Plenarinio posėdžio dokumentas
18.7.2012
***I
PRANEŠIMAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai
( COM(2011)0275 – C7‑0127/2011 – 2011/0129(COD) )
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjos: Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Antonyia Parvanova
(Bendrų komitetų posėdžių procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis)
PR_COD_1amCom
Procedūrų sutartiniai ženklai |
* Konsultavimosi procedūra *** Pritarimo procedūra ***I Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas) ***II Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas) ***III Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas) (Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.) |
Teisės akto projekto pakeitimai |
Parlamento padaryti teisės akto projekto pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu. Paryškinimas paprastu kursyvu parodo atitinkamiems skyriams tas teisės akto projekto vietas, kurias siūloma taisyti rengiant galutinį tekstą (pvz., tekste tam tikra kalba paliktas akivaizdžias klaidas ar praleistas vietas). Pasiūlytiems tokio pobūdžio pakeitimams reikalingas atitinkamų skyrių sutikimas.
Su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, susijusio pakeitimo antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis. Perimtos esamo teisės akto nuostatų, kurias Parlamentas nori iš dalies keisti, nors jos nepakeistos teisės akto projekte, dalys žymimos pusjuodžiu šriftu. Išbrauktos tokių nuostatų teksto dalys žymimos laužtiniais skliaustais: […].
|
TURINYS
Psl.
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS 4
AIŠKINAMOJI DALIS 53
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ 58
PROCEDŪRA 77
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0275),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0127/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. vasario 16 d. nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 1 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomones ( A7–0244/2012 ),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
EUROPOS PARLAMENTO POZICIJA[3]*
PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ
---------------------------------------------------------
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2012/.../ES
kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į 82 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4]1,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5]2,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[6]3,
kadangi:
(1) ▌Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; jos kertinis akmuo – teismo sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas;
(2) Sąjunga yra pasiryžusi apsaugoti nusikaltimų aukas ir nustatyti būtiniausius standartus, ir yra priėmusi 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose[7]4. Stokholmo programoje „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“[8]5, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2009 m. gruodžio 10–11 d. susitikimo metu, Komisijos ir valstybių narių buvo paprašyta išnagrinėti būdus, kaip patobulinti teisės aktus ir praktines paramos priemones aukoms apsaugoti, kad visoms aukoms, įskaitant terorizmo aukas, pirmumo tvarka būtų skiriamas dėmesys, parama ir užtikrinamas pripažinimas;
(2a) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnio 2 dalį numatyta nustatyti valstybėse narėse taikytinas minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. SESV 82 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad „nusikaltimų aukų teisės“ yra viena iš sričių, kuriose galima nustatyti minimalias taisykles;
(2b) 2011 m. birželio 10 d. Rezoliucijoje dėl nusikaltimų aukų teisių užtikrinimo ir apsaugos, ypač baudžiamosiose bylose, gerinimo veiksmų plano[9]6 Taryba nurodė, kad siekiant pagerinti nusikaltimų aukų teisių užtikrinimą, paramą ir apsaugą, veiksmų turėtų būti imamasi Sąjungos lygiu. Šiuo tikslu ir pagal tą rezoliuciją šia direktyva siekiama patikslinti ir papildyti Pamatiniame sprendime 2001/220/TVR nustatytus principus ir gerokai padidinti aukų apsaugą visoje Sąjungoje, visų pirma baudžiamojo proceso metu;
(3) 2009 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl smurto prieš moteris panaikinimo[10]7 valstybės narės paragintos patobulinti savo nacionalinės teisės aktus ir politiką, kad būtų kovojama su visų formų smurtu prieš moteris ir šalinamos smurto prieš moteris priežastys, visų pirma imantis prevencinių priemonių; be to, Sąjunga paraginta užtikrinti visų smurto aukų teisę gauti pagalbą ir paramą;
(3a) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų[11]8 siūloma, kad kovos su smurtu prieš moteris, šeiminiu smurtu ir moterų lytinių organų žalojimu strategija būtų ateityje teisėkūros procedūra priimamų baudžiamosios teisės priemonių, skirtų kovai su smurtu dėl lyties, taip pat kovos su smurtu prieš moteris programos (politika, prevencija, apsauga, baudžiamasis persekiojimas, nuostatos ir partnerystė), pagrindas, kuris būtų toliau plėtojamas ES veiksmų plane. Tarptautinį šios srities reglamentavimą, be kita ko, sudaro 1979 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto rekomendacijos ir sprendimai ir 2011 m. balandžio 7 d. priimta Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;
(3b) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio[12]9 ir Reglamente (ES) Nr. .../2012 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose1[13]0 nustatyti valstybių narių apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo mechanizmai. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija1[14]1ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos1[15]2 atsižvelgiama į seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo bei vaikų pornografijos ir prekybos žmonėmis tam tikrų kategorijų aukų konkrečius poreikius;
(3c) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu pripažįstama, kad terorizmas yra vienas iš pavojingiausių principų, kuriais pagrįsta ir remiasi Sąjunga, įskaitant demokratijos ir laisvės naudotis žmogaus teisėmis principus, pažeidimų;
▌
(5) nusikaltimas – tai neteisėta veika prieš visuomenę ir aukų asmens teisių pažeidimas. Nusikaltimų aukos turėtų būti pripažįstamos aukomis ir su jomis turėtų būti elgiamasi pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, nediskriminuojant jų jokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, kilmės, negalios, amžiaus, lyties, lytinės raiškos, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos, gyventojo statuso ar sveikatos būklės. Bet kokių kontaktų metu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kurių veikla susijusi su baudžiamuoju procesu, ir visose su aukomis ryšius palaikančiose tarnybose, pavyzdžiui, paramos aukoms tarnybose ar atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnybose, turėtų būti atsižvelgiama į aukų asmeninę padėtį ir neatidėliotinus poreikius, amžių, lytį, galimą negalią ir brandą, visapusiškai gerbiant jų fizinę, psichinę ir moralinę neliečiamybę. Nusikaltimų aukos turėtų būti apsaugotos nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos bei bauginimo, joms turėtų būti teikiama tinkama parama siekiant joms padėti atsigauti ir joms turėtų būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą;
(5a) šia direktyva nereglamentuojamos nusikaltimo aukų gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygos. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad šioje direktyvoje numatytos teisės nepriklausytų nuo aukos teisėto gyventojo statuso jų teritorijoje ar nuo aukos pilietybės ar tautybės. Pranešimas apie nusikaltimą ir dalyvavimas baudžiamajame procese nesukuria jokių teisių aukos gyventojo statuso atžvilgiu;
(6) šia direktyva siekiama iš dalies pakeisti ir praplėsti Pamatinio sprendimo 2001/220/TVR nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad reikia padaryti daug esminių pakeitimų, siekiant aiškumo reikėtų pakeisti visą tą pamatinį sprendimą;
(7) šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma direktyva siekiama propaguoti teisę į orumą, gyvybę, fizinę ir psichinę neliečiamybę, laisvę ir saugumą, teisę į nediskriminavimą, teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, vyrų ir moterų lygybės principą, teisę į nuosavybę, ▌vaiko, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų teises ir teisę į teisingą teismo procesą;
(8) šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės. Valstybės narės gali išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą;
(8a) šioje direktyvoje numatytomis teisėmis nedaromas poveikis nusikaltėlio teisėms. Vartojant terminą „nusikaltėlis“ nedaromas poveikis nekaltumo prezumpcijai; šiuo terminu nurodomas įtariamas asmuo ir kaltinamas asmuo, kai kalbama apie etapus iki tol, kol galbūt kaltė pripažįstama arba paskelbiamas apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau jis taikomas ir tuo atveju, kai asmuo jau nuteistas už padarytą nusikaltimą;
(8b) ši direktyva taikoma Europos Sąjungoje padarytoms nusikalstamoms veikoms ir Sąjungoje vykstantiems baudžiamiesiems procesams. Nusikalstamų veikų, padarytų ne Europos Sąjungoje, aukoms ja suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra susijusios su Sąjungoje vykstančiu baudžiamuoju procesu. Skundai ne Sąjungoje esančioms kompetentingoms valdžios institucijoms, pavyzdžiui, ambasadoms, nėra susiję su šioje direktyvoje nustatytomis prievolėmis;
(8c) taikant šios direktyvos nuostatas visų pirma būtina atsižvelgti į vaiko interesus pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Turėtų būti laikoma, kad vaikai aukos turi visas šioje direktyvoje numatytas teises, ir su jais turėtų būti atitinkamai elgiamasi, jiems turėtų būti leidžiama taip naudotis šiomis teisėmis, kad būtų atsižvelgiama į jų gebėjimą susidaryti savo nuomonę;
(8d) taikydamos šios direktyvos nuostatas valstybės narės turėtų užtikrinti, kad aukos su negalia vienodomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys visapusiškai naudotųsi šia direktyva numatytomis teisėmis, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas patekti į patalpas, kur vykdomas baudžiamasis procesas, ir gauti informaciją;
(8e) terorizmo aukos būna nukentėjusios nuo išpuolių, kurių galutinis tikslas yra pakenkti visuomenei. Todėl dėl ypatingo prieš jas padaryto nusikaltimo pobūdžio joms gali reikėti skirti ypatingą dėmesį, paramą ir užtikrinti socialinį pripažinimą. Terorizmo aukos gali patirti didelį visuomenės dėmesį ir joms dažnai reikalingas socialinis pripažinimas ir pagarbus visuomenės elgesys. Todėl valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį terorizmo aukoms ir turėtų stengtis apsaugoti jų orumą bei užtikrinti saugumą;
(8f) smurtas, kuris nukreiptas į asmenį dėl jo lyties, lytinės tapatybės ar lytinės raiškos arba nuo kurio neproporcingai dideliu mastu kenčia tam tikros lyties asmenys, suprantamas kaip smurtas dėl lyties. Dėl jo aukai gali būti padaryta fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala arba sukrėtimas. Smurtas dėl lyties suprantamas kaip diskriminacijos rūšis ir aukos pagrindinių laisvių pažeidimas, jis, be kita ko, apima artimųjų smurtą, seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinę prievartą ir seksualinį priekabiavimą), prekybą žmonėmis bei vergiją ir įvairias žalingos praktikos formas, pavyzdžiui, priverstines santuokas, moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės. Moterims, kurios yra smurto dėl lyties aukos, ir jų vaikams dažnai reikia ypatingos paramos ir apsaugos dėl didelės pakartotinės viktimizacijos ir bauginimo rizikos, susijusios su šių rūšių nusikaltimais;
(8g) artimųjų smurto atveju smurto veiksmus įvykdo asmuo, kuris yra dabartinis arba buvęs aukos sutuoktinis, partneris arba kitas šeimos narys, neatsižvelgiant į tai, ar nusikaltėlis ir auka gyvena ar gyveno tame pačiame būste. Toks smurtas gali apimti fizinį, seksualinį, psichologinį ar ekonominį smurtą ir gali sukelti kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominių nuostolių. Artimųjų smurtas yra didelė ir dažnai užslėpta socialinė problema, jis gali būti nuolatinių psichologinių ir fizinių traumų su sunkiomis pasekmėmis priežastis, nes smurtauja asmuo, kuriuo auka turėtų pasitikėti. Todėl artimųjų smurto aukoms gali reikėti specialių apsaugos priemonių. Moterys šios rūšies smurtą patiria neproporcingai dideliu mastu, ir padėtis gali būti daug sunkesnė, jei moteris nuo nusikaltėlio yra finansiškai ar socialiai priklausoma arba nuo jo priklauso jos teisė gyventi tam tikroje vietoje;
(9) asmuo turėtų būti laikomas auka, nepaisant to, ar nusikaltėlis yra nustatytas, sulaikytas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuteistas, ir nepaisant nusikaltėlio ir to asmens giminystės ryšių. Nusikaltimo žalą taip pat gali patirti aukų šeimos nariai. Visų pirma nusikaltimo žalą gali patirti asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariai. Todėl tokios netiesioginės aukos taip pat gali naudotis apsauga pagal šią direktyvą. Tačiau valstybės narės gali nustatyti procedūras, kuriomis būtų apribojamas šeimos narių, kurie gali naudotis teisėmis pagal šią direktyvą, skaičius. Kai nusikaltimo auka yra vaikas, pačiam vaikui arba tėvų pareigų turėtojui vaiko vardu turėtų būti suteikta teisė naudotis šioje direktyvoje numatytomis teisėmis, nebent tai neatitiktų vaiko interesų. Šia direktyva nedaromas poveikis jokioms nacionalinėms administracinėms procedūroms ir formalumams, susijusiems su patvirtinimu, kad asmuo yra auka;
(9a) aukų vaidmuo baudžiamojo teisingumo sistemoje ir jų galimybės aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje priklausomai nuo nacionalinės sistemos ir jis nustatomas pagal vieną iš šių kriterijų: pagal nacionalinę sistemą aukai numatytas šalies baudžiamajame procese teisinis statusas; aukai yra nustatytas teisinis reikalavimas arba jos prašoma aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese, pavyzdžiui, kaip liudytojui; ir (arba) pagal nacionalinę teisę auka turi juridinę teisę aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese ir ji siekia tai daryti, kai pagal nacionalinę sistemą jai nenumatytas šalies baudžiamajame procese teisinis statusas.
