Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0264/2012

30.7.2012

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas

( COM(2011)0540 – C7‑0235/2011 – 2011/0238(COD) )

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Krišjānis Kariņš

PR_COD_1amCom

TURINYS

Puslapis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  24

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ  26

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ  40

PROCEDŪRA  51

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas

( COM(2011)0540 – C7‑0235/2011 – 2011/0238(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0540),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0235/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Liuksemburgo Deputatų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–   atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2012 m. birželio 5 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones ( A7-0264/2012 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[2]*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[4],

kadangi:

(1)  Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių nuo 2012 m. sausio 1 d. ▌ informuoti Komisiją apie visus savo naujus ir galiojančius dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis energijos srityje. Komisija turėtų sudaryti galimybę visoms kitoms valstybėms narėms susipažinti su šia informacija tinkama forma, atsižvelgdama į tai, kad reikia apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją;

(2)  pagal Europos Sąjungos ▌sutarties 4 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas Sutartimis ar Sąjungos institucijų aktais nustatytų pareigų vykdymas. Todėl valstybės narės turėtų vengti Sąjungos teisės ir tarptautinių susitarimų, sudarytų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, nesuderinamumo arba turėtų jį pašalinti;

(3)  siekiant energijos vidaus rinka veiktų tinkamai, į Sąjungą importuojama energija turėtų būti visapusiškai reglamentuojama taisyklėmis, kuriomis sukuriama energijos vidaus rinka. Dėl netinkamai veikiančios energijos vidaus rinkos Sąjunga atsiduria pažeidžiamoje ir nepalankioje pozicijoje energijos tiekimo saugumo atžvilgiu, ir dėl to sumažėja jos galima nauda Europos vartotojams ir pramonei. Didelis valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimų skaidrumas leistų Sąjungai solidariai imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų užtikrintas tokių susitarimų suderinamumas su Sąjungos teise ir veiksmingai užtikrintas energijos tiekimo saugumas. Toks skaidrumas taip pat būtų naudingas siekiant glaudesnio Sąjungos vidaus bendradarbiavimo išorės santykių energetikos srityje ir ilgalaikių Sąjungos politikos tikslų, susijusių su energetika, klimatu ir energijos tiekimo saugumu;

(4)  todėl turėtų būti nustatytas naujas keitimosi informacija mechanizmas. Jis turėtų būti taikomas tik tarpvyriausybiniams susitarimams, turintiems poveikį energijos vidaus rinkai arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, nes šios dvi sritys itin glaudžiai susijusios. Už pirminį vertinimą, ar tarpvyriausybinis susitarimas arba kitas tekstas, kuris aiškiai nurodomas tarpvyriausybiniame susitarime, turi poveikį energijos vidaus rinkai ar energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, turėtų būti atsakingos valstybės narės; jei kyla abejonių, valstybė narė turėtų konsultuotis su Komisija. Iš esmės susitarimai, kurie jau nebegalioja arba yra nebetaikomi, neturi poveikio energijos vidaus rinkai ar energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, todėl šis keitimosi informacija mechanizmas jiems neturėtų būti taikomas. Naujasis keitimosi informacija mechanizmas turėtų apimti pirmiausia visus tarpvyriausybinius susitarimus, kurie turi poveikį dujų, naftos arba elektros tiekimui per pastoviąją infrastruktūrą arba kurie turi poveikį į Sąjungą importuojamos energijos kiekiui ▌;

(5)  keitimosi informacija mechanizmas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, apie kuriuos visa apimtimi turi būti pranešta Komisijai remiantis kitais Sąjungos teisės aktais. Tačiau tas atleidimas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams su trečiosiomis šalimis, kurie turi poveikį dujų infrastruktūros vystymui ir naudojimui bei dujų tiekimui, ir apie kuriuos turi būti pranešta Komisijai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ▌[5] 13 straipsnio 6 dalies a punktą. Apie tokius susitarimus turėtų būti pranešama pagal šiame sprendime išdėstytas taisykles. Siekiant išvengti dubliavimosi, reikėtų laikyti, kad, pateikus pranešimą pagal šį sprendimą, įvykdoma Reglamento (ES) Nr. 994/2010 13 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta pareiga;

(6a)  šis sprendimas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams tais klausimais, kurie reglamentuojami Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi;

(7)  šiuo sprendimu nesukuriama pareigų komercinių ūkio subjektų susitarimų atžvilgiu. Tačiau juo neužkertamas kelias tam, kad valstybės narės savanoriškai praneštų Komisijai apie komercinius susitarimus, kurie aiškiai nurodomi tarpvyriausybiniuose susitarimuose▌. Be to, kadangi komerciniuose susitarimuose gali būti reguliuojamojo pobūdžio nuostatų, komercinės veiklos vykdytojai, vedantys derybas dėl komercinių susitarimų su trečiųjų šalių veiklos vykdytojais, turėtų turėti galimybę konsultuotis su Komisija, kad išvengtų galimų prieštaravimų Sąjungos teisei;

