Plenarinio posėdžio dokumentas
28.3.2012
PRANEŠIMAS
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos
(COM(2011) 0473 – C7-0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Christofer Fjellner
PR_DEC_Com
TURINYS
Psl.
1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija 4
2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 6
3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 8
4. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 11
5. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 14
6. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 16
7. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo 18
8. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymo, III skirsnis – Komisija 20
9. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos 22
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ 66
Vystymosi komiteto NUOMONĖ 69
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ 72
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ 83
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ 86
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ 90
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ 94
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ 98
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ 101
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ 104
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ 107
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ 109
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI 111
1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[1],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[2],
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos ((SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351)),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2010 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2011) 0323),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais[3] ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[4],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą (06081/1/2012 – C7‑0053/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[5], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prisiimdama atsakomybę ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;
1. patvirtina, kad Komisija įvykdė Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą[6];
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliucijas, kurios yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[7],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473– C7-0256/2011)[8],
– atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos ((SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351)),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu[9],
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[10],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[11], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[12], ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[13], ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimą 2005/56/EB, kuriuo, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga, kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse[14],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prisiimdama atsakomybę ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;
1. patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su jo sprendimu dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[15],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[16],
– atsižvelgdamas į Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų galutines metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351)),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais[17],
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[18],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[19], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[20], ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[21], ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą 2004/20/EB, įsteigiantį vykdomąją įstaigą „Pažangios energetikos vykdomoji įstaiga“ administruoti Bendrijos veiksmus energetikos srityje taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003[22],
– atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą 2007/372/EB, iš dalies keičiantį sprendimą 2004/20/EB siekiant Pažangios energetikos vykdomąją įstaigą pakeisti Konkurencingumo ir inovacijų vykdomąja įstaiga[23],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prisiimdama atsakomybę ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;
1. patvirtina Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su jo sprendimu dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
4. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[24],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[25],
– atsižvelgdamas į Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2010 finansinių metų metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu[26],
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[27],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[28], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[29], ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[30], ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kuriuo, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, įsteigiama vykdomoji įstaiga „Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga“, atsakinga už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą[31],
– atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą 2008/544/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 2004/858/EB siekiant Visuomenės sveikatos programos vykdomąją įstaigą pakeisti Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąja agentūra[32],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prisiimdama atsakomybę ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;
1. patvirtina Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros direktoriui, kad Įstaigos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su jo sprendimu dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
5. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[33],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[34],
– atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu[35],
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[36],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[37], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[38], ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[39], ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą 2008/37/EB, kuriuo, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, kuriai pavedama valdyti specialiosios Bendrijos programos „Idėjos“ mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą[40],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prisiimdama atsakomybę ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;
1. patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su jo sprendimu dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
6. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[41],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[42],
– atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų galutinių metinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu[43],
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[44],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[45], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[46], ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[47], ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimą 2008/46/EB, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga tam tikroms su moksliniais tyrimais susijusioms specialiųjų Bendrijos programų „Žmonės“, „Pajėgumai“ ir „Bendradarbiavimas“ sritims valdyti[48],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prisiimdama atsakomybę ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;
1. patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su jo sprendimu dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
7. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[49],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[50],
– atsižvelgdamas į Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metines ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2010 finansinių metų metinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu[51],
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[52],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[53], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[54], ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[55], ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimą 2007/60/EB, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga[56],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prisiimdama atsakomybę ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;
1. patvirtina Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą kartu su jo sprendimu dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
8. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymo, III skirsnis – Komisija
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[57],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[58],
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2010 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2011) 0323),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais[59] ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[60],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą (06081/1/2012 – C7-0053/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[61], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[62], ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnį Komisija pateikia biudžeto vykdymo ataskaitas ir parengia Sąjungos turto ir įsipareigojimų finansinę ataskaitą;
1. pritaria Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;
2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama jo sprendimų dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis ir savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą[63];
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui bei pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).
9. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos
(COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą[64],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 0473 – C7‑0256/2011)[65],
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 0736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2010 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2011) 0323),
– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 0643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SEC(2011) 1189),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais[66] (Metinė ataskaita) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[67],
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą (06081/1/2012 – C7-0053/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[68], ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus[69], ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0098/2012 ),
A. kadangi Europą ištiko sunki biudžeto ir finansų krizė, dėl kurios gali nukentėti pasitikėjimas Europos Sąjunga, ir kadangi itin svarbu, kad Sąjunga su Europos Komisija, vykdančia Sąjungos biudžetą, rodytų pavyzdį užtikrindamos gerą viešąjį valdymą; kadangi geras viešasis valdymas būtinas norint išsaugoti Europos Sąjungai suteiktą AAA reitingą, kuris yra naudingas, visų pirma laikantis įsipareigojimo skirti 60 000 000 000 EUR garantiją Europos finansinio stabilumo mechanizmui;
B. kadangi 2010 m. yra pirmieji visi finansiniai metai, kuriais įgyvendinamos Lisabonos sutartis bei naujos biudžetinės procedūros, įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybė papildant rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės veiklą; kadangi šie metai taip pat yra pirmieji naujos strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo metai;
C. kadangi geras valdymas reiškia, kad politiniai tikslai turi būti nustatomi prieš patvirtinant teisines priemones šiems tikslams pasiekti, ir kadangi galiojančios teisinės priemonės, kurios ne visiškai atitinka politinius tikslus, turėtų būti pakeistos;
D. kadangi tais atvejais, kai valstybės lėšoms gresia pavojus, turėtų būti nustatytos tinkamos skaidrumo, viešos atskaitomybės ir viešo audito taisyklės, kadangi septynioliktus metus iš eilės Audito Rūmai negalėjo pateikti teigiamos patikinimo deklaracijos dėl Sąjungos biudžeto;
E. kadangi SESV 287 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje reikalaujama, kad Audito Rūmai Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, ir kartu nurodoma, kad šis pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities įvertinimais;
F. kadangi daugiau kaip 90 proc. visų klaidų buvo nustatytos ne Komisijos, o valstybių narių valdžios institucijų ir galutinių naudos gavėjų lygmeniu (Metinės ataskaitos 1.22 punktas);
G. kadangi dažniausiai tais atvejais, kai klaidos buvo nustatytos sanglaudos srityje, valstybių narių valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų klaidas prieš Komisijai patvirtinant išlaidas (Metinės ataskaitos 4.25 punktas);
H. kadangi, siekiant išvengti papildomos naštos visoms valstybėms narėms, būtina atskirti nacionalines institucijas, kuriose nustatytos gerai veikiančios priežiūros ir kontrolės sistemos, nuo nacionalinių institucijų, kuriose veikiančios sistemos yra tik iš dalies veiksmingos;
I. kadangi menkas valstybių narių suinteresuotumas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra galėjo atsirasti dėl nepakankamų Komisijos pastangų viešai, aiškiai, vienareikšmiškai ir pagrįstai įvardyti valstybes nares, regionus ir programas, kuriose Sąjungos lėšos valdomos netinkamai;
J. kadangi privalomos ministrų lygmeniu rengiamos ir pasirašomos bei tinkamai nepriklausomo auditoriaus audituojamos nacionalinės valdymo deklaracijos yra būtina priemonė siekiant pašalinti kai kurių nacionalinių institucijų atsakomybės, susijusios su Sąjungos pinigų naudojimu ir valdymu, trūkumą;
K. kadangi padažnėjęs Komisijos išankstinis finansavimas turi įtakos Audito Rūmų atliekamam auditui ir kadangi Audito Rūmai galėtų pritaikyti savo metodiką prie naujų aplinkybių, siekdami užtikrinti Audito Rūmų informacijos, teikiamos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, naudingumą;
L. kadangi Sąjungai labiau nei kada nors anksčiau reikia griežto, nepriklausomo ir veiksmingo išorės audito;
M. kadangi naujoviškų ir sudėtingų finansinių priemonių naudojimas turi būti proporcingas visiškai skaidrioms ir aiškioms ataskaitų teikimo taisyklėms, įskaitant išsamių duomenų apie visus galutinius naudos gavėjus viešą skelbimą, siekiant išvengti bet kokio pavojaus Sąjungos biudžetui ir reputacijai;
N. kadangi valstybės narės bendradarbiauja su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal gero finansų valdymo principus;
O. kadangi Sąjungos narių statusą turi nepriklausomos valstybės, o ne regionai, ir kadangi valstybės narės, net jeigu jų struktūra yra federalinė, yra atsakingos išorės pasauliui ir Sąjungai;
P. kadangi siekiant sustiprinti Sąjungos teisėtumą reikia geriau spręsti taisyklių laikymosi ir veiklos klausimus;
Q. kadangi pastaraisiais metais nuolat tobulinamas Audito Rūmų patikinimo pareiškimas atliko labai svarbų vaidmenį nustatant sritis, kuriose reikia pagerinti valstybių narių ir Komisijos valdymą;
R. kadangi Audito Rūmai, deja, vėl negalėjo pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo dėl mokėjimų teisėtumo ir taisyklingumo;
Komisijos prioritetiniai veiksmai
1. ragina Komisiją pateikti Parlamentui veiksmų planą šiems prioritetiniams veiksmams vykdyti:
– atidžiai stebėti finansų inžinerijos priemones (angl. FEI), kaip nurodoma šios rezoliucijos 21 dalyje;
– pagerinti ir sustiprinti atskaitomybės grandinės patikimumą, kaip nurodoma šios rezoliucijos 36 dalyje;
– iš naujo apsvarstyti galimybę dažniau naudoti išankstinį finansavimą, kaip nurodoma šios rezoliucijos 55 dalyje;
– sukurti veiksmingą sankcijų mechanizmą sanglaudos politikos srityje, kaip nurodoma šios rezoliucijos 122 dalyje;
Audito Rūmų patikinimo pareiškimas
Sąskaitos – teigiama nuomonė
2. pažymi, kad Sąjungos 2010 finansinių metų metinėse ataskaitose Sąjungos finansinė būklė 2010 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai;
3. pažymi, kad dalyko pabrėžimas, susijęs su pasikeitusiu Komisijos apskaitos metodu finansinių inžinerijos priemonių atžvilgiu, rodo, kad išlieka reikšmingų netikslumų rizika, nors nuo 2007 m. dėl ataskaitų pateikiama nepakitusi nuomonė; ragina Komisiją kasmet apsvarstyti, ar naujos patvirtintos priemonės iš tikrųjų atitinka susiklosčiusią tikrovę;
Pajamų teisėtumas ir tvarkingumas – teigiama nuomonė
4. su pasitenkinimu pažymi, kad 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;
Įsipareigojimų teisėtumas ir tvarkingumas – teigiama nuomonė
5. su pasitenkinimu pažymi, kad 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimi įsipareigojimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;
Mokėjimų teisėtumas ir tvarkingumas – neigiama nuomonė
6. labai apgailestauja, kad vykdant mokėjimus ir toliau padaroma reikšmingų klaidų;
7. supranta, kad Audito Rūmai savo neigiamą nuomonę grindžia tuo, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos ir dėl to labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis yra 3,7 proc.;
8. primena, kad labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis 2009 finansiniais metais sudarė 3,3 proc.;
9. nerimauja dėl šio padidėjusio klaidų lygio, nes jis sumenkina pastaraisiais metais pastebėtus teigiamus pokyčius; ragina Komisiją pasiekti nuolatinio klaidų lygio mažėjimo tendenciją, kaip buvo reikalaujama ankstesniuose pranešimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;
10. mano, kad tokia tendencija iš esmės susijusi su padidėjusiu labiausiai tikėtinu klaidų lygiu sanglaudos, energetikos ir transporto srityje, kurioje klaidų lygis pastebimai padidėjo iki 7,7 proc.;
Horizontalieji klausimai
Finansų inžinerijos priemonės (angl. FEI)
11. primena, kad Komisija ragina dažniau naudoti finansų inžinerijos priemones būsimoje daugiametėje finansinėje programoje[70], nepaisant to, kad ji pati mano, jog finansų inžinerijos priemonės kelia didelę riziką[71]; supranta, kad finansų inžinerijos priemonės papildo, o ne pakeičia šiuo metu teikiamą finansavimą ir jos gali būti naudingos dėl galimybės jas panaudoti daugiau nei vieną kartą;
12. yra labai susirūpinęs dėl nepakankamos informacijos apie dabartinių finansų inžinerijos priemonių, kurios, atrodo, turi įtakos visoms politikos sritims, įgyvendinimą (Metinės ataskaitos 1.31 ir 1.33 dalys);
13. apgailestauja dėl to, kad nėra nustatyti oficialūs ataskaitų teikimo reikalavimai, ir pritaria Komisijos pastangoms gauti iš valstybių narių informaciją apie šiuo metu naudojamas finansų inžinerijos priemones, susijusias su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF); teigiamai vertina Komisijos surinktos informacijos apibendrinamąją ataskaitą „Valstybių narių įgyvendinamos finansų inžinerijos priemonės, susijusios su ERPF įmokomis. 2010 m. gruodžio 31 d. būklė“ (apibendrinamoji ataskaita apie finansų inžinerijos priemones), kuri buvo pateikta Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetui; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo parengtos apie 8 100 000 000 EUR vertės finansų inžinerijos priemonės, kurioms finansuoti iki 2010 m. pabaigos pagal 2007–2013 m. veiklos programas išmokėta apie 5 200 000 000 EUR (Metinės ataskaitos 4.32 punktas);
14. apgailestauja dėl to, kad Komisija gavo informacijos tik apie maždaug 75 proc. visų finansų inžinerijos priemonių įmokų, sumokėtų įmonėms[72]; yra susirūpinęs dėl to, kad skyrėsi iš valstybių narių gautos informacijos išsamumas ir tikslumas ir kad kai kurios valstybės narės arba regionai nepateikė grįžtamosios informacijos arba neužpildė stebėsenos ataskaitų šablonų; supranta, kad dėl to Komisija negali įvertinti visų finansų inžinerijos priemonių būklės 2010 m. gruodžio 31 d.;
15. pabrėžia, kad:
– sukurtų konkrečių fondų tikslus skaičius ir dydis
(Komisijos duomenimis, Prancūzijoje ir Italijoje maždaug 92 konkretūs fondai, apie kuriuos nebuvo gauta jokių stebėsenos ataskaitų arba buvo galima naudotis tik nepakankama informacija, yra įgyvendinami kartu su beveik 300 konkrečių fondų, apie kuriuos informaciją buvo galima gauti[73]),
– finansų inžinerijos priemonių veiksmingumo rodikliai su tikslinėmis reikšmėmis
(pvz., investicijų į mažąsias ir vidutines įmones skaičius, sukurtų arba išsaugotų darbo vietų skaičius, įmonės arba fondo lygmeniu papildomai generuotos lėšos[74]) ir
– finansų inžinerijos priemonių efektyvumo ir ekonomiškumo rodikliai
(pvz., valdymo išlaidos ir tai, ar jos skatina kuo geriau panaudoti pinigus, informacija apie lėšų išsiuntimą iš fondų ir grįžimą į juos, informacija apie fondų tęstinumą pasibaigus programavimo laikotarpiui[75])
yra svarbūs ir neatskiriami vertinant finansų inžinerijos priemonių naudojimą, ir ypač apgailestauja, kad ši informacija dar nėra visiškai prieinama;
16. pažymi ir apgailestauja dėl Audito Rūmų pastabų, ypač sanglaudos srityje, pvz., per didelis finansų inžinerijos priemonių finansavimas, dėl kurio nesilaikoma „n+2“ taisyklės (Metinės ataskaitos 4.4 pavyzdžio a punktas), vėlavimai ir lėtas finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimas (Metinės ataskaitos 4.4 pavyzdžio b punktas), netvarkingi likvidavimo reikalavimai (Metinės ataskaitos 4.4 pavyzdžio c punktas), finansiniai įnašai, sumokėti kaip išankstiniai mokėjimai iš karto po to, kai buvo nustatyta finansų inžinerijos priemonės teisinė struktūra (Metinės ataskaitos 4.34 punktas), ir problemos, su kuriomis susiduriama atliekant tinkamą finansų inžinerijos priemonių auditą (Metinės ataskaitos 4.35 ir 4.36 punktai);
17. mano, kad šių pastabų pateikimo priežastis – nepakankamas finansų inžinerijos priemonių teisinis pagrindas; yra susirūpinęs dėl to, kad finansų inžinerijos priemonėms taikomos taisyklės neprisideda prie tinkamo skatinimo veiksmingai naudoti finansų inžinerijos priemones; taip pat nerimauja dėl to, kad valstybėms narėms suteikta per daug laisvės taikant šias taisykles; tačiau palankiai vertina nesenus pokyčius kuriant finansų inžinerijos priemonių teisinį pagrindą; atkreipia dėmesį į šiuos svarbiausius teisinio pagrindo (buvęs Tarybos reglamentas) trūkumus[76]:
– nepakankamos nuostatos greitam finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimui skatinti;
– nepakankamos nuostatos, susijusios su finansų inžinerijos priemonių poveikio ir atnaujinimo reikalavimais;
– nepakankamos nuostatos, skirtos per didelio finansavimo prevencijai;
– nepakankamos nuostatos, skirtos valdymo išlaidų struktūroms, kurios skatintų kuo efektyviau panaudoti finansų inžinerijos priemones, įgyvendinti;
– nepakankamos nuostatos dėl fondų tęstinumo pasibaigus programavimo laikotarpiui;
– neaiškios apyvartiniam kapitalui taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos;
– galimybė nepagrįstai taikyti lengvatines sąlygas privačiajam sektoriui;
18. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad finansinėms priemonėms grąžinami ištekliai ir iš finansinių priemonių gaunamos pajamos prieš užbaigiant veiksmų programą neturėtų būti nukreipiami kitur, bet turi būti sugrąžinti atitinkamoms finansinėms priemonėms (Audito Rūmai, Nuomonė Nr. 7/2011[77], 11 psl.); tikisi, kad į šią rekomendaciją bus rimtai atsižvelgta vykdant teisėkūros procedūrą, susijusią su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos struktūriniams fondams taikytinos bendrosios nuostatos COM(2011)0615 – 2011/0276(COD) );
19. palankiai vertina tai, kad pagal pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ( COM(2010)0815 – 2010/0395(COD) ) 130 ir 131 straipsnius bus galima nustatyti finansinių priemonių trukmę; prašo Komisijos pateikti priemonių, kuriomis būtų galima išvengti dėl finansų inžinerijos priemonių kylančios rizikos bendram Sąjungos biudžetui, apžvalgą;
20. atkreipia dėmesį į tai, kad finansų inžinerijos priemonės taip pat naudojamos kitose politikos srityse; įžvelgia riziką, kad be pakankamo veiklos koordinavimo šių priemonių įgyvendinimas gali sutapti ir būti nenuoseklus; todėl ragina Audito Rūmus atlikti finansų inžinerijos priemonių horizontalųjį auditą visose politikos srityse;
21. ragina Komisiją apsvarstyti prioritetinius veiksmus, skirtus finansų inžinerijos priemonių naudojimui atidžiai stebėti, inter alia:
