Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0087/2012

30.3.2012

***

REKOMENDACIJA

dėl Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimo projekto

(10222/5/2011 – C7‑0076/2012 – 2011/0070(APP) )

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Zbigniew Ziobro

PR_APP

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS...........................5

AIŠKINAMOJI DALIS..............................................................................................................6

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI........................................................10

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimo projekto

(10222/5/2011 – C7‑0076/2012 – 2011/0070(APP) )

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (10222/5/2011),

–   atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį (C7-0076/2012),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją ( A7-0087/2012 ),

1.  pritaria Tarybos reglamento projektui;

2.  primena Tarybai, kad jeigu dėl SESV 352 straipsnyje nurodyto reikalavimo nuostatas priimti vieningai ir nebaigtų vidaus parlamentinių procedūrų Jungtinėje Karalystėje atsirastų bet kokių projekto teksto pakeitimų, Parlamento pritarimo reikėtų prašyti iš naujo;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindinė informacija

Komisija savo pasiūlymą pateikė 2011 m. balandžio 4 d. siekdama sutvirtinti teisinį tikrumą išplečiant galimybę susipažinti su ES teise ir sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui pasikliauti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (OL) elektroniniu leidimu kaip oficialia, autentiška, aktualia ir išsamia versija. Todėl pasiūlyme numatoma, kad elektroninės versijos paskelbimas prilygs galiojančiam Oficialiojo leidinio paskelbimui. Vis dėlto išskirtiniais ir trumpalaikiais nenumatyto elektroninės versijos paskelbimo sutrikimo atvejais spausdintinė versija turėtų teisinę galią.

Šio siūlomo pakeitimo pagrindas yra Teisingumo Teismo 2007 m. sprendimas, kuriame jis nurodė, kad remiantis Oficialiojo leidinio elektronine versija negalima pareikšti juridinių teisių ar nustatyti įsipareigojimų[1].

Pasiūlyme taip pat nustatytos techninės sąlygos, kurių laikantis elektroninės versijos paskelbimas prilygtų galiojančiam paskelbimui, ir nustatomi Europos Sąjungos leidinių biuro (OPOCE) įgaliojimai šioje srityje.

Reglamento projekto 5 straipsnyje nurodoma, kad jis įsigalioja pirmą ketvirto kalendorinio mėnesio po jo priėmimo dieną.

Teisinio pagrindo pasirinkimas

Komisijos pasiūlytas teisinis pagrindas yra SESV 352 straipsnis (vadinamoji lankstumo sąlyga), kuriuo remiantis turi būti naudojama pritarimo procedūra, pagal kurią Parlamentui leidžiama pasirinkti iš dviejų galimybių: jis gali arba pritarti pasiūlymui, arba jį atmesti. Tuo atveju, kaip šis, kai reikalingas pritarimas dėl siūlomo teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, atsakingas komitetas, siekdamas teigiamos procedūros baigties, vis dėlto gali nuspręsti pateikti Parlamentui preliminarų pranešimą dėl pasiūlymo, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip keisti ar įgyvendinti siūlomą teisės aktą (Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalis).

Anksčiau, nei dabartinė lankstumo sąlyga, naudotame EB sutarties 308 straipsnyje nebuvo numatytas reikalavimas gauti Parlamento pritarimą. Taigi, šiuo pasiūlymu pirmą kartą bus naudojama lankstumo sąlyga dalyvaujant Parlamentui.

Komisija savo pasiūlyme nepateikia jokio pagrindimo, kodėl naudojama lankstumo sąlyga, ir nesvarstoma naudoti jokio kito naujo teisinio pagrindo, sukurto Lisabonos sutartimi.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra, atliekama, visų pirma dėl priemonės tikslo ir turinio“[2]. Todėl dėl neteisingo teisinio pagrindo pasirinkimo aptariamas teisės aktas gali būti panaikintas.

