Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0201/2011

30.5.2011

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

( COM(2010)0791 – C7‑0012/2011 – 2011/0001(COD) )

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Mitro Repo

PR_COD_1amCom

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  6

PROCEDŪRA  11

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

( COM(2010)0791 – C7‑0012/2011 – 2011/0001(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai ( COM(2010)0791 ),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0012/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 5 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ( A7-0201/2011 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento – iš dalies keičiantis aktas

1 straipsnio įžanginė dalis ir -1 punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004

21 a straipsnis (naujas)

AIŠKINAMOJI DALIS

I.  Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje), kuris įsigaliojo 2006 m. gruodžio 29 d.

Reglamente siekiama panaikinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis, su kuriomis susiduria už vykdymą atsakingos valdžios institucijos, siekdamos nustatyti, ištirti ir nutraukti ar uždrausti vartotojų interesus ginančių teisės aktų pažeidimus visoje ES. Reglamente siekiama veiksmingai ir efektyviai išspręsti tarpvalstybiniu mastu veikiančių sukčiaujančių prekiautojų problemą, kuri kliudo veiksmingai veikti vidaus rinkai, ir taip padidinti vartotojų pasitikėjimą priimant pasiūlymus iš užsienio ir neleidžiant pardavėjams ir tiekėjams išsisukti nuo vykdymo ar daryti žalą teisės aktų besilaikantiems pardavėjams ir tiekėjams.

Reglamento tikslų siekiama įsteigiant visos ES viešosios valdžios institucijų, atsakingų už vartotojų teisių apsaugos teisės aktų vykdymą valstybėse narėse, tinklą (Bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje tinklas), kuris pradėjo veiklą 2006 m. gruodžio mėnesį. Reglamente dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje iš dalies suderinamos institucijų tyrimo ir įgyvendinimo galios ir nurodomi keitimosi atitinkama informacija ir (arba) veiksmų, skirtų užkirsti kelią pažeidimams tarpvalstybinio pobūdžio atvejais, vykdymo mechanizmai.

II.  Šio pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Reglamentu įsteigtas tinklas stebi ir užtikrina teisės aktų, kuriais ginami vartotojų interesai, vykdymą. Bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje tinklo taikymo sričiai priskiriami teisės aktai išvardyti Reglamento priede. Siūlomu dalinio keitimo reglamentu siekiama atnaujinti priedo turinį, atsižvelgiant į naujausius vartotojų apsaugos teisės aktų pokyčius.

Priedas bus atnaujinamas iš jo išbraukiant teisės aktus, kurie neaktualūs nacionalinių institucijų, atsakingų už vykdymą, bendradarbiavimui vartotojų apsaugos srityje, ir nuorodas į nebegaliojančius senus teisės aktus pakeičiant nuorodomis į naujus vartotojų apsaugos teisės aktus.

Priedą būtina atnaujinti, kadangi Direktyva 87/102/EEB pakeista Direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, tačiau Direktyvoje 2008/48/EB nėra aiškiai nurodyta, kad nuorodos į panaikintą direktyvą turi būti laikomos nuorodomis į naują direktyvą. Taigi, siekiant teisinio tikrumo šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka,

III.  Bendros pranešėjo pastabos dėl reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kadangi jo reikia siekiant užtikrinti, kad reglamento priede būtų atsižvelgta į ES teisės aktų pokyčius, susijusius su vartotojų apsauga.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo pasiūlymu siekiama mažai tikslų, pranešėjas mano, jog vis dėlto pagrindinis politinis klausimas, kurį reikia išnagrinėti, yra, ar galiojantis reglamentas yra pakankamas pagrindas tam, kad būtų įgyvendinta tarpvalstybinė vartotojų apsaugos acquis.

Paskutinis Komisijos pranešimas dėl reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje taikymo buvo paskelbtas 2009 m. liepos 2 d.[2] ir aukšto lygio susitikime „Vartotojų ekonominių teisių įgyvendinimas vidaus rinkoje“ (Briuselis, 2010 m. rugsėjo 22 d.) buvo paminėta nemažai problemų, susijusių su vartotojų teisių apsaugos acquis tarpvalstybiniu įgyvendinimu.