– objektyviai ir kritiškai vertinti patirtį, įgytą iki šiol įgyvendinant 2007–2013 m. programavimo laikotarpio sanglaudos politikos finansų inžinerijos priemones, visų pirma atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas, įskaitant išmoktas pamokas ir padarytas išvadas, ir pranešti Parlamentui apie vertinimo rezultatus;
– atlikti rizikos įvertinimą atskirai apsvarstant atskiras finansų inžinerijos priemones ir atsižvelgiant į finansų inžinerijos priemonių pagalbos gavėjo rizikos struktūrą;
– užbaigti procesą, per kurį iš valstybių narių renkama trūkstama informacija tokiais klausimais kaip konkrečių fondų tikslus skaičius ir dydis, ir susiję finansų inžinerijos priemonių veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo rodikliai; sukurti sistemas, kurias taikant būtų sugriežtinti valstybių narių įpareigojimai teikti ataskaitas;
– kasmet per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras teikti Parlamentui ataskaitas apie finansų inžinerijos priemonių naudojimą valstybėse narėse, įskaitant finansų inžinerijos priemonių veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo rodiklius, taip pat būdus, kuriuos naudodama Komisija koordinuoja, užtikrina nuoseklumą ir sumažina sutapimo riziką visose politikos srityse;
Komisijos atsakomybė ir jos vadovybės pareiškimai
22. primena, kad pagal SESV 317 straipsnį Komisija Sąjungos biudžetą vykdo savo pačios atsakomybe; pabrėžia, kad, kai Komisija vykdo biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, vykdymo užduotys turi būti deleguojamos valstybėms narėms pagal Finansinio reglamento 53b straipsnį;
23. dar kartą pabrėžia[78], kad dėl to Komisija visų pirma atsakinga už atitinkamų Sąjungos lėšų valdymą ir kad dėl to Komisija turi pareigą imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat patikimą finansų valdymą;
24. pabrėžia, kad Komisija negali perleisti savo finansinių įsipareigojimų valstybėms narėms net ir tais atvejais, kai valstybėje narėje buvo nustatyti valdymo trūkumai arba pažeidimai;
25. mano, kad prasmingas sąvokos „pasidalijamasis valdymas“ vartojimas turi būti grindžiamas pagrindiniu principu, pagal kurį Sąjunga perduoda kai kuriuos savo įgaliojimus valstybėms narėms, ir kad valstybės narės privalo atlikti joms pavestas užduotis pagal Sąjungos teisės aktus; ragina visapusiškai įgyvendinti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[79] 44 punktą; mano, kad turimos metinės auditų ir deklaracijų suvestinės turi būti skelbiamos viešai, siekiant prisidėti prie Sąjungos biudžeto valdymo gerinimo;
26. atkreipia dėmesį į glaudų visiškos Komisijos atsakomybės vykdant biudžetą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros svarbos ryšį; pabrėžia, kad atsižvelgiant į galutinę Komisijos atsakomybę dėl biudžeto įgyvendinimo, ji taip pat atsakinga už valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus valstybėse narėse;
27. pabrėžia, kad finansinė atsakomybė yra ir išlieka nedalijama, ir primena Finansinio reglamento 53b straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „siekdama užtikrinti, kad lėšos naudojamos pagal taikomas taisykles, Komisija taiko sąskaitų patikrinimo procedūras arba finansinių korekcijų mechanizmus, kuriuos taikydama ji gali prisiimti galutinę atsakomybę už biudžeto vykdymą“ (išskirta autoriaus);
28. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Komisijos vadovybės pareiškimų svarbą; tačiau atkreipia dėmesį į Audito Rūmų bendras pastabas, susijusias su tuo, kad Komisijos metinėse veiklos ataskaitose nebuvo pateikta rekomendacijų dėl likutinio klaidų lygio arba likutinės rizikos apskaičiavimo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šie dalykai tapo svarbūs sprendžiant išlygos būtinumo klausimą (Metinės ataskaitos 1.19 ir 1.20 punktai); nerimauja dėl to, kad tai gali nulemti nenuoseklų taisyklių taikymą generaliniuose direktoratuose;
29. be to, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl šių atskirų metinių veiklos ataskaitų:
– išlyga dėl 2 prioritetinės krypties kaimo plėtros priemonių neturėjo būti panaikinta (Metinės ataskaitos 3.53 punktas), pagalbos schemų likutinių klaidų lygių apskaičiavimui įtakos turi įvairūs trūkumai (Metinės ataskaitos 3.54 punktas);
– apskaičiuota suma, kuria rizikuojama, kaip nurodyta Regioninės politikos generalinio direktorato ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato metinėse veiklos ataskaitose, gali būti nepakankamai įvertinta (Metinės ataskaitos 4.3 priedas);
– Plėtros generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje pateikti likutinio klaidų lygio skaičiavimai atlikti tik 30 proc. visų mokėjimų (Metinės ataskaitos 5.33 punktas);
– Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato (EuropeAid) metinėje veiklos ataskaitoje pateikiamas tik iš dalies teisingas finansų valdymo įvertinimas tvarkingumo požiūriu (Metinės ataskaitos 5.34 punktas);
– išlyga dėl Šeštosios bendrosios programos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje turėjo būti išsaugota (Metinės ataskaitos 6.47 punktas);
30. primena Komisijai, kad visos išlygos nustatytos Komisijos apibendrinamosios ataskaitos priede, ir pabrėžia, kad priimdama apibendrinamąją ataskaitą Komisija „prisiima visą politinę atsakomybę už generalinių direktorių ir tarnybų vadovų vykdomą valdymą, remdamasi jų metinėse veiklos ataskaitose pateiktais patikinimais ir išlygomis“[80];
31. pabrėžia, kad tokiu būdu Kolegija ir Komisijos nariai prisiima galutinę atsakomybę už generalinių direktorių ir skyrių vadovų, kurie veikia kaip įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, nustatytų išlygų patikimumą ir išsamumą, ir pabrėžia, kad įgaliojimo aktai jokiais būdais nepanaikina galutinės Kolegijos ir Komisijos narių atsakomybės;
32. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pateiktas pastabas dėl vidaus auditoriaus bendros nuomonės; mano, kad bendros nuomonės nauda bus ribota, kol iš esmės nebus persvarstyti ir išspręsti Audito Rūmams nerimą keliantys klausimai;
33. yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabų, susijusių su metinėmis veiklos ataskaitomis ir apibendrinamąja ataskaita (Metinės ataskaitos 1.17–1.25 punktai); mano, kad į tokias pastabas reikia nedelsiant atsižvelgti, norint, kad šie dokumentai ir toliau turėtų atskaitomybės dokumentų vertę; tačiau pripažįsta, kad likutinių klaidų lygių apskaičiavimas yra tik vienas iš Komisijos taikomų metodų apskaičiuojant sumas, kuriomis rizikuojama; ragina Komisiją pateikti nuoseklias gaires, kurias turėtų įgyvendinti visi generaliniai direktoratai;
34. atkreipia dėmesį į Komisijos žaliąją knygą dėl ES įmonių valdymo sistemos[81], skirtos privačiajam sektoriui; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykių, nulėmusių J. Santero vadovaujamos Komisijos atsistatydinimą 1999 m., Komisija padarė didelę pažangą tinkamo įmonių valdymo srityje;
35. pažymi Komisijos 2007 m. gegužės 30 d. priimtą Valdymo pareiškimą, kuris apima Komisijos vidaus veikimą ir kuriame paaiškinama, kaip Komisijai vadovaujama, kaip ji kontroliuojama ir kokie jos santykiai su suinteresuotaisiais subjektais; ragina Komisiją toliau gerinti savo įmonių valdymą ir informuoti biudžeto įgyvendinimą tvirtinančią instituciją apie veiksmus ir priemones, kurių buvo imtasi:
– įtraukiant tuos įmonių valdymo aspektus, kurių reikalaujama arba kurie siūlomi Sąjungos institucijoms taikytinuose Sąjungos įmonių įstatymuose;
– imantis priemonių, leidžiančių Pirmininkui pasirašyti ataskaitas ir kartu su jomis pateikti:
i. rizikos ir neapibrėžtumų, kurie galėtų turėti neigiamą įtaką siekiant politinių tikslų, aprašymą, taip pat pareiškimą, kuriame Pirmininkas kartu su Komisijos narių kolegija prisiima atsakomybę už rizikos valdymą; taip pat
ii. oficialią įmonių valdymo deklaraciją, kurioje aiškiai parodoma, kokių tarptautinių įmonių valdymo standartų laikosi Komisija, taip pat objektyvius ir išsamius paaiškinimus, jeigu būtina nukrypti nuo įmonių valdymo kodekso rekomendacijų (principas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“);
36. ragina Komisiją prioritetiniais laikyti veiksmus, skirtus atskaitomybės grandinei gerinti ir stiprinti, inter alia:
– visapusiškai supažindinti Biudžeto kontrolės komitetą su valstybių narių metinėmis suvestinėmis; apgailestauja dėl to, kad iki šiol Komisija nepateikė jokios informacijos apie metines suvestines, nes visiškai nežinant metinių suvestinių turinio, jos negali būti laikomos nacionalinėmis valdymo deklaracijomis;
– paskelbti politinę deklaraciją, kurioje ji prisiimtų galutinę ir visą atsakomybę už biudžeto vykdymą, įskaitant tą biudžeto dalį, kuri vykdoma pasidalijamojo valdymo būdu;
– nustatyti pareigą atsakingiems Komisijos nariams pasirašyti metinę veiklos ataskaitą;
– rengti metines veiklos ataskaitas laikantis objektyvumo principo ir vengti optimistinių vertinimų;
– pateikti generaliniams direktoratams privalomas laikytis, išsamias ir tinkamas rekomendacijas, visų pirma susijusias su likutinių klaidų lygių ir likutinės rizikos vertinimo būdu laikantis protingumo principo;
– kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikti išsamų ir patikimą paaiškinimą dėl likutinės rizikos arba likutinio klaidų lygio ir Audito Rūmų aptikto klaidų lygio santykio; ragina Komisiją artimai bendradarbiaujant su Audito Rūmais išnagrinėti galimybes suvienodinti savo likutinio klaidų lygio apskaičiavimo metodus su Audito Rūmų labiausiai tikėtino klaidų lygio nustatymo metodais;
– iš naujo persvarstyti vidaus auditoriaus bendros audito nuomonės rengimo metodiką ir pašalinti Audito Rūmų nurodytus trūkumus;
– analizuoti, ar Komisijos įmonių valdymo taisyklės galėtų būti toliau gerinamos atsižvelgiant į pirmiau minėtą Komisijos žaliąją knygą dėl įmonių valdymo sistemos, skirtos privačiajam sektoriui;
Europos mokyklos
37. apgailestauja dėl to, kad nepaisant Europos mokykloms numatytų didelių biudžeto lėšų jos vis dar neatlieka savo pagrindinio uždavinio, t. y. sukurti pakankamai vietų reikalingomis kalbomis netoli pareigūnų darbo ir gyvenamųjų vietų, tačiau išplėtė savo veiklą apimdamos kitas švietimo sritis;
38. pripažįsta, kad pagrindinė problema susijusi su Europos mokyklų konvencijoje numatytomis sprendimų priėmimo ir finansavimo sistemomis; taigi prašo, kad Komisija su valstybėmis narėmis išnagrinėtų galimybę persvarstyti šią konvenciją ir iki 2012 m. gruodžio 1 d. praneštų apie padarytą pažangą; kol kas ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti minėti tikslai tinkamiau panaudojant skirtas biudžeto lėšas;
Komisijos vykdomas administravimas
39. ragina Komisiją pateikti informaciją apie savo persikėlimo planus, dėl to atsirasiančias išlaidas, apie tai, kiek laisvų biuro patalpų atsiras ir kiek jų bus papildomai rasta, ir apie kiekvieno generalinio direktorato darbuotojų, susijusių su šiais planais, skaičių;
40. nurodo, kad Komisija 2010 m. patvirtinusi lankstų darbo grafiką ir kompensacijas už viršvalandžius kaip savanorišką privilegiją savo personalui suteikė apie 90 000 papildomų laisvų dienų, o tai atitinka apie 445 darbo vietas, nors Tarnybos nuostatų 56 straipsnyje nustatyta, kad pareigų grupėms nuo AD 5 / AST 5 kompensuojamosios atostogos nesuteikiamos; prašo pateikti paaiškinimą apie visas kompensacijų už viršvalandžius išlaidas, kurios teko mokesčių mokėtojams;
Valstybių narių atsakomybė
41. primena, kad pagal SESV 317 straipsnį Komisija Sąjungos biudžetą vykdo savo pačios atsakomybe, tačiau bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis;
42. pabrėžia, kad dvi politikos sritys, kuriose nustatyti didžiausi klaidų lygiai („Sanglauda, transportas ir energetika“ ir „Žemės ūkis ir gamtos ištekliai“), įgyvendinamos pasidalijamojo valdymo būdu, ir apgailestauja dėl to, kad apskaičiuoti labiausiai tikėtini klaidų lygiai atitinkamai siekia 7,7 proc. ir 2,3 proc.;
43. taigi teigiamai vertina tai, kad Komisija atliko klaidų, kurias 2006–2009 finansiniais metais nustatė Audito Rūmai, analizę, pirmą kartą atskleidusią, kad trijų valstybių narių (Ispanijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės) bendras ERPF ir Sanglaudos fondo kiekybiškai įvertinamų klaidų lygis per šį laikotarpį sudarė 59 proc. ir kad keturių valstybių narių (Ispanijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) bendras ESF kiekybiškai įvertinamų klaidų lygis per šį laikotarpį sanglaudos srityje sudarė 68 proc.[82]; pažymi, kad daugiausia ERPF ir Sanglaudos fondo klaidų buvo nustatyta Italijos Kalabrijos, Kampanijos ir Apulijos regionuose, o Ispanijoje nedidelis skaičius veiksmų programų, įgyvendinamų Andalūzijos, Valensijos ir Kastilijos ir La Mančo regionuose, sudarė 75 proc. Ispanijoje nustatytų klaidų[83]; be to, supranta, kad Ispanijoje ir Italijoje 2010 finansiniais metais taip pat buvo nustatytas aukštas klaidų lygis;
44. pažymi, kad Italijos problemos įgyvendinant ERPF „yra susijusios su sisteminiais trūkumais, nustatytais audito ir valdymo institucijų lygmeniu“ ir „viešųjų pirkimų taisyklių taikymu ir projektų atranka, įskaitant galimybę finansuoti retrospektyvius projektus“[84]; taip pat pažymi, kad Ispanijoje problemos kyla dėl sudėtingos valdymo ir kontrolės sistemos, dėl kurios „praktikoje gali kilti neaiškumų dėl atsakomybės pasidalijimo, taip pat trūkti valdymo institucijos atliekamos veiksmingos priežiūros“[85];
45. primena, kad Graikijos, Italijos ir Ispanijos finansų ministrai buvo pakviesti į Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą pasikeisti nuomonėmis; apgailestauja, kad nė vienas iš pakviestų ministrų neatvyko aptarti su šio komiteto nariais Audito Rūmų patikrinimų rezultatų, kad būtų pagerintas struktūrinių fondų valdymas ir ilgainiui teisinis pagrindas;
46. primena savo nuolatinius raginimus Komisijai, kad ji, būdama galutinai ir bendrai atsakinga už Sąjungos biudžeto įgyvendinimą, pateiktų pasiūlymą dėl privalomų nacionalinių valdymo deklaracijų, kurias rengia, viešai skelbia ir tinkamai audituoja atsakinga audito institucija; pažymi, kad nacionalinėse valdymo deklaracijose turėtų būti pateikiama visa informacija apie Sąjungos lėšų naudojimą;
47. siūlo, kad generalinių direktoratų lygiu pasirašomų nacionalinių deklaracijų turinys atitiktų tarptautinius audito standartus, kad atlikdami auditą Audito Rūmai naudotų šias deklaracijas, ir kad jos, be kita ko, būtų grindžiamos institucijų, kurioms pavesta vykdyti valdymą, deklaracijomis;
48. atkreipia dėmesį į didelius valstybių narių administracinės veiklos rezultatų skirtumus pajamų ir išlaidų srityje, vykdant pasidalijamąjį valdymą, ypač susijusius su pažeidimų, sukčiavimo ir klaidų nustatymu ir paskesnėmis finansinėmis priemonėmis muitinės ir Sąjungos lėšų leidimo srityse; mano, kad jei visos valstybes narės veiktų teisingai, vien tik muitinės srityje būtų gauta ne mažiau nei 100 000 000 EUR (grynųjų) pajamų į Sąjungos biudžetą; pažymi, kad Komisija iki šiol administracinę veiklą stebi reaguodama ir taikydama atvejų tyrimo metodą ir neatlikdama tinkamos tendencijų analizės, kuria būtų siekiama nustatyti rizikos sritis; ragina Komisiją taikyti tendencijų analizės metodą siekiant nustatyti finansinę riziką ir imtis priemonių valstybių narių administracinės veiklos rezultatams pagerinti;
Bulgarija ir Rumunija
49. labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos tarpinę ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą; yra susirūpinęs dėl vis dar sunkios Bulgarijos teismų sistemos padėties; atkreipia dėmesį į tai, kad 28 teisėjai nagrinėja 27 baudžiamąsias bylas; prašo pateikti paaiškinimus dėl tam tikrų galimo su Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo Bulgarijoje atvejų, dėl kurių 2008 m. buvo sustabdyti mokėjimai, o prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, nors ikiteisminis tyrimas panašiomis aplinkybėmis ir identiškais faktais grindžiamais atvejais kitoje valstybėje narėje buvo tęsiamas; stebisi, kad visais su ES lėšomis susijusio sukčiavimo atvejais, kurie buvo perduoti teismui, baudžiamasis persekiojimas pakeistas administracinėmis bausmėmis ir kad vienu svarbiu su Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo atveju apeliacinio skundo padavimo procedūra buvo užtęsta 18 mėnesių; be to, apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į Komisijos rekomendaciją neleisti nacionalinei Nusikalstamu būdu įgyto turto nustatymo komisijai (CEPACA) savo iniciatyva tikrinti aukštų pareigūnų ir politikų turtą; yra susirūpinęs dėl to, kad Bulgarijoje nėra įprasta nuosekliai, laiku ir sistemingai skelbti pagrįstus teismo sprendimus; ragina Komisiją daryti spaudimą teisminėms institucijoms, kad jos dėtų daugiau pastangų vykdydamos reformas ir kuo greičiau įgyvendintų Komisijos rekomendacijas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paviešinti, kiek lėšų skirta siekiant paremti Bulgarijos pastangas vykdyti reformas, ir įvertinti, kokių lauktų rezultatų šiomis išmokomis pasiekta; tikisi, kad per ateinančius metus padėtis tikrai pagerės, bus toliau svarstomas ir, bendradarbiaujant su Bulgarijos vyriausybe, parengtas Komisijos priemonių, kuriomis būtų galima atkurti Bulgarijos teismų sistemos vientisumą, sąrašas;
50. susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos tarpinę ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą; tačiau palankiai vertina teigiamą Nacionalinės tarnybinio sąžiningumo agentūros (ANI) veiklos tendenciją, nes atskleidžiama daugiau neteisėto praturtėjimo ir interesų konfliktų atvejų; pažymi, kad ANI ištekliai padidinti naudojant Sąjungos lėšas; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad dėl ANI išaiškintų atvejų nėra jokios nuoseklios tolesnių priemonių taikymo sistemos ir dažnai delsiama jų imtis; teigiamai vertina tai, kad Nacionalinė kovos su korupcija tarnyba toliau veikė kaip veiksminga baudžiamojo persekiojimo didelės korupcijos bylose įstaiga; pažymi, kad 2011 m. priimta daugiau kaltinamųjų išvadų, teismo sprendimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių, be to, sparčiau nagrinėjamos bylos Aukščiausiame kasaciniame ir teisingumo teisme, todėl priimta 85 proc. daugiau galutinių teismo sprendimų Nacionalinės kovos su korupcija tarnybos bylose palyginti su 2010 m.[86]; yra susirūpinęs dėl to, kad iš teismų sprendimų didelės korupcijos bylose analizės matyti, jog 60 proc. bausmių vykdymas sustabdomas ir kad dažnai skiriamos mažiausios įstatymais numatytos bausmės; taip pat stebisi nepatenkinama teismų sprendimų paskelbimo per nustatytą terminą praktika, nes kai kuriose didelės korupcijos bylose delsiant paskelbti pagrindimą dėl to, kad užtęsiamas apeliacinio skundo padavimo terminas, padidinama senaties termino suėjimo galimybė; ragina Komisiją paviešinti, kiek lėšų skirta siekiant paremti Rumunijos pastangas vykdyti teismų reformą; tikisi, kad per ateinančius metus padėtis dar pagerės; ragina Komisiją didinti spaudimą Rumunijos vyriausybei, kad ji įgyvendintų Komisijos rekomendacijas; tikisi, kad Komisija nenuolaidžiaudama iš Rumunijos vyriausybės reikalaus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti nuoseklią teismų praktiką viešųjų pirkimų bylose; ragina Komisiją atkakliai ir ryžtingai reikalauti, kad Rumunijos vyriausybė įgyvendintų Komisijos rekomendacijas ir parengtų aiškų ir išsamų įgyvendinimo planą siekdama pasirengti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų įgyvendinimui; tikisi, kad Rumunijoje bus dedama daugiau pastangų siekiant konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą; taip pat tikisi, kad Komisija, bendradarbiaudama su Rumunijos vyriausybe, parengs priemonių, kuriomis būtų galima atkurti Rumunijos teismų sistemos vientisumą, sąrašą;
Išankstinis finansavimas
51. pažymi, kad išankstinis finansavimas būtinas tam, kad naudos gavėjai pradėtų sutartus veiksmus;
52. pažymi Audito Rūmų pastabas, kad Komisija 2005–2010 m. ypač dažnai ėmė naudoti išankstinį finansavimą (Metinės ataskaitos 1.28 punktas); yra susirūpinęs dėl to, kad išankstinio finansavimo tarpuskaita nėra pakankama (Metinės ataskaitos 1.29 punktas ir Audito Rūmų nuomonės Nr. 6/2010 86 punktas);
53. yra susirūpinęs dėl poveikio, kurį išankstinis finansavimas darė išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros politikos ir mokslinių tyrimų ir vidaus politikos srityse; pažymi dažnesnį išankstinio finansavimo naudojimą ir 2 proc. neviršijantį bendrą klaidų lygį šiose dviejose politikos srityse; be to, pažymi Audito Rūmų išvadas, kad išankstiniame finansavime nebuvo reikšmingų klaidų, tačiau atliekant tarpinius ir galutinius mokėjimus buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis (Metinės ataskaitos 5.35 ir 6.48 punktai);
54. mano, kad išmokėdama dideles išankstinio mokėjimo sumas Komisija prisiima didesnę finansinę riziką, pvz., naudos gavėjų nemokumo atvejais, taip pat didesnę teisėtumo ir tvarkingumo riziką, nes naudos gavėjų deklaruotų išlaidų tinkamumo patvirtinimas atidedamas vėlesniam laikui;
55. mano, kad veiksmingiau užkirsti kelią pažeidimams, užuot ex post taisant neteisėtai atliktus mokėjimus taikant lėšų susigrąžinimo procedūras; taigi ragina Komisiją prioritetine tvarka iš naujo apsvarstyti galimybę dažniau naudoti išankstinį finansavimą ir kontrolės ir audito priemones ir:
– informuoti Parlamentą apie priežastis, dėl kurių Komisija 2005–2010 m. pradėjo dažniau naudoti išankstinį finansavimą;
– pritaikyti išankstinio finansavimo lygį įvairiose programose iki tokio lygio, kuris būtinas siekiant, kad naudos gavėjas galėtų pradėti projektą, kartu apsaugant Sąjungos finansinius interesus, ir apie tai informuoti Parlamentą;
Neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai
56. primena, kad neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai yra nustatyti, bet nepanaudoti (t. y. neišmokėti) įsipareigojimų asignavimai, kurie dažniausiai atsiranda daugiametėse programose (pvz., sanglaudos), kuriose įsipareigojimai nustatomi ankstyvaisiais programavimo laikotarpio metais, o susiję mokėjimai laipsniškai išmokami per visą programavimo laikotarpį;
57. pažymi, kad daugelis neįvykdytų įsipareigojimų gali būti susiję su valstybių narių patiriamais sunkumais įsisavinant skirtus asignavimus;
58. pažymi, kad 2010 m. Audito Rūmai nustatė, kad šie neįvykdyti įsipareigojimai padidėjo beveik 10 proc. iki maždaug 194 000 000 000 EUR (Metinės ataskaitos 1.43 punktas ir 1.2 diagrama), o tai sudaro beveik trejų metų išlaidas dabartiniais tempais;
59. mano, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu susiduriama su rizika, kad:
– paskirtos lėšos turės būti leidžiamos greičiau nei įprasta ir todėl padidės klaidų rizika;
– 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigoje valstybės narės gali bandyti įsisavinti visas skirtas lėšas ir tokiu būdu bendrai finansuoti projektus, kurie jau įgyvendinti ir kuriems skirtos nacionalinės lėšos (vadinamieji retrospektyvūs projektai, kurie nebuvo patikrinti taikant Sąjungos valdymo ir kontrolės sistemą ir todėl juos įgyvendinant kyla didesnė klaidų tikimybė);
60. ragina Komisiją pateikti informaciją apie neįvykdytų įsipareigojimų dydį kiekvienoje valstybėje narėje ir apie savo bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti ir panaikinti su įsisavinimu ir tvarkingumu susijusias rizikos sritis;
Decentralizuotų agentūrų ir bendrųjų įmonių finansavimas iš biudžeto
61. pažymi, kad 2010 finansiniais metais Sąjungos finansavimas decentralizuotoms agentūroms viršijo 620 000 000 EUR, o bendrosioms įmonėms – 500 000 000 EUR; pažymi, kad susiduriama su tam tikrais sunkumais rasti informaciją apie Sąjungos išlaidas agentūroms; ragina Komisiją kasmet biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti konsoliduotą informaciją apie kiekvienos agentūros ir (arba) bendrosios įmonės bendrą iš Europos Sąjungos biudžeto gautą finansavimą, pvz.:
– pradinį Europos Sąjungos įnašą, įtrauktą į agentūros ir (arba) bendrosios įmonės biudžetą;
– iš grąžinto perviršio gautą sumą;
– bendrą Europos Sąjungos įnašą agentūrai ir (arba) bendrajai įmonei;
– Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) įnašo dydį;
62. tikisi, kad Komisija finansų krizės laikotarpiu nebedidins agentūrų biudžetų ir netgi svarstys galimybę sumažinti Sąjungos įnašą į jų biudžetus, atsižvelgdama į savo prioritetus;
63. ragina Komisiją parengti gaires formoms, kurias galėtų naudoti visos agentūros ir (arba) bendrosios įmonės rengdamos savo metines darbo programas ir metines veiklos ataskaitas, kad būtų užtikrintas prasmingas planuotų tikslų ir rezultatų palyginimas;
64. ragina Komisiją teikti Parlamentui išsamią kriterijų ir patikros mechanizmų, naudojamų siekiant išvengti agentūrų ir (arba) bendrųjų įmonių darbuotojų interesų konfliktų ir perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, apžvalgą;
