Plenarinio posėdžio dokumentas

 

A7-0311/2012

Par1

11.10.2012

PRANEŠIMAS

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto. Visi skirsniai

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Biudžeto komitetas

Pranešėjai:                     Giovanni La Via (III skirsnis. Komisija)

                                     Derek Vaughan (kiti skirsniai)

PR_BUD_1all

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS.........................................4

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ....................................................................21

Vystymosi komiteto NUOMONĖ.................................................................................25

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ.....................................................28

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ....................................31

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ....................................37

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ  40

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ.........48

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ.......................56

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ......................................................59

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ..............................................................66

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ...........................................71

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ........................................................................75

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ..........................................................78

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ.......82

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ.......................................................85

Peticijų komiteto NUOMONĖ.......................................................................................88

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI........................................................93

Atskirai paskelbta

–...2012 m. spalio 3–4 d. posėdžiuose Biudžeto komiteto priimti sprendimai dėl bendrojo biudžeto projekto pakeitimo projektų  

 

2 dalis – A7-0311/2012

 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos[1],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[2],

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl bendrų 2013 m. biudžeto (III skirsnis. Komisija) sudarymo procedūros gairių[4],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Parlamento 2013 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos[5],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos patvirtintą Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2012) 0300),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2013 m. biudžeto projekto[6],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 24 d. Tarybos patvirtintą poziciją dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo perduota Parlamentui (12749/2012 – C7‑0233/2012),

–   atsižvelgdamas į Komisijos XXXXX pateiktą Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. XX/2012,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones ( A7-0311/2012 ),

A. kadangi rengiant šią rezoliuciją ir Parlamentui balsuojant dėl biudžeto pakeitimų kiek įmanoma atsižvelgiama į Parlamento specializuotų komitetų pateiktose nuomonėse nurodytus prioritetus, taip pat į prioritetus, paaiškėjusius susitikimuose su pranešėjais biudžeto klausimais,

III skirsnis

1.  primena, kad, kaip nurodyta minėtoje 2012 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu, Parlamento 2013 m. biudžeto prioritetus sudaro parama tvariam augimui, konkurencingumui ir užimtumui, visų pirma skirta MVĮ ir jaunimui; dar kartą pažymi, kad Komisijos biudžeto projektas (BP) atitinka Parlamento prioritetus, susijusius su programomis ir iniciatyvomis, kurias reikia remti siekiant šių tikslų;

2.  labai gerai supranta, kad dėl valstybių narių ekonomikos būklės kyla didelių sunkumų ir kad svarstyti reikia atsakingai ir atsižvelgiant į tikrąją padėtį; vis dėlto, atsižvelgdamas į labai skirtingą ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų pobūdį, tikslus ir struktūrą, negali pritarti požiūriui, pagal kurį ES biudžetas laikomas galimu taupymo šaltiniu, kuriam taikoma toks pat taupymo mastas ir logika, kaip ir nacionaliniams biudžetams; pabrėžia, kad, sumažinus ES išteklius, valstybėse narėse neabejotinai pritrūks investicijų ir likvidumo, o tai pablogins dabartinę jų padėtį;

3.  pabrėžia, kad ES biudžetą reikia laikyti papildoma valstybių narių ekonomikos rėmimo priemone, kurią taikant galima sutelkti iniciatyvas ir investicijas į augimo ir darbo vietų kūrimo aspektu strategines sritis, taip pat daryti sverto poveikį sektoriuose, kurių veikla peržengia nacionalines sienas; pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios kartu su Parlamentu yra atsakingos už sprendimus, kurių pagrindu rengiama dauguma ES teisės aktų, tokį vaidmenį laiko pagrįstu;

4.  pabrėžia, kad ES biudžetas daro didelį sinergetinį poveikį ir tuo būdu nuolat prisideda taupant lėšas; mano, kad kai kurioms valstybėms narėms pasitelkus pakankamai politinės valios būtų galima sutaupyti dar daugiau lėšų;

5.  primena, kad 2013-ieji yra paskutiniai dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) metai, todėl itin svarbu užtikrinti iki šiol prisiimtų įsipareigojimų ir su jais susijusių vykdytinų mokėjimų pusiausvyrą, antraip galėtų nukentėti ES institucijų patikimumas, taip pat, jei nebūtų apmokėti teisėti mokėjimų prašymai, galėtų būti teisinių pasekmių Komisijai;

6.  todėl apgailestauja dėl Tarybos sprendimo šiais metais biudžeto projekto lėšas vėl mažinti taikant BP įprastinį horizontalųjį metodą, pagal kurį ES 2013 m. išteklių lygis dirbtinai sumažinamas įsipareigojimų asignavimus (ĮA) iš viso sumažinant 1 155 mln. EUR (-0,8 proc.), o mokėjimų asignavimus (MA) – 5 228 mln. EUR (-3,8 proc.), palyginti su BP, todėl, palyginti su 2012 m. biudžetu, būtų labai mažai padidinti ir įsipareigojimai (+1,27 proc., palyginti su BP numatytais +2 proc.), ir mokėjimai (+2,79 proc., palyginti su BP numatytais +6,8 proc.);