Valstybės narės turėtų nustatyti, kurie iš šių kriterijų bus taikomi siekiant nustatyti straipsniuose numatytų teisių apimtį, kai atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje yra nuorodų į aukos vaidmenį;
(9b) kompetentingų valdžios institucijų, paramos aukoms tarnybų ir atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnybų teikiama informacija ir konsultacijos kiek įmanoma turėtų būti teikiamos įvairiomis priemonėmis taip, kad aukai būtų suprantamos. Ši informacija ir konsultacijos turėtų būti teikiamos paprasta ir suprantama kalba. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad procese auką būtų galima suprasti. Šiuo požiūriu turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar auka supranta kalbą, kuria teikiama informacija, į aukos amžių, brandą, intelektinius ir emocinius gebėjimus, raštingumo lygį ir bet kokį intelekto ar fizinį sutrikimą. Ypatingai reikėtų atsižvelgti į sunkumus, susijusius su supratimu ar ryšių palaikymu, kurie gali kilti dėl tam tikros negalios, pavyzdžiui, klausos ar kalbos sutrikimų. Be to, baudžiamojo proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į aukos gebėjimą pateikti informaciją;
(9c) taikant šią direktyvą turėtų būti laikoma, kad skundo pateikimo laikas patenka į baudžiamojo proceso apimtį. Tai taip pat apima situacijas, kai valdžios institucijos ex officio pradeda baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, nuo kurios nukentėjo auka;
(9d) nuo pat pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija gali būti pateikta informacija apie išlaidų kompensavimą, pvz., ant informacinio lapelio, kuriame išdėstytos pagrindinės sąlygos. Nereikalaujama, kad šiame ankstyvame baudžiamojo proceso etape valstybės narės nuspęstų, ar atitinkama auka atitinka išlaidų kompensavimo sąlygas;
(9e) pranešusios apie nusikaltimą aukos iš policijos turėtų gauti rašytinį patvirtinimą, kuriame būtų išdėstyti tokie pagrindiniai nusikaltimo elementai kaip nusikaltimo rūšis, laikas ir vieta, nusikaltimu padaryta žala bei skriauda ir pan. Šiame patvirtinime taip pat turėtų būti nurodytas bylos numeris ir pranešimo apie nusikaltimo laikas ir vieta, kad jį būtų galima naudoti kaip fizinį įrodymą, kad apie nusikaltimą buvo pranešta, pvz., draudimo išmokų atveju;
(9f) nedarant poveikio senaties taisyklėms, pavėlavus pranešti apie nusikalstamą veiką dėl keršto, pažeminimo ar stigmatizacijos baimės neturėtų būti atsisakoma priimti aukos skundą;
(10) teikiant informaciją pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama siekiant užtikrinti, kad su aukomis būtų elgiamasi pagarbiai ir kad aukos galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl dalyvavimo procese ▌. Šiuo atžvilgiu itin svarbu aukai suteikti informaciją apie esamą proceso ▌eigą. Taip pat svarbu suteikti informaciją, kad auka galėtų nuspręsti, ar prašyti peržiūrėti sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo. Išskyrus atvejus, kai konkrečiai reikalaujama kitaip, aukai skirtą informaciją galima perduoti žodžiu arba raštu, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis;
(10a) informacija aukai turėtų būti suteikta naujausiu žinomu korespondentiniu adresu arba elektroniniais kontaktiniais duomenimis, kuriuos auka pateikė kompetentingai valdžios institucijai. Išimtiniais atvejais, pvz., dėl didelio su byla susijusių aukų skaičiaus, informacija gali būti teikiama per spaudą, kompetentingos valdžios institucijos oficialiame pradžios tinklalapyje ar panašiu ryšių kanalu;
(10b) valstybės narės neturėtų būti įpareigotos teikti informacijos, jei tokios informacijos atkleidimas galėtų trukdyti tinkamai nagrinėti bylą ar pakenkti konkrečios bylos nagrinėjimui ar asmeniui arba jei valstybė narė mano, kad tai prieštarauja pagrindiniams jos saugumo interesams;
(10c) susijusios kompetentingos valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad aukoms būtų suteikti naujausi kontaktiniai duomenys, kur kreiptis dėl jų bylos, nebent auka yra pareiškusi norą negauti tokios informacijos;
(10d) nuoroda į „sprendimą“ teisės į informaciją, vertimo raštu ir vertimo žodžiu paslaugas atžvilgiu turėtų būti suprantama tik kaip nuoroda į kaltės nustatymą arba kitokį baudžiamojo proceso užbaigimą. To sprendimo motyvai aukai gali būti pranešti pateikiant nutarimo, į kurį įtrauktas tas sprendimas, kopiją arba trumpą jų santrauką;
(10e) teisė į informaciją apie teismo proceso, kuris pradėtas gavus skundą dėl aukos patirtos nusikalstamos veikos, laiką ir vietą taip pat taikoma informacijai apie posėdžio, susijusio su apeliaciniu skundu dėl teismo sprendimo byloje, laiką ir vietą;
(10f) aukos turėtų gauti konkrečią informaciją apie nusikaltėlio paleidimą arba pabėgimą, jeigu yra pareiškusios pageidavimą ją gauti, bent jau tais atvejais, kai aukoms gali kilti pavojus arba yra nustatyta žalos aukoms rizika, nebent būtų nustatyta, kad toks pranešimas sukeltų žalos nusikaltėliui riziką. Jei nustatyta, kad toks pranešimas sukeltų žalos nusikaltėliui riziką, kompetentinga valdžios institucija priimdama sprendimą dėl atitinkamų veiksmų turėtų atsižvelgti į visą riziką. Nuoroda į „nustatytą žalos aukoms riziką“ turėtų apimti tokius veiksnius kaip nusikaltimo sunkumas ar pobūdis ir keršto rizika. Todėl ji neturėtų būti taikoma tokiais atvejais, kai įvykdomi nedideli nusikaltimai ir todėl yra nedidelė žalos aukai galimybė;
(10g) aukos turėtų gauti informaciją apie teisę apskųsti sprendimą paleisti nusikaltėlį, jei tokia teisė nustatyta nacionalinėje teisėje;
▌
(12) neįmanoma veiksmingai užtikrinti teisingumo, jeigu aukos kompetentingoms valdžios institucijoms negali tinkamai paaiškinti nusikaltimo, nuo kurio jos nukentėjo, aplinkybių ir suprantamai duoti savo parodymų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad su auka būtų elgiamasi pagarbiai ir kad ji galėtų naudotis savo teisėmis. Todėl apklausiant auką ir aukai aktyviai dalyvaujant teismo posėdžiuose visada turėtų būti užtikrintos nemokamos vertimo žodžiu paslaugos, atsižvelgiant į aukos vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje. Kiek tai susiję su kitais baudžiamojo proceso aspektais, vertimo žodžiu ir raštu paslaugų poreikis gali skirtis, atsižvelgiant į konkrečius klausimus, aukos vaidmenį ir jos dalyvavimą procese, taip pat į konkrečias jos teises. Taigi minėtais kitais atvejais vertimo žodžiu ir raštu paslaugos turi būti teikiamos tik tiek, kiek tai būtina, kad aukos galėtų naudotis savo teisėmis;
(12a) auka turėtų turėti teisę ginčyti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad vertimo raštu ar žodžiu paslaugos nereikalingos, laikydamasi nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų. Dėl šios teisės valstybės narės neįpareigojamos numatyti atskirą mechanizmą ar skundų nagrinėjimo procedūrą, kuriuos taikant galėtų būti ginčijamas toks sprendimas, ir neturėtų būti nepagrįstai prailgintas baudžiamasis procesas. Pakaktų atlikti sprendimo vidaus peržiūrą;
(12b) tai, kad auka kalba tik retai kalbama kalba, neturėtų būti savaime pagrindas nuspręsti, kad vertimas raštu ar žodžiu nepagrįstai prailgintų baudžiamąjį procesą;
(13) ▌paramą turėtų būti ▌galima gauti nuo to momento, kai valdžios institucijos sužino apie auką, viso baudžiamojo proceso metu ir atitinkamą laikotarpį po jo, atsižvelgiant į aukos poreikius ir teises pagal šią direktyvą. Parama turėtų būti teikiama įvairiomis priemonėmis, nesudarant pernelyg didelių formalumų ir užtikrinant pakankamą geografinį pasiskirstymą, kad visos aukos ▌turėtų galimybę naudotis tokiomis paslaugomis. Aukoms, kurios patyrė didelę žalą dėl nusikaltimo žiaurumo ir sunkumo, gali prireikti specialistų teikiamų paramos paslaugų ▌;
(13a) pažeidžiamiausiems asmenims arba asmenims, patekusiems į ypač nesaugią padėtį, pavyzdžiui, asmenims, nuolat patiriantiems artimųjų smurtą, patyrusiems smurtą dėl lyties, ar asmenims, tapusiems kitokių nusikaltimų aukomis valstybėje narėje, kurios piliečiai ar gyventojai jie nėra, reikalinga specializuota parama ir teisinė apsauga. Specializuotos paramos tarnybos turėtų būti grindžiamos integruotu ir tiksliniu požiūriu, kurį taikant ypač reikėtų atsižvelgti į konkrečius aukų poreikius, dėl nusikalstamos veikos patirtos žalos dydį, taip pat į aukų, nusikaltėlių, vaikų ir jų platesnės socialinės aplinkos ryšius. Pagrindinė šių tarnybų ir jų darbuotojų, kurie atlieka svarbų vaidmenį remiant auką, kad ji atsigautų nuo nusikalstama veika padarytos žalos ar traumos ir įveiktų galimą žalą ar traumą, užduotis turėtų būti informuoti aukas apie jų teises, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ir prisidėti prie to, kad jos galėtų priimti sprendimus palankioje aplinkoje, kurioje su jomis elgiamasi oriai, pagarbiai ir jautriai. Paramos rūšys, kurias tokios specialios tarnybos turėtų teikti, gali, be kita ko, apimti prieglobsčio ir saugaus apgyvendinimo suteikimą, skubios medicininės paramos suteikimą, nukreipimą atlikti medicininę ir teismo apžiūrą, kad būtų surinkti įrodymai išžaginimo ir seksualinės prievartos atvejais, trumpalaikes ir ilgalaikes psichologines konsultacijas, pagalbą įvykus traumai, teisines konsultacijas, galimybės naudotis gynybos paslaugomis suteikimą ir specialias paslaugas vaikams, kaip tiesioginėms ar netiesioginėms aukoms. Iš esmės nesitikima, kad paramos aukoms tarnybos pačios teiktų išsamias specializuotas ir profesionalias konsultacijas. Jei reikia, paramos aukoms tarnybos turėtų padėti aukoms kreiptis į esamas tarnybas dėl profesionalios paramos, pavyzdžiui, į psichologus;
(14) nors paramos teikimas neturėtų priklausyti nuo to, ar aukos yra pateikusios skundą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai, pvz., policijai, tokios valdžios institucijos dažnai turi geriausias sąlygas pranešti aukoms apie galimybę gauti paramą. Todėl valstybės narės raginamos sudaryti tinkamas sąlygas, kad aukas būtų galima nukreipti į paramos aukoms tarnybas, be kita ko, užtikrinant, kad būtų galima laikytis ir būtų laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų. Turėtų būti vengiama pakartotinių nukreipimų;
(14a) taip pat turėtų būti laikoma, kad aukoms buvo suteikta teisė būti išklausytoms, jei jos pareiškimus ar paaiškinimus gali pateikti raštu;
(14b) neturėtų būti užkirstas kelias vaikams aukoms pasinaudoti teise būti išklausytiems baudžiamajame procese tik todėl, kad auka yra vaikas ar kad yra vaiko amžiaus;
(15) teisė į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūrą yra susijusi su prokurorų ir tyrimą atliekančių teisėjų arba teisėsaugos institucijų, pavyzdžiui, policijos pareigūnų, priimtais sprendimais, bet ne su teismų priimtais sprendimais. Sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo turėtų peržiūrėti ne tas asmuo ar valdžios institucija, kurie priėmė pirminį sprendimą, bet kitas asmuo ar valdžios institucija, išskyrus atvejus, kai pirminį sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo priėmė aukščiausia baudžiamojo persekiojimo institucija, kurios sprendimai negali būti peržiūrimi; tokiu atveju peržiūrą gali atlikti ta pati institucija. Teisė į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūrą netaikoma specialiųjų procedūrų, pavyzdžiui, proceso parlamento arba vyriausybės narių atžvilgiu dėl jų oficialių pareigų vykdymo, atveju;
(15a) sprendimas nutraukti procesą turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai prokuroras nusprendžia atsiimti kaltinimus arba nutraukti procesą;
(15b) prokuroro sprendimu, kuriuo remiantis neteismine tvarka pasiekiamas susitarimas ir dėl to baigiamas procesas, aukoms neturėtų būti suteikta teisė į prokuroro sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūrą tik tada, jei tuo susitarimu nustatomas įspėjimas arba prievolė;
(16) atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnybos, įskaitant, pavyzdžiui, aukos ir nusikaltėlio mediacijos modelį, šeimų sueigą ir sprendimo priėmimo apskritojo rato principu modelį, gali būti labai naudingos aukai, tačiau būtina apsauga nuo tolesnės viktimizacijos. Todėl tokias paslaugas teikiančios tarnybos turėtų visų pirma atsižvelgti į aukos interesus ir poreikius, siekiant atitaisyti aukai padarytą žalą ir išvengti papildomos žalos. Renkantis atkuriamojo teisingumo modelį ir jį vykdant turėtų būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip nusikaltimo rūšis, pobūdis ir sunkumas, padarytų traumų dydis, pakartotinis aukos fizinės, seksualinės ar psichologinės neliečiamybės pažeidimas, skirtinga aukos ir nusikaltėlio galia, taip pat aukos amžius, branda ar intelektiniai gebėjimai, kurie galėtų riboti ar mažinti aukos gebėjimą pasirinkti atsižvelgiant į gautą informaciją arba turėti įtakos tam, kad aukai rezultatas nebus palankus. Privataus kaltinimo bylos nagrinėjimas paprastai turėtų būti konfidencialus, nebent šalys sutartų kitaip arba to būtų reikalaujama pagal nacionalinę teisę siekiant užtikrinti visuomenės intereso viršenybę. Gali būti laikoma, kad tokie veiksniai kaip grasinimai ar visos smurto rūšys proceso metu turėtų būti atskleisti siekiant užtikrinti visuomenės interesą;
(16a) neturėtų būti manoma, kad dalyvaudamos baudžiamajame procese aukos patirs išlaidų. Vis dėlto dalyvaudamos jos neturėtų patirti bereikalingų išlaidų. Reikalaujama, kad valstybės narės kompensuotų tik būtinas išlaidas, bet nereikalaujama, kad jos kompensuotų aukų teisinių paslaugų išlaidas. Valstybės narės gali nacionalinėje teisėje nustatyti mokėjimo sąlygas, pavyzdžiui, reikalavimui gauti išlaidų kompensavimo pateikimo terminus, standartines pragyvenimo ir kelionės išlaidų normas ir maksimalias prarastų pajamų per vieną dieną kompensavimo sumas. Teisė į išlaidų kompensavimą baudžiamajame procese neturėtų priklausyti nuo to, ar auka padaro pareiškimą dėl nusikalstamos veikos. Išlaidos turi būti kompensuojamos tik tokiu mastu, kiek auka privalo arba kiek kompetentingos valdžios institucijos jos prašo būti ir aktyviai dalyvauti procese;
(16b) grąžintinas turtas, areštuotas baudžiamojo proceso metu, turėtų būti nedelsiant grąžintas nusikaltimo aukai, išskyrus atvejus, kai susidaro išskirtinės aplinkybės, pavyzdžiui, kyla ginčas dėl nuosavybės, turto valdymas ar pats turtas yra neteisėtas. Turto grąžinimas neturėtų daryti poveikio teisėtam jo išlaikymui kito teisinio proceso tikslu;
(16c) teisė į sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio ir atitinkama taikytina procedūra taip pat turėtų būti suteikta aukoms, kurios gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje padaryta nusikalstama veika;
(16d) šioje direktyvoje nustatyta pareiga perduoti skundus neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių kompetencijai iškelti bylą ir nedaromas poveikis jurisdikcijos kolizijai taikomoms teisės normoms, be kita ko, dėl keitimosi informacija, kaip nustatyta 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2009/948/TVR dėl jurisdikcijos įgyvendinimo kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo¹[16]3;
(16e) aukai išvykus iš valstybės narės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, teritorijos, ta valstybė narė nebeturėtų būti įpareigota teikti pagalbą, paramą ir apsaugą, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai siejasi su jos vykdomu baudžiamuoju procesu, susijusiu su ta nusikalstama veika – tokiu atveju ji gali teikti, pavyzdžiui, konkrečias apsaugos priemones teismo proceso metu. Aukos gyvenamosios vietos valstybė narė turėtų teikti pagalbą, paramą ir apsaugą, kurių reikia tam, kad auka atsigautų;
