Plenarinio posėdžio dokumentas
7.5.2012
***I
PRANEŠIMAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB
( COM(2011)0315 – C7‑0150/2011 – 2011/0150(COD) )
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Lara Comi
PR_COD_1amCom
Procedūrų sutartiniai ženklai |
* Konsultavimosi procedūra *** Pritarimo procedūra ***I Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas) ***II Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas) ***III Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas) (Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.) |
Teisės akto projekto pakeitimai |
Parlamento padaryti teisės akto projekto pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu. Paryškinimas paprastu kursyvu parodo atitinkamiems skyriams tas teisės akto projekto vietas, kurias siūloma taisyti rengiant galutinį tekstą (pvz., tekste tam tikra kalba paliktas akivaizdžias klaidas ar praleistas vietas). Pasiūlytiems tokio pobūdžio pakeitimams reikalingas atitinkamų skyrių sutikimas.
Su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, susijusio pakeitimo antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis. Perimtos esamo teisės akto nuostatų, kurias Parlamentas nori iš dalies keisti, nors jos nepakeistos teisės akto projekte, dalys žymimos pusjuodžiu šriftu. Išbrauktos tokių nuostatų teksto dalys žymimos laužtiniais skliaustais: […].
|
TURINYS
Psl.
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS 5
AIŠKINAMOJI DALIS 54
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ 58
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ 75
PROCEDŪRA 106
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB
( COM(2011)0315 – C7‑0150/2011 – 2011/0150(COD) )
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0315),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0150/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2011 m. rugsėjo 21 d. nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones ( A7-0069/2012 ),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina savo pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(2) Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pvz., skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi, vartotojai gauna daugiau naudos. | (2) Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Europos standartizacija sustiprina Europos pramonės konkurencingumą pasaulio mastu, jei parengta bendradarbiaujant su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis, o būtent su Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC) ir Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU). Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pvz., skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai ir ypač vartotojams. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi, vartotojai gauna daugiau naudos ir stiprinama jų sauga; |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(3) Europos standartus ir toliau turėtų priimti Europos standartizacijos institucijos, t. y. Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). | (3) Europos standartizacijos sistema yra savanoriškai taikoma ir į rinką orientuota sistema, organizuota remiantis principais, kuriuos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių III priede nustatė PPO. Europos standartus priima Europos standartizacijos organizacijos, t. y. Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI); |
Pagrindimas
Komisijos komunikate dėl strateginės Europos standartų vizijos (COM(2011) 311 galutinis) nurodomas PPO Susitarimas dėl techninių prekybos kliūčių kaip tarptautiniu lygmeniu sutartas pagrindas taikyti pagrindinius standartizacijos principus. Atsižvelgiant į šį reglamentą ir ES pastangas skatinti bendradarbiavimą tarptautinių standartų srityje, reikėtų pateikti nuorodą į tarptautiniu lygmeniu pripažintus PPO kriterijus. Naujų principų sąrašų sudarymas gali prieštarauti tokiems kriterijams.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(4) Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, daugiausia dėl rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidos. | (4) Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, pvz., dėl rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidos; |
Pagrindimas
Daugeliu standartų nėra tiesiogiai remiamos Europos politikos kryptys ir teisės aktai, todėl tekstas yra klaidinantis.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4a) standartizacija tampa vis svarbesnė vykdant tarptautinę prekybą ir atveriant rinkas. Pagal Susitarimą dėl techninio ISO ir CEN bendradarbiavimo (Vienos susitarimą) ir Dresdeno susitarimą Sąjunga siekia skatinti, kad standartai būtų rengiami tarptautiniu lygmeniu, taip didinant Europos įmonių ir pramonės konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Tačiau trečiosios šalys standartizaciją taip pat gali naudoti kaip antikonkurencinę priemonę ir sudaryti technines kliūtis prekybai. Taigi Europos standartizacijos institucijų ir tarptautinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimas labai svarbus, tačiau Sąjunga taip pat turėtų skatinti dvišalę politiką derindama savo standartizacijos veiklą su partneriais, pavyzdžiui, vykstant transatlantiniam dialogui; |
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4b) taikyti Europos standartus taip pat turėtų būti skatinama palaikant dvišalius ryšius derybose dėl susitarimų arba komandiruojant standartizacijos ekspertus į trečiąsias šalis, kaip tai buvo padaryta Kinijos atveju. Panaši iniciatyva turėtų būti įgyvendinama visų pirma su Indija, Rusija ir Brazilija; |
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4c) neskaitant nacionalinių, Europos ir tarptautinių standartizacijos organizacijų parengtų standartų, technines specifikacijas rengia forumai ir konsorciumai. Šios techninės specifikacijos naudingos tuomet, kai nėra standartų. Ypač dėl to, kad forumai ir konsorciumai yra tarptautiniai, taikant šias technines specifikacijas galima atverti už Sąjungos ribų esančias rinkas ir sumažinti technines kliūtis prekybai, ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Sąjunga turėtų skatinti standartizacijos institucijų ir šių forumų bei konsorciumų ryšius, tačiau stebėti, kad nebūtų sukurta standartizacijai konkurenciją kelianti sistema; |
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
4 d konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4d) Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti tikslūs nustatydami svarbius reikalavimus Sąjungos teisės aktuose, kuriais suderinamos produktų prekybos sąlygos, siekiant užkirsti kelią standartizacijos organizacijoms klaidingai aiškinti tuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir apsaugos lygį; |
Pagrindimas
Žr. Europos Parlamento pranešimo dėl Europos standartizacijos ateities ( A7-0276/2010 ) 15 dalies tekstą.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Teisėkūros rezoliucijos projektas | Pakeitimas |
| (5a) 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos standartizacijos ateities1 pateikiama nemažai strateginių rekomendacijų dėl Europos standartizacijos sistemos persvarstymo; |
| _____________ |
| 1 OL C 70 E, 2012 3 8, p. 56. |
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (8a) Komisija, pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį Europos standartizacijos organizacijoms pateikdama prašymą parengti Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą, turėtų gerbti Sąjungos ir valstybių narių įgaliojimų, susijusių su socialine politika, profesiniu mokymu, visuomenės sveikata ir bendrus interesus tenkinančiomis paslaugomis, įskaitant bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas, pasidalijimą, nustatyta SESV, ypač jos 14, 151, 152, 153, 165, 166 ir 168 straipsniuose, taip pat Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų. |
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(10) Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionalinės standartizacijos institucijos, dėl to gali būti priimta prieštaringų standartų ir sudaryta techninių vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos institucijų, Europos standartizacijos institucijų ir Komisijos informacijos apie dabartinį ir būsimą standartizacijos srities darbą mainus. Informacijos mainai turėtų būti suderinti su 1979 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu Nr. 80/271/EEB dėl daugiašalių susitarimų sudarymo baigus 1973–1979 prekybos derybas patvirtinto Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedu. | (10) Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionalinės standartizacijos organizacijos, dėl to gali būti priimta prieštaringų standartų ir sudaryta techninių vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos organizacijų, Europos standartizacijos organizacijų ir Komisijos informacijos apie dabartinį ir būsimą standartizacijos srities darbą mainus, įskaitant nuostatas dėl priėmimo atidėjimo (angl. standstill) tvarkos, kuri taikoma nacionalinėms standartizacijos organizacijoms, veikiančioms Europos standartizacijos organizacijų sistemoje. Informacijos mainai turėtų būti suderinti su 1979 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu Nr. 80/271/EEB dėl daugiašalių susitarimų sudarymo baigus 1973–1979 prekybos derybas patvirtinto Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedu; |
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(12) Taikant standartus galima prisidėti prie Europos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip antai klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, senėjimas ir apskritai inovacijos. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tokiose besiplečiančiose rinkose Europos bendrovėms būtų sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai. | (12) nors standartai – tai pirmiausia į rinką orientuotos priemonės, kurias suinteresuotosios šalys taiko savanoriškai, juos taikant galima prisidėti prie Europos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip antai globalizacija, ekonominė ir finansinė krizė, inovacijos, ES vidaus rinkos trūkumai, klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, visuomenės senėjimas, neįgaliųjų integravimas, vartotojų apsauga, darbuotojų sauga ir darbo sąlygos bei socialinė įtrauktis. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tokiose besiplečiančiose rinkose Europos bendrovėms būtų sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro didelę Europos bendrovių dalį; |
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(13) Standartai – svarbios priemonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (toliau – MVĮ), kurios standartizacijos sistemoje, deja, nepakankamai dalyvauja, todėl yra pavojaus, kad rengiant standartus neatsižvelgiama į MVĮ poreikius ir problemas. Taigi, būtina siekti, kad MVĮ būtų geriau atstovaujamos standartizacijos procese ir į jį įtraukiamos, ypač į techninių komitetų veiklą. | (13) standartai – svarbios priemonės įmonių, ypač MVĮ, kurių dalyvavimas standartizacijos procese labai svarbus užtikrinant technologinę pažangą Sąjungoje, konkurencingumui. Taigi, būtina siekti, kad taikant standartizacijos taisykles MVĮ būtų skatinamos aktyviai teikti savo novatoriškų technologijų sprendimus standartizacijos pastangoms, stiprinant MVĮ dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu, kuriuo jos gali veikti veiksmingiau – su mažesnėmis sąnaudomis ir nesusidurdamos su kalbos kliūtimis, vadovaujantis nacionalinio delegavimo principu. Taigi būtina, kad įgyvendinant šį reglamentą MVĮ būtų geriau atstovaujamos ir dalyvautų nacionalinių techninių komitetų veikloje ir joms būtų palengvinama veiksminga galimybė naudotis standartais. Nacionalinės standartų organizacijos turėtų skatinti savo atstovus Europos techniniuose komitetuose atsižvelgti į MVĮ požiūrį; |
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (13a) svarbu paskatinti nacionalines standartizacijos organizacijas keistis geriausia patirtimi apie tai, kaip galima būtų geriausiai palengvinti ir padidinti MVĮ įsitraukimą į standartizacijos veiklą; |
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(14) Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau standartizacijos srities veikloje MVĮ apskritai nepakankamai atstovaujamos, ypač Europos lygmeniu. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant tinkamų kvalifikacijų subjektą. | (14) Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau kai kuriose Europos standartizacijos veiklos srityse MVĮ nepakankamai atstovaujamos. Be to, šiuo reglamentu reikėtų palengvinti ir paskatinti tinkamą MVĮ dalyvavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant subjektą, kuris veiksmingai bendrautų su MVĮ ir jų nacionalinio lygmens organizacijomis ir tinkamai joms atstovautų; |
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(15) Standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas visuomeninių suinteresuotųjų šalių vaidmuo bei indėlis ir būtų remiamos vartotojų, aplinkos srities ir visuomeninių suinteresuotųjų šalių interesams atstovaujančios organizacijos. | (15) standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, darbuotojų saugai ir darbo sąlygoms, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas valstybės ir visuomenės interesams atstovaujančių suinteresuotųjų šalių vaidmuo bei indėlis ir būtų remiamos vartotojų, įskaitant neįgaliuosius, visuomenės sveikatos ir aplinkos srities bei kitų visuomeninių suinteresuotųjų šalių, įskaitant darbdavių ir darbuotojų atstovus, interesams atstovaujančios organizacijos; |
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (15a) valdžios institucijos daugelyje valstybių narių nelabai suinteresuotos dalyvauti standartų rengimo procese, nors standartizacija yra svarbi Sąjungos politikos ir teisės aktų paramos priemonė. Taigi šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti valdžios institucijų dalyvavimą visuose nacionaliniuose techniniuose komitetuose, dalyvaujančiuose rengiant ar persvarstant Europos standartus, kurių reikalavo Komisija. Nacionalinių institucijų dalyvavimas yra itin svarbus siekiant tinkamo teisės aktų veikimo tose srityse, kurias apima naujasis požiūris, ir siekiant išvengti ex post prieštaravimų darniesiems standartams; |
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(16) Rengiant standartus reikėtų kiek įmanoma daugiau atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį. | (16) rengiant standartus reikėtų atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras (JTC) parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį. Taigi šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad JTC galėtų aktyviai dalyvauti Europos standartizacijos sistemoje; |
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(17) Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos institucijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir šioje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos institucijoms, apžvalgą. | (17) Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys, nustatant nuomonių rinkimo mechanizmus ir palengvinant informacijos keitimąsi tarp visų suinteresuotųjų šalių. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos organizacijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir šioje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos organizacijoms, apžvalgą. Vis dėlto, kadangi standartai visų pirma yra rinkos priemonė, būtina užtikrinti aukštą Europos standartizacijos organizacijų ir Komisijos bendradarbiavimo lygį nustatant Komisijos metinę Europos standartizacijos srities darbo programą, siekiant užtikrinti, kad standartai, kurių Komisija ketina reikalauti iš Europos standartizacijos organizacijų, būtų orientuoti į rinką; |
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (17a) prieš pateikdama naujo standartizacijos srities darbo paraišką Komisija taip pat turėtų labiau konsultuotis su Europos standartizacijos organizacijomis, kad Europos standartizacijos organizacijos galėtų ištirti siūlomo dalyko svarbą rinkai, užtikrinti, kad klausimas apsiribotų techninių priemonių, skirtų teisės aktų leidėjo nustatytiems politikos tikslams pasiekti, nustatymu, ir greičiau atsakyti, ar jos gali imtis prašomo standartizacijos srities darbo; |
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (17b) siekiant paspartinti standartizacijos procesą ir palengvinti visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą jame, Europos ir nacionalinės standartizacijos organizacijos savo darbo metoduose turėtų kuo geriau išnaudoti informacines ir ryšių technologijas; |
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(18) Keliose direktyvose, pagal kurias derinamos produktų rinkodaros sąlygos, nurodoma, jog Komisija gali prašyti, kad Europos standartizacijos institucijos priimtų darniuosius Europos standartus, kuriais remiantis būtų užtikrinama atitiktis taikomiems esminiams reikalavimams. Tačiau daugelyje šių teisės aktų yra įvairių nuostatų dėl prieštaravimų tokiems standartams, kai jie neaprėpia visų taikytinų reikalavimų arba juos aprėpia tik iš dalies. Visų pirma, tarpusavyje nesuderintų nuostatų, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams ir Europos standartizacijos institucijoms kyla neaiškumų, yra 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo, 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo, 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo, 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo, 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo, 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių, 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių. Todėl į šį reglamentą būtina įtraukti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančiame Sprendimą 93/465/EEB numatytą bendrą procedūrą ir išbraukti susijusias nuostatas tose direktyvose. | (18) keliose direktyvose, pagal kurias derinamos produktų rinkodaros sąlygos, nurodoma, jog Komisija gali prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos priimtų darniuosius Europos standartus, kuriais remiantis būtų užtikrinama atitiktis taikomiems esminiams reikalavimams. Tačiau daugelyje šių teisės aktų yra įvairių nuostatų dėl prieštaravimų tokiems standartams, kai jie neaprėpia visų taikytinų reikalavimų arba juos aprėpia tik iš dalies. Visų pirma, tarpusavyje nesuderintų nuostatų, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams ir Europos standartizacijos organizacijoms kyla neaiškumų, yra 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo, 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo, 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo, 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo, 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo, 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių, 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių. Todėl į šį reglamentą būtina įtraukti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančiame Sprendimą 93/465/EEB numatytą bendrą procedūrą ir išbraukti susijusias nuostatas tose direktyvose, taip pat suteikti Europos Parlamentui teisę pareikšti prieštaravimų dėl darniojo standarto, kuris neatitinka (arba ne visiškai atitinka) atitinkamų teisės aktų, kurie priimti taikant įprastą teisėkūros procedūrą, visų esminių taikytinų reikalavimų; |