(8)  valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visus galiojančius ▌tarpvyriausybinius susitarimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie įsigaliojo ar taikomi laikinai, kaip apibrėžta Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 25 straipsnyje, ir visus naujus tarpvyriausybinius susitarimus;

(9)  didesnis būsimų tarpvyriausybinių susitarimų, dėl kurių bus deramasi arba dėl kurių deramasi, skaidrumas galėtų prisidėti prie valstybių narių požiūrio į tokius susitarimus nuoseklumo, atitikties Sąjungos teisei bei energijos tiekimo saugumo Sąjungoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti Komisijai apie derybas dėl naujų tarpvyriausybinių susitarimų arba galiojančių tarpvyriausybinių susitarimų pakeitimų. Jei valstybės narės pasirenka tokią galimybę, Komisija turėtų būti reguliariai informuojama apie derybų pažangą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pakviesti Komisiją dalyvauti derybose kaip stebėtoją.

Komisija taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti kaip stebėtoja savo prašymu, jei tam pritaria atitinkama valstybė narė. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos padėti joms derybose su trečiosiomis šalimis. Tokiu atveju Komisija turėtų turėti galimybę teikti konsultacijas, kaip išvengti nesuderinamumo su Sąjungos teise, ir atkreipti dėmesį į Sąjungos energetikos politikos tikslus ir valstybių narių solidarumo principą;

(9a)  Komisija turėtų įvertinti galiojančių tarpvyriausybinių susitarimų suderinamumą su Sąjungos teise. Jei tie susitarimai nesuderinami su Sąjungos teise, valstybės narės turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų rastas tinkamas sprendimas siekiant pašalinti nustatytą nesuderinamumą;

(10)  siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir išvengti galimų prieštaravimų Sąjungos teisei, tuo atveju, jei valstybės narės ketina pradėti derybas dėl naujo tarpvyriausybinio susitarimo su trečiąja šalimi, jos turėtų turėti galimybę pranešti apie tai Komisijai prieš derybų pradžią arba jų eigoje. Jei valstybė narė, kuri derasi ▌dėl tarpvyriausybinio susitarimo, pranešė Komisijai prieš užbaigdama derybas ir pateikė jai to tarpvyriausybinio susitarimo projektą, Komisija turėtų turėti galimybę pranešti tai valstybei narei savo nuomonę apie susitarimo, dėl kurio deramasi, suderinamumą su Sąjungos teise. Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 258 straipsniu, turi teisę pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, jei ji mano, kad valstybė narė pažeidė savo pareigas pagal SESV;

(11)  visi galutiniai ratifikuoti tarpvyriausybiniai susitarimai, kuriems taikomas šis sprendimas, turėtų būti perduoti Komisijai, kad ši galėtų informuoti visas kitas valstybes nares;

(12)  Komisija turėtų sudaryti galimybę visoms kitoms valstybėms narėms saugiu elektroniniu būdu susipažinti su visa jos gaunama informacija. Komisija turėtų paisyti valstybių narių prašymų užtikrinti jai pateiktos informacijos ▌konfidencialumą. Tačiau prašymai laikytis konfidencialumo neturėtų apriboti pačios Komisijos prieigos prie konfidencialios informacijos, nes Komisijai reikia turėti išsamią informaciją, kad ji galėtų atlikti vertinimą. Komisija turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas konfidencialumo išlygos taikymas. Prašymais laikytis konfidencialumo neturėtų būti daromas poveikis teisei susipažinti su dokumentais, kaip numatyta 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl visuomenės teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[6];

(12a)  jei valstybė narė mano, kad tarpvyriausybinis susitarimas yra konfidencialus, ji turėtų pateikti Komisijai jo santrauką, kad su šia santrauka galėtų susipažinti kitos valstybės narės;

(13)  nuolatinis keitimasis informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus Sąjungos lygiu turėtų padėti išvystyti geriausią praktiką. Remdamasi tais geriausios praktikos pavyzdžiais, Komisija, atitinkamais atvejais bendradarbiaudama su Europos išorės santykių tarnyba (toliau – EIVT) Sąjungos išorės politikos klausimais, turėtų parengti neprivalomas standartines nuostatas, kurios galėtų būti vartojamos valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpvyriausybiniuose susitarimuose. Vartojant tokias standartines nuostatas turėtų būti siekiama išvengti tarpvyriausybinių susitarimų prieštaravimų Sąjungos teisei, visų pirma konkurencijos teisei ir energijos vidaus rinkos taisyklėms, taip pat Sąjungos sudarytiems tarptautiniams susitarimams. Jos turėtų būti neprivalomos, ir turėtų būti numatyta galimybė jų turinį pritaikyti pagal konkrečias aplinkybes;

(13a)  įvertinusios esamą energijos vidaus rinką ir Sąjungos energetikos politikos tikslus, valstybės narės, vesdamos derybas dėl tarpvyriausybinių susitarimų energijos srityje, darančių poveikį Sąjungos energetikos politikai, turėtų deramai atsižvelgti į tuos tikslus;