(16f) turėtų būti nustatytos aukų ir jų šeimos narių apsaugos nuo keršto, bauginimo, pakartotinės ar tolesnės viktimizacijos priemonės ir orumo apsaugos priemonės, pavyzdžiui, laikinais draudimais, laikina apsauga ar ribojančiomis nutartimis;
(16g) tolesnės viktimizacijos dėl nusikaltėlio veiksmų arba dėl dalyvavimo baudžiamajame procese rizika turėtų būti sumažinta vykdant suderintus veiksmus teismo procese, užtikrinant, kad auka bus gerbiama ir galės pasitikėti valdžios institucijomis. Bendrauti su valdžios institucijomis turėtų būti kuo paprasčiau, kartu turėtų būti mažinama nereikalingų aukos bendravimo su valdžios institucijomis atvejų, pvz., vaizdo kamera įrašant apklausas ir leidžiant įrašus naudoti teismo procese. Specialistai turėtų turėti galimybę naudotis kuo įvairesnėmis priemonėmis, kad per teismo procesą auka nepatirtų streso, visų pirma pamačiusi nusikaltėlį, jo šeimos narius, bendrininkus ar visuomenės atstovus. Todėl valstybės narės raginamos įdiegti, visų pirma teismo pastatuose ir policijos nuovadose, įgyvendinamas ir praktines priemones siekiant užtikrinti, kad šiuose pastatuose aukoms būtų įrengtos tokios patalpos kaip atskiri įėjimai, laukiamieji ir t. t. Be to, valstybės narės turėtų kiek įmanoma planuoti baudžiamuosius procesus taip, kad būtų išvengta nusikaltėlio ir aukų bei jų šeimos narių kontaktų, pavyzdžiui, auką ir nusikaltėlį kviesti į apklausas skirtingu metu;
(16h) aukos privatumo apsauga gali būti reikšmingas būdas užkirsti kelią tolesnei viktimizacijai; tokią apsaugą galima užtikrinti taikant įvairias priemones, įskaitant informacijos apie aukos tapatybę ar buvimo vietą neatskleidimą ar atskleidimo ribojimą. Tokią apsaugą, įskaitant vardo ir pavardės neatskleidimą, itin svarbu užtikrinti tuo atveju, kai auka yra vaikas. Tačiau gali būti atvejų, kai išskirtinėmis aplinkybėmis vaikui gali būti naudinga, kad informacija apie jį būtų atskleista ar net plačiai paviešinta, pavyzdžiui, vaiko pagrobimo atveju. Priemonės aukų ir jų šeimos narių privatumui ir atvaizdams apsaugoti visada turėtų būtų suderinamos su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 10 straipsniuose pripažįstama teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos teise;
(17) kai kurioms aukoms baudžiamojo proceso metu gresia itin didelė antrinės bei pakartotinės viktimizacijos ir nusikaltėlio naudojamo bauginimo rizika ▌. Tokia rizika dažniausiai ▌kyla dėl aukos asmeninių savybių, nusikaltimo rūšies ar pobūdžio ir nusikaltimo aplinkybių. Šią riziką veiksmingai galima nustatyti tik taikant kuo anksčiau atliekamą asmeninį įvertinimą. Tokie vertinimai turėtų būti atliekami visoms aukoms, siekiant nustatyti, ar joms gresia tolesnė viktimizacija ir kokių konkrečių apsaugos priemonių joms reikėtų;
(18) atliekant asmeninius įvertinimus turėtų ▌būti atsižvelgiama į tokias asmenines aukos savybes kaip amžius, lytis ir lytinė tapatybė ar raiška, etninė kilmė, rasė, religija, seksualinė orientacija, ▌ sveikatos būklė, negalia, gyventojo statusas, bendravimo sunkumai, ryšis su nusikaltėliu arba priklausomybė nuo jo, ankstesnė su nusikaltimais susijusi patirtis, nusikaltimo rūšis ar pobūdis arba nusikaltimo aplinkybės, pvz., ar tai neapykantos nusikaltimas ar diskriminaciniu motyvu padarytas nusikaltimas, seksualinis smurtas, artimųjų smurtas, ar nusikaltėlis užėmė valdančią padėtį, aukos gyvenamoji vieta yra didelio nusikalstamumo ar nusikalstamų grupuočių valdomoje teritorijoje, ar auka yra užsienietis;
(18a) prekybos žmonėmis, terorizmo, organizuotų nusikaltimų, artimųjų smurto, seksualinio smurto ar išnaudojimo, smurto dėl lyties, neapykantos nusikaltimų aukų, aukų su negalia ir aukomis tapusių vaikų patiriama antrinė ar pakartotinė viktimazija ar bauginimas paprastai yra dažni. Itin atidžiai reikėtų vertinti, ar tokioms aukoms gresia tolesnė viktimizacija, ir reikėtų daryti įprastinę prielaidą, kad tokios aukos naudosis konkrečiomis apsaugos priemonėmis;
(19) aukoms, kurios buvo nustatytos kaip pažeidžiamos ir joms gali grėsti antrinė bei pakartotinė viktimizacija ir bauginimas, turėtų būti paskiriamos tinkamos priemonės, siekiant tokias aukas apsaugoti baudžiamojo proceso metu. ▌Tokių priemonių konkretus pobūdis turėtų būti nustatomas atliekant asmeninį įvertinimą ir atsižvelgiant į aukos pageidavimą. Visų tokių priemonių mastas turėtų būti nustatomas nedarant poveikio teisėms į gynybą ir laikantis teismo teisės veikti savo nuožiūra taisyklių. Aukų dvejonės ir baimė, susijusi su teismo procesu, turėtų būti svarbus veiksnys sprendžiant, ar joms reikia paskirti konkrečią priemonę;
(19a) dėl neatidėliotinų veiklos poreikių ir apribojimų gali būti neįmanoma užtikrinti, kad, pavyzdžiui, auką nuolat apklaustų tas pats policijos pareigūnas; tokių apribojimų pavyzdžiai – liga, nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos. Be to, patalpos, skirtos specialiai aukų apklausoms, gali būti neprieinamos dėl renovacijos ir pan. Tokių veiklos ar praktinių apribojimų atvejais gali būti neįmanoma konkrečiu atveju taikyti konkrečią priemonę, numatytą atlikus asmeninį įvertinimą;
▌
(23) jeigu pagal šią direktyvą vaikui turi būti paskirtas globėjas ▌arba atstovas, šias užduotis gali vykdyti tas pats asmuo arba juridinis asmuo, valdžios institucija arba įstaiga;
(24) visi baudžiamajame procese dalyvaujantys pareigūnai, kuriems gali tekti asmeniškai bendrauti su aukomis, turėtų turėti galimybę dalyvauti mokymuose ir turėtų juose dalyvauti, kad mokėtų nustatyti ▌aukas bei jų poreikius ir elgtųsi su jomis jautriai, pagarbiai, profesionaliai ir jų nediskriminuojant – jie turėtų dalyvauti pirminiuose ir tęstiniuose mokymuose tiek, kiek reikia atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis. Specialistai, kurie gali dalyvauti atliekant asmeninius įvertinimus, kad nustatytų konkrečius aukų apsaugos poreikius ir jų poreikius atitinkančias konkrečias apsaugos priemones, turėtų dalyvauti specialiuose mokymuose, kaip atlikti tokius įvertinimus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šis mokymo reikalavimas būtų taikomas policijos tarnyboms ir teisminių institucijų personalui. Taip pat turėtų būti skatinami mokymai advokatams, prokurorams bei teisėjams ir specialistams, kurie teikia paramos aukoms ir atkuriamojo teisingumo paslaugas. Šis reikalavimas turėtų apimti mokymus apie specialias tarnybas, į kurias aukoms turėtų būti nurodyta kreiptis, arba specialistams, kurie dirbdami daugiausia dėmesio skiria aukoms su specialiais poreikiais, skirtus mokymus ir prireikus specialius psichologijos mokymus. Atitinkamais atvejais tokie mokymai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į lyčių aspektą. Valstybių narių veiksmus mokymų srityje turėtų papildyti gairės, rekomendacijos ir keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, atsižvelgiant į 2011 m. birželio 10 d. Tarybos rezoliuciją;
(25) valstybės narės turėtų skatinti įsitraukti į šios srities veiklą pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant su nusikaltimų aukomis dirbančias pripažintas ir aktyvias nevyriausybines organizacijas, ir su jomis glaudžiai bendradarbiauti, visų pirma politikos formavimo iniciatyvose, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijose, mokslinių tyrimų ir švietimo programose ir mokymo veikloje, taip pat paramos nusikaltimų aukoms ir jų apsaugos priemonių poveikio stebėsenos ir vertinimo veikloje. Kad nusikaltimų aukoms būtų skirta pakankamai dėmesio, paramos ir apsaugos, viešosios tarnybos turėtų dirbti derindamos savo veiksmus ir šioje veikloje turėtų būti dalyvaujama visais administraciniais lygiais – Sąjungos lygiu ir nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygiais. Aukoms turėtų būti padedama rasti tinkamas institucijas ir į jas kreiptis, kad būtų išvengta pakartotinių nukreipimų. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sukurti įvairias įstaigas apimančias tarnybas, kurios veiktų laikantis „vienos prieigos vietos“ ar „vieno langelio“ principo, kad patenkintų įvairius aukų, dalyvaujančių baudžiamajame procese, poreikius, be kita ko, poreikį gauti informaciją, paramą, pagalbą, apsaugą ir kompensaciją;
(25a) siekiant paskatinti pranešti apie nusikaltimus ir palengvinti šį procesą ir sudaryti aukoms sąlygas ištrūkti iš pakartotinės viktimizacijos rato, itin svarbu, kad patikimos paramos tarnybos būtų prieinamos aukoms ir kad kompetentingos valdžios institucijos būtų pasirengusios reaguoti į aukų pranešimus pagarbiai, atidžiai, vienodomis sąlygomis ir profesionaliai. Tai galėtų padidinti aukų pasitikėjimą baudžiamojo teisingumo sistemomis ir sumažinti nusikaltimų, apie kuriuos nepranešta, skaičių. Specialistai, kurie gali gauti skundų iš aukų apie nusikalstamas veikas, turėtų būti tinkamai apmokyti, kad palengvintų pranešimo apie nusikaltimą procesą, ir turėtų būti įdiegtos priemonės, kuriomis būtų sudarytos sąlygos trečiosioms šalims pranešti apie nusikaltimą, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Turėtų būti galima naudoti tokias ryšių technologijas kaip elektroninis paštas, vaizdo įrašai ar internetinės elektroninės formos skundams pateikti;
(25b) pripažįstama, kad sisteminis ir tinkamas duomenų rinkimas yra labai svarbus, kad būtų veiksmingai formuojama aukų teisių, kurioms taikoma ši direktyva, politika. Siekiant palengvinti šios direktyvos taikymo vertinimą, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai atitinkamus duomenis, susijusius su nusikaltimų aukoms skirtų nacionalinių procedūrų taikymu, įskaitant bent nusikaltimų, apie kuriuos pranešta, skaičių, rūšį ar pobūdį ir, priklausomai nuo to, kiek tokių duomenų žinoma ir turima, – aukų skaičių, amžių ir lytį. Susijusius statistinius duomenis, be kita ko, gali sudaryti teisminių institucijų ir teisėsaugos įstaigų užregistruoti teismo duomenys, taip pat, kiek įmanoma, administraciniai duomenys, kuriuos yra surinkusios sveikatos priežiūros ir socialinės paramos tarnybos, paramos aukoms viešosios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnybos ir kitos su nusikaltimų aukomis dirbančios organizacijos. Teismo duomenis, be kita ko, gali sudaryti informacija apie užregistruotus nusikaltimus, tiriamų bylų, teisme nagrinėjamų bylų ir bylų, kuriose paskelbtas nuosprendis, skaičius. Administracinius duomenis apie suteiktas paslaugas, be kita ko, gali sudaryti, kiek įmanoma, duomenys apie tai, kaip aukos naudojasi vyriausybinių agentūrų ir viešųjų bei privačių paramos organizacijų teikiamomis paslaugomis, pavyzdžiui, apie tai, kiek kartų policija nukreipė aukas į paramos aukoms tarnybas, kiek aukų prašo paramos, ją gauna arba jos negauna arba kiek jų naudojasi atkuriamojo teisingumo paslaugomis;
(26) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti ▌būtiniausius nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartus, valstybės narės veikdamos vienašališkai nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu negali deramai pasiekti ir kadangi dėl masto ir galimų padarinių to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(27) įgyvendinant šią direktyvą tvarkomi duomenys turėtų būti saugomi pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos ir pagal 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurią yra ratifikavusios visos valstybės narės, principus;
(28) šia direktyva nedaromas poveikis platesnio užmojo nuostatoms, pateikiamoms kituose Sąjungos teisės aktuose, kuriais tikslingiau atsižvelgiama į tam tikrų aukų, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis aukų ir seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo ir vaikų pornografijos aukų, konkrečius poreikius;
(29) pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė pageidaujančios dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą;
(30) pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, todėl ▌ji nėra jai privaloma ar taikoma,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 skyrius
ĮVADINĖS NUOSTATOS
1 straipsnis
Tikslai
1. Šios direktyvos tikslas – garantuoti ▌nusikaltimų aukoms, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, tinkamą paramą ir apsaugą ▌ir užtikrinti, kad jos galėtų dalyvauti baudžiamajame procese▌.
Valstybės narės užtikrina, kad aukos būtų pripažįstamos aukomis ir kad su jomis ▌paramos aukoms ar atkuriamojo teisingumo tarnybose arba visose kompetentingose valdžios institucijose, susijusiose su baudžiamuoju procesu, visuomet būtų elgiamasi pagarbiai, jautriai ▌, individualiai, profesionaliai ir jų nediskriminuojant ▌. Šioje direktyvoje nustatytos teisės taikomos aukoms jų nediskriminuojant, be kita ko, atsižvelgiant į jų gyventojo statusą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad taikant šią direktyvą, kai auka yra vaikas, pirmiausia paisoma vaiko interesų ir jie įvertinami individualiai. Bet kokių veiksmų metu turi dominuoti vaiko interesus užtikrinantis požiūris, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir nuomonę, poreikius bei dvejones. Vaikas ir jo teisinis atstovas, jei toks yra, informuojami apie visas priemones ar teises, kuriomis dėmesys skiriamas specialiai vaiko teisėms.
2 straipsnis
Apibrėžtys
1. Šioje direktyvoje:
a) auka –
i) fizinis asmuo, tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius;
ii) ▌asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika, šeimos nariai, kurie patyrė žalą dėl aukos mirties,
b) šeimos nariai – aukos sutuoktinis, asmuo, nuolat ir nepertraukiamai gyvenantis bei vedantis bendrą namų ūkį su auka ir su ja susietas artimais įsipareigojančiais ryšiais, aukos tiesiosios linijos giminaičiai, broliai ir seserys bei išlaikytiniai;
▌
e) atkuriamojo teisingumo paslaugos – bet koks procesas, kuriuo sudaromos sąlygos aukai ir nusikaltėliui jų laisva valia aktyviai dalyvauti sprendžiant dėl nusikaltimo iškilusius klausimus padedant nešališkai trečiajai šaliai;
f) vaikas – bet kuris jaunesnis negu 18 metų asmuo.
▌
2. Valstybės narės gali nustatyti procedūras,
a) kuriomis būtų nustatoma, kiek šeimos narių gali pasinaudoti teisėmis pagal šią direktyvą, atsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, ir
b) kuriomis tais atvejais, kurie patenka į 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio taikymo sritį, būtų nustatoma, kurie šeimos nariai turi pirmenybę naudojimosi teisėmis pagal šią direktyvą atžvilgiu.
2 skyrius
INFORMACIJOS TEIKIMAS IR PARAMA
2a straipsnis
Teisė suprasti ir būti suprastam
1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad nuo pirmo aukų kontakto su kompetentingomis valdžios institucijomis ir reikiamo bendravimo su jomis metu vykstant baudžiamajam procesui, padėtų aukoms suprasti, kas sakoma, ir būti suprastoms, be kita ko, kai informaciją teikia tokios valdžios institucijos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad su auka tiek žodžiu, tiek raštu būtų bendraujama paprasta ir lengvai suprantama kalba. Tokiame bendravime atsižvelgiama į aukos asmenines savybes, įskaitant bet kokią negalią, kuri gali turėti poveikį aukos gebėjimui suprasti ar bendrauti.
3. Valstybės narės leidžia, kad aukas lydėtų jų pasirinktas asmuo pirmo kontakto su kompetentingomis valdžios institucijomis metu, jei aukai dėl nusikaltimo poveikio reikia pagalbos, kad ji suprastų, kas sakoma, ir būtų suprasta, nebent tai prieštarautų aukos interesams ar kenktų proceso eigai.