7.  yra nustebęs, kad Taryba, priimdama šį sprendimą, neatsižvelgė į naujausias Komisijos programų įgyvendinimo prognozes, pagrįstas sąmatomis tų valstybių narių, kurios, viena vertus, aiškiai atkreipia dėmesį į sritis, kuriose įgyvendinimo lygis didesnis už planuotą ir todėl daugiau lėšų reikia jau 2012 m., ir, kita vertus, įspėja apie didelę riziką, kad gali pritrūkti mokėjimų, ypač numatytų pagal 1a, 1b ir 2 išlaidų kategorijas; šiomis aplinkybėmis primena 27 valstybėms narėms skirtą pirmininko J. M. Barroso 2012 m. liepos mėn. laišką, kuriame jis išreiškia susirūpinimą dėl to, kad per Tarybos svarstymą BP sumažinta lėšų ir kad dėl šios priežasties gali būti skirta nepakankamai lėšų ES skoloms padengti;

8.  pabrėžia, kad dabartinės realiems mokėjimų asignavimų poreikiams įvertinti skirtos procedūros, taikomos atitinkamų valstybių narių administracijų ir kompetentingų Komisijos tarnybų, vykdomos visiškai nesuprantamai; tvirtai įsitikinęs, kad tokios procedūros daro nepalankų poveikį galutinių rezultatų kokybei, informacijos, kuri pasiekia ne tik vyriausybes, bet taip pat nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, lygiui ir deryboms tarp dviejų biudžeto valdymo institucijų;

9.  pažymi, kad Taryba sumažino išlaidas pagal visų išlaidų kategorijas , bet labiausiai sumažino 1a ir 1b išlaidų kategorijų mokėjimus (atitinkamai -1,9 EUR ir -1,6 mlrd. EUR, palyginti su BP), t. y. tų išlaidų kategorijų, pagal kurias finansuojama daugiausia programų ir iniciatyvų, kurias įgyvendinant siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų; įspėja, kad laikantis tokio požiūrio rizikuojama neįvykdyti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir dėl šios priežasties gali būti neįgyvendinti ES prioritetai, dėl kurių bendrai sutarta;

10. pabrėžia, kad toks lėšų mažinimas visiškai prieštarauja 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kuriose nurodyta, kad ES biudžetas turi būti „ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo visoje Europoje skatinimo veiksnys“, ir nuspręsta sutelkti išteklius, įskaitant 55 mlrd. EUR iš struktūrinių fondų, ekonomikos augimo skatinimo priemonėms finansuoti; mano, kad, atsižvelgiant į tą aukščiausiu politiniu ES lygmeniu priimtą sprendimą, 2013 m. reikia skirti pakankamai mokėjimų asignavimų programoms ir veiksmams, kuriuos įgyvendint remiamas šis prioritetas, finansuoti;

11. atmeta Tarybos argumentą, kad šis asignavimų sumažinimas susijęs su tomis programomis, kurioms skirtos lėšos panaudojamos nepakankamai, arba kurių rezultatai prasti, nes asignavimų mažinama taip pat ir toms programoms, kurių įgyvendinimo rodikliai labai geri (pvz., Mokymosi visą gyvenimą programa ir Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) pagal 1a išlaidų kategoriją, Konkurencingumo ir užimtumo tikslas pagal 1b išlaidų kategoriją), nors jos nesusijusios su sritims, kuriose panaudoti ne visi skirti asignavimai; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant tokius kriterijus visiškai nepaisoma daugiamečio ES politikos, ypač sanglaudos, pobūdžio, dėl kurio DFP laikotarpio pabaigoje mokėjimų daugėja;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Tarybos nustatyto esminio mokėjimų lygio sumažinimo, palyginti su įsipareigojimų lygiu, metų pabaigoje galėtų susidaryti dar daugiau neįvykdytų įsipareigojimų, o atotrūkis tarp ĮA ir MA padidėtų 4,1 mlrd. EUR, ypač todėl, kad daugiausia neįvykdytų įsipareigojimų yra susiję su sanglaudos politikos (65,6 proc.) bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) sektoriais (10,5 proc.) , o šių dviejų sričių išlaidos sumažintos labiausiai;

13. atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. tarpinstituciniame susitikime dėl mokėjimų Komisijos pateiktus duomenimis, abejoja, kad BP siūlyto 6,8 proc. mokėjimų padidinimo pakaks teisėtiems mokėjimų, kurių valstybės narės tikisi pagal įvairias išlaidų kategorijas, ypač pagal 1a ir 1b, prašymams patenkinti, jei nebus parengtas taisomasis biudžetas, kuris padengtų 2012 m. mokėjimų poreikius; todėl nepritars jokioms pastangoms sumažinti mokėjimų asignavimų lygį, palyginti su BP siūlomu lygiu;