(14)  užtikrinant, kad abi pusės daugiau žinotų apie galiojančius ir naujus tarpvyriausybinius susitarimus, turėtų būti padedama geriau koordinuoti valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Komisijos veiksmus energetikos srityje. Toks geresnis koordinavimas turėtų padėti valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti privalumais, susijusiais su politine ir ekonomine Sąjungos įtaka, ir sudaryti galimybę Komisijai siūlyti problemų, nustatytų tarpvyriausybinių susitarimų srityje, sprendimus;

(14a)   Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimui ir jį skatinti, kad būtų sustiprintas bendras strateginis Sąjungos vaidmuo pasitelkus tvirtą ir veiksmingą suderintą požiūrį į gamybos, tranzito ir vartojimo šalis;

(15)  keitimosi informacija mechanizmu, įskaitant vertinimus, kuriuos valstybės narės turi atlikti jį įgyvendindamos, nedaromas poveikis Sąjungos taisyklių dėl pažeidimų, valstybės pagalbos ir konkurencijos taikymui;

▌

(15a)  Komisija turėtų įvertinti, ar šis sprendimas yra pakankamas ir veiksmingas užtikrinant tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei ir valstybių narių veiksmų, susijusių su tarpvyriausybiniais energetikos susitarimais, aukšto lygio tarpusavio koordinavimą;

(15b)  kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija keistųsi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos srities susitarimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio sprendimo poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis  

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo sprendimu nustatomas valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos susitarimus, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, mechanizmas, siekiant užtikrinti optimalų energijos vidaus rinkos veikimą.

2.  Šis sprendimas netaikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, kuriems visa apimtimi pagal Sąjungos teisę jau taikomos kitos konkrečios pranešimo procedūros.

Nepaisant pirmos pastraipos, šis sprendimas taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, apie kuriuos Komisijai ▌turi būti pranešama pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 13 straipsnio 6 dalies a punktą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  tarpvyriausybinis susitarimas – teisiškai privalomas vienos ar kelių valstybių narių susitarimas su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, darantis poveikį energijos vidaus rinkos veikimui ar funkcionavimui arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, arba, jei toks teisiškai privalomas susitarimas apima ir kitus klausimus – tik tos nuostatos, kurios susijusios su energija, įskaitant toms su energija susijusioms nuostatoms taikomas bendrąsias nuostatas;

2)   galiojantis tarpvyriausybinis susitarimas – tarpvyriausybinis susitarimas, įsigaliojęs arba laikinai taikomas iki šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija

1.  Valstybės narės iki ...[7]* pateikia Komisijai visus galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus, įskaitant tų susitarimų priedus ir pakeitimus. Jei tuose galiojančiuose tarpvyriausybiniuose susitarimuose aiškiai nurodomi kiti tekstai, valstybės narės pateikia Komisijai ir tuos kitus tekstus, jei juose yra nuostatų, darančių poveikį energijos vidaus rinkos veikimui arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje. Tačiau ta pareiga netaikoma komercinių ūkio subjektų susitarimams.

Taikant šią dalį laikoma, kad galiojantys tarpvyriausybiniai susitarimai, apie kuriuos jau pranešta Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 13 straipsnio 6 dalies a punktą šio sprendimo įsigaliojimo dieną, jau yra pateikti, su sąlyga, kad tas pranešimas atitinka pirmos pastraipos reikalavimus. Valstybės narės iki ... * praneša Komisijai, ar kuri nors iš tokių tarpvyriausybinių susitarimų dalis laikytina konfidencialia ir ar pateikta informacija galima dalytis su kitomis valstybėmis narėmis.

Jei, remiantis šia dalimi, valstybė narė praneša Komisijai apie galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus, kuriems taip pat taikomas Reglamento (ES) Nr. 994/2010 13 straipsnio 6 dalies a punktas, laikoma, kad tame straipsnyje nustatyta pareiga pranešti yra įvykdyta.

1a.  Jei, atlikus pirmąjį vertinimą, Komisijai kyla abejonių dėl pagal 1 dalį jai pateiktų susitarimų suderinamumo su Sąjungos teise, visų pirma Sąjungos konkurencijos teise bei teisės aktais dėl energijos vidaus rinkos, Komisija per 9 mėnesius nuo tų susitarimų pateikimo atitinkamai informuoja atitinkamas valstybes nares.

2.  Prieš derybas su trečiąja šalimi dėl tarpvyriausybinio susitarimo arba dėl galiojančio tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimo ar jų metu valstybė narė gali raštu informuoti Komisiją apie derybų tikslus ir nuostatas, dėl kurių deramasi, taip pat pateikti bet kokią kitą svarbią informaciją Komisijai. Jei valstybė narė pateikia Komisijai tokį pranešimą apie derybas, ta valstybė narė reguliariai praneša Komisijai apie derybų eigą.