Sąjungos biudžetas ir finansų ir biudžeto krizė
65. yra susirūpinęs dėl besitęsiančios finansų ir biudžeto krizės valstybėse narėse; mano, kad ši krizė taip pat kelia skirtingų rūšių riziką Sąjungos biudžetui dėl:
– finansinės rizikos, susijusios su valstybėms narėms suteiktomis paskolomis;
– su pajamomis susijusios finansinės rizikos;
66. primena, kad šešios valstybės narės (Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Portugalija ir Rumunija) šiuo metu laikomos „valstybėmis narėmis, kurios patiria didelių sunkumų“, nes jos gauna mokėjimo balanso (BOP) priemonės paskolų pagalbą, pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM) teikiamas paskolas arba pagalbą pagal Graikijos paskolos priemonę;
67. pažymi, kad Sąjungos biudžeto lėšomis užtikrinamos pagal mokėjimo balanso priemonę (iki 2010 m. gruodžio 31 d. išmokėtų paskolų dydis siekia apie 12 000 000 000 EUR) ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (iki 2010 m. gruodžio 31 d. neišmokėta jokių paskolų) suteikiamos paskolos[87]; be to, pažymi, kad maksimalus neišmokėtų paskolų, kurias galima suteikti pagal mokėjimo balanso priemonę ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, dydis atitinkamai yra 50 000 000 000 EUR (Tarybos reglamento (EB) Nr. 332/2002 1 straipsnio 1 dalis[88]) ir 60 000 000 000 EUR[89]; atkreipia dėmesį į tai, kad bendra suma (110 000 000 000 EUR) yra beveik lygi metiniam Sąjungos biudžetui, nes visos Sąjungos biudžeto išmokos 2010 m. sudarė apie 122 000 000 000 EUR[90];
68. yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai savo metiniame 2010 m. pranešime nepakankamai dėmesio skyrė šioms naujoms Sąjungos patiriamoms problemoms; ypač apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nepakankamai paminėjo šią riziką Sąjungos biudžetui; pabrėžia, kad Audito Rūmai ateityje savo darbe turi skirti pakankamai dėmesio Europos stabilumo mechanizmui;
69. primena, kad nėra sukurtas joks garantijų fondas siekiant užtikrinti biudžeto apsaugą nuo reikalavimų suteikti šias garantijas; todėl siekdamas užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą ragina Komisiją įvertinti galimą poreikį sukurti garantijų fondą, panašų į Išorės veiksmų garantijų fondą, kuris būtų naudojamas galimiems nuostoliams padengti;
70. pabrėžia, kad pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM) iki 2011 m. rugsėjo 30 d. iš bendros priemonei skirtos 60 000 000 000 mlrd. EUR sumos buvo paskolinta 48 500 000 000 EUR; ragina Audito Rūmus iki 2012 m. pabaigos pateikti pranešimą apie EFSM operacijas ir ypač apie Komisijos sukurtus kontrolės mechanizmus;
71. primena, kad Sąjungos biudžeto pajamos renkamos iš skirtingų šaltinių; pakartoja, kad nedarant žalos kitoms pajamoms, biudžetas turi būti finansuojamas vien tik iš nuosavųjų išteklių; pažymi, kad visų pirma bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) lėšos, kurios sudaro 73 proc. visų pajamų, yra surenkamos iš valstybių narių nacionalinių biudžetų[91];
72. laikosi nuomonės, kad kuo sunkesnėje finansinėje padėtyje atsidurs tam tikros valstybės narės, tuo bus sunkiau toms valstybėms narėms mokėti įmokas į Sąjungos biudžetą; mano, kad dėl to kyla Sąjungos biudžeto pajamų rizika, kuri atsiranda dėl „valstybių narių, kurios patiria didelių sunkumų“, nes šių valstybių narių vyriausybės gali būti priverstos papildomai skolintis, kad galėtų finansuoti Sąjungos biudžetą arba užtikrinti nacionalinį tam tikrų pagalbos schemų bendrąjį finansavimą;
73. pažymi, kad BNP lėšos, kurias sumoka „valstybės narės, kurios patiria didelių sunkumų“ sudaro apie 6 proc. visų BNP lėšų, gautų 2010 finansiniais metais[92];
74. be to, pažymi, kad valstybėms narėms, kurios patiria didelių sunkumų, buvo padidintos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Europos žuvininkystės fondo bendrojo finansavimo ribos; tikisi, kad didesnės bendrojo finansavimo ribos sudarys sąlygas daugiau investuoti, ypač valstybėse narėse, kurios patiria didelių sunkumų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia didesnės Komisijos kontrolės ir atsakomybės už priežiūrą;
Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmas (ESM)
75. kritikuoja tai, kad Taryba 2010 m. patvirtino Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) pagal SESV 122 straipsnį, nes šis straipsnis taikytinas tik gamtinių nelaimių, o ne ekonominių krizių atveju; yra susirūpinęs dėl to, kad EFSF nuostatuose nenumatyta Europos Parlamento demokratinė kontrolė ir Audito Rūmams nesuteikta audito kontrolės teisė; griežtai kritikuoja tai, kad EFSF nėra jokių nuostatų dėl išorinio viešo audito;
76. pažymi, kad valstybės narės neseniai pasirašė ESM sutartį; pabrėžia, kad savo 2011 m. kovo 23 d. rezoliucijoje[93] perspėjo dėl to, kad sukuriamas su Sąjungos institucine sistema nesusijęs nuolatinis Europos stabilumo mechanizmas (ESM), nes dėl tokio sprendimo gali kilti Sąjungos institucijų kontrolės mechanizmo problemų; pritaria kai kurių aukščiausiųjų audito institucijų susirūpinimui, kad Sutartyje nepakanka nuostatų dėl veiksmingo išorės audito užtikrinimo;
77. primena savo raginimą Tarybai ir valstybėms narėms, kad jos atkreiptų tinkamą dėmesį į šiuos klausimus, susijusius su ESM įgyvendinimu:
– ESM teisės aktuose numatyti tinkamą teisėtumo, tvarkingumo ir veiksmingumo aspektų viešo išorės audito atlikimo tvarką, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir atsižvelgiant į šiuos dokumentus:
i. 2011 m. spalio 14 d. Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ryšių palaikymo komiteto rezoliuciją dėl euro zonos aukščiausiųjų audito institucijų pareiškimo dėl Europos stabilumo mechanizmo išorės audito (CC-R-2011-01)[94], ii. 2011 m. spalio 14 d. Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ryšių palaikymo komiteto pareiškimas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos Komisijai ir ES valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms dėl Europos pusmečio ir kitų vėliausių ES ekonomikos valdysenos pokyčių įtakos Europos Sąjungos valstybių narių aukščiausiosioms audito institucijoms ir Europos Sąjungos Audito Rūmams[95],
iii. Nyderlandų audito rūmų pirmininko laišką[96] dėl klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami ESM teisės aktuose, atsižvelgiant į ESM sutarties 30 straipsnį,
– nustatyti tinkamas ESM atskaitomybės ir visiško skaidrumo taisykles,
– užtikrinti duomenų ir statistikos patikimumą,
– paaiškinti visų veikėjų, kurie bus atsakingi už mechanizmo kūrimą, atsakomybę ir ataskaitų teikimo taisykles,
– paraginti Komisiją du kartus per metus teikti pranešimus Parlamentui ir Tarybai dėl Sąjungos biudžetui kylančios rizikos dėl jo teikiamų garantijų EFSM ir paklausti Komisijos, kaip kaip finansinių įsipareigojimų nevykdymo atveju šie pinigai būtų pervesti į Sąjungos biudžetą ir vėliau į EFSM;
78. ragina Tarybą ir valstybes nares nustatyti Parlameno politinę kontrolę bet kokiu euro obligacijų klausimu apskritai ir nuolatiniu krizių valdymo mechanizmu konkrečiai; pritaria nuomonei, kad įgyvendinant šį mechanizmą Parlamentas turėtų dalyvauti lygiomis teisėmis;
Skaidrumas
79. pabrėžia, kad skaidrumas yra itin svarbus užtikrinant atskaitomybę už viešųjų lėšų naudojimą ir primena, kad tai viena pagrindinių priemonių užtikrinant išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą; kartoja savo raginimą visus mokėjimus iš Sąjungos lėšų įtraukti į vartotojui patogią duomenų bazę internete tinkamai atsižvelgiant į duomenų apsaugos teisės aktus; mano, kad mokėjimai iš Sąjungos fondų turėtų būti skiriami tik gavus aiškų naudos gavėjų sutikimą, kad pagrindiniai duomenys, įskaitant sumą, gavėjo pavadinimą ir tikslą, būtų skelbiami viešai;
80. pažymi, kad sanglaudos politikos srityje naudojama dabartinė sistema neužtikrina visiško skaidrumo, susijusio su ERPF ir Sanglaudos fondo naudos gavėjais; pažymi, kad pagal dabartinę sistemą Komisija sukūrė tinklalapį, kuriame yra nuorodos į nacionaliniuose tinklalapiuose ir tik atitinkama nacionaline kalba nesilaikant jokių bendrų kriterijų pateikiamus naudos gavėjų sąrašus; tikisi, kad būsimame reglamente, kuriuo nustatomos struktūrinėms priemonėms taikytinos bendrosios nuostatos ( COM(2011)0615 – 2011/0276 (COD) ), bus užtikrinta, jog valstybės narės teiktų duomenis apie galutinius ERPF ir Sanglaudos fondo naudos gavėjus ir šie duomenys bus skelbiami Komisijos oficialiame tinklalapyje viena iš trijų Komisijos darbo kalbų ir bus laikomasi bendrų kriterijų, kad būtų galima palyginti ir nustatyti klaidas; primena savo raginimą Komisijai vadovautis JAV atsakingo ir skaidraus ekonomikos atgaivinimui skirtų lėšų naudojimo užtikrinimo valdybos ir jos internetinės svetainės (www.recovery.gov) pavyzdžiu;
81. dar kartą primena Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-92/09 Volker ir Markus Schecke GbR ir C-93/09 Hartmut Eifert, kuris svarbus žemės ūkio ir gamtos išteklių politikos srityje; agina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl naujo reglamento, kuriame valstybėms narėms būtų nustatyta pareiga skelbti informaciją apie Europos žemės ūkio fondo paramą gaunančius juridinius ir fizinius asmenis, atsižvelgiant į šį sprendimą; mano, kad informacija apie naudos gavėjus turėtų būti skelbiama Komisijos oficialiame tinklalapyje viena iš trijų Komisijos darbo kalbų ir laikantis bendrų kriterijų, kad būtų galima palyginti ir nustatyti klaidas;
Patikinimo pareiškimo metodika
82. supranta, kad Audito Rūmai ketina pateikti Parlamentui daugiau informacijos apie žemės ūkio ir gamtos išteklių bei sanglaudos, energetikos ir transporto politikos sritis; džiaugiasi šiuo ketinimu, nes tai padėtų didinti skaidrumą ir tiksliau nustatyti problemines biudžeto sritis; laikosi nuomonės, kad taip sudaroma galimybė Komisijai, Audito Rūmams, Parlamentui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams geriau sutelkti dėmesį ir parengti rekomendacijas dėl tų sričių, kuriose reikia pagerinti valdymą; tačiau norėtų atkreipti dėmesį tai, kad svarbu užtikrinti kiekvienų metų duomenų palyginamumą;
83. teigiamai vertina Audito Rūmų išsamesnį Komisijos vadovybės pareiškimų, pateiktų ne tik 1 skyriuje, bet ir atskiruose 2010 m. metinės ataskaitos skyriuose, patikimumo vertinimą; primena, kad vadovybės pareiškimui reikalinga tvirta antra Audito Rūmų nuomonė; ragina Audito Rūmus toliau stiprinti atliekamą Komisijos vadovybės pareiškimo analizę ir pateikti šios analizės aprašomąją ataskaitą;
84. atkreipia dėmesį į padažnėjusį išankstinį finansavimą; mano, kad teikiant išankstinį finansavimą kyla mažesnis pavojus teisėtumui ir tvarkingumui, nei atliekant tarpinius ir galutinius mokėjimus, nes išankstinio finansavimo atveju nereikia pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų; ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę pakeisti savo audito metodą ir atsižvelgti į padažnėjusį išankstinį finansavimą, siekiant suteikti Parlamentui dar naudingesnę informaciją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama rizikingiausiems sandoriams;
85. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai taiko bendrą metodiką dviejose politikos srityse „Žemės ūkis ir gamtos ištekliai“ ir „Sanglauda, transportas ir energetika“ kiekybiškai įvertindami viešųjų pirkimų klaidas; apgailestauja dėl to, kad Komisija šiose dviejose politikos srityse taiko skirtingą metodiką, kurių nei viena nesuderinta su Audito Rūmų metodika; nerimauja dėl to, kad skirtingi metodai šiose srityse galėtų pakenkti pasidalijamojo valdymo išlaidų kontrolės ir audito patikimumui; taigi ragina Komisiją ir Audito Rūmus kuo skubiau vienodai vertinti viešųjų pirkimų klaidas visose pasidalijamojo valdymo politikos srityse ir iki 2012 m. pabaigos informuoti Parlamento atsakingą komitetą apie padarytą pažangą;
Konkretūs klausimai
Komisijos nario, atsakingo už biudžeto kontrolės klausimus, vaidmuo
86. pažymi, kad 2004–2009 m. Komisijoje buvo tik už biudžeto kontrolę atsakingas Komisijos narys, kaip anksčiau reikalavo Parlamentas; apgailestauja dėl to, kad dabartinėje Komisijoje biudžeto kontrolės klausimai buvo sujungti su kitomis atsakomybės sritimis („mokesčiai ir muitų sąjunga“); siūlo, kad 2014–2019 m. Komisijoje vėl būtų tik už biudžeto kontrolės klausimus atsakingas Komisijos narys, kuris būtų atsakingas, inter alia, už šias sritis:
– vidaus auditą,
– kovą su sukčiavimu,
– ryšius su Audito Rūmais ir atitinkamu Parlamento komitetu,
– ryšius su atitinkamomis biudžeto ir audito institucijomis valstybėse narėse ir išsamios vidaus kontrolės sistemos vystymą,
– metinės apibendrinamosios ataskaitos priežiūrą ir panaudojimo gerinimą, įskaitant valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų apžvalgą,
– nepriklausomų programų vertinimų užsakymą ir įvertinimą ir SESV 318 straipsnyje numatytos įvertinimo ataskaitos rengimą ir jos pritaikymą siekiant, kad ji taptų vertingu veiklos gerinimo įrankiu;
Veikla: siekiant Sąjungos biudžeto rezultatų
87. teigiamai vertina metinės ataskaitos 8 skyrių „Siekiant ES biudžeto rezultatų“, kuriame pateikiamos Audito Rūmų pastabos dėl Komisijos metinėse veiklos ataskaitose pateikto savo veiklos vertinimo;
88. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas, susijusias su Komisijos veiklos ataskaitomis, pvz.:
– „Šiuo metu valdymo plane nėra nustatyti tikslai ir rodikliai ekonomiškumui ir efektyvumui įvertinti“ (Metinės ataskaitos antraštė, esanti prieš 8.17 punktą),
– „Kai kuriose srityse užduotims trūko konkretumo arba kiekybinio aspekto“ (Metinės ataskaitos antraštė, esanti prieš 8.18 punktą),
– „Kai kuriose srityse nenustatyti tarpiniai riboženkliai daugiametėms užduotims“ (Metinės ataskaitos antraštė, esanti prieš 8.20 punktą),
– „Politikos pasiekimų aprašyme pateikta mažai informacijos apie rezultatus ir poveikį“ (Metinės ataskaitos antraštė, esanti prieš 8.22 punktą);
89. mano, kad šios svarbios išvados parodo, jog Parlamentas negali visiškai pasitikėti Komisijos veiklos ataskaitomis; mano, kad patikimi duomenys sudaro gero valdymo, politikos raidos ir parlamentinės priežiūros pagrindą; palankiai vertintų tai, jeigu Audito Rūmai galėtų toliau plėtoti savo veiklą šioje srityje ir reguliariai patikrintų Komisijos veiklos ataskaitose pateikiamus duomenis;
90. mano, kad veikla tokia pat svarbi, kaip ir teisėtumas ir tvarkingumas, ir ragina Audito Rūmus apsvarstyti, ar būtų įmanoma susijusiuose metinės ataskaitos skyriuose numatyti naują veiklos poveikio skirtingoms politikos sritims analizės rūšį;
91. pažymi, kad valdymo planuose nustatyti uždaviniai, rodikliai ir tikslai iš esmės suformuluoti orientuojantis į veiksmingumą (Metinės ataskaitos 8.15 punktas); ragina Komisiją gerinti savo veiklos ataskaitas, įtraukiant rodiklius, susijusius su ekonomiškumu ir efektyvumu, ir nustatyti tinkamus uždavinius, kurie padėtų vertinti pažangą, padarytą siekiant daugiamečių tikslų;
92. taip pat ragina Komisiją pasidalijamojo valdymo srityse kartu su valstybėmis narėmis apibrėžti tinkamus veiklos rodiklius, kurie būtų nuosekliai taikomi, ir patikrinti, ar valstybės narės teikia privalomas, išsamias ir tikslias ataskaitas apie pasiektus rezultatus;
93. atkreipia dėmesį į ne kartą išsakytas Audito Rūmų ir Komisijos nuomones, kad valdymo ir kontrolės sistemų kokybė ir įvairių programų įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi;
94. ragina Komisiją nuolat paaiškinti šiuos kontrolės sistemų veiksmingumo skirtumus ir leisti susipažinti su aiškiais veiksmų – arba veiksmų trūkumo – vertinimais, kurių valstybės narės ėmėsi nustatydamos ir ištaisydamos pažeidimus siekdamos užtikrinti, kad valstybės narės, kuriose gerai veikia priežiūros ir kontrolės sistemos, nesusidurtų su nepasitikėjimo jomis rizika;
95. ragina Komisiją pateikti SESV 318 straipsnyje numatytą įvertinimo pranešimą jos kompetentingam komitetui ir plenariniam posėdžiui tuo pačiu metu, kai Audito Rūmai pateikia metinę ataskaitą, ir ragina Audito Rūmus tais atvejais pateikti savo nuomonę dėl šio įvertinimo pranešimo; pabrėžia, kad įvertinimo pranešimas turėtų būti paskelbtas pakankamai anksti, kad Audito Rūmai ir Parlamentas galėtų jį tinkamai įvertinti;
96. primena, kad SESV 318 straipsnyje nustatyta, jog Komisija privalo pateikti „finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais“; pažymi, kad 2012 m. vasario 17 d. Komisija patvirtino pirmą įvertinimo pranešimą pagal SESV 318 straipsnį dėl 2010 finansinių metų;
97. dar kartą primena, kad Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai[97] siūlė, kad:
– Komisija paskirtų veiklos vertintoją siekiant nustatyti aiškų šios ataskaitos „savininką“ (199 punktas);
– ataskaita būtų rengiama taip, kad pagrindinių veiklos rodiklių, jų teisinio (politinio) pagrindo, išlaidų sumos ir pasiektų rezultatų santykis būtų aiškus ir skaidrus (200 punktas);
– vidaus audito tarnyba turėtų patikrinti metodiką, kuria bus naudojamasi rengiant šią ataskaitą, ir įvertinti atliktą darbą (200 punktas);
– pagrindiniai veiklos rodikliai, kuriuos taikė visi Komisijos departamentai, būtų skelbiami viešai (200 punktas);
98. apgailestauja dėl to, kad Komisija savo pirmame įvertinimo pranešime pagal SESV 318 straipsnį nesugebėjo visiškai atsižvelgti į šiuos pasiūlymus; taip pat pažymi, kad pirmas įvertinimo pranešimas yra esančių dviejų politikos sričių (Švietimo ir kultūros ir Mokslinių tyrimų) įvertinimo pranešimų santrauka; mano, kad pirmojo įvertinimo pranešimo apimtis ir turinys neatitinka to, ko buvo galima tikėtis iš SESV numatyto įvertinimo pranešimo;
99. ragina Komisiją toliau plėtoti pagal SESV 318 straipsnį rengiamo įvertinimo pranešimo turinį ir ypač nustatyti šio įvertinimo pranešimo papildomą naudą, palyginti su „įprastais“ įvertinimais, kurie atliekamai pagal Finansinį reglamentą (27 straipsnis) ir jo įgyvendinimo taisykles (Komisijos reglamentas (EB, Euratom) Nr. 2342/2002[98], 21 straipsnis);
100. visiškai pritaria Komisijos teiginiui, kad „savo darbu Komisija ir toliau užtikrins didesnį koordinavimą, keitimąsi informacija ir Komisijos bei valstybių narių programavimo, organizavimo ir stebėjimo bei vertinimo panaudojimo įgyvendinant kito laikotarpio finansinę programą darną“[99];
101. teigiamai vertina tai, kad Audito Rūmai planuoja pateikti pastabas dėl pirmo įvertinimo pranešimo, pateikto pagal SESV 318 straipsnį[100];
102. primena savo raginimą Komisijai persvarstyti personalui skirtą instruktavimą ir mokymus dėl Tarnybos nuostatų II antraštinės dalies „Pareigūnų teisės ir pareigos“, siekiant užtikrinti, kad visi pareigūnai būtų susipažinę su nuostatų sąlygomis ir ypač Tarnybos nuostatų 22a straipsnyje nustatytais įpareigojimais;
Sanglauda, energetika ir transportas – neigiama išvada
103. yra sunerimęs dėl iki 7,7 proc. padidėjusio klaidų lygio sanglaudos, energetikos ir transporto politikos srityje, nepaisant padažnėjusių sprendimų laikinai nutraukti mokėjimo terminus; ypač susirūpinęs dėl to, kad buvo galima nustatyti ir ištaisyti kai kurias iš 58 proc. operacijų aptiktų klaidų (Metinės ataskaitos 4.25 punktas);
104. ragina Audito Rūmus atskirai, o ne bendrai pateikti informaciją apie Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo, energetikos ir transporto sričių klaidų lygius;
105. apgailestauja dėl to, kad kiekvienais metais su viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu susijusios klaidos sudaro vis didesnę klaidų dalį; pastebi platesnio masto padarinius ir mano, kad tai yra vidaus rinkos veikimui kylančio pavojaus požymis; ragina Komisiją toliau vykdyti viešųjų pirkimų reformą tinkamai atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius rezultatus ir imtis tolesnių griežtų veiksmų dėl pažeidimų, nes Audito Rūmai taip pat nustatė, kad tam tikrais atvejais Sąjungos direktyvos yra netinkamai perkeliamos į nacionalinius viešųjų pirkimų įstatymus (Metinės ataskaitos 4.27 punktas);
106. ypač sunerimęs dėl to, kad audito institucijos yra tik iš dalies veiksmingos; yra labai susirūpinęs dėl to, kad audito institucijose taikomi audito metodai skiriasi tiek, kad jų rezultatų neįmanoma apibendrinti siekiant susidaryti bendrą nuomonę apie kiekvieną fondą nacionaliniu lygmeniu (Metinės ataskaitos 4.41 punktas); ragina Komisiją atskleisti, kaip ji sujungs iš audito institucijų gautą informaciją ir kaip Komisija užtikrins nuoseklumą siekdama savo metinėse veiklos ataskaitose Parlamentui pateikti patikimą informaciją;
107. ragina Audito Rūmus pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą pateikti nuomonę dėl nacionalinių audito įstaigų nepriklausomumo vykdant pasidalijamąjį valdymą;
108. prašo, kad Komisija informuotų Parlamentą apie tai, kada ji ketina pasinaudoti atrinktomis audito institucijomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 73 straipsnį ir taip sumažinti jos pačios atliekamų auditų vietoje skaičių; ragina Audito Rūmus atidžiai stebėti šią veiklos sritį ir atlikti jos auditą;
109. ragina Audito Rūmus išnagrinėti galimybę reaguoti į problemą, susijusią su tuo, kad fondai įgyvendinami kelerius metus, o Audito Rūmai ataskaitas teikia kasmet; pabrėžia, kad įgyvendinimo laikotarpiu klaidų lygis paprastai būna aukštesnis nei per užbaigiant įgyvendinimą, kai išlaidos būna patikrintos visais kontrolės lygiais;
Komisijos atliekama priežiūra sanglaudos politikos srityje
110. supranta, kad Komisija turi galimybę (bet ne pareigą) taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms taikyti skirtingas sankcijas:
| Mokėjimo laikinas nutraukimas | Mokėjimų sustabdymas | Finansinis koregavimas, kuriam valstybės narės pritaria | Finansinis koregavimas, kuriam valstybės narės nepritaria |
Poveikis | Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas mokėjimo terminą pratęsia ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui | Mokėjimus neribotam laikotarpiui sustabdo Komisijos narių kolegija | Valstybėms narėms leidžiama dar kartą panaudoti „suteiktas“ lėšas, taigi valstybė narė skirtų lėšų nepraranda | Panaikinamas visas Sąjungos finansavimas arba jo dalis (grynasis finansavimo sumažinimas) |
Sąlygos | Yra aiškių įrodymų, kad esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų | Dideli valdymo ir kontrolės sistemos trūkumai arba deklaruotose išlaidose nustatyta didelė neatitiktis | Valstybė narė pritaria finansiniam koregavimui, kurį pasiūlė Komisija, Audito Rūmai arba bet kuris kitas Sąjungos auditorius | Valstybė narė nepritaria finansiniam koregavimui, kurį pasiūlė Komisija, Audito Rūmai arba bet kuris kitas Sąjungos auditorius |
Teisinis pagrindas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 | 91 straipsnis | 92 straipsnis | 98 straipsnis | 99 straipsnis |
111. teigiamai vertina Komisijos pateiktą paaiškinimą[101] dėl sąvokų „didelis trūkumas“ ir „rimtas trūkumas“ skirtumų; pažymi, kad įvertinimas, pagal kurį nustatomos tokios kategorijos, grindžiamas gairių dokumentu COCOF 08/0019/01-EN, taikant jame pateiktus pagrindinius reikalavimus;
112. apgailestauja dėl to, kad Komisija neturi jokių įgaliojimų skirti baudų valstybėms narėms arba regionams, kurie pakartotinai nesugebėjo tinkamai įgyvendinti struktūrinių fondų arba Sanglaudos fondo programų;
Laikino mokėjimų nutraukimo ir jų sustabdymo veiksmingumas
113. primena, kad Parlamentas ragino sistemingai pradėti taikyti mokėjimų laikino nutraukimo ir jų sustabdymo sistemą, nepriklausomą nuo kokios nors politinės įtakos (2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitos[102] 194–196 punktai);
114. pažymi, kad 2010 m. Komisija dažniau laikinai nutraukė mokėjimus – Regioninės politikos generalinis direktoratas laikinai nutraukė 49 mokėjimų terminus (žr. Regioninės politikos generalinio direktorato metinę veiklos ataskaitą, p. 42–44), o Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas laikinai nutraukė 14 mokėjimų terminų (žr. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato metinę veiklos ataskaitą, p. 50); be to, pažymi, kad 2010 m. Komisija nesustabdė nė vieno mokėjimo įgyvendinant ERPF arba Sanglaudos fondo programas, tačiau sustabdė šešis ESF mokėjimus;
115. apgailestauja dėl to, kad klaidų lygis sanglaudos, ypač regioninės politikos, srityse padidėjo nepaisant padažnėjusio mokėjimų laikino nutraukimo ir nepaisant to, kad Komisija įvardijo valstybes nares ir regionus, kurie labiausiai prisideda prie klaidų lygio; primena Komisijai apie jos veiksmų planą siekiant sustiprinti struktūrinių veiksmų pasidalijamojo valdymo priežiūrą[103]; ragina Komisiją išnagrinėti trūkumus aukščiausio klaidų lygio paveiktose valstybėse narėse ir regionuose ir vykdyti savo priežiūrą taikant veiksmų plane nurodytas priemones;