Pagrindimas
Žr. Europos Parlamento pranešimo dėl Europos standartizacijos ateities ( A7-0276/2010 ) 25 dalies tekstą. Kadangi Europos Parlamentas vienodomis sąlygomis su Taryba dalyvauja įprastoje teisėkūros procedūroje, Europos Parlamentui pagrįsta suteikti teisę prieštarauti darniajam standartui.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(19) Vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visus susijusius standartus, pvz., atrinkti standartus, kuriuos gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau informacinių ir ryšių technologijų srities standartus dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius prikimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti informacinių ir ryšių technologijų srities standartus ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas. | (19) vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visas susijusias technines specifikacijas, pvz., atrinkti technines specifikacijas, kurias gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos organizacijų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius prikimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas; |
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(20) Kai kurie informacinių ir ryšių technologijų srities standartai nėra parengti pagal Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priede nustatytus kriterijus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta informacinių ir ryšių technologijų srities standartų, kurie galėtų būti naudojami vykdant viešuosius pirkimus, atrankos procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Europos standartizacijos institucijomis, įmonėmis ir valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių standartų ir su jais susijusių standartizacijos procesų reikalavimai ypatybių sąrašo forma. Šiomis ypatybėmis turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti Pasaulio prekybos organizacijos tarptautinėms standartizacijos organizacijoms parengtais kriterijais. | (20) kai kurios informacinių ir ryšių technologijų srities techninės specifikacijos nėra parengtos pagal Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priede nustatytus kriterijus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta informacinių ir ryšių technologijų srities techninių specifikacijų, kurios galėtų būti naudojamos vykdant viešuosius pirkimus, atrankos procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Europos standartizacijos organizacijomis, įmonėmis ir valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių techninių specifikacijų ir su jomis susijusių rengimo procesų reikalavimai ypatybių sąrašo forma. Šiomis ypatybėmis turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti Pasaulio prekybos organizacijos tarptautinėms standartizacijos organizacijoms parengtais kriterijais; |
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(21) Norint skatinti inovacijas ir didinti standartizuotų sprendinių konkurenciją, pripažinus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas pripažinti konkurencinės techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų pripažinti, jei tenkinamos visos ypatybės, o techninė specifikacija bent minimaliai prigijusi rinkoje. Tai, kad techninė specifikacija prigijusi rinkoje, nereikėtų suprasti kaip visiško jos įgyvendinimo rinkoje. | (21) norint skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, pripažinus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas pripažinti techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų pripažinti, jei tenkinamos visos ypatybės, o techninė specifikacija aiškiai prigijusi rinkoje; |
Pagrindimas
Standartizuoti sprendiniai neturėtų vienas kitam prieštarauti. Standartų rinkinys turėtų būti darnus. Standartizuoti techniniai sprendiniai turėtų sudaryti vienodas galimybes įmonėms, kad jų projektai arba paslaugos būtų konkurencingi. Vartotojams standartizuoti techniniai sprendiniai turėtų būti aiškus rodiklis, kokias prekes pirkti.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(22) Taikant atrinktus informacinių ir ryšių technologijų srities standartus būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų ir organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai. | (22) taikant atrinktas informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų ir organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai; |
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(23) Norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, informacinių ir ryšių technologijų srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami konkretūs standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos institucijos parengtų standartus, sudaryti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtų standartų ir (arba) specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami privaloma tvarka, arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus ir (arba) specifikacijas. | (23) norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, informacinių ir ryšių technologijų srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami konkretūs standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos parengtų standartus, sudaryti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtų standartų ir (arba) specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus ir (arba) specifikacijas; |
Pagrindimas
Standartai nėra privalomi. Jie yra savanoriški ir turėtų tokiais likti.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(29) Standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su standartų rengimu ar kitų standartizacijos produktų kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais ir standartų patvirtinimu ar vertinimu. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmeniu toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas kitoms institucijoms. | (29) standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su standartų rengimu ar kitų standartizacijos produktų kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmeniu toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas subjektams, kurie vykdo minėtą veiklą; |
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(33) Šio reglamento priedams pakeisti Komisijai turėtų būti deleguota teisė priimti teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, kad būtų atnaujinti Europos standartizacijos institucijų sąrašai, informacinių ir ryšių technologijų srities standartų pripažinimo kriterijai priderinti prie techninės plėtros, o MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijai priderinti prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. Itin svarbu, kad Komisija paruošiamojo darbo metu rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant ekspertų konsultacijas. | (33) šio reglamento priedams pakeisti Komisijai turėtų būti deleguota teisė priimti teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, kad būtų atnaujinti Europos standartizacijos organizacijų sąrašai, informacinių ir ryšių technologijų srities standartų pripažinimo kriterijai priderinti prie techninės plėtros, o MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijai priderinti prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų reprezentatyvumu. Itin svarbu, kad Komisija paruošiamojo darbo metu rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant ekspertų konsultacijas. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(34) Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotus teisės aktus, turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai laiku ir tinkamai būtų perduodami atitinkami dokumentai. | Išbraukta. |
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(36) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. | (36) priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų metinei Europos standartizacijos darbo programai ir darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra; |
Pagrindimas
Dėl standartizacijos darbo programos derėtų tartis su valstybėmis narėmis.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(37) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei toks sprendimas gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra. | (37) priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei toks sprendimas gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų standartizacijos proceso metu per nacionalines standartizacijos organizacijas pateikti savo nuomones, kad būtų kuo mažiau keičiamas darniųjų standartų statusas po nuorodų į juos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(39) Todėl direktyvos 98/34/EB, 89/686/EEB, 93/15/EEB, 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies keičiamos. | (39) todėl direktyvos 89/686/EEB, 93/15/EEB, 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies keičiamos; |
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl Europos standartizacijos institucijų, nacionalinių standartizacijos institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo, produktų ir paslaugų, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, Europos standartų kūrimo ir Europos standartizacijos priemonių rengimo, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) srities techninių specifikacijų pripažinimo ir Europos standartizacijos finansavimo. | Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl Europos standartizacijos organizacijų, nacionalinių standartizacijos organizacijų ir Komisijos bendradarbiavimo, produktų ir paslaugų, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, Europos standartų kūrimo ir Europos standartizacijos priemonių rengimo, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) srities techninių specifikacijų pripažinimo, Europos standartizacijos finansavimo ir subalansuoto Europos suinteresuotųjų šalių organizacijų atstovavimo sąlygų. |
| (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jei pakeitimas bus priimtas, reikės atlikti atitinkamus pakeitimus visame dokumento tekste.) |
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(1) standartas – daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta techninė specifikacija, kurios reikalavimų laikytis nėra privaloma ir kuri yra: | (1) standartas – daugkartiniam ar nuolatiniam naudojimui skirta, bendru sutarimu parengta ir pripažintos standartizacijos organizacijos patvirtinta techninė specifikacija, kurios reikalavimų laikytis nėra privaloma ir kuri yra: |
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto a papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(a) tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos institucijos patvirtintas standartas; | (a) tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas; |
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto b papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(b) Europos standartas – vienos iš Europos standartizacijos institucijų patvirtintas standartas; | (b) Europos standartas – vienos iš Europos standartizacijos organizacijų patvirtintas standartas, kuris jį paskelbiant įgyvendinamas kaip tapatus nacionalinis standartas, įpareigojant Europos standartizacijos organizacijų narius panaikinti galiojančius prieštaraujančius nacionalinius standartus; |
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto c papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(c) darnusis standartas – remiantis Komisijos prašymu priimtas Europos standartas, skirtas naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus; | (c) darnusis standartas – remiantis Komisijos prašymu priimtas Europos standartas, skirtas naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus, apie kurį paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto d papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(d) nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos patvirtintas standartas; | (d) nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas; |
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto e papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(e) IRT standartas – informacinių ir ryšių technologijų srities standartas. | Išbraukta. |
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 4 punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(4) techninė specifikacija – dokumento formos specifikacija, kurioje nustatytas vienas iš šių dalykų: | (4) techninė specifikacija – dokumento, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas, paslauga arba sistema, formos specifikacija, kurioje nustatytas vienas iš šių dalykų: |
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 4 punkto a papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(a) būtinos produkto savybės, kaip antai: kokybės, eksploatavimo, sąveikos, saugos lygis ar matmenys, įskaitant produktui taikomus pavadinimo, kuriuo jis parduodamas, terminijos, simbolių, bandymų ir bandymų metodų, pakuotės, žymėjimo arba ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūrų reikalavimus; | (a) būtinos produkto savybės, kaip antai: kokybės, eksploatavimo, sąveikos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, saugos lygis ar matmenys, įskaitant produktui taikomus pavadinimo, kuriuo jis parduodamas, terminijos, simbolių, bandymų ir bandymų metodų, pakuotės, žymėjimo arba ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūrų reikalavimus; |
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 4 punkto c papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(c) būtinos paslaugos ypatybės, įskaitant kokybės, eksploatavimo, sąveikos, ir saugos lygį, taip pat paslaugos teikėjui taikomus reikalavimus dėl informacijos, kuri turi būti pateikta paslaugos gavėjui, kaip nurodyta Direktyvos 2006/123/EB 22 straipsnio 1–3 dalyse; | (c) būtinos paslaugos ypatybės, įskaitant kokybės, eksploatavimo, sąveikos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir saugos lygį, taip pat paslaugos teikėjui taikomus reikalavimus dėl informacijos, kuri turi būti pateikta paslaugos gavėjui, kaip nurodyta Direktyvos 2006/123/EB 22 straipsnio 1–3 dalyse; |
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 4 a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4a) IRT techninė specifikacija – informacinių ir ryšių technologijų srities techninė specifikacija; |
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 7 a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (7a) nacionalinė standartizacijos organizacija – Ia priede nurodyta organizacija; |
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
4. Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija apie parengtą darbo programą kitoms Europos ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms ir Komisijai praneša ne vėliau, nei skelbdama savo darbo programą. | 4. Ne vėliau nei likus dviem mėnesiams iki Europos ar nacionalinės standartizacijos organizacijos darbo programos paskelbimo dienos, ji praneša apie darbo programos parengimą kitoms Europos ir nacionalinėms standartizacijos organizacijoms bei Komisijai, kurios ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po šio pranešimo dienos pateikia savo pastabas. |
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Nacionalinės standartizacijos institucijos negali prieštarauti, kad standartizacijos objektas būtų įtrauktas į Europos standartizacijos institucijos darbo programą. | 5. Nacionalinės standartizacijos organizacijos negali prieštarauti, kad standartizacijos objektas būtų įtrauktas į Europos standartizacijos organizacijos darbo programą, jei pateiktos neigiamos pastabos dėl sąsajos su ES vidaus rinka. |
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija visus nacionalinių standartų, Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių projektus siunčia kitoms Europos ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms ir Komisijai joms paprašius. | 1. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos organizacija visus nacionalinių standartų, Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių projektus siunčia, bent jau elektronine forma, kitoms Europos ir nacionalinėms standartizacijos organizacijoms ir Komisijai joms paprašius. Kiekvieno nacionalinio standarto projekto antraštė siunčiama ne tik atitinkamomis nacionalinėmis kalbomis, bet ir anglų kalba. |
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija nedelsdama atsako į visas kitos Europos ar nacionalinės standartizacijos institucijos ir Komisijos pateiktas pastabas dėl tokio projekto ir į jas deramai atsižvelgia. | 2. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos organizacija per du mėnesius atsako į visas kitos Europos ar nacionalinės standartizacijos organizacijos ir Komisijos pateiktas pastabas dėl 1 dalyje nurodyto projekto ir į jas deramai atsižvelgia. |
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) kad standartai būtų skelbiami tokiu būdu, jog kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys galėtų teikti pastabas; | a) kad galimybė susipažinti su skelbiamais nacionalinių standartų projektais būtų sudaryta tokiu būdu, jog visos susijusios šalys, ypač įsisteigusios kitose valstybėse narėse, galėtų teikti pastabas; |
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 3a. Rengiant Europos standartą arba jį patvirtinus, nacionalinės standartizacijos organizacijos nesiima jokių veiksmų, kurie galėtų daryti poveikį numatytam suderinimui, ir ypač neskelbia atitinkamos srities naujų ar persvarstytų nacionalinių standartų, kurie nėra visiškai suderinti su bet kuriuo galiojančiu Europos standartu. Paskelbus naują Europos standartą visi prieštaraujantys nacionaliniai standartai panaikinami. |
