Plenarinio posėdžio dokumentas

 

A7-0305/2012

4.10.2012

PRANEŠIMAS

Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje

( 2012/2004(INI) )

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Heinz K. Becker

PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS.........................................3

AIŠKINAMOJI DALIS............................................................................................................11

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ.........13

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ......................17

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI........................................................20

 

 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje

( 2012/2004(INI) )

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012) 0173),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 12 d. Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus nuomonės projektą Nr. INT/606 dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 8 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo (FE) statuto (COM(2012) 0035),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011) 0896),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2011) 0862),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011) 0682),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011) 0681),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010) 0608),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011) 0609),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą Reglamento dėl Europos socialinio fondo (ESF), kuriuo panaikinamas reglamentas (COM(2011) 607),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010) 0758),

–   atsižvelgdamas į paskelbtą Jungtinių Tautų vystymo programą ir 2008 m. EMES Europos mokslinių tyrimų tinklo dokumentą „Socialinė įmonė. Naujas skurdo mažinimo ir užimtumo skatinimo modelis“[1],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tiriamąją nuomonę dėl socialinio verslumo ir socialinių įmonių (IN/589),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. rašytinį pareiškimą P7_DCL(2010) 0084,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto darbuotojų dalyvavimo[3],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones ( A7–0305/2012 ),

A. kadangi socialinės įmonės, kuriose ES dirba daugiau kaip 11 mln. žmonių, t. y. 6 proc. visos darbo jėgos Sąjungoje, ir sudaro 10 proc. visų ES įmonių, t. y. 2 mln. įmonių, yra labai svarbi Europos socialinio modelio dalis ir strategijos „Europa 2020“ dalis;

B.  kadangi dėl skirtingų istorinių aplinkybių visų rūšių įmonių, įskaitant socialinės ekonomikos įmones ir socialinį verslą, reglamentavimo teisinės sistemos valstybėse narėse labai skiriasi;

C. kadangi socialinės ekonomikos įmonės nėra pripažįstamos pagal ES lygmeniu nustatytą teisinę sistemą, o pripažįstamos tik nacionaliniu lygmeniu tam tikrose valstybėse narėse;

D. kadangi dabartinės socialinės, ekonominės ir finansų krizės padariniai, taip pat demografiniai pokyčiai, kaip antai senėjanti visuomenė, labai apsunkina socialinės apsaugos sistemų, įskaitant įstatymų nustatytas ir savanoriškas socialinio draudimo sistemas, veikimą, taigi siekiant užtikrinti tinkamą ir deramą socialinę apsaugą reikėtų skatinti naujoviškas socialinės paramos sistemas;

E.  kadangi Bendrosios rinkos aktas ir strategija „Europa 2020“, kuriais siekiama užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kurti daugiau ir geresnių darbo vietų bei kovoti su skurdu, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios iniciatyvos, o socialinis verslas, turintis inovacijų potencialą ir tinkamu būdu tenkinantis socialinius poreikius, gali reikšmingai prisidėti šiose srityse;

F.  kadangi Europos Komisija pripažįsta, kad socialinės ekonomikos dalyviai ir socialinės įmonės yra svarbios ekonomikos augimo ir socialinių inovacijų varomosios jėgos, turinčios potencialą kurti tvarias darbo vietas ir skatinti pažeidžiamoms grupėms priskiriamų asmenų įtraukimą į darbo rinką;

G. kadangi reikėtų palankiai įvertinti Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos socialinio verslumo fondo reglamento ir Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos;

H. kadangi socialinės įmonės gali padėti teikti socialines paslaugas, kurios yra gerovės valstybės dalis, ir tokiu būdu prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos tikslų;

I.   kadangi socialinės ekonomikos įmonėms dažnai sudėtinga gauti finansavimą ir plėsti veiklą, joms reikia specialiai pritaikytos paramos, kaip antai socialinės bankininkystės, rizikos pasidalijimo finansinių priemonių, filantropinių fondų ir (arba) mikrokreditų, visų pirma labai mažoms įmonėms ir MVĮ; kadangi šiomis aplinkybėmis ES struktūriniai fondai ir programos atlieka labai svarbų vaidmenį palengvinant socialinėms įmonėms finansavimo galimybes, taip pat įmonėms, kurių investavimo intensyvumas aukštas;

J.   kadangi dauguma socialinių įmonių skatina politikos reformas, skatindamos gerą valdymą, ypač įtraukdamos darbuotojus, vartotojus ir suinteresuotas šalis, remia tarpusavio mokymą ir socialines inovacijas ir tokiu būdu tenkina didėjančius piliečių poreikius, susijusius su etišku, socialiniu ir aplinkai nekenkiančiu įmonių elgesiu;

K. kadangi socialinės įmonės dėl jų veiklos pobūdžio ir veikimo būdo padeda kurti solidaresnę, demokratiškesnę ir aktyvesnę visuomenę, kuri dažnai siūlo – ir turėtų siūlyti palankias darbo sąlygas, vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, remti lygias vyrų ir moterų galimybes, kartu suteikiant asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimo galimybę;