Atitinkama valstybė narė nurodo Komisijai, ar pagal pirmą pastraipą pateikta informacija galima dalintis su visomis kitomis valstybėmis narėmis. Jei informacija dalintis galima, Komisija sudaro galimybę visoms valstybėms narėms saugiu elektroniniu būdu susipažinti su jos gauta informacija, išskyrus pagal 3a straipsnį nustatytas konfidencialias dalis.

2a.  Jei valstybė narė pateikia Komisijai pranešimą apie derybas, kaip numatyta 2 dalyje, Komisija gali jai teikti patarimus, kaip išvengti tarpvyriausybinio susitarimo arba galiojančio tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimo, dėl kurio deramasi, nesuderinamumo su Sąjungos teise.

3.  Ratifikavus tarpvyriausybinį susitarimą arba tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimą, atitinkama valstybė narė tarpvyriausybinį susitarimą arba jo pakeitimą, įskaitant susitarimo arba jo pakeitimo priedus, pateikia Komisijai.

Jei tarpvyriausybiniame susitarime arba tarpvyriausybinio susitarimo pakeitime aiškiai nurodomi kiti tekstai, valstybės narės pateikia ir tuos kitus tekstus, jei juose yra nuostatų, darančių poveikį energijos vidaus rinkos veikimui arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje. Tačiau ta pareiga netaikoma komercinių ūkio subjektų susitarimams.

4.  Nedarant poveikio šio straipsnio 5 daliai ir 3a straipsniui, Komisija sudaro galimybę visoms kitoms valstybėms narėms saugiu elektroniniu būdu susipažinti su jos pagal 1 ir 3 dalis gautais dokumentais.

5.  Jei valstybė narė pagal 3a straipsnį nurodo Komisijai nesuteikti galimybės kitoms valstybėms narėms susipažinti su galiojančiu tarpvyriausybiniu susitarimu, galiojančio tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimu arba nauju tarpvyriausybiniu susitarimu, ji pateikia perduotos informacijos santrauką. Toje santraukoje nurodoma bent ši informacija apie atitinkamą susitarimą ar pakeitimą:

a)   dalykas,

b)   tikslas ir taikymo sritis,

c)   galiojimo trukmė,

d)   susitariančiosios šalys, ir

e)   informacija apie pagrindinius aspektus.

Komisija sudaro galimybę visoms kitoms valstybėms narėms elektroniniu būdu susipažinti su santraukomis.

3a straipsnis

Konfidencialumas

1.  Valstybė narė, teikdama informaciją Komisijai pagal 3 straipsnio 1–4 dalis, gali nurodyti, ar kuri nors informacijos – komercinės ar kitos informacijos – dalis, kurią atskleidus būtų padaryta žala susijusių šalių veiklai, turi būti laikoma konfidencialia, ir ar suteikta informacija gali būti dalijamasi su kitomis valstybėmis narėmis. Komisija laikosi tokių nurodymų.

2.  Prašymai laikytis konfidencialumo pagal šį straipsnį neriboja pačios Komisijos prieigos prie konfidencialios informacijos. Komisija užtikrina, kad prieiga prie konfidencialios informacijos būtų suteikiama tik Komisijos tarnyboms, kurioms neabejotinai būtina susipažinti su turima informacija.

4 straipsnis

Komisijos pagalba

Jei valstybė narė pagal 3 straipsnio 2 dalį praneša Komisijai apie derybas su trečiąja šalimi, ta valstybė narė gali paprašyti Komisijos pagalbos tose derybose ▌.

Atitinkamos valstybės narės prašymu arba Komisijos prašymu ir gavus atitinkamos valstybės narės raštišką sutikimą Komisija derybose gali dalyvauti kaip stebėtoja.

Jei Komisija dalyvauja derybose kaip stebėtoja, ji gali atitinkamai valstybei narei teikti patarimus, kaip išvengti tarpvyriausybinio susitarimo ar jo pakeitimo, dėl kurio deramasi, nesuderinamumo su Sąjungos teise.

5 straipsnis

Suderinamumo vertinimas

1.  Jei valstybė narė, vedanti derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo arba dėl galiojančio tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimo, savo pačios vertinimu yra nepajėgi padaryti tvirtos išvados, ar tarpvyriausybinis susitarimas arba jo pakeitimas, dėl kurio deramasi, yra suderinamas su Sąjungos teise, ji, prieš užbaigdama derybas, praneša apie tai Komisijai ir pateikia jai atitinkamo susitarimo ar jo pakeitimo projektą kartu su visais jų priedais.

2.  Komisija per keturias savaites nuo susitarimo ar jo pakeitimo projekto, įskaitant visus priedus, gavimo atitinkamai valstybei narei praneša apie abejones, kurių ji gali turėti dėl tarpvyriausybinio susitarimo ar jo pakeitimo projekto suderinamumo su Sąjungos teise. Jei Komisija per tą laikotarpį atsakymo nepateikia, laikoma, kad Komisija prieštaravimų neturi.

