Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0002/2012

21.12.2011

*

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą

( COM(2011)0216 – C7‑0145/2011 – 2011/0094(CNS) )

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Raffaele Baldassarre

PR_CNS_art55am

TURINYS

Puslapis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS...........................5

AIŠKINAMOJI DALIS............................................................................................................13

PROCEDŪRA...........................................................................................................................18

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą

( COM(2011)0216 – C7‑0145/2011 – 2011/0094(CNS) )

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011) 0216),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118 straipsnio antrąją dalį, pagal kurią Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0145/2011),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ( A7-0002/2012 ),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

11 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnis

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnis

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalis

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įvadas

Gerai veikianti patentų sistema, pritaikyta realiems naudotojų poreikiams patenkinti, yra labai svarbi skatinant ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Iš tiesų naudojimasis intelektinės nuosavybės teisėmis yra ne tik viena iš pagrindinių inovacijų plėtros priežasčių[1], bet ir labai prisideda prie visos atitinkamos srities ekonomikos vystymo[2].

Jau beveik pusę šimtmečio valstybės narės stengėsi, kad ES būtų nustatyta bendra patentine apsauga. Nepavykus pasiekti susitarimo dėl Bendrijos patento, 1973 m. buvo parengta vadinamoji Miuncheno konvencija[3], kuriai vėliau pritarė visos dabartinės ES valstybės narės.

Vis dėlto konvencijoje numatyta centralizuota procedūra nesuteikia galimybės pašalinti pagrindines Europos patentų sistemos gerinimo kliūtis. Visų pirma, neprisideda prie to, kad sumažėtų didelis teisinio netikrumo lygis[4] ir didelės išlaidos, susijusios su patentų patvirtinimu ir galiojimo užtikrinimu[5].

Sutapus šiems ribotumams, patentų sistema yra itin fragmentiška ir nepakankamai konkurencinga tarptautiniu mastu. Pakanka nurodyti, kad Europos patentas, kurį patvirtino 13 valstybių, yra 13 kartų brangesnis, negu Jungtinėse Valstijose, ir 11 kartų brangesnis, negu Japonijoje[6].

2. Pranešėjo pozicija dėl vertimo tvarkos

2.1 Įžanginės pastabos ir prioritetai

Nors šis pasiūlymas pagrįstas Europos patentų tarnybos darbo kalbomis ir parengtas didelėmis pastangomis pasiekus politinį kompromisą, pranešėjas mano, kad reikia, kiek įmanoma apsaugoti ir skatinti anglų kalbą, kuri daugiausiai naudojama tarptautinės prekybos santykių srityje.

Šiomis aplinkybėmis reikėtų pastebėti, kad 77 proc.[7] visų patentų paraiškų, jau pateiktų Europos patentų biurui, pateiktos anglų kalba[8]. Atsižvelgiant į tai, galima padaryti išvadą, kad anglų kalba šiuo metu yra pasirinkta verslo ir akademinio sektorių kalba vykdant technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių veiklą. Be to, anglų kalba iš tiesų yra geriausia techninės srities kalba ir apie tai galima spręsti iš fakto, kad 95 proc. visų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srities apžvalgų skelbiama anglų kalba[9].

Be to, pranešėjas mano, kad Europos MVĮ ir toliau nukenčia dėl mažo našumo ir lėtesnio vystymosi, ypač inovacijų srityje, palyginti su savo kolegomis JAV ir kitose sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse. Į šį sunkumą Komisija atkreipė dėmesį 2007 m. komunikate, kuriuo siekdama vėl pradėti diskusijas dėl Europos patentų sistemos. Komisija nurodė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių MVĮ nedalyvavo patentų rinkoje, buvo prieinamų konsultavimo paslaugų stoka – ypač mokslinio tyrimo etapu – ir išlaidos, kurios labai dažnai buvo nepakeliamos[10].

Vykstant konsultacijoms dėl būsimos patentų sistemos Europoje[11], pačios MVĮ atkreipė dėmesį į tai, kad reikalinga speciali parama, visų pirma, susijusi su vertimo išlaidomis, patento moksliniais tyrimais ir teisine apsauga.