L.  kadangi buvo pažymėtas Komisijos pasiūlymas į rezervuotas sutartis įtraukti naują asmenų kategoriją – nepalankioje padėtyje esančius asmenis;

Įvadas

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatus „Socialinio verslo iniciatyva“ ir „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ su rekomendacijomis nacionalinėms vyriausybėms socialinių įmonių veiklos bendrų sąlygų gerinimo klausimais, dėl kurių galėtų atsirasti naujų galimybių ir darbo vietų, be kita ko, sparčiai augančiame sveikatos ir socialinės priežiūros (vadinamajame baltajame) ir aplinkos (vadinamajame žaliajame) sektoriuose, – dviejose srityse, kuriomis socialiniam verslui ir ekonomikai plačiąja prasme suteikiama naujų galimybių;

2.  pabrėžia, kad socialinė ekonomika yra ekologinės ir socialinės rinkos ekonomikos, taip pat Europos bendrosios rinkos dalis, ir pabrėžia, kad Europos bendroji rinka yra itin atspari krizėms ir turi tvirtą verslo modelį; pažymi, kad socialinės įmonės, dažnai siekia patenkinti socialinius ir žmogiškuosius poreikius, kurių netenkina arba netinkamai tenkina rinkos subjektai ar valstybė; pabrėžia, kad socialinės ekonomikos kuriamos darbo vietos dažnai apsiriboja vietos lygmeniu;

3.  teigia, kad socialinė įmonė – įmonė, kuri nepriklausomai nuo jos teisinės formos

a)  pagal savo įstatus ar bet kokį kitą įstatymu nustatytą įmonės steigimo dokumentą siekia pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, kai įmonė:

–   teikia paslaugas ar prekes pažeidžiamiems, atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims, ir (arba)

–   gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo;

b)  reinvestuoja savo pelną pagrindiniams tikslams siekti ir yra nustačiusi iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas tomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kai pelnas paskirstomas akcininkams ir savininkams, siekiant užtikrinti, kad joks pelno paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinių tikslų; ir

c)  valdoma versliai, atskaitingai ir skaidriai, visų pirma įtraukiant į valdymą darbuotojus, klientus ir (arba) suinteresuotuosius subjektus, kuriems daro poveikį jos verslo veikla;

Įvairių rūšių įmonėms rekomenduotini veiksmai

4.  pabrėžia, kad savanoriška veikla skirtinguose socialinės ekonomikos sektoriuose, įskaitant vykdoma savo karjerą pradedančio jaunimo, pasitelkiančio savo entuziazmą ir naujus įgūdžius, ir pagyvenusių asmenų, turinčių didelę patirtį ir išlavintus įgūdžius, yra labai svarbus indėlis į ekonomikos augimą, solidarumą ir socialinę sanglaudą, o daugeliui žmonių ji suteikia gyvenimo prasmę; todėl prašo tai pripažinti vietos, valstybių narių ir Europos lygmenimis ir skirti atitinkamą finansinę ir struktūrinę paramą savanoriškai veiklai;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad socialinės įmonės neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje dėl kitų tipų įmonių, kurios išsirenka pelningiausias socialinės ekonomikos sritis; pabrėžia, kad pelningos dažniausiai miestų sritis, o kitos mažiau pelningos – dažniausiai kaimo sritys, kur dėl logistikos trukdžių patiriama didesnių sąnaudų, jose teikiama mažiau paslaugų ir jų kokybė prastesnė; Pabrėžia, kad vartotojai turėtų turėti laisvą pasirinkimą tarp daugelio teikėjų;

6.  pabrėžia strategijos ir priemonių, skatinančių socialinį verslumą ir novatoriškas socialines įmones, visų pirma susijusių su jaunimu ir nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis, svarbą siekiant užtikrinti geresnes ir palankesnes sąlygas verslininkams –tiek moterims, tiek vyrams – dalyvauti ES ir valstybių narių programose ir gauti finansavimą; prašo, kad toliau teikti tinkamą paramą programai „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kad ji būtų patrauklesnė ir matomesnė, taip pat socialinėje ekonomikoje; vis dėlto, primena, kad savarankišką darbą turi lydėti atitinkamas konsultavimas;

7.  atkreipia dėmesį į socialinės ekonomikos įvairovę; pabrėžia, kad bet kokių naujų teisės sistemų plėtra ES lygmeniu įmonėms turėtų būti savanoriška, prieš tai turi būti atliktas poveikio vertinimas siekiant atsižvelgti į įvairius valstybių narių turimus socialinio verslo modelius; pabrėžia, kad bet kokios priemonės turėtų parodyti ES pridėtinę vertę;

8.  palaiko ES lygmeniu įgyvendintinas iniciatyvas įvairiose narėse valstybėse išplėsti ir sustiprinti jau išplėtotą asociacijų sektorių; ragina parengti Europos asociacijų statutą, kuriuo būtų papildyti esami valstybių narių lygmens teisiniai statutai;

9.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą supaprastinti Europos kooperatinės bendrovės statuto reglamentą;