3.  Jei Komisija praneša valstybei narei, kad jai kyla abejonių dėl tarpvyriausybinio susitarimo ar jo pakeitimo projekto suderinamumo su Sąjungos teise pagal 1 dalį, ji praneša apie savo nuomonę atitinkamai valstybei narei per 10 savaičių nuo atitinkamo susitarimo ar jo pakeitimo projekto, įskaitant jų priedus, gavimo dienos (toliau – nagrinėjimo laikotarpis). Atitinkamai valstybei narei pritarus, nagrinėjimo laikotarpis gali būti pratęstas. Jei Komisija per nagrinėjimo laikotarpį nuomonės nepateikia, laikoma, kad Komisija prieštaravimų neturi.

4.  Jei aplinkybės tai pateisina, 1 ir 2 dalyse nurodyti laikotarpiai sutrumpinami suderinus tai su Komisija.

6 straipsnis

Valstybių narių veiksmų tarpusavio koordinavimas

▌Komisija sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių veiksmų tarpusavio koordinavimui ir jį skatina, kad būtų galima:

a)  peržiūrėti pokyčius, susijusius su tarpvyriausybiniais susitarimais, ir siekti Sąjungos išorės santykių energetikos srityje su gamybos, tranzito ir vartojimo šalimis nuoseklumo ir darnos;

b)  nustatyti bendras problemas, susijusias su tarpvyriausybiniais susitarimais, ir apsvarstyti, kokių tinkamų veiksmų būtų galima imtis toms problemoms spręsti, taip pat atitinkamais atvejais pasiūlyti sprendimų;

c)  geriausios praktikos ir konsultacijų su valstybėmis narėmis pagrindu parengti neprivalomas standartines nuostatas, kurios, jei būtų taikomos, labai pagerintų būsimų tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei;

ca)  atitinkamais atvejais remti daugiašalių tarpvyriausybinių susitarimų, kurie apima kelias valstybes nares ar visą Sąjungą, rengimą.

▌

8 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.  Komisija ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. pateikia šio sprendimo taikymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.  Ataskaitoje visų pirma įvertinama, kokiu mastu šiuo sprendimu skatinama tarpvyriausybinių susitarimų atitiktis Sąjungos teisei ir valstybių narių veiksmų, susijusių su tarpvyriausybiniais susitarimais, aukšto lygio tarpusavio koordinavimas. Joje taip pat įvertinamas šio sprendimo poveikis valstybių narių deryboms su trečiosiomis šalimis ir tai, ir ar šio sprendimo taikymo sritis bei jame nustatytos procedūros yra tinkamos.

3.  Po pirmos ataskaitos pateikimo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Komisija kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitas apie informaciją, gautą pagal 3 straipsnį, deramai atsižvelgdama į šio sprendimo nuostatas dėl konfidencialumo.

9 straipsnis  

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

10 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

AIŠKINAMOJI DALIS

Tvarus ir patikimas energijos tiekimas itin svarbus skatinant nuspėjamą ekonominę aplinką piliečiams ir Europos Sąjungos pramonės sektorių. Geriausias būdas energijos tiekimui užtikrinti – tai veikianti energijos vidaus rinka. Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu tęsiamos ES pastangos išlaisvinti energijos rinką. Daugelis valstybių narių atsiejo energijos gamybą nuo perdavimo, tai leido naujiems dalyviams patekti į energijos tiekimo rinką. Trečiasis energetikos paketas pašalino kliūtis patekimui į energijos rinką ir žymiai padidino jos likvidumą. Nors antrąjį ir trečiąjį energetikos paketus dar reikia visapusiškai įgyvendinti, valstybėse narėse, kurios juos įgyvendino, jau yra teigiamų rezultatų. Vis dėlto išlieka pažeidžiamumas išorės veiksniams: ES importuoja per 60 % dujų ir per 80 % naftos. Deja, importo apimtis turi tendenciją didėti.

Po 2009 m. dujų tiekimo krizės daug buvo padaryta siekiant pagerinti energijos tiekimo saugumą į ES energijos rinką. Dujų krizė parodė Europos Sąjungos energijos tiekimo sistemų pažeidžiamumą. Greitas Reglamento Nr. 994/2010 priėmimas suteikė Sąjungai tam tikras kovos prieš dujų tiekimo nutraukimą priemones ateityje. Dujų krizė parodė ES dujų tiekimo sistemos trūkumus ir silpnas vietas, jau buvo imtasi pradinių veiksmų jiems pašalinti. Tačiau išlieka uždavinys užtikrinti saugų tiekimą konkurencingomis kainomis Europos vartotojams. Valstybių narių tarpvyriausybiniai susitarimai su trečiosiomis šalimis energetikos srityje – tai vienas iš tokių uždavinių.