14. atsižvelgdamas į ankstesnių metų patirtį, mano, kad per svarstymą Tarybos pateikti pareiškimai dėl siūlomų mokėjimų nesuteikia pakankamos garantijos, kad bus nustatytas tinkamas mokėjimų lygis pagal visas išlaidų kategorijas; todėl laikosi bendrojo požiūrio, kad siekiant patenkinti realius atitinkamų programų poreikius, kuriuos nurodė Komisija, reikia visose išlaidų kategorijose vėl įrašyti BP numatytas mokėjimų sumas, kurias Taryba sumažino, ir visose išlaidų kategorijose, ypač 1a ir 4, pagal tam tikras biudžeto eilutes, kuriose numatytų lėšų panaudojimo lygis yra aukštas, reikia numatyti didesnius asignavimus, negu numatyti BP;

15. įgalioja savo delegaciją į 2013 m. biudžeto taikinimo posėdį nepritarti jokio lygio Taisomojo biudžeto Nr. 6/2012 ir 2013 m. biudžeto mokėjimams, kurie ne visiškai padengia Komisijos nustatytus 2012 m, ir 2013 m. mokėjimų poreikius;

16. prašo valstybes nares užtikrinti, kad sąmatos, kurias jos siunčia Komisijai ir kuriomis Komisija remiasi rengdama savo pasiūlymą dėl mokėjimų, būtų kiekvienoje valstybėje narėje patikrintos ir atitinkamu politiniu lygmeniu patvirtintos;

17. apgailestauja, kad Taryba, skirdama įsipareigojimų asignavimus, labai nukrypo (iš viso 2,15 mlrd. EUR) nuo finansinio programavimo skaičių, kurie programavimo laikotarpio pradžioje buvo nustatyti bendru sprendimu su Parlamentu, taip pat dėl to, kad, kaip nurodyta Parlamento su trišaliu susitikimu susijusių įgaliojimų dokumente, Taryba visai neatsižvelgė į Parlamento prioritetus; tačiau primena, kad Parlamento svarstymas yra pagrįstas šiomis gairėmis, susijusiomis su minėtais įgaliojimais, ir jas atitinka;

18. pabrėžia, kad krizei įveikti reikia ne mažiau, bet daugiau Europos pastangų, jei norima atnaujinti investicijas, skatinti steigti naujas darbo vietas ir padėti atkurti pasitikėjimą ekonomika; jau kritikavo Komisijos priimtą įsipareigojimų asignavimų BP įšaldymą, kaip pabrėžiama minėtoje Parlamento 2012 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu, todėl negali pritarti Tarybos sprendimui dar labiau sumažinti iki 1,27 proc., palyginti su 2012 m. biudžetu, įsipareigojimų asignavimus; primena, kad įsipareigojimai atspindi ES politikos prioritetus ir turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kai ekonomikos nuosmukis galbūt bus pasibaigęs; ketina šiek tiek padidinti BP numatytus įsipareigojimų asignavimus pagal kelias atrinktas biudžeto eilutes, tiesiogiai susijusias su strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimu ir atitinkančias įprastus Parlamento prioritetus;

19. todėl nustato, kad bendra 2013 m. įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų suma turi būti atitinkamai 151 151,84 mln. EUR ir 137 898,15 mln. EUR;

1a išlaidų kategorija

20. apgailestauja, kad, nors 1a išlaidų kategorija yra svarbiausia išlaidų kategorija įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, šioje kategorijoje Taryba atliko beveik visus įsipareigojimų pagal 1 išlaidų kategoriją (-2,9 proc. mažiau, palyginti su BP) sumažinimus ir daugiausia sumažino mokėjimų (-1,9 mlrd. EUR arba 14 proc. mažiau, palyginti su BP); nusprendžia panaikinti beveik visus Tarybos sumažinimus ir daugiau, negu numatyta BP, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų skirti tik tam tikram skaičiui biudžeto eilučių, tiesiogiai susijusių su strategijos „Europa 2020“ tikslais, kurioms būdingas didelis lėšų panaudojimo lygis ir dideli panaudojimo gebėjimai;

21. labai apgailestauja, kad Taryba, užuot padidinusi asignavimų programoms, įgyvendinamoms pagal 7-ąją bendrąją programą ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, nusprendė sumažinti Komisijos atitinkamoms biudžeto eilutėms siūlomus asignavimus, o tai aiškiai prieštarauja neseniai priimtam Europos Vadovų Tarybos sprendimui sudaryti susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo, be kita ko, būtų remiami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, inovacijos ir užimtumas; pabrėžia, kad šių programų rezultatai labai geri ir kad Komisija nurodo, jog 2012 m. jos bus įgyvendintos sparčiau, palyginti su praėjusiais metais;

22. mano, kad Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) yra viena iš svarbiausių programų, kurias vykdant įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir labai svarbi priemonė, skirta galimybei gauti finansavimą, ypač inovacinėms MVĮ, gerinti; todėl nusprendžia padidinti KIP Verslininkystės ir inovacijų ir Pažangios energetikos Europai programoms numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, taip pat, atsižvelgdamas į didėjančius MVĮ poreikius, padidinti ĮA ir MA, skirtus finansinėms priemonėms pagal šią programą finansuoti;

23. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą papildomas ITER išlaidas padengti iš sutaupytų veiklos lėšų, daugiausia susijusių su bendromis įmonėmis ir 7-osios bendrosios programos administracinėmis išlaidomis; primena ES finansuojamų mokslinių tyrimų papildomą naudą ir jų svarbų vaidmenį siekiant strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintų augimo, konkurencingumo ir užimtumo tikslų; todėl, atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. tarpinstitucinę deklaraciją, nusprendžia šį sumažinimą iš dalies kompensuoti nustatydamas didesnius įsipareigojimus, negu numatyti BP, pagal kai kurias 7-osios bendrosios programos veiklos eilutes, tiesiogiai susijusias su strategijos „Europa 2020“ rėmimu, kurių įgyvendinimo lygis labai geras, o gebėjimas panaudoti lėšas didelis; siūlo šį dalinį skirtumą, kuris viršija turimą maržą, finansuoti naudojantis lankstumo priemone ir skiriant 50 mln. EUR sumą;

24. atkreipia dėmesį į labai didelę pridėtinę vertę, kuri gaunama įgyvendinant programas „Mokymasis visą gyvenimą“ ir „Erasmus Mundus“, kurios, nors joms skiriami palyginti nedideli finansiniai paketai, teikia daug naudos, nes yra veiksmingai įgyvendinamos ir kuria teigiamą Sąjungos įvaizdį piliečių akyse; laikydamasis savo per pastarąsias biudžeto sudarymo procedūras priimtos pozicijos ir atsižvelgdamas į gebėjimą įgyvendinant šias programas gerai panaudoti lėšas, nusprendžia joms skirti daugiau ĮA ir MA, palyginti su numatytais BP;

25. apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino mokėjimų asignavimų (-23 mln. EUR, palyginti su BP) ir todėl sumažėjo finansinė parama bendros svarbos transeuropinio transporto tinklo projektams; pabrėžia, kad ši programa, pagal kurią investuojama į didelę papildomą naudą Europai teikiančias infrastruktūras, yra labai svarbi siekiant padidinti visos ES konkurencingumą ir tiesiogiai prisideda skatinant augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad programa įgyvendinama gerai ir kad 2013 m. bus lemiami metai, skirti pasirengti pradėti taikyti Europos infrastruktūros tinklų priemonę; todėl nusprendžia palikti tokį įsipareigojimų ir mokėjimų lygį, kaip siūlyta BP;

26. vėl įrašo mokėjimus, numatytus BP Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF); atkreipia dėmesį į tai, kad vėl įrašius mokėjimų asignavimus bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių ir kad ši skirta asignavimų suma yra minimali suma, kurią EGF sunaudoja per pirmuosius metų mėnesius;

 

1b išlaidų kategorija

27. labai apgailestauja, kad Taryba labai sumažino (-1,6 mlrd. EUR arba -3,3 proc., palyginti su BP) mokėjimus, dėl kurių sumažėjo regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo (-12,9 proc.), Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (-18,7 proc.) ir Sanglaudos fondo (-4,7 proc.) finansavimas; dėl šios priežasties labai padaugėja neįvykdytų įsipareigojimų, tačiau pažymi, kad konvergencijos tikslui lėšų beveik nesumažinta;

28. primena, kad šios išlaidų kategorijos mokėjimų lygis BP padidėjo (+8,1 proc.) dėl praeityje prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos, atsižvelgiant į natūralų struktūrinių fondų gyvavimo ciklą, reikia įvykdyti programavimo laikotarpio pabaigoje; pabrėžia, kad, jei Taryba per pastarąsias ES biudžeto sudarymo procedūras realius mokėjimų poreikius pagal šią išlaidų kategoriją būtų nustačiusi taikydama tikroviškesnį požiūrį, procentinė mokėjimų padidėjimo dalis galėjo būti kur kas mažesnė;

29. primena su trišaliu susitikimu susijusių įgaliojimų dokumente išreikštas savo abejones, ar BP siūlomo mokėjimų lygio pakaks visiems numatomiems mokėjimų prašymams padengti, jei šiais metais nebus rengiamas taisomojo biudžeto projektas; pabrėžia, kad toks pat Komisijos pasiūlymas pagrįstas prielaida, kad jau padengti visi ankstesnių metų iki 2012 m. mokėjimų poreikiai;