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 4a straipsnis |
| Interneto bei informacinių ir ryšių technologijų naudojimas standartizacijos sistemoje |
| Nacionalinės ir Europos standartizacijos organizacijos skatina naudoti internetą bei informacines ir ryčių technologijas standartizacijos sistemoje, ypač: |
| a) suteikdamos visoms susijusioms suinteresuotosioms šalims lengvą naudotis informacijos paieškos internete sistemą, skirtą pastaboms dėl standartų projektų teikti; taip pat |
| b) pagal galimybes organizuodamos virtualius (įskaitant internetinių konferencijų ir vaizdo konferencijų priemones) techninių komitetų susitikimus. |
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Bent toliau išvardytais Europos standartų ar Europos standartizacijos priemonių rengimo etapais Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), vartotojų organizacijų ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų šalių dalyvavimą formuojant politiką, ypač per III priede nurodytas organizacijas: | 1. Bent toliau išvardytais Europos standartų ar Europos standartizacijos priemonių rengimo etapais Europos standartizacijos organizacijos skatina ir palengvina tinkamą visų susijusių suinteresuotųjų šalių, pvz., valdžios institucijų, įskaitant rinkos priežiūros institucijas, MVĮ, vartotojų, be kita ko, neįgaliųjų, interesus atstovaujančių organizacijų, aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų šalių, atstovavimą ir dalyvavimą formuojant politiką, ypač per III priede nurodytas suinteresuotųjų šalių organizacijas: |
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (da) bendro sutarimo paieška; |
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Europos standartizacijos organizacijos skatina ir palengvina šio reglamento III priede nurodytų suinteresuotųjų šalių organizacijų veiksmingą dalyvavimą, siekiant didesnio jų atstovavimo. Toks dalyvavimas nereiškia, kad toms organizacijoms reikia suteikti balsavimo ar veto teisę rengiant standartus. |
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų juridinių vienetų atstovavimą techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos srities veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai vienetai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. | 2. Europos standartizacijos organizacijos užtikrina tinkamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų, Komisijos Jungtinio tyrimų centro, universitetų, valstybių narių rinkos priežiūros institucijų, socialinių partnerių ir kitų juridinių vienetų atstovavimą techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos srities veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai vienetai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros srityje. |
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 5a straipsnis |
| MVĮ prieiga prie standartų |
| 1. Laikantis nacionalinio delegavimo principo, nacionalinės standartizacijos organizacijos skatina ir palengvina MVĮ prieigą prie standartų ir jų rengimo proceso, ypač: |
| a) nemokamai savo tinklavietėse pateikdamos standartų santraukas; |
| b) savo metinėse darbo programose nurodydamos standartizacijos projektus, kurie itin aktualūs MVĮ; |
| c) suteikdamos galimybę MVĮ dalyvauti standartizacijos veikloje, neįpareigodamos jų tapti nacionalinės standartizacijos organizacijos narėmis; |
| d) suteikdamos MVĮ nemokamą prieigą prie standartų projektų. |
| 2. Neskaitant 1 dalyje nurodytos prieigos, laikantis nacionalinio delegavimo principo, nacionalinės standartizacijos organizacijos skatina ir palengvina mažųjų įmonių ir mikroįmonių prieigą prie standartų ir jų rengimo proceso, ypač: |
| a) taikydamos specialius tarifus standartų teikimui ir teikdamos standartų paketus mažesne kaina; |
| b) suteikdamos nemokamą galimybę dalyvauti standartizacijos veikloje ar bent numatydamos tam specialius tarifus. |
| 3. Sprendimas dėl to, kas atsako už sąnaudų, patirtų pagal 1 arba 2 dalies nuostatas, padengimą, priimamas nacionaliniu lygmeniu. |
| 4. Nacionalinės standartizacijos organizacijos kas dveji metai Europos standartizacijos organizacijoms pateikia ataskaitą dėl nacionalinių standartizacijos organizacijų veiksmų siekiant laikytis 1 ir 2 dalyse išdėstytų reikalavimų ir visų kitų priemonių, kuriomis siekiama pagerinti MVĮ dalyvavimą šių organizacijų vykdomoje standartizacijos srities veikloje. Nacionalinės standartizacijos organizacijos paskelbia tą ataskaitą savo tinklavietėje. |
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 5b straipsnis |
| Keitimasis MVĮ atžvilgiu geriausios praktikos pavyzdžiais |
| Nacionalinės standartizacijos organizacijos keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais, siekdamos sustiprinti MVĮ dalyvavimą standartizacijos srities veikloje ir padidinti bei palengvinti standartų naudojimą. |
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
5 c straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 5c straipsnis |
| Valdžios institucijų dalyvavimas Europos standartizacijoje |
| Valstybės narės ragina valdžios institucijas, įskaitant rinkos priežiūros institucijas, dalyvauti nacionalinėje standartizacijos srities veikloje, kuria siekiama parengti arba persvarstyti standartus, kurių reikalauja Komisija pagal 7 straipsnio 1 dalį. |
Pagrindimas
Realistiškiau skatinti valdžios institucijas dalyvauti, o ne užtikrinti jų dalyvavimą, nes ir tokiu atveju pripažįstamas svarbus jų vaidmuo.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisija priima metinę Europos standartizacijos darbo programą, kurioje nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos priemonės, kuriuos pagal 7 straipsnį ji ketina prašyti parengti Europos standartizacijos institucijų. | 1. Pasikonsultavusi su Europos standartizacijos organizacijomis ir visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nurodytas III priede, Komisija priima metinę Europos standartizacijos darbo programą, kurioje nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos priemonės, kuriuos pagal 7 straipsnio 1 dalį ji ketina prašyti parengti Europos standartizacijos organizacijų. |
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| Į 1 dalyje nurodytą Europos standartizacijos darbo programą taip pat įtraukiami su Europos standartizacijos tarptautine dimensija susiję tikslai, prisidedantys prie Sąjungos teisėkūros ir politikos įgyvendinimo, taip pat bendrais bruožais nustatomas pasidalijimas atsakomybe už tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą. |
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. 1 dalyje nurodytoje Europos standartizacijos darbo programoje bendrais bruožais nustatoma, kaip standartizacijos darbą įtraukti į strategiją „Europa 2020“ ir kaip bus išlaikoma šios strategijos ir darbo programos tarpusavio darna. |
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2b. Komisija 1 dalyje nurodytą Europos standartizacijos darbo programą paskelbia savo tinklavietėje ir perduoda ją Europos Parlamentui ir Tarybai. |
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 6a straipsnis |
| Jungtinis tyrimų centras |
| Komisijos jungtinis tyrimų centras dalyvauja rengiant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą Europos standartizacijos darbo programą, taip pat dalyvauja Europos standartizacijos organizacijų veikloje, prisidėdamas savo kompetencijos sričių mokslinėmis žiniomis, siekiant užtikrinti, kad standartuose būtų atsižvelgiama į ekonominį konkurencingumą ir socialinius poreikius, pavyzdžiui, ekologinį tvarumo bei saugos ir saugumo aspektus. |
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos institucijos per nustatytą terminą parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą. Toks projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, be to, pagrįstas sutarimu. | 1. Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos organizacijos per pagrįstą terminą parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą. Toks projektas turi būti parengtas orientuojantis į rinką, atsižvelgiant į viešąjį interesą ir Komisijos prašyme aiškiai išdėstytus politikos tikslus, be to, pagrįstas sutarimu. Prieš pateikdama tą prašymą, Komisija šiuo tikslu per pagrįstą terminą konsultuojasi su Europos standartizacijos organizacijomis, visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač nurodytomis III priede, ir nacionalinių ekspertų komitetais, įsteigtais sektorine direktyva, jei tokia direktyva priimta, taip pat informuoja visas į Europos skaidrumo registrą įrašytas suinteresuotąsias šalis. Prieš pateikdama tą prašymą ir vertindama jo vykdymą, Komisija užtikrina, kad paslaugų teisinis pagrindas būtų taikomas jokiu būdu nepažeidžiant Sąjungos ir valstybių narių įgaliojimų pasidalijimo, nustatyto SESV. Komisija pateikdama tokį prašymą jokiais būdais neturi turėti įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat teisei imtis darbuotojų interesų gynimo kolektyvinių veiksmų pagal Sąjungos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę ir praktiką. |
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Komisija per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos institucijai dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos priemonę skyrimo. | 3. Komisija per vieną mėnesį nuo 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos organizacijai dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos priemonę skyrimo. |
Pagrindimas
Komisija turėtų dirbti taip sparčiai kaip Europos standartizacijos organizacijos, kurioms 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio laikotarpis.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Valstybė narė, mananti, kad darnusis standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis turi apimti ir kurie nustatyti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, praneša apie tai Komisijai. | 1. Jeigu valstybė narė arba Europos Parlamentas mano, kad darnusis standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis turi apimti ir kurie nustatyti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, praneša apie tai Komisijai pateikdami išsamų paaiškinimą. |
Pagrindimas
Žr. Europos Parlamento pranešimo dėl Europos standartizacijos ateities ( A7-0276/2010 ) 25 dalies tekstą. Kadangi Europos Parlamentas vienodomis sąlygomis su Taryba dalyvauja įprastoje teisėkūros procedūroje, Europos Parlamentui turi būti suteikta teisė prieštarauti darniajam standartui.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Jeigu Komisijai nepranešama apie prieštaravimą darniajam standartui arba Komisija mano, kad prieštaravimas yra nepagrįstas, ji nedelsdama paskelbia šį standartą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 3a. Komisija skelbia ir reguliariai atnaujina savo tinklavietėje darniųjų standartų, dėl kurių priimtas 2 dalyje nurodytas sprendimas, sąrašą. |
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti tikrumą rinkoje svarbu, kad Komisijos sprendimas nepripažinti, jog darniajam standartui taikoma atitikties teisės aktams prielaida, būtų kuo skaidresnis.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
4. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra. | 4. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra, per pagrįstą terminą pasikonsultavus su nacionalinių ekspertų komitetu, įsteigtu pagal atitinkamą sektorinę direktyvą, jeigu tokia yra. |
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra. | 5. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, per protingą terminą pasikonsultavus su nacionalinių ekspertų komitetu, įsteigtu pagal atitinkamą sektorinę direktyvą, jeigu tokia direktyva priimta. |
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 8a straipsnis
|
| Suinteresuotųjų šalių organizacijų informavimas |
| Komisija sukuria suinteresuotų Europos verslo federacijų ir III priede nurodytų suinteresuotųjų šalių organizacijų informavimo sistemą, kad būtų užtikrintas deramas konsultavimasis ir aktualumas rinkai prieš: |
| – priimant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinę Europos standartizacijos darbo programą; |
| – priimant sprendimus dėl 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų standartizacijos prašymų; |
| – pagal 8 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą dėl prieštaravimų darniesiems standartams. |
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
IV skyriaus antraštė
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
IRT srities standartai | IRT srities techninės specifikacijos |
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio antraštė
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
IRT srities techninių specifikacijų pripažinimas | IRT srities techninių specifikacijų pripažinimas ir naudojimas |
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Komisija Direktyvoje 2004/18/EB nurodytos valdžios institucijos siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pripažinti technines specifikacijas, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai ir kurios atitinka II priede išdėstytus reikalavimus, IRT standartais. | Komisija valstybės narės siūlymu arba savo iniciatyva ir pasikonsultavusi su Europos standartizacijos organizacijomis bei visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant Komisijos įsteigtą Europos įvairių suinteresuotųjų šalių platformą IRT standartizacijos srityje, gali nuspręsti pateikti nuorodą į IRT srities technines specifikacijas, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai ir kurios atitinka II priede išdėstytus reikalavimus. |
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio antraštė
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
IRT standartų naudojimas vykdant viešuosius pirkimus | IRT techninių specifikacijų naudojimas vykdant viešuosius pirkimus |
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio pirma pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
9 straipsnyje nurodyti IRT standartai yra bendrosios techninės specifikacijos, nurodytos direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB bei Reglamente (EB) Nr. 2342/2002. | Šio reglamento 9 straipsnyje nurodytos IRT techninės specifikacijos yra bendrosios techninės specifikacijos, nurodytos direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB bei Reglamente (EB) Nr. 2342/2002. |
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(c) su Europos standartizacija susiję parengiamieji arba papildomi darbai, įskaitant tyrimus, bendradarbiavimo veiklą, seminarus, vertinimus, lyginamąsias analizes, mokslinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, tarplaboratorinius bandymus, atitikties vertinimą ir priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų trumpinami Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių rengimo ir peržiūros laikotarpiai; | c) su Europos standartizacija susiję parengiamieji arba papildomi darbai, įskaitant tyrimus, bendradarbiavimo, įskaitant tarptautinį, veiklą, seminarus, vertinimus, lyginamąsias analizes, mokslinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, tarplaboratorinius bandymus, atitikties vertinimą ir priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų trumpinami Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių rengimo ir peržiūros laikotarpiai, nepažeidžiant atvirumo, kokybės, skaidrumo ir visų suinteresuotųjų šalių sutarimo principų; |
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(d) Europos standartizacijos institucijų centrinių sekretoriatų veikla, įskaitant politikos formavimą, standartizacijos srities veiklos koordinavimą, techninio darbo apdorojimą ir informacijos suinteresuotosioms šalims teikimą; | (d) Europos standartizacijos organizacijų centrinių sekretoriatų veikla, įskaitant politikos formavimą, standartizacijos srities veiklos koordinavimą, tarptautinį reguliavimo dialogą, techninio darbo apdorojimą ir informacijos suinteresuotosioms šalims teikimą, taip pat šios informacijos teikimą neįgaliesiems; |
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies e punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(e) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, vertimas, prireikus, į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos; | (e) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, vertimas į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos organizacijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos; |
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies f punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(f) informacijos, skirtos Europos standartams arba Europos standartizacijos priemonėms aiškinti ir supaprastinti, rengimas, įskaitant naudotojų vadovų ir informacijos apie geriausią patirtį rengimą ir informuotumo didinimą; | (f) prieinamos informacijos, skirtos Europos standartams arba Europos standartizacijos priemonėms aiškinti ir supaprastinti, rengimas, įskaitant naudotojų vadovų, standartų santraukų, informacijos apie geriausią patirtį ir informuotumo didinimo veiklos, strategijų ir mokymo programų rengimą. Tokia informacija ir medžiaga pateikiama prieinamu elektroniniu formatu ir neįgaliesiems prieinamu formatu; |
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(b) arba institucijoms, kurioms patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijomis atlikti 1 dalies a, c ir g punktuose nurodytą darbą. | (b) kitoms nacionalinėms ir Europos institucijoms, kurioms patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis atlikti 1 dalies a, c ir g punktuose nurodytą darbą. |
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(b) teisinės ir techninės ekspertų žinios, įskaitant tyrimus, susijusios su Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių poreikio vertinimu ir jų rengimu; | (b) teisinės ir techninės ekspertų žinios, įskaitant tyrimus, susijusios su Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių poreikio vertinimu ir jų rengimu, taip pat ekspertų mokymas; |
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(d) Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių kokybės ir atitikties atitinkamai Sąjungos politikai ir teisės aktams tikrinimas; | Išbraukta. |
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(i) 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas Europos standartų ir Europos standartizacijos priemonių rengimas ir peržiūra; | Išbraukta. |
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Komisija sprendžia dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos finansavimo tvarkos, dotacijų sumų ir, prireikus, didžiausios finansavimo procentinės dalies pagal veiklos rūšis. | 3. Komisija, pasikonsultavusi su Europos standartizacijos organizacijomis, sprendžia dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos finansavimo tvarkos, dotacijų sumų ir, prireikus, didžiausios finansavimo procentinės dalies pagal veiklos rūšis. |
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(b) MVĮ, vartotojų organizacijos ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosios šalys tinkamai atstovaujamos vykdant Europos standartizaciją, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje. | (b) Europos standartizacijos organizacijos palengvina galimybes MVĮ, vartotojų organizacijoms ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosioms šalims, įskaitant socialinius partnerius, tinkamai dalyvauti Europos standartizacijos srities veikloje, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje. |
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(a) atnaujinti I priede pateiktą Europos standartizacijos institucijų sąrašą; | (a) atnaujinti I priede pateiktą Europos standartizacijos organizacijų sąrašą, kad būtų atsižvelgta į jų pavadinimų ar struktūros pokyčius; |
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio a a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (aa) nustatyti ir atnaujinti nacionalinių standartizacijos organizacijų sąrašą Ia priede; |
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(b) priderinti II priede pateiktų IRT srities standartų pripažinimo kriterijus prie techninių pokyčių; | (b) priderinti II priede pateiktų IRT srities techninių specifikacijų pripažinimo kriterijus prie techninių pokyčių, tačiau nesukurti ar nepanaikinti nė vieno kriterijaus; |
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(c) priderinti III priede pateiktus MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijus prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. | (c) priderinti III priede nurodytų MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijus prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu, tačiau nesukurti, neatsisakyti ar nepanaikinti visiškai nė vieno kriterijaus arba organizacijos. |
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Sprendimai, nurodyti a ir b punktuose, priimami pasikonsultavus su Europos standartizacijos organizacijomis. |
Pagrindimas
Šie sprendimai yra labai svarbūs standartizacijos sistemai, todėl turi būti įtraukiamos Europos standartizacijos organizacijos.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, jeigu įvykdomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. | 1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. |
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. 16 straipsnyje nurodyti įgaliojimai deleguojami Komisijai neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. | 2. Įgaliojimai priimti 16 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. |
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnyje nurodytus suteiktus įgaliojimus. | 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 16 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Institucija, kuri pradeda vidinę sprendimų priėmimo procedūrą siekdama atšaukti įgaliojimų suteikimą, deda visas galimas pastangas per priimtiną laikotarpį prieš priimant galutinį sprendimą informuoti Komisiją ir nurodyti, kurie suteikti įgaliojimai atšaukiami, taip pat galimas atšaukimo priežastis. |
Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitą sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. | Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. |
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Pagal 16 straipsnį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius po to teisės akto perdavimo Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. | 5. Pagal 16 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams. |
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisijai padeda komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. | 1. Komisijai padeda komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Komitetas ne rečiau kaip du kartus per metus susitinka su Europos ir nacionalinėmis standartizacijos organizacijomis. |
Pagrindimas
Sprendimai yra labai svarbūs standartizacijos sistemai, todėl turi būti įtraukiamos Europos standartizacijos organizacijos.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 4 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 4a. Komisija gali pakviesti I, Ia ir III prieduose nurodytas organizacijas ir kitas svarbias suinteresuotąsias šalis į 1 dalyje nurodyto komiteto posėdžius stebėtojų teisėmis. |
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Europos standartizacijos institucijos Komisijai siunčia metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie: | 1. Europos standartizacijos organizacijos Komisijai siunčia trumpą ir glaustą metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie: |
Pagrindimas
Versijoje anglų kalba vartojamas žodis „išsami“, o tai sukurtų daugiau biurokratijos, bet nepadėtų įgyvendinimui. Priešingai, ataskaita turėtų būti tikslinga ir pakankamai glausta.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(b) atstovavimą nacionalinėse standartizacijos institucijoje MVĮ, vartotojų organizacijoms ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosioms šalims. | (b) atstovavimą nacionalinėse standartizacijos organizacijose vartotojų organizacijoms ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosioms šalims; |
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (ba) atstovavimą MVĮ remiantis ataskaitomis, nurodytomis 5a straipsnio 3 dalyje. |
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 19a straipsnis |
| Persvarstymas |
| Komisija apsvarsto, ar reikia papildomų priemonių, siekiant supaprastinti Europos standartizacijos finansavimą ir sumažinti Europos standartizacijos organizacijoms tenkančią administracinę naštą, atsižvelgdama į ataskaitą, nurodytą 19 straipsnio 1 dalies a punkte. Komisija pateikia savo išvadas ataskaitoje, kuri turi būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d., ir, prireikus, pateikia teisėkūros pasiūlymą dėl šio reglamento dalinio pakeitimo. |
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Nacionalinių standartizacijos institucijų sąrašą ir jo atnaujinimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. | Pasikonsultavusi su Europos standartizacijos organizacijomis Komisija skelbia nacionalinių standartizacijos organizacijų sąrašą ir jo atnaujinimus savo tinklavietėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
I a priedas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| Ia priedas |
| Nacionalinės standartizacijos organizacijos |
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Technines specifikacijas parengė ne pelno organizacija, kuri yra profesinė visuomenės, pramonės arba prekybos asociacija arba bet kuri narių turinti organizacija, kuri pagal savo kompetenciją rengia standartus informacinių ir ryšių technologijų srityje ir kuri nėra Europos, nacionalinė ar tarptautinė standartizacijos institucija, veikianti pagal šiuos kriterijus: | 2. Technines specifikacijas parengė ne pelno organizacija, kuri yra profesinė visuomenės, pramonės arba prekybos asociacija arba bet kuri narių turinti organizacija, kuri pagal savo kompetenciją rengia technines specifikacijas informacinių ir ryšių technologijų srityje ir kuri nėra Europos, nacionalinė ar tarptautinė standartizacijos organizacija, veikianti pagal šiuos kriterijus: |
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punkto a papunkčio 1 pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Techninės specifikacijos parengtos remiantis atviru sprendimų priėmimu, kuriame gali dalyvauti visi rinkos ar rinkų, kurioms standartas turi poveikio, veiklos vykdytojai. | Techninės specifikacijos parengtos remiantis atviru sprendimų priėmimu, kuriame gali dalyvauti visos rinkos ar rinkų, kurioms šios specifikacijos turi poveikio, suinteresuotosios šalys. |
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punkto b papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Standartizacija vykdyta bendradarbiaujant ir remiantis sutarimu, pirmenybė nebuvo teikiama jokiai konkrečiai suinteresuotajai šaliai. Sutarimas – bendrai priimtas sutarimas, kai jokia suinteresuotoji šalis nepareiškia ilgalaikio prieštaravimo esminiais klausimais ir kai siekiama atsižvelgti į visų susijusių šalių požiūrį ir suderinti visus prieštaringus argumentus. Sutarimas nereiškia vienbalsiškumo. | Techninės specifikacijos parengtos bendradarbiaujant ir remiantis sutarimu, pirmenybė nebuvo teikiama jokiai konkrečiai suinteresuotajai šaliai. Sutarimas – bendrai priimtas sutarimas, kai jokia suinteresuotoji šalis nepareiškia ilgalaikio prieštaravimo esminiais klausimais ir kai siekiama atsižvelgti į visų susijusių šalių požiūrį ir suderinti visus prieštaringus argumentus. Sutarimas nereiškia vienbalsiškumo. |
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punkto c papunkčio ii dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
ii) Informacija apie (naują) standartizacijos veiklą plačiai skelbta naudojantis tinkamomis ir prieinamomis priemonėmis. | ii) Informacija apie (naują) standartizacijos veiklą viešai ir plačiai skelbta naudojantis tinkamomis ir prieinamomis priemonėmis. |
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punkto c papunkčio i i i punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
iii) Pasirūpinta, kad pusiausvyrai užtikrinti dalyvautų visų kategorijų suinteresuotosios šalys. | iii) Pasirūpinta, kad pusiausvyrai užtikrinti dalyvautų visų kategorijų suinteresuotosios šalys. |
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo a punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(a) MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija: | (a) Vien amatų įmones ir MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti horizontalioji Europos organizacija: |
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo a punkto i i i papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
iii) ją ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių MVĮ atstovaujančios ne pelno organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti MVĮ interesams standartizacijos procese. | iii) ją daugumą visų valstybių narių MVĮ atstovaujančios ne pelno organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti MVĮ interesams standartizacijos procese. |
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo b punkto i i papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
ii) jos teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti vartotojų interesams standartizacijos procese; | ii) jos teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti vartotojų, įskaitant vartotojus, kurie ypač pažeidžiami dėl protinės ar fizinės negalios, amžiaus ar patiklumo, interesams standartizacijos procese; |
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo d punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(d) Socialinės srities interesams Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija: | (d) Socialinės srities interesams, įskaitant socialinių partnerių, Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija: |
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo d punkto i papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
i) yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų; | i) yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno, atstovaujamoji ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų; |
AIŠKINAMOJI DALIS
Skirta Alberto Normando atminimui už jo žmogiškąsias ir profesines savybes, aukštesnes už visus standartus.
I. Komisijos pasiūlymas
2011 m. birželio 1 d. Europos Komisija priėmė vadinamąjį standartizacijos paketą, kurį sudarė pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo siekiama persvarstyti ir pakeisti šiuo metu galiojantį Europos standartizacijos teisinį pagrindą[2], poveikio vertinimas ir komunikatas, kuriame pateikiama Europos standartizacijos strateginė vizija kitam dešimtmečiui.
Siūlomas reglamentas pagrįstas dviemis konsultacijomis su plačiąja visuomene, surengtomis 2009 ir 2010 m., Europos standartizacijos sistemos peržiūros ekspertų grupės (EXPRESS) darbu, baltąja knyga „Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas Europos Sąjungoje. Tolesni veiksmai“ ir 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos standartizacijos ateities[3].
II. Bendra pranešėjos pozicija
Pranešėja džiaugiasi Komisijos pasiūlymu persvarstyti Europos standartizacijos sistemą tinkamai atsižvelgiant į Parlamento prašymą koreguoti šią sistemą, kuriuo siekiama išlaikyti įvairius jos privalumus, taisyti jos trūkumus ir siekti tinkamos Europos, nacionalinio ir tarptautinio lygmenų pusiausvyros.
Rengdama šį pranešimą pranešėja atsižvelgė į EXPRESS grupės ataskaitą, kurioje buvo pateikta daug svarbių rekomendacijų ir atsakymų į Komisijos viešąsias konsultacijas dėl Europos standartizacijos sistemos persvarstymo. Pranešėja taip pat atsižvelgė į viešojo klausymo, kurį 2011 m. lapkričio 23 d. surengė IMCO komitetas, išvadas ir turėjo galimybių išsamiai konsultuotis su nacionalinių ir Europos standartizacijos organizacijų bei svarbiausių suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių standartų rengimo procese, atstovais. Tinkamai atsižvelgta ir į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (pranešėjas – A. Pezzini).
Pranešėja įtraukė į savo pranešimo projektą santykinai mažą skaičių pakeitimų, siekdama patobulinti Europos standartizacijos sistemą neperžengiant šios sistemos dabartinių ribų ir glaudžiai bendradarbiaujant su Taryba.
a) MVĮ prieigos prie standartų palengvinimas ir dalyvavimo standartų rengimo procese stiprinimas
Nors mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro Europos ekonomikos pagrindą, jų dalyvavimas standartizacijoje ne visuomet atitinka jų ekonominę svarbą. Standartai ne visuomet rengiami siekiant atsižvelgti į MVĮ, ypač mažų, labai mažų ir amatų įmonių, ypatybes ir jų aplinką. Taigi būtina užtikrinti, kad standartai būtų suprantami ir jais būtų nesunku naudotis, kad visi naudotojai galėtų juos geriau įgyvendinti. Taip pat reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad MVĮ galėtų visapusiškai dalyvauti rengiant standartus ir turėtų lengvą prieigą prie jų. Taigi pranešėja įrašė daug pakeitimų, kurių bendras tikslas – stiprinti MVĮ dalyvavimą standartizavimo srities veikloje, ypač nacionaliniu lygmeniu, ir palengvinti šių įmonių prieigą prie standartų.
b) Valdžios institucijų dalyvavimo Europos standartizacijoje užtikrinimas
Pranešėja pabrėžia, kad valdžios institucijos daugelyje valstybių narių nelabai suinteresuotos dalyvauti standartų rengimo procese nepaisant to, jog standartizacija yra svarbi ES teisėkūros ir viešosios politikos paramos priemonė. Pranešėja mano, kad valstybės narės, ypač rinkos priežiūros institucijos, turėtų siųsti savo atstovus į visus nacionalinius techninius komitetus, dalyvaujančius rengiant standartus, kuriuos rengti įgaliojo Komisija. Nacionalinių institucijų dalyvavimas yra itin svarbus siekiant tinkamo teisės aktų veikimo tose srityse, kurias apima naujasis požiūris, ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų ex post prieštaravimų darniesiems standartams.
c) Suteikimas galimybės suinteresuotosioms šalims, atstovaujančioms socialiniams interesams, dalyvauti Europos standartizacijoje
Pranešėja pripažįsta, kad nacionalinio delegavimo principas yra svarbus kaip kertinis Europos standartizacijos sistemos akmuo, ypač kalbant apie CEN ir CENELEC vykdomą standartų kūrimo procesą. Vis dėlto reikėtų pažymėti, ir tą patvirtino keli tyrimai, kad suinteresuotųjų šalių, atstovaujančių socialiniams interesams, pavyzdžiui, vartotojų (įskaitant neįgaliuosius), gamtosaugininkų ir darbuotojų dalyvavimas nacionaliniuose techniniuose komitetuose išlieka nežymus arba šio dalyvavimo nėra. Taigi būtina užtikrinti šių suinteresuotųjų šalių tiesioginį dalyvavimą Europos lygmeniu, išlaikant finansinę paramą Europos organizacijoms, kurios įsteigtos, kad atstovautų šiems viešiesiems interesams. Dėl jų dalyvavimo sistemai suteikiamas ženklus teisėtumo aspektas, pagerinama susitarimo kokybė ir suteikiama daugiau reprezentatyvumo Europos standartams.
d) Standartizacija paslaugų srityse
Standartai padėjo labai pagerinti prekių kokybę ir saugą, tačiau paslaugų srityje jų dar gerokai trūksta lyginant su šio sektoriaus ekonomine svarba ir galimybėmis. Europos paslaugų standartų kūrimas, kaip numatyta Direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, turėtų paskatinti toliau vykdyti suderinimą paslaugų sektoriuje, didinti Europos paslaugų skaidrumą, kokybę ir konkurencingumą, taip pat skatinti konkurenciją, inovacijas, prekybos kliūčių šalinimą ir vartotojų apsaugą.
e) Europos standartų rengimo proceso tobulinimas ir spartinimas didesnio skaidrumo ir konsultacijų priemonėmis
Pranešėja mano, kad labai svarbu, jog Europos standartai būtų parengti per pagrįstą laiko terminą, ypač tų sričių, kurioms skubiai reikia standartų, kad jos atitiktų viešosios politikos ir greitai kintančių rinkos sąlygų reikalavimus. Todėl pranešėja ragina nacionalines ir Europos standartizacijos organizacijas toliau gerinti savo veiklos efektyvumą, turint mintyje tai, kad standartizacijos paspartinimas neturi vykti aukojant atvirumo, kokybės, skaidrumo ir visų suinteresuotųjų šalių sutarimo principus.
Pranešėja mano, kad standartų rengimo procesą iš dalies pagreitins geresnės Komisijos ir Europos standartizacijos organizacijų konsultacijos prieš suteikiant įgaliojimus; dėl to šios organizacijos galės ištirti siūlomo dalyko svarbą rinkai, užtikrinti, kad klausimas apsiribotų techninių priemonių, skirtų teisės aktų leidėjo nustatytiems tikslams pasiekti, apibrėžimu, ir greičiau atsakyti, ar jos gali imtis prašomo standartizacijos projekto. Todėl pranešėja siūlo rengiant įgaliojimus numatyti Komisijos, Europos standartizacijos organizacijų ir svarbių suinteresuotųjų šalių konsultacijų etapą, kad būtų užtikrinta prašomų standartų svarba rinkai. Plataus masto konsultacijos su visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis taip pat turėtų vykti ir prieš priimant Komisijos metinę Europos standartizacijos darbo programą.