116. ragina Komisiją, siekiant, kad tokios sankcijos būtų veiksmingesnės, atnaujinti mokėjimus tik tuo atveju, kai atliekant auditą vietoje surenkama pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai buvo pašalinti, ir atsižvelgti į būtinybę vengti bet kokios rizikos dėl pernelyg greito mokėjimų atnaujinimo;
117. atkreipia dėmesį į tai, kad Regioninės politikos generalinis direktoratas 2010 m. gruodžio mėn. atnaujino 24 proc. nutrauktų mokėjimų (12 iš 49 2010 m. nutrauktų mokėjimų, kurie visi buvo nutraukti 2010 m. spalio mėn.[104]); mano, kad mokėjimų atnaujinimas gruodžio mėn. turi neigiamą įtaką visų metų mokėjimų balansui ir dėl to padidėja mokėjimų administravimo klaidos rizika ir sutrumpinamas laikotarpis, per kurį Audito Rūmai turi atlikti šių mokėjimų auditą; ragina Komisiją informuoti Parlamentą, kuriais iš šių 12 atvejų būtų prarastas finansavimas pagal n+2/n+3 taisyklę, jei mokėjimai būtų buvę atnaujinti 2011 m.;
Finansinio koregavimo veiksmingumas
118. nori atkreipti dėmesį į didelį skirtumą tarp valstybių narių atliekamo finansinio koregavimo, kuris neturi įtakos grynajam finansavimo sumažinimui, ir finansinio koregavimo, kurį atlieka Komisija išduodama grąžinamuosius pavedimus, turinčių įtakos grynajam finansavimo sumažinimui; mano, kad valstybių narių atliekamas finansinis koregavimas yra sąlyginis ir turi nedidelį poveikį; teigiamai vertina Europos Sąjungos metinių finansinių ataskaitų 6 aiškinamajame rašte atliktus patobulinimus ir ragina Komisiją toliau gerinti teikiamą informaciją, pvz., palyginti finansinius koregavimus ir lėšų susigrąžinimus su atitinkamomis mokėjimų sumomis;
119. yra labai susirūpinęs dėl šių faktų:
– 2010 m. atliktas finansinis koregavimas turėjo įtakos grynajam finansavimo sumažinimui tik maždaug 20 proc. atvejų (žr. Europos Sąjungos metines finansines ataskaitas, p. 68), nes netinkamais finansuoti pripažintus projektus gali pakeisti kiti projektai, tai taip pat gali būti retrospektyvūs projektai, nors jų atveju rizika teisėtumo ir tvarkingumo požiūriu yra didesnė ir nesuteikia Sąjungai jokios pridėtinės vertės;
– daugeliu atvejų finansiniai koregavimai padeda išspręsti valstybių narių kontrolės sistemų, o ne atskirų projektų, trūkumus, o tai reiškia, kad dėl sistemos trūkumų atsiradusius finansinius nuostolius paprastai padengia nacionaliniai mokesčių mokėtojai, kurie jau yra prisidėję prie Sąjungos biudžeto;
– atliekamų finansinių koregavimų lygis 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu sumažėjo nuo 62 proc. iki 58 proc. (žr. Europos Sąjungos metines finansines ataskaitas, p. 71), iš esmės taip yra dėl neaukšto ERPF ir Sanglaudos fondo įgyvendinimo lygio;
120. laikosi nuomonės, kad tai turi didelį neigiamą poveikį finansinių koregavimų veiksmingumui; baiminasi, kad dėl galimybės pakeisti netinkamas finansuoti išlaidas valstybėms narėms daromas spaudimas pateikti kitus, galimai retrospektyvius projektus – juos įgyvendinus būtų galima sulaukti netgi priešingo poveikio, t. y. padidėjusios rizikos, susijusios su Sąjungos biudžeto teisėtumu ir tvarkingumu;
Išvados dėl Komisijos atliekamos priežiūros
121. ragina Komisiją, ypač Regioninės politikos generalinį direktoratą, visiškai išnaudoti galiojančias sankcijų nustatymo priemones; tačiau laikosi nuomonės, kad 2007–2013 m. teisės aktų sistema neteikia pakankamai paskatų valstybėms narėms laikytis taisyklių, joje taip pat nenumatytos pakankamai veiksmingos priemonės, kurias naudodama Komisija galėtų paskatinti už taisyklių laikymąsi arba skirti sankcijas už jų nesilaikymą;
122. taigi ragina Komisiją nustatyti prioritetą remti Parlamento pastangas, pagal įprastą teisėkūros procedūrą svarstant pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos struktūrinėms priemonėms taikytinos bendrosios nuostatos (COM(2011) 0615 – 2011/0276 (COD) ), sukurti veiksmingus sankcijų nustatymo mechanizmus, kad Komisija galėtų visiškai prisiimti galutinę ir bendrą atsakomybę už biudžeto vykdymą, kuri, inter alia, apimtų šiuos dalykus:
– nustatyti taisyklę, pagal kurią Komisijai taikant finansinį koregavimą grynasis finansavimas būtų sumažinamas, ir panaikinti galimybę deklaruoti retrospektyvius projektus;
– įpareigoti valstybes nares kiek įmanoma susigrąžinti netinkamas finansuoti išlaidas iš galutinių naudos gavėjų, kad būtent galutiniai naudos gavėjai, o ne nacionaliniai mokesčių mokėtojai padengtų dėl netinkamų finansuoti išlaidų atsiradusius finansinius nuostolius, ir perduoti Parlamentui informaciją apie Komisijos susigrąžintas lėšas, jei įmanoma;
– leisti Komisijai teikti valstybėms narėms paskatų, padedančių ne tik laikytis taisyklių, bet ir veiksmingai, efektyviai ir ekonomiškai įgyvendinti sanglaudos politiką;
– užtikrinti, kad, nustačius taisyklių pažeidimus, visoms lėšoms būtų galima taikyti visas galimas sankcijas (nutraukimus, sustabdymus, finansinius koregavimus ir baudas) paliekant kuo mažesnę veiksmų laisvę;
– leisti Komisijai nustatyti baudas valstybėms narėms arba nutraukti veiksmų programas valstybėse narėse arba regionuose, kurie pakartotinai nesugebėjo teisingai įgyvendinti struktūrinių fondų arba Sanglaudos fondo programų;
– pradėti teisinius veiksmus, jei valstybė narė nuolat nesilaiko savo įsipareigojimų pagal SESV 258 straipsnį;
– perduoti Komisijai visus atitinkamus duomenis ir informaciją, kurie yra būtini, kad Komisija galėtų atlikti jai nustatytą priežiūros funkciją, susijusią su valstybių narių įgyvendinamomis fondų programomis;
Žemės ūkis ir gamtos ištekliai – sąlyginė išvada
123. teigiamai vertina tai, kad tiesioginėse išmokose, kurioms taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) ir kurios 2010 m. sudarė 77 proc. visų BŽŪP išlaidų, nebuvo reikšmingo klaidų lygio (Metinės ataskaitos 3.55 punktas ir Komisijos atsakymas į šį punktą);
124. teigiamai vertina tai, kad Komisija sugebėjo išlaikyti 2,3 proc. labiausiai tikėtiną klaidų lygį (Metinės ataskaitos 3.1 priedas), ir ragina Komisiją toliau stengtis dar labiau sumažinti klaidų lygį;
125. primena, kad pagal IAKS turi būti užtikrinami teisingi ir atsekami mokėjimai ūkininkams; tačiau pažymi, kad IAKS veiksmingumą neigiamai veikia duomenų bazėse esantys netikslūs duomenys, nepakankamos kryžminės patikros arba netinkamos ar nepakankamos tolesnės priemonės šalinant nustatytus netaisyklingumus (Audito Rūmų metinės ataskaitos 3.29 punktas); ragina Komisiją užtikrinti, kad visos duomenų bazės būtų atnaujintos ir tinkamai vykdomos tolesnės priemonės šalinant netaisyklingumus;
126. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pateiktą Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) tinkamumo finansuoti klaidų pavyzdį[105], susijusį su natūrinių mainų susitarimais naudojant intervencines atsargas; taip pat pažymi, kad bendra suma, kurią reikėjo padengti Sąjungos biudžeto lėšomis už 9 894 tonų sviesto transportavimą pagal susitarimą, sudaro apie 900 000 EUR[106]; labai susirūpinęs dėl patikimo finansų valdymo atliekant šias operacijas; ragina Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad natūrinių mainų susitarimai, jeigu jie toliau bus sudaromi, būtų skaidrūs ir ekonomiški;
127. pažymi, kad kaimo plėtros išlaidose (apie 11 483 000 000 EUR[107]) randama itin daug klaidų, nes iš 80 į imtį įtrauktų operacijų 40 (50 proc.) buvo paveiktos klaidų, ir kad 21 (52 proc.) šių operacijų buvo paveikta kiekybiškai įvertinamų klaidų (Metinės ataskaitos 3.19 punktas);
128. pažymi, kad sąskaitų patvirtinimo procedūros iš esmės įrodė, kad jos padeda veiksmingai apsaugoti Sąjungos biudžeto finansinius interesus pašalinant išlaidas, kurios buvo patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių;
129. ragina Komisiją toliau trumpinti atitikties patvirtinimo procedūros trukmę ir kartu užtikrinti valstybių narių teisę į gynybą; ragina Komisiją pagerinti nustatytų finansinių koregavimų ir tikrosios neteisėtai atliktų mokėjimų sumos ryšį; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir laiku teikti jai visą būtiną informaciją;
130. teigiamai vertina Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 8/2011 „Neteisėtų išmokų išieškojimų Bendrosios žemės ūkio politikos srityje auditas“ pateiktas išvadas, kad pastaraisiais metais su lėšų susigrąžinimu ir finansinėmis korekcijomis susijusios sistemos pagerėjo; primena savo nuomonę, kad neteisėtai išmokėtos žemės ūkio lėšos turi būti susigrąžintos iš galutinių naudos gavėjų, kiek tai įmanoma, siekiant išvengti dvigubo finansinio smūgio mokesčių mokėtojams; ragina Komisiją imtis papildomų priemonių siekiant panaikinti aiškinimo galimybes ir skirtingą praktiką valstybėse narėse ir griežtai kontroliuoti valstybių narių lėšų susigrąžinimo sistemas;
131. tvirtai mano, kad trišaliuose Audito Rūmų, Komisijos ir nacionalinių institucijų susitikimuose taip pat turėtų būti aptariami žemės ūkio ir gamtos išteklių politikos klausimai siekiant užtikrinti vienodą taisyklių, susijusių su išlaidų valdymu ir kontrole, aiškinimą ir taikymą ir taip kuo labiau išvengti nesusipratimų;
Išorės pagalba, vystymasis ir plėtra – sąlyginė išvada
132. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad priežiūros ir kontrolės sistemos užtikrinant mokėjimų tvarkingumą išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityje buvo tik iš dalies veiksmingos (Metinės ataskaitos 5.36 punktas);
133. pažymi, kad Audito Rūmų apskaičiuotas bendras labiausiai tikėtinas klaidų lygis siekia 1,7 proc. (Metinės ataskaitos 5.13 punktas); tačiau apgailestauja, kad tarpiniuose ir galutiniuose mokėjimuose buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis, kuris, pasak Komisijos nario Andrio Piebalgo, yra apie 5 proc.[108] ir būtų dar didesnis, jeigu apskaičiuojant reikšmingą klaidų lygį nebūtų įtraukta biudžeto parama; taip pat pažymi, kad tarpiniuose ir galutiniuose mokėjimuose buvo nustatytos kiekybiškai įvertinamos klaidos (Metinės ataskaitos 5.13 punktas); apgailestauja dėl to, kad Komisijos kontrolės tarnybos nenustatė dviejų trečdalių tarpiniuose ir galutiniuose mokėjimuose aptiktų klaidų (Metinės ataskaitos 5.16 punktas);
134. mano, kad bendras labiausiai tikėtinas klaidų lygis neviršija 2 proc. reikšmingumo ribos dėl išankstinio finansavimo ir biudžeto paramos dalies palyginti su visomis veiklos išlaidomis; atkreipia dėmesį į tai, kad ši dalis nuo 66 proc. 2008 finansiniais metais padidėjo iki 75 proc. 2010 finansiniais metais[109];
135. primena, kad išankstinio finansavimo rizikos pobūdį yra skirtingas ir jis neatsispindi audito patikinimo pareiškime; mano, kad veiksmingiau užkirsti kelią pažeidimams, užuot ex post taisant neteisėtai atliktus mokėjimus taikant lėšų susigrąžinimo procedūras;
136. primena, kad pagrindinė su biudžeto parama susijusi rizika (pagalbos veiksmingumo rizika, taip pat sukčiavimo ir korupcijos rizika) taip pat neatsispindi audito patikinimo pareiškime; ragina Komisiją atidžiai stebėti šią riziką;
137. džiaugiasi dėl Audito Rūmų pareiškimo, kad „EuropeAid nustatė išsamią kontrolės strategiją ir toliau reikšmingai tobulino savo taikomų priežiūros ir kontrolės sistemų koncepciją ir diegimą.“ (Metinės ataskaitos 5.3 priedas);
138. pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog „generalinio direktoriaus patikinimo pareiškime ir metinėje veiklos ataskaitoje pateikiamas tik iš dalies teisingas su EPF ir Europos Sąjungos bendruoju biudžetu susijęs finansų valdymo įvertinimas tvarkingumo atžvilgiu“ (Metinės ataskaitos 5.34 punktas, išskirta autoriaus);
139. ragina Komisiją paskatinti EuropeAid kuo greičiau parengti likutinio klaidų lygio, kuris gali likti atlikus visas kontrolės procedūras, apskaičiavimo metodiką ir pasidalyti rezultatais su kitais už išorės santykius atsakingais generaliniais direktoratais siekiant užtikrinti geresnius Komisijos vadovybės pareiškimus dėl išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros;
140. pažymi, kad kai Sąjungos delegacijų vadovai yra vieninteliai EIVT pareigūnai delegacijoje, jie negali nors laikinai perduoti savo kaip įgaliojimus suteikiančio pareigūno įgaliojimų dėl Sąjungos delegacijos administracinių išlaidų, jiems nesant delegacijoje; be to, pažymi, kad dėl to galėtų kilti praktinių su veiklos tęstinumu susijusių sunkumų ir papildoma rizika Sąjungos delegacijoje; taigi prašo Komisijos leisti Sąjungos delegacijos vadovui laikinai perduoti savo kaip įgaliojimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus;
141. ragina Komisiją leisti delegacijos vadovo pavaduotojui, kuris paprastai yra iš tos valstybės narės, kurioje delegacija įsikūrusi, visais klausimais pavaduoti delegacijos vadovą šiam nesant, išskyrus tais, kurie susiję su Sąjungos delegacijos valdomų veiklos išlaidų įgyvendinimu, dėl kurio įgaliojimus galima perduoti tik Komisijos pareigūnams;
142. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, pateiktas Metinės ataskaitos 5.3 pavyzdyje; yra labai susirūpinęs dėl tų pačių išlaidų dvigubo finansavimo rizikos, kurią kelia „lankstus bendrai finansuojamų veiksmų tinkamumo finansuoti interpretavimas“ arba „sąlyginis metodas“, taikomas Jungtinių Tautų organizacijoms, mano, kad tai taip pat padeda mažinti Audito Rūmų klaidų lygį; taip pat labai nerimauja dėl „išplėstų tinkamumo finansuoti kriterijų“, taikomų pagal Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą su Jungtinių Tautų agentūromis (FAFA) ir pagal partnerystės pagrindų susitarimus su Komisijos įgyvendinimo partneriais, dėl kurių taip pat kyla tų pačių išlaidų dvigubo finansavimo rizika; griežtai ragina Komisiją nutraukti ir vieną, ir kitą praktiką; tikisi, kad JT agentūros tarpvyriausybinėms paramą teikiančioms organizacijoms suteiks teises gauti vidaus audito ataskaitas, kurios bus panašios į teises, suteiktas JT valstybėms narėms; atsižvelgadamas į tai pažymi, kad reikalinga tolesnė pažanga siekiant pagerinti ataskaitas apie Sąjungos lėšų naudojimą, kad daugiau informacijos būtų teikiama apie rezultatus, o ne apie veiksmus;
143. teigiamai vertina persvarstytus Komisijos suteiktus įgaliojimus, kuriais EIB suteikiama biudžeto garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti; pabrėžia, kad EIB suteikta Sąjungos garantija neabejotinai patenka į Audito Rūmų priežiūros sritį;
144. pažymi, kad Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato EuropeAid[110] ir Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato[111] teikiama informacija apie viešųjų pirkimų sutartis pateikiama skirtinga forma; ragina Komisiją sukurti bendrą formą duomenų bazėms, kuriose talpinama informacija apie šių dviejų generalinių direktoratų sudarytas sutartis, ir teikti tokią minimalią informaciją: sutarties ir (arba) referencinis numeris, sutarties pavadinimas, veiklos kryptis ir (arba) sektorius, sutarties rangovo pavadinimas ir pilietybė, veiklos šalis, suma, sutarties tipas ir trukmė (nurodant pradžios datą ir pabaigos datą);
Haitis
145. primena žemės drebėjimą Haityje ir jo sukeltus katastrofiškus padarinius; apgailestauja dėl sunkumų, kurių kilo derinant humanitarinę pagalbą ir vystymosi pagalbą (jungiant pagalbą, reabilitaciją ir vystymą); mano, kad Komisija turėtų apriboti savo humanitarinę pagalbą ir nukreipti pastangas ir finansavimą į reabilitaciją ir vystymą;
146. apgailestauja dėl nepakankamo Sąjungos delegacijos ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato veiklos koordinavimo; pritaria didesniam visų Sąjungos veikėjų veiklos koordinavimui; taigi ragina Komisiją užtikrinti didesnę humanitarinės pagalbos ir vystymo pagalbos darną ir geresnį tarpusavio papildomumą tiek politiniu lygmeniu, tiek praktiškai;
147. apgailesatuja dėl to, kad projektams trūksta tvarumo, ir pabrėžia, kad projektais iš esmės turėtų būti siekiama kurti darbo vietas ir tvarų augimą, nes tai sudarytų sąlygas Haičio valstybei padidinti savo pačios pajamas ir mažiau priklausyti nuo užsienio pagalbos; taigi ragina Komisiją pateikti Parlamentui per pastaruosius 15 metų Haityje vykdytų projektų sąrašą su išsamiu jų dabartinės padėties įvertinimu, kad būtų galima įvertini tų projektų tvarumą;
148. pažymi, kad Sąjungos parama Haityje per mažai matoma; mano, kad siekiant padidinti matomumą, reikėtų, jog nuolatinių atstovų dokumentuose šalia Komisijos arba Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato pavadinimų, kurie paprastam Haičio piliečiui yra daug mažiau žinomi, atsirastų ne tik Europos Sąjungos vėliava, bet ir jos pavadinimas;
Moksliniai tyrimai ir kita vidaus politika – sąlyginė išvada
149. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad priežiūros ir kontrolės sistemos užtikrinant mokslinių tyrimų ir kitų vidaus politikos sričių mokėjimų tvarkingumą buvo tik iš dalies veiksmingos (Metinės ataskaitos 6.49 punktas);
150. atkreipia dėmesį į šioms politikos sritims būdingą ypatybę, t. y., kad dauguma veiklos išlaidų (72 proc., Metinės ataskaitos 6.1 lentelė) finansuojamos iš anksto, todėl reikalaujama tenkinti nedaug sąlygų, skirtingai nei tarpinių ir galutinių mokėjimų atveju – būtent ši ypatybė turi teigiamą įtaką bendram klaidų lygiui;
151. ypač sunerimęs dėl išankstinio finansavimo lygio pagal mokymosi visą gyvenimą programą, kadangi pagal ją leidžiama finansuoti iki 100 proc. projekto biudžete numatytų išlaidų (Metinės ataskaitos 6. 9 punktas) ir ją finansuojant 2010 m. 93 proc. visų atliktų mokėjimų sudarė išankstinio finansavimo išmokos (Metinės ataskaitos 6.1 lentelė);
152. pažymi, kad reikšmingas klaidų lygis nustatytas naudos gavėjams išmokėtuose tarpiniuose ir galutiniuose mokėjimuose ir kad Audito Rūmų apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis dėl išankstinio finansavimo poveikio siekia 1,4 proc. (Metinės ataskaitos 6.12 punktas); taip pat pažymi, kad Audito Rūmai neskelbia konkretaus tarpinių ir galutinių mokėjimų klaidų lygio;
153. supranta, kad, Komisijos[112] apskaičiavimu, reprezentatyvus klaidų lygis be išankstinio finansavimo per daugelį metų sudaro 3,4 proc. Šeštojoje bendrojoje programoje, o preliminarus reprezentatyvus klaidų lygis Septintojoje bendrojoje programoje kasmet sudarys šiek tiek daugiau nei 4 proc.; taip pat supranta, kad metinis likutinis klaidų lygis, kurį sudaro klaidų, likusių Komisijos tarnyboms atlikus auditus, taip pat atlikus finansinius koregavimus ir susigrąžinus lėšas, lygis, siekia apie 2,4 proc. Šeštojoje bendrojoje programoje, o Septintojoje bendrojoje programoje šis lygis nėra žinomas, nes Komisija dar neturėjo pakankamai laiko persvarstyti visų daugiamečių lėšų susigrąžinimų ir finansinių koregavimų rezultatų;
154. pabrėžia svarbų rizikos pasidalijimo finansinės priemonės vaidmenį atsižvelgiant į dabartinę finansų krizę; ragina Komisiją padidinti pagal priemonę teikiamą paramą universitetams ir mokslinių tyrimų organizacijoms už jų investicijas į viešojo ir privatus sektoriaus partnerystę ir Europai svarbių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektus, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ pažangios viešosios politikos tikslus;
155. pažymi, kad Komisija stengiasi kuo labiau supaprastinti ex ante kontrolės procedūras, kad palengvintų mokėjimų atlikimą, todėl bus galima taikyti tik administracinius reikalavimus ir atlikti aritmetines patikras; nerimauja, kad net ir kilus abejonėms dėl deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti ne visada buvo atliekamos ex ante patikros (Metinės ataskaitos 6.17 punktas ir 6.2 pavyzdys); primygtinai reikalauja imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti;
156. mano, kad reikia nustatyti supaprastintos mokėjimų tvarkos ir deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti kontrolės pusiausvyrą; ragina Komisiją pakeisti savo ex ante kontrolės strategiją ir taikyti rizika pagrįstą metodą, siekiant geriau spręsti konkrečios su išlaidų ataskaita susijusios rizikos klausimus ir, ypač didelės rizikos atveju, praplėsti ex ante procedūrų taikymo sritį ir jas atlikti patikrų vietoje metu;
157. ypač sunerimęs dėl to, kad audito sertifikatai ir toliau yra tik iš dalies veiksmingi (Metinės ataskaitos 6.22 punktas); primena, kad audito sertifikatai yra viena iš svarbiausių Komisijos atliekamos ex ante kontrolės sudedamųjų dalių; ragina Komisiją įdiegti bendrą oficialaus bendravimo su išorės auditoriais praktiką ir suteikti jiems grįžtamąją informaciją ir reikalauti pateikti paaiškinimus nepatikimų audito sertifikatų atvejais;
158. džiaugiasi dėl to, kad Komisijos ex post audito strategija vertinama kaip veiksminga nustatant ir taisant klaidas (Metinės ataskaitos 6.30 punktas); be to, teigiamai vertina tai, kad Komisijos procedūros, kuriomis siekiama susigrąžinti neteisėtai išleistas lėšas, yra tinkamos, ir tai, kad Komisija dažniau taikė korekcines priemones, pvz., išankstinis sutarčių nutraukimas ir baudų skyrimas;
159. ypač nerimauja dėl to, kad apskaičiuojant likutinį klaidų lygį remiamasi prielaidomis, kurios tikrovėje ne visada teisingos, pvz., vienoje išlaidų ataskaitoje rastų klaidų ekstrapoliacija į kitas to paties naudos gavėjo išlaidų ataskaitas; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad likutinio klaidų lygio patikimumas yra ribotas (Metinės ataskaitos 6.32 punktas); mano, kad dėl to taip pat verta abejoti generalinių direktorių padarytų pareiškimų patikimumu, nes vienas pagrindinių rodiklių, naudojamų priimant sprendimą dėl išlygos, yra likutinis klaidų lygis;
Nuomonės dėl konkrečių politikos sričių
Nuomonė dėl vystymosi politikos srities
160. laikosi nuomonės, kad dėl dabartinės biudžeto ir ekonomikos krizės daugelyje valstybių narių Sąjunga turi, kaip niekada anksčiau, padidinti savo pagalbos veiksmingumą ir poveikį; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė[113], jog 2010 m. Komisijos išorės pagalbos ir vystymosi priežiūros ir kontrolės sistemos buvo vėl tik iš dalies veiksmingos siekiant užtikrinti mokėjimų tvarkingumą ir kad du trečdaliai kiekybiškų klaidų padaryta atliekant galutinius mokėjimus ir kad šios klaidos nebuvo aptiktos Komisijai atliekant kontrolę;
161. vis dėlto pripažįsta Komisijos nuolatines pastangas gerinti savo priežiūros ir kontrolės sistemų struktūrą ir įgyvendinimą ir gerinti duomenų, įvedamų į CRIS valdymo informacinę sistemą, kokybę; pritaria tam, kad 2010 m. atliekant mokėjimus, skirtus išorės pagalbai ir vystymuisi, apskritai nepadaryta reikšmingų klaidų ir nustatytas žemesnis klaidų lygis negu 2009 m.; ragina Komisiją plėtoti nuoseklią metodiką, kurią galėtų taikyti už išorės santykius atsakingi direktoratai siekdami apskaičiuoti likutinį klaidų lygį, toliau gerinti savo išorės audito sistemą ir išlaikyti kuo aukštesnius kontrolės standartus;
162. ragina Komisiją ypač gerinti Sąjungos delegacijų ex ante kontrolės, stebėsenos ir ataskaitų teikimo, priežiūros ir rizika grindžiamo audito funkcijų kokybę, nes būtent delegacijų veikloje randama daugiausia klaidų, taip pat stiprinti už veiklą ir finansus atsakingų delegacijų skyrių pajėgumus, didinti delegacijų išteklius, susijusius su pagrindine stebėsenos veikla ir sisteminti stebėsenos sistemą, t. y. pradėti taikyti daugiamečius stebėsenos ir vertinimo planus ir teikti daugiau rekomendacijų stebėsenos srityje;
163. ragina Komisiją rasti tinkamus organizacinių problemų, atsiradusių dėl Vystymosi GD ir bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ susijungimo 2010 m. pabaigoje, sprendimus; primygtinai ragina Komisiją ir EIVT, kuri pradėjo veiklą 2010 m. gruodžio mėn., nedelsiant užbaigti darbo planus, aiškiai nustatant atitinkamus vaidmenis ir pareigas per išorės pagalbos programavimo ir įgyvendinimo ciklą, į kurį įtrauktos ir delegacijos;
164. laikosi nuomonės, kad pagal kitą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą numatytos naujos finansinės priemonės turi visapusiškai derėti su didesnėmis Parlamento teisėkūros ir tikrinimo teisėmis, suteiktomis pagal Lisabonos sutartį, ir kad Parlamentas turi dalyvauti programavimo procese tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Taryba;
165. ragina Komisiją toliau gerinti Sąjungos pagalbos Užsachario Afrikos ir Pietų Azijos šalių pagrindinio ugdymo sektoriui veiksmingumą[114], visų pirma nustatant realistiškus rodiklius ir tikslus, kad būtų galima veiksmingai stebėti rezultatus, užtikrinant, kad delegacijos skirtų pakankamą kompetenciją ir patirtį turinčius darbuotojus, kad jie palaikytų dialogą sektoriaus politikos klausimais su šalių partnerių vyriausybėmis ir kitais pagalbos teikėjais ir daugiau dėmesio skirtų ugdymo kokybei bei pagalbą gaunančių šalių vyriausybių gebėjimams reaguoti į didėjantį mokinių skaičių;