10. palankiai vertina Komisijos savitarpio pagalbos įmonių padėties Europoje tyrimą, kurį atliekant prisidėjo šio sektoriaus įmonės; pabrėžia, kad pagal Europos statutą savitarpio pagalbos įmonės turėtų būti laikomos atskiromis ir svarbiomis Europos ekonomikos ir visuomenės veikėjomis; pabrėžia Europos statuto, kuris savitarpio pagalbos įmonėms sudarytų palankesnes sąlygas tarpvalstybinei veiklai vykdyti, naudingumą; ragina valstybes nares, kurios dar nepradėjo taikyti savitarpio pagalbos įmonių nacionalinio statuto, pradėti jį taikyti;

11. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos fondo statuto[4];

12. primena, kad komunikate COM(2004) 0018 Komisija įsipareigojo imtis dvylikos veiksmų siekiant remti kooperatyvų plėtrą ir apgailestauja, kad iki šiol buvo pasiekta tik nedidelė pažanga; ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą pagal 2004 m. iniciatyvą dėl tolesnių priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos kooperatyvų, savitarpio pagalbos įmonių, asociacijų ir fondų veiklai, ir tokiu būdu paremti socialinės ekonomikos raidą apskritai;

13. palankiai vertina tai, kad patvirtintas persvarstytas ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su socialinių ir vietos paslaugų teikimu, rinkinys, kartu skatinant Komisiją toliau aiškinti šias taisykles, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos, visų pirma susijusios su socialinėmis įmonėmis, geriau jas suprastų ir taikytų;

Socialinius tikslus įgyvendinančios ar socialinį poveikį darančios įmonės

14. pabrėžia, kad socialinės įmonės yra svarbios visuotinės svarbos socialinių paslaugų teikėjos (VSSP); pažymi, kad tokios įmonės dažnai atsiranda iš arba yra glaudžiai susijusios su pilietinės visuomenės organizacijomis, savanoriškomis organizacijomis ir (arba) gerovės asociacijomis ir teikia į žmogaus poreikius orientuotas paslaugas, įsteigtos siekiant tenkinti gyvybiškai svarbius žmogaus poreikius, visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esančių vartotojų poreikius; pažymi, kad socialinės įmonės dažnai atsiduria tarp tradicinio privataus ir viešojo sektorių, teikiančių viešąsias paslaugas, t. y. viešųjų pirkimų sistemoje;

15. paaiškina, kad reikėtų skirti įmonių socialinės atsakomybės ir socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių sąvokas, nors kai kurios pelno siekiančios įmonės, vykdančios nemažai su įmonių socialine atsakomybe siejamos veiklos, gali būti glaudžiai tarpusavyje susijusios su socialiniu verslu;

Finansinės perspektyvos. Teisinės ir mokestinės aplinkos gerinimas

16. mano, kad 2014–2020 m. ES socialinių pokyčių ir inovacijų programa ir jos mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis gali būti labai svarbios siekiant sudaryti labai mažoms įmonėms palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus, tačiau reikia atsižvelgti į įvairius socialinių įmonių finansinius poreikius;

17. mano, kad skirtingos finansinės priemonės, kaip antai Europos socialinio verslumo fondai, Europos rizikos kapitalo fondai ir Europos verslo angelų fondai (angl. European Angels Funds), yra labai reikalingi siekiant sudaryti socialinėms įmonėms palankesnes sąlygas pasinaudoti finansų rinkomis;

18. pabrėžia, kad reikia remti socialines įmones joms skiriant pakankamai finansinių lėšų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir pažymi atitinkamus fondus pagal 2014–2020 m. Daugiametę finansinę programą (pavyzdžiui, Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programa, Mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, taip pat programa „Horizontas 2020“); prašo, kad būtų remiamos socialinės įmonės, visų pirma tos, kurios skatina kokybišką užimtumą, kovą su skurdu ir socialine atskirtimi ir investavimą į švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

19. pabrėžia, kad reikia supaprastinti Europos Sąjungos fondų finansavimo gavimo sąlygas, atitinkamai suteikiant daugiau lankstumo valstybių narių lygmeniu, ir kad reikia suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą, pateikti aiškesnę informaciją apie jas, taip pat, kad reikėtų supaprastinti organizacinius, administracinius ir apskaitos reikalavimus;

20. pažymi, kad prieš sukuriant naujas finansinės paramos formas bus išnagrinėtos esamos priemonės siekiant patikrinti jų veiksmingumą, todėl mano, kad būtina priimti priemones, kurios leistų vertinti ir lyginti investicijų socialinę naudą, siekiant skatinti skaidresnės investicijų rinkos vystymą;

21. mano, kad būtina sudaryti tokias sąlygas, kuriomis socialinės įmonės galėtų tapti finansiškai nepriklausomos ir įsitraukti į komercinę veiklą;

22. mano, kad siekiant ir toliau skirti daug dėmesio socialiniam verslui ir socialinėms įmonėms reikia taikyti atskaitingo valdymo procesus, kuriuos papildytų tinkami finansavimo stebėjimo ir skaidrumo užtikrinimo mechanizmai;