Pranešėja taip pat pažymi, kad komitetas, nustatytas siūlomo reglamento 18 straipsnyje, svarbus kaip Komisijos ir valstybių narių forumas, kuriame vyktų diskusijos su standartizacija susijusiais klausimais. Pranešėja mano, kad, prireikus, šis komitetas turėtų būti atviras stebėtojams iš nacionalinių ir Europos standartizacijos organizacijų bei visų susijusių suinteresuotųjų šalių.
f) IRT techninės specifikacijos
Pranešėja pripažįsta, kad forumai ir konsorciumai labai prisideda prie standartizacijos sistemos kurdami pasaulio mastu aktualias IRT technines specifikacijas, kurios dažnai labiau atitinka naujoviškas technologijas. Ji pritaria tam, kad nustatyta nauja sistema, pagal kurią, ypač viešųjų pirkimų srityje, leidžiama naudoti kitų organizacijų nei Europos standartizacijos organizacijos parengtas specifikacijas. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad šios specifikacijos turėtų turėti skirtingą statusą nei standartai ir kad šiame procese reikėtų konsultuotis su Europos standartizacijos organizacijomis, kad būtų užtikrinta sistemos darna.
g) Finansavimas
Pranešėja žino, kad dėl dabartinės ES finansavimo, skirto remti Europos standartizaciją, sistemos dažnai atsiranda nusivylimas dėl didelių išlaidų auditui ir leidimo atlikti mokėjimus vėlavimo, kurie kartais persveria finansinės paramos naudą. Šiame pasiūlyme Komisija labai pasistengė sumažinti administracinę naštą, tenkančią Komisijai ir Europos standartizacijos organizacijoms, pvz., suteikta galimybė smarkiai supaprastinti vienkartinių išmokų teikimo tvarką ir aiškiai jas atskirti nuo faktinių įgyvendinimo sąnaudų tikrinimo. Šiuo pasiūlymu ketinama galiojančią sistemą toliau pertvarkyti į rezultatais grindžiamą sistemą, remiantis apibrėžtais sutartais rodikliais ir tikslais. Pranešėja ragina Komisiją užtikrinti sistemos finansinį stabilumą ir, atsižvelgdama į būsimą ES finansinio reglamento persvarstymą, siūlo papildomas administracinės naštos mažinimo priemones.
III. Išvada
Šio pranešimo projekto tikslas – apžvelgti pagrindinius pasiūlymo klausimus, kuriuos reikia atidžiau apsvarstyti, ir palengvinti diskusijas komitete. Pranešėja pasilieka teisę pateikti daugiau pakeitimų, kai išsamiau išnagrinės Komisijos pasiūlymą ir surengs tolesnes konsultacijas, tačiau šiuo etapu ji siekia paskatinti produktyvią diskusiją komitete ir laukia tolesnių pasiūlymų.
1.2.2012
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB
(COM(2011) 0315 – C7‑0150/2011 – 2011/0150 (COD))
Nuomonės referentas: Franck Proust
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Šiame Komisijos pasiūlyme dėl reglamento peržiūrimos dabartinės direktyvos. Kadangi dabartinė sistema gana veiksminga, šiuo reglamentu dabartinės nuostatos turi būti tik patobulintos, o ne pakeistos.
Vykdant standartizaciją padedama gerinti daugelį ekonominės veiklos aspektų, visų pirma užtikrinti augimą bei našumą ir atverti rinkas. Standartizacijos poveikis prekybai didelis. Protekcionistinės šalys standartizaciją taip pat gali naudoti siekdamos sudaryti technines kliūtis prekybai.
Todėl Europos Sąjunga turi skatinti taikyti tarptautinius standartus, kaip ji tai daro per tarptautines standartizacijos institucijas, arba taikyti dvišales priemones, visų pirma derybose dėl prekybos susitarimų. Būtų gerai, kad Komisija į savo darbo programą taip pat įtrauktų tarptautinius tikslus.
Pranešime daugiausia aptariamos IRT sektoriuje taikomos techninės specifikacijos. Iš tikrųjų šios specifikacijos dažniausiai rengiamos forumuose ir konsorciumuose, t. y. įvairaus dydžio įmonių grupėse, kurių tikslas – parengti visas specifikacijas kartu. Šie forumai ir konsorciumai dažniausiai yra tarptautiniai, todėl jų darbai turi tarptautinį poveikį. Forumams ir konsorciumams netaikomi tokie pat reikalavimai kaip Europos standartizacijos institucijoms (ESI). IRT sektorius yra ypač dinamiškas, ir jame vykdant standartizaciją turi būti labai greitai reaguojama siekiant užtikrinti sąveiką ir skatinti konkurenciją ir inovacijas. Dėl šios priežasties IRT sektoriuje techninių specifikacijų yra daug daugiau negu kitose srityse.
Turi būti skatinama technines specifikacijas taikyti tarptautiniu mastu, nes taikant tarptautinių organizacijų parengtas specifikacijas galima atverti ne Europos rinkas ir sumažinti prekybai kylančias technines kliūtis.
Tačiau šiuo metu Europos lygmeniu jos nelabai pripažįstamos ir daug valstybių narių negali jomis remtis vykdydamos viešųjų pirkimų konkursus.
Savo pasiūlyme Komisija siūlo savo iniciatyva arba valstybei narei pasiūlius suteikti galimybę šias IRT srities technines specifikacijas pripažinti kaip IRT standartus, jeigu jos atitinka tam tikrus reikalavimus. Tačiau manome, kad taikant šį metodą negalima išspręsti pirmiau nurodytų problemų.
Visų pirma tai reiškia, kad Komisija kišasi į standartizacijos procesą, nes savo iniciatyva gali priimti sprendimą, kad ESI neparengta techninė specifikacija yra standartas. Svarbu, kad standartizacija nebūtų politinis procesas, nes ji yra savanoriška. Be to, nors techninės specifikacijos turi atitikti pasiūlymo prieduose nurodytus reikalavimus, kad būtų pripažintos kaip IRT standartai, kuo remdamasi Komisija kaip standartą pripažins vieną, o ne kitą techninę specifikaciją?
Dėl to taip pat atsiranda su standartais ir techninėmis specifikacijomis susijusi painiava. Forumams ir konsorciumams taikomi reikalavimai, visų pirma dėl konsultacijų su MVĮ ir socialinėmis, aplinkos ir vartotojų apsaugos organizacijomis, nėra tokie patys kaip Europos standartizacijos institucijoms taikomi reikalavimai. Jie taip pat neprivalo laikytis nuoseklumo principo, pagal kurį negalima priimti priešingų standartų arba rengti standarto, kuris būtų kito standarto kopija. Mūsų nuomone, svarbu ir toliau aiškiai atskirti standartus nuo techninių specifikacijų, nes kitaip gali būti plėtojama lygiagreti standartizacijos sistema.
Be to, mums atrodo, jog reikia papildyti kriterijus, kuriuos turi atitikti IRT techninės specifikacijos, norint, kad Komisija juos pripažintų kaip standartus. Iš tikrųjų į juos neįtraukta dalis PPO kriterijų, ypač nuoseklumu kriterijus.
2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu, kuris 2011 m. lapkričio 30 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija priėmė sprendimą sukurti įvairių suinteresuotųjų Europos šalių platformą IRT standartizacijos srityje, sudarytą iš valstybių narių ir ELPA šalių nacionalinių institucijų atstovų, MVĮ bei pramonės sektoriaus atstovų ir kitų pilietinės visuomenės suinteresuotųjų šalių. Šios platformos uždavinys – patarti Europos Komisijai IRT sektoriuje vykdomos standartizacijos klausimais (darbo programos, poreikių, įgyvendinimo ir pan. klausimais).
Taigi neatsisakydami IRT srityje forumų ir konsorciumų atliekamo darbo siūlome, kad pasitarusi su įvairių suinteresuotųjų šalių platformos IRT standartizacijos srityje atstovais Komisija visoms valstybėms narėms leistų rengiant viešųjų pirkimų konkursus arba įgyvendinant Europos Sąjungos politiką remtis techninėmis specifikacijomis, jeigu šios specifikacijos atitinka prieduose pateiktus reikalavimus, į kuriuos įtraukti visi PPO kriterijai.
PAKEITIMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(3) Europos standartus ir toliau turėtų priimti Europos standartizacijos institucijos, t. y. Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). | (3) (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4a) Standartizacija tampa vis svarbesnė vykdant tarptautinę prekybą ir atveriant rinkas. Pagal Dresdeno ir Vienos susitarimus Sąjunga siekia skatinti, kad standartai būtų rengiami tarptautiniu lygmeniu, taip didinant Europos įmonių ir pramonės konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Tačiau trečiosios šalys standartizaciją taip pat gali vykdyti kaip antikonkurencinę priemonę ir sudaryti technines kliūtis prekybai. Taigi Europos standartizacijos institucijų ir tarptautinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimas labai svarbus, tačiau Sąjunga taip pat turėtų skatinti dvišalius veiksmus derindama savo standartizacijos veiklą su partneriais, pavyzdžiui, vykstant transatlantiniam dialogui. |
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4b) Taikyti Europos standartus taip pat turėtų būti skatinama palaikant dvišalius ryšius derybose dėl susitarimų arba komandiruojant standartizacijos ekspertus į trečiąsias šalis, kaip tai buvo padaryta Kinijos atveju. Panaši iniciatyva turėtų būti įgyvendinama visų pirma su Indija, Rusija ir Brazilija. |
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (4c) Be nacionalinių, Europos ir tarptautinių standartizacijos institucijų parengtų standartų, forumai ir konsorciumai papildomai rengia technines specifikacijas. Šios techninės specifikacijos naudingos tuomet, kai nėra standartų. Kadangi forumai ir konsorciumai yra tarptautiniai, taikant šias technines specifikacijas galima atverti už Europos ribų esančias rinkas ir sumažinti technines kliūtis prekybai, ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Sąjunga turėtų skatinti standartizacijos institucijų ir šių forumų bei konsorciumų ryšius, tačiau stebėti, kad nebūtų sukurta konkurencinė standartizacijos sistema. |
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(13) Standartai – svarbios priemonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (toliau – MVĮ), kurios standartizacijos sistemoje, deja, nepakankamai dalyvauja, todėl yra pavojaus, kad rengiant standartus neatsižvelgiama į MVĮ poreikius ir problemas. Taigi, būtina siekti, kad MVĮ būtų geriau atstovaujamos standartizacijos procese ir į jį įtraukiamos, ypač į techninių komitetų veiklą. | (13) Standartai – svarbios priemonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (toliau – MVĮ), kurios standartizacijos sistemoje, deja, nepakankamai dalyvauja, todėl yra pavojaus, kad rengiant standartus neatsižvelgiama į MVĮ poreikius ir problemas. Standartizacijos taisyklėmis reikėtų skatinti MVĮ jų sukurtomis pažangiosiomis technologijomis aktyviai prisidėti prie standartizacijos. Be to, būtina siekti, kad MVĮ būtų geriau atstovaujamos standartizacijos procese ir į jį įtraukiamos, ypač į techninių komitetų veiklą. |
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(14) Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau standartizacijos srities veikloje MVĮ apskritai nepakankamai atstovaujamos, ypač Europos lygmeniu. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant tinkamų kvalifikacijų subjektą. | (14) Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau standartizacijos veikloje kai kurių sričių MVĮ nepakankamai atstovaujamos, ypač Europos lygmeniu. Taigi šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant tinkamų kvalifikacijų subjektą, toliau taikant nacionalinio delegavimo principą ir vengiant nereikalingo tokių pačių struktūrų kūrimo Europos lygmeniu. Vykdant tarptautinę standartizacijos veiklą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ atstovavimui ir poreikiams. |
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(19) Vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visus susijusius standartus, pvz., atrinkti standartus, kuriuos gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau informacinių ir ryšių technologijų srities standartus dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius prikimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti informacinių ir ryšių technologijų srities standartus ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas. | (19) Vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visus susijusius standartus, pvz., atrinkti standartus, kuriuos gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau informacinių ir ryšių technologijų srities standartus dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad rengiant viešųjų pirkimų konkursus būtų galima nurodyti tam tikras informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas. |
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(20) Kai kurie informacinių ir ryšių technologijų srities standartai nėra parengti pagal Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priede nustatytus kriterijus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta informacinių ir ryšių technologijų srities standartų, kurie galėtų būti naudojami vykdant viešuosius pirkimus, atrankos procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Europos standartizacijos institucijomis, įmonėmis ir valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių standartų ir su jais susijusių standartizacijos procesų reikalavimai ypatybių sąrašo forma. Šiomis ypatybėmis turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti Pasaulio prekybos organizacijos tarptautinėms standartizacijos organizacijoms parengtais kriterijais. | (20) Kai kurie informacinių ir ryšių technologijų srities techninės specifikacijos nėra parengtos pagal Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priede nustatytus kriterijus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta informacinių ir ryšių technologijų srities techninių specifikacijų, kurios galėtų būti naudojamos vykdant viešuosius pirkimus, atrankos procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Europos standartizacijos institucijomis, įmonėmis ir valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių techninių specifikacijų ir su jomis susijusių standartizacijos procesų reikalavimai ypatybių sąrašo forma. Šiomis ypatybėmis turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti Pasaulio prekybos organizacijos tarptautinėms standartizacijos organizacijoms parengtais kriterijais. |
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(22) Taikant atrinktus informacinių ir ryšių technologijų srities standartus būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų ir organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai. | (22) Taikant atrinktas informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų ir organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai. |
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto e papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
e) IRT standartas – informacinių ir ryšių technologijų srities standartas. | Išbraukta. |
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija nedelsdama atsako į visas kitos Europos ar nacionalinės standartizacijos institucijos ir Komisijos pateiktas pastabas dėl tokio projekto ir į jas deramai atsižvelgia. | 2. Kiekviena Europos ir nacionalinė standartizacijos institucija per vieną mėnesį atsako į visas kitos Europos ar nacionalinės standartizacijos institucijos ir Komisijos pateiktas pastabas dėl tokio projekto ir į jas deramai atsižvelgia. |
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) kad standartai būtų skelbiami tokiu būdu, jog kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys galėtų teikti pastabas; | a) kad standartai būtų nedelsiant skelbiami tokiu būdu, jog kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys galėtų teikti pastabas; |
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Bent toliau išvardytais Europos standartų ar Europos standartizacijos priemonių rengimo etapais Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), vartotojų organizacijų ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų šalių dalyvavimą formuojant politiką, ypač per III priede nurodytas organizacijas: | 1. Bent toliau išvardytais Europos standartų ar Europos standartizacijos priemonių rengimo etapais Europos standartizacijos institucijos skatina tinkamą mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), vartotojų organizacijų, darbuotojų ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų šalių dalyvavimą formuojant politiką, ypač per III priede nurodytas organizacijas: |