Todėl diskusijos Teisės reikalų komitete ir Konstitucinių reikalų komitete daugiausia vyko teisingo teisinio pagrindo pasirinkimo klausimu.

SESV 352 straipsnyje pateikta lankstumo sąlyga yra kraštutiniu atveju naudojamas teisinis pagrindas, tai reiškia, kad ji galėtų būti naudojama tik tada, kai Sutartimis Sąjungai nesuteikiama pakankamai galių imtis veiksmų pagal Sutartyse nustatytą politiką siekiant vieno iš Sutartyse nustatytų tikslų.

Oficialusis leidinys buvo sukurtas remiantis EB sutarties 191 straipsniu, 1958 m. priimtu Tarybos sprendimu[3], naudojant „numanomos kompetencijos“ teoriją, pagal kurią Sąjunga gali priimti aktus, kurie yra būtini, kad ji veiktų ir kai nesama teisėkūros procedūros teisinio pagrindo. EB sutarties 191 straipsnyje tiesiog nurodyta, kad Sąjungos teisės aktai yra skelbiami Oficialiajame leidinyje, tačiau jame nebuvo nurodytas joks teisinis pagrindas. Todėl 1958 m. Tarybos sprendimas buvo priimtas naudojant tuo metu daugiausia naudotą sprendimų priėmimo procedūrą, pagal kurią Taryba priėmė galutinį sprendimą. EB sutarties 191 straipsnis atitinka SESV 287 ir 297 straipsnius, kuriuose nesuteikiant jokio teisinio pagrindo išlaikomas įpareigojimas skelbti. Todėl vienas iš galimų argumentų būtų tai, kad remiantis 1958 m. precedentu dabartinis Komisijos pasiūlymas turėtų būti priimtas remiantis „numanomos kompetencijos“ teorija, tačiau naudojant šiuo metu daugiausia naudojamą procedūrą – įprastą teisėkūros procedūrą

Kadangi numanomos kompetencijos buvimas nukrypsta nuo kompetencijos suteikimo principo, jis turi būti griežtai įvertintas, todėl Sąjungai leidžiama remtis numanoma kompetencija tik tuomet, kai tai būtina siekiant užtikrinti Sutarties nuostatų praktinį įgyvendinimą. Be to, glaudus numanomos kompetencijos ir suteiktos kompetencijos, kurią pirmoji papildo, ryšys turi būti parodytas objektyviais įrodymais, kuriuos Teisingumo Teismas gali peržiūrėti. Pagal Sutarties nuostatą, pagal kurią suteikiama kompetencija, su kuria siejama numanoma kompetencija, nustatoma sprendimų priėmimo procedūra, kurios Sąjunga turi laikytis naudodamasi šia kompetencija[4].

Europos Sąjungos leidinių biuras yra tarpinstitucinė įstaiga, kuri yra visų pirma atsakinga už Oficialiojo leidinio skelbimą. Jos veikla reglamentuojama pagal 2009 m. birželio 26 d. Sprendimą 2009/496/EB, Euratomas dėl Europos Sąjungos leidinių biuro veiklos organizavimo[5]. Tačiau šis sprendimas nėra teisėkūros procedūra priimtas aktas, jis yra tarpinstitucinis susitarimas, kuriuo nustatomos Oficialiojo leidinio skelbimo praktinės detalės ir tvarka, laikantis įpareigojimo skelbti, nustatyto SESV 287 ir 297 straipsniuose.

Pranešėjas mano, kad nors ir esama pagal 287 ir 297 straipsnius Sąjungai suteiktos kompetencijos skelbti aktus, nėra nurodytas šiuo atveju taikomas teisinis pagrindas, todėl turi būti naudojama specifinė sprendimų priėmimo procedūra. Be to, anksčiau minėtas 1958 m. numanomos kompetencijos precedentas tapo nebeaktualus dėl daugelio Sutarties peržiūrų ir spendimų priėmimo procedūrų pakeitimų, įvykusių per nuo to laiko praėjusius daugiau nei 50 metų. Kadangi Oficialiojo leidinio skelbimas ir atitinkama Europos Sąjungos leidinių biuro veikla yra tikslai, kurie turi būti pasiekti laikantis Sutarčių, naudoti SESV 352 straipsnyje nustatytą lankstumo sąlygą yra tinkama.