30. atmeta Tarybos pasiūlymą sumažinti 1b išlaidų kategorijos išlaidas, nes tai lemtų kur kas didesnį mokėjimų trūkumą, nei jau tikimasi, ir paramą gavusioms valstybėms narėms ir regionams nebūtų galima kompensuoti jau patirtų išlaidų, o tai turėtų rimtų pasekmių, ypač toms valstybėms narėms, kuriose jau taikomi socialiniai, ekonominiai ir finansiniai suvaržymai; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad šioje išlaidų kategorijoje yra du trečdaliai šiuo metu neįvykdytų įsipareigojimų ir kad, sumažinus 2013 m. mokėjimų lygį, iki kitų metų pabaigos taip pat labai padidėtų neįvykdytų įsipareigojimų lygis; todėl prašo Komisijos pateikti neįvykdytų įsipareigojimų padėties analizę ir patikimą strategiją, skirtą neįvykdytų įsipareigojimų lygiui sumažinti; ragina Komisiją kiekvieną mėnesį Parlamentui pateikti informaciją apie pateiktus prašymus padengti išlaidas, suskirstytą pagal valstybes nares ir fondus;

31. mano, kad Tarybos deklaracija, kurioje Komisija prašoma pateikti taisomojo biudžeto projektą tuo atveju, jei nepakaktų mokėjimų pagal 1b išlaidų kategoriją, nėra pakankama garantija tinkamam 2013 m. mokėjimų lygiu užtikrinti, turint mintyje tai, kad Taryba per pastaruosius dvejus metus panašių įsipareigojimų jau buvo prisiėmusi, bet jų nevykdė; prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės padaryti viešą pareiškimą ir paaiškinti neatitikimus tarp Tarybos svarstymo dėl mokėjimų ir realių valstybių narių poreikių, kurie nurodyti jų sąmatose;

32. todėl nusprendžia pagal šią išlaidų kategoriją į visas biudžeto eilutes vėl įrašyti BP numatytus įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos Taryba sumažino, ir padidinti BP numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, skirtus techninei pagalbai, susijusiai su Baltijos jūros regiono strategija;

33. primygtinai ragina Tarybą pritarti taisomojo biudžeto projektui Nr. 6/2012, kurį pateikė Komisija, siekdama kompensuoti mokėjimų asignavimų trūkumą šiais metais ir išvengti pradėtų projektų įgyvendinimo blokavimo šio programavimo laikotarpio pabaigoje; suteikia savo delegacijai įgaliojimus dalyvauti derybose su Taryba, jei Taryba būtų nepasirengusi pritarti visam TBP, siekiant padidinti mokėjimų asignavimus ta suma, kuriai nepritarė Taryba, ir paskirstyti ją proporcingai visoms 1b išlaidų kategorijos veiklos eilutėms;

 

2 išlaidų kategorija

34. mano, kad Komisijos parengtos biudžeto poreikių sąmatos yra tikroviškesnės negu Tarybos prognozių skaičiai, ypač turint mintyje būsimus mokėjimus; todėl Tarybos sumažintus asignavimus pagal šią išlaidų kategoriją vėl padidina iki 60 307,51 mln. EUR, t. y. numato 0,6 proc. daugiau, negu 2012 m. biudžete;

35. atkreipia dėmesį, kad įprastiniame su žemės ūkiu susijusiame taisomajame rašte, kuris turi būti pateiktas 2012 m. spalio mėn., dabartinė sąmata bus pakoreguota atsižvelgiant į tikslesnį realių poreikių įvertinimą; atkreipia dėmesį į galutinį asignuotųjų pajamų, kurių tikimasi 2013 m., lygį (atitikties patvirtinimo koregavimas, pažeidimai ir papildomas mokestis už pieną), nuo kurio galiausiai priklausys naujų asignavimų, kurie turi būti patvirtinti 2013 m. biudžete, lygis; mano, kad esamos maržos (981,5 mln. EUR) turėtų pakakti poreikiams pagal šią išlaidų kategoriją patenkinti, jei neatsiras nenumatytų aplinkybių;

36. atmeta pasiūlymą padidinti asignavimų pagal vadinamųjų neigiamų išlaidų eilutę (sąskaitų patvirtinimas), nes jos asignavimai, regis, padidinami pernelyg daug, palyginti su 2 išlaidų kategorijos asignavimais, ir vėl iš dalies įrašo Komisijos siūlytą sumą, kuri atitinka tikroviškesnį požiūrį;

37. patvirtina savo įsipareigojimą dėti pastangas siekiant užkirsti kelią krizėms vaisių ir daržovių sektoriuje ir todėl pritaria atitinkamam asignavimų, skirtų preliminariam gamintojų organizacijų pripažinimui finansuoti, lygiui; pritaria, kad reikia tinkamai padidinti Sąjungos įnašą į krizių fondą gamintojų organizacijoms skirtuose veiklos fonduose;

38. numato didesnę paramą pieno mokykloms programai ir tolesnę paramą programai, susijusiai su vaisių vartojimo skatinimu mokyklose;

39. palieka tokią pačią biudžeto asignavimų sumą, numatytą Maisto paskirstymo vargingiausiems asmenims ES programai, kurią įgyvendinant Sąjungoje remiama 18 mln. asmenų, turinčių nepakankamos mitybos problemų; palankiai vertina Komisijos pastangas ieškant politinio ir teisinio sprendimo tam, kad šią programą būtų galima tęsti 2013 m.; tikisi, kad bus rastas sprendimas, suteikiantis galimybę tęsti šią programą kitos DFP laikotarpiu;