Kaip įtvirtinta Europos Sąjungos Sutartyje, Sąjungos energetikos politika siekiama užtikrinti energijos rinkos veikimą ir saugumą. Laikas nuo laiko valstybės narės sudaro sutartis su trečiosiomis šalimis, kurios galėtų turėti poveikį tinkamam vidaus energijos rinkos veikimui. Nors dažniausiai energijos tiekimo sutartys sudaromos tarp komercinių įmonių, kartais prašoma valstybės narės paramos tarpvyriausybinio susitarimo pavidalu. Šiais atvejais paprastai kalbama apie dujų perdavimo infrastruktūros plėtrą, kuriai reikia didelių investicijų. Siekiant garantuoti trečiosios šalies tiekėjams teisinio režimo nuspėjamumą ir stabilumą, sudaromas tarpvyriausybinis susitarimas. Tačiau negalima atmesti to, kad kartais trečiosios šalies tikslas – įpareigoti valstybę narę garantuoti komercinę sutartį arba užtikrinti monopolistinę poziciją energijos tiekime naudojant tam tikrą infrastruktūrą.

Siekiant išvengti vidaus rinkos taisyklių energetikos srityje pažeidimo, reikalingas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas ryšium su tarpvyriausybiniais susitarimais energetikos srityje. Valstybės narės turėtų dalytis informacija apie tokius tarpvyriausybinius susitarimus, o Komisijai turi būti pranešama apie galiojančius susitarimus ir vykstančias derybas. Komisija gali suteikti valstybėms narėms ekspertines žinias ir koordinuoti bendras pastangas, skirtas užtikrinti tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį vidaus rinkos taisyklėms. Todėl būtina, kad apie tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, turinčius poveikį energijos vidaus rinkai, būtų pateikiami Komisijai nagrinėti. Siekiant išvengti informacijos Komisijai dubliavimosi, reikėtų pabrėžti, kad nereikia informuoti apie tarpvyriausybinius susitarimus, apie kuriuos jau buvo pranešta pagal Reglamento Nr. 994/2010 nuostatas, ir atvirkščiai.

Kaip parodo patirtis, Komisijos įtraukimas į derybas su trečiosiomis šalimis gali turėti teigiamą poveikį derybų rezultatui. Štai todėl reikia skatinti Komisijos dalyvavimą derybose. Komisijos dalyvavimas padėtų užtikrinti rezultatą, kuris atitinka vidaus rinkos taisykles, tokiu būdu bendrovės būtų užtikrintos, kad jų konkreti sutartis atitinka ES teisę. Bendrovėms reikia užtikrinti, kad tarpvyriausybinis susitarimas nepažeidžia ES teisės, ir kad jam nebus taikoma pažeidimo procedūra, kurios pasekmės gali daug kainuoti susijusiai bendrovei. Aktyvesnis Komisijos įtraukimas paskatintų atitiktį ES vidaus rinkos taisyklėms ir užtikrintų daugiau teisinio aiškumo rinkos dalyviams.

Reikėtų pabrėžti, kad valstybės narės gali atsižvelgti į neprivalomas Komisijos parengtas rekomendacijas. Šio pasiūlymo tikslas – padidinti valstybių narių energetikos srityje sudaromų tarpvyriausybinių susitarimų skaidrumą ir užtikrinti, kad valstybės narės informuojamos apie susitarimo atitiktį vidaus rinkos taisyklėms arba jų pažeidimą. Komisija turės parengti standartines nuostatas, kurias valstybės narės bus skatinamos naudoti. Šiomis nuostatomis užtikrinama, kad tarpvyriausybinis susitarimas nepažeidžia ES teisės.

Šis teisės aktas neturėtų būti taikomas komercinių ūkio subjektų susitarimams, išskyrus tuos atvejus, kai šie komerciniai susitarimai sudaro tarpvyriausybinio susitarimo dalį. Paprastai bendrovės neįtraukiamos į susitarimus tarp šalių, tačiau atsižvelgiant į šios verslo šakos ypatumus energetikos srityje veikiančios įmonės gali būti tarpvyriausybinio susitarimo dalimi. Pasiūlymas atitinkamai užtikrina, kad šis sprendimas neturėtų poveikio bendrovių kasdieniniam verslui. Be to, siekiant užtikrinti, kad komercinė informacija nebūtų perduodama kitoms valstybėms narėms, reikėtų toliau patikslinti, kokia informacija gali būti žymima kaip konfidenciali. Tai užtikrintų bendrovėms atitinkamą saugumą.

Susitarimai bendros Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos srityje turi atitikti Sąjungos teisę. Valstybės narės raginamos imtis reikalingų priemonių siekiant pašalinti nesuderinamumus, nustatytus tarpvyriausybiniuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis energetikos srityje. Tai būtina norint užtikrinti tinkamą energijos vidaus rinkos veikimą ir saugumą Europoje.

7.2.2012

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas

(COM(2011) 0540 – C7‑0235/2011 – 2011/0238(COD) )

Nuomonės referentė: Marietta Giannakou

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Europos Sąjunga labai priklausoma nuo energijos importo. Importuojama daugiau kaip 50 proc. visos ES energijos, o importuojamų dujų ir naftos dalis yra dar didesnė. Taigi ES energetinis saugumas yra pažeidžiamas dėl tiekimo iš kitų negu ES šalių sutrikimų.