Įvertinimas, parama ir skatinimas

23. ragina Komisiją inicijuoti ir, bendradarbiaujant su socialinėmis įmonėmis, atlikti įvairių teisinių socialinių įmonių reglamentavimo sistemų ES ir jų veiklos sąlygų, įskaitant jų skaičių, veiklos sritis, sertifikavimo ir ženklinimo sistemas, valstybėse narėse ir regionuose palyginamąjį tyrimą;

24. pabrėžia, kad yra labai įvairių socialinių įmonių (formos, dydžio, veiklos, ekonomikos ir bendradarbiavimo požiūriu); pažymi, kad kai kurios socialinės įmonės savo veiklos srityje užima pirmaujančią padėtį plėtros požiūriu ir turi pakankamai pajėgumų savo vystymuisi užtikrinti, tačiau yra tokių, kurioms trūksta praktinės patirties įmonių steigimo, jų vystymo ir valdymo srityje;

25. laikosi nuomonės, kad siekiant padidinti socialinių įmonių konkurencingumą visoje ES, reikia skatinti kurti socialinių inovacijų grupes, kurių pridėtinė vertė neapsiribotų vien tik vietos mastu; taip pat mano, kad jeigu socialinės įmonės būtų deramai skatinamos, galėtų užimti svarbią vietą kuriant darbo vietas iš darbo rinkos pasitraukusiems vyresniems nei 50 metų amžiaus darbuotojams;

26. pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti daugiakalbę, prieinamą ir į vartotojus orientuotą socialinėms įmonėms skirtą interneto programą, kurioje, inter alia, būtų sudarytos sąlygos pasimokyti iš kitų šios srities įmonių patirties, keistis išbandytais modeliais, plėtoti partnerystes, paprasčiau dalytis informacija apie galimybes gauti finansavimą bei mokymo galimybes ir kuri veiktų kaip tarpvalstybinio bendradarbiavimo tinklas; ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į socialinį verslą pagal Atvirą koordinavimo metodą;

27. pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti socialinio verslo ekspertų grupę (GECES), kuri stebėtų ir įvertintų įgyvendinant jos Komunikate COM(2011) 0682 numatytas priemones padarytą pažangą;

28. ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę ir naudingumą plėtoti socialinėms įmonėms skirtinas vadinamąsias socialines etiketes, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir socialiniu požiūriu naujoviškuose pirkimuose nepažeidžiant konkurencijos taisyklių; siūlo, kad tokias etiketes naudojančios įmonės būtų reguliariai stebimos dėl etiketėse išdėstytų nuostatų laikymosi;

29. ragina, kad perkant paslaugas ES viešųjų pirkimų taisyklės būtų grindžiamos „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“, o ne „mažiausios kainos“ principu;

30. prašo Komisijos pagerinti socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos suvokimą ir žinias apie jas bei jų matomumą, skatinant akademinius tyrimus, be kita ko, aštuntojoje bendrojoje programoje („Horizontas“) ir pradėti teikti metines veiklos ataskaitas apie socialines įmones ir jų socialinės veiklos rezultatus, ragina valstybes nares atsiliepti į Komisijos kvietimą teikti pasiūlymus dėl patikimų statistikos duomenų apie socialines įmones rengimą nacionaliniuose statistikos tarnybose;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti socialines įmones į užimtumo ir socialinės įtrauktiems veiksmų planus, pritaria „Europos socialinio verslumo apdovanojimo“ steigimui, kuriuo pripažįstamas jo socialinis poveikis;

32. atkreipia dėmesį į tai, kad socialinėms įmonėms reikia daugiau paramos ir pripažinimo, tai padėtų pasiekti informavimo kampanijos, paryškindamos jų naudingumą ne vien tik ekonomine prasme, ir ragina surengti plataus masto informavimo kampaniją, kurią remtų Europos Komisija, valstybės narės ir socialiniai partneriai, šiuo tikslu įdiegiant daugiakalbę prieinamą interneto svetainę, kurioje būtų greitai teikiama lengvai suprantama informacija apie socialinius produktus ir paslaugas piliečiams;

33. ragina valstybes nares apsvarstyti, ar būtų naudinga įtraukti socialinių įmonių, socialinio verslumo ir socialinės atsakomybės principus į mokyklų, universitetų ir kitų mokymo įstaigų mokymo programas ir mokymosi visą gyvenimą programas siekiant ugdyti socialinius ir pilietinius gebėjimus bei remti įdarbinimą socialinėse įmonėse; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinių verslininkų tradicinį mokymą ir mokymą internetu, skatinti glaudesnį socialinių įmonių, komercinių bendrovių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą siekiant didinti sąmoningumą ir gerinti socialinių įmonių suvokimą, taip pat kovoti su galbūt susiformavusiais stereotipais;

34. mano, kad įdiegus bendrą Europos duomenų skelbimo sistemą bus teikiama aiškesnė ir veiksmingesnė informacija apie investicijas į socialines įmones;

35. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą ištirti ir apsvarstyti galimybę socialinėms įmonėms naudoti nenaudojamus patentus siekiant palengvinti jų plėtrą ir tikisi, kad artimiausiu metu bus numatyti konkretūs veiksmai;

36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

AIŠKINAMOJI DALIS

 

Pradžioje reikia aiškiai nurodyti 2011 m. spalio 25 d. Europos Komisijos komunikato „Socialinio verslo iniciatyva“ paantraštę, nes ja taikliai glaustai apibūdinti kompleksiški ES tikslai:

 

Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje.