166. nerimauja dėl didelio masto sukčiavimo atvejų, kuriuos 2010 m. pabaigoje atskleidė Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas Malyje, Mauritanijoje, Džibutyje ir Zambijoje, ir yra susirūpinęs dėl galimo neteisėto didelių pinigų sumų pasisavinimo, pvz., iš 2010 m. ES įnašo į Pasaulinį fondą; ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su Pasauliniu fondu siekiant remti ir stebėti jo intervencijas šalies lygmeniu, kad būtų galima išvengti tokių korupcijos atvejų pasikartojimo ir pagerinti Pasaulinio fondo atskaitomybę ir veiksmingumą;
167. dar kartą ragina rengiant ir persvarstant su vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP) susijusius šalių strategijų dokumentus ir orientacines daugiametes programas būtų labiau įtraukiami šalių partnerių parlamentai ir būtų konsultuojamasi su šių šalių pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis;
Nuomonė dėl užimtumo ir socialinių reikalų politikos srities
168. atkreipia dėmesį į tai, kad 18 proc. Sąjungos sanglaudos politikos išlaidų tenka užimtumo ir socialinės apsaugos sričiai, o didžiausia dalis šios politikos srities išlaidų (94 proc.) padengiama iš Europos socialinio fondo (ESF);
169. todėl palankiai vertina tai, kad panaudojant Europos socialiniam fondui (ESF) skirtas lėšas įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 100 proc. (10,8 mlrd. EUR), o mokėjimų asignavimų – 87,9 proc. (7,1 mlrd. EUR); pripažįsta, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis mažesnis todėl, kad kai kurie įsipareigojimai prisiimti tik paskutinį metų ketvirtį; pripažįsta Komisijos pastangas pagerinti finansų valdymą;
170. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų įvertinimą, kad 2010 m. klaidų, susijusių su sanglaudos, energetikos ir transporto sritimis, lygis buvo 7,7 proc.; nustebęs dėl Audito Rūmų pastabos, kad Sąjungos direktyvos nebuvo tinkamai perkeltos į nacionalinius viešųjų pirkimų srities teisės aktus; taigi tikisi, kad Komisija geriau prižiūrės perkėlimą į nacionalinius teisės aktus ir tikrins projektų, kuriems įgyvendinti teikiamas finansavimas, tinkamumą; mano, kad viešieji pirkimai mažiau susiję su ESF;
171. pripažįsta, kad Komisija, organizuodama dvišalius ir daugiašalius mokymus, stengiasi užtikrinti, kad valstybės narės, siekdamos sumažinti klaidų lygį, nuolat mokytų ir informuotų paramos gavėjus ir biudžeto vykdymo įstaigas, jiems patartų ir vadovautų; apgailestauja, kad valstybės narės, regis, savarankiškai to daryti nesugeba;
172. dar kartą ragina įpareigoti valstybes nares pateikti ataskaitą apie finansavimo priemonių įgyvendinimą ir pritaria Audito Rūmų reikalavimui, kad Komisija reguliariai kontroliuotų ESF lėšų naudojimą;
173. primena, jog būtina užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai naudotų lėšas, ir kad mokėjimų nutraukimas ir atidėjimas yra veiksmingos tokio užtikrinimo priemonės;
174. susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė daug klaidų, susijusių su finansų inžinerijos priemonėmis;
175. apgailestauja, kad iki šiol Komisija tik iš dalies įgyvendino Audito Rūmų rekomendacijas dėl ESF naudojimo sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą;
176. primena, kad už lėšų valdymą atsakingas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas turi priimti tinkamas priemones, skirtas sukčiavimui ir korupcijai išvengti; palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); reikalauja užtikrinti, kad sukčiavimo atvejais, susijusiais su ESF, nacionalinės teismų institucijos taip pat tęstų tyrimus ir taikytų sankcijas;
177. palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti visapusišką visų valstybių narių atskaitomybę, nustatant reikalavimą pateikti kasmetines audito tarnybų kontrolės ataskaitas ir metines suvestines ataskaitas, ir mano, kad Komisija turėtų išplėsti savo audito veiklą ir informuoti Parlamentą apie papildomą ES finansavimo teikiamą naudą;
178. pabrėžia ypatingas ESF tikslinių grupių ir projektų vadovų reikmes; siūlo, kad prie bendro projektų finansavimo būtų taip pat prisidedama savanoriška ne pelno organizacijų veikla ir įnašais natūra; ragina projektų vadovus pateikti atnaujintą ESF administravimo išlaidų, suskirstytų pagal valstybes nares ir projektus, apžvalgą;
179. pabrėžia, kad Globalizacijos fondo lėšomis iki šiol finansuotas 21 projektas už bendrą 105 mln. EUR sumą, o pasinaudojant perkėlimais galima mobilizuoti iki 500 mln. EUR asignavimų; palankiai vertina tendenciją valstybėse narėse rengti ir pateikti vis daugiau atitinkamų tokių projektų; skatina Komisiją efektyviai remti valstybes nares rengiančias ir pateikiančias Globalizacijos fondui projektus, kuriais siekiama padėti darbuotojams rasti naujas darbo vietas ir įgyti naujų įgūdžių, kai dėl besikeičiančių pasaulio prekybos modelių ar dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės jie netenka darbo;
180. ragina Audito Rūmus patikrinti taip pat ir kitas socialinės ir užimtumo srities biudžeto išlaidų kategorijas ir nustatyti, kodėl nebuvo visiškai panaudoti turimi ištekliai;
181. ragina Audito Rūmus atskirai, o ne kartu nurodyti nustatytus Europos regioninės plėtros fondo ir ESF klaidų lygius;
182. tikisi, kad Komisija pateiks išsamią ataskaitą apie bandomuosius projektus;
Nuomonė dėl vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos politikos srities
183. džiaugdamasis pažymi, kad išaugo mokėjimų asignavimų pagal 12 antraštinę dalį panaudojimo lygis; tačiau pažymi, kad mažas pagal 17 02 04 biudžeto eilutę numatytų lėšų panaudojimo lygis turėjo neigiamos įtakos vidutiniam panaudojimo lygiui vartotojų politikos srityje; pabrėžia, kad būtina, jog siekdama pagerinti biudžeto įvykdymą Komisija pasikliautų veiksmingesnėmis mokėjimų poreikių mechanizmų prognozėmis; džiaugiasi 2011 m. Komisijos pasiekta pažanga minėtoje srityje;
184. pabrėžia, kad reikia skatinti vartotojų švietimą finansiniais klausimais siekiant vartotojams suteikti daugiau galių finansinių paslaugų srityje; taigi kartoja, kad, nepaisydamas minėtų vykdymo trūkumų ir atsižvelgdamas į naujausią teigiamą raidą šioje srityje, remia 2010 m. sukurtą bandomąjį projektą dėl finansų rinkų skaidrumo ir stabilumo; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant nustatyti tinkamiausius būdus, kaip išleisti numatytas lėšas;
185. pritaria Komisijos iniciatyvai organizuoti seminarus valstybėse narėse, kad būtų galima spręsti problemas, su kuriomis susiduria nacionalinės administracijos įgyvendindamos vidaus rinką reglamentuojančius teisės aktus ir užtikrindamos jų laikymąsi; mano, kad tai turės teigiamą poveikį įgyvendinimo rezultatams;
186. dar kartą ragina Komisiją išanalizuoti dabartinių MVĮ skirtų finansavimo programų veiksmingumą ir išnagrinėti galimybes sukurti naujas bendras finansines priemones;
187. džiaugiasi dideliu dėmesiu, kurį Komisija skiria Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) ir ES bandomųjų projektų, kaip alternatyvių problemų sprendimo priemonių, skatinimui ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje; pabrėžia, kad SOLVIT įrodė, jog yra veiksminga piliečių problemų (pvz., profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir darbo teisių užtikrinimo) sprendimo priemonė; primena, kad pritaria tam, jog būtų numatyta atskira biudžeto eilutė ir pakankamai finansinių išteklių tinklui SOLVIT, portalui „Jūsų Europa“ ir visoms kitoms priemonėms, kurios skirtos užtikrinti, kad vidaus rinka iš tikrųjų veiktų; džiaugiasi atnaujintu portalu „Jūsų Europa“ kaip viena bendra duomenų tinklaviete, kurioje pateikiama informacija apie teises įvairiuose sektoriuose ir prieiga prie pagalbos paslaugų; mano, kad portale „Jūsų Europa“ reikėtų teikti dar daugiau informacijos visuomenei ir kad jis turėtų būti labiau reklamuojamas Sąjungos piliečiams ir įmonėms;
188. pritaria tam, kad ir toliau būtų skiriama finansinė parama Europos vartotojų centrų tinklui (ECC-Net), taip pat tyrimui, užsakytam siekiant įvertinti šio tinklo veiksmingumą; ragina Komisiją pasinaudoti šio tyrimo išvadomis ir imtis veiksmų siekiant pagerinti siūlomų paslaugų kokybę ir užtikrinti nuolatinį šio tinklo finansavimą; pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų informuotumą apie Europos vartotojų centrų tinklo teikiamas paslaugas; palankiai vertina Komisijos veiksmus šiuo klausimu, pavyzdžiui, žiniasklaidos kampanijų rengimą ir paieškos sistemų optimizavimo priemonių taikymą;
189. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad valstybių narių sąskaitų išrašai, kuriuose nurodomi tradiciniai nuosavi ištekliai, būtų tikslūs, ir sustiprinti nacionalinių muitinių priežiūrą, kad būtų išvengta klaidų nurodant surinktas tradicinių nuosavų išteklių sumas, kaip reikalaujama pagal Audito Rūmų rekomendaciją (2.21 punktas); taigi ragina Komisiją toliau siekti supaprastinti teisinę sistemą, ypač norint išspręsti likusias kai kurių kontrolės sistemų problemas;
190. pabrėžia, kad skyriuje „Moksliniai tyrimai ir kitos politikos sritys" padaroma klaidų visų pirma dėl taisyklių sudėtingumo; prašo Komisijos išnagrinėti įvairias galimybes siekiant gerinti supaprastinimo ir kontrolės pusiausvyrą, kad būtų sumažinta administracinė MVĮ našta; pabrėžia viešųjų pirkimų taisyklių sudėtingumą ir todėl rekomenduoja jas supaprastinti, kad būtų sumažintas bendras klaidų skaičius;
191. yra susirūpinęs dėl tik iš dalies veiksmingai veikiančių Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemų; atkreipia dėmesį į klaidas, kurias nustatė Audito Rūmai ir kurių nebuvo nustačiusi Komisija, ir todėl pabrėžia, kad reikia dėti pastangas siekiant tobulinti taikomas kontrolės sistemas;
192. pripažįsta Komisijos pastangas, dedamas įgyvendinant Modernizuotą muitinės kodeksą; atkreipia dėmesį į proceso vėlavimą ir ragina Komisiją nustatyti realesnį galutinį terminą;
193. kartoja savo reikalavimą, kad Komisija kasmet turėtų pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamesnius kiekvienos biudžeto eilutės išlaidų aprašymus, palyginant su biudžeto eilutėms padarytomis pastabomis;
194. nepaisant pagrįstos Audito Rūmų kritikos[115]1, mano, kad MVĮ garantijų priemonė galėtų būti svarbi finansinė priemonė, skirta amatų įmonių ir mažmeninių parduotuvių galimybėms skatinti; ragina Komisiją didinti MVĮ garantijų priemonės pridėtinę vertę ir toliau pasauliniu mastu skatinti Sąjungos inovacijas ir verslumą;
195. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją atskaitą Nr. 13/2011 „Ar 42 muitinės procedūros kontrolė leidžia užkardyti ir aptikti PVM vengimą?“; ragina Komisiją ir toliau keisti Sąjungos reguliavimo sistemą siekiant apsaugoti nacionalinius biudžetus nuo didelių nuostolių, atsirandančių dėl PVM vengimo; be to, ragina užtikrinti vienodą muitinių atliekamą atleidimo nuo PVM valdymą; ragina valstybes nares veiksmingiau gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;
196. primena valstybėms narėms apie jų atsakomybę pagal SESV 317 straipsnį ir apie jų įsipareigojimą sustiprinti kontrolės sistemas, susijusias su valdymo patikromis, atliekamomis prieš patvirtinant išlaidas Komisijai, ir metinių suvestinių, kurios sudaro vertingą patikinimo šaltinį, gairėmis;
197. atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ biudžetą, ragina Komisiją ir toliau veikti išvien su Parlamentu ir Taryba ir užtikrinti, kad būsimoje Sąjungos programavimo veikloje būtų laikomasi supaprastinamo, patikimo finansų valdymo ir atskaitomybės principų; ragina valstybes nares ir Komisiją dėmesį sutelkti į tikslus, kurie yra konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir suplanuoti taip, kad jie sutaptų su Sąjungos išlaidų programų planavimu (angl. SMART) ir kad tuo pačiu metu būtų atsižvelgiama į galimą įgyvendinimo riziką;
Nuomonė dėl transporto ir turizmo politikos srities
198. pažymi, kad galutinai priimtame 2010 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, politikai, kuri priklauso Transporto ir turizmo komiteto veiklos sričiai, iš viso skirta 2 640 819 360 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 895 014 386 EUR mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš minėtų sumų:
– Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) plėtoti skirta 1 012 440 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 890 594 000 EUR mokėjimų asignavimų,
– transporto saugai skirta 16 876 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 15 375 000 EUR mokėjimų asignavimų,
– programai „Marco Polo“ vykdyti skirta 63 940 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 30 257 000 EUR mokėjimų asignavimų,
– transporto agentūroms skirta 165 788 360 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 128 447 410 EUR mokėjimų asignavimų,
– programai GALILEO vykdyti skirta 896 035 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 455 135 000 EUR mokėjimų asignavimų,
– transportui, įskaitant prioritetinę miestų tvaraus judumo sritį, pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą skirta 427 740 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 346 880 476 EUR mokėjimų asignavimų,
– turizmui skirta 4 600 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 3 520 000 EUR mokėjimų asignavimų;
199. pažymi, kad analizuodami, kaip įvykdytas 2010 finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai nusprendė dėmesį labiau sutelkti į sanglaudos ir energetikos politiką, o ne į transporto politiką;
200. džiaugiasi, kad gerai panaudojami įsipareigojimų asignavimai, numatyti TEN–T projektams; ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skiriama pakankamai lėšų, kurių reikia šiam Sąjungos įsipareigojimui vykdyti; primena, kad Parlamentas pritarė didesniam Sąjungos finansavimui; ragina valstybes nares, įgyvendinant tarpvalstybinius pagrindinio tinklo projektus, dėti visas pastangas siekiant sudaryti suderintus finansinius susitarimus, kuriais būtų laikomasi nustatytų Sąjungos tikslų;
201. ragina Komisiją kasmet pateikti turizmo ir transporto infrastruktūros projektų, bendrai finansuojamų iš Sanglaudos fondo ir regioninių fondų, sąrašus, kaip jau daroma TEN-T fondų atveju, ir tokiu būdu užtikrinti, kad kitos institucijos ir mokesčių mokėtojai galėtų lengvai ir skaidriai rasti informaciją apie Sąjungos bendrą finansavimą;
202. pritaria prioritetinių projektų, kuriuos pagal 2007–2013 m. TEN-T daugiametę programą 2010 m. įgyvendino Mobilumo ir transporto GD (MOVE), laikotarpio vidurio peržiūrai siekiant įvertinti pažangą, padarytą kuriant tinklą; mano, kad atliekant šią peržiūrą buvo nustatytas principas, pagal kurį numatytos lėšos susiejamos su realia pažanga įgyvendinant projektus, siekiant užtikrinti geriausią turimų finansinių išteklių panaudojimą; ragina Komisiją plėsti šį į rezultatus orientuotos peržiūros procesą aprėpiant kitus generalinius direktoratus ir Sąjungos politikos sritis, taip pat ragina kitus Parlamento komitetus taikyti tokius pačius reikalavimus;
203. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, susijusius su TEN–T, ir atitinkamą finansinę priemonę (Europos infrastruktūros tinklų priemonė), pabrėžia, kad geriau panaudojant lėšas sukuriama pridėtinė Europos vertė, ir remia jos biudžetinius įsipareigojimus, kurie atitinka naujo pasiūlymo tikslus; remia naujoviškų finansavimo šaltinių plėtojimą siekiant užtikrinti, kad Europos transporto infrastruktūros projektai, kurie neišvengiamai ilgai trunka ir yra brangūs, būtų užbaigti laiku;
204. džiaugiasi projektų obligacijų iniciatyva ir ragina Komisiją stebėti šios naujos priemonės veiksmingumą ir didinamąjį poveikį; visapusiškai pritaria pasiūlymui iš Sanglaudos fondo 10 000 000 000 EUR skirti transporto infrastruktūrai per Europos infrastruktūros tinklų priemonę, siekiant padidinti struktūrinės ir sanglaudos politikos veiksmingumą ir pridėtinę vertę; ragina gerinti Sanglaudos fondo asignavimų panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemas siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos tinkamai ir veiksmingai;
205. apgailestauja dėl nedidelio mokėjimų asignavimų, skirtų transporto saugai, panaudojimo (65 proc.); atkreipia dėmesį į tai, kad sumą, kuri nurodyta 2010 m. biudžete, pasiūlė Komisija savo preliminariame biudžeto projekte; ragina Komisiją išsamiai paaiškinti, kodėl nepakankamai panaudojami minėtieji asignavimai ir kokių priemonių ji imsis siekdama užtikrinti, kad ši problema ateityje nepasikartotų;
206. džiaugiasi geresniu mokėjimų asignavimų, skirtų transporto saugai, keleivių teisėms ir programai „Marco Polo II“, panaudojimu; vis dėlto pažymi, kad 14 proc. programai „Marco Polo II“ numatytų asignavimų buvo perkelta į kitas biudžeto eilutes; pažymi, kad dalis pagal programos SESAR biudžeto eilutę numatytų asignavimų taip pat buvo perkelta, ir atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi ši programa siekiant stiprinti Sąjungos pramonės politiką;
207. palankiai vertina mokėjimų asignavimų, skirtų programoms EGNOS ir GALILEO, panaudojimo dydį, kuris įtvirtino 2009 m. užfiksuotą pažangą; pabrėžia, kokios svarbios investicijos į šį sektorių, kuris daro poveikį visoms Sąjungos politikos sritims, ypač logistikos, tvaraus transporto ir transporto saugos sektoriams; džiaugiasi dėl to, kad 2011 m. spalio 20 d. buvo sėkmingai paleisti du pirmieji veikiantys programos GALILEO palydovai – tai buvo labai svarbus žingsnis siekiant sėkmingo abiejų programų įgyvendinimo; ragina užtikrinti, kad pagal šias transporto programas remiamoms inovacinėms taikomosioms sistemoms ir paslaugoms būtų skiriama pakankamai lėšų, ir kad būtų užtikrintas jų plėtojimas, įgyvendinimas ir įgyvendinamumas siekiant kuo daugiau išplėsti šių programų galimybes;
208. atkreipia dėmesį į specialiąją ataskaitą „Ar iš ERPF bendrai finansuoti turizmo projektai buvo veiksmingi?“, kurioje nurodoma, kad turizmas sudaro didžiausią Sąjungos paslaugų sektoriaus dalį; palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad vykdant daugumą projektų buvo pasiekta rezultatų įvairiais lygmenimis, pvz., darbo vietų kūrimo ar išsaugojimo arba turizmo pajėgumų ar veiklos sukūrimo; ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų dėl ERPF lėšų, skiriamų turizmo projektams, valdymo ir kontrolės ir pasinaudoti Lisabonos sutarties nuostatomis ir pasiūlyti daugiametę turizmo programą, kuriai būtų numatytos pakankamai finansinių išteklių turinčios biudžeto eilutės;
209. su malonumu pabrėžia, kad, Audito Rūmų nuomone, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinės finansinės ataskaitos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; yra susirūpinęs dėl į kitus metus perkeltų įsipareigojimų asignavimų kiekio (14,5 proc.); ragina Komisiją pateikti išsamų paaiškinimą dėl šių į kitus metus perkeltų įsipareigojimų asignavimų;
210. reikalauja prie kiekvienų metų biudžeto pridėti ataskaitą dėl iš ankstesnių metų perkeltų nepanaudotų asignavimų ir joje paaiškinti, kodėl minėtieji asignavimai nebuvo panaudoti bei kaip ir kada jie bus panaudoti;
Nuomonė dėl piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų politikos srities
211. apgailestauja dėl to, kad panaudota mažiau biudžeto įsipareigojimų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve (94,8 proc. 2010 m., palyginti su 97,7 proc. 2009 m.), taip pat dėl šiek tiek sumažėjusio mokėjimų vykdymo (88,7 proc. 2010 m., palyginti su 89,6 proc. 2009 m.);
212. palankiai vertina tai, kad pasiekta didelė pažanga mažinant panaikintų mokėjimų lygį (nuo 8,5 proc. 2009 m. iki 2,8 proc. 2010 m.); apgailestauja dėl padidėjusio perkėlimų į kitą laikotarpį lygio (nuo 1,9 proc. 2009 m. iki 8,5 proc. 2010 m.), kurių priežastis iš esmės buvo perkėlimai, susiję su Išorės sienų fondu, Europos grąžinimo fondu ir antrosios kartos Šengeno informacine sistema; ragina Komisiją sumažinti mokėjimų asignavimų perkėlimų į kitus metus kiekį biudžete, susijusiame su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve;
213. palankiai vertina gerus trijų iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo fondų vykdymo rodiklius; atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Išorės sienų fondo mažesnio biudžeto vykdymo lygio pagrindimą, t. y., kad penkių šalių, 2010 m. pirmą kartą dalyvaujančių šiame fonde, metinės programos 2010 m. nebuvo patvirtintos;
Nuomonė dėl kultūros ir švietimo politikos srities
214. pritaria pastangoms dar labiau supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie švietimo ir kultūros programų ir pažymi, kad 2010 m. Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (angl. EACEA) suteikė galimybę naudotis e. formomis vykdant didžiąją dalį veiksmų ir programų, ypač Mokymosi visą gyvenimą programą, programą „Kultūra“ ir programą „Europa piliečiams“; yra patenkintas dėl platesnio vienkartinių išmokų ir sprendimų dėl dotacijos naudojimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą lanksčių procedūrų ir būtinos kontrolės pusiausvyrą;
215. apgailestauja dėl to, kad nacionalinės agentūros ne iki galo įgyvendino Mokymosi visą gyvenimą programos pirminę kontrolę dėl nenuoseklių ataskaitų duomenų ir dėl to, kad nebuvo laiku atliktas būtiniausias kiekis patikrų, todėl programai skirtos lėšos buvo nepakankamai panaudotos; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad visos nacionalinės agentūros imtųsi vykdyti savo pareigas;
216. su džiaugsmu pažymi, kad Komisija pagerino savo kontrolės sistemas ir kad kultūros ir švietimo politikos srityje, kuri yra Mokslinių tyrimų ir kitų vidaus politikos sričių grupės dalis, nebuvo padaryta esminių klaidų;
217. džiaugiasi dėl didelių teigiamų pokyčių uždelstų mokėjimų srityje ir su džiaugsmu pažymi, kad Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga laiku atliko 94 proc. savo mokėjimų; primena, kad vėluojant mokėjimams tiesiogiai daromas poveikis paramos gavėjų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, teisėms, ir tai daro poveikį programų sėkmei; taigi primena, kad siekiant nedidinti organizacijų priklausymo nuo bankų sutikimo duoti paskolą, nes Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga mano, kad palūkanos nėra tinkamos finansuoti, didžioji dotacijos dalis turėtų būti išmokėta kuo greičiau ir bet kokiu atveju per subsidijuojamą laikotarpį;
218. pažymi, kad Komisija pradėjo konkursą dėl visos Europos televizijos tinklo, kaip numatyta 2009 ir 2010 m. biudžetuose; todėl išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad 2010 m. Komisija nusprendė užbaigti šį projektą ir perskirti lėšas kitiems tikslams, nors Parlamentas ir Taryba pritarimo tam nesuteikė; ragina atskleisti informaciją apie visas sutartis ir rekomendacijas, susijusias su televizijos tinklu, taip pat atskleisti atrankos komiteto vertinimus;
Nuomonė dėl aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos srities
219. mano, kad apskritai biudžeto lėšos, numatytos pagal biudžeto išlaidų kategorijas, skirtas aplinkos apsaugai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai, įgyvendintos patenkinamai; atsižvelgdamas į tai primena, kad tik 0,76 proc. Sąjungos biudžeto lėšų skirta toms politikos priemonėms, už kurias atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas;
Aplinka ir klimato politika
220. pabrėžia, kad bendras įgyvendinimo rodiklis aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita veiksmų srityje siekia 99,26 proc; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų panaudojimo lygis siekė 84,1 proc.;
221. palankiai vertina tai, kad įgyvendinta 99,4 proc. programos „LIFE+“ veiklos biudžeto; pažymi, kad 2010 m. projektų išmokoms skirta 240 000 000 EUR, nevyriausybinių organizacijų (NVO) einamajai veiklai paremti skirta 9 300 000 EUR, priemonėms, skirtoms paremti Komisijos vaidmeniui inicijuojant ir stebint politikos ir teisėkūros pokyčius, panaudota 42 500 000 EUR ir administracinei pagalbai skirta 14 500 000 EUR;
222. atkreipia dėmesį į tai, kad skyrėsi kiekvienai valstybei narei skirti tiesioginiai nacionaliniai ir galutiniai programos „LIFE+“ lėšų asignavimai, taip pat kad skirtingos valstybės narės pateikė skirtingą skaičių pasiūlymų; toliau ragina Komisiją dėti pastangas siekiant kasmet rengti mokymus nacionalinėms valdžios institucijoms ir kiekvienoje valstybėje narėje rengti seminarus, kad būtų galima teikti bendro pobūdžio informaciją apie programos „LIFE+“ tikslus ir apie tai, kaip sėkmingai rengti pasiūlymus;
223. pripažįsta, kad pasigendama teisinio pagrindo, reikalingo ES kovos su klimato kaita veiksmų programai įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad pagal Tvarios energijos finansavimo iniciatyvą parengtai finansinei priemonei pervesta visa 15 000 000 EUR suma, siekiant rengti tinkamas finansavimo priemones, kurios būtų pagrindinė paskata energijos veiksmingumo ir atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo projektams įgyvendinti;
224. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl ex post audito, kurį nuo 2006 m. atliko Komisija, remdamasi rizikos kriterijais; palankiai vertina tai, kad Aplinkos generalinis direktoratas (ENV GD) nusprendė 2011 m. keisti pavyzdžių atrankos metodiką, kad rezultatus būtų galima pagrįsti ir atsitiktiniu pavyzdžiu, kuris galėtų būti geriau apibendrintas atsižvelgiant į visą projektą;
225. palankiai vertina Klimato politikos generalinio direktorato (CLIMA GD) parengtą veiksmų planą, pagal kurį turėtų būti gerinamos nacionalinės saugumo priemonės, kurios buvo pripažintos būtinomis nustačius didelius ES prekybos taršos leidimais sistemos nacionalinių registrų saugumo trūkumus;
226. pažymi, kad 2010 m. biudžeto lėšomis įgyvendinti septyni bandomieji projektai ir vieni parengiamieji veiksmai;
227. pabrėžia, kad įmokų į tarptautinius veiksmus aplinkos apsaugos srityje, skirtų padengti pagal tarptautines konvencijas, protokolus ir susitarimus nustatytiems privalomiems ir savanoriškiems įnašams, panaudojimo lygis priklauso nuo svyruojančio valiutų keitimo kurso, nes dauguma įnašų sumokami JAV doleriais;
Visuomenės sveikata ir maisto sauga
228. palankiai vertina tai, kad įsipareigojimų asignavimų panaudojimo visuomenės sveikatos srityje lygis siekia 99,7 proc. (neskaitant asignavimų, kurie numatyti Europos maisto saugos tarnybai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui ir Europos vaistų agentūrai); pažymi, kad įvykdyta 95,3 proc. įsipareigojimų maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir augalų sveikatos srityje;
229. pabrėžia, kad visuomenės sveikatos programa labai svarbi; taigi teigiamai vertina tai, kad jai skirti įsipareigojimų asignavimai įgyvendinti beveik 100 proc.; supranta, jog prastesnį mokėjimų asignavimų panaudojimą (95,1 proc.) lėmė tai, kad paramos gavėjai, kuriems buvo numatytos išmokos, vėlavo pateikti prašymus apmokėti, arba tai, kad buvo pratęsti sutartiniai susitarimai;
230. pabrėžia, kad svarbu toliau kuo išsamiau informuoti visuomenę apie žalingą tabako vartojimo poveikį; atsižvelgdamas į kampanijos „HELP“ sėkmę, svarsto galimybę įgyvendinti visą 2010 m. skirtą sumą;
231. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, susijusias su Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąja agentūra, kuri yra Komisijos administracinis vienetas; ragina vykdomąją agentūrą iš esmės apriboti savo perkeliamas sumas, t. y. persvarstyti savo biudžeto planavimo ir atskaitomybės priemones ir paisyti Sąjungos biudžetui taikomo metinio periodiškumo principo; taip pat atkreipė dėmesį į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą ir ragina Vykdomąją agentūrą bendradarbiauti su jos partneriu generaliniu direktoratu ir stengtis išspręsti iškeltus klausimus, pvz., dėl IT valdymo ir struktūros;
232. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal biudžeto skyrių 17 04 „Maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“ panaudota 95,3 proc. numatytų lėšų; supranta, kad panaudoti visų lėšų nebuvo galima dėl to, kad gyvūnų ligų protrūkiai buvo reti, taigi, kitaip nei tikėtasi, nebuvo panaudotos visos nenumatytiems atvejams skirtos lėšos, ir, antra, nebuvo poreikio pirkti nenumatytiems atvejams skirtų vakcinų;
233. kai tai susiję su likvidavimo priemonėmis, pažymi, kad galutiniuose valstybių narių pateiktuose prašymuose apmokėti išlaidas dažnai nurodomos mažesnės sumos, negu tos, kurios buvo pateiktos pradinėje sąmatoje; taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į daugybę anksčiau padarytų klaidų, dėl kurių taip pat gali būti vėluojama panaudoti mokėjimus šioje srityje, būtina dažniau atlikti auditą;
234. apgailestauja, kad dėl valstybių narių delsimo pateikti būtinus dokumentus arba dėl to, kad pateikiami ne visi dokumentai, panaudojama maža dalis augalų sveikatos priemonėms skirtų mokėjimų; ragina valstybes nares tobulinti susijusias procedūras;
Nuomonė dėl užsienio politikos srities
235. pažymi, kad dauguma kiekybiškai neįvertinamų klaidų, kurias nustatė Audito Rūmai, yra susijusios su trūkumais vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir pratęsiant sutartis; primena savo ankstesnių biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų metu išreikštą susirūpinimą dėl didelio šių dviejų sektorių pažeidžiamumo, susijusio su sukčiavimu ir netinkamu valdymu;
236. pažymi, kad išorės veiksmų, vystymosi ir plėtros politikos sričių priežiūros ir kontrolės sistemos laikomos tik iš dalies veiksmingomis, ir ragina Komisiją ir EIVT imtis visų būtinų priemonių siekiant gerinti mokėjimų tvarkingumą ir šias priemones įgyvendinti;
237. primena, kad pagrindinė rizika, siejama su parama biudžetui (būtent pagalbos neveiksmingumo, taip pat sukčiavimo ir korupcijos rizika), neminima audito patikinimo pareiškime; ragina Komisiją atidžiai stebėti šią riziką;
238. mano, kad be pastangų, reikalingų siekiant pagerinti mokėjimų tvarkingumą, Komisija turėtų atlikti sistemingus visų intervencijos priemonių vertinimus atsižvelgiant į ekonominės naudos santykį, kaip rekomendavo Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje[116]; primygtinai ragina, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, būtų informuojamas apie tokių vertinimų išvadas, įskaitant su BUSP veikla susijusių vertinimų išvadas;
239. vis dėlto pabrėžia, kad ekonominės naudos santykis ne visada gali būti laikomas pakankamu Sąjungos pagalbos priemonių trečiojoje šalyje tinkamumo vertinimo kriterijumi; iš tiesų įsitikinęs, kad pagalbos veiksmingumas atsižvelgiant į Sąjungos užsienio politikos tikslus turi būti sistemingai vertinamas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į papildomus kriterijus, pvz., Sąjungos strateginius interesus, būtinybę atstovauti Sąjungai vietoje arba projektų ir veiksmų, kuriais stiprinamos Sąjungos vertybės ir pagrindiniai principai, įgyvendinimą;
240. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad kai kuriais atvejais Sąjungos pagalbos priemonės įvairiose srityse galėtų būti pagerintos ir pagalbos poveikis padidintas geriau koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, kurių išorės veiksmai neturėtų būti laikomi konkuruojančiais su Sąjungos veiksmais, o veikiau papildančiais juos; todėl ragina Sąjungoje dėti daugiau pastangų siekiant kartu su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis koordinuoti paramos teikėjų veiklą;
Nuomonė dėl regioninės plėtros politikos srities
241. pažymi, kad regioninei politikai numatytas biudžetas buvo vykdomas gerai: išmokėta 30 557 000 000 EUR ir 2010 m. didžioji mokėjimų dalis pirmą kartą iš esmės buvo susijusi su 2007–2013 m. programų įgyvendinimu (25 550 000 000 EUR tarpinių mokėjimų, palyginti su 9 420 000 000 EUR 2009 m.);
242. apgailestauja dėl to, kad įgyvendinant regioninę politiką – vieną iš politikos sričių, kurioms naudojamos Sąjungos lėšos, daroma klaidų: iš 243 mokėjimų, kuriuos patikrino Audito Rūmai, 49 proc. mokėjimų atlikti su klaidomis; vis dėlto pažymi, kad tik kai kurios iš šių klaidų turės finansinį poveikį ir kad 49 proc. klaidų rodiklis mažesnis nei 2000–2006 m. laikotarpiu; pabrėžia, kad sumažėjo klaidų lygis, palyginti su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu nustatytu klaidų lygiu; ragina Komisiją ir valstybes nares taikant pasidalijamojo valdymo principą užtikrinti, kad klaidų lygis nuolat mažėtų;
243. primena, kad klaida padaroma tada, kai sandoris atliekamas ne pagal teisines ir reguliavimo nuostatas, taigi deklaruojamos (ir kompensuojamos) išlaidos tampa netvakringomis; taip pat pažymi, jog klaida nebūtinai reiškia, kad lėšos dingo, buvo prarastos ar iššvaistytos, ar kad tai sukčiavimo atvejis;
244. pažymi, jog didelę dalį apskaičiuoto klaidų lygio lėmė tai, kad buvo nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių ir tinkamumo finansuoti taisyklių (atitinkamai 31 proc. ir 43 proc.); atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją nustatyti sritis, kuriose galimas tolesnis supaprastinimas; taigi ragina išnagrinėti, ar reikia didinti techninę pagalbą ir, bet kokiu atveju, ar reikia užtikrinti, kad būtų išlaikyti visi finansinės priežiūros pajėgumai; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti labiau naudotojams pritaikytas procedūras ir neatgrasinti galimų finansavimo gavėjų nuo dalyvavimo projektuose reikia, kad Komisija supaprastintų taisykles; ragina valstybes nares supaprastinti jų nacionalines nuostatas, dėl kurių labai dažnai atsiranda papildoma administracinė našta, nereikalaujama pagal Sąjungos taisykles; taigi mano, kad reikėtų itin stengtis ir toliau mažinti šį klaidų lygį;
245. apgailestauja dėl finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo trūkumų, ypač susijusių su tuo, kad nepakankamai laikomasi teisės aktais nustatytų reikalavimų pagal veiklos programas mokant įnašus į tokias priemones įgyvendinančius fondus, taip pat dėl netinkamo ataskaitų teikimo ir galiojančių patikrinimų reikalavimų; pažymi, kad reikėtų toliau plėtoti finansų valdymo priemonių galimybes siekiant sudaryti sąlygas kokybiniams strateginiams projektams rengti ir privatiems subjektams, visų prima MVĮ, dalyvauti bei kapitalui vykdant Sąjungos projektus naudoti; ragina Komisiją supaprastinti šių priemonių taisykles, nes dėl dabartinio taisyklių sudėtingumo šios priemonės per mažai naudojamos; rekomenduoja atlikti išsamesnę analizę siekiant nustatyti realų šių priemonių poveikį ir įgyvendinimo gaires; ragina valstybes nares laikytis savo prievolės teikti ataskaitas;
246. pažymi, kad, daugelio sandorių, kuriuos vykdant padaryta klaidų, atveju, valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kuri padėtų nustatyti klaidas ir imtis taisomųjų veiksmų prieš suteikiant patvirtinimą; atsižvelgiant į tai, kad dauguma klaidų randama pirmuoju kontrolės lygmeniu, ragina Komisiją didinti savo pagalbą valdymo institucijoms rengiant už valdymą atsakingiems pareigūnams skirtus tikslinius seminarus, rekomendacinę medžiagą, skleidžiant geriausią praktiką ir juos mokant; pažymi, kad turėtų būti nuolat stebimas faktinis mokymo priemonių, skirtų valdymo institucijoms, perdavimas siekiant patikrinti, ar žinios iš tikrųjų perduotos, ir ypatingą dėmesį kreipti į vietos lygmeniu gaunamus rezultatus; ragina sukurti korekcines sistemas, įskaitant sankcijų taikymą aiškiais aplaidumo atvejais;
247. palankiai vertina Komisijos paaiškinimą, kuriame pirmą kartą nurodoma, kad daugelis klaidų padaroma tik trijose valstybėse narėse ir tik vykdant kelias veiklos programas;
Nuomonė dėl moterų teisių ir lyčių lygybės politikos srities
248. primena Audito Rūmams ir Komisijai, kad pagal SESV 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra esminis visų Europos Sąjungos veiksmų principas; todėl ragina Audito Rūmus, kai tai įmanoma, įvertinti biudžeto įgyvendinimą lyčių aspektu;
249. apgailestauja dėl to, kad metinėse ataskaitose Audito Rūmai nepateikė pastabų, o Komisija nepateikė atsakymų dėl su lytimis susijusių išlaidų;
250. pabrėžia, kad biudžeto auditas, kurį atliekant atsižvelgiama į lyčių aspektą, yra būtina biudžeto rengimo atsižvelgiant į šį aspektą sąlyga, nes jis galėtų atskleisti ir išlaidų poveikį lyčių lygybei, ir ypač tai, kokią naudą atitinkamai moterims ir vyrams teikia šios išlaidos; taip pat paaiškėtų, ar biudžetą reikia taisyti, kad jis geriau tenkintų skirtingus vyrų ir moterų poreikius.
Nuomonė dėl tarptautinės prekybos politikos srities
251. atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas Sąjungos finansinių interesų užtikrinimas susijęs su makrofinansine pagalba; mano, jog būtina, kad Komisija numatytų su šia priemone susijusią tinkamą kontrolę ir kad Audito Rūmai atliktų tinkamus auditus;
252. pabrėžia, kad atsižvelgiant į pagalbos prekybai strategiją Sąjungos lėšos turi būti naudojamos veiksmingai ir laikantis galiojančių taisyklių ir reglamentavimo bei vadovaujantis siekiu užtikrinti geresnę naudos gavėjų integraciją į taisyklėmis pagrįstą pasaulinę prekybos sistemą ir skatinti skurdo panaikinimą;
253. pabrėžia, kad reikėtų remti Sąjungos verslo centrus Kinijoje, Tailande ir Indijoje; kartu laikosi nuomonės, jog siekiant užtikrinti gerą ir efektyvų šių centrų veikimą reikia vykdyti pakankamą kontrolę.
Nuomonė dėl žuvininkystės politikos srities
254. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos metinių ataskaitų[117] ir į Audito Rūmų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą[118]; nurodo, kad abiejose ataskaitose esama labai mažai pastabų apie jūrų reikalų ir žuvininkystės sritį;
255. dėkoja Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD už atsiųstus papildomus dokumentus ir mano, kad su jūrų reikalais ir žuvininkyste susijusių biudžeto eilučių įgyvendinimo rodiklis 2010 m. apskritai buvo patenkinamas;
256. pabrėžia, kad bendras įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo rodiklis siekė 97,20 proc., o mokėjimų įsipareigojimų – 79,23 proc.; vis dėlto pažymi, kad buvo prastai įgyvendinamas 11 02 skyriaus (žuvininkystės rinkos) biudžetas, ir atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimus, konkrečiai susijusius su atokiausių regionų žuvininkystės programų įgyvendinimu;
257. džiaugiasi, kad Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD ketina pagerinti įsipareigojimų, skirtų bendrai su valstybėmis narėmis finansuojamiems projektams, įgyvendinimą, ir ragina atitinkamas Komisijos tarnybas ir toliau plėtoti tokią veiklą;
258. atkreipia dėmesį į Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD pastangas vidaus audito srityje ir ragina Komisiją ir toliau kuo veiksmingiau ir sparčiau tvarkyti visus projektus ir dokumentus;
259. atkreipia dėmesį į sprendimą nepanaudoti Žuvininkystės GD rezervo valdymo ir kontrolės sistemoms, susijusioms su Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) veiklos programomis Vokietijoje (pakavimo įmonė); pažymi, kad tai – 2001 m. sukurta, seniai veikianti ir sudėtinga programa, ir ragina Komisiją greitai užbaigti šio klausimo nagrinėjimą kartu paisant Sąjungos interesų;
260. palankiai vertina Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas padidinti tarptautinių susitarimų stebėsenos veiksmingumą, ir džiaugiasi susitarimu atskirti vien su prekyba susijusius mokėjimus (104 017 795 EUR, t. y. 72 proc. bendros sumos) nuo paramos sektoriams mokėjimų (40 211 849 EUR, t. y. 28 proc. bendros sumos);
261. pabrėžia, kad būtina veiksmingai stebėti Sąjungos finansuojamą veiklą, kuria teikiama parama sektoriams pagal tarptautinius susitarimus, naudojant kuo detaliau parengtas matricų lenteles; be to, pabrėžia, kad reikia raginti padidinti paramos sektoriams dalį; yra tvirtai įsitikinęs, kad su prekyba susijusi susitarimų dalis ilgainiui turėtų priklausyti nuo veiksmingos, pakankamai stebimos ir didelės paramos sektoriams;
262. atsižvelgdamas į savo vaidmenį teisėkūros ir biudžeto srityse reikalauja, kad būtų labiau įtraukiamas svarstant žuvininkystės politikos klausimus, ypač susijusius su tarptautiniais žuvininkystės susitarimais ir į įvairius posėdžius, kuriuose šie susitarimai aptariami (pavyzdžiui, bendri komitetų posėdžiai ir dvišalės derybos su ES nepriklausančiomis šalimis);
263. prašo Audito Rūmų rengti specialiąsias ataskaitas dėl bendros žuvininkystės politikos prioritetinių sričių atsižvelgiant į įvairius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir komunikatus, kurie sudaro bendros žuvininkystės politikos reformos dokumentų rinkinį, įskaitant su šios politikos reformos išorės aspektais susijusius klausimus;
7.2.2012
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija
(COM(2011) 0473 - C7-0256/2011 - 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentė: Annemie Neyts-Uyttebroeck
PASIŪLYMAI
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje teigia, jog 2010 m. atliekant mokėjimus nepadaryta reikšmingų klaidų, bet vis dėlto buvo nustatyta kiekybiškai įvertinamų klaidų, kurios susijusios su tarpinių ir galutinių išlaidų tinkamumu;
2. taip pat pažymi, kad dauguma kiekybiškai neįvertinamų klaidų, kurias nustatė Audito Rūmai, yra susijusios su trūkumais vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir pratęsiant sutartis; pakartoja savo ankstesnių biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų metu išreikštą susirūpinimą dėl didelio šių dviejų sektorių pažeidžiamumo, susijusio su sukčiavimu ir netinkamu valdymu;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad išorės veiksmų, vystymosi ir plėtros politikos sričių priežiūros ir kontrolės sistemos laikomos tik iš dalies veiksmingomis, ir ragina Komisiją bei Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) imtis visų būtinų priemonių siekiant gerinti mokėjimų tvarkingumą ir jas įgyvendinti;
4. primena, kad pagrindinė rizika, siejama su parama biudžetui (būtent pagalbos neveiksmingumo, taip pat sukčiavimo ir korupcijos rizika), neminima atlikus patikinimo pareiškimo auditą; ragina Komisiją griežtai stebėti šią riziką;
5. vis dėlto laikosi nuomonės, kad Sąjungos išorės veiksmai, skirtingai negu Sąjungos vidaus politika, susiję su esmine rizika ir kai kuriais atvejais trūkumus, su kuriais susiduriama, galima paaiškinti aplinkybėmis, kuriomis teikiama parama, todėl šiuos trūkumus reikia šalinti numatant konkrečias atskaitomybės strategijas;
6. džiaugiasi dėl Audito Rūmų pareiškimo[119], kad „EuropeAid nustatė išsamią kontrolės strategiją ir toliau reikšmingai tobulino savo taikomų priežiūros ir kontrolės sistemų koncepciją ir diegimą.“
7. mano, kad be pastangų, reikalingų siekiant pagerinti mokėjimų tvarkingumą, Komisija turėtų atlikti sistemingus intervencijos priemonių vertinimus atsižvelgiant į ekonominės naudos santykį, kaip rekomendavo Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje[120]; primygtinai ragina, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, būtų informuojamas apie tokių vertinimų išvadas, įskaitant su BUSP veikla susijusių vertinimų išvadas;
8. vis dėlto pabrėžia, kad ekonominės naudos santykis ne visada gali būti laikomas pakankamu Sąjungos pagalbos priemonių trečiojoje šalyje tinkamumo vertinimo kriterijumi; iš tiesų yra įsitikinęs, kad pagalbos veiksmingumas atsižvelgiant į Sąjungos užsienio politikos tikslus turi būti sistemingai vertinamas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į papildomus kriterijus, pvz., Sąjungos strateginius interesus, būtinybę atstovauti Sąjungai vietoje arba projektų ir veiksmų, kuriais stiprinamos Sąjungos vertybės ir pagrindiniai principai, įgyvendinimą;
9. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad kai kuriais atvejais Sąjungos pagalbos priemonės įvairiose srityse galėtų būti pagerintos ir pagalbos poveikis padidintas geriau koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, kurių išorės veiksmai neturėtų būti laikomi konkuruojančiais su Sąjungos veiksmais, o veikiau papildančiais juos; todėl ragina Sąjungoje dėti daugiau pastangų siekiant kartu su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis koordinuoti paramos teikėjus;
10. pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai galėtų būti dar veiksmingesni ir efektyvesni, jei Sąjungos delegacijų darbuotojai glaudžiai ir lanksčiai bendradarbiautų, nepaisant institucijos, kuriai jie priklauso; taigi ragina Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją nedelsiant įgyvendinti visas būtinas administracines ir reguliavimo priemones siekiant palengvinti ir pagerinti visų Sąjungos darbuotojų, dirbančių Komisijoje arba EIVT, bendradarbiavimą Sąjungos delegacijose.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 6.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 45 1 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Bastiaan Belder, Frieda Brepoels, Elmar Brok, Jerzy Buzek, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Anna Ibrisagic, Liisa Jaakonsaari, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Evgeni Kirilov, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Ulrike Lunacek, Barry Madlener, Mario Mauro, Kyriakos Mavronikolas, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, María Muñiz De Urquiza, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Nikolaos Salavrakos, Jacek Saryusz-Wolski, Charles Tannock, Boris Zala | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Elena Băsescu, Véronique De Keyser, Tanja Fajon, Elisabeth Jeggle, Doris Pack, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Indrek Tarand, Traian Ungureanu, Ivo Vajgl | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Marije Cornelissen, Rui Tavares | |||
1.3.2012
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija
( COM(2011)0473 – C7-0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Thijs Berman
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. laikosi nuomonės, kad dėl dabartinės biudžeto ir ekonomikos krizės daugelyje valstybių narių Sąjunga privalo, kaip niekada anksčiau, padidinti savo pagalbos veiksmingumą ir poveikį; atsižvelgdamas į tai, išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė[121], jog 2010 m. Komisijos išorės pagalbos ir vystymosi priežiūros ir kontrolės sistemos buvo vėl tik iš dalies veiksmingos užtikrinant mokėjimų tvarkingumą ir kad du trečdaliai kiekybiškų klaidų buvo padaryta atliekant galutinius mokėjimus ir kad šios klaidos nebuvo aptiktos Komisijai taikant kontrolės priemones;
2. vis dėlto pripažįsta Komisijos nuolatines pastangas tobulinti jos priežiūros ir kontrolės sistemų struktūrą ir įgyvendinimą ir gerinti duomenų, įvedamų į CRIS valdymo informacinę sistemą, kokybę; pritaria tam, kad, apskritai, 2010 m. atliekant mokėjimus, skirtus išorės pagalbai ir vystymuisi, nepadaryta reikšmingų klaidų ir nustatytas žemesnis klaidų lygis negu 2009 m.; ragina Komisiją plėtoti nuoseklią metodiką, kurią galėtų taikyti už išorės santykius atsakingi direktoratai siekdami apskaičiuoti likutinį klaidų lygį, toliau tobulinti savo išorės audito sistemą ir išlaikyti kuo aukštesnius kontrolės standartus;
3. ragina Komisiją ypač gerinti Sąjungos delegacijų ex ante kontrolės, stebėsenos ir ataskaitų teikimo, priežiūros ir rizika grindžiamo audito funkcijų kokybę, nes būtent delegacijų veikloje randama daugiausia klaidų, taip pat stiprinti delegacijų už veiklą ir finansus atsakingų skyrių pajėgumus, didinti delegacijų išteklius, susijusius su pagrindine stebėsenos veikla ir sisteminti stebėsenos sistemą, t. y. pradėti taikyti daugiamečius stebėsenos ir vertinimo planus ir teikti daugiau rekomendacijų stebėsenos srityje;
4. ragina Komisiją surasti tinkamus organizacinių problemų, atsiradusių dėl Vystymosi GD ir bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ susijungimo 2010 m. pabaigoje, sprendimus; primygtinai ragina Komisiją ir EIVT, kuri pradėjo veiklą 2010 m. gruodžio mėn., nedelsiant užbaigti darbo planus, aiškiai nustatant atitinkamus vaidmenis ir pareigas per išorės pagalbos programavimo ir įgyvendinimo ciklą, į kurį įtrauktos ir delegacijos;
5. laikosi nuomonės, kad pagal kitą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą numatytos naujos finansinės priemonės turi visapusiškai atspindėti didesnes Parlamento teisėkūros ir tikrinimo teises, suteiktas pagal Lisabonos sutartį, ir kad Parlamentas turi dalyvauti programavimo procese tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Taryba;
6. ragina Komisiją toliau gerinti Sąjungos pagalbos Užsachario Afrikos šalių ir Pietų Azijos pagrindinio ugdymo sektoriui[122] veiksmingumą, ypač nustatant realistiškus rodiklius ir tikslus, kad būtų galima veiksmingai stebėti rezultatus, užtikrinant, kad delegacijos skirtų pakankamą kompetenciją ir patirtį turinčius darbuotojus, kad jie palaikytų dialogą sektoriaus politikos klausimais su šalių partnerių vyriausybėmis ir kitais pagalbos teikėjais ir daugiau dėmesio skirtų ugdymo kokybei bei pagalbą gaunančių šalių vyriausybių gebėjimams reaguoti į didėjantį mokinių skaičių;
7. nerimauja dėl didelio masto sukčiavimo atvejų, kuriuos 2010 m. pabaigoje atskleidė Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas Malyje, Mauritanijoje, Džibutyje ir Zambijoje, ir yra susirūpinęs dėl galimo neteisėto didelių pinigų sumų pasisavinimo, pvz., iš ES 2010 m. įnašo į Pasaulinį fondą; ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su Pasauliniu fondu siekiant remti ir stebėti jo nacionalinio lygmens intervencijas, kad būtų galima išvengti tokių korupcijos atvejų pasikartojimo ir pagerinti Pasaulinio fondo atskaitomybę ir veiksmingumą;
