.

– Iš valstybių narių, kurios nesilaiko atitinkamų rekomendacijų, surinktos lėšos už baudas turėtų būti naudojamos ES ilgalaikių investicijų ir planiniams užimtumo tikslams remti, o ne, kaip siūlo Komisija, skirstomos tik toms valstybėms narėms, kurioms nereikėjo taikyti jokios papildomos procedūros.

Galiausiai, nuomonės referentė mano, kad itin svarbu, jog visame priežiūros procese būtų sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo. Be to, patikimos ir skaidrios priežiūros sistemos būtinos sąlygos yra reguliarios konsultacijos su socialiniais partneriais ir aktyvesnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

Pavadinimas

Pagrindimas

Į naująją ES priežiūros sistemą, šalia bendro pobūdžio ekonominių ir finansinių aspektų, turėtų būti įtraukti užimtumo ir socialiniai aspektai. Taigi siūlomame reglamente turėtų būti kalbama ir apie makroekonominį, ir apie socialinį disbalansą ES.

.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 nurodomoji dalis

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

1 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnis

Pagrindimas

Į naująją ES priežiūros sistemą, šalia bendro pobūdžio ekonominių ir finansinių aspektų, turėtų būti įtraukti užimtumo ir socialiniai aspektai. Taigi siūlomame reglamente turėtų būti kalbama ir apie makroekonominį, ir apie socialinį disbalansą ES.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio a punktas

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio b punktas

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 4 dalis

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies a punktas

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalis

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

-12 straipsnis (naujas)

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

-12 a straipsnis (naujas)

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedas (naujas)

PROCEDŪRA

PROCEDŪRA