 

Šis taip suformuluotas tikslas apima ir esamų struktūrų pripažinimą, ir atvirumą naujoms, novatoriškoms socialinės ekonomikos formoms – abu šie požiūriai ateityje bus būtini, jei norėsime laikydamiesi strategijos „Europa 2020“ įveikti socialinius iššūkius ir sėkmingai įgyvendinti svarbiausius uždavinius. Du pagrindiniai šios europinės koncepcijos aspektai yra šie:

 

A.  socialinių paslaugų poreikis neabejotinai nuolat didėja, pvz., sveikatos priežiūros ir slaugos srityje, jau vien dėl demografinių pokyčių, kurių išraiška – vis senėjanti visuomenė;

 

B.   Europa siekia ekonomikos augimo siekdama padidinti pasaulinį konkurencingumą atskleidžiant naujų darbo vietų potencialą, kuris pagal prognozes daugiausia slypi „žaliojoje“ ir „baltojoje“ ekonomikoje.

 

Šios išvados patvirtina politinės darbotvarkės, kurios laikosi ES, teisingumą – nuo 2009 m. rezoliucijos dėl socialinės ekonomikos, 2012 m. socialinių investicijų fondo iki socialinio verslo iniciatyvos.

 

Skirtingai, negu daugeliui kitų ekonomikos sektorių, socialiniam verslui reikalingos papildomos finansavimo priemonės. Po Komisijos iniciatyvų turi būti kuo greičiau priimtos atitinkamos priemonės nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

 

Kad būtų galima sparčiai plėtoti socialinį verslą kartu tikslingai remiant šioje srityje veikiančius asmenis ir organizacijas, šiuo Europos Parlamento pranešimu siekiama, kad būtų įtvirtintos kuo tikslesnės ir aiškesnės, kartu atviros ir naujų galimybių suteikiančios bendrosios sąlygos naujam Europos socialinės ekonomikos etapui.

 

Pranešime taip pat laikomasi požiūrio, kad šiam naujam etapui turėtų būti būdingas didelis inovacinis pajėgumas, o kartu eksperimentai, kurių sėkmę ar nesėkmę per tam tikrą numatomą laikotarpį įvertintų ES institucijos kartu su valstybėmis narėmis. Tada turės būti daromos konkrečios išvados dėl atitinkamų gerinimo veiksmų ir priemonių, kuriomis ilguoju laikotarpiu bus galima toliau veiksmingai plėtoti socialinį verslą.

 

Trumpai tariant: reguliuojamomis bendrosiomis sąlygomis ir veiksmų planais turi būti išlaikoma įvairovės ir gausumo erdvė ten, kur ji jau yra, ir sukurta ten, kur jos dar nėra.

 

Naudingas pagrindas tam gali būti Komisijos pasiūlytos pagrindinės priemonės, pvz., socialinio verslo Europoje panoramos nustatymas, sertifikavimo duomenų bazės sukūrimas arba plačios informacinės savitarpio mokymosi platformos. Tolesnei plėtrai taip pat turėtų būti labai naudingas tam tikro socialinių įmonių kokybės ženklo sukūrimas.

 

Dažnai gretinami du aspektai:

 

1.   apibrėžiant, kas yra socialinis verslas ir kaip jis suvokiamas, vartojamos tokios sąvokos kaip bendrasis viešasis interesas, nauda visuomenei, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai, ir tokie veiksniai kaip didesnis pelno sugrąžinimas arba darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus modeliai bei atvirumo ir skaidrumo principai;

 

2.   siekiamos klestinčios socialinio verslo plėtros pagrindas yra bendrai pripažįstamas įsitikinimas, kad socialinės įmonės yra neatsiejama ekologinės socialinės rinkos ekonomikos dalis Europos vidaus rinkoje; socialiniam verslui taip pat reikalinga reguliuojama konkurencija, kuri skatintų nuolat gerinti kokybę ir siekti efektyvumo.

 

Tačiau šiuo pranešimu šiuos du aspektus norima susieti, siekiant prisidėti prie teigiamos socialinio verslo plėtros.

 

Bendras supratimas taikliai nusakytas vienos Austrijos socialinio aprūpinimo organizacijos šūkio citata:

 

           „Kam reikalinga pagalba, tas nusipelnė veiksmo.“

 

Reguliuojama konkurencija: specifinis socialinių paslaugų požymis yra tai, kad tankiai apgyvendintose vietovėse jos dažnai teikiamos palankiau negu kaimo vietovėse (priežastys: gerai išplėtotas logistikos tinklas, privažiuojamieji keliai ir pan.). Šiuo atveju, žinoma, konkurencija be taisyklių negalima, nes, priešingu atveju, pelno siekiančios įmonės susitelktų tam tikrose vietovėse, o kitos būtų paverstos teikiančiomis „varganas paslaugas varganiems žmonėms“.