8. dar kartą skatina, kad rengiant ir persvarstant su vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP) susijusius šalių strategijų dokumentus ir orientacines daugiametes programas būtų labiau įtraukiami šalių partnerių parlamentai ir būtų konsultuojamasi su šių šalių pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 29.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 27 0 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Ricardo Cortés Lastra, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Filip Kaczmarek, Franziska Keller, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Daniël van der Stoep, Anna Záborská, Iva Zanicchi, Gabriele Zimmer | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Enrique Guerrero Salom, Isabella Lövin, Gesine Meissner, Cristian Dan Preda, Bart Staes, Patrizia Toia | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Joseph Cuschieri, Zita Gurmai, Claudiu Ciprian Tănăsescu | |||
31.1.2012
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo. III skirsnis. Komisija
( COM(2011)0473 - C7-0256/2011 - 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Peter Šťastný
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. yra labai susirūpinęs, kad Audito Rūmai nustatė, jog Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemų visuma nėra veiksminga tokiu mastu, kad Audito Rūmai daro išvadą, jog mokėjimuose, kuriais pagrįstos 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos, padaryta reikšmingų klaidų;
2. apgailestauja, kad, Audito Rūmų vertinimu, labiausiai tikėtinų su mokėjimų visuma susijusių klaidų 2010 m. padaugėjo palyginus su nuo 2006 m. šioje srityje vykusiais teigiamais pokyčiais;
3. yra labai susirūpinęs, kad dauguma kiekybiškai neįvertinamų klaidų, nustatytų išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityse, yra susijusios su Komisijos vykdytomis viešųjų pirkimų procedūromis ir sutarčių pratęsimu; taip pat yra labai susirūpinęs, kad du trečdaliai šiose politikos srityse nustatytų klaidų susiję su galutiniais mokėjimais ir jos nebuvo aptiktos Komisijai taikant kontrolės priemones;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingas Sąjungos finansinių interesų užtikrinimas susijęs su makrofinansine parama; mano, jog būtina, kad Komisija numatytų su šia priemone susijusią tinkamą kontrolę ir kad Audito Rūmai atliktų tinkamus auditus;
5. pabrėžia, kad atsižvelgiant į pagalbos prekybai strategiją Sąjungos lėšos turi būti naudojamos veiksmingai ir laikantis galiojančių taisyklių ir reglamentavimo bei vadovaujantis siekiu užtikrinti geresnę naudos gavėjų integraciją į taisyklėmis pagrįstą pasaulinę prekybos sistemą ir skatinti skurdo panaikinimą;
6. pabrėžia, kad turėtų būti remiami Sąjungos verslo centrai Kinijoje, Tailande ir Indijoje; tuo pačiu metu laikosi nuomonės, jog siekiant užtikrinti gerą ir efektyvų šių centrų veikimą reikia vykdyti pakankamą kontrolę.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 26.1.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 25 0 3 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, María Auxiliadora Correa Zamora, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Metin Kazak, Bernd Lange, Emilio Menéndez del Valle, Vital Moreira, Paul Murphy, Cristiana Muscardini, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Gianluca Susta, Keith Taylor, Jan Zahradil, Paweł Zalewski | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Josefa Andrés Barea, George Sabin Cutaş, Mário David, Albert Deß, Syed Kamall, Silvana Koch-Mehrin, Inese Vaidere | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Jutta Haug, Jean Roatta | |||
15.2.2012
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo. III skirsnis. Komisija
(COM(2011) 0473- C7-0256/2011 - 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Csaba Őry
PASIŪLYMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. atkreipia dėmesį į tai, kad 18 proc. Sąjungos sanglaudos politikos išlaidų tenka užimtumo ir socialinės apsaugos sričiai, o didžiausia dalis šios politikos srities išlaidų (94 proc.) padengiama iš Europos socialinio fondo (ESF);
2. todėl palankiai vertina tai, kad panaudojant Europos socialiniam fondui (ESF) skirtas lėšas įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 100 proc. (10,8 mlrd. EUR), o mokėjimų asignavimų – 87,9 proc. (7,1 mlrd. EUR); pripažįsta, kad mokėjimų panaudojimo lygis mažesnis todėl, kad kai kurie įsipareigojimai prisiimti tik paskutinį metų ketvirtį; pripažįsta Komisijos pastangas pagerinti finansų valdymą;
3. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų įvertinimą, kad 2010 m. klaidų, susijusių su sanglaudos, energetikos ir transporto sritimis, lygis buvo 7,7 proc.; yra nustebęs, jog Audito Rūmai nustatė, kad Sąjungos direktyvos nebuvo tinkamai perkeltos į nacionalinius viešųjų pirkimų srities teisės aktus; todėl tikisi, kad Komisija geriau prižiūrės perkėlimą į nacionalinius teisės aktus ir tikrins projektų, kuriems įgyvendinti teikiamas finansavimas, tinkamumą; mano, kad viešieji pirkimai mažiau susiję su ESF;
4. pripažįsta, kad Komisija, organizuodama dvišalius ir daugiašalius mokymus, stengiasi užtikrinti, kad valstybės narės, siekdamos sumažinti klaidų lygį, nuolat mokytų ir informuotų paramos gavėjus ir biudžeto vykdymo įstaigas, jiems patartų ir vadovautų; apgailestauja, kad valstybės narės, regis, savarankiškai to daryti nesugeba;
5. dar kartą ragina įpareigoti valstybes nares pateikti ataskaitą apie finansavimo priemonių įgyvendinimą ir pritaria Audito Rūmų reikalavimui, kad Komisija reguliariai kontroliuotų ESF lėšų naudojimą;
6. primena, jog būtina užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai naudotų lėšas, ir kad mokėjimų nutraukimas ir atidėjimas yra veiksmingos tokio užtikrinimo priemonės;
7. yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė daug klaidų, susijusių su finansų inžinerijos priemonėmis;
8. apgailestauja, kad iki šiol Komisija tik iš dalies įgyvendino Audito Rūmų rekomendacijas dėl ESF naudojimo kovojant su mokyklos nebaigimo reiškiniu;
9. primena, kad už lėšų valdymą atsakingas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas turi priimti tinkamas priemones, skirtas sukčiavimui ir korupcijai išvengti; palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); reikalauja užtikrinti, kad sukčiavimo atvejais, susijusiais su ESF, tyrimą atliktų ir sankcijas taikytų taip pat ir nacionalinės teismų institucijos;
10. palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti visų valstybių narių visapusišką atskaitomybę, nustatant reikalavimą pateikti kasmetines audito tarnybų kontrolės ataskaitas ir apibendrintas metines ataskaitas, ir mano, kad Komisija turėtų išplėsti savo audito veiklą ir taip pat informuoti Parlamentą apie papildomą ES finansavimo teikiamą naudą;
11. pabrėžia specialias ESF tikslinių grupių ir projektų vadovų reikmes; siūlo, kad prie bendro projektų finansavimo būtų galima taip pat prisidėti savanoriška ne pelno organizacijų veikla ir įnašais natūra; prašo projektų vadovus pateikti atnaujintą ESF administravimo išlaidų, suskirstytų pagal valstybes nares ir projektus, apžvalgą;
12. pabrėžia, kad Globalizacijos fondo lėšomis iki šiol finansuotas 21 projektas už bendrą 105 mln. EUR sumą, o pasinaudojant perkėlimais galima mobilizuoti iki 500 mln. EUR; palankiai vertina tendenciją valstybėse narėse vis daugiau rengti ir pateikti atitinkamų šios srities projektų; skatina Komisiją efektyviai remti valstybes nares rengiant ir pateikiant Globalizacijos fondui projektus, kuriais siekiama padėti darbuotojams, kai dėl besikeičiančių pasaulio prekybos modelių ar dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės jie netenka darbo, rasti naujas darbo vietas ir įgyti naujų įgūdžių;
13. ragina Audito Rūmus patikrinti taip pat ir kitas socialinės ir užimtumo srities biudžeto išlaidų kategorijas ir nustatyti, kodėl nebuvo visiškai panaudoti turėti ištekliai;
14. ragina Audito Rūmus nurodyti nustatytus Europos regioninės plėtros fondo ir ESF klaidų lygius atskirai, o ne kartu;
15. tikisi, kad Komisija pateiks išsamią ataskaitą apie bandomuosius projektus.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 13.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 35 5 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Regina Bastos, Pervenche Berès, Vilija Blinkevičiūtė, Philippe Boulland, Alejandro Cercas, Derek Roland Clark, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Thomas Händel, Marian Harkin, Roger Helmer, Nadja Hirsch, Ádám Kósa, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Rovana Plumb, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni, Inês Cristina Zuber | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Georges Bach, Tamás Deutsch, Sergio Gutiérrez Prieto, Anthea McIntyre, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Phil Bennion, Zuzana Brzobohatá, Anna Záborská | |||
24.1.2012
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo. III skirsnis. Komisija
( 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentė: Jutta Haug
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad apskritai biudžeto lėšos, numatytos pagal biudžeto išlaidų kategorijas, skirtas aplinkos apsaugai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai, įgyvendintos patenkinamai; atsižvelgdamas į tai primena, kad tik 0,76 proc. Sąjungos biudžeto lėšų skirta toms politikos priemonėms, už kurias atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas;
Aplinka ir klimato politika
2. pabrėžia, kad bendras įgyvendinimo rodiklis aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita veiksmų srityje siekia 99,26 proc; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų panaudojimo lygis siekė 84,1 proc.;
3. palankiai vertina tai, kad 99,4 proc. įgyvendintas programos „LIFE+“ veiklos biudžetas; pažymi, kad 2010 m. projektų išmokoms skirta 240 000 000 EUR, nevyriausybinių organizacijų (NVO) operatyvinei veiklai paremti skirta 9 300 000 EUR, priemonėms, skirtoms paremti Komisijos vaidmeniui inicijuojant ir stebint politikos ir teisėkūros pokyčius, panaudota 42 500 000 EUR ir administracinei pagalbai skirta 14 500 000 EUR;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad skyrėsi kiekvienai valstybei narei skirti tiesioginiai nacionaliniai ir galutiniai programos „LIFE+“ lėšų asignavimai, taip pat kad skirtingos valstybės narės pateikė skirtingą skaičių pasiūlymų; toliau ragina Komisiją dėti pastangas siekiant kasmet rengti mokymus nacionalinėms valdžios institucijoms ir kiekvienoje valstybėje narėje rengti seminarus, kad būtų galima teikti bendro pobūdžio informaciją apie programos „LIFE+“ tikslus ir apie tai, kaip sėkmingai rengti pasiūlymus;
5. pripažįsta, kad pasigendama teisinio pagrindo, reikalingo ES kovos su klimato kaita veiksmų programai įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad pagal Tvarios energijos finansavimo iniciatyvą parengtai finansinei priemonei pervesta visa 15 000 000 EUR suma, siekiant rengti tinkamas finansavimo priemones, kurios būtų pagrindinė paskata energijos veiksmingumo ir atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo projektams įgyvendinti;
6. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl ex post audito, kurį nuo 2006 m. atliko Komisija, vadovaudamasi rizika grindžiamais kriterijais; palankiai vertina tai, kad Aplinkos generalinis direktoratas (ENV GD) nusprendė 2011 m. keisti pavyzdžių ėmimo metodiką, kad rezultatus būtų galima pagrįsti ir atsitiktiniu pavyzdžiu, kuris galėtų būti geriau apibendrintas atsižvelgiant į visą projektą;
7. palankiai vertina Klimato politikos generalinio direktorato (CLIMA GD) parengtą veiksmų planą, skirtą pagerinti nacionalinėms saugumo priemonėms, kurios buvo pripažintos būtinomis nustačius didelius ES prekybos taršos leidimais sistemos nacionalinių registrų saugumo trūkumus;
8. pažymi, kad 2010 m. biudžeto lėšomis įgyvendinti septyni bandomieji projektai ir vieni parengiamieji veiksmai;
9. pabrėžia, kad įmokų į tarptautinius veiksmus aplinkos apsaugos srityje, skirtų padengti pagal tarptautines konvencijas, protokolus ir susitarimus nustatytiems privalomiems ir savanoriškiems įnašams, panaudojimo lygis priklauso nuo svyruojančio valiutų keitimo kurso, nes dauguma įnašų sumokami JAV doleriais;
Visuomenės sveikata ir maisto sauga
10. palankiai vertina tai, kad įsipareigojimų asignavimų panaudojimo visuomenės sveikatos srityje lygis siekia 99,7 proc. (neskaitant asignavimų, kurie numatyti Europos maisto saugos tarnybai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui ir Europos vaistų agentūrai); pažymi, kad įsipareigojimai maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir augalų sveikatos srityje įvykdyti 95,3 proc.;
11. pabrėžia, kad visuomenės sveikatos programa labai svarbi; todėl teigiamai vertina tai, kad jai skirti įsipareigojimų asignavimai įgyvendinti beveik 100 proc.; suvokia, jog prastesnį mokėjimų asignavimų panaudojimą (95,1 proc.) lėmė tai, kad paramos gavėjai, kuriems buvo numatytos išmokos, vėlavo pateikti prašymus apmokėti, arba tai, kad buvo pratęsti sutartiniai susitarimai;
12. pabrėžia, kad svarbu toliau kuo išsamiau informuoti visuomenę apie žalingą tabako vartojimo poveikį; atsižvelgdamas į kampanijos HELP sėkmę, svarsto galimybę įgyvendinti visą 2010 m. skirtą sumą;
13. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, susijusias su Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąja agentūra – Komisijos administraciniu vienetu; ragina vykdomąją agentūrą iš esmės apriboti savo perkeliamas sumas, t. y. persvarstyti savo biudžeto planavimo ir atskaitomybės priemones ir paisyti Sąjungos biudžetui taikomo metinio periodiškumo principo; taip pat atkreipė dėmesį į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą ir ragina vykdomąją agentūrą bendradarbiauti su jos partneriu generaliniu direktoratu ir stengtis išspręsti iškeltus klausimus, pvz., dėl IT valdymo ir struktūros;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal biudžeto skyrių 17 04 „Maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“ numatytos lėšos panaudotos 95,3 proc.; suvokia, kad panaudoti visų lėšų nebuvo įmanoma dėl retų gyvūnų ligų protrūkių, taigi, kitaip nei tikėtasi, nebuvo panaudotos visos nenumatytiems atvejams skirtos lėšos, ir, antra, nebuvo poreikio pirkti nenumatytiems atvejams skirtų vakcinų;
15. kai tai susiję su likvidavimo priemonėmis, pažymi, kad galutiniuose valstybių narių pateiktuose prašymuose apmokėti išlaidas dažnai nurodomos mažesnės sumos, negu tos, kurios buvo pateiktos pradinėje sąmatoje; taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į daugybę anksčiau padarytų klaidų, dėl kurių taip pat gali būti vėluojama panaudoti mokėjimus šioje srityje, būtina dažniau atlikti auditą;
16. apgailestauja, kad dėl valstybių narių delsimo pateikti būtinus dokumentus arba dėl to, kad pateikiami ne visi dokumentai, panaudojama maža dalis augalų sveikatos priemonėms skirtų mokėjimų; ragina valstybes nares tobulinti susijusias procedūras;
17. remdamasis turimais duomenimis laikosi nuomonės, kad Komisijai gali būti suteiktas 2010-ųjų finansinių metų biudžeto, susijusio su išlaidomis aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, įvykdymo patvirtinimas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 24.1.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 55 1 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Elena Oana Antonescu, Kriton Arsenis, Paolo Bartolozzi, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Yves Cochet, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Julie Girling, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Holger Krahmer, Jo Leinen, Peter Liese, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Andres Perello Rodriguez, Sirpa Pietikäinen, Mario Pirillo, Pavel Poc, Frédérique Ries, Dagmar Roth-Behrendt, Kārlis Šadurskis, Daciana Octavia Sârbu, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Jutta Haug, Bill Newton Dunn, Rovana Plumb, Michèle Rivasi, Eleni Theocharous, Anna Záborská, Andrea Zanoni | |||
1.3.2012
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo. III skirsnis. Komisija
(COM(2011) 0473 - C7-0256/2011 - ( 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Cristian Silviu Buşoi
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. džiaugdamasis pažymi, kad išaugo mokėjimų asignavimų pagal 12 antraštinę dalį panaudojimo lygis; tačiau pažymi, kad mažas pagal 17 02 04 biudžeto eilutę numatytų lėšų panaudojimo lygis turėjo neigiamos įtakos vidutiniam panaudojimo lygiui vartotojų politikos srityje; pabrėžia būtinybę, kad Komisija pasikliautų veiksmingesnėmis mokėjimų poreikių mechanizmų prognozėmis, siekiant pagerinti biudžeto įvykdymą; pritaria 2011 m. Komisijos pasiektai pažangai minėtoje srityje;
2. pabrėžia poreikį skatinti vartotojų švietimą finansiniais klausimais siekiant vartotojams suteikti daugiau galių finansinių paslaugų srityje; todėl pakartoja, kad nepaisant nustatytų vykdymo trūkumų ir atsižvelgdamas į naujausią teigiamą raidą šioje srityje, remia 2010 m. sukurtą bandomąjį projektą dėl finansų rinkų skaidrumo ir stabilumo; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant nustatyti tinkamiausius būdus, kaip išleisti numatytas lėšas;
3. pritaria Komisijos iniciatyvai organizuoti seminarus valstybėse narėse, kad būtų galima spręsti problemas, su kuriomis susiduria nacionalinės administracijos, įgyvendindamos vidaus rinką reglamentuojančius teisės aktus ir užtikrindamos jų laikymąsi; mano, kad tai turės teigiamą poveikį įgyvendinimo rezultatams;
4. pakartoja savo raginimą Komisijai išanalizuoti dabartinių MVĮ skirtų finansavimo programų veiksmingumą ir ištirti galimybes sukurti naujus bendrus finansinius instrumentus;
5. džiaugiasi dideliu dėmesiu, kurį Komisija skiria Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) ir ES bandomųjų projektų, kaip alternatyvių problemų sprendimo priemonių, skatinimui ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje; pabrėžia, kad SOLVIT įrodė, jog yra veiksminga piliečių problemų (pvz., profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir darbo teisės) sprendimo priemonė; primena, kad pritaria tam, jog būtų numatyta atskira biudžeto eilutė ir pakankamai finansinių išteklių tinklui SOLVIT, portalui „Jūsų Europa“ ir visoms kitoms priemonėms, kurios skirtos užtikrinti, kad vidaus rinka iš tikrųjų veiktų; džiaugiasi atnaujintu portalu „Jūsų Europa“ kaip viena bendra duomenų tinklaviete, kurioje pateikiama informacija apie teises įvairiuose sektoriuose ir prieiga prie pagalbos paslaugų; mano, kad portale „Jūsų Europa“ reikėtų teikti dar daugiau informacijos visuomenei ir kad jis turėtų būti labiau viešinamas tarp Sąjungos piliečių ir įmonių;
6. pritaria tam, kad ir toliau skiriama finansinė parama Europos vartotojų centrų tinklui (angl. ECC-Net), taip pat tyrimui, užsakytam siekiant įvertinti šio tinklo veiksmingumą; ragina Komisiją pasinaudoti šio tyrimo išvadomis ir imtis veiksmų siekiant pagerinti siūlomų paslaugų kokybę ir užtikrinti nuolatinį šio tinklo finansavimą; pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų informuotumą apie Europos vartotojų centrų tinklo teikiamas paslaugas; palankiai vertina Komisijos veiksmus šiuo klausimu, pavyzdžiui, žiniasklaidos kampanijų ir paieškos sistemų optimizavimo priemones;
7. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad valstybių narių sąskaitų išrašai, kuriuose nurodomi tradiciniai nuosavi ištekliai, būtų tikslūs, ir sustiprinti nacionalinių muitinių priežiūrą, kad būtų išvengta klaidų nurodant surinktas tradicinių nuosavų išteklių sumas, kaip reikalaujama pagal Audito Rūmų rekomendaciją (2.21 punktas); taigi ragina Komisiją toliau siekti supaprastinti teisinę sistemą, ypač norint išspręsti likusias kai kurių kontrolės sistemų problemas;
8. pabrėžia, kad skyriuje „Moksliniai tyrimai ir kitos politikos" padaroma klaidų visų pirma dėl taisyklių sudėtingumo; prašo Komisijos išnagrinėti įvairias galimybes siekiant gerinti supaprastinimo ir kontrolės pusiausvyrą, kad būtų sumažinta administracinė MVĮ našta; pabrėžia viešųjų pirkimų taisyklių sudėtingumą ir todėl rekomenduoja jas supaprastinti, kad būtų sumažintas bendras klaidų skaičius;
9. yra susirūpinęs dėl tik iš dalies veiksmingai veikiančių Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemų; atkreipia dėmesį į klaidas, kurias nustatė Audito Rūmai ir kurių nebuvo nustačiusi Komisija, ir todėl pabrėžia, kad reikia dėti pastangas siekiant tobulinti taikomas kontrolės sistemas;
10. atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas, dedamas įgyvendinant Modernizuotą muitinės kodeksą; atkreipia dėmesį į proceso vėlavimą ir ragina Komisiją nustatyti realesnį galutinį terminą;
11. pakartoja savo reikalavimą, kad Komisija kasmet turėtų pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamesnius, palyginti su biudžeto eilutėms padarytomis pastabomis, kiekvienos biudžeto eilutės išlaidų aprašymus;
12. nepaisant pagrįstos Audito Rūmų kritikos[123]1, mano, kad MVĮ garantijų priemonė galėtų būti pagrindine finansine priemone, skirta amatų įmonių ir mažmeninių parduotuvių potencialui skatinti; ragina Komisiją didinti MVĮ garantijų priemonės pridėtinę vertę ir toliau pasauliniu mastu skatinti Sąjungos inovacijas ir verslumą;
13. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją atskaitą Nr. 13/2011 „Ar 42 muitinės procedūros kontrolė leidžia užkardyti ir aptikti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimą?“; ragina Komisiją ir toliau keisti Sąjungos reguliavimo sistemą siekiant apsaugoti nacionalinius biudžetus nuo didelių nuostolių, atsirandančių dėl PVM vengimo; be to, ragina užtikrinti vienodą muitinių atliekamą atleidimo nuo PVM valdymą; ragina valstybes nares veiksmingiau gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;
14. primena valstybėms narėms apie jų atsakomybę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ir apie jų įsipareigojimą sustiprinti kontrolės sistemas, susijusias su valdymo patikromis, atliekamomis prieš patvirtinant išlaidas Komisijai, ir metinių suvestinių, kurios sudaro vertingą patikinimo šaltinį, gairėmis;
15. atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ biudžetą, ragina Komisiją ir toliau veikti išvien su Parlamentu ir Taryba ir užtikrinti, kad būsimoje Sąjungos programavimo veikloje būtų laikomasi supaprastinamo, patikimo finansų valdymo ir atskaitomybės principų; ragina valstybes nares ir Komisiją dėmesį sutelkti į tikslus, kurie yra konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir suplanuoti taip, kad jie sutaptų su Sąjungos išlaidų programų planavimu (angl. SMART) ir kad tuo pačiu metu būtų atsižvelgiama į galimą įgyvendinimo riziką.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 29.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 38 1 1 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Cristian Silviu Buşoi, Jorgo Chatzimarkakis, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia De Campos, Cornelis de Jong, Christian Engström, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Eija-Riitta Korhola, Edvard Kožušník, Kurt Lechner, Phil Prendergast, Mitro Repo, Heide Rühle, Matteo Salvini, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Raffaele Baldassarre, Simon Busuttil, Jürgen Creutzmann, Frank Engel, Marielle Gallo, Anna Hedh, María Irigoyen Pérez, Olle Schmidt, Laurence J.A.J. Stassen, Marc Tarabella, Kyriacos Triantaphyllides, Wim van de Camp | |||
7.2.2012
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija
(COM(2011) 0473- C7-0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentė: Inés Ayala Sender
PASIŪLYMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad galutinai priimtame 2010 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, politikai, priklausančiai Transporto ir turizmo komiteto veiklos sričiai, iš viso skirta 2 640 819 360 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 895 014 386 eurų mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš minėtųjų sumų:
– Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) plėtoti skirta 1 012 440 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 890 594 000 eurų mokėjimų asignavimų,
– transporto saugai skirta 16 876 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 15 375 000 eurų mokėjimų asignavimų,
– programai „Marco Polo“ vykdyti skirta 63 940 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 30 257 000 eurų mokėjimų asignavimų,
– transporto agentūroms skirta 165 788 360 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 128 447 410 eurų mokėjimų asignavimų,
– programai GALILEO vykdyti skirta 896 035 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 455 135 000 eurų mokėjimų asignavimų,