3 straipsnis
Teisė gauti informaciją nuo pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms nuo jų pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsiant būtų suteikta toliau nurodyta informacija, kad jos galėtų naudotis šioje direktyvoje nustatytomis savo teisėmis:
a) paramos, kuri aukoms gali būti suteikta, rūšis ir informacija apie tai, kas tokią paramą suteiktų, įskaitant svarbią bazinę informaciją apie galimybę gauti medicininę paramą, specialisto paramą, be kita ko, psichologinę paramą, ir kitą apgyvendinimo vietą;
▌
d) informacija apie procedūras, susijusias su skundo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, ir jų vaidmenį tokiose procedūrose;
e) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali gauti apsaugą, įskaitant apsaugos priemones;
f) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos, teisinės pagalbos ar kitos rūšies konsultacijos;
g) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis jos gali gauti kompensaciją;
ga) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis joms turi būti suteiktos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos;
h) jei aukos gyvena kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje padaryta nusikalstama veika, informacija apie visas specialias priemones, procedūras ar tvarką, kuriomis jos gali pasinaudoti valstybėje narėje, kurioje jos kreipėsi į valdžios institucijas, kad ▌apgintų savo interesus;
i) informacija apie skundų teikimo tvarką, jeigu kompetentinga valdžios institucija, susijusi su baudžiamuoju procesu, negerbia aukų teisių;
j) kontaktiniai duomenys ryšiams dėl atitinkamos bylos palaikyti;
ja) prieinamos atkuriamojo teisingumo paslaugos;
jb) informacija apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis joms gali būti kompensuotos išlaidos, patirtos dėl jų dalyvavimo baudžiamajame procese.
2. Atsižvelgiant į konkrečius aukos poreikius bei asmenines aplinkybes ir į nusikaltimo rūšį ar pobūdį, tokios informacijos apimtis ar išsamumas gali skirtis. Be to, vėlesniuose etapuose galima pateikti papildomos informacijos, atsižvelgiant į aukos poreikius ir tokios informacijos aktualumą kiekviename proceso etape.
3a straipsnis
Aukų teisės teikiant skundą
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos gautų patvirtinimą raštu, kuriame būtų išdėstyti pagrindiniai su nusikaltimu susiję duomenys, apie tai, kad valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gavo jų oficialų skundą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios nori pateikti skundą dėl nusikalstamos veikos ir kurios nesupranta kompetentingos valdžios institucijos kalbos arba ja nekalba, galėtų pateikti skundą kalba, kurią supranta, arba joms būtų suteikta reikiama lingvistinė pagalba.
3. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios nesupranta kompetentingos valdžios institucijos kalbos arba ja nekalba, jų pageidavimu nemokamai gautų 1 dalyje nurodyto skundo gavimo patvirtinimo raštu vertimą kalba, kurią supranta.
4 straipsnis
Teisė gauti informaciją apie savo bylą
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms neapgrįstai nedelsiant būtų pranešta apie jų teisę gauti toliau nurodytą informaciją, susijusią su ▌baudžiamuoju procesu, pradėtu gavus skundą dėl aukos patirtos nusikalstamos veikos, ir kad aukos, jų pageidavimu, gautų šią informaciją:
a) sprendimą nebetęsti tyrimo ar jį nutraukti arba nevykdyti nusikaltėlio baudžiamojo persekiojimo;
b) informaciją apie teismo posėdžio laiką bei vietą ir kaltinimų pobūdį.
1a. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms, atsižvelgiant į aukų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje, nepagrįstai nedelsiant būtų pranešta apie jų teisę gauti toliau nurodytą informaciją, susijusią su baudžiamuoju procesu, pradėtu gavus skundą dėl aukos patirtos nusikalstamos veikos, ir kad aukos, jų pageidavimu, gautų šią informaciją:
a) galutinį teismo nuosprendį ▌;
b) informaciją, iš kurios auka galėtų sužinoti apie ▌baudžiamojo proceso ▌padėtį, nebent išskirtiniais atvejais tai trukdytų tinkamam bylos nagrinėjimui.
▌
1b. Pagal 1 dalies a punktą ir 1a dalies a punktą pateiktoje informacijoje turėtų būti nurodyti atitinkamo sprendimo motyvai arba trumpa jų santrauka, išskyrus konfidencialaus ar prisiekusiųjų sprendimo atveju, kai motyvų pateikimas nenumatytas pagal nacionalinę teisę.
1c. Kompetentingai valdžios institucijai privaloma atsižvelgti į aukų pageidavimą gauti informaciją arba jos negauti, išskyrus atvejus, kai šią informaciją būtina suteikti atsižvelgiant į aukos teisę aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese. Valstybės narės leidžia aukoms bet kuriuo metu pakeisti savo pageidavimą ir į jį tuomet atsižvelgiama.
2. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms būtų pasiūlyta galimybė gauti pranešimą nepagrįstai nedelsiant, kai asmuo, kuriam už joms padarytas nusikalstamas veikas skirtas kardomasis kalinimas, kuris už tai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas, paleidžiamas į laisvę arba pabėgo iš įkalinimo įstaigos. Be to, aukoms pranešama apie visas susijusias priemones, kurios patvirtintos joms apsaugoti nusikaltėlio paleidimo į laisvę arba pabėgimo iš įkalinimo įstaigos atveju.
3. Aukos gauna 2 dalyje nurodytą informaciją, jeigu to pageidauja, bent jau tais atvejais, kai aukoms gali kilti pavojus arba yra nustatyta žalos aukoms rizika, nebent būtų nustatyta, kad toks pranešimas sukeltų žalos nusikaltėliui riziką.
▌
6 straipsnis
Teisė gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms, kurios nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, jų pageidavimu būtų nemokamai teikiamos vertimo žodžiu paslaugos, atsižvelgiant į aukų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje baudžiamojo proceso metu, bent aukų apklausose baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo ir teisminėse institucijose, įskaitant policijos vykdomas apklausas, taip pat vertimo žodžiu paslaugos, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti teismo posėdžiuose ir būtinuose tarpiniuose posėdžiuose.
▌
3. Nedarant poveikio teisėms į gynybą ir laikantis teismo diskrecijos taisyklių, galima naudotis ryšių technologijomis, pavyzdžiui, vaizdo konferencijomis, telefonu ar internetu, išskyrus atvejus, kai vertėjas žodžiu turi asmeniškai dalyvauti siekiant užtikrinti, kad auka tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų procesą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos arba ja nekalba, atsižvelgiant į jų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje baudžiamojo proceso metu, gautų į aukoms suprantamą kalbą jų pageidavimu nemokamai raštu išverstą ▌informaciją, kuri yra būtina tam, kad aukos galėtų pasinaudoti savo teisėmis baudžiamojo proceso metu, jeigu tokia informacija aukoms suteikiama; suteikiama bent tokia informacija:
▌
b) sprendimas baigti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, kurią patyrė auka, ir, aukos pageidavimu, tokio sprendimo motyvai arba trumpa ▌jų santrauka, išskyrus konfidencialaus ar prisiekusiųjų sprendimo atveju, kai motyvų pateikimas nenumatytas pagal nacionalinę teisę.
▌
4a. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios turi gauti informaciją apie teismo posėdžio laiką ir vietą pagal 4 straipsnio 1 dalį ir kurios nesupranta kompetentingos valdžios institucijos kalbos, gautų jų pageidavimu šios informacijos, kurią jos turi gauti, vertimą raštu.
4b. Nereikalaujama, kad būtų verčiamos raštu tos esminių dokumentų dalys, kurios nėra svarbios siekiant užtikrinti, kad aukos galėtų aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese. Aukos gali pateikti motyvuotą prašymą laikyti tam tikrą dokumentą esminiu.
5. Išimties iš bendrųjų taisyklių, kurios nustatytos 1, 3 ir 4 dalyse, tvarka vietoj vertimo raštu galima žodžiu išversti arba žodžiu apibendrinti esminius dokumentus, jeigu šis vertimas žodžiu ar apibendrinimas žodžiu nedaro neigiamo poveikio proceso teisingumui.
6. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija įvertintų, ar aukoms reikia vertimo raštu paslaugų ir vertėjo žodžiu pagalbos, kaip numatyta pagal 1 ir 4 dalis. Aukos gali apskųsti sprendimą neteikti vertimo raštu ar žodžiu paslaugų. Procesinės normos nustatomos nacionalinėje teisėje.
6a. Teikiant vertimo raštu ir žodžiu paslaugas, taip pat svarstant galimybę apskųsti sprendimą neteikti vertimo raštu ar žodžiu paslaugų baudžiamasis procesas nepagrįstai neištęsiamas.
7 straipsnis
Teisė naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, ▌atsižvelgiant į jų poreikius, ▌turėtų galimybę nemokamai naudotis konfidencialiomis paramos aukoms tarnybų, veikiančių atsižvelgiant į aukų interesus prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo, paslaugomis. Šeimos nariai turi turėti galimybę naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis, atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikaltimo prieš auką, dydį.
2. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas skundą gavusiai kompetentingai valdžios institucijai ir kitoms atitinkamoms institucijoms nukreipti aukas į paramos aukoms tarnybas.
3. Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų sukurtos nemokamai paslaugas teikiančios ir konfidencialios specialistų paramos tarnybos, kurios papildytų bendras paramos aukoms tarnybas arba sudarytų neatsiejamą jų dalį, arba sudaro sąlygas paramos aukoms organizacijoms kreiptis į profesionalias įstaigas, teikiančias tokią specialistų paramą. Aukos turi turėti galimybę naudotis tokių tarnybų paslaugomis, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, ir šeimos nariai turi turėti galimybę naudotis tokių tarnybų paslaugomis, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikaltimo prieš auką, dydį.
3a. Paramos aukoms tarnybos ir specialistų paramos tarnybos gali būti steigiamos kaip viešos arba nevyriausybinės organizacijos ir gali būti organizuojamos profesiniu ar savanorišku pagrindu.
3b. Valstybės narės užtikrina, kad galimybė naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis nepriklauso nuo to, ar auka pateikė oficialų skundą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.
7a straipsnis
Paramos aukoms tarnybų teikiama parama
1. 7 straipsnyje nurodytos paramos aukoms tarnybos teikia bent šias paslaugas:
a) informaciją, konsultacijas ir paramą, susijusias su aukų teisėmis, įskaitant galimybę naudotis valstybės teikiamo kompensavimo už nusikaltimo metu patirtus sužalojimus sistemomis, taip pat aukų vaidmeniu baudžiamajame procese, įskaitant pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje;
b) informaciją apie veikiančias ▌paramos aukoms tarnybas, kuriose dirba atitinkami specialistai (arba prireikus į jas nukreipia tiesiogiai);
c) emocinę ir, jei yra galimybė, psichologinę paramą;
d) konsultacijas finansiniais ir praktiniais klausimais, ▌susijusiais su nusikaltimu;
e) konsultacijas keršto, bauginimo, pakartotinos ar tolesnės viktimizacijos rizikos klausimais arba kaip šios rizikos išvengti, nebent jas teiktų kitos viešos ar privačios tarnybos.
2. Valstybės narės skatina paramos aukoms tarnybas skirti itin daug dėmesio specialiems aukų, kurios patyrė didelę žalą dėl nusikaltimo žiaurumo ir sunkumo, poreikiams.
3. 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos specialistų paramos tarnybos parengia ir teikia bent šias paslaugas, nebent jas teiktų kitos viešos ar privačios tarnybos:
a) prieglobstį ar kitą atitinkamą laikiną apgyvendinimą aukoms, kurioms reikia saugios vietos dėl gresiančio keršto, bauginimo, pakartotinės ar tolesnės viktimizacijos;
b) tikslinę ir integruotą paramą specialių poreikių turinčioms aukoms, pavyzdžiui, seksualinio smurto, smurto dėl lyties ir artimųjų smurto aukoms, įskaitant paramą įvykus traumai ir konsultavimą.counselling.
3 skyrius
DALYVAVIMAS BAUDŽIAMAJAME PROCESE
▌
9 straipsnis
Teisė būti išklausytam
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos baudžiamojo proceso metu galėtų būti išklausytos ir galėtų duoti parodymus. Kai auka yra vaikas, prieš jį išklausant turi būti atitinkamai atsižvelgiama į to vaiko amžių ir brandą.
2. Procesinės normos, pagal kurias aukos gali būti išklausytos baudžiamojo proceso metu ir gali duoti parodymus, nustatomos nacionalinėje teisėje.
10 straipsnis
Teisės priėmus sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos, atsižvelgiant į jų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje, turėtų teisę į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo dėl nusikalstamos veikos, nuo kurios nukentėjo auka, peržiūrą. Tokią peržiūrą reglamentuojančios procesinės normos nustatomos nacionalinėje teisėje.
1a. Jeigu pagal nacionalinę teisę aukos vaidmuo atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje nustatomas tik priėmus sprendimą vykdyti nusikaltėlio baudžiamąjį persekiojimą, valstybės narės turi užtikrinti, kad bent sunkiausių nusikaltimų aukos turėtų teisę į sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo dėl nusikalstamos veikos, nuo kurios nukentėjo auka, peržiūrą. Tokią peržiūrą reglamentuojančios procesinės normos nustatomos nacionalinėje teisėje.
2. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms be pagrindo nedelsiant būtų pranešta apie jų teisę gauti pakankamai informacijos, kad galėtų apsispręsti, ar prašyti sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo peržiūros, o jeigu aukos tokios informacijos pageidauja, kad ji būtų nedelsiant suteikta.
2a. Tuo atveju, kai pirminį sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo priima aukščiausia baudžiamojo persekiojimo institucija, kurios sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti peržiūrimi, teise peržiūrėti gali pasinaudoti ta pati institucija.
2b. 1, 2 ir 2a dalys netaikomos prokuroro priimtam sprendimui nevykdyti baudžiamojo persekiojimo, jeigu tai yra neteisminiu ginčų nagrinėjimo būdu pasiektas sprendimas, kai tokia galimybė yra numatyta nacionalinėje teisėje.
11 straipsnis
Teisė į apsaugos priemones teikiant ▌atkuriamojo teisingumo paslaugas
1. Valstybės narės imasi aukų apsaugos nuo bauginimo ar tolesnės viktimizacijos priemonių, taikytinų, jeigu teikiamos kokios nors ▌atkuriamojo teisingumo paslaugos. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad auka, pasirinkusi dalyvauti atkuriamojo teisingumo procedūroje, galėtų gauti saugias ir kompetentingas atkuriamojo teisingumo paslaugas, ir jos apima bent šiuos aspektus:
a) ▌atkuriamojo teisingumo paslaugos teikiamos tik jeigu jos atitinka aukos interesus, atsižvelgus į visas saugos aplinkybes, ir jos turi būti pagrįstos aukos laisvu, žinant padėtį duotu sutikimu; šį sutikimą auka bet kuriuo metu gali atsiimti;
b) prieš aukai sutinkant dalyvauti procese, jai suteikiama išsami ir nešališka informacija apie procesą ir galimus rezultatus, taip pat informacija apie susitarimų įgyvendinimo priežiūros procedūras;
c) ▌nusikaltėlis turi būti pripažinęs pagrindines bylos aplinkybes;
d) bet koks susitarimas turėtų būti savanoriškas ir į jį turėtų būti galima atsižvelgti tolesniame baudžiamajame procese;
e) neviešos diskusijos, kurios vyksta pagal atkuriamojo teisingumo procedūras, yra konfidencialios ir vėliau neviešinamos, nebent šalių sutikimu arba jeigu to reikalaujama pagal nacionalinę teisę dėl viršesnio visuomenės intereso.
2. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas perduoti bylas, tinkamas tokioms priemonėms taikyti, ▌atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnyboms, be kita ko, nustatydamos perdavimo sąlygų procedūras ar gaires.
12 straipsnis
Teisė gauti teisinę pagalbą
Valstybės narės užtikrina, kad aukos galėtų gauti teisinę pagalbą, jeigu turi šalies baudžiamajame procese statusą. Sąlygos, kuriomis aukos gali gauti teisinę pagalbą, arba tokį teisinės pagalbos gavimą reglamentuojančios procesinės normos nustatomos nacionalinėje teisėje.