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų juridinių vienetų atstovavimą techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos srities veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai vienetai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. | 2. Europos standartizacijos institucijos skatina tinkamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų juridinių vienetų atstovavimą techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos srities veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai vienetai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. |
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 5a straipsnis |
| Best practice model |
| Europos standartizacijos institucijos remia, puoselėja ir skleidžia geriausiąją patirtį, susijusią su suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu nacionalinių standartizacijos institucijų veikloje. |
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| Į Europos standartizacijos darbo programą taip pat įtraukiami su Europos standartizacijos tarptautine dimensija susiję tikslai, prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, ir nustatoma, kas ir kokias pastangas turi dėti, kad būtų plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas. |
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2b. Europos standartizacijos darbo programoje, minimoje 1 dalyje, nustatoma, kaip standartizacijos darbą įtraukti į strategiją „Europa 2020“ ir kaip bus išlaikoma jų tarpusavio darna. |
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 c dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2c. Europos standartizacijos darbo programa, minima 1 dalyje, perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie galėtų pareikšti nuomonę. |
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos institucijos per nustatytą terminą parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą. Toks projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, be to, pagrįstas sutarimu. | 1. Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos institucijos per nustatytą terminą, kuris turėtų būti ambicingas ir prie kurio turėtų būti pridėti aiškių reikalavimų sąrašai, išvardijami tarpiniai tikslai ir nurodomi viešojo finansavimo ypatumai, parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą. Toks projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, be to, pagrįstas sutarimu. |
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Komisija per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos institucijai dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos priemonę skyrimo. | Komisija per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos institucijai dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos priemonę skyrimo. |
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
IV skyriaus pavadinimas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
IRT srities standartai | IRT srities techninės specifikacijos |
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio pavadinimas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
IRT srities techninių specifikacijų pripažinimas | IRT srities techninių specifikacijų naudojimas |
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Komisija Direktyvoje 2004/18/EB nurodytos valdžios institucijos siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pripažinti technines specifikacijas, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai ir kurios atitinka II priede išdėstytus reikalavimus, IRT standartais. | Komisija, pasitarusi su įvairių Europos suinteresuotųjų šalių IRT standartizacijos srities platformos atstovais, Direktyvoje 2004/18/EB nurodytos valdžios institucijos siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pripažinti IRT srities technines specifikacijas, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai ir kurios atitinka II priede išdėstytus reikalavimus bei taikomos sudarant viešųjų pirkimų sutartis ar įgyvendinant Sąjungos politiką. |
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
10 straipsnis | Išbraukta. |
IRT standartų naudojimas vykdant viešuosius pirkimus |
|
9 straipsnyje nurodyti IRT standartai yra bendrosios techninės specifikacijos, nurodytos direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB bei Reglamente (EB) Nr. 2342/2002. |
|
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies e punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
e) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, vertimas, prireikus, į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos; | e) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, vertimas, prireikus, į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos, arba į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos, jeigu tai padeda skatinti Europos standartų taikymą trečiosiose šalyse; |
(Reikėtų ištaisyti neteisingą Komisijos pasiūlymo prancūziškos versijos numeravimą.) | |
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Komisija sprendžia dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos finansavimo tvarkos, dotacijų sumų ir, prireikus, didžiausios finansavimo procentinės dalies pagal veiklos rūšis. | 3. Komisija sprendžia dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos finansavimo tvarkos, dotacijų sumų ir, prireikus, didžiausios finansavimo procentinės dalies pagal veiklos rūšis. Komisija užtikrina, kad Europos Sąjungos finansavimas būtų tik papildomo pobūdžio ir kad jis būtų siejamas su konkrečiais reikalavimais, siekiant, kad ir toliau didžiausią finansavimo Europos standartizacijai dalį skirtų privatus sektorius. |
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) priderinti II priede pateiktų IRT srities standartų pripažinimo kriterijus prie techninių pokyčių; | b) priderinti II priede pateiktų IRT srities standartų pripažinimo kriterijus prie techninių pokyčių, tačiau nesukurti ar nepanaikinti jokių kriterijų; |
(Reikėtų ištaisyti neteisingą Komisijos pasiūlymo prancūziškos versijos numeravimą.) | |
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
c) priderinti III priede pateiktus MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijus prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. | c) priderinti III priede pateiktus MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims atstovaujančių organizacijų kriterijus prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu, tačiau nesukurti, neatsisakyti ar nepanaikinti ne vieno kriterijaus arba neįsteigti ar nepanaikinti institucijos. |
(Reikėtų ištaisyti neteisingą Komisijos pasiūlymo prancūziškos versijos numeravimą.) | |
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 dalies įžanginis sakinys
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Technines specifikacijas parengė ne pelno organizacija, kuri yra profesinė visuomenės, pramonės arba prekybos asociacija arba bet kuri narių turinti organizacija, kuri pagal savo kompetenciją rengia standartus informacinių ir ryšių technologijų srityje ir kuri nėra Europos, nacionalinė ar tarptautinė standartizacijos institucija, veikianti pagal šiuos kriterijus: | 2. Technines specifikacijas parengė ne pelno organizacija, kuri yra profesinė visuomenės, pramonės arba prekybos asociacija arba bet kuri narių turinti organizacija, kuri pagal savo kompetenciją rengia technines specifikacijas informacinių ir ryšių technologijų srityje ir kuri nėra Europos, nacionalinė ar tarptautinė standartizacijos institucija, veikianti pagal šiuos kriterijus: |
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Techninės specifikacijos parengtos remiantis atviru sprendimų priėmimu, kuriame gali dalyvauti visi rinkos ar rinkų, kurioms standartas turi poveikio, veiklos vykdytojai. | Techninės specifikacijos parengtos remiantis atviru sprendimų priėmimu, kuriame gali dalyvauti visos rinkos ar rinkų, kurioms techninė specifikacija turi poveikio, suinteresuotosios šalys. |
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Standartizacija vykdyta bendradarbiaujant ir remiantis sutarimu, pirmenybė nebuvo teikiama jokiai konkrečiai suinteresuotajai šaliai. Sutarimas – bendrai priimtas sutarimas, kai jokia suinteresuotoji šalis nepareiškia ilgalaikio prieštaravimo esminiais klausimais ir kai siekiama atsižvelgti į visų susijusių šalių požiūrį ir suderinti visus prieštaringus argumentus. Sutarimas nereiškia vienbalsiškumo. | Techninės specifikacijos parengtos bendradarbiaujant ir remiantis sutarimu, pirmenybė nebuvo teikiama jokiai konkrečiai suinteresuotajai šaliai. Sutarimas – bendrai priimtas sutarimas, kai jokia suinteresuotoji šalis nepareiškia ilgalaikio prieštaravimo esminiais klausimais ir kai siekiama atsižvelgti į visų susijusių šalių požiūrį ir suderinti visus prieštaringus argumentus. Sutarimas nereiškia vienbalsiškumo. |
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 3 dalies f a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| fa) fa) nuoseklumas: |
| i) techninės specifikacijos neturi prieštarauti dabartiniams ar rengiamiems nacionaliniams, Europos ir tarptautiniams standartams ar būti šių standartų kopijos; |
| ii) ši nuostata turėtų atitikti technologijų neutralumo principą ir neturėtų būti taikoma konkurencijai slopinti. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas | Europos standartizacija | |||
Nuorodos | COM(2011)0315 – C7-0150/2011 – 2011/0150(COD) | |||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data | IMCO 23.6.2011 |
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data | INTA 23.6.2011 |
|
|
|
Svarstymas komitete | 23.11.2011 | 20.12.2011 |
|
|
Priėmimo data | 26.1.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 21 6 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, María Auxiliadora Correa Zamora, Marielle De Sarnez, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Paul Murphy, Cristiana Muscardini, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Keith Taylor, Jan Zahradil, Paweł Zalewski | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Amelia Andersdotter, José Bové, George Sabin Cutaş, Mário David, Syed Kamall, Silvana Koch-Mehrin, Inese Vaidere, Pablo Zalba Bidegain | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Véronique De Keyser, Jutta Haug, Pier Antonio Panzeri, Traian Ungureanu | |||
1.3.2012
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos standartizacijos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB.
( COM(2011)0315 – C7‑0150/2011 – 2011/0150(COD) )
Nuomonės referentas: Adam Gierek
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva siekiama padidinti Europos standartų teigiamą poveikį rinkos veikimui, ekonomikos augimui, inovacijoms ir įmonių konkurencingumui. Šia direktyva taip pat siekiama sutrumpinti standartizacijos procesą tais atvejais, kai standartai parengiami Komisijos prašymu, siekiant užtikrinti, kad vykdant standartizacijos procesą būtų tinkamai atstovaujama MVĮ ir visuomeninėms suinteresuotosioms šalims (ypač tais atvejais kai standartai rengiamai Komisijos prašymu) ir plačiau taikyti standartus informacinių ir ryšių technologijų srityje, taigi patobulinti sąveiką ir parengti daugiau novatoriškų ir sparčiai besivystančių gamybos technologijų, pavyzdžiui, nanotechnologijos, biotechnologijos ir branduolinės technologijos, standartų, taip pat paspartinti galiojančios teisinės bazės konsolidavimą.
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas nusprendė pasinaudoti tuo, kad dėl technologijos vystymosi ir ekonomikos globalizacijos iškilus būtinybei iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB. Labai svarbu, kad nauji teisės aktai būtų parengti taip, kad konsoliduotų anksčiau patvirtintas direktyvas dėl standartizacijos politikos ir jas atnaujintų.
Svarbiausi pakeitimai susiję su Komisijos ir Techninių standartų ir reglamentų komiteto galių apibrėžimu. Dėl nesenų pokyčių standartizacija paslaugų srityje įtraukta į teisinę bazę ir atskirai sprendžiamas informacinių ir ryšių technologijų klausimas. Standartizacijos ES finansavimo pagrindas taip pat buvo persvarstytas.
Nuomonės referento pozicija
Nuomonės referentas palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria bus konsoliduojama galiojanti Europos standartizacijos politika ir į kurią, atsižvelgiant į naujus sunkumus, įtraukti nauji elementai, taip pat laikosi nuomonės, kad ji sudaro tvirtą ES ir Europos standartizacijos sistemos sąsajų modernizavimo pagrindą. Šie elementas apima tai, kad bus atsižvelgiama į standartizaciją paslaugų srityje ir numatoma pranešimų sistema. Labai palankiai vertinamas skyrius dėl Europos standartizacijos finansavimo, kurį vykdo Komisija, taigi bus patobulinta teisinė bazė ir supaprastintos procedūros.
Vis dėlto, tam tikri pasiūlymo elementai kelia susirūpinimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės veiklos efektyvumo.
Labai svarbu pakeisti direktyvos nuostatas, kad ji taptų įgyvendinimo priemone, kuri remtų bendrąją rinką, taikytų Europos standartus siekiant pagerinti konkurencingumą ir inovacijas, palengvintų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir užtikrintų tvarų vystymąsi. Europos standartizacijos sistema turėtų būti patobulinta įdiegiant naujus elementus, kurie sukurtų pridėtinę vertę.
Konkrečios pastabos
1) Galiojančios Europos standartizacijos taisyklės neapibrėžtos ir nenurodytos.
2) Nėra nuorodų į nacionalinio atstovavimo principą, kuriuo grindžiama Europos (ir tarptautinė) standartizacija.
3) Nėra nuostatų, susijusių su priėmimo atidėjimo principu, kuris ypač svarbus ES lygmeniu derinant standartus.
4) Nemažai nuostatų yra bendrojo pobūdžio, taigi siekiant plataus galių delegavimo Komisijai gali būti aiškinamos per plačiai. Reikia paaiškinimo. Jis taip pat turėtų būti susijęs su tam tikromis apibrėžtimis ir veiksmais, ypač tose srityse, kuriose Komisija pateikė pasiūlymus, darančius poveikį galiojančios sistemos veikimui ir jos darnai.
5) Komisijos pasiūlyme numatoma įvairių forumų ir konsorciumų specifikacijas taikyti vietoj Europos standartų, nes šių specifikacijų būtų lengviau laikytis. Vienas iš demokratinio standartizacijos proceso pagrindų yra socialinis susitarimas. Europos standartizacijos sistemos vientisumas yra jos stiprybė, kadangi jis užtikrina standartų rinkinių darną. Tai, kad forumai ir konsorciumai įtraukti į sistemą, neturėtų lemti prieštaringų standartų ar konkuruojančių specifikacijų nustatymo, neturėtų trukdyti MVĮ dalyvavimui (dalyvavimas forumuose brangus, o kriterijai pagal kuriuos priimami sprendimai ne visada demokratiški). Be to, tam tikruose forumuose ir konsorciumuose gali dominuoti ne Europos Sąjungos subjektai. Taigi, reikėtų apsiriboti tuo, kad standartus nustatytų dabar pripažįstamos Europos standartizacijos organizacijos ir derėtų pasinaudoti šių organizacijų siūlomomis galimybėmis, susijusiomis su dokumentų rengimu taikant spartesnį susitarimu pagrįstą sprendimų priėmimo procesą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotosios šalys iš visų ES valstybių narių (pvz., organizuojant temines konferencijas).
Forumų ir konsorciumų specifikacijų taikymą reikėtų leisti tik griežtai apibrėžtais atvejais (pvz., viešųjų pirkimų procedūrose, kai nėra numatytų standartų), tačiau išlaikant tokius pačius reikalavimus, susijusius su sutarimu, atvirumu, savanorišku dalyvavimu, skaidrumu ir t. t., taip pat su Europos standartizacijos organizacijomis.
6) Nėra nuorodų į šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, nanotechnologiją, biotechnologiją arba branduolinę technologiją.
PAKEITIMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(2) Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pvz., skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi, vartotojai gauna daugiau naudos. | (2) Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Europos standartizacija, jei ji suderinta su tarptautine standartizacijos sistema, stiprina verslo konkurencingumą. Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pvz., skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi, vartotojai gauna daugiau naudos. |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(3) Europos standartus ir toliau turėtų priimti Europos standartizacijos institucijos, t. y. Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). | (3) Europos standartizacijos sistemai ir toliau turėtų vadovauti ir joje dalyvauti suinteresuotosios šalys, laikydamosi sanglaudos, skaidrumo, atvirumo, susitarimo, nepriklausomumo nuo konkrečių interesų, rinkos pakankamumo, veiksmingumo ir nacionalinio atstovavimo sprendimų priėmimo procese principų, ir Europos standartus ir toliau turėtų priimti Europos standartizacijos organizacijos, t. y. Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). |
Pagrindimas
Primenama dabartinė padėtis.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(4) Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, daugiausia dėl rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidos. | (4) Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, pavyzdžiui, dėl rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidos. Europos standartizacija reglamentuojama taikant konkrečią teisinę sistemą, kurią sudaro trys skirtingi teisės aktai: |
Pagrindimas
Didžioji dalis Europos standartų (70 proc.) tiesiogiai nestiprina ES politikos ar teisės aktų, dėl to šis tekstas kiek klaidinantis.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(8) Savanoriškai taikomų paslaugų standartai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, didžiausią dėmesį skiriant ūkinės veiklos vykdytojų ir suinteresuotųjų šalių, kurioms standartas turi tiesioginio arba netiesioginio poveikio, poreikiams, be to, tokie standartai turėtų būti pagrįsti sutarimu. Visų pirma, tai turėtų būti su produktais ir procesais susijusių paslaugų standartai. | (8) Paslaugų veiklą dažnai lemia nacionaliniai ypatumai. Todėl savanoriškai taikomų paslaugų standartai turėtų būti rengiami tiksliai apibrėžtoms ir kruopščiai įvertintoms sritims. Jie turėtų būti rengiami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, didžiausią dėmesį skiriant ūkinės veiklos vykdytojų ir suinteresuotųjų šalių, kurioms standartas turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį, poreikiams, be to, tokie standartai turėtų būti pagrįsti sutarimu. Visų pirma, tai turėtų būti su produktais ir procesais susijusių paslaugų standartai. Pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo1 standartizacija leidžiama tik laikantis subsidiarumo principo. |
| _________ |
| 1 OL L 255, 2005 9 30, p. 22. |
Pagrindimas
2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo siekiama užtikrinti, kad (profesinės) kvalifikacijos Sąjungoje yra aukštos kokybės, ir nustato aiškias tolesnio abipusio pripažinimo procedūrų plėtojimo taisykles. Šių procedūrų teisėtumui turi būti teikiamas prioritetas.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(10) Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionalinės standartizacijos institucijos, dėl to gali būti priimta prieštaringų standartų ir sudaryta techninių vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos institucijų, Europos standartizacijos institucijų ir Komisijos informacijos apie dabartinį ir būsimą standartizacijos srities darbą mainus. Informacijos mainai turėtų būti suderinti su 1979 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu Nr. 80/271/EEB dėl daugiašalių susitarimų sudarymo baigus 1973–1979 prekybos derybas patvirtinto Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedu. | (10) Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionaliniai standartizacijos subjektai, dėl to gali būti priimta prieštaringų standartų ir sudaryta techninių ES vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam ES vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos subjektų, Europos standartizacijos organizacijų ir Komisijos informacijos apie dabartinį ir būsimą standartizacijos srities darbą ir apie priėmimo atidėjimo principo reglamentavimą nacionalinėms standartizacijos įstaigoms, kurios pavaldžios Europos standartizacijos organizacijoms, mainus. Informacijos mainai turėtų būti suderinti su 1979 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimu Nr. 80/271/EEB dėl daugiašalių susitarimų sudarymo baigus 1973–1979 prekybos derybas patvirtinto Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedu. |
Pagrindimas
Priėmimo atidėjimo principas netaikomas (Direktyvos 98/34/EB 4 ir 7 straipsniai). Priėmimo atidėjimas yra puiki priemonė, kuri sudaro galimybes išvengti techninių prekybos kliūčių ir kuri remia techninę darną ES lygiu.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(12) Taikant standartus galima prisidėti prie Europos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip antai klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, senėjimas ir apskritai inovacijos. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tokiose besiplečiančiose rinkose Europos bendrovėms būtų sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai. | (12) Jei standartai yra visų pirma rinkos veikiama priemonė, kurią suinteresuotosios šalys savanoriškai taiko, jie gali prisidėti prie Europos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, senėjimas ir apskritai inovacijos. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tokiose besiplečiančiose rinkose Europos bendrovėms būtų sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai. |
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(13) Standartai – svarbios priemonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (toliau – MVĮ), kurios standartizacijos sistemoje, deja, nepakankamai dalyvauja, todėl yra pavojaus, kad rengiant standartus neatsižvelgiama į MVĮ poreikius ir problemas. Taigi, būtina siekti, kad MVĮ būtų geriau atstovaujamos standartizacijos procese ir į jį įtraukiamos, ypač į techninių komitetų veiklą. | (13) Standartai – svarbios priemonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (toliau – MVĮ), kurios standartizacijos sistemoje, deja, kartais menkai atstovaujamos ir kurios nepakankamai dalyvauja, todėl yra pavojus, kad rengiant standartus neatsižvelgiama į atitinkamus MVĮ poreikius ir problemas arba į jų galimybes prisidėti prie naujoviškų technologijų kūrimo. Standartizacijos taisyklėmis reikėtų skatinti MVĮ inovaciniais technologijų sprendimais aktyviai prisidėti prie inovacinių standartizavimo pastangų. Taigi, būtina siekti, kad MVĮ aktyviau dalyvautų visuose standartizacijos proceso etapuose ir būtų į jį įtraukiamos, ypač į techninių komitetų veiklą. |
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(14) Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau standartizacijos srities veikloje MVĮ apskritai nepakankamai atstovaujamos, ypač Europos lygmeniu. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant tinkamų kvalifikacijų subjektą. | (14) Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau standartizacijos srities veikloje MVĮ daugelyje sričių nepakankamai atstovaujamos, ypač Europos lygmeniu. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą Europos standartizacijos procese. Tikimasi, kad veiksmingos narystės suteikimas MVĮ Europos standartizacijos organizacijose, įskaitant balsavimo teisę, turės teigiamą poveikį MVĮ dalyvavimui standartizacijos procese ir įtraukimui į jį. |
Pagrindimas
Suinteresuotosios šalys, įskaitant MVĮ, dalyvauja Europos standartizacijos procese nacionaliniu lygiu tais atvejais, kai šis procesas susijęs su panašiomis įmonėmis ir vietos valdžios institucijomis ir galima dirbti gimtąja kalba. Nacionalinį susitarimą, pasiektą dalyvaujant MVĮ, nacionalinio subjekto atstovas pateikia atitinkamiems techniniams komitetams ES lygiu (nacionalinio atstovavimo principas).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(15) Standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas visuomeninių suinteresuotųjų šalių vaidmuo bei indėlis ir būtų remiamos vartotojų, aplinkos srities ir visuomeninių suinteresuotųjų šalių interesams atstovaujančios organizacijos. | (15) Standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas visuomeninių suinteresuotųjų šalių vaidmuo bei indėlis ir būtų remiamos vartotojų, aplinkos srities ir visuomeninių suinteresuotųjų šalių interesams atstovaujančios organizacijos. Veiksmingos narystės suteikimas šioms organizacijoms Europos standartizacijos organizacijose, įskaitant balsavimo teisę, turės teigiamą poveikį standartų kokybei. |
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(16) Rengiant standartus reikėtų kiek įmanoma daugiau atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį. | (16) Rengiant standartus reikėtų atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį. |
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(17) Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos institucijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir šioje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos institucijoms, apžvalgą. | (17) Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys, nustatant nuomonių rinkimo mechanizmus ir palengvinant informacijos keitimąsi tarp visų suinteresuotųjų šalių. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos institucijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir šioje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos institucijoms, apžvalgą. |
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(19) Vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visus susijusius standartus, pvz., atrinkti standartus, kuriuos gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau informacinių ir ryšių technologijų srities standartus dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius prikimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti informacinių ir ryšių technologijų srities standartus ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas. | (19) Vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visus susijusius standartus ir technines specifikacijas, pvz., atrinkti standartus ir technines specifikacijas, kuriuos gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos institucijų nustatytas techninių normatyvų sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius prikimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius informacinių ir ryšių technologijų srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas. |
Pagrindimas
Standartai apibrėžiami pagal regioną, iš kurio jie kilę, arba metodą, pagal kurį jie parengti, ne pagal pramonės sektorių.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(20) Kai kurie informacinių ir ryšių technologijų srities standartai nėra parengti pagal Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priede nustatytus kriterijus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta informacinių ir ryšių technologijų srities standartų, kurie galėtų būti naudojami vykdant viešuosius pirkimus, atrankos procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Europos standartizacijos institucijomis, įmonėmis ir valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių standartų ir su jais susijusių standartizacijos procesų reikalavimai ypatybių sąrašo forma. Šiomis ypatybėmis turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti Pasaulio prekybos organizacijos tarptautinėms standartizacijos organizacijoms parengtais kriterijais. | (20) Kai kurie informacinių ir ryšių technologijų srities techninės specifikacijos nėra parengtos pagal Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priede nustatytus kriterijus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta informacinių ir ryšių technologijų srities techninių specifikacijų, kurios galėtų būti naudojamos vykdant viešuosius pirkimus, atrankos procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Europos standartizacijos institucijomis, įmonėmis ir valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių techninių specifikacijų ir su jomis susijusių standartizacijos procesų reikalavimai ypatybių sąrašo forma. Šiomis ypatybėmis turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti Pasaulio prekybos organizacijos tarptautinėms standartizacijos parengtais kriterijais. |
Pagrindimas
Standartai apibrėžiami pagal regioną, iš kurio jie kilę, arba metodą, pagal kurį jie parengti, ne pagal pramonės sektorių.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(21) Norint skatinti inovacijas ir didinti standartizuotų sprendinių konkurenciją, pripažinus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas pripažinti konkurencinės techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų pripažinti, jei tenkinamos visos ypatybės, o techninė specifikacija bent minimaliai prigijusi rinkoje. Tai, kad techninė specifikacija prigijusi rinkoje, nereikėtų suprasti kaip visiško jos įgyvendinimo rinkoje. | (21) Norint skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, pripažinus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas pripažinti techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų pripažinti, jei tenkinamos visos ypatybės, o techninė specifikacija aiškiai prigijusi rinkoje. |
Pagrindimas
Standartizuoti sprendiniai neturėtų vienas kitam prieštarauti. Standartų rinkinys turėtų būti darnus. Standartizuoti techniniai sprendiniai turėtų sudaryti vienodas galimybes įmonėms, kad jų projektai arba paslaugos būtų konkurencingi. Vartotojams standartizuoti techniniai sprendiniai turėtų būti aiškus rodiklis, kokias prekes pirkti.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(22) Taikant atrinktus informacinių ir ryšių technologijų srities standartus būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų ir organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai. | (22) Taikant atrinktas informacinių ir ryšių technologijų srities technines specifikacijas būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų ir organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai. |
Pagrindimas
Standartai apibrėžiami pagal regioną, iš kurio jie kilę, arba metodą, pagal kurį jie parengti, ne pagal pramonės sektorių.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(23) Norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, informacinių ir ryšių technologijų srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami konkretūs standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos institucijos parengtų standartus, sudaryti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtų standartų ir (arba) specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami privaloma tvarka, arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus ir (arba) specifikacijas. | (23) Norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, informacinių ir ryšių technologijų srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami konkretūs standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos institucijos parengtų standartus, sudaryti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtų standartų ir (arba) specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus ir (arba) specifikacijas. |
Pagrindimas
Standartai nėra privalomi; jie yra savanoriški ir turėtų tokiais likti.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(29) Standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su standartų rengimu ar kitų standartizacijos produktų kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais ir standartų patvirtinimu ar vertinimu. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmeniu toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas kitoms institucijoms. | (29) Standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su standartų rengimu ar kitų standartizacijos produktų kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais ir standartų patvirtinimu ar vertinimu. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmeniu toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas subjektams, kurie vykdo minėtąją veiklą. |
Pagrindimas
Svarbu pabrėžti, kad tik nacionalinės ir Europos standartizavimo organizacijos gali tvirtinti ir keisti standartus. Priešingu atveju nebūtų įmanoma užtikinti MVĮ, NVO ir kt. organizacijų dalyvavimo. Be to, būtų rizikuojama sukurti paralelines sistemas, jei kitoms organizacijoms būtų suteikta teisė tvirtinti ir keisti standartus.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(36) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. | (36) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų metinei Europos standartizacijos darbo programai ir darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. |
Pagrindimas
Vykdant standartizacijos darbo programą reikia tartis su valstybėmis narėmis.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(37) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei toks sprendimas gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra. | (37) Priimant įgyvendinimo sprendimus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kurie susiję su visais standartizacijos pranešimais teikiamais Europos standartizacijos organizacijoms, dėl visų techninių specifikacijų informacinių ir ryšių technologijų, nanotechnologijos, biotechnologijos ir branduolinės technologijos srityse pripažinimo ir kurie, Komisijos manymu, yra pagrįsti, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei tokie sprendimai gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra. |
Pagrindimas
Taikant techninių specifikacijų pripažinimo procedūrą naujųjų technologijų srityje reikėtų numatyti valstybėms narėms galimybę teikti komentarus.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl Europos standartizacijos institucijų, nacionalinių standartizacijos institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo, produktų ir paslaugų, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, Europos standartų kūrimo ir Europos standartizacijos priemonių rengimo, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) srities techninių specifikacijų pripažinimo ir Europos standartizacijos finansavimo. | Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl Europos standartizacijos institucijų, nacionalinių standartizacijos institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo, produktų ir paslaugų, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, Europos standartų kūrimo ir Europos standartizacijos priemonių rengimo, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) srities techninių specifikacijų pripažinimo, Europos standartizacijos finansavimo ir proporcingo Europos suinteresuotųjų šalių organizacijų atstovavimo sąlygos. |
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(1) standartas – daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta techninė specifikacija, kurios reikalavimų laikytis nėra privaloma ir kuri yra: | (1) standartas – pripažintos standartus nustatančios institucijos patvirtinta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta techninė specifikacija, kurios reikalavimų laikytis nėra privaloma ir kuri yra: |
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punkto c papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(c) darnusis standartas – remiantis Komisijos prašymu priimtas Europos standartas, skirtas naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus; | (c) darnusis standartas – remiantis Komisijos prašymu priimtas Europos standartas, skirtas naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus ir kurio nuorodos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies e punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(e) IRT standartas – informacinių ir ryšių technologijų srities standartas. | Išbraukta. |