Nacionalinė parlamentinė priežiūra

Oficialiojo leidinio elektroninės versijos skelbimas buvo vienas iš 2011 m. sausio–liepos mėn. Tarybai pirmininkavusios Vengrijos prioritetų, nurodant viešos prieigos prie Sąjungos teisės aktų svarbą. Tačiau dėl Taryboje pareikštų išlygų, susijusių su nacionaline parlamentine priežiūra, oficialus Tarybos prašymas, kuriuo prašoma Europos Parlamento pritarimo, buvo nusiųstas tik 2012 m. kovo 13 d.

Pagal 2009 m. Vokietijos Konstitucinio teismo sprendimą dėl Lisabonos sutarties[6], Vokietijos teisės aktų leidėjas (Bundestagas ir Bundesratas) turėtų pateikti savo nuomonę dėl lankstumo sąlygos naudojimo, kai svarstomu pasiūlymu ES galios potencialiai galėtų būti išplečiamos daugiau, nei numatyta Sutartyse, ir Vokietijos atstovas Taryboje negali Vokietijos vardu oficialiai pritarti Komisijos pasiūlymui, paremtam 352 SESV straipsniu, kol nepatenkinamos šios pagal konstituciją reikalaujamos sąlygos.

Taigi, Vokietijos delegacija Taryboje pareiškė išlygą, susijusią su parlamentine priežiūra, todėl procedūra buvo sustabdyta, kol ši išlyga nebus panaikinta užbaigus vidaus procedūras Vokietijoje. Panašias išlygas Taryboje taip pat pareiškė Čekijos ir Jungtinės Karalystės delegacijos. Nors 2011 m. pabaigoje Vokietijos ir Čekijos išlygos buvo panaikintos, šios rekomendacijos rengimo metu Jungtinė Karalystė savo išlygos dar nepanaikimo. Tačiau Jungtinė Karalystė pareiškė, kad ji, su išlyga priklausomai nuo vidaus parlamentinių procedūrų rezultato, sutinka su pasiūlymo turiniu ir kol kas sutiko, kad Europos Parlamentui būtų pateiktas prašymas pritarti.

Pritarimo pagrindimas

Pranešėjas mano, kad Tarybos tekstu vykdoma sveikintina būdo, kuriuo skelbiamas Oficialusis leidinys, reforma, kadangi juo padidinamas teisinis tikrumas ir piliečiams suteikiama daugiau galimybių gauti Europos Sąjungos teisės aktus. Šiuo metu beveik visi naudojasi tik elektroninio pavidalo ES teisės aktais. Tai, kad teisės aktų elektroninės versijos nėra teisiškai privalomos, yra savaime nepriimtina ir sukuria netikrumą dėl šiuo metu EUR-LEX duomenų bazėje esančių ES teisės aktų tikslaus turinio. Be to, naudotis Oficialiojo leidinio spausdintine versija užima daug laiko, yra brangu ir ja naudojasi labai mažai naudotojų. Taigi, šia reforma bus padidintas teisinis tikrumas ir sumažinamos prieigos išlaidos vartotojams ir verslui. Visos tokios panašios reformos ES turėtų būti labai sveikintinos.

Siūlomi pakeitimai, kuriuos reikia padaryti, yra vien techninio pobūdžio ir juose neišreiškiami jokie potencialūs politikos pasirinkimai, dėl kurių Europos Parlamentas, atlikdamas savo, kaip vieno iš teisės akto leidėjų, vaidmenį, turėtų pateikti savo nuomonę. Todėl reikėtų pritarti šiam pasiūlymui dėl Tarybos reglamento, kad jis galėtų įsigalioti kaip įmanoma anksčiau.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI