dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą

(COM(2011)0760 – C7‑0432/2011 – 2011/0345(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0760),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0432/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę

OL C 68, 2012 3 6, p. 74.

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0145/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos pasiūlymas

Remiantis Lisabonos sutartimi įvesta nauja trijų lygių normų hierarchija. Pirmam lygiui priskiriami teisėkūros procedūra priimti aktai. Šiuos aktus teisės aktų leidėjai priima pagal įprastą teisėkūros procedūrą – tokiu atveju Europos Parlamentas ir Taryba, teisės aktų leidybos institucijos, priima sprendimus vienodomis sąlygomis (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnį) – arba pagal specialią teisėkūros procedūrą. Be to, teisės aktų leidėjas gali suteikti Komisijai įgaliojimus priimti visuotinai taikomus įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas (vadinamuosius deleguotuosius aktus, apibrėžtus SESV 290 straipsnyje), kurie priskiriami antro lygio normoms. Remiantis teisiškai privalomais Sąjungos teisės aktais Komisijai taip pat gali būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kai šie Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis. Šiuo pagrindu Komisija priima vadinamuosius įgyvendinimo aktus (žr. SESV 291 straipsnį), kurie priskiriami trečio lygio normoms.

Ne visada aišku, kurio tipo aktas turi būti naudojamas. Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, palyginti su teisėkūros procedūra priimtais aktais, yra pranašesni, kadangi juos taikant atsiranda galimybė greitai reaguoti į naują padėtį. Taikant įprastą teisėkūros procedūrą ir deleguotuosius aktus Parlamentui užtikrinamas dalyvavimas sprendimų priėmimo procese tomis pačiomis sąlygomis, kaip Tarybai.

Kadangi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (toliau – planas), priimtas prieš įsigaliojant SESV, į jį įtraukta keletas nuostatų (konkrečiai 7 ir 8 straipsniai), kuriomis remiantis Tarybai suteikiamos sprendimų priėmimo galios, nors pagal SESV tai nebeįmanoma.

Todėl Komisija pasiūlė suderinti reglamentą atsižvelgiant į naujosios sutarties nuostatas ir pakeisti dabartinius Tarybos sprendimus 1) deleguotaisiais aktais, susijusiais su mirtingumo dėl žvejybos koeficientų ir atitinkamų neršiančių žuvų išteklių biomasės lygių suderinimu atsižvelgiant į mokslines išvadas, ir 2) teisėkūros procedūra priimtais aktais, kurie būtų priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir susiję su visais kitais numatomais plano pakeitimais. Visgi pastarasis punktas nėra visiškai aiškus, nes galėtų būti aiškinama, jog naujasis pasiūlytas 8 straipsnis reiškia tai, kad Komisija gali priimti deleguotuosius aktus siekdama patvirtinti kitus plano pakeitimus.

Naudodamasi tuo, kad šis reglamentas derinamas, Komisija taip pat siūlo kai kuriuos kitus pakeitimus, pirmiausia perkelti geografinio rajono, kuriame esama susijusių atlantinių silkių išteklių, nustatymus iš 1 straipsnio („Dalykas“) į 2 straipsnį („Sąvokų apibrėžtys“). Be to, dabartinė sudėtinga procedūra (viena vertus, kasmet atliekamas pagal planą pasiektų tikslų vertinimas, antra vertus, kas ketverius metus atliekamas kai kurių specifinių plano aspektų ir jo rezultatų bei vykdymo vertinimas) supaprastinta ir apima paprastesnį plano vykdymo ir rezultatų vertinimą, kuris atliekamas kas ketverius metus. Pranešėjas pažymi, kad Komisijos pasiūlyme nebeminimi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas ir Pelaginių žuvų regioninė patariamoji taryba.

Pranešėjo nuomonė

Šis reglamentas gali būti pirmas žuvininkystės sektoriaus aktas, suderintas atsižvelgiant į SESV nuostatas. Todėl ypač svarbu rasti gerai teisiškai pagrįstą sprendimą, kuriuo remiantis būtų apsaugotos Parlamento teisės, suteiktos pagal Lisabonos sutartį. Be to, šiam reglamentui pritaikytas sprendimas gali turėti įtakos sprendimų priėmimo procedūrai, kuri bus taikoma kitiems daugiamečiams planams.

Apskritai pranešėjas pritaria Komisijos pasiūlymui: jis siūlo vadovautis deleguotaisiais aktais siekiant suderinti mirtingumo dėl žvejybos koeficientus ir atitinkamų neršiančių žuvų išteklių biomasės lygius atsižvelgiant į mokslines išvadas, o kitus plano pakeitimus atlikti pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Vertinimo procedūros supaprastinimas atrodo pagrįstas, taip pat ir Komisijos ketinimas toliau taikyti planą, net jei ištekliams priskiriamos žuvys migruoja į kitą rajoną. Tačiau pranešėjas norėtų pasiūlyti keletą Komisijos pasiūlymo pakeitimų.

1) Deleguotieji aktai

Visų pirma, labai svarbu griežtai apibrėžti aplinkybes, kurioms Komisija gali priimti deleguotuosius aktus (mirtingumo dėl žvejybos koeficientų ir atitinkamų neršiančių žuvų išteklių biomasės lygių suderinimas atsižvelgiant į mokslines išvadas) ir skirti šį atvejį nuo kitų galimų plano pakeitimų. Atsižvelgiant į siūlomą 8 straipsnio formuluotę („Komisija gali pasiūlyti daugiamečio plano korekcijas arba pagal 7 straipsnį priimti deleguotuosius aktus“) ir į bendras 7 ir 8 straipsniams taikomas nuorodas, pvz., pateiktas 9a straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse ir aiškinamajame memorandume, šis skirtumas Komisijos pasiūlyme nėra akivaizdus.

Taigi pranešėjas siūlo iš 9a straipsnio išbraukti visas nuorodas į 8 straipsnį. 7 straipsnis turėtų būti paminėtas naujoje 8 straipsnio 2 dalyje siekiant paaiškinti, kad, jei 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2–5 dalyse ir 9 straipsnyje nurodyti mirtingumo dėl žvejybos koeficientai ir atitinkami neršiančių žuvų išteklių biomasės lygiai nebetinkami, Komisija, taikydama deleguotuosius aktus, pakeičia šiuos duomenis, net jei jie buvo nustatyti per vertinimą, atliekamą kas ketverius metus.

Antra, pranešėjas laikosi nuomonės, jog įgaliojimų suteikimo laikas turi būti apribotas, kad būtų galima nuolat vertinti, kaip jais naudojamasi.

2) Įprasta teisėkūros procedūra

Pranešėjas mano, kad svarbu į 8 straipsnį įterpti aiškią nuorodą į įprastą teisėkūros procedūrą. Šios procedūros taikymas gali atrodyti akivaizdus, tačiau aiškiai pažymint, kad ši procedūra turi būti taikoma siekiant pakeisti bet kurią plano dalį, kuri nėra susijusi su 7 straipsnio aspektais, būtų užtikrinamas teisinis tikrumas – taip pat ir atsižvelgiant į kitus daugiamečius planus, kurie turi būti suderinti ar patvirtinti ateityje.

3) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos vaidmuo

Nors pranešėjas sutinka, kad turi būti supaprastinta vertinimo procedūra, pvz., atsisakyta kasmetinio vertinimo, jis nesutinka su siūlymu aiškiai neminėti Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos. Priešingai, pranešėjas laikosi nuomonės, kad šie organai toliau turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį. Taigi Komisija, prieš priimdama deleguotuosius aktus pagal 7 straipsnio nuostatas ir prieš siūlydama dalinius plano pakeitimus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, turėtų būti įpareigota kreiptis į šiuos organus patarimo.

4) Geografinis rajonas, kuriam taikomas planas

Pirmiausia, pranešėjas siūlo palikti dabartinio geografinio rajono, kuriame esama atlantinių silkių išteklių, nustatymus nepakeistus, kadangi, kaip yra patvirtinusi ir Komisija, aktuali tik dalis ICES VIa kvadrato, o ne jis visas. Be to, pranešėjas neįžvelgia, kuo pranašus paprasčiausias šio geografinio rajono nustatymų perkėlimas iš 1 straipsnio į 2 straipsnį, t. y. jo įtraukimas į išteklių apibrėžtį. Tuo atveju, jei geografinio rajono nustatymai būtų įtraukti į 2 straipsnį, taip pat ir tuo atveju, jei jie būtų įtraukti į 1 straipsnį, ištekliams priskiriamoms žuvis migravus į kitą rajoną apibrėžtis nebebūtų teisinga, taigi reglamentas turėtų būti keičiamas. Tiesa, pranešėjas neįžvelgia ir jokių nepatogumų, susijusių su geografinio rajono nustatymų įtraukimu į 2 straipsnio apibrėžčių skirsnį. Nežiūrint į tai, pranešėjas norėtų į apibrėžtį įterpti žodžius „šiuo metu“, kad ji būtų lankstesnė. Taip remiantis apibrėžtimi būtų nustatyti konkrečiame rajone esantys ištekliai, tuo metu, kai buvo priimtas reglamentas. Net jeigu ištekliams priskiriamos žuvys migruotų, tai, kad reglamento įsigaliojimo dieną jų buvo tame rajone, toliau bus tikslus ir pakankamas faktas jiems nustatyti.