13 straipsnis
Teisė į išlaidų kompensavimą
Valstybės narės ▌baudžiamajame procese dalyvaujančioms aukoms suteikia galimybę gauti dėl jų aktyvaus dalyvavimo baudžiamajame procese patirtų išlaidų kompensavimą, atsižvelgiant į aukų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje. Sąlygos, kuriomis gali būti kompensuojamos aukų išlaidos, arba tokį kompensavimą reglamentuojančios procesinės normos nustatomos nacionalinėje teisėje.
14 straipsnis
Teisė į turto grąžinimą
Valstybės narės užtikrina, kad, kompetentingai valdžios institucijai priėmus sprendimą, grąžintinas turtas, ▌areštuotas baudžiamojo proceso metu, būtų nedelsiant grąžintas aukoms, jeigu jis nėra būtinas baudžiamajam procesui. Sąlygos, kuriomis grąžinamas toks turtas, arba tokį grąžinimą reglamentuojančios procesinės normos nustatomos nacionalinėje teisėje.
15 straipsnis
Teisė į sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio baudžiamojo proceso metu
1. Valstybės narės užtikrina, kad baudžiamojo proceso metu aukos turėtų teisę kreiptis, kad per pagrįstą laiką būtų priimtas sprendimas dėl kompensacijos iš nusikaltėlio, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad toks sprendimas priimamas kituose teisiniuose procesuose.
2. Valstybės narės propaguoja priemones, kuriomis nusikaltėliai būtų skatinami aukoms suteikti tinkamą kompensaciją.
16 straipsnis
Kitoje valstybėje narėje gyvenančių aukų teisės
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos valdžios institucijos galėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinant, kad aukos, gyvenančios kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje padaryta nusikalstama veika, patirtų kuo mažiau sunkumų, visų pirma susijusių su teismo proceso organizavimu. Todėl valstybės narės, kurioje padarytas nusikaltimas, valdžios institucijos visų pirma turi turėti galimybę:
a) užfiksuoti aukos parodymus iškart po to, kai kompetentingai valdžios institucijai pateikiamas skundas dėl nusikalstamos veikos;
b) kiek įmanoma remtis nuostatomis dėl vaizdo ir telefoninių konferencijų, numatytomis 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijoje dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose¹[17]4, kad būtų išklausytos užsienyje gyvenančios aukos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad nusikalstamų veikų aukos kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje jos gyvena, galėtų pateikti skundą savo gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, jei negali to padaryti valstybėje narėje, kurioje ta nusikalstama veika padaryta, arba – kai pagal tos valstybės nacionalinę teisę padaryta nusikalstama veika laikoma sunkia – nenori to padaryti.
3. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija, kuriai pateiktas skundas, nedelsdama jį perduotų teritorijos, kurioje padaryta nusikalstama veika, kompetentingai valdžios institucijai, jei kompetencija nebuvo pasinaudota.
4 skyrius
AUKŲ APSAUGA IR SPECIALIŲJŲ APSAUGOS POREIKIŲ TURINČIŲ AUKŲ PRIPAŽINIMAS
17 straipsnis
Teisė į apsaugą
Nedarydamos poveikio teisėms į gynybą, valstybės narės užtikrina, kad būtų galima naudotis aukų ir jų šeimos narių apsaugos nuo keršto, bauginimo, pakartotinės ar tolesnės viktimizacijos priemonėmis, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad per apklausas ir liudijant aukoms nekiltų psichologinės ar emocinės žalos pavojus ir būtų apsaugotas jų asmens orumas. Prireikus teisė į apsaugą taip pat apima aukų ir jų šeimos narių fizinės apsaugos procedūras, nustatytas nacionalinėje teisėje.
17a straipsnis
Teisė išvengti aukos ir nusikaltėlio kontakto
1. Valstybės narės sudaro būtinas sąlygas, kad aukos bei prireikus jų šeimos nariai ir nusikaltėlis išvengtų kontakto patalpose, kuriose vykdomas baudžiamasis procesas, išskyrus atvejus, kai toks kontaktas reikalingas dėl baudžiamojo proceso.
2. Valstybės narės užtikrina, kad naujose teismų patalpose būtų atskiri laukiamieji aukoms.
17b straipsnis
Aukų teisė į apsaugą nusikalstamų veikų tyrimo metu
Nedarydamos poveikio teisei į gynybą ir laikydamosi teismo diskrecijos taisyklių, valstybės narės užtikrina, kad nusikalstamų veikų tyrimo metu:
a) kai aukos turi būti apklausiamos, apklausos būtų atliekamos nepagrįstai nevilkinant po to, kai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikiamas skundas dėl nusikalstamos veikos;
b) aukų apklausų būtų rengiama kuo mažiau ir jos būtų rengiamos tik tuo atveju, jei tai tikrai būtina nusikalstamų veikų tyrimo tikslais;
c) aukas gali lydėti jų teisinis atstovas ir jų pasirinktas asmuo, išskyrus atvejus, kai priimamas pagrįstas priešingas sprendimas dėl vieno ar abiejų šių asmenų;
d) medicininė apžiūra baudžiamajame procese taikoma kuo mažiau ir atliekama tik kai tai tikrai būtina tikslui pasiekti.
17c straipsnis
Teisė į privatumo apsaugą
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos baudžiamojo proceso metu galėtų priimti atitinkamas priemones privatumui apsaugoti, įskaitant informacijos apie asmenines savybes, į kurias atsižvelgiama vykdant asmeninį įvertinimą pagal 18 straipsnį, taip pat aukų ir jų šeimos narių atvaizdų apsaugą. Be to, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos galėtų imtis visų teisėtų priemonių, kad užkirstų kelią viešam informacijos platinimui, jeigu ta informacija galėtų padėti nustatyti auka tapusio vaiko tapatybę.
2. Valstybės narės, gerbdamos žiniasklaidos laisvę ir žodžio laisvę, skatina žiniasklaidą vykdyti savireguliavimo priemones, kad būtų apsaugotas aukų privatumas, asmens neliečiamybė ir asmens duomenys.
18 straipsnis
Aukų asmeniniai įvertinimai siekiant nustatyti specialiuosius apsaugos poreikius
1. Valstybės narės užtikrina, kad laikantis nacionalinių procedūrų būtų laiku atliekamas aukų asmeninis įvertinimas, šiuo įvertinimu siekiant nustatyti, kokie yra specialieji apsaugos poreikiai ir ar aukoms būtų naudingas 21 straipsnyje numatytų specialiųjų priemonių taikymas baudžiamojo proceso metu bei kokiu mastu, atsižvelgiant į didelį aukų pažeidžiamumą dėl antrinės ir pakartotinės viktimizacijos ar bauginimo.
2. Įvertinime visų pirma atsižvelgiama į:
a) aukos asmenines savybes;
b) nusikaltimo rūšį ar pobūdį ir
ba) nusikaltimo aplinkybes.
2a. Atliekant asmeninį įvertinimą ypatingas dėmesys skiriamas aukoms, kurios patyrė daug žalos dėl nusikaltimo žiaurumo ir sunkumo, taip pat dėl šališkumo arba diskriminacijos motyvų įvykdytų nusikaltimų aukoms, kai šiuos motyvus galima akivaizdžiai susieti su aukų asmeninėmis savybėmis, ir aukoms, kurių santykis su nusikaltėliu ir priklausymas nuo jo daro jas ypač pažeidžiamas. Šiuo požiūriu reikia ypatingai daug dėmesio skirti terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties, artimųjų smurto, seksualinio smurto ar išnaudojimo, neapykantos nusikaltimų aukoms bei aukoms su negalia.
3. Šioje direktyvoje laikomasi prielaidos, kad aukomis tapusiems vaikams visuomet reikalinga speciali apsauga, nes jie yra pažeidžiami ir jiems gresia antrinė ar pakartotinė viktimizacija arba bauginimas. Siekiant nustatyti, ar aukoms būtų naudingos 22 ir 23 straipsniuose numatytos specialiosios priemonės ir kokiu mastu, atliekamas 1 dalyje nurodytas asmeninis įvertinimas.
▌
5. Įvertinimo mastas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir aukos patirtos akivaizdžios žalos dydį.
5a. Asmeninis įvertinimas atliekamas aktyviai dalyvaujant aukoms ir jame atsižvelgiama į jų pageidavimus, įskaitant ir nenorą pasinaudoti specialiosiomis priemonėmis.
5b. Jeigu asmeninio įvertinimo duomenys labai pasikeičia, valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas asmeninis įvertinimas būtų atnaujinamas viso baudžiamojo proceso metu.
▌
21 straipsnis
Aukų, turinčių specialių apsaugos poreikių, ▌teisė į apsaugą baudžiamojo proceso metu
1. Nedarant poveikio teisėms į gynybą, laikydamosi teismo diskrecijos taisyklių, valstybės narės užtikrina, kad aukos, kurios, atlikus jų asmeninį įvertinimą, naudojasi specialiosiomis priemonėmis, galėtų pasinaudoti 2 ir 3 dalyje numatytomis priemonėmis. Specialioji priemonė, numatyta taikyti atlikus asmeninį įvertinimą, negali būti taikoma, jeigu tai neįmanoma dėl veiklos ar praktinių apribojimų arba jeigu būtina skubiai apklausti auką ir to nepadarius gali būti pakenkta aukai, kitam asmeniui arba baudžiamajam procesui.
2. Pagal 18 straipsnį nustačius aukos poreikius, nusikalstamos veikos tyrimo metu aukoms taikomos šios specialiosios priemonės:
a) auka apklausiama tam skirtose arba pritaikytose patalpose;
b) auka apklausiama atitinkamai parengtų specialistų arba jiems dalyvaujant;
c) auką visada apklausia tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja tinkamam teisingumo vykdymui;
d) visas seksualinio smurto, smurto dėl lyties ar artimųjų smurto aukų apklausas vykdo tos pačios lyties asmuo (nebent jas vykdo prokuroras arba teisėjas),jeigu auka to pageidauja ir jeigu dėl to nebus pakenkta proceso eigai.
3. Pagal 18 straipsnį nustačius aukos poreikius, teismo procese taikomos šios priemonės:
a) priemonės, kuriomis tinkamais būdais, įskaitant ryšių technologijų naudojimą, užtikrinama, kad aukos ir nusikaltėliai vieni kitų nematytų, be kita ko, duodant parodymus;
b) priemonės, kuriomis užtikrinama, kad teismo salėje auka galėtų būti išklausyta joje nebūdama, visų pirma naudojant tinkamas ryšių technologijas;
c) priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų išvengta su nusikalstama veika nesusijusių nereikalingų klausimų apie aukos asmeninį gyvenimą; ir
d) priemonės, leidžiančios vykdyti uždarą teismo posėdį.
22 straipsnis
Aukomis tapusių vaikų teisė į apsaugą baudžiamojo proceso metu
1. Kai auka yra vaikas, be 21 straipsnyje nustatytų priemonių, valstybės narės užtikrina, kad:
a) nusikalstamų veikų tyrimo metu visas auka tapusio vaiko apklausas būtų galima įrašyti vaizdo ir garso priemonėmis ir tokie ▌apklausos įrašai galėtų būti naudojami ▌kaip įrodymai baudžiamajame teismo procese. Tokius įrašus reglamentuojančios procesinės normos ir jų naudojimo tvarka nustatoma nacionalinėje teisėje;
b) kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į aukų vaidmenį atitinkamoje baudžiamojo teisingumo sistemoje, nusikalstamų veikų tyrimo ir teismo proceso metu paskirtų specialų aukomis tapusių vaikų atstovą, jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų pareigų turėtojams neleidžiama atstovauti auka tapusiam vaikui dėl jų ir auka tapusio vaiko interesų konflikto arba jeigu auka tapęs vaikas yra nelydimas ar atskirtas nuo šeimos;
c) jeigu auka tapęs vaikas turi teisę į teisinę pagalbą, tas vaikas turi teisę į asmeninę, konkrečiai jam teikiamą teisinę pagalbą ir atstovavimą procese, kuriame kyla arba gali kilti interesų konfliktas tarp to vaiko ir jo tėvų arba kitų susijusių šalių.
2. Jeigu aukos amžius nėra žinomas ir yra pagrindo manyti, kad auka yra vaikas, ta auka šios direktyvos taikymo tikslais laikoma vaiku.
▌
6 skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Specialistų rengimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad pareigūnai, kurie, tikėtina, bendraus su aukomis, pavyzdžiui, policijos pareigūnai ir teismo darbuotojai, dalyvautų tinkamuose bendro pobūdžio ir specialiuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis, kad jie suvoktų aukų poreikius ir elgtųsi su jomis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai.
2. Nedarydamos poveikio teismų nepriklausomumui ir skirtingam Sąjungoje veikiančių teisminių institucijų organizavimui, valstybės narės, reikalauja, kad už baudžiamajame procese dalyvaujančių teisėjų ir prokurorų mokymą atsakingi subjektai rengtų tiek bendro pobūdžio, tiek specialius mokymus siekiant didinti teisėjų ir prokurorų informuotumą apie aukų poreikius.
2a. Deramai atsižvelgdamos į teisininkų nepriklausomumo principą valstybės narės rekomenduoja už teisininkų mokymą atsakingiems subjektams rengti tiek bendro pobūdžio, tiek specialius mokymus siekiant didinti teisininkų informuotumą apie aukų poreikius.
3. Pasitelkdamos savo viešąsias tarnybas arba finansuodamos paramos aukoms organizacijas, valstybės narės skatina iniciatyvas, kad tie subjektai, kurie teikia paramos aukoms ir atkuriamojo teisingumo paslaugas, dalyvautų tinkamuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis, ir laikytųsi profesinių reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad tokios paslaugos būtų teikiamos nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai.
4. Atsižvelgiant į pareigūnų atitinkamas pareigas, kontaktų su aukomis pobūdį ir intensyvumą, mokymu siekiama įgalinti specialistą atpažinti aukas ir elgtis su jomis pagarbiai, profesionaliai ir nediskriminuojamai.
25 straipsnis
Bendradarbiavimas ir paslaugų koordinavimas
1. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos valstybių narių bendradarbiavimui siekiant pagerinti aukų galimybes naudotis savo teisėmis, kaip numatyta šioje direktyvoje ir pagal nacionalinę teisę. Taip bendradarbiaujant siekiama bent:
a) keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;
b) konsultuotis atskirais atvejais ir
c) padėti Europos tinklams, sprendžiantiems su aukų teisėmis tiesiogiai susijusius klausimus.
2. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų, įskaitant internetu, kuriais siekia geriau informuoti apie šia direktyva nustatomas teises, sumažinti viktimizacijos riziką ir kuo labiau sumažinti neigiamus nusikalstamumo padarinius ir antrinės ir pakartotinės viktimizacijos riziką, visų pirma pasirinkdamos informuoti tikslines rizikos grupes, kaip antai vaikus, smurto dėl lyties aukas ir artimųjų smurto aukas. Tokie veiksmai gali apimti informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas, mokslinių tyrimų ir švietimo programas, prireikus bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.
7 skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės iki ...* priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.
▌
3. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
27 straipsnis
Duomenų ir statistikos teikimas
Ne vėliau kaip iki ...[18]** , o po to kas trejus metus valstybės narės perduoda Europos Komisijai turimus duomenis, parodančius, kaip aukos naudojosi savo teisėmis, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį.
27a straipsnis
Ataskaitos
Komisija ne vėliau kaip iki ...[19]*** pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybėms narėms pavyko imtis reikiamų priemonių šiai direktyvai įgyvendinti, įskaitant pagal 7, 7a ir 21 straipsnius vykdytų veiksmų aprašymą ir prireikus kartu pateikia pasiūlymus dėl teisės aktų.