Dauguma valdžios institucijų informavo, kad jos arba nėra prisijungusios, arba aktyviai sistemos nenaudoja, nors ji ir yra sėkmingos Bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje tinklo veiklos prielaida. Prašymus patenkinti užtrunka vis ilgiau, o institucijos IT priemonę vartoja taip skirtingai, kad ji gali turėti neigiamą poveikį pastangoms bendradarbiauti.

Kai kurie kiti klausimai yra labiau horizontalaus pobūdžio, pavyzdžiui, skirtingi nacionaliniai vartotojų teisių apsaugos įstatymai, jurisdikcijos ir taikytinos teisės klausimas, taip pat pareigos bendradarbiauti, numatytos reglamente dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje, mastas. Ne visada įmanoma patenkinti tarpusavio pagalbos prašymus tais atvejais, kai veiksmas uždraustas vartotojo valstybėje narėje, bet ne tiekėjo valstybėje narėje.

Dar viena problema – prioritetų nustatymas. Šiuo metu vykdymo institucijos neturi bendrų prioritetų. Kadangi ištekliai riboti, labai svarbu ir normalu, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų savo prioritetų sistemas. Tačiau jeigu kiekvienas tarpusavio pagalbos prašymas yra nacionalinis prioritetas, bet nėra bendro susitarimo, kaip nustatoma pirmenybė, sistema negali efektyviai veikti. Taigi reikėtų numatyti Komisijos vaidmenį rengiant bendrus reikalavimus, kaip nustatyti prioritetus, ir rengiant daugiamečius planus.

Taip pat reikia parengti bendrą atitinkamų faktų vertinimą ir bendrą ES vartotojų teisių apsaugos taisyklių, pavyzdžiui, bendrų vartotojų interesų apibrėžties, aiškinimą. Taip pat buvo skirtingų nuomonių vertinant, kaip vartotojų apsaugos acquis veikia kitus atitinkamos ES teisės aktus.

Be to, procedūrinės įgyvendinimo taisyklės išliko nevientisos. Dėl skirtingų nacionalinių teisinių ir įgyvendinimo sistemų sudėtinga veiksmingai išnagrinėti ES pažeidimus. Kai kurios institucijos turi gana plačius įgaliojimus kovoti su pažeidimais, kitos turi kreiptis į teismą ir dalyvauti ilguose procesuose.

Teismo išlaidos taip pat gali sudaryti problemų. Reglamento 15 straipsnyje teigiama, kad institucija pareiškėja atsako už bet kokias išlaidas ir bet kokius nuostolius, patirtus panaudojus priemones, kurias teismas laiko nepagrįstomis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, institucija pareiškėja neturi mokėti, kadangi taikoma taisyklė nenumatyti išlaidų, tačiau daugelyje šalių taip nėra. Jeigu institucija pareiškėja neturėtų sumokėti teismo išlaidų, sumažėtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius.

Pagaliau, tai, kad prašymų nagrinėjimas užtrunka vis ilgiau (vidutiniškai iki 2008 m. birželio mėn. užtrukdavo 81 dieną, iki 2008 m. pabaigos šis laikotarpis pailgėjo iki 148 dienų) iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tarpvalstybiniai atvejai vis sudėtingesni, tačiau dažnai tai rodo, kad nesilaikoma numatytų terminų arba kitų veiklos reikalavimų.

Savo ruožtu tai daro poveikį prašymų skaičiui, kuris nustojo augti, o 2010 m. gal net ir sumažėjo. Tai nepageidaujamas pokytis ir siekiant Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje tikslų reikėtų kuo greičiau šią praktiką keisti. Pranešėjas visiškai įsitikinęs, kad tai, jog sumažėjo prašymų, nereiškia, kad sumažėjo ES masto pažeidimų, tačiau reiškia, kad sistema turi trūkumų.