40. pritaria pasiūlymui iš esmės sumažinti asignavimų pagal kai kurias grąžinamųjų išmokų biudžeto eilutes, kai kuriais atvejais net iki nulio, nes ši priemonė yra politiškai prieštaringa ir kai kuriems produktams netaikoma tokiu pačiu mastu, kaip 2012 biudžetiniais metais; pažymi, kad kai kurios grąžinamųjų išmokų eilutės pažymėtos kaip neigiami prioritetai; atidžiai įvertina, kiek šių eilučių išlaidas reikėtų sumažinti tam, kad prireikus būtų galima šia priemone pasinaudoti pagal dabartinį reglamentą dėl grąžinamųjų išmokų;

41. numato toliau teikti atitinkamo lygio paramą programai LIFE+, pagal kurią pirmenybė teikiama vien tik veiksmų aplinkos ir klimato kaitos srityje projektams, remiant tvarios ir tausiau išteklius naudojančios ekonomikos plėtrą ir ekosistemų apsaugą, išsaugojimą ir atkūrimą; dar kartą primena, kad aplinkos problemos ir jų sprendimai peržengia valstybių sienas, todėl akivaizdu, kad jos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares iš esmės pagerinti ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;

42. pabrėžia, kad bendra žuvininkystės politika išlieka labai svarbus ES politinis prioritetas, todėl, atsižvelgdamas į būsimą jos reformą, palieka tokio lygio finansavimą, koks siūlomas BP; mano, kad integruotos jūrų politikos finansavimas neturėtų būti vykdomas kitų veiksmų žuvininkystės srityje ar programų pagal 2 išlaidų kategoriją sąskaita; mano, kad veiksmingas žuvininkystės valdymas itin svarbus siekiant išsaugoti žuvų išteklius ir išvengti pernelyg intensyvios žvejybos;

3a išlaidų kategorija

43. pažymi, kad Taryba siūlo sumažinti finansavimą ir iš viso įsipareigojimų asignavimų skirti 15 mln. EUR mažiau, o mokėjimų asignavimų – 51 mln. EUR mažiau, palyginti su 2013 m. BP; pažymi, kad šie asignavimai sumažinami 1,07 proc., palyginti su BP, ir – 15,5 proc., palyginti su pradiniu Komisijos finansinio programavimo dokumentu;

44. atmeta Tarybos atliktus mokėjimų asignavimų sumažinimus šiose srityse: Europos grąžinimo fondas (-18 mln. EUR), Europos pabėgėlių fondas (-1,8 mln. EUR), Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (-3,2 mln. EUR) ir pagrindinės teisės ir pilietybė (-1 mln. EUR); todėl nusprendžia vėl įrašyti BP pagal atitinkamas biudžeto eilutes numatytas sumas;

45. atmeta vienašalį Tarybos sprendimą pakeisti pasiūlymo dėl Šengeno vertinimo mechanizmo teisinį pagrindą ir vietoj įprastinės teisėkūros procedūros pasirinkti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 70 straipsnį; pritaria Pirmininkų sueigos sprendimui blokuoti bendradarbiavimą su Taryba dėl 2013 m. biudžeto su vidaus saugumu susijusiais aspektais; todėl pritaria Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pozicijai, kad į rezervą reikia įrašyti kai kurių su vidaus saugumu susijusių 18 antraštinės dalies biudžeto eilučių lėšas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus), kol dėl Šengeno erdvės valdymo paketo bus pasiekta patenkinamų rezultatų; mano, kad šis rezervas neturėtų būti taikomas pagal 3a išlaidų kategoriją veikiančioms agentūroms siekiant nesukelti pavojaus jų veiklai;

46. pabrėžia svarbų programos dėl prevencinių priemonių kovojant su visų formų smurtu (programa „Daphne“) vaidmenį, kurį ji atlieka šalinant ES smurtą prieš moteris, jaunuolius ir vaikus, ypač dabartinės krizės sąlygomis; atkreipia dėmesį į išmatuojamus programos „Daphne“ rezultatus, taip pat į jos poveikį valstybių narių politikos pokyčiams; todėl jai skirtus mokėjimų asignavimus padidina daugiau, negu buvo numatyta BP.

3b išlaidų kategorija

47. apgailestauja, jog nepaisant to, kad BP jau pasiūlyta sumažinti asignavimus, Taryba dar labiau sumažina 3b išlaidų kategorijos ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimus maždaug 9,5 mln. EUR; laikosi bendro požiūrio, kad, siekiant užtikrinti tinkamą programų ir veiksmų pagal šią išlaidų kategoriją įgyvendinimą, reikia panaikinti visus Tarybos atliktus sumažinimus;