28 straipsnis
Pakeitimas
Pamatinis sprendimas 2001/220/TVR pakeičiamas valstybių narių, dalyvaujančių priimant šią direktyvą, atžvilgiu, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su perkėlimo į nacionalinę teisę terminu.
Valstybių narių, dalyvaujančių priimant šią direktyvą, atžvilgiu nuorodos į tą pamatinį sprendimą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.
29 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.
30 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.
Priimta
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
______________
AIŠKINAMOJI DALIS
Pranešėjos teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos, kuri yra teisės aktų rinkinio, kuriuo siekiama sustiprinti aukų teises Sąjungoje ir kurį taip pat sudaro pasiūlymas dėl reglamento dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir komunikatas dėl aukų teisių stiprinimo ES, dalis. 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimo gairėms, kaip numatyta Stokholmo programoje, bet kokių nusikaltimų aukų apsauga ES tapo vienu svarbiausių ES darbotvarkės klausimų.
Dėl Komisijos pasiūlymo sustiprėja poreikis priimti išsamią Europos teisinę sistemą, kuri užtikrintų visų nusikaltimų aukų nepaisant jų teisino statuso pripažinimą ir plačią apsaugą visoje Sąjungos teritorijoje. Šiam pasiūlymui pagrindą iš dalies davė 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose. Komisija išplėtė visų bet kokio pobūdžio nusikaltimų aukų teises nustačiusi minimalius standartus visoje ES ir, be kita ko, suteikusi visoms aukoms, nepaisant jų pilietybės ar nusikaltimo vietos, teises gauti informaciją, teisę suprasti ir būti suprastoms, teisę gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, teisę naudotis teisine pagalba, teisę naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis, teisę būti išklausytoms, teisę į atkuriamąjį teisingumą, teises priėmus sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo, teisę išvengti aukos ir nusikaltėlio kontakto, teisę į apsaugą per apklausą baudžiamojo proceso metu. Taip pat labai svarbu, kad būsimojoje direktyvoje būtų nustatyta vienoda aukos apibrėžtis ir pagal ją aukos statusas būtų suteikiamas ne tik nusikaltimo metu nukentėjusiems asmenims, bet ir artimiems šeimos nariams.
Daugelį pasiūlymų šioje direktyvoje pranešėjos vertina teigiamai.
Pasitikėjimas teisingumu yra svarbiausias dalykas visiems piliečiams, ypač aukoms, kurių teisių nepaisoma ir kurios negali jomis pasinaudoti. Jei ES nori įgyvendinti Stokholmo programą, reikia skubiai sukurti bendra ir skaidrią visose ES valstybėse narėse taikomą teisingumo sistemą. Pagal šią direktyvą bus ne tik ginamos aukų teisės, aukoms teikiama pagalba ir apsauga, bet ir suderinus šiuos minimalius standartus bus padedama Europos piliečiams įgyti pasitikėjimą savo nacionalinėmis ir kaimyninių valstybių narių teismų sistemomis.
Laikantis procedūrų, kurios taikomos įgyvendinant Lisabonos sutartį, pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį pranešimus galima rengti vertikaliuoju principu. Rengiant šį pranešimą buvo pasinaudota Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto diskusijų rezultatais, taip pat abiejų pranešėjų bendradarbiavimo rezultatais.
Bendras požiūris. Aukų teisių stiprinimas
Nepaisant to, jog šios nuostatos šiuo metu yra įtrauktos į Komisijos pasiūlymą, gali būti padaryta dar daugiau siekiant garantuoti vartotojų poreikių apsaugą kiekvienoje atskiroje valstybėje narėje. Visos aukos, kad ir kokia jų kilmė ar patirta žala, turi pajusti, jog į jas atsižvelgta šioje direktyvoje. Iš tyrimų rezultatų ir duomenų matyti, jog pernelyg dažnai aukos nepraneša apie nusikaltimą iš baimės, dėl abejonių, dėl pasitikėjimo ar informacijos trūkumo. Dėl jų pažeidžiamumo aukas slegia sunki patirtis, todėl joms sunku pakęsti teisines procedūras. Štai kodėl svarbu nuo pat tos akimirkos, kai patirta žala, aukoms teikti pagalbą. Visais teisinio proceso etapais su aukomis turi būti elgiamasi pagarbiai ir deramai ir praktiškai bendraujama jiems suprantama kalba.
Pranešėjos mano, kad tam tikrus aspektus reikia labiau pabrėžti ir detaliau išdėstyti. Taigi aukų, patyrusių didelę žalą, teisė gauti informaciją per pirmą susitikimą su kompetentinga institucija išplėsta ir išplėtota. Šių aukų atveju užtikrinant teisę gauti informaciją valstybės narės teikia pagalbą, kai informacija apie nusikaltėlio paleidimą pateikiama aukai. Dėl galimo psichologinio spaudimo ir siekiant nuraminti smurtą patyrusį asmenį auka turėtų turėti teisę atsisakyti tam tikros informacijos ir bet kuriuo metu panaikinti šį atsisakymą.
Aukai turėtų būti pasiūlyta nemokama pagalba nuo pat tos akimirkos, kai jis ar ji patyrė žalą. Pagalba turėtų būti pasiūlyta ir jų vaikams, ir šeimos nariams. Pagalba aukoms taip pat turėtų būti paversta valstybių narių remiamomis bendruomeninėmis programomis ar iniciatyvomis. Apskritai aukoms yra svarbu, kad visuomenėje būtų gerokai plačiau pripažinta viktimizacija, kai aukos atsigavimas susietas su aukos patiriama pozityvia visuomenės, rodančios aukos unikalios būklės supratimą ir pripažįsta aukos sunkią padėtį, reakcija. Pranešėjos mano, jog žiniasklaidai turėtų tekti svarbus vaidmuo skatinant viktimizacijos pripažinimą visuomenėje ir tuo pat metu žiniasklaida turėtų imtis tinkamų priemonių, kad skleisdama informaciją ji užtikrintų aukų ir jų šeimos narių privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą.
Pranešėjos supranta, kad dėl rekomenduojamų papildomų priemonių, kurias turėtų įgyvendinti valstybės narės, tam tikrais atvejais nacionalinėms institucijoms gali tekti perskirstyti ar padidinti išteklius. Vis dėlto itin svarbu priminti, jog, kaip nustatė Europos Komisija, bendros dėl nusikaltimų Europos Sąjungoje per metus patiriamos išlaidos − jas patiria ne tik aukos, bet ir darbdaviai, valstybė ir visa visuomenė − gali sudaryti 233 mlrd. EUR. Šios išlaidos patiriamos ne tik dėl pačių nusikaltimų, bet ir dėl tinkamos pagalbos aukoms siekiant joms padėti atsigauti ir pakelti baudžiamosios bylos nagrinėjimo naštą trūkumo. Todėl bet kokios pastangos stiprinti aukų teises ir teikti tinkamas paramos paslaugas turėtų būti laikomos veiksminga priemone, kurią taikant bus prisidėta sudarant palankias sąlygas pranešti apie nusikaltimus ir užtikrinant tolesnį nacionalinių teisingumo ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumą.
Tolesnė aukų, turinčių specialiųjų poreikių, apsauga
Pranešėjos pritaria bendrai šios direktyvos, kurioje nustatomi būtiniausi aukų teisių, paramos nusikaltimų aukoms ir jų apsaugos standartai, koncepcijai, tačiau mano, kad būtina toliau spręsti paramos aukoms, susiduriančioms su ypač didele rizika patirti tolesnę žalą, bauginimus ar pakartotinę viktimizaciją per baudžiamosios bylos nagrinėjimą, paslaugų klausimus.
Pranešėjos pritaria Komisijos pasiūlymui dėl nuorodos į pažeidžiamas aukas, tačiau pirmenybę teikia formuluotei „specialiųjų poreikių turinčios aukos“. Komisijos pasiūlyme naudojamas terminas apibrėžiant šią aukų kategoriją kaip pažeidžiamas aukas galėtų būti vertinamas kaip netyčinis diskriminacinis pavadinimas. Daugelis aukų, įskaitant smurto dėl lyties aukas, nenori būti siejamos su pažeidžiamumu. Vis dėlto smurto dėl lyties aukos gali turėti specialiųjų poreikių ir nebūti laikomos pažeidžiamomis. Komisijos pasiūlyme vaikai ir neįgalieji dėl jų asmeninių ypatybių teisingai pavadinami pažeidžiamomis aukomis. Iš tiesų atrodo logiška negalia turinčius asmenis, nuo seksualinės prievartos nukentėjusias moteris ar vaikus apibrėžti kaip pažeidžiamas aukas, tačiau aukų asmeninės ypatybės prieš nusikaltimą neturėtų būti laikomos vieninteliais kriterijais apibūdinant aukas. Taigi pranešėjos labiau norėtų, kad ši grupė būtų vadinama „specialiųjų poreikių turinčiomis aukomis“ ir kad tokioms aukoms būtų numatytos konkrečios apsaugos priemonės.
Šias priemones sudaro (tačiau tuo neapsiribojama) prieglobsčio suteikimas, medicininė pagalba, teismo medicinos įrodymai, psichologinės ir teisinės konsultacijos. Tokios paramos paslaugos turėtų būti pakankamai plačiai teikiamos visoje šalyje ir prieinamos visoms aukoms.
Kad būtų galima toliau vertinti aplinkybes ir aukų ypatybes, pranešėjos taip pat siūlo papildomas apibrėžtis, būtent „smurtas dėl lyties“ ir „artimųjų smurtas“. Smurtas dėl lyties − smurtas prieš asmenį dėl jo lyties. Artimųjų smurtas − artimų ar buvusių partnerių ar kitų šeimos narių vykdomas smurtas, dėl kurio aukos patiria diskriminaciją ir pažeidžiamos pagrindinės jų teisės.
Spręsdami dėl nusikaltimo pobūdžio specialiųjų poreikių turinčių aukų klausimus taip pat turime ištiesti pagalbos ranką ir kitokioms aukoms, ne tik prekybos žmonėmis ar seksualinio smurto aukoms (kaip nurodoma Komisijos tekste).
Terorizmo aukos, organizuoto nusikalstamumo aukos, artimųjų smurto aukos ir smurto dėl lyties aukos taip pat turėtų būti priskirtos prie specialiųjų poreikių turinčių aukų. Kadangi nusikaltimų pobūdis būna įvairus, aukų poreikiai taip pat yra skirtingi. Paminėti specialiuosius poreikius lygiai taip pat svarbu kaip ir aukų jautrumą. Pavyzdžiui, terorizmo aukų pagrindinis skirtumas nuo kitų aukų priklauso nuo aplinkybių, kuriomis vyksta teroristų viktimizacija, ir nuo publikos. Pagal apibrėžtį terorizmo aukos užpuolamos kaip didesnės grupės atstovai. Norint pripažinti jų viktimizaciją reikia pripažinti šį faktą. Paramos terorizmo aukoms grupės, be teisinės pagalbos, rūpinasi aukų poreikiais, kuriuos galima skirstyti į keturis būtinus dalykus: teisę į teisingumą, orumą, tiesą ir atmintį, pastarąjį apibūdinant kaip terorizmo ir jo viktimizacijos pasmerkimą ir atminties išsaugojimą ateities kartoms.
Individualus įvertinimas ir mokymas
Be įprastos paramos aukoms ir pradinio dėmesio aukoms, kurios patyrė itin baisius išgyvenimus, nereikia pamiršti deramai įvertinti: sunkių patirčių ir žlugimų ar skausmingų netekčių, skausmingų įvykių patirčių ar dabartinio arba buvusio psichinės ligos gydymo patirčių ir socialinės paramos trūkumo, nes labai svarbu atsižvelgti į artimų šeimos narių ir draugų paramos nebuvimą. Reikėtų stengtis nustatyti vienišus visuomenės narius, nes jie gali būti tie asmenys, kuriems gali būti itin svarbu socialinė parama ar tolesnė pagalba.
Todėl pranešėjos mano, jog individualus įvertinimas yra svarbus žingsnis po tos akimirkos, kai patirta žala. Jį atliekant bus nustatomi aukos poreikiai prieš baudžiamąjį procesą, jam vykstant ir po jo. Vykstant baudžiamajam procesui institucijos dažnai nežino aukų poreikių, todėl aukoms būna sunku bendradarbiauti. Policija, prokurorai ir kiti darbuotojai turėtų būti apmokyti, kad žinotų, kaip, priklausomai nuo nusikaltimo rūšies, bendrauti su auka. Ypač kad būtų geriau tenkinami smurto dėl lyties ir artimųjų smurto aukų poreikiai, pranešėjos reikalauja, kad teisingumo sistemos specialistai, policijos pareigūnai ir paramos aukoms tarnybų darbuotojai dalyvautų mokymuose, kuriuose jie įgytų supratimą lyčių klausimais ir greito aukų poreikių nustatymo ir paramos teikimo įgūdžių. Pranešėjos mano, jog tikslinga, kad vadovaujantis bendradarbiavimo principais tokie mokymai vyktų glaudžiai konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis bei paslaugų nuo smurto dėl lyties nukentėjusioms aukoms teikėjais ir būtų oficialiai įtvirtinti ir standartizuoti visose valstybės narėse.
Aukų teisių su lytimi susijusių veiksnių supratimas
Smurtas dėl lyties − toks smurtas, nuo kurio dažniausiai nukenčia moterys, ir jis gali būti susijęs (tačiau tuo neapsiriboja) su artimųjų vykdomu smurtu. Tyrimai rodo, kad Europoje nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, o daugiau nei dešimtadalis kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu. Todėl pranešėjos mano, jog labai svarbu visų rūšių smurtą dėl lyties pripažinti nusikaltimu ir suteikti jo aukoms specialias prevencijos, apsaugos ir teisės gynimo priemones.
Taigi pranešėjos nustato aiškų įpareigojimą, kad teikiant specialiųjų poreikių turinčioms aukoms paramą būtų pripažįstami su lytimi susiję veiksniai ir būtų laikomasi lyčių lygybės ir žmogaus teisių principų. Pranešėjos tiki, kad toks požiūris yra itin svarbus ir siekiant užkirsti kelią antrinei smurto dėl lyties aukų viktimizacijai.
Pranešėjų tikslas − užtikrinti, kad Europos lygmeniu būtų priimtas išsami „aukos“ apibrėžtis ir kad steigiant paramos aukoms tarnybas ar rengiant su aukomis tiesiogiai bendraujančius specialistus būtų atsižvelgiama į ypatingą specialiųjų poreikių turinčiu aukų padėtį. Todėl į šią direktyvą įtrauktos teisės, kurios turėtų būti užtikrintos aukoms, ir tokiu būdu užpildyta didelė nusikaltimų aukų žmogaus teisių apsaugos spraga. Pranešėjos taip pat apibūdina smurtą dėl lyties kaip lyčių nelygybės ir žmogaus teisių pažeidimų apraišką ir tokiu būdu tvirtai pritaria smurto prieš moteris pripažinimui diskriminacijos forma, kurią reikia pripažinti ir su kuria reikia kovoti.
Glaudesnis bendradarbiavimas ir geresnis veiksmų koordinavimas siekiant apsaugoti aukas
Valstybėms narėms taip pat patariama plėtoti bendrą kelių agentūrų strategiją, kurią taikant būtų užtikrinamas veiksmingas paramą aukoms teikiančių institucijų veiklos koordinavimas. Šiuo klausimu šioje direktyvoje numatyta kurti formalias arba neformalias struktūras, sudarančias galimybes specialistams iš teisimų sistemos, teisėsaugos agentūrų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiauti pagal standartizuotą tvarką. Pranešėjos mano, kad koordinuoti veiksmai visų aukų atžvilgiu sumažintų neigiamą nusikaltimų poveikį, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos ir stigmatizacijos riziką ir aukoms tenkančią naštą dėl jų dažno bendravimo su baudžiamojo teisingumo įstaigomis.