Atsižvelgiant į koordinavimo problemą dabartinis sektoriais paremtas požiūris vartotojų politikos atžvilgiu nepadeda darniai jos įgyvendinti. Kadangi ši problema tinkamai nesprendžiama, Komisija turėtų aktyviau veikti koordinuodama įgyvendinimą visos Europos lygiu.

Pranešėjas taip pat mano, kad siekiant laikytis tikslo geriau įgyvendinti vartotojų apsaugą Europoje, reikėtų išplėsti Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje taikymo sritį siekiant, kad būtų atsižvelgiama į ES vartotojų teisių apsaugos teisės aktų visumą ir taikomas horizontalusis požiūris. Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje taikymo sritis jau buvo šiek tiek išplėsta, tačiau reikėtų ją įvertinti bendresniu požiūriu, atsižvelgiant į teisės aktus, už kuriuos atsakingi skirtingi Komisijos departamentai (pvz., teisės aktai dėl finansinių paslaugų, keleivių teisių).

IV.  Bendra pranešėjo pozicija

Atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai tarpvalstybinio įgyvendinimo bendradarbiavimo rezultatai nepatenkinami, ir į tai, kad reikia imtis priemonių, pranešėjas nustatė tris skirtingas veiksmų, susijusių su šiuo pasiūlymu, galimybes:

(a) pateikti esminius pakeitimus, kuriais būtų siekiama išspręsti problemas, nustatytas taikant reglamentą, (b) patvirtinti Komisijos techninį pasiūlymą ir neteikti jokių pakeitimų, (c) pateikti nedaug pakeitimų, t. y. numatyti persvarstymo sąlygą, ir prašyti Komisijos įsipareigoti įvertinti reglamento efektyvumą ir veiklos mechanizmus ir per tinkamą laikotarpį pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriame būtų esminiai šio reglamento pakeitimai, įskaitant jos taikymo srities išplėtimą.

Pripažindamas, kad siekiant užtikrinti verslo, vartotojų ir valdžios institucijų teisinį tikrumą reikia nedelsiant atnaujinti ir konsoliduoti reglamento priedą.

Pranešėjas mano, kad šiuo metu labiausiai tinkama trečia galimybė.

Tačiau pranešėjas norėtų pabrėžti, kad šis pasiūlymas – puiki galimybė patvirtinti tai, kad reglamentą reikia peržiūrėti labiau iš esmės. Pranešėjo nuomone būtinai reikia pašalinti trūkumus ir spręsti problemas, susijusius su tarpvalstybiniu vartotojų teisių apsaugos acquis, ir bendrai tobulinti bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje tinklo veiklą.

Pranešėjas supranta, kad šiuo metu nepakanka informacijos apie reglamento veiklą ir kad šią informaciją reikėtų gauti atlikus išsamią analizę. Šiuo metu Komisija rengia antrąją ataskaitą dėl reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje taikymo, kuri bus išleista šiais metais. Komisija taip pat numačiusi atlikti išorinį vertinimą, po kurio vyks konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis. Taigi, atrodo, prieš siūlant Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje plataus masto pakeitimus, tikslinga palaukti šio proceso rezultatų.

Į reglamentą įtraukdamas persvarstymo sąlygą pranešėjas norėtų pabrėžti, kad Komisija turi įsipareigoti pagreitinti persvarstymo procesą ir pateikti naujo teisės akto pasiūlymą iki 2013 m. pabaigos.

Pranešėjas taip pat pabrėžia, kad vertinant Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje taikymo sritį reikia nuosekliai išnagrinėti ES vartotojų teisų apsaugos teisės aktus. Reglamento taikymo sritį reikėtų vertinti bendriau, ji turėtų apimti visus ES teisės aktus, kurie daro poveikį bendriems vartotojų interesams.

Pranešėjas, darydamas išvadą, mano, kad vartotojų interesų tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimas turėtų būti vienas politinės darbotvarkės prioritetų. Geresnis nacionalinių įgyvendinimo institucijų bendradarbiavimas turėtų tapti veiksmingesne priemone vartotojams ir pagerinti jų pasitikėjimą vidaus rinka.

PROCEDŪRA