 

Kitame plėtros etape svarbu didelį dėmesį skirti socialinei bankininkystei, kuri, pavyzdžiui, Austrijoje (pvz., taupomasis bankas Zweite Sparkasse), jau labai veiksmingai padeda daugybei socialinių problemų patiriančių žmonių.

 

Socialinės franšizės modeliai ateityje taip pat turi būti išsamiai išnagrinėti kalbant apie jų, kaip tokio tipo socialinio verslo, galimą vertę.

 

Taigi imkimės darbo – maksimaliai išplėtokime socialinį verslą. Nes:

Ateitis prasideda dabar!

 

19.6.2012

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms, pagrindiniams socialinės ekonomikos ir socialinių inovacijų suinteresuotiesiems subjektams plėtoti palankios aplinkos kūrimas

( 2012/2004(INI) )

Nuomonės referentas: Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz

 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti socialinėms įmonėms daugiau galimybių gauti finansavimą sukuriant reglamentavimo sistemą, skirtą įdiegti investicinėms priemonėms ES lygmeniu; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti praktinių teisės akto pasiūlymų, atsižvelgiant į akivaizdžiai neišnaudotą šių socialinių įmonių inovacinį potencialą; pažymi, kad prieš sukuriant naujas finansinės paramos formas bus išnagrinėtos esamos priemonės siekiant patikrinti jų veiksmingumą, todėl mano, kad būtina priimti priemones, kurios leistų vertinti ir lyginti investicijų socialinę naudą, siekiant skatinti skaidresnės investicijų rinkos vystymą; yra tvirtai įsitikinęs, kad skirtingos finansinės priemonės, kaip antai Europos socialinio verslumo fondai arba Europos rizikos kapitalo fondai, solidarumo obligacijų emisija ir neformalių investuotojų iniciatyvos, yra labai reikalingos ir turėtų būti skatinamos ir propaguojamos;

2.  pabrėžia, kad yra labai įvairių socialinių įmonių (formos, dydžio, veiklos, ekonomikos ir bendradarbiavimo požiūriu). Kai kurios socialinės įmonės savo veiklos srityje užima pirmaujančią padėtį plėtros požiūriu ir turi pakankamai pajėgumų savo vystymuisi užtikrinti, tačiau yra tokių, kurioms trūksta praktinės patirties įmonių steigimo, jų vystymo ir valdymo srityje;

3.  mano, kad socialinės įmonės apibrėžties pateikimas komunikate dėl socialinio verslo iniciatyvos yra svarbus žingsnis siekiant pripažinti tokio tipo organizacijų specifiką, prašo, kad šią apibrėžtį vartoti visose ES institucijose; pabrėžia, kad būtina ją vartoti ir pasiūlyme dėl reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų, kad ten būtų atsižvelgiama į visus tris pagrindinius socialinei įmonei būdingus aspektus: socialinį tikslą (siekį), verslumą ir dalyvaujamąjį valdymą;

4.  pabrėžia, kad socialinės įmonės koncepcija turėtų būti nedviprasmiškai siejama su demokratišku įmonės valdymu užtikrinant visišką ekonominę demokratiją, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir skaidrumą bei dalijimąsi įmonės pokyčių valdymu pagal Europos Sąjungos, ESBO ir Jungtinių Tautų nustatytus principus; ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šiuos aspektus nagrinėjant ir nustatant gerąją patirtį ir kartotinius modelius, kuriant viešuosius Europos socialinėms įmonėms taikomų ženklų ir sertifikatų duomenų bankus siekiant pagerinti socialinių įmonių matomumą ir palengvinti jų lyginimą, taip pat teikiant pasiūlymus dėl teisinės aplinkos gerinimo;

5.  mano, kad būtina sudaryti tokias sąlygas, kuriomis socialinės įmonės galėtų tapti finansiškai nepriklausomos ir įsitraukti į komercinę veiklą; pažymi, kad daugelyje valstybių narių taikant finansavimo mechanizmus ir vykstant viešiesiems pirkimams renkantis pačios mažiausios kainos pasiūlymus, socialinės įmonės verčiamos sutelkti pastangas į siekį iš vyriausybinių institucijų gauti dotacijų ir kitokių lėšų, o ne gerinti savo teikiamų paslaugų ar tiekiamų produktų kokybę, nes tai padėtų padidinti jų konkurencingumą; pabrėžia, kad reikia didinti galimybes naudotis skolos ir nuosavo kapitalo priemonėmis atitinkamame įmonės plėtros etape, atsižvelgiant į konkretų socialinių įmonių veiklos pobūdį;

6.  laikosi nuomonės, kad siekiant padidinti socialinių įmonių konkurencingumą visoje Europoje, reikia skatinti kurti socialinių inovacijų grupes, kurių pridėtinė vertė neapsiribotų vien tik vietos mastu; taip pat mano, kad jeigu socialinės įmonės būtų deramai skatinamos, galėtų užimti svarbią vietą kuriant darbo vietas iš darbo rinkos pasitraukusiems vyresniems nei 50 metų amžiaus darbuotojams;