48. pakartoja, kad siekiant Europai suteikti galimybę panaudoti per visą istoriją geriausią išsilavinimą įgijusios kartos gabumus, būtina skatinti Europos jaunimo aktyvaus pilietiškumo jausmą, solidarumą ir toleranciją; pabrėžia, kad būtina skatinti įvairių kultūrų ryšius ir kitos kartos ES pilietiškumą; todėl nusprendė programai „Veiklus jaunimas“ skirti didesnį finansavimą, palyginti su numatytu BP, visų pirma atsižvelgdamas į tinkamą daugelį metų tęsiamos programos įgyvendinimą;

49. mano, kad 2013-ųjų Europos piliečių metų informacijos kampanijai, taip pat komunikacijos veiklai reikia skirti pakankamai lėšų siekiant į šį Europos projektą tinkamai įtraukti piliečius ir skatinti dialogą ES klausimais; apgailestauja, kad Komisijos pasiūlytas biudžetas yra mažiausias iš kada nors Europos metams skirtų biudžetų, ir nutaria padidinti atitinkamos biudžeto eilutės asignavimus;

50. pritaria pasiūlymui tęsti sėkmingus parengiamuosius Europos partnerystės sporto srityje veiksmus atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje Sąjungai suteiktus naujus įgaliojimus sporto srityje, ypatingą dėmesį skiriant mėgėjų sportui ir masiniam sportui, sąžiningumo sporto varžybose skatinimui kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties ir sportininkų fizinio bei moralinio vientisumo apsaugai;

4 išlaidų kategorija

51. atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos pasiūlytas 4 išlaidų kategorijos asignavimų sumažinimas (-1 mlrd. EUR arba -14,1 proc., palyginti su BP) sudaro maždaug 20 proc. bendro sumažinimo pagal visas išlaidų kategorijas; mano, kad tiek daug sumažinus asignavimus Sąjungai būtų sunku laikytis tarptautinėje bendruomenėje prisiimtų įsipareigojimų; pažymi, kad Komisija siūlė šiek tiek didesnius asignavimus, nei numatyta 2012 m. biudžete, ir jau kur kas mažesnius, palyginti su numatytais finansinėje programoje; nusprendžia vėl įrašyti tokį daugelio biudžeto eilučių įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygį, kaip pasiūlytas BP;

52. vis dėlto mano, kad galima pritarti tam tikriems asignavimų sumažinimams, palyginti su BP, pagal kai kurias biudžeto eilutes, pvz., makrofinansinė pagalba, narystė tarptautinėse organizacijose, veikiančiose muitų ir mokesčių srityje, ir bendradarbiavimas su Grenlandija;

53. siūlo šiek tiek padidinti, palyginti su BP, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų pagal biudžeto eilutes, susijusias su geografinio vystomojo bendradarbiavimu, taip pat rinkimų stebėjimo misija ir Pasauliniu kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondu, lygį; pabrėžia, kad tai padėtų išvengti, kad ES, vykdydama savo tvirtus vystomojo bendradarbiavimo finansavimo įsipareigojimus, ir toliau neliktų mažai žinoma;

54. nurodo, kad, remiantis Komisijos ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO) pasirašyta deklaracija dėl ES paramos JTPDO veiklai (2011–2013 m.), ES metinis įnašas pagrįstas 2011 m. Palestinai skirtais asignavimais (300 mln. EUR) ir, sumažinus šią orientacinę sumą, pasikeistų taip pat ir JTPDO veiklai skirti asignavimai; mano, kad didinti finansavimą Palestinai ir JTPDO labai svarbu siekiant užtikrinti, kad JTPDO turėtų reikiamų išteklių svarbioms paslaugoms, kurias jai pavedė JT Generalinė Asamblėja, teikti ir pabėgėlių saugumui bei pragyvenimui užtikrinti nestabilios padėties regione sąlygomis;

55. taip pat mano, kad būtina padidinti asignavimus, skirtus Kipro turkų bendruomenės ekonomikos plėtrai remti, siekiant užtikrinti tolesnę ES finansinę paramą Kipre be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto ir Kultūros paveldo techninio komiteto veiklai;

56. įrašo, atsižvelgdamas į pasiūlymą, pateiktą įgyvendinant Finansinio reglamento reformą, atskiras biudžeto eilutes, susijusias su visomis BUSP misijomis ir ES specialiaisiais įgaliotiniais įvairiose geografinėse vietovėse, tam, kad būtų galima susidaryti skaidresnį ir išsamesnį visų pagal šią politiką vykdomų misijų vaizdą;

5 išlaidų kategorija

57. atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją, kurioje Komisijos pagal 5 išlaidų kategoriją (Visi skirsniai) pasiūlyti asignavimai iš viso sumažinti 146 mln. EUR, nepaisant institucijų pastangų konsoliduoti administracinių išlaidų biudžetą ekonominių ir biudžetinių apribojimų sąlygomis, apie kurias galima spręsti iš jų sąmatų ir BP;

58. visų pirma pabrėžia, kad dauguma institucijų, įskaitant Parlamentą ir Komisiją, įvykdė ir net viršijo įsipareigojimus apriboti savo administracinius biudžetus ir juos padidino mažiau, negu prognozuojamas infliacijos lygis; palankiai vertina šias pastangas ir pagal 5 išlaidų kategoriją iš viso numato 8 506,87 mln. EUR asignavimų, iš jų 4 967,37 mln. EUR skiria Komisijai;