Tą patį reikalavimą vykstant konsultacijoms dėl Smulkiojo verslo akto pateikė MVĮ. Jos tvirtino, kad pagrindinės kliūtys, trukdžiusios patekti į Europos patentų rinką, buvo didelės išlaidos ir teisinis patentų sistemos sudėtingumas, ir pabrėžė, kad reikalinga paprasta, prieinama patentų sistema su mažesnėmis išlaidomis[12].

Akademiniais šios srities tyrimais ne kartą patvirtinta, kad reikia specialių priemonių siekiant palengvinti MVĮ prieigą prie Europos patentų rinkos[13]. Tuo pat metu minėtas tyrimas atskleidė didelį neigiamą vertimo ir patentų patvirtinimo ir galiojimo užtikrinimo išlaidų poveikį MVĮ sprendimui siekti, kad jų verslas būtų tarptautinio masto[14], ir tai slopina naujovių vystymąsi ES.

Pranešėjas pritaria minėtiems reikalavimams ir tam, kad reikia numatyti specialias priemones siekiant padėti MVĮ lengviau patekti į Europos patentų rinką ir naudotis inovacijomis. Turėdamas tai mintyje, pranešėjas yra įsitikinęs, kad teisinės priemonės, susijusios su bendra patentine apsauga, suteikia puikią galimybę įvykdyti MVĮ reikalavimus, ypač susijusius su išlaidomis ir teisine parama.

2.2 Siūlomi pakeitimai

Bendro galiojimo Europos patento vertimo tvarka

Pranešėjas ketina laikytis sprendimo kalbų vartojimo tvarką pagrįsti Europos patentų biuro darbo kalbomis, atsižvelgiant į Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatus[15] ir į Tarybos sprendimą 2011/167/ES, pagal kurį leidžiama vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą bendros patentinės apsaugos srityje.

Atsižvelgiant į tai, pranešėjo nuomonė dėl to, kad tokia priemonė, kaip glaudesnis kooperavimas, pasirinkta taikyti sektoriuje, kuris neatskiriamas nuo vidaus rinkos, yra šiek tiek kritiška. Taigi, tikėdamasis, kad visos ES valstybės narės netrukus turės galimybę dalyvauti, pranešėjas nori atkreipti dėmesį į tai, kad pasirinkta kalbų vartojimo tvarka neturėtų būti riboto kalbinio režimo precedentas, kuriuo remiamasi rengiant būsimas Sąjungos teisines priemones (žr. 8 pakeitimas).

Taip pat, atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, pranešėjas mano, kad patentų sistema turėtų būti orientuota į anglų kalbos naudojimą. Jis suvokia sunkumus, kurių atsiras Europos patentų biurui ir kai kuriems jos naudotojams dėl tiesioginio perėjimo prie vienakalbės patentų sistemos.

Vis dėlto pranešėjas mano, kad naudotojams reikėtų pasiūlyti sistemos perėjimo prie anglų kalbos naudojimo galimybę, kad jie galėtų spręsti, kaip geriau viešinti ir apsaugoti savo išradimus. Todėl pranešėjas siūlo, kad pereinamojo laikotarpio, kuris nustatytas pagal šio reglamento 6 straipsnį, pabaigoje Europos patentų biurui turėtų būti pavesta skelbti Europos patento aprašymo vertimą į anglų kalbą, kurį savanoriškai parengia pareiškėjas savo lėšomis (žr. 7 ir 10 pakeitimai).

Pranešėjas mano, kad tai pareiškėjams suteiks galimybę labiau viešinti savo išradimus ir tuo pat metu apsisaugoti, kad tariami pažeidėjai nepiktnaudžiautų sąlyga dėl sąžiningumo (žr. 4 straipsnio 4 dalis)[16].

2.2.2 Konkrečios priemonės, skirtos MVĮ

Pranešėjas pritaria, kad, kaip pageidauja sistemos naudotojai, prioritetą reikėtų teikti išlaidoms, kurias patiria mažos ir vidutinės įmonės, mažinti tuo pat metu didinant joms teikiamą teisinę apsaugą (žr. 1 pakeitimas).