– transportui, įskaitant prioritetinę tvaraus miestų judumo sritį, pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą skirta 427 740 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 346 880 476 eurų mokėjimų asignavimų,
– turizmui skirta 4 600 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 3 520 000 eurų mokėjimų asignavimų;
2. pažymi, kad analizuodami, kaip įvykdytas 2010 finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai nusprendė dėmesį labiau sutelkti į sanglaudos ir energetikos politiką, o ne į transporto politiką;
3. džiaugiasi, kad gerai panaudojami įsipareigojimų asignavimai, numatyti TEN–T projektams; ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skiriama pakankamai lėšų, kurių reikia šiam Sąjungos įsipareigojimui vykdyti; primena, kad Parlamentas parėmė didesnį Sąjungos finansavimą; ragina valstybes nares, įgyvendinant tarpvalstybinius pagrindinio tinklo projektus, dėti visas pastangas siekiant sudaryti suderintus finansinius susitarimus, kuriais būtų laikomasi nustatytų Sąjungos tikslų;
4 ragina Komisiją kasmet pateikti turizmo ir transporto infrastruktūros projektų, bendrai finansuojamų iš Sanglaudos fondo ir regioninių fondų, sąrašus, kaip jau daroma TEN-T fondų atveju, ir tokiu būdu užtikrinti, kad kitos institucijos ir mokesčių mokėtojai galėtų lengvai ir skaidriai pasinaudoti informacija apie Sąjungos bendrą finansavimą;
5. pritaria prioritetinių projektų, kuriuos pagal 2007–2013 m. TEN-T daugiametę programą 2010 m. įgyvendino Mobilumo ir transporto GD (MOVE), laikotarpio vidurio peržiūrai siekiant įvertinti pažangą tinklo sukūrimo srityje; laikosi nuomonės, kad atliekant šią peržiūrą buvo nustatytas principas, pagal kurį numatytos lėšos susiejamos su realia pažanga įgyvendinant projektus, siekiant užtikrinti geriausią turimų finansinių išteklių panaudojimą; ragina Komisiją plėsti šį į rezultatus orientuotos peržiūros procesą aprėpiant kitus generalinius direktoratus ir Sąjungos politikos sritis, taip pat ragina kitus Parlamento komitetus taikyti tokius pačius reikalavimus;
6. palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, susijusius su TEN–T, ir atitinkamą finansinę priemonę (Europos infrastruktūros tinklų priemonė), pabrėžia, kad geriau panaudojant lėšas sukuriama pridėtinė Europos vertė, ir remia jos biudžetinius įsipareigojimus, kurie atitinka naujo pasiūlymo tikslus; remia naujoviškų finansavimo šaltinių plėtojimą siekiant užtikrinti, kad Europos transporto infrastruktūros projektai, kurie neišvengiamai ilgai trunka ir yra brangūs, būtų užbaigti laiku;
7. džiaugiasi projektų obligacijų iniciatyva ir prašo Komisijos stebėti šios naujos priemonės veiksmingumą ir didinamąjį poveikį; visapusiškai pritaria pasiūlymui iš Sanglaudos fondo skirti 10 000 000 000 eurų transporto infrastruktūrai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, siekiant padidinti struktūrinės ir sanglaudos politikos veiksmingumą ir pridėtinę vertę; ragina gerinti Sanglaudos fondo asignavimų panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemas siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos tinkamai ir veiksmingai;
8. apgailestauja dėl nedidelio mokėjimų asignavimų, skirtų transporto saugai, panaudojimo (65 proc.); atkreipia dėmesį į tai, kad sumą, kuri nurodyta 2010 m. biudžete, pasiūlė Komisija savo preliminariame biudžeto projekte; ragina Komisiją išsamiai paaiškinti, kodėl nepakankamai panaudojami minėtieji asignavimai ir kokias priemones ji numatys siekdama užtikrinti, kad ši problema ateityje nepasikartotų;
9. džiaugiasi geresniu mokėjimų asignavimų, skirtų transporto saugai, keleivių teisėms ir programai „Marco Polo II“, panaudojimu; vis dėlto pažymi, kad 14 proc. programai „Marco Polo II“ numatytų asignavimų buvo perkelta į kitas biudžeto eilutes; pažymi, kad dalis pagal programos SESAR biudžeto eilutę numatytų asignavimų taip pat buvo perkelta, ir atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi ši programa siekiant stiprinti Sąjungos pramonės politiką;
10. palankiai vertina mokėjimų asignavimų, skirtų programoms EGNOS ir GALILEO, panaudojimo dydį, kuris atitiko 2009 m. užfiksuotą pažangą; pabrėžia, kokios svarbios investicijos į šį sektorių, kuris daro poveikį visoms Sąjungos politikos kryptims, ypač logistikos, tvaraus transporto ir transporto saugos sektoriams; džiaugiasi dėl to, kad 2011 m. spalio 20 d. buvo sėkmingai paleisti du pirmieji praktiniai programos GALILEO palydovai – tai buvo labai svarbus žingsnis siekiant sėkmingo abiejų programų įgyvendinimo; ragina užtikrinti, kad pagal šias transporto programas remiamoms inovacinėms taikomosioms sistemoms ir paslaugoms būtų skiriama pakankamai lėšų, ir kad būtų užtikrintas jų plėtojimas, įgyvendinimas ir įgyvendinamumas siekiant iki galo pasinaudoti šių programų potencialu;
11. atkreipia dėmesį į specialiąją ataskaitą „Ar iš ERPF bendrai finansuoti turizmo projektai buvo veiksmingi?“, kurioje nurodoma, kad turizmas sudaro didžiausią Sąjungos paslaugų sektoriaus dalį; palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad vykdant daugumą projektų buvo pasiekta rezultatų įvairiais lygmenimis, pvz., darbo vietų kūrimo ar išsaugojimo arba turizmo pajėgumų ar veiklos sukūrimo; ragina Komisiją laikytis Audito Rūmų rekomendacijų dėl ERPF lėšų, skiriamų turizmo projektams, valdymo ir kontrolės ir pasinaudoti Lisabonos sutarties nuostatomis ir pasiūlyti daugiametę programą, skirtą turizmo klausimams, kurioje būtų numatytos pakankamai finansinių išteklių turinčios biudžeto eilutės;
12. su malonumu pabrėžia, kad, Audito Rūmų nuomone, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinės finansinės ataskaitos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; yra susirūpinęs dėl į kitus metus perkeltų įsipareigojimų asignavimų kiekio (14,5 proc.); ragina Komisiją pateikti išsamų paaiškinimą dėl šių į kitus metus perkeltų įsipareigojimų asignavimų;
13. reikalauja prie kiekvienų metų biudžeto pridėti ataskaitą dėl nepanaudotų asignavimų, perkeltų iš ankstesnių metų, ir joje paaiškinti, kodėl minėtieji asignavimai nebuvo panaudoti bei kaip ir kada jie bus panaudoti;
14. išklausęs Komisijos paaiškinimus dėl nepakankamo asignavimų panaudojimo siūlo Parlamentui, turint mintyje tas sritis, už kurias atsakingas Transporto ir turizmo komitetas, patvirtinti, jog Komisija įvykdė Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 6.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 26 4 1 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Inés Ayala Sender, Georges Bach, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Michael Cramer, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Laurence J.A.J. Stassen, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Artur Zasada, Roberts Zīle | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Burkhard Balz, Spyros Danellis, Michel Dantin, Dominique Riquet, Anna Rosbach | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Ioan Enciu | |||
29.2.2012
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo. III skirsnis. Komisija
(COM(2011) 0473 - C7-0256/2011 - 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Tamás Deutsch
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad regioninei politikai numatytas biudžetas buvo vykdomas gerai: išmokėta 30 557 000 000 eurų ir 2010 m. didžioji mokėjimų dalis pirmą kartą iš esmės buvo susijusi su 2007–2013 m. programų įgyvendinimu (25 550 000 000 eurų tarpinių mokėjimų, palyginti su 9 420 000 000 eurų 2009 m.);
2. apgailestauja dėl to, kad įgyvendinant regioninę politiką – vieną iš politikos sričių, kurioms naudojamos Sąjungos lėšos, daroma klaidų: iš 243 mokėjimų, kuriuos patikrino Audito Rūmai, nustatyta klaidų atliekant 49 proc. mokėjimų; vis dėlto pažymi, kad tik kai kurios iš šių klaidų turės finansinį poveikį ir kad 49 proc. klaidų rodiklis mažesnis negu 2000–2006 m. laikotarpiu; pabrėžia, kad sumažėjo klaidų lygis, palyginti su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu nustatytu klaidų lygiu; ragina Komisiją ir valstybes nares taikant pasidalijamojo valdymo principą užtikrinti, kad klaidų lygis nuolat mažėtų;
3. primena, kad klaida padaroma tada, kai sandoris atliekamas ne pagal teisines ir reguliavimo nuostatas, taigi deklaruojamos (ir kompensuojamos) išlaidos tampa neteisėtomis; taip pat pažymi, jog klaida nebūtinai reiškia, kad lėšos dingo, buvo prarastos ar iššvaistytos ar kad tai sukčiavimo atvejis;
4. pažymi, kad Audito Rūmai ir Komisija taiko skirtingus metodus klaidoms apskaičiuoti; ragina suderinti metodiką siekiant užtikrinti skaidrumą;
5. pažymi, kad Audito Rūmų pranešime trūksta tikslumo nurodant labiausiai tikėtiną klaidų lygį pastaraisiais metais ir nuorodų į mažesnio klaidų lygio ribą ar į Audito Rūmų apskaičiuoto vidutinio klaidų lygio ribą; ragina taikyti aiškią ir nuoseklią šios srities metodiką siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir patikimą jų pokyčių raidos analizę;
6. pažymi, jog didelę dalį apskaičiuoto klaidų lygio lėmė tai, kad buvo nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių ir tinkamumo finansuoti taisyklių (atitinkamai 31 proc. ir 43 proc.); atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją nustatyti sritis, kuriose galimas tolesnis supaprastinimas; taigi ragina išnagrinėti, ar reikia didinti techninę pagalbą ir, bet kokiu atveju, ar reikia užtikrinti, kad būtų išlaikyti visi finansinės priežiūros pajėgumai; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti labiau naudotojams pritaikytas procedūras ir neatgrasinti galimų finansavimo gavėjų nuo dalyvavimo projektuose reikia, kad Komisija supaprastintų taisykles; ragina valstybes nares supaprastinti jų nacionalines nuostatas, dėl kurių labai dažnai atsiranda papildoma administracinė našta, nereikalaujama pagal Sąjungos taisykles; taigi mano, kad reikėtų itin stengtis ir toliau mažinti šį klaidų lygį;
7. apgailestauja dėl finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo trūkumų, būtent susijusių su tuo, kad nepakankamai laikomasi teisės aktais nustatytų reikalavimų pagal veiklos programas mokant įnašus į tokias priemones įgyvendinančius fondus, taip pat dėl netinkamo ataskaitų teikimo ir galiojančius patikrinimų reikalavimų; pažymi, kad reikėtų toliau plėtoti finansų valdymo priemonių potencialą siekiant sudaryti sąlygas kokybiniams strateginiams projektams rengti ir privatiems subjektams, visų prima MVĮ, dalyvauti bei kapitalui vykdant Europos projektus naudoti; ragina Komisiją supaprastinti šių priemonių taisykles, nes dėl dabartinio taisyklių sudėtingumo šios priemonės per mažai naudojamos; rekomenduoja atlikti išsamesnę analizę siekiant nustatyti realų šių priemonių poveikį ir įgyvendinimo gaires; ragina valstybes nares laikytis savo prievolės teikti ataskaitas;
8. pažymi, kad, daugelio sandorių, kuriuos vykdant padaryta klaidų, atveju, valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kuri padėtų nustatyti klaidas ir imtis taisomųjų veiksmų prieš suteikiant patvirtinimą; ragina Komisiją stiprinti savo pagalbą valdymo institucijoms (atsižvelgiant į tai, kad dauguma klaidų randama pirmuoju kontrolės lygmeniu) rengiant už valdymą atsakingiems pareigūnams skirtus tikslinius seminarus, rekomendacinę medžiagą, skleidžiant geriausią praktiką ir juos mokant; pažymi, kad turėtų būti nuolat stebimas faktinis mokymo priemonių, skirtų valdymo institucijoms, perdavimas siekiant patikrinti, ar žinios iš tikrųjų perduotos, ir ypatingą dėmesį kreipti vietos lygmeniu gaunamiems rezultatams; ragina sukurti korekcines sistemas, įskaitant sankcijų taikymą aiškiais aplaidumo atvejais;
9. palankiai vertina Komisijos paaiškinimą, kuriame pirmą kartą nurodoma, kad daugelis klaidų padaroma tik trijose valstybėse narėse ir tik vykdant kelias veiklos programas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 28.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 38 2 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Luís Paulo Alves, Catherine Bearder, Jean-Paul Besset, Victor Boştinaru, John Bufton, Salvatore Caronna, Nikos Chrysogelos, Ryszard Czarnecki, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Ana Miranda, Wojciech Michał Olejniczak, Younous Omarjee, Monika Smolková, Ewald Stadler, Csanád Szegedi, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Vasilica Viorica Dăncilă, Ivars Godmanis, James Nicholson, Elisabeth Schroedter, László Surján, Michael Theurer, Patrice Tirolien | |||
1.3.2012
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija
( COM(2011)0473 – C7-0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Guido Milana
PASIŪLYMAI
Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos metinių ataskaitų[124] ir Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą[125]; pažymi, kad abiejose šiose ataskaitose esama labai mažai pastabų apie jūrų reikalų ir žuvininkystės sritį;
2. dėkoja Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD už atsiųstus papildomus dokumentus ir mano, kad su jūrų reikalais ir žuvininkyste susijusių biudžeto eilučių įgyvendinimo rodiklis 2010 m. apskritai buvo patenkinamas;
3. pabrėžia, kad bendras įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo rodiklis siekė 97,20 proc., o mokėjimų įsipareigojimų – 79,23 proc.; vis dėlto pažymi, kad buvo prastai įgyvendinamas 11.02 skyriaus (žuvininkystės rinkos) biudžetas, ir atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimus, konkrečiai susijusius su atokiausių regionų žuvininkystės programų įgyvendinimu;
4. džiaugiasi, kad Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD ketina pagerinti įsipareigojimų, skirtų bendrai su valstybėmis narėmis finansuojamiems projektams, įgyvendinimą, ir ragina atitinkamas Komisijos tarnybas ir toliau taip dirbti;
5. atkreipia dėmesį į Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD pastangas vidaus audito srityje ir ragina Komisiją ir toliau kuo efektyviau ir sparčiau tvarkyti visus projektus ir dokumentus;
6. atkreipia dėmesį į sprendimą nepanaudoti Žuvininkystės GD rezervo valdymo ir kontrolės sistemoms, susijusioms su Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) veiklos programomis Vokietijoje (pakavimo įmonė); pažymi, kad tai – jau seniai veikianti ir sudėtinga programa, sukurta 2001 m., ir ragina Komisiją greitai užbaigti šio klausimo nagrinėjimą kartu paisant Sąjungos interesų;
7. palankiai vertina Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas padidinti tarptautinių susitarimų stebėsenos efektyvumą, ir susitarimą atskirti vien tik su prekyba susijusius mokėjimus (104 017 795 EUR, t. y. 72 proc. bendros sumos) nuo paramos sektoriams mokėjimų (40 211 849 EUR, t. y. 28 proc. bendros sumos);
8. pabrėžia, kad būtina veiksmingai stebėti Sąjungos finansuojamą veiklą, kuria teikiama parama sektoriams pagal tarptautinius susitarimus, naudojant kuo detaliau parengtas matricų lenteles, taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti, jog būtų padidinta paramos sektoriams dalis; yra įsitikinęs, kad su prekyba susijusi susitarimų dalis ilgainiui turėtų priklausyti nuo efektyvios, pakankamai stebimos ir didelės paramos sektoriams;
9. atsižvelgdamas į savo vaidmenį teisėkūros ir biudžeto srityse reikalauja, kad būtų labiau įtraukiamas į žuvininkystės politiką, ypač susijusią su tarptautiniais žuvininkystės susitarimais ir įvairiais posėdžiais, kuriuose šie susitarimai aptariami (pavyzdžiui, bendri komitetai ir dvišalės derybos su ES nepriklausančiomis šalimis);
10. prašo Audito Rūmų rengti specialiąsias ataskaitas dėl bendros žuvininkystės politikos prioritetinių sričių atsižvelgiant į įvairius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir komunikatus, kurie sudaro bendros žuvininkystės politikos reformos dokumentų rinkinį, įskaitant su šios politikos reformos išorės aspektais susijusius klausimus;
11. atsižvelgdamas į turimus duomenis mano, kad Komisijai galima patvirtinti, jog jūrų reikalų ir žuvininkystės sričių 2010 m. biudžetas yra įvykdytas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 29.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 16 0 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Antonello Antinoro, Alain Cadec, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Marek Józef Gróbarczyk, Ian Hudghton, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Struan Stevenson | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Jean-Paul Besset, Izaskun Bilbao Barandica, Jens Nilsson, Ioannis A. Tsoukalas | |||
1.3.2012
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija
(COM(2011) 0473 – C7-0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard
PASIŪLYMAI
Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pritaria pastangoms toliau supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie švietimo ir kultūros programų ir pažymi, kad 2010 m. Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (angl. EACEA) suteikė galimybę naudotis e. formomis vykdant didžiąją dalį veiksmų ir programų, ypač Mokymosi visą gyvenimą programą, programą „Kultūra“ ir programą „Europa piliečiams“; yra patenkintas dėl platesnio vienkartinių išmokų ir sprendimų dėl dotacijos naudojimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą lanksčių procedūrų ir būtinos kontrolės pusiausvyrą;
2. apgailestauja dėl to, kad nacionalinės agentūros ne iki galo įgyvendino Mokymosi visą gyvenimą programos pirminę kontrolę dėl nenuoseklių ataskaitų duomenų ir dėl to, kad nebuvo laiku atliktas būtiniausias kiekis patikrų, todėl programai skirtos lėšos buvo nepakankamai panaudotos; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad visos nacionalinės agentūros imtųsi vykdyti savo pareigas;
3. su džiaugsmu pažymi, kad Komisija pagerino savo kontrolės sistemas ir kad įgyvendinant kultūros ir švietimo politiką, kuri yra Mokslinių tyrimų ir kitų vidaus politikų politikos grupės dalis, nebuvo padaryta esminių klaidų;
4. džiaugiasi dėl didelių teigiamų pokyčių uždelstų mokėjimų srityje ir su džiaugsmu pažymi, kad Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga laiku atliko 94 proc. savo mokėjimų; primena, kad vėluojant mokėjimams tiesiogiai daromas poveikis paramos gavėjų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, teisėms, taigi daromas poveikis programų sėkmei; tačiau primena, kad siekiant nedidinti organizacijų priklausymo nuo bankų sutikimo duoti paskolą, nes Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga mano, kad palūkanos nėra tinkamos finansuoti, didžioji dotacijos dalis turėtų būti išmokėta nedelsiant ir bet kokiu atveju per subsidijuojamą laikotarpį;
5. pažymi, kad Komisija pradėjo konkursą dėl visos Europos televizijos tinklo, kaip numatyta 2009 ir 2010 m. biudžetuose; todėl išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad 2010 m. Komisija nusprendė užbaigti šį projektą ir perskirti lėšas kitiems tikslams, nors pritarimo tam nesuteikė Parlamentas ir Taryba; ragina atskleisti informaciją apie visas sutartis ir rekomendacijas, susijusias su televizijos tinklu, taip pat atskleisti atrankos komiteto vertinimus.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 29.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 25 2 1 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Emma McClarkin, Emilio Menéndez del Valle, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Gianni Pittella, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Gianni Vattimo, Marie-Christine Vergiat, Milan Zver | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Heinz K. Becker, Nadja Hirsch, Seán Kelly, Iosif Matula, Georgios Papanikolaou, Olga Sehnalová, Rui Tavares | |||
10.2.2012
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija
( COM(2011)0473 - C7-0256/2011 - 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentas: Wim van de Camp
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. apgailestauja dėl to, kad panaudota mažiau biudžeto įsipareigojimų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve (94,8 proc. 2010 m., palyginti su 97,7 proc. 2009 m.), taip pat dėl šiek tiek sumažėjusio mokėjimų vykdymo (88,7 proc. 2010 m., palyginti su 89,6 proc. 2009 m.);
2. palankiai vertina tai, kad pasiekta didelė pažanga mažinant mokėjimų atšaukimo kiekį (nuo 8,5 proc. 2009 m. iki 2,8 proc. 2010 m.); apgailestauja dėl padidėjusio kiekio perkėlimų į kitą laikotarpį (nuo 1,9 proc. 2009 m. iki 8,5 proc. 2010 m.), kurių priežastis iš esmės buvo perkėlimai, susiję su Išorės sienų fondu, Europos grąžinimo fondu ir antrosios kartos Šengeno informacine sistema; ragina Komisiją sumažinti mokėjimų asignavimų perkėlimų į kitus metus kiekį biudžete, susijusiame su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve;
3. palankiai vertina gerus vykdymo rodiklius, turint mintyje tris iš keturių Solidarumo ir migracijos srautų valdymo fondus; atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą mažesnio biudžeto vykdymo lygio, susijusio su Išorės sienų fondu, pagrindimą, būtent, kad penkių šalių, 2010 m. pirmą kartą dalyvaujančių šiame fonde, metinės programos nebuvo patvirtintos 2010 m.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 9.2.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 49 1 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Jan Philipp Albrecht, Sonia Alfano, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Simon Busuttil, Carlos Coelho, Rosario Crocetta, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Monika Flašíková Beňová, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu, Anthea McIntyre, Nuno Melo, Louis Michel, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Jacek Protasiewicz, Carmen Romero López, Csaba Sógor, Axel Voss, Renate Weber, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Auke Zijlstra | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Alexander Alvaro, Edit Bauer, Anna Maria Corazza Bildt, Cornelis de Jong, Ana Gomes, Petru Constantin Luhan, Ulrike Lunacek, Hubert Pirker, Raül Romeva i Rueda, Kārlis Šadurskis | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Elisabeth Morin-Chartier, Antonyia Parvanova | |||
30.1.2012
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
pateikta Biudžeto kontrolės komitetui
dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis. Komisija
( COM(2011)0473 – C7‑0256/2011 – 2011/2201(DEC) )
Nuomonės referentė: Barbara Matera
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. primena Audito Rūmams ir Komisijai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra esminis visų Europos Sąjungos veiksmų principas; todėl ragina Audito Rūmus, kai įmanoma, įvertinti biudžeto įgyvendinimą lyčių aspektu;
2. apgailestauja dėl to, kad metinėse ataskaitose Audito Rūmai nepateikė pastabų, o Komisija nepateikė atsakymų dėl su lytimis susijusių išlaidų;
3. pabrėžia, kad biudžeto auditas, kurį atliekant atsižvelgiama į lyčių aspektą, yra būtina biudžeto rengimo atsižvelgiant į šį aspektą sąlyga, nes jis galėtų atskleisti ir išlaidų poveikį lyčių lygybei, ir ypač tai, kokią naudą atitinkamai moterims ir vyrams teikia šios išlaidos; taip pat paaiškėtų, ar biudžetą reikia taisyti, kad jis geriau tenkintų vyrų ir moterų poreikius.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 25.1.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 27 3 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Regina Bastos, Emine Bozkurt, Andrea Češková, Marije Cornelissen, Iratxe García Pérez, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Silvana Koch-Mehrin, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Barbara Matera, Antonyia Parvanova, Raül Romeva i Rueda, Joanna Senyszyn, Marc Tarabella, Angelika Werthmann, Marina Yannakoudakis | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Izaskun Bilbao Barandica, Anne Delvaux, Christa Klaß, Mariya Nedelcheva, Katarína Neveďalová, Antigoni Papadopoulou, Sirpa Pietikäinen, Rovana Plumb | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | William (The Earl of) Dartmouth | |||
10. GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data | 26.3.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 19 6 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Marta Andreasen, Inés Ayala Sender, Andrea Češková, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Iliana Ivanova, Bogusław Liberadzki, Monica Luisa Macovei, Jan Mulder, Eva Ortiz Vilella, Aldo Patriciello, Crescenzio Rivellini, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Georgios Stavrakakis, Søren Bo Søndergaard, Michael Theurer | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Amelia Andersdotter, Zuzana Brzobohatá, Christofer Fjellner, Edit Herczog, Ivailo Kalfin, Marian-Jean Marinescu, Véronique Mathieu, Olle Schmidt, Barbara Weiler | |||