Energetinis saugumas taip pat yra labai svarbus ES strateginių interesų požiūriu. Didinant ES energetinį saugumą būtų sustiprintas ES strateginis vaidmuo ir užsienio politikos pajėgumai. Tarpvyriausybiniais susitarimais gali būti remiamas ES tikslas didinti energijos tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairovę, ypač ieškoti tiekimo šaltinių Juodosios jūros regione, Viduržemio jūros rytiniame regione ir Vidurinėje Azijoje.

Be to, energijos importas sudaro 6 proc. viso ES importo – tai didelės ES ekonomikos išlaidos ir rizika. ES ir valstybės narės turėtų būti suinteresuotos tuo, kad išorės santykiai energetikos srityje būtų reguliuojami tarpvyriausybiniais susitarimais ir kad valstybėms narėms bei Komisijai keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais būtų sustiprinami valstybių narių derybiniai pajėgumai ir didžiulė vidaus rinka. Todėl tarpvyriausybiniai susitarimai, ypač jeigu valstybės narės juos tinkamai koordinuoja, galėtų padidinti ES konkurencingumą.

Keičiantis informacija dėl tarpvyriausybinių susitarimų su Komisija taip pat būtų užtikrinama, kad atskirais susitarimais, kuriuos pasirašė valstybės narės, būtų remiamos Bendrijos teisės, pvz., vidaus rinkos teisės aktų, nuostatos ir jų būtų laikomasi, taip pat būtų laikomasi daugelio kitų galiojančių tarptautinių susitarimų ir iniciatyvų, kaip antai Energijos bendrijos sutarties, Europos kaimynystės politikos, ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, keturių ES ir Rusijos bendrų erdvių, daugiašalių susitarimų su Vidurinės Azijos ir Juodosios jūros regiono šalimis ir tokių būsimų susitarimų, kaip planuojamas naujas ES ir Rusijos susitarimas (ypač su energetika susijusiais klausimais), nuostatų.

Be to, atskiri tarpvyriausybiniai susitarimai suteikia galimybę skatinti ES politiką, susijusią su pagarba žmogaus teisėms, demokratija, geru valdymu, teisine valstybe ir socialiniu dialogu, klimato kaita, aplinkos apsauga, energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąja energija. Užtikrinus daugiau stabilumo ir nuspėjamumo šiais susitarimais taip pat turėtų būti skatinama taika kaimyniniuose regionuose.

PAKEITIMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl sprendimo

12 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl sprendimo

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 straipsnio 1 punktas

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnio 3 dalis

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnis

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio 1 dalies a punktas

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio 1 dalies b punktas

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio 1 dalies c punktas

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 straipsnis

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 straipsnis

PROCEDŪRA

30.1.2012

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas

(COM(2011) 0540 – C7‑0235/2011 – 2011/0238(COD) )

Nuomonės referentas: Yannick Jadot

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Atsižvelgiant į tai, kad ES dar gana ilgą laiką energijos importuos daugiau negu jos eksportuos, Komisijos prekybos politika turi užtikrinti palankias sąlygas energijos produktų prekybai. Komisijai siekti šio tikslo padeda valstybės narės, sudarydamos tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurie dažnai taip pat susiję su prekybos sąlygomis ir investicijomis į pastoviąją energijos infrastruktūrą. Nors atsižvelgiant į šiuos aspektus būtų galima pagrįsti, kodėl reikėtų į sprendimo teisinį pagrindą įtraukti SESV 207 straipsnį, reikia pripažinti, kad sprendimo tikslas yra, visų pirma, nustatyti keitimosi informacija sistemą, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, didinti tvarumą ir energijos tiekimo patikimumą, todėl sprendimas grindžiamas SESV 194 straipsniu. Taigi, energetikos srities keitimosi informacija mechanizmo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatymas visų pirma naudingas Europos energetikos politikos tikslų požiūriu.

Siūloma valstybių narių keitimosi informacija sistema ir koordinuota Europos Komisijos parama sustiprins vidaus rinką, nes bus užtikrintas teisingas tokių teisės aktų kaip trečiasis energetikos paketas įgyvendinimas. Pasiūlymas yra priemonė, padėsianti sumažinti spaudimą valstybėms narėms, kai jos pasirašo tarpvyriausybinius susitarimus, daryti reglamentavimo nuolaidas, nesuderinamas su ES teise. Geresnis informuotumas ir žinios apie reglamentavimo pokyčius taip pat padės formuoti Komisijos prekybos politiką, taikomą didžiosioms energiją tiekiančioms valstybėms, pvz., Rusijai.