Aukų privatumo apsaugos užtikrinimas
Pranešėjos nustato aiškų įpareigojimą, kad per baudžiamąjį procesą ir po jo būtų apsaugotas aukų privatus ir šeimos gyvenimas. Aukų privatumo apsauga, kad ir koks būtų žalos pobūdis, turėtų būti užtikrinama visomis priemonėmis, kadangi ji yra susijusi su aukų poreikiu konkrečiai pakelti teisinio proceso naštą ir apskritai atsigauti psichologiškai. Pavyzdžiui, dažnai žiniasklaida gali būti tolesnės nusikaltimų aukų ar nukentėjusiųjų viktimizacijos priežastimi skatindamos aukas jaustis pažeidžiamomis, dezorientuotomis ir praradusiomis kontrolę. Todėl pranešėjos taip pat reikalauja, jog žiniasklaidos priemonės imtųsi savireguliavimo priemonių, kad nuo nepageidaujamo dėmesio būtų apsaugota aukų asmens neliečiamybė.
Europos tinklas ir statistiniai duomenys
Aukos turi žinoti, jog jų teisės bus standartizuotos visoje ES. Informavimo ir informuotumo skatinimo kampanijos, tyrimų ir švietimo programos ir bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės agentūromis turėtų būti vykdomi ES valstybėms narėms bendrai rengiant gerai suderintas kampanijas. Be to, siekiant galiausiai nugalėti nusikalstamumą, reikia rinkti duomenis apie visų rūšių aukas ir jais keistis. Todėl pranešėjos ragina pasitelkus esamas Europos pagalbą aukoms teikiančias asociacijas sukurti Europos nusikaltimų aukų stebėjimo ir paramos tinklą ir statistinių duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami duomenys apie aukų skaičių, jų amžių, lytį ir pilietybę. Toks tinklas galėtų sukurti prielaidas būsimoms direktyvoms, kad būtų toliau skatinama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtra.
Padėka
Pranešėjos dėkoja už paaiškinimus, kuriuos pateikė Komisija per Teisingumo generalinį direktoratą, ir už produktyvų pasikeitimą nuomonėmis su šešėliniais pranešėjais ir ES pirmininkaujančia Danija. Pranešėjos taip pat norėtų išreikšti savo dėkingumą už organizacijų, asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų pateiktas pozicijas ir žinias nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos klausimais.
26.3.2012
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai
( COM(2011)0275 – C7‑0127/2011 – 2011/0129(COD) )
Nuomonės referentas: Antonio López-Istúriz White
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Pavyzdinėje Teisingumo Teismo byloje nagrinėjamas Didžiosios Britanijos piliečio Iano Cowano smurtinio užpuolimo prie metro stotelės išėjimo Paryžiuje (jis čia trumpai viešėjo) atvejis. Užpuolikų nustatyti nepavyko. Taigi jis kreipėsi į Prancūzijos valdžios institucijas, prašydamas kompensacijos už sužeidimą, kurį patyrė dėl užpuolimo.
Kaip pasirodė, Prancūzija nukentėjusiems asmenims skirdavo valstybinę kompensaciją už žalą dėl Prancūzijoje patirto užpuolimo, sukėlusio sužalojimų, su sąlyga, kad jie turėjo leidimą gyventi šalyje, kuri buvo sudariusi abipusį susitarimą su Prancūzija, arba buvo tos šalies piliečiai. I. Cowan nepriklausė nei vienai iš šių kategorijų, todėl buvo atsisakyta jam skirti kompensaciją. Teismas, į kurį kreipėsi nacionalinė kompensacijų institucija, nusprendė, kad šis apribojimas prieštarauja Sutartyje nustatytam draudimui diskriminuoti dėl pilietybės.
Iš šios bylos matyti, kaip spragos ar net diskriminacinės priemonės saugant nusikaltimų aukų teises vidaus rinkoje, o dabar ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, gali pažeisti pagrindines Sąjungos piliečių, ypač tų piliečių, kurie nusprendžia įgyvendinti laisvo judėjimo teisę, teises. Teisingumo Teismas teisingai nurodė, kad aukų apsauga yra laisvo judėjimo rezultatas[20]. Sąjunga užtikrina laisvą asmenų judėjimą, ji privalo taip pat užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami standartai ir taisyklės kai iškyla problemų.
Taigi komitetas labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, ypač atsižvelgiant į anksčiau priimtų ES priemonių trūkumus tiek turinio, tiek įgyvendinimo požiūriu[21]. Jis mano, kad labai svarbu šias teises sustiprinti ir skatinti siekiant užtikrinti tinkamą jų pusiausvyrą su vykdomomis ES iniciatyvomis, susijusiomis su įtariamųjų ir kaltinamųjų teisėmis, ir kad seniai reikėjo tai padaryti. Apskritai baudžiamosios teisės sistemoje pagrindinis dėmesys skiriamas pažeidėjams ir visuomenei, kartais dėl to nepakankami atsižvelgiama į aukas ir traumuojančias nusikaltimų pasekmes. Aukos neturėtų jaustis šio proceso nuošalyje.
Komitetas norėtų, kad tam tikri pasiūlymo aspektai būtų sustiprinti ir būtų veiksmingesni, tačiau išliktų ekonomiški ir finansiškai tvarūs.
Komitetas remia Komisijos siūlymą nustatyti būtiniausius standartus, taip sudarant galimybę valstybėms narėms, jeigu jos to nori, užtikrinti didesnę aukų apsaugą. Laikantis šio požiūrio būtų užtikrintas būtiniausios paramos aukoms lygis tose valstybėse narėse, kuriose nėra seniai įsteigtų aukų paramos organizacijų.
Tam tikrais atvejais, po didelio masto nusikaltimų, aukos gali būti ypač pažeistos. Paprastai taip būna teroro aktų aukoms, tačiau gali būti taikoma ir organizuoto nusikalstamumo aukoms. Taip yra todėl, kad šie nusikaltimai dėl savo masto ir dėl padarymo būdo visam laikui sugriauna aukų gyvenimus, lemia tai, kad jos praranda suvokimą to, kas yra normalu. Pavyzdžiui, nuo teroristų bombų nukentėjusių asmenų kaip ir prekybos žmonėmis aukų pasitikėjimas gali būti negrįžtamai prarastas. Šioms aukoms reikia atkurti savo gyvenimus. Todėl nuomonės referentas mano, kad su šių nusikaltimų aukomis reikėtų elgtis kaip su pažeidžiamomis aukomis.
Nors esminis pagrindas yra būtiniausių teisių sistema, aukoms labiausiai reikia asmeninio ir pagarbaus dėmesio, kurį jiems skirtų atitinkama teisinė sistema.
Pagaliau komitetas mano, kad valstybių narių baudžiamosios teisės sistemos turėtų būti koreguojamos taip, kad užtikrintų daugiau aukų apsaugos, o ne visą dėmesį skirtų teisiamajam. Šio kultūros pokyčio neįmanoma pasiekti tik teisės aktais, tam reikia nuolatinių mokymo ir švietimo pastangų, praktinių patarimų ir keitimosi gerąja patirtimi. Sąjunga turi puikias galimybes rodyti pavyzdį tokiais klausimais, kaip geresnis aukų teisių suvokimas, geresnis šių teisių įgyvendinimas ir tinkamas mokymas, ypač teismų sistemos darbuotojų ir teisininkų.
PAKEITIMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(8) Šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės. Valstybės narės gali praplėsti šioje direktyvoje numatytas teises, kad užtikrintų didesnio lygio apsaugą. | (8) Šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės. Valstybės narės gali praplėsti šioje direktyvoje numatytas teises, pirmiausia siekdamos suteikti aukoms visapusišką šalies baudžiamojoje byloje statusą, įskaitant teisę gauti teisinę pagalbą ir susipažinti su byla, kad užtikrintų didesnio lygio apsaugą. |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(10) Teikiant informaciją turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio siekiant užtikrinti, kad su aukomis būtų elgiamasi pagarbiai, kad gavusios informaciją jos galėtų priimti sprendimus dėl savo dalyvavimo bylos nagrinėjime ir naudojimosi savo teisėmis būdų. Taigi itin svarbu aukai suteikti informaciją apie dabartinę bylos nagrinėjimo būklę ir eigą. Taip pat labai svarbu suteikti informaciją, kad auka galėtų nuspręsti, ar prašyti peržiūrėti sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo. | (10) Teikiant informaciją aukoms turėtų būti leidžiama susipažinti su atitinkamos bylos medžiaga ir turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio siekiant užtikrinti, kad su aukomis būtų elgiamasi pagarbiai, kad gavusios informaciją jos galėtų priimti sprendimus dėl savo dalyvavimo bylos nagrinėjime ir naudojimosi savo teisėmis būdų. Taigi itin svarbu aukai suteikti informaciją apie dabartinę bylos nagrinėjimo būklę ir eigą. Taip pat labai svarbu suteikti informaciją, kad auka galėtų nuspręsti, ar prašyti peržiūrėti sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo. |
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(13) Galimybė naudotis vyriausybinių arba nevyriausybinių organizacijų parama turėtų būti suteikta nuo nusikaltimo padarymo momento, per bylos nagrinėjimą ir po jo, atsižvelgiant į aukos poreikius. Parama turėtų būti teikiama įvairiomis priemonėmis, be pernelyg didelių formalumų ir užtikrinant pakankamą geografinį pasiskirstymą, kad visos aukos turėtų galimybę naudotis tokiomis paslaugomis. Tam tikrų grupių aukoms, kaip antai seksualinio smurto, nusikaltimų dėl lyties, rasinės neapykantos ar kitų neapykantos nusikaltimų aukoms arba terorizmo aukoms, gali prireikti specialių paramos paslaugų dėl konkrečių nusikaltimo, kurio aukomis jos tapo, ypatumų. | (13) Galimybė naudotis pagal nacionalinę teisę registruotų ir stebimų vyriausybinių arba nevyriausybinių organizacijų parama turėtų būti suteikta nuo nusikaltimo padarymo momento, per bylos nagrinėjimą ir po jo, atsižvelgiant į aukos poreikius. Parama turėtų būti teikiama įvairiomis priemonėmis, be pernelyg didelių formalumų ir užtikrinant pakankamą geografinį pasiskirstymą, kad visos aukos turėtų galimybę naudotis tokiomis paslaugomis. Tam tikrų grupių aukoms, kaip antai seksualinio smurto, nusikaltimų dėl lyties, rasinės neapykantos ar kitų neapykantos nusikaltimų aukoms ir terorizmo arba organizuoto nusikalstamumo aukoms, gali prireikti specialių paramos paslaugų dėl konkrečių nusikaltimo, kurio aukomis jos tapo, ypatumų. |
Pagrindimas
Organizuotų nusikaltimų aukos priklauso ypač pažeidžiamų aukų grupei, kadangi joms gresia ypač didelis bauginimų ir pakartotinio tokį nusikaltimą padariusio nusikaltėlio smurto pavojus. Todėl būtinos ypatingos priemonės, susijusios ne tik su jų apsauga nagrinėjant baudžiamąją bylą, bet ir su specialistų paramos paslaugomis.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(17) Kai kurios aukos yra itin pažeidžiamos – per baudžiamosios bylos nagrinėjimą joms gresia antrinė ir pakartotinė viktimizacija ir nusikaltėlio arba jo bendrininkų bauginimai. Tokį pažeidžiamumą galima bendrai nustatyti, atsižvelgiant į aukos savybes ir nusikaltimo rūšį bei pobūdį. Taigi kai kurios aukos, kaip antai vaikai, neįgalieji, seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukos, daugeliu atveju yra pažeidžiamos, joms gresia tolesnė viktimizacija ir todėl reikalingos specialios apsaugos priemonės. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., kai reikia atsižvelgti į kaltinamojo ar įtariamojo pagrindines teises, arba kai to pageidauja auka, galimybė naudotis tokiomis apsaugos priemonėmis turėtų būti ribojama. Konkretesnės ir išsamesnės nuostatos dėl prekybos žmonėmis aukų ir seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo bei vaikų pornografijos aukų nustatytos atskiruose teisės aktuose, kurie jau priimti arba dėl kurių vyksta derybos – šia direktyva tie patys klausimai nereglamentuojami. | (17) Kai kurios aukos yra itin pažeidžiamos – per baudžiamosios bylos nagrinėjimą joms gresia antrinė ir pakartotinė viktimizacija ir nusikaltėlio arba jo bendrininkų bauginimai. Tokį pažeidžiamumą galima bendrai nustatyti, atsižvelgiant į aukos savybes ir nusikaltimo rūšį bei pobūdį. Taigi kai kurios aukos, kaip antai vaikai, neįgalieji, seksualinio smurto, organizuoto nusikalstamumo ir prekybos žmonėmis aukos, daugeliu atveju yra pažeidžiamos, joms gresia tolesnė viktimizacija ir todėl reikalingos specialios apsaugos priemonės. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., kai reikia atsižvelgti į kaltinamojo ar įtariamojo pagrindines teises, arba kai to pageidauja auka, galimybė naudotis tokiomis apsaugos priemonėmis turėtų būti ribojama. Konkretesnės ir išsamesnės nuostatos dėl prekybos žmonėmis arba organizuoto nusikalstamumo aukų ir seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo bei vaikų pornografijos aukų nustatytos atskiruose teisės aktuose, kurie jau priimti arba dėl kurių vyksta derybos – šia direktyva tie patys klausimai nereglamentuojami. |
Pagrindimas
Organizuoto nusikalstamumo aukos – viena iš ypatingų aukų kategorijų, apibrėžtų 2011 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Aukų teisių stiprinimas“ (COM(2011) 274). Atsižvelgiant į tai, kad organizuotų nusikaltimų aukos ypač pažeidžiamos, nes joms gresia bauginimų ir pakartotinio tokį nusikaltimą padariusio nusikaltėlio smurto pavojus, joms būtinos specialios apsaugos priemonės.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(24) Bet kokie baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvaujantys pareigūnai, kurie gali turėti kontaktą su aukomis, turėtų būti parengiami nustatyti aukas ir patenkinti jų poreikius – jie turėtų dalyvauti tinkamuose pradiniuose ir tęstiniuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis. Prireikus turėtų būti teikiami specialūs mokymai. | (24) Bet kokie baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvaujantys specialistai, kurie gali turėti kontaktą su aukomis, turėtų būti parengiami nustatyti aukas ir patenkinti jų poreikius – jie turėtų dalyvauti tinkamuose pradiniuose ir tęstiniuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis. Turėtų būti teikiami specialūs mokymai, pvz., susiję su seksualinių nusikaltimų aukomis, žmogžudystės aukų šeimomis, jaunomis nusikaltimų aukomis arba tarpvalstybinių nusikaltimų aukomis. |
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (26a) Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Pagal šią direktyvą teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas1. |
| ______________ |
| 1 X (X) Komisija nusiuntė Tarybai raštišką pagrindimą. |
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad aukoms nuo pirmo kontakto su pareiškimą dėl nusikalstamos veikos priimti kompetentinga institucija nepagrįstai nevilkinant būtų suteikta toliau nurodyta informacija: | Valstybės narės užtikrina, kad visoms aukoms nuo pirmo kontakto su bet kuria vieša institucija aukoms pateikus pareiškimą dėl nusikalstamos veikos netinkamai nevilkinant ir aukai suprantama kalba, prireikus perteikta naudojant specialiai vaikams skirtus bendravimo būdus, būtų suteikta toliau nurodyta informacija: |
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies f punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
f) kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis jos turi teisę gauti teisinę konsultaciją, teisinę pagalbą ar bet kokios kitos rūšies konsultaciją; | f) kokiomis sąlygomis jos turi teisę gauti teisinę konsultaciją, teisinę pagalbą ar bet kokios kitos rūšies nepriklausomą specialisto konsultaciją; |
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio f a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| fa) kad kiekvienu atveju jos turi teisę naudotis nemokamomis vertimo žodžiu ir raštu paslaugomis; |
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1 dalyje nurodyta informacija teikiama žodžiu ir raštu, paprasta ir lengvai suprantama kalba, atsižvelgiant į bet kurias ypatingas pažeidžiamų asmenų reikmes. |
Pagrindimas
Nepakanka, kad institucijoms būtų numatyta galimybė tik žodžiu teikti 1 dalyje nurodytą informaciją.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms būtų pranešama apie jų teisę gauti toliau nurodytą informaciją apie savo bylą ir kad aukos gautų šią informaciją, jeigu pareiškia norą ją gauti: | 1. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms būtų pranešama apie jų teisę gauti informaciją apie savo bylą ir kad jos galėtų susipažinti su susijusios bylos medžiaga, jeigu pareiškia norą ją gauti, ir kad taip jos gautų toliau nurodytą informaciją: |
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms būtų suteikiama galimybė gauti pranešimą, kai už joms padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patrauktas arba nuteistas asmuo paleidžiamas į laisvę. Aukos gauna šią informaciją, jeigu yra pareiškusios norą ją gauti. | 2. Valstybės narės užtikrina, kad aukoms būtų suteikiama galimybė gauti pranešimą, kai už joms padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patrauktas arba nuteistas asmuo paleidžiamas į laisvę arba jeigu šis asmuo pabėga iš kalinimo įstaigos. Aukos visais atvejais nedelsiant gauna šią informaciją. |