7.  prašo Komisijos ir valstybių narių imtis reikiamų veiksmų, siekiant sudaryti vienodas sąlygas socialinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

8.  palankiai vertina Komisijos sprendimą supaprastinti MVĮ apskaitos principus, nes tai padės dar veiksmingiau taupyti lėšas;

9.  mano, kad įdiegus bendrą Europos duomenų skelbimo sistemą bus teikiama aiškesnė ir veiksmingesnė informacija apie investicijas į socialines įmones;

10. mano, kad, viena vertus, problemos socialinių įmonių rinkoje rodo tinkamos praktinės patirties trūkumą, kita vertus, socialinių įmonių ypatumams skiriama nepakankamai dėmesio, ir todėl svarbu ne tik prireikus dalytis žiniomis ir tarptautiniu mastu, ir atskirose valstybėse narėse, bet ir užtikrinti, kad šiomis aplinkybėmis būtų prieinamos konsultavimo, mokymo, įskaitant pradinį ir tęstinį mokymą, ir informavimo paslaugos; mano, kad remdami ir propaguodami socialines įmones galime geriausiai išnaudoti jų augimo potencialą ir gebėjimą kurti socialinę vertę;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares rengti profesinio mokymo programas, įskaitant pagrįstas ryšių ir informacijos technologijomis, skirtas įmonėms, teikiančioms socialines paslaugas ir (arba) prekes ir paslaugas pažeidžiamiems žmonėms;

12. pabrėžia, kad būtina geriau supažindinti su socialinių įmonių, ypač socialinės ekonomikos įmonių, veikla, rengiant tinkamas informacines kampanijas, ir mano, kad siekiant šio tikslo būtina kuo geriau išryškinti socialinio verslumo pranašumus ir tikslus pasitelkiant ne tik grynai ekonominius, bet ir kitus rodiklius ir vertinimus; pažymi, kad daugeliu atvejų socialinių įmonių, ypač socialinės ekonomikos įmonių, veiklai trukdo informuotumo problemos arba su jomis glaudžiai susiję stereotipai; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, svarbiausias prioritetas yra visų atitinkamų viešosios valdžios institucijų ir ypač vietos bendruomenių informuotumo didinimas, nes naudojant vietos potencialą galima padėti įtraukti tas vietos bendruomenes ir kartu didinti atitinkamuose regionuose veikiančių socialinių įmonių patrauklumą;

13. pabrėžia, kad Komisija komunikate numatė galimybę paskatinti socialines įmones dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje; todėl ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų paskatinti naudotis socialinėmis išlygomis arba rengti viešuosius pirkimus, skirtus įmonėms, įdarbinančioms palankių sąlygų neturinčius asmenis;

14. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą ištirti ir apsvarstyti galimybę socialinėms įmonėms naudoti nenaudojamus patentus siekiant palengvinti jų plėtrą ir tikisi, kad artimiausiu metu bus numatyti konkretūs veiksmai;

15. ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad Europos standartizacijos įstaigų parengti standartai būtų geriau prieinami socialinėms įmonėms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.6.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Teresa Riera Madurell, Michèle Rivasi, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Niki Tzavela, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras, Henri Weber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Antonio Cancian, António Fernando Correia de Campos, Ioan Enciu, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Ivailo Kalfin, Seán Kelly, Werner Langen, Mario Pirillo, Peter Skinner, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jorgo Chatzimarkakis

 

 

28.6.2012

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje

( 2012/2004(INI) )

Nuomonės referentė: Małgorzata Handzlik

 

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad socialinės įmonės turi galimybių veikti kaip svarbūs inovacijų varikliai, taigi pateikti dabartinių socialinių ir ekonominių problemų sprendimus ir ženkliai prisidėti prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo, tokiu būdu skatinant augimą sektoriuje; todėl skatina sukurti palaikomąją ir pažangiąją reglamentavimo sistemą, leidžiančią skatinti socialinių įmonių organizavimo įvairovę ir atsižvelgti į jų veiklos pobūdį bei ypatumus ir teikti joms finansinę paramą, kuri atitinka socialinio verslumo ir socialinių įmonių, ypač MVĮ, poreikius, skatinant jų augimą ir tvarumą;

2.  mano, kad siekiant ir toliau skirti daug dėmesio socialiniam verslui ir socialinėms įmonėms reikia taikyti atskaitingo valdymo procesus, kuriuos papildytų tinkami finansavimo stebėjimo ir skaidrumo užtikrinimo mechanizmai;

3.  pabrėžia, kad socialines įmones pripažįstant Europos Sąjungos lygmeniu neturi būti vien įtraukiami socialiniai tikslai į tam tikrų komercinių įmonių veiklą, bet turi būti atsižvelgiama į kiekvienos socialinių įmonių, visų pirma socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonių, kategorijos ypatumus; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina priimti ir taikyti finansavimo priemones, kurios leistų šioms įmonėms vykdyti veiklą laikantis savo tikslų ir puoselėti jų tarpusavio solidarumą; be to, pabrėžia, kad geriau susipažinus su socialinėmis įmonėmis ir atlikus kokybinį, daugiašalį bei nepriklausomą jų veiklos vertinimą, būtų galima įvertinti visą šių įmonių įnašą į visuomenę ir suprasti, kodėl socialinė sanglauda yra ekonominės ir socialinės naudos, o ne tik išlaidų, šaltinis;