Be to, jis gali padėti padidinti tiekimo ES saugumą, nes bus koordinuojamos valstybių narių pastangos per derybų procesus. Sprendimas padės įgyvendinti solidarumo mechanizmus, numatytus dujų tiekimo saugumo reguliavimo aktuose, nes bus informuojama apie importuojamos energijos kiekį ir šaltinius, kad tiekimo saugumas būtų užtikrintas visoms ES valstybėms narėms. Antra, sprendimu bus padidintas energetinis saugumas, nes bus užtikrinta, kad visi susitarimai būtų visiškai suderinami su Sąjungos energijos vidaus rinka ir ES teise, todėl bus nustatyta stabili teisinė sistema, kurios reikia investicijoms. Tai taip pat svarbu atsižvelgiant į ES kompetenciją prekybos ir investicijų politikos srityje. Atsižvelgiant į tai, kad ES išleidžia daugiau kaip 400 mlrd. EUR per metus energijos importui, būtina mažinti ES iš užsienio importuojamos energijos apimtis ir didinti jos geopolitinį nepriklausomumą ir energetinį saugumą. Siūlomas keitimosi informacija mechanizmas ir tuo pačiu metu dedamos valstybių narių pastangos siekiant tikslo sutaupyti bent 20 proc. energijos sumažins iš ES ekonomikos į energiją gaminančias šalis pervedamas lėšas bent 50 mlrd. EUR ir padidins ES energetinį saugumą.

Keitimosi informacija mechanizmas taip pat turėtų padidinti tvarumą, nes investavimo į energetikos sritį sprendimai bus derinami su ilgalaikiais ES klimato ir energijos srities tikslais ir bus išvengta energijos transportavimo infrastruktūros dubliavimosi. Toks dubliavimasis, atsižvelgiant į ilgą investavimo ciklą ir infrastruktūros gyvavimo laiką, ne tik gali padaryti veiklą neefektyvią ir lemti pernelyg didelį pasikliovimą iškastinio kuro pajėgumais, kurių ateityje, siekiant tvarios ES ekonomikos, bus per daug, bet ir yra ekonomiškai nenaudingas, nes sudaro papildomų išlaidų. Tą Europos Parlamentas jau priminė B. Bendtseno pranešime[8], kuriame teigiama, kad siekiant didinti tiekimo saugumą svarbiausia taupyti energiją, nes, jei būtų pasiektas tikslas sutaupyti 20 proc. energijos, nebereikėtų tiek energijos, kiek jos galėtų tiekti penkiolika Nabucco vamzdynų. Galiausiai turi būti siekiama to, kad visų valstybių narių įmonės ir vartotojai galėtų naudotis tvariu ir patikimu energijos tiekimu prieinamomis kainomis.

Pateikiamais pakeitimais remiamas Komisijos pasiūlymas šiuo tikslu ir išsaugoma valstybių narių autonomija derybose dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis.

Derybų dėl tarpvyriausybinių susitarimų nuostatų atitikties patikrinimas ex ante yra pats veiksmingiausias būdas sukurti reikiamą tikrumą, atsižvelgiant į sutarčių atitiktį ES teisei ir ilgalaikiams politikos tikslams. Kad jis būtų veiksmingas, turi būti nustatyta, jog Komisija vertina naujus susitarimus, kol jie dar nepasirašyti. Jei valstybės narės pačios turi užtikrinti teisinę atitiktį, taip pat didesnį tiekimo saugumą ir tvarumą, Komisijos pareiga parengti nuomonę, kurioje būtų pateiktas vertinimas ir po to pasiūlyti reikiami pakeitimai. Atitinkamai valstybei narei tos rekomendacijos turi būti pateiktos laiku, siekiant išvengti teisinio netikrumo, nesuderintų, netvarių ar prastai ekonominiu požiūriu pagrįstų sprendimų ir galimų pažeidimo procedūrų, kurias ateityje gali pradėti Komisija.

Laikantis tų pačių principų, Komisija turėtų įvertinti esamus susitarimus ir pateikti pastabų dėl nuostatų, galbūt nesuderinamų su ES teise, kad valstybės narės galėtų tinkamai iš naujo derėtis dėl tų susitarimų. Vis dėlto, nereikėtų numatyti jokio oficialaus esamiems ar naujiems susitarimams taikomo leidimo suteikimo proceso, nes tokiu atveju siūlomas sprendimas užkrautų pernelyg didelę naštą.

Siekiant išvengti nereikalingos naštos įmonėms ir valstybėms narėms, taip pat turėtų būti aišku, kad Komisija turės taikyti nuoseklų ir darnų metodą, pateikdama savo nuomonę, ypač klausimais, susijusiais su visomis ES teisinėmis nuostatomis. Bet kokios esamos ir būsimos išimtys, susijusios su trečiųjų šalių teise naudotis tinklais, turėtų būti įvertintos, atsižvelgiant į konkurencingumo politikos patikimą teisinę sistemą, ir suformuluotos taip, kad būtų naudingos visiems ES piliečiams, ypač energijos vartotojams, kurie turėtų gauti visokeriopos naudos iš liberalizuotos energijos rinkos. Tai turėtų būti laikoma siūlomo intensyvesnio keitimosi informacija tikslu.

PAKEITIMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl sprendimo

10 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl sprendimo

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 straipsnio 2 dalis

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 straipsnio 1 dalis

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 a straipsnis (naujas)

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio c punktas

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 a straipsnis (naujas)

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 straipsnio pavadinimas

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 straipsnio 1 a dalis (nauja)

PROCEDŪRA

PROCEDŪRA