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas džiaugiasi pasiūlymo 4 straipsnyje numatyta nuostata, skirta ginti pažeidėjų sąžiningumą. Taip pat jis mano, kad ši nuostata visų pirma turėtų būti skirta MVĮ (žr. 13 pakeitimas). Iš tiesų, atsižvelgiant į ribotus finansinius ir organizacinius MVĮ išteklius, ypač mokslinių tyrimų etapu ir vertinant patento idėją, vykdant įtariamų pažeidėjų sąžiningumo ar nesąžiningumo vertinimą mažos įmonės turėtų būti traktuojamos atskirai nuo didelių įmonių.

Vis dėlto pranešėjas mano, kad siekiant sumažinti MVĮ išlaidas, pasiūlymo 5 straipsnyje nurodyta kompensavimo sistema turėtų apimti tik mažų ir vidutinių įmonių, kurių gyvenamoji arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungos valstybėje narėje, patirtų papildomų išlaidų grąžinimą (žr. 2 ir 14 pakeitimai). Pranešėjas mano, kad siekiant užtikrinti, kad išlaidos būtų grąžinamos taip pat ir individualiems pareiškėjams, mokslinio tyrimo centrams ir universitetams, tikslinga išlaidų, grąžinamų taikant kompensavimo sistemą, gavėjams priskirti fizinius asmenis ir ne pelno organizacijas (žr. 2 ir 14 pakeitimai).

Be to, pranešėjo nuomone, reikėtų nustatyti aiškią didžiausią leistiną kompensuotinų išlaidų, nurodytų 5 straipsnio 1 dalyje, ribą, kurią taikant būtų galima padengti visas vertimo išlaidas (žr. 3 pakeitimas). Taip pat labai svarbu, kad kompensavimo sistema būtų pagrįsta techninių vertimų rinkos kainomis siekiant išvengti pareiškėjų piktnaudžiavimo (žr. 14 pakeitimas).

2.2.3 Automatinis vertimas ir pereinamojo laikotarpio tvarka

Pranešėjas tikisi, kad Europos patentų biuras sparčiai gerins automatinio vertimo galimybę. Tokie vertimai iš tiesų bus labai svarbūs, nes jau pradiniais procedūros etapais bus galima pateikti informaciją, susijusią su patentu, ir užtikrinti būtiną pagalbą mokslinių tyrimų etapu, ir tai bus labai naudinga pavieniams tyrėjams ir MVĮ.

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas mano, kad būtina užtikrinti, kad automatiniai vertimai būtų atliekami nemokamai, būtų nedelsiant prieinami ir kad pareiškėjai ir naudotojai neturėtų padengti sistemos kūrimo ir įgyvendinimo išlaidų (žr. 4 ir 9 pakeitimai).

Be to, pranešėjas mano, kad pavienių nacionalinių patentų biurų atstovų dalyvavimas palengvins automatinio vertimo kokybės vertinimą (žr. 6 ir 16 pakeitimai).

Šiomis aplinkybėmis pranešėjui nežinoma priežastis, kodėl vertimų kokybės tikrinimą reikėtų pradėti tik praėjus šešeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Taigi jis norėtų iš dalies pataisyti šią nuostatą ir suteikti galimybę vertinimus pradėti praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos (žr. 16 pakeitimas).

Siekdamas tokio pat tikslo, t. y. užtikrinti kokybiškus vertimus, pranešėjas iš dalies pakeitė nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos taip, kad automatinių vertimų kokybė priklausytų vien tik nuo ekspertų vertinimo. Šiuo tikslu pranešėjas iš dalies pakeitė atitinkamą nuostatą taip, kad Komisija, atsižvelgdama į nepriklausomų ekspertų komiteto vertinimą, galėtų siūlyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį (žr. 17 ir 18 pakeitimai).

2.2.4 Įsigaliojimas

Pranešėjas mano, kad bendros patentinės apsaugos nustatymas turėtų vykti kartu su bendros jurisdikcinės sistemos nustatymu.

Taigi jis siūlo iš dalies pakeisti tekstą siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas įsigaliotų tik tada, kai jurisdikcinę sistemą ratifikuos ne mažiau kaip devynios valstybės narės, įskaitant tris, pateikusias daugiausia patento paraiškų (žr. 19 pakeitimą). Be to, šis pakeitimas padės išvengti, kad bet kokios pavienių valstybių narių patiriamos konstitucinės ar politinės ratifikavimo proceso kliūtys, susijusios su susitarimu dėl jurisdikcijos, nesukliudytų įgyvendinti šių reglamentų.

PROCEDŪRA