4.  palankiai vertina pasiūlymą dėl mikrokreditų, kuriuo siekiama remti Europos MVĮ;

5.  pabrėžia svarbų visų sektorių socialinių įmonių indėlį siekiant stiprinti socialinę sanglaudą ir įtraukti, suvokiant visų vartotojų, o ypač pažeidžiamų vartotojų, poreikius ir juos tenkinant; pabrėžia, kad socialinės įmonės, visų pirma siekdamos patenkinti socialinius ar viešosios tvarkos poreikius, taip pat siekia patenkinti didėjančius piliečių poreikius, susijusius su etišku elgesiu, kuriuo rodoma didesnė pagarba žmogui, aplinkai bei gamtai ir laikomasi socialinių standartų bei solidarumo;

6.  ragina Komisiją patvirtinti plačiosios visuomenės sąmoningumo didinimo priemones, kuriomis būtų gerinamos žinios apie socialinių įmonių veiklą, didinamas pasitikėjimas jomis ir visuomenė būtų skatinama aktyviai remti šios rūšies verslą;

7.  ragina valstybes nares remti, skatinti ir vystyti socialinės ekonomikos įstaigas, šalinant kliūtis, trukdančias pradėti socialinių įmonių veiklą ir ją vystyti, skatinant mokymą, vykdant profesinį perkvalifikavimą socialinės ekonomikos įstaigų veiklos srityje ir didinant pagalbą socialines įmones turintiems verslininkams;

8.  pabrėžia, kad socialinės įmonės dėl jų veiklos pobūdžio ir veikimo būdo padeda kurti solidaresnę, demokratiškesnę ir aktyvesnę visuomenę, kuri prisideda prie užimtumo ir tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, ypač skatinant solidarumą, tvarumą, socialinę sanglaudą ir įtrauktį, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, lygias vyrų ir moterų galimybes ir asmeninio, šeimos ir profesinio gyvenimo derinimą;

9.  mano, kad įmonių socialinė atsakomybė ir socialinės įmonės yra vienas kitą papildantys tos pačios politikos aspektai, todėl turėtų būti plėtojami koordinuotai, nekartojant valstybių narių atliktų veiksmų;

10. mano, kad ES viešųjų pirkimų taisyklių pertvarka suteikia puikią galimybę padidinti socialinių standartų laikymosi lygį, paskatinti socialines įmones dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir sudaryti geresnes sąlygas juose dalyvauti; palankiai vertina socialinėms paslaugoms taikytiną tvarką Komisijos pasiūlyme dėl viešųjų pirkimų direktyvų persvarstymo, ir pabrėžia šios priemonės svarbą sutartis sudarančioms vietos valdžios institucijoms, siekiant teikti kokybiškas paslaugas, kuriomis skatinama socialinė sanglauda;

11. pažymi Komisijos pasiūlymą į rezervuotas sutartis įtraukti naują asmenų kategoriją – nepalankioje padėtyje esančius asmenis; pabrėžia galimybę įtraukti naują nuostatą dėl rezervuotų sutarčių siekiant skatinti novatorišką socialinę ir teritorinę plėtrą kartu laikantis konkurencijos pagrindu sutarčių skyrimo principų;

12. prašo Komisijos atlikti išsamų poveikio vertinimą siekiant parengti ilgalaikę strategiją, kuria būtų užtikrinami socialiniai ir aplinkos apsaugos tikslai, o socialinės įmonės skatinamos dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, nekliudant sudaryti sutartis konkurencijos pagrindu arba nekuriant paskatų apeiti taisykles; ragina valstybes nares šalinti kliūtis, trukdančias pradėti ir vystyti socialinės ekonomikos įstaigų ekonominę veiklą, ypač susijusias su administracinių procedūrų vykdymu.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Sergio Gaetano Cofferati, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Cornelis de Jong, Christian Engström, Evelyne Gebhardt, Malcolm Harbour, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Sirpa Pietikäinen, Robert Rochefort, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Mario Borghezio, Simon Busuttil, Pier Antonio Panzeri, Laurence J.A.J. Stassen, Marc Tarabella, Kyriacos Triantaphyllides, Anja Weisgerber, Kerstin Westphal

 

 

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Heinz K. Becker, Pervenche Berès, Vilija Blinkevičiūtė, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Minodora Cliveti, Marije Cornelissen, Emer Costello, Andrea Cozzolino, Frédéric Daerden, Sari Essayah, Thomas Händel, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Nicole Sinclaire, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Kozłowski, Svetoslav Hristov Malinov, Antigoni Papadopoulou, Birgit Sippel, Csaba Sógor

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Cornelia Ernst

 

[1] http://www.emes.net/fileadmin/emes/PDF_files/News/2008/11.08_EMES_UNDP_publication.pdf.
[2] OL C 76E, 2010 3 25, p. 16.
[3] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0071
[4] COM(2012) 0035 galutinis.