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai ir informacija pateikiami paprasta ir lengvai suprantama kalba, atsižvelgiant į specialius pažeidžiamų aukų poreikius. |
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 3a. Valstybės narės užtikrina aukų teisę bet kuriuo metu pakeisti savo sprendimą dėl noro arba nenoro gauti 1 ir 2 dalyje nurodytą informaciją. |
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) pareiškimas dėl nusikalstamos veikos kompetentingai institucijai; | a) pareiškimas, susijęs su nusikalstama veika, kompetentingai institucijai; |
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos ir jų šeimos nariai, atsižvelgiant į jų poreikius, turėtų galimybę nemokamai naudotis konfidencialiomis paramos aukoms tarnybų paslaugomis. | 1. Valstybės narės užtikrina, kad aukos ir jų šeimos nariai, atsižvelgiant į jų poreikius, turėtų galimybę nemokamai naudotis konfidencialiomis paramos aukoms tarnybų paslaugomis prieš baudžiamosios bylos nagrinėjimą, jo metu ir užtektinai ilgai jį baigus. |
Pagrindimas
Svarbu aiškiai nurodyti, kad visose valstybėse narėse turi būti numatyta nuosekli užtikrinto lygio parama ir kad ši parama neturėtų apsiriboti nusikaltimo išaiškinimu, kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, jis gali būti sudėtingas ir skausmingas, ypač kai tai susiję su smurtinių ir (arba) seksualinių nusikaltimų aukomis.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 4a. Valstybės narės gerbia aukų sprendimą nesikreipti paramos į valstybę. |
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 4a. Valstybės narės leidžia teisėtą interesą turinčioms pagal nacionalinę teisę registruotoms ir stebimoms vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms įsitraukti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kad jos galėtų paremti auką ar aukas arba jai ar joms atstovauti. |
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad auka gautų raštišką bet kokio pareiškimo, kurį ji pateikė atitinkamai valstybės narės institucijai, patvirtinimą. | Valstybės narės užtikrina, kad auka gautų raštišką bet kokio pareiškimo, kurį ji pateikė atitinkamai valstybės narės institucijai, patvirtinimą jai suprantama kalba. |
Pagrindimas
Atsižvelgiama į teises, kurios užtikrinamos nusikaltimu užsienyje apkaltintiems asmenims.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą aukos galėtų būti išklausytos ir galėtų teikti įrodymus. | Valstybės narės užtikrina, kad aukos galėtų dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą ir kad jos turėtų teisę būti išklausytos nagrinėjant baudžiamąją bylą ir teikti įrodymus. |
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalies c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
c) įtariamasis, kaltinamasis arba nusikaltėlis turi būti pripažinęs kaltę dėl savo veiksmo; | c) įtariamasis, kaltinamasis arba nusikaltėlis turi būti pripažinęs kaltę dėl savo veiksmo ir privalo aukai pasiaiškinti; |
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Valstybės narės sudaro sąlygas perduoti bylas nagrinėti tarpininkavimo arba atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnyboms, be kita ko, nustatydamos perdavimo nagrinėti sąlygų protokolus. | 2. Valstybės narės sudaro sąlygas perduoti bylas nagrinėti tarpininkavimo arba atkuriamojo teisingumo paslaugų tarnyboms, be kita ko, nustatydamos perdavimo nagrinėti sąlygų procedūras. |
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Valstybės narės užtikrina, kad tarpininkavimo arba atkuriamojo teisingumo paslaugos, kai jas teikia nevyriausybinės organizacijos, būtų registruojamos ir nuolat stebimos vadovaujantis nacionaline teise. |
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad aukoms priklausantis grąžintinas turtas, areštuotas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, būtų joms nedelsiant grąžinamas, jeigu nėra būtinas baudžiamosios bylos nagrinėjimui. | Valstybės narės užtikrina, kad aukoms priklausantis turtas, areštuotas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, būtų joms nedelsiant grąžinamas, jeigu nėra būtinas baudžiamosios bylos nagrinėjimui. |
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų nusikaltėlius aukoms suteikti tinkamą kompensaciją. | 2. Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų nusikaltėlius aukoms suteikti tinkamą kompensaciją, ir teikia aukoms pagalbą, susijusią su sprendimų dėl kompensacijų įgyvendinimu laiku. |
Pagrindimas
Ši nuostata turėtų būti sugriežtinta pabrėžiant, kad valstybės narės turėtų būti atsakingos už greito sprendimų dėl kompensacijų vykdymo užtikrinimą.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 3 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 3a. Valstybės narės užtikrina paprastų bendro pobūdžio procedūrų taikymą, kad kitoje valstybėje narėje gyvenančios nusikaltimo aukos galėtų nesunkiai kreiptis dėl kompensacijos ir kad tarpvalstybinis sprendimų dėl kompensacijų vykdymas nebūtų be reikalo vilkinamas. |
Pagrindimas
Užsienyje padarytų nusikaltimų aukos neturėtų vengti reikalauti kompensacijos, į kurią jos turi teisę pagal sudėtingas procedūras. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teikiant prašymą skirti kompensaciją ne nacionaliniu lygmeniu būtų taikoma viena paprasta procedūra ir kad tarpvalstybiniai sprendimai dėl kompensacijų būtų vykdomi laiku.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Šioje direktyvoje dėl savo asmeninių savybių pažeidžiamomis laikomos šių kategorijų aukos: | 1. Šioje direktyvoje dėl savo asmeninių savybių ar padėties pažeidžiamomis laikomos šių kategorijų aukos: |
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) vaikai; | a) vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys; |
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| ba) asmenys, kuriems gresia išpuoliai ar bauginimai; |
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| aa) smurto namuose aukos; |
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| ba) teroristinių išpuolių, organizuoto nusikalstamumo, pedofilijos ir elektroninių nusikaltimų aukos; |
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Valstybės narės palaipsniui sukuria būtinas sąlygas, kad aukos ir kaltinamieji arba įtariamieji išvengtų kontakto bet kurioje vietoje, kurioje auka galėtų turėti asmeninį kontaktą su valdžios institucijomis dėl to, kad tapo auka, visų pirma vietose, kuriose nagrinėjama baudžiamoji byla. | Valstybės narės sukuria būtinas sąlygas, kad aukos ir kaltinamieji arba įtariamieji išvengtų kontakto bet kurioje vietoje, kurioje auka galėtų turėti asmeninį kontaktą su valdžios institucijomis dėl to, kad tapo auka, visų pirma vietose, kuriose nagrinėjama baudžiamoji byla. |
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) aukos būtų apklausiamos be nepagrįsto vilkinimo po to, kai kompetentingoms institucijoms pateikiamas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos; | a) aukos būtų apklausiamos be netinkamo vilkinimo po to, kai kompetentingoms institucijoms pateikiamas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos; |
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Valstybės narės skatina, kad aukoms būtų užtikrinami ikiteisminio susipažinimo vizitai į teismą. |
Pagrindimas
Komitetas mano, kad aukoms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ikiteisminio susipažinimo vizitais į teismą.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 dalies c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
c) auką visada apklausia tie patys asmenys, nebent tai prieštarautų tinkamam teisingumo vykdymui; | c) auką visada apklausia tie patys asmenys, nebent tai prieštarautų tinkamam teisingumo vykdymui ir nebent tiriant kriminalinį nusikaltimą auka pageidautų priešingai; |
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 dalies d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
d) seksualinio smurto auką visada apklausia tos pačios lyties asmuo. | d) seksualinio smurto auką visada apklausia tos pačios lyties asmuo, išskyrus atvejus, kai auka prašo kitaip. |
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdamos bylą teisminės institucijos galėtų priimti tinkamas priemones aukų ir jų šeimos narių privatumui ir atvaizdui apsaugoti. | 1. Valstybės narės užtikrina, kad ypač vykdant tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir nagrinėjant bylą teisme būtų priimtos tinkamos priemonės aukų ir jų šeimos narių privatumui ir atvaizdui apsaugoti. |
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Valstybės narės užtikrina, kad visos su aukomis susijusios įstaigos patvirtintų aiškius standartus pagal kuriuos jos galėtų trečiajai šaliai paviešinti informaciją, gautą iš aukos arba susijusią su auka, tik su sąlyga, kad auka davė sutikimą šiai informacijai paviešinti arba tam yra teisinis reikalavimas ar leidimas. |
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad policija, prokurorai ir teismo darbuotojai dalyvautų tinkamuose bendro pobūdžio ir specialiuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis, kad jie suvoktų aukų poreikius ir elgtųsi su jomis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. | 1. Valstybės narės užtikrina, kad policija, prokurorai ir teismo darbuotojai visada dalyvautų tinkamuose bendro pobūdžio ir specialiuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis, kad jie suvoktų aukų poreikius ir elgtųsi su jomis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. |
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad teismų sistemos darbuotojai galėtų dalyvauti tiek bendro pobūdžio, tiek specialiuose mokymuose, kad jie suvoktų aukų poreikius ir elgtųsi su jomis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. | 2. Nepažeisdamos teismų nepriklausomumo ir atsižvelgdamos į teismų sistemos organizavimo skirtumus Sąjungoje valstybės narės užtikrina, kad teismų sistemos darbuotojai galėtų dalyvauti tiek bendro pobūdžio, tiek specialiuose mokymuose, kad jie gautų žinių apie aukų poreikius ir apie būtinybę elgtis su jomis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai, taip pat kad jie būtų skatinami dalyvauti šiuose mokymuose, ir prireikus mokytųsi toliau. |
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Valstybės narės visada užtikrina, kad teisininkai turėtų galimybę dalyvauti ir bendro pobūdžio, ir specialiuose mokymuose, kad jautriau suvoktų aukų poreikius ir elgtųsi su jomis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. |
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų teikiančiųjų paramos aukoms ir atkuriamojo teisingumo paslaugas dalyvavimą tinkamuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis, ir profesinių reikalavimų laikymąsi, kad tokios paslaugos būtų teikiamos nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. | 3. Valstybės narės visada imasi priemonių, kad užtikrintų teikiančiųjų paramos aukoms ir atkuriamojo teisingumo paslaugas dalyvavimą tinkamuose mokymuose, atsižvelgiant į jų kontaktą su aukomis, ir profesinių reikalavimų laikymąsi, kad tokios paslaugos būtų teikiamos nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. |
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2b. Valstybės narės užtikrina, kad jų ambasados ir konsulatai taikytų patikimas priemones, skirtas palaikyti ryšiams su aukoms būtinų paslaugų teikėjais ir agentūromis valstybėse narėse, kuriose jie veikia, ir taip užtikrintų, kad aukos būtų nukreipiamos nedelsiant. |
Pagrindimas
Šį pasiūlymą pateikė keletas rinkėjų, kurie yra tapę (arba jų artimieji yra tapę) nusikaltimo užsienyje aukomis. Šios nuostatos praleistos ir turėtų būti įtrauktos į teisės aktą.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 c dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2c. Valstybės narės užtikrina, kad remiantis jų nacionaliniais teisės aktais dėl palaikų grąžinimo į tėvynę būtų numatyta bendra procedūra ir laikotarpis, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į šeimų pageidavimus ir jų religines ir kultūrines tradicijas. |
Pagrindimas
Tai nuolat pasikartojanti problema, su kuria tenka susidurti nusikaltimo aukų šeimoms.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 27a straipsnis |
| Ataskaita |
| 1. Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija paskelbs ataskaitą apie jos įgyvendinimą. |
| 2. Prireikus kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl šios direktyvos keitimo. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas | Būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai | |||
Nuorodos | COM(2011)0275 – C7-0127/2011 – 2011/0129(COD) | |||
Atsakingi komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data | LIBE 7.6.2011 | FEMM 7.6.2011 |
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data | JURI 7.6.2011 |
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data | Antonio López-Istúriz White 20.6.2011 |
|
|
|
51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
19.1.2012 | |||
Svarstymas komitete | 10.10.2011 | 25.1.2012 |
|
|
Priėmimo data | 26.3.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 16 0 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Dimitar Stoyanov, Alexandra Thein, Rainer Wieland, Cecilia Wikström | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Piotr Borys, Eva Lichtenberger | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Pablo Arias Echeverría | |||
PROCEDŪRA
Pavadinimas | Būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai | |||
Nuorodos | COM(2011)0275 – C7-0127/2011 – 2011/0129(COD) | |||
Pateikimo Europos Parlamentui data | 18.5.2011 |
|
|
|
Atsakingi komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data | LIBE 7.6.2011 | FEMM 7.6.2011 |
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data | JURI 7.6.2011 |
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data | Teresa Jiménez-Becerril Barrio 12.7.2011 | Antonyia Parvanova 12.7.2011 |
|
|
51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
19.1.2012 | |||
Svarstymas komitete | 9.2.2012 | 20.3.2012 | 21.3.2012 | 30.5.2012 |
Priėmimo data | 10.7.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 79 1 1 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Jan Philipp Albrecht, Roberta Angelilli, Regina Bastos, Edit Bauer, Mario Borghezio, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Edite Estrela, Monika Flašíková Beňová, Hélène Flautre, Kinga Gál, Iratxe García Pérez, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Zita Gurmai, Mikael Gustafsson, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Timothy Kirkhope, Constance Le Grip, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu, Anthea McIntyre, Louis Michel, Claude Moraes, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Antonyia Parvanova, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Renate Sommer, Rui Tavares, Britta Thomsen, Nils Torvalds, Kyriacos Triantaphyllides, Wim van de Camp, Axel Voss, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Anna Záborská, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Alexander Alvaro, Minodora Cliveti, Anna Maria Corazza Bildt, Cornelis de Jong, Leonidas Donskis, Dimitrios Droutsas, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Monika Hohlmeier, Stanimir Ilchev, Mojca Kleva, Ádám Kósa, Marek Henryk Migalski, Raül Romeva i Rueda, Kārlis Šadurskis, Marco Scurria, Salvador Sedó i Alabart, Bogusław Sonik, Michèle Striffler | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Nadja Hirsch, Elisabeth Morin-Chartier | |||
Pateikimo data | 18.7.2012 | |||