Pagrindimas
Standartai apibrėžiami pagal regioną, iš kurio jie kilę, arba metodą, pagal kurį jie parengti, ne pagal pramonės sektorių. Be to, nepakankamai aišku, ką šioje apibrėžtyje reiškia IRT standartas.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(3) standarto projektas – parengiamasis dokumentas, kuriame pateiktas su tam tikru objektu susijusių techninių specifikacijų tekstas yra toks, kurį ketinama priimti pagal susijusią standartų priėmimo tvarką ir kuris buvo pateiktas visuomenei svarstyti ar kruopščiai išnagrinėti; | (3) standarto projektas – dokumentas, kuriame siūlomas standartas, pateiktas nuomonei, balsavimui ir patvirtinimui; |
Pagrindimas
Turėtų būti taikoma tinkama Europos standartų apibrėžtis.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 4 dalies pirma dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(4) techninė specifikacija – dokumento formos specifikacija, kurioje nustatytas vienas iš šių dalykų: | (4) techninė specifikacija – dokumentas, kuriame numatyti techniniai reikalavimai, kuriuos produktas, procesas arba paslauga turi atitikti ir kuriame nustatytas vienas iš šių dalykų: |
Pagrindimas
Patvirtinta, kaip EN 45020.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 8 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (8a) priėmimo atidėjimo principas reiškia, kad nacionaliniai standartizacijos subjektai susilaiko nuo tolesnės veiklos jau vykdomuose projektuose; |
Pagrindimas
Ši apibrėžtis numatyta Direktyvos 98/34/EB 4 ir 7 straipsniuose.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Nacionalinės standartizacijos institucijos negali prieštarauti, kad standartizacijos objektas būtų įtrauktas į Europos standartizacijos institucijos darbo programą. | Išbraukta. |
Pagrindimas
Nacionalinės standartizavimo institucijos, jei jos yra Europos standartizacijos institucijos narės, turėtų turėti galimybę prieštarauti standartizacijos objekto įtraukimui į darbo programą. Ši laisvė užtikrintų savanorišką standartizacijos pobūdį ir standartizavimo įgaliojimų, kuriuos suteikė Europos Komisija, pritaikymą prie rinkos poreikių.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 5 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 5a. Kai Europos standartas parengiamas arba po to, kai jis patvirtinamas, nacionaliniai standartizacijos subjektai negali imtis jokių veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti derinimo tikslą, ypač jie negali skelbti naujų ar atnaujintų tam tikros srities nacionalinių standartų, kurie nevisiškai atitinka Europos standartus. |
Pagrindimas
Ši nuostata atitinka Direktyvoje 98/34/EB numatyto priėmimo atidėjimo principo kriterijus.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) kad standartai būtų skelbiami tokiu būdu, jog kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys galėtų teikti pastabas; | a) kad standartai būtų skelbiami tokiu būdu, jog kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys galėtų teikti pastabas. Jei reikalingas vertimas, jį savo lėšomis turėtų atlikti suinteresuotoji šalis; |
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio pavadinimas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas Europos standartizacijos srities veikloje | Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas Europos standartizacijos srities veikloje ir prieigos prie standartų palengvinimas |
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Bent toliau išvardytais Europos standartų ar Europos standartizacijos priemonių rengimo etapais Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), vartotojų organizacijų ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų šalių dalyvavimą formuojant politiką, ypač per III priede nurodytas organizacijas: | 1. Bent toliau išvardytais Europos standartų ar Europos standartizacijos priemonių rengimo etapais Europos standartizacijos institucijos skatina, lengvina ir remia tinkamą mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), vartotojų organizacijų ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų šalių dalyvavimą formuojant politiką, ypač palengvinant III priede nurodytoms organizacijoms: |
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Standartai turėtų būti parengti atsižvelgiant į MVĮ pobūdį ir į jų aplinką, ir su jais suderinti, ypač smulkiojo verslo ir mikroįmonių atvejais. Tai suteiktų įmonėms galimybę naudotis geresniais ir pigesniais standartais. |
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1b. Kad būtų užtikrinta vartotojų prieiga prie Europos standartų, kurie parengti siekiant remti ES teisę ir politiką, būtina numatyti skirtingas kainų nustatymo sistemas ir pradėti taikyti specialius mokesčius ir standartinių paketų nuolaidas, ypač MVĮ, mikroįmonėms ir amatų įmonėms. |
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Europos standartizacijos institucijos užtikrina tinkamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų juridinių vienetų atstovavimą techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos srities veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai vienetai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. | 2. Europos standartizacijos institucijos sudaro galimybes tinkamam įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų, valstybių narių rinkos priežiūros organų ir kitų juridinių vienetų atstovavimui techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos srities veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai vienetai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. |
Pagrindimas
Tinkamas dalyvavimas – neaiški frazė, kuri, kartu su privalomu įpareigojimu užtikrinti dalyvavimą, potencialiai galėtų blokuoti visą standartizacijos sistemą. Standartizacijos organizacija gali daryti tik tai, kas jos valioje, siekdama įtraukti suinteresuotąsias šalis, bet jei jos nedalyvaus, tai neblokuos sistemos. Tuo pat metu valstybių narių rinkos priežiūros organai būtų įtraukiami į standartizacijos procesą ir užtikrintų šio proceso vykdymo kokybę.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisija priima metinę Europos standartizacijos darbo programą, kurioje nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos priemonės, kuriuos pagal 7 straipsnį ji ketina prašyti parengti Europos standartizacijos institucijų. | 1. Pasikonsultavusi su Europos standartizacijos institucijomis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, III priede nurodytas organizacijas, ir nacionalinėmis standartizacijos organizacijomis, Komisija priima metinę Europos standartizacijos darbo programą ir apie jos paskelbimą informuoja minėtas organizacijas. Šioje darbo programoje nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos priemonės, kuriuos pagal 7 straipsnį ji ketina prašyti parengti Europos standartizacijos institucijų. |
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos institucijos per nustatytą terminą parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą. Toks projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, be to, pagrįstas sutarimu. | 1. Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos institucijos per nustatytą terminą parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos priemonės projektą. Toks projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, be to, pagrįstas sutarimu. Komisija konsultuojasi ir informuoja atitinkamas suinteresuotas šalis, įskaitant visas suinteresuotas šalis pagal 1 dalį pateiktus prašymus. |
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Susijusi Europos standartizacijos institucija per mėnesį nuo prašymo gavimo praneša, ar sutinkanti su 1 dalyje nurodytu prašymu. | 2. Susijusi Europos standartizacijos institucija per du mėnesius nuo prašymo gavimo praneša, ar sutinkanti su 1 dalyje nurodytu prašymu. |
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Komisija per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos institucijai dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos priemonę skyrimo. | 3. Komisija per vieną mėnesį nuo 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos organizacijai dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos priemonę skyrimo. |
Pagrindimas
Aiškinamojoje dalyje teigiama, kad reikia spręsti laiko, kurį užtrunka parengti standartus, klausimą. Proceso patobulinimas turėtų paveikti visas suinteresuotąsias šalis. Taigi, siūloma, kad laikas, kurį užtrunka priimti sprendimą dėl subsidijų teikimo, turėtų sutrumpėti iki vieno mėnesio (tiek pat, kiek Europos standartizacijos organizacijos užtrunka priimdamos sprendimą priimti paraišką).
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
4. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra. | 4. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra, pasitarus su stebėjimo komitetu, atsakingu už atitinkamo sektoriaus direktyvos taikymą. |
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra. | 5. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, pasitarus su stebėjimo komitetu, atsakingu už atitinkamo sektoriaus direktyvos taikymą. |
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
IV skyriaus antraštė
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
IRT srities standartai | IRT srities techninės specifikacijos |
Pagrindimas
Standartai apibrėžiami pagal regioną, iš kurio jie kilę, arba metodą, pagal kurį jie parengti, ne pagal pramonės sektorių. Be to, nepakankamai aišku, ką standarto apibrėžtyje reiškia terminas „IRT techninė specifikacija“.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Komisija Direktyvoje 2004/18/EB nurodytos valdžios institucijos siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pripažinti technines specifikacijas, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai ir kurios atitinka II priede išdėstytus reikalavimus, IRT standartais. | Komisija, pasitarusi su visų suinteresuotųjų šalių atstovais, įskaitant Europos standartizacijos organizacijas, Direktyvoje 2004/18/EB nurodytos valdžios institucijos siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pripažinti technines specifikacijas IRT srityje, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai ir kurios atitinka II priede išdėstytus reikalavimus, ir jas naudoti viešųjų pirkimų ir politikos srityse, siekiant užtikrinti sąveiką IRT srityje. Vertindama, ar techninės specifikacijos atitinka II priede pateiktus reikalavimus, Komisija tinkamai atsižvelgia į suinteresuotųjų šalių, su kuriomis konsultavosi, nuomones, įskaitant tas, kurias pateikė Europos standartizacijos institucijos. |
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies e punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
e) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, vertimas, prireikus, į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos; | e) Europos standartų arba Europos standartizacijos priemonių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, vertimas į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos institucijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos; |
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies f punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
f) informacijos, skirtos Europos standartams arba Europos standartizacijos priemonėms aiškinti ir supaprastinti, rengimas, įskaitant naudotojų vadovų ir informacijos apie geriausią patirtį rengimą ir informuotumo didinimą; | f) informacijos, skirtos Europos standartams arba Europos standartizacijos priemonėms aiškinti ir supaprastinti, rengimas, įskaitant naudotojų vadovų, standartų santraukų, informacijos apie geriausią patirtį, mokymo planų rengimą ir informuotumo didinimą; |
(Reikėtų ištaisyti neteisingą Komisijos pasiūlymo prancūziškos versijos numeravimą.) | |
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) MVĮ, vartotojų organizacijos ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosios šalys tinkamai atstovaujamos vykdant Europos standartizaciją, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje. | b) MVĮ, vartotojų organizacijos ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotosios šalys tinkamai atstovaujamos vykdant Europos standartizaciją, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, jei tų suinteresuotųjų šalių atitinkami specialistai nori dalyvauti ir jiems tai leidžiama. |
Pagrindimas
Standartizacijos organizacija gali daryti tik tai, kas jos valioje, siekdama įtraukti suinteresuotąsias šalis, bet jei jos nedalyvaus, tai neblokuos sistemos.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 4a. Siekiant MVĮ suteikti galimybę visapusiškai suprasti ir taikyti bendrus Europos standartus, Europos standartizacijos organizacijoms teikiamas finansavimas vertimams atlikti padengia didžiąją dalį visų patirtų sąnaudų, o vertimo finansavimo procedūros supaprastinamos. Vertimo veiklai skirtos dotacijos pagal 11 straipsnio 1 dalies e punktą mokamos iš anksto bendrai už išverstą puslapį, pateikus įrodymus, kad Europos standartai išversti. |
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) atnaujinti I priede pateiktą Europos standartizacijos institucijų sąrašą; | Išbraukta. |
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) priderinti II priede pateiktų IRT srities standartų pripažinimo kriterijus prie techninių pokyčių; | b) priderinti II priede pateiktų IRT srities techninių specifikacijų pripažinimo kriterijus prie techninių pokyčių; |
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti terminų suderinamumą su siūlomomis apibrėžtimis.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. 16 straipsnyje nurodyti įgaliojimai deleguojami Komisijai neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. | 2. 16 straipsnyje nurodyti įgaliojimai deleguojami Komisijai penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. Komisija ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos pateikia ataskaitą dėl deleguotųjų įgaliojimų. Įgaliojimų delegavimas automatiškai atnaujinamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, nebent Europos Parlamentas arba Taryba jį atšauktų. |
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnyje nurodytus suteiktus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitą sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. | 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnyje nurodytus suteiktus įgaliojimus. Institucija, kuri pradeda vidinę sprendimų priėmimo procedūrą siekdama atšaukti įgaliojimų delegavimą, deda visas galimas pastangas per priimtiną laikotarpį prieš priimant galutinį sprendimą informuoti Komisiją ir nurodyti, kurie deleguotieji įgaliojimai atšaukiami, taip pat galimas atšaukimo priežastis. |
| Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitą sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. |
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Komisijai padeda komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. | 1. Komisijai padeda komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Šis komitetas bent du kartus per metus rengia Europos ir nacionalinių standartizacijos organizacijų bei valstybių narių posėdžius. |
Pagrindimas
Sprendimai turi lemiamą reikšmę standartizacijos sistemai, todėl Europos standartizacijos organizacijos ir valstybės narės turi dalyvauti.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Europos standartizacijos institucijos Komisijai siunčia metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie: | 1. Europos standartizacijos institucijos Komisijai siunčia trumpą ir glaustą metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie: |
Pagrindimas
Versijoje anglų kalba vartojamas žodis „išsami“. Taip būtų sukurta daugiau biurokratijos, bet nepadėtų jos rengimui. Priešingai, ataskaita turėtų būti tikslinga ir pakankamai glausta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, o vėliau ją teikia kas penkerius metus. Ataskaitoje vertinama standartizacijos srities veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, svarba atsižvelgiant į reikalavimus, kurie keliami remiantis Sąjungos politika ir teisės aktais. | 3. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, o vėliau ją teikia kas trejus metus. Ataskaitoje vertinama standartizacijos srities veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, svarba atsižvelgiant į reikalavimus, kurie keliami remiantis Sąjungos politika ir teisės aktais. |
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punkto c papunkčio ii dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
ii) Informacija apie (naują) standartizacijos veiklą plačiai skelbta naudojantis tinkamomis ir prieinamomis priemonėmis. | ii) Informacija apie (naują) standartizacijos veiklą viešai ir plačiai skelbta naudojantis tinkamomis ir prieinamomis priemonėmis. |
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punkto c a papunktis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| ca) tinkamas atstovavimas: |
| i) techninės specifikacijos parengtos dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims; |
| ii) visų kategorijų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas buvo proporcingas. |
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo a punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija: | a) Vien amatų įmones ir MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti horizontali Europos organizacija: |
(Reikėtų ištaisyti neteisingą Komisijos pasiūlymo prancūziškos versijos numeravimą.) | |
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo a punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija: | a) Amatininkus ir MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti horizontali Europos organizacija: |
PROCEDŪRA
Pavadinimas | Europos standartizacija | |||
Nuorodos | COM(2011)0315 – C7-0150/2011 – 2011/0150(COD) | |||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data | IMCO 23.6.2011 |
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data | ITRE 23.6.2011 |
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data | Adam Gierek 28.6.2011 |
|
|
|
Svarstymas komitete | 5.10.2011 | 20.12.2011 |
|
|
Priėmimo data | 28.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 38 5 2 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Gabriele Albertini, Josefa Andrés Barea, Zigmantas Balčytis, Bendt Bendtsen, Maria Da Graça Carvalho, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Alejo Vidal-Quadras | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Maria Badia i Cutchet, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Yannick Jadot, Seán Kelly, Alajos Mészáros, Vladko Todorov Panayotov, Mario Pirillo, Pavel Poc, Vladimír Remek, Jean Roatta, Hannu Takkula | |||
PROCEDŪRA
Pavadinimas | Europos standartizacija | |||
Nuorodos | COM(2011)0315 – C7-0150/2011 – 2011/0150(COD) | |||
Pateikimo Europos Parlamentui data | 1.6.2011 |
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data | IMCO 23.6.2011 |
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data | INTA 23.6.2011 | EMPL 23.6.2011 | ENVI 23.6.2011 | ITRE 23.6.2011 |
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data | EMPL 7.7.2011 | ENVI 13.7.2011 |
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data | Lara Comi 11.7.2011 |
|
|
|
Svarstymas komitete | 5.10.2011 | 23.11.2011 | 25.1.2012 | 28.2.2012 |
Priėmimo data | 21.3.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 36 0 2 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Pablo Arias Echeverría, Cristian Silviu Buşoi, Jorgo Chatzimarkakis, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia de Campos, Cornelis de Jong, Christian Engström, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Mikael Gustafsson, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Philippe Juvin, Edvard Kožušník, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Sirpa Pietikäinen, Mitro Repo, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Regina Bastos, Frank Engel, Ashley Fox, Marielle Gallo, María Irigoyen Pérez, Constance Le Grip, Antonyia Parvanova, Sabine Verheyen | |||
Pateikimo data | 7.5.2012 | |||