59. pažymi, kad Taryba asignavimus sumažino todėl, kad biudžete neatsižvelgta į 2011 m. 1,7 proc. atlyginimų koregavimą, standartinės įvairių institucijų ir tarnybų mažinimo normos padidinimą ir kitus konkrečius tam tikrų administracinių išlaidų sumažinimus, bet mano, kad toks sumažinimas nėra tinkamai pagrįstas ir tiesiog dirbtinai siekiama nominalaus administracinių išlaidų įšaldymo, nepaisant tarnybos nuostatuose ir sutartyse nustatytų įsipareigojimų, taip pat ir naujų ES kompetencijos sričių ir užduočių;

60. visų pirma mano, kad standartinio sumažinimo normų didinimas siekiant padidinti neapmokamų pareigų skaičių institucijose yra konservatyvus požiūris, kurį taikant tiesiogiai mažinamos galimybės gerinti biudžeto valdymo institucijos jau patvirtintų pareigų, numatytų personalo planuose, užimtumo rodiklį; pabrėžia, kad toks požiūris dar žalingesnis personalo planų mažinimo sąlygomis, kuriomis savaime gerėja postų, numatytų personalo plane, užimtumo rodiklis, ir kad šių postų finansavimo nereikėtų laikyti reguliavimo kintamuoju, taikytinu siekiant formaliai įšaldyti administracinį biudžetą arba kokią nors kitą iš anksto nustatytą tikslinę sumą;

61. nutaria, kol bus priimtas Teismo sprendimas, vėl įrašyti (arba įrašyti naujai, Teisingumo Teismo atveju) į 2013 finansinių metų rezervą visoms institucijoms (išskyrus Tarybą) ir Europos mokykloms numatytas sumas, kurios atitinka 1,7 proc. 2011 m. atlyginimų koregavimą; pabrėžia, kad toks biudžeto valdymas yra patikimas, turint mintyje Komisijai palankaus Teismo sprendimo tikimybę, ir įspėja Tarybą, kad tokio sprendimo atveju biudžeto valdymo institucija turės jį įgyvendinti atgaline data taip pat už 2011 ir 2012 metus, įskaitant delspinigius;

62. taip pat panaikina kitus Tarybos atliktus asignavimų sumažinimus, susijusius su tam tikrais administracinių išlaidų, ypač Komisijos, punktais, su IRT įranga ir paslaugoms, taip pat kai kuriomis tarnybomis;

63. pažymi, kad Taryba pritarė pasiūlymui 1 proc. sumažinti darbuotojų skaičių Komisijos personalo plane, visų pirma administracinės paramos, biudžeto valdymo ir kovos su sukčiavimu srityse;

64. nors, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį atskirai, vėl įrašo ankstesnius Komisijos ir kai kurių kitų institucijų prašymus dėl etatų arba palieka dabartinius etatus, ragina atlikti išsamų planuojamo darbuotojų skaičiaus mažinimo iki 2018 m. poveikio vertinimą, visapusiškai atsižvelgiant į, be kita ko, Sąjungos teisinius įsipareigojimus ir naujas institucijų kompetencijos sritis, taip pat į papildomas užduotis pagal Sutartis;

65. palankiai vertina BP pateiktą informaciją apie sritis, kuriose padidintas darbuotojų skaičius, pvz., Europos ekonomikos valdymo, bendrosios rinkos, taip pat saugumo ir teisingumo sritys, tačiau susirūpinęs pažymi, kad kai kuriuose kituose generaliniuose direktoratuose, pvz., Įmonių ir pramonės, Konkurencijos, Mobilumo ir transporto, Mokslinių tyrimų ir inovacijų, taip pat Eurostate, kurie labai prisideda prie ES prioritetų įgyvendinimo, darbuotojų skaičius sumažintas; taip pat yra susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kurį etatų mažinimas administracinės paramos, biudžeto valdymo ir kovos su sukčiavimu srityse gali turėti greitam, darniam ir veiksmingam ES veiksmų ir programų įgyvendinimui, ypač dabar, kai toliau plečiamos ES kompetencijos sritys ir naujos valstybės narės įstoja į Sąjungą;

66. todėl ragina Komisiją į metinę darbuotojų patikros ataskaitą įtraukti bendrą vertinimą pagal generalinius direktoratus ir tarnybas, ypač atsižvelgiant į jų dydį ir darbo krūvį, ir pagal pareigų tipus, kaip nurodyta šioje patikros ataskaitoje (politikos formavimo, programų valdymo, administracinės paramos, biudžeto valdymo ir kovos su sukčiavimu veiklos, kalbų paslaugų ir kt.);

67. apgailestauja, kad Taryba pagal administracinės ir mokslinių tyrimų paramos biudžeto eilutes iš viso ĮA ir MA sumažino 6,6 proc. (-71,8 mln. EUR), palyginti su BP, įskaