Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0295/2012

1.10.2012

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose

(COM(2011) 0798 – C7‑0431/2011 – 2011/0364(COD) )

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Maria do Céu Patrão Neves

PR_COD_1amCom

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  15

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ  18

PROCEDŪRA  29

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose

(COM(2011) 798 – C7‑0431/2011 – 2011/0364(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0798),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7‑0431/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę ( A7-0295/2012 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Pagrindimas

Šioje konstatuojamojoje dalyje pateiktu bendro pobūdžio teiginiu pakenkiama moksliniam tikslumui, kuris yra būtinas norint taikyti papildomas apsaugos ir išsaugojimo priemones. Tokiu bendro pobūdžio teiginiu sukeliama neaiškumo, kai į vieną grupę įtraukiamos skirtingos rūšys – „plokštėtažiaunės žuvys, įskaitant ryklius, rajas ir spindulines rajas“. Netgi tarp 400 rūšių ryklių egzistuoja dideli biologinio našumo skirtumai.

Antroje dalyje taip pat yra bendro pobūdžio neapibrėžtumą sukeliančių teiginių – „neįtikėtinai išaugus ryklių produktų, visų pirma, pelekų, paklausai kai kurių populiacijų ryklius imta intensyviai žvejoti ir joms iškilo didelė išnykimo grėsmė“. Ryklių populiacijos, kurioms gresia išnykimas nėra nustatytos, o taip pat nėra aiškiai nurodyti laivynai, atsakingi už šią padėtį. Šis reglamentas taikomas tik jūriniuose vandenyse, kuriuose valstybės narės turi suverenumą arba jurisdikciją, žvejojantiems laivams ir laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava arba registruotiems valstybėje narėje.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, ES šalys bendrai pagal sugautų ryklių kiekį užima antrą vietą pasaulyje – 2009 m. jų laimikis sudarė 17 proc. pasaulyje sugaunamų deklaruotų ryklių. Didžiąją laimikio dalį sugauna Ispanijos ir Portugalijos laivynai, žvejojantys Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pagrindimas

Siūlomas pakeitimas paremtas 1 pakeitime pateiktu pagrindimu.

Dešimtis metų ES laivynas ryklius gaudė tikslingai ir (arba) kaip priegaudą daugumai rūšių netaikant laimikio apribojimų. Dėl tokios nereguliuojamos žvejybos labai sumažėjo daugelio populiacijų žuvų. Minimi skaičiai pateikiami leidinyje Dulvy et al., 2008, Aquat. Conserv. 18, 459-482 (IUCN Shark Specialist Group http://www.iucnssg.org/).

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

2 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pagrindimas

Melsvieji rykliai, kuriuos IUCN priskiria nykstančioms rūšims, ir atlantiniai pilkšvieji rykliai, kuriuos ji priskiria pažeidžiamoms rūšims, yra pagrindinės ES laivyno gaudomos ryklių rūšys, tačiau šios žvejybos tendencijos bet kuriuo metu galėtų keistis. ES laivynas veikia visuose pasaulio vandenynuose, žvejybos plotuose, kuriuose yra gaudomos ir kitos ryklių rūšys – šilkiniai rykliai, kuriuos IUCN priskiria nykstančioms rūšims, kūjagalviai rykliai, kuriuos IUCN priskiria pažeidžiamoms rūšims – o duomenų ir ataskaitų apie esamą padėtį trūksta. Kartu su melsvųjų ryklių ir atlantinių pilkšvųjų ryklių pelekais, kūjagalvių bei šilkinių ryklių pelekai taip pat yra laikomi vertingiausiais ryklių pelekų rinkoje. Reglamente apsiribojant nuoroda į vieną rūšį yra pakenkiama platesniam šio reglamento tikslui. Remiantis naujausiais duomenimis apie sugavimus (FAO, 2010 m.), 70 proc. ES sugaunamų ryklių sudaro melsvieji rykliai.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Pagrindimas

Esama kontrolės ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo problemų, susijusių su peleko ir skerdienos santykio taikymu, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, nes iškrovimas vienu metu tame pačiame uoste šių problemų neišsprendžia.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Pagrindimas

Tarybos išvadose aiškiai užsimenama apie Reglamentą Nr. 1185/2003 ir apie būtinybę keisti jame numatomas draudimui pašalinti pelekus taikomas išimtis.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Pagrindimas

Pastebimos vis stipresnės tarptautinio masto tendencijos, kuriomis pasisakoma už nenupjautų pelekų praktiką, siekiant uždrausti ryklių pelekų pašalinimą. JAV žvejybos subjektai, o neseniai ir aštuonios Centrinės Amerikos šalys (Belizas, Kosta Rika, Dominikos Respublika, El Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva ir Panama) patvirtino nenupjautų pelekų praktiką. Taivanas, dažnai kaltinamas dėl pelekų pjovimo praktikos, neseniai uždraudė pelekų pjovimą ir šiuo metu pereina nuo peleko ir skerdienos santykiu paremtos ribos iki prievolės pelekus palikti nenupjautus. Tokią praktiką patvirtinus ES bei pasiekus, kad ES iš šioje srityje atsilikusios veikėjos taptų pirmaujančia, leistų jai veikti kartu su už panašias priemones regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RŽVO) ir kituose tarptautiniuose forumuose pasisakančiais veikėjais.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

2 straipsnio 3 punktas

Pagrindimas

Tekstą perėmėme iš pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003, ir jį pakeitėme remdamiesi dviem šiame pranešime pirmiau nurodytais metodais, t. y. didinti kontrolę ir siaurinti galiojančią išimtį.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

3 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Pagrindimas

Skirtingi pelekų apdorojimo būdai daro skirtingą poveikį sandėliavimui laive. Pelekus visiškai pašalinus nuo skerdienos galima sutaupyti vietos laive, laiko ir kuro, nes laivams suteikiama daugiau savarankiškumo jūroje.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

2003/1185/EB

6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Pagrindimas

Europos Sąjungoje ryklių sugavimai dažnai yra neregistruojami arba apie sugavimus pateikiami duomenys yra klaidingi (pvz. nurodoma kita rūšis arba bendro pobūdžio kategorija – „ryklys“). Netinkama rūšių sugavimo statistika trukdo įvertinti ryklių populiaciją ir valdyti žuvininkystę. Kontrolės reglamente (EB 1224/2009) ir Reglamente (ES 404/2011), kuriame nustatytos detalios Kontrolės reglamento įgyvendinimo taisyklės, pateikiami konkretūs sugavimų ir žvejybos pastangų registracijos reikalavimai Europos Sąjungoje bei patikrinimų ir nuobaudų reikalavimai. Šiuo pakeitimu šis reglamentas yra suderinamas su jau galiojančiais reikalavimais ir papildomai sustiprinamos galimybės mokslininkams, sprendimų priėmėjams, pramonei bei visuomenei gauti informacijos siekiant pagerinti ryklių populiacijos išsaugojimą ir valdymą.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

6 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

Pagrindimas

Norint susidaryti išsamų informacijos vaizdą apie tai, ar gerai valstybės narės vykdo reglamentą, svarbu turėti tikslių duomenų apie patikrinimus, vykdomus kompetentingų institucijų.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

2003/1185/EC

6 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

Pagrindimas

Europos Sąjungoje ryklių sugavimai dažnai yra neregistruojami arba apie sugavimus pateikiami duomenys yra klaidingi (pvz. nurodoma kita rūšis arba bendro pobūdžio kategorija – „ryklys“). Netinkama rūšių sugavimo statistika trukdo įvertinti ryklių populiaciją ir valdyti žuvininkystę. Kontrolės reglamente (EB 1224/2009) ir Reglamente (ES 404/2011), kuriame nustatytos detalios Kontrolės reglamento įgyvendinimo taisyklės, pateikiami konkretūs sugavimų ir žvejybos pastangų registracijos reikalavimai Europos Sąjungoje bei patikrinimų ir nuobaudų reikalavimai. Šiuo pakeitimu reglamentas yra suderinamas su jau galiojančiais reikalavimais ir papildomai sustiprinamos galimybės mokslininkams, sprendimų priėmėjams, pramonei bei visuomenei gauti informacijos siekiant pagerinti ryklių populiacijos išsaugojimą ir valdymą.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

2003/1185/EC

6 straipsnio 1 dalies 3 a įtrauka (nauja)

Pagrindimas

Europos Sąjungoje ryklių sugavimai dažnai yra neregistruojami arba apie sugavimus pateikiami duomenys yra klaidingi (pvz. nurodoma kita rūšis arba bendro pobūdžio kategorija – „ryklys“). Netinkama rūšių sugavimo statistika trukdo įvertinti ryklių populiaciją ir valdyti žuvininkystę. Kontrolės reglamente (EB 1224/2009) ir Reglamente (ES 404/2011), kuriame nustatytos detalios Kontrolės reglamento įgyvendinimo taisyklės, pateikiami konkretūs sugavimų ir žvejybos pastangų registracijos reikalavimai Europos Sąjungoje bei patikrinimų ir nuobaudų reikalavimai. Šiuo pakeitimu reglamentas yra suderinamas su jau galiojančiais reikalavimais ir papildomai sustiprinamos galimybės mokslininkams, sprendimų priėmėjams, pramonei bei visuomenei gauti informacijos siekiant pagerinti ryklių populiacijos išsaugojimą ir valdymą.

AIŠKINAMOJI DALIS

Tiek Tarybos reglamente (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose, tiek dabartiniame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose, nagrinėjamas įprastai pelekų šalinimu vadinamos praktikos prevencijos ir kovos su ja klausimas. Ši praktika apima pelaginių ryklių pelekų šalinimą, kai likusios šio gyvūno kūno dalys išmetamos į jūrą.

Ši pelekų šalinimo praktika netoleruotina aplinkos požiūriu, nes ji kelia grėsmę kai kurių žvejojamų ryklių rūšių tvarumui, taip pat socialiniu ir ekonominiu požiūriais, nes dėl šios praktikos prarandamos komerciškai vertingos maistui naudojamos dalys, ir moraliniu požiūriu, nes vykdant tokią praktiką visiškai nepaisoma gyvūnų gyvybės. Taigi šios praktikos reikia vienareikšmiškai atsisakyti ir imtis tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad ši praktika būtų veiksmingai uždrausta ES vandenyse ir Bendrijos laivuose.

Atsižvelgdama į tai ir aiškiai siekdama užkirsti kelią pelekų šalinimui, Taryba 2003 m. birželio 26 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1185/2003, kuriuo draudžiama šalinti ryklių pelekus laivuose, taip pat juos palikti laive, perkrauti arba iškrauti (3 straipsnio 1 dalis). Šiame reglamente numatoma išimtis (4 straipsnyje), susijusi ne su pelekų šalinimu (tai visiškai uždrausta), bet su pelekų šalinimu laivuose išskirtiniais atvejais, kai laivai turi specialiuosius žvejybos leidimus. Taigi pelekų šalinimas jau uždraustas ES vandenyse ir ES laivuose, šis draudimas taikomas nuo 2003 m.

Remiantis 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose veikimo (COM(2005) 700) ir Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto pranešimu savo iniciatyva (2054/2006/INI), ši praktika Europos Sąjungoje nevykdoma.

Nors trūksta duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad ryklių pelekų šalinimo praktika vykdoma ES laivuose, Komisija nusprendė pateikti pasiūlymą (COM(2011) 798), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 ir kuriuo siekiama išbraukti Reglamento (EB) Nr. 1185/2003 4 straipsnį, t. y. panaikinti draudimo šalinti ryklių pelekus Bendrijos žvejybos laivuose išimtį, pagal kurią, kaip jau minėta, tokia praktika šiuo metu leidžiama turint specialiuosius žvejybos leidimus ir taikant šio reglamento nuostatas.

Panaikindama išimtį Komisija ketina „panaikinti šią siaubingą ryklių pelekų pašalinimo praktiką ir geriau apsaugoti ryklius“ (Maria Damanaki, pranešimas spaudai, IP/11/1384). Tačiau reikia pabrėžti, jog Komisija nepateikia jokių įrodymų, kad ši praktika vykdoma Bendrijos laivuose. Savo pasiūlymu Komisija taip pat siekia sudaryti palankias sąlygas duomenims, kuriais grindžiamos mokslinės konsultacijos, rinkti ir geram ryklių išteklių valdymui ir išsaugojimui skatinti. 2010 m. lapkričio 15 d.–2011 m. vasario 21 d. Komisija surengė viešas konsultacijas, po kurių parengė dabartinį Komisijos pasiūlymą COM(2011) 798, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003.

Šiais klausimais būtina pateikti šias pastabas.

– Nėra duomenų, įrodančių, kad ES vandenyse ir (arba) laivuose pelekai yra šalinami, todėl Komisijos pasiūlymas prieštarauja jos rekomenduojamam principui, pagal kurį politiniai veiksmai grindžiami moksliniais duomenimis ir kuris visų pirma taikomas vykdant dabartinę žuvininkystės politikos reformą.

– Kadangi trūksta duomenų, kuriuos Komisija laikytų pakankamais norėdama užtikrinti, kad pelekai nebūtų šalinami, turi būti siekiama gauti daugiau duomenų, o ne priimti teisės aktą neturint duomenų ir (o tai dar blogiau) teisės aktą priimti dėl to, kad duomenų nėra. Komisijos rekomenduojamą tinkamą procedūrą įgyvendinant atvirkščia tvarka sukuriamas pavojingas precedentas ateičiai, visų pirma atsižvelgiant į tai, kai atlikus bendros žuvininkystės politikos reformą bus daromi plataus užmojo pakeitimai.

– Taigi Komisijos pasiūlymas grindžiamas principais, kurie nėra moksliniai, visų pirma tarptautinėmis rekomendacijomis ir viešomis konsultacijomis.

– Tačiau tarptautinės organizacijos pelekų šalinimą aptaria bendrais bruožais, smerkdamos tokią praktiką, kuri pasaulyje iš tikrųjų vykdoma, tačiau ne konkrečiai ES vandenyse ir (arba) laivuose. Šiuo klausimu yra tik įtarimų.

– Viešos konsultacijos – tai svarbus rodiklis kuriant politiką, tačiau ne jis yra šios politikos pagrindas; jeigu taip būtų, tai reikštų, kad atsisakoma atsakomybės už politinius veiksmus. Be to, Komisijos Poveikio vertinimo valdyba kritikuoja poveikio vertinimą dėl to, kad jame neaptariama daugiau galimybių, pvz., griežtinti kontrolės veiklą. Komisija iš esmės neįvertino galimo šiai galimybei daromo poveikio.

– Be to, poveikio vertinime Komisija nemėgino kiekybiškai įvertinti siūlomos politikos galimybių socialinio ir ekonominio poveikio dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų pramonei, kuri yra labiausiai nagrinėjamas sektorius šiame reglamente (tai priskiriama Komisijos kompetencijai ir ji taip pat turėtų būti įpareigota visada atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir ekonominius veiksnius žuvininkystės sektoriuje). Vien tik kokybinį vertinimą Komisija pagrindžia nurodydama, kad trūksta duomenų, ir daugelio ryklių žvejybos pobūdis įvairus, todėl sudėtinga atlikti prasmingą kiekybinį vertinimą. Sąnaudų ir naudos analizė poveikio vertinime nėra aiškiai pateikiama, bet ekonominė nauda kokybės požiūriu nurodoma aptariant minėtą poveikį.

Atsižvelgdama į pateiktą informaciją, konkrečiai į tai, kad 1) nėra duomenų, jog ES laivai šalina pelekus, ir į tai, kad 2) Komisijos pasiūlymu daroma didelė žala ES ryklius žvejojantiems laivams, siūlau spręsti tikrai opią problemą, ir tai nėra pelekų šalinimo praktika, o draudimo šalinti pelekus kontrolė, siekiant atsikratyti bet kokių įtarimų. Taigi siūlau:

– numatyti įpareigojimą visada kartu perkelti ir iškrauti pelekus ir karkasą tame pačiame uoste;

– kai vietos valdžios institucijos negali užtikrinti tinkamos kontrolės, laivų kapitonai turėtų pasamdyti nepriklausomą įstaigą, kuri atliktų šią kontrolę;

– panaikinti specialiuosius žvejybos leidimus šviežias žuvis sandėliuojantiems laivams;

– suteikti galimybę išduoti specialiuosius žvejybos leidimus tik laivams, kuriuose žuvys užšaldomos ir įdiegta taikoma atsekamumo sistema, pagal kurią įmanoma nustatyti iškrautų pelekų ir skerdenos atitiktis.

Savo pasiūlymu Komisija taip pat siekia sudaryti palankias sąlygas duomenims, kuriais grindžiamos mokslinės konsultacijos, rinkti, o to niekada nebus galima padaryti be laivų kapitonų bendradarbiavimo, ir patikimam ryklių išteklių valdymui ir išsaugojimui skatinti. Todėl siūlau:

– laivų savininkams numatyti įpareigojimą pranešti apie bendrą sugautų ryklių rūšių skaičių ir bendrą apskaičiuotą jų svorį;

– patiems atrinkti sugautus ryklius pagal rūšis ir apie tai pranešti.

Ši informacija suteiktų galimybę iš esmės įvertinti išteklius ir numatyti moksliniais tyrimais pagrįstas veiksmingas ryklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

Visi šiame pranešimo projekte pateikti pasiūlymai naudingi sprendžiant du Komisijai nerimą keliančius klausimus (užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo šalinti pelekus, ir rinkti mokslinius gero valdymo duomenis), sektoriui nerimą keliančius klausimus (užtikrinti teisėtus ekonominius ir socialinius interesus) ir NVO nerimą keliančius klausimus (apsaugoti ryklių išteklius).

27.4.2012

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose

( COM(2011)0798 – C7‑0431/2011 – 2011/0364(COD) )

Nuomonės referentas: Andrea Zanoni

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos pasiūlymas

Žalinga pelekų šalinimo (angl. finning) praktika, t. y. kai rykliams laivuose nupjaunami pelekai, o jų kūnai išmetami į jūrą, nuo 2003 m. oficialiai draudžiama Europos Sąjungoje reglamentu (EB) Nr. 1185/2003.

Tačiau reglamente numatyta galimybė pasinaudoti išimtimis, siekiant gauti „specialiuosius leidimus“, ir dviejose valstybėse narėse, Ispanijoje ir Portugalijoje, ši išimtis tapo norma.

Sudėtinga sistema, pagal kurią leidžiama pelekus pašalinti laive, jei pelekų ir skerdenos svorio santykis neviršija 5 %, iš esmės užkerta kelią veiksmingai kontrolei. Išties sunku patikrinti, ar laikomasi tokio santykio (skerdenos svoris skiriasi priklausomai nuo to, ar gyvūnai išdarinėti ar ne), ypač jei pelekų ir skerdenos iškrovimas vykdomas skirtinguose uostuose.

Mokslo bendruomenė vieningai tvirtina, kad norint sustabdyti ryklių pelekų šalinimą, reikia numatyti reikalavimą iškrauti ryklius su nenupjautais pelekais.

Po šios išvados, pagal FAO prisiimtus įsipareigojimus, 2009 m. Komisija pateikė Komunikatą dėl Europos bendrijos veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti, iš kurio išplaukia pasiūlymas išnagrinėti galimybes iš dalies paleisti Reglamentą (EB) Nr. 1185/2003, siekiant panaikinti visas šiuo metu teikiamas išimtis.

Pažeidžiamų rūšių rinka

Žuvys, priklausančios Elasmobranchii taksonui, apimančiam ryklius ir rajas, pasižymi biologinėmis savybėmis, dėl kurių jos yra ypač jautrios nereguliuojamai ir intensyviai žvejybai. Nedidelis jų reprodukcinis potencialas ir todėl nedidelis augimo ar populiacijų atsikūrimo pajėgumas daugiausiai susijęs su tuo, kad jos lytiškai subręsta labai vėlai: pavyzdžiui, ryklių patinai lytiškai subręsta tik 7–9 metų, o patelės – tik 19–21 metų; be to, ši rūšis dauginasi tik kas trejus metus, gestacijos laikotarpis trunka 15–18 mėnesių, todėl jauniklių būna labai mažai.

Labiausiai gaudomos rūšys – melsvieji rykliai (Prionace glauca), sudarantys 80 % Europos sugavimų, ir atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus) – 10 %. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) laiko atlantinius pilkšvuosius ryklius pažeidžiama rūšimi, melsvuosius ryklius – nykstančia rūšimi pasaulyje, o Viduržeio jūroje – pažeidžiama.

Susidūrus su šių rūšių išteklių mažėjimu, Jungtinės Amerikos Valstijos ir aštuonios Centrinės Amerikos šalys bei Taivanas, Vokietija ir Jungtinė Karalystė jau paskelbė draudimą šalinti pelekus žvejybiniuose laivuose.

Europa užima antrą vietą pasaulyje pagal sužvejotų ryklių skaičių. Remiantis FAO statistiniais duomenimis, 2009 m. valstybės narės deklaravo maždaug 111 916 tonų rajų ir ryklių iškrovimą, t. y. 16 % visų pasaulyje sugaunamų žuvų.

Europos Sąjunga yra didžiausia Honkongo ir Kinijos rinkai skirtų ryklių pelekų eksportuotoja; ši prekyba yra viena pelningiausių žuvininkystės sektoriuje, kadangi ryklių pelekai yra viena iš pagrindinių Kinijoje labai vertinamos sriubos sudedamųjų dalių.

Nuomonės referentės pozicija

Nuomonės referentė tvirtai pritaria Komisijos pasiūlymui. Metodas, kuriuo remiantis reikalaujama, kad pelekai būtų nenupjauti, yra vienintelis veiksmingas, siekiant kovoti su pelekų pašalinimu ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms paprastai, veiksmingai ir nebrangiai laikytis reglamento. Pateiktais pakeitimais siekiama aiškiau išdėstyti ir sustiprinti tekstą.

Visų pirma, manoma, kad svarbu išaiškinti patikrinimų taikymo sritį, kad jie apimtų visą reglamento taikymo sritį, kuri neapsiriboja vien tik laivais, plaukiojančiais su kurios nors valstybės narės vėliava, bet apima visus laivus, esančius Europos Sąjungos jūrų vandenyse. Pavyzdžiui, gana dažnai ūdomis žvejojantys Japonijos laivai iškrauna ryklių pelekus Vigo uoste (Galisijoje).

Kadangi mokslinių tyrimų apie šias rūšis labai trūksta, valstybės savo metinėje ataskaitoje Komisijai turėtų pateikti išsamesnės informacijos apie ryklių iškrovimus, tiksliai nurodydamos rūšis, ryklių skaičių, bendrą svorį pagal rūšis ir žvejybos plotus, kad būtų papildytos moksliškai sudarytos duomenų bazės, siekiant įgyvendinti Bendrijos veiksmų planą, skirtą ryklių išsaugojimui ir tvariam valdymui.

Reikia taip pat atidžiau kontroliuoti vykdomų patikrinimų kokybę, kad Komisija gautų kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją apie patikrinimus ir nuobaudas, kurias taiko skirtingos valstybės narės.

Be to, manoma, kad būtų geriau ir reglamente aiškiau išdėstyti reikalavimą visiems laivams iškrauti ryklius su nenupjautais pelekais, nes iš dabartinio teksto apie tai buvo galima tik numanyti.

Galiausiai, norėjome priminti tvirtą Europos parlamento narių daugumos konsensusą, kurį atspindėjo 2010 m. gruodžio 16 d. rašytinis pareiškimas, kuriame Komisijos buvo prašoma visiškai uždrausti ryklių pelekų nupjaustymą. Šiuo pasiūlymu, ES vykdomoji valdžia konkrečiai įgyvendina šį labai pagrįstą prašymą, o Europos Parlamentas dabar jį turi tvirtai paremti.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Pagrindimas

Tarybos išvadose aiškiai užsimenama apie reglamentą Nr. 1185/2003 ir apie būtinybę keisti jame numatomas draudimui eksportuoti pelekus taikomas išimtis.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pagrindimas

Parlamentas 2010 m. gruodžio 16 d. patvirtintame rašytiniame pareiškime ragino Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama uždrausti ryklių pelekų pašalinimą laivuose per antrąsias Europos bendrijos veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti, metines t. y. 2011 m. vasario mėn.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Pagrindimas

Būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad visi sugauti rykliai turi būti iškraunami su nepašalintais pelekais siekiant išvengti abejotinos praktikos, kai pelekai supakuojami į maišelius ir paskui pritvirtinami prie skerdenos.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

3 straipsnio 1 a ir 1 b dalys (naujos)

Pagrindimas

Būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad visi sugauti rykliai turi būti iškraunami su nenupjautais pelekais. Ši nuostata nėra minima jokioje kitoje dėstomosios dalies vietoje.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Pagrindimas

Pirmame reglamento straipsnyje apibrėžiama reglamento taikymo sritis: ji apima ne tik laivus, plaukiojančius su valstybių narių vėliavomis, bet visus laivus plaukiojančius jūrų vandenyse, priklausančiuose valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai. Be to, tam tikros valstybės narės, kurių laivai negaudo, laive nelaiko, neperkrauna arba neiškrauna ryklių, turi uostų, kuriuose trečiųjų šalių laivai gali iškrauti ryklius. Galiausiai, šiais dviem reglamentais nustatomos specialios nuostatos dėl žvejybos patikrinimų ir nuobaudų, taip pat tikslūs reikalavimai kontrolėms ir nuobaudoms.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

6 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

Pagrindimas

Remiantis Komisijos analize, reglamentas nesudaro sąlygų rinkti duomenis siekiant nustatyti rūšių ir populiacijų dydį, šie duomenys sudaro pagrindą mokslinėms rekomendacijoms dėl žvejybos valdymo ir apsaugos įgyvendinimo priemonių. Todėl būtina, kad valstybės narės registruotų iškraunamų ryklių rūšis, žvejybos plotus, sugautų ryklių skaičių ir bendrą svorį pagal rūšį, ir kad šiuos duomenis įtrauktų į metinę ataskaitą.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

6 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

Pagrindimas

Norint susidaryti išsamų informacijos vaizdą apie tai, ar gerai valstybės narės vykdo reglamentą, svarbu turėti tikslių duomenų apie patikrinimus, vykdomus kompetentingų institucijų.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003

6 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

Pagrindimas

Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, kuriame nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, skirta užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos standartų, numatyta, kad sistemingai bus imamasi atitinkamų veiksmų, (tarp kurių ir administracinių ar baudžiamųjų bylų kėlimas pagal nacionalinę teisę) nukreiptų prieš fizinius ar juridinius asmenis, įtariamus pažeidimais.

PROCEDŪRA

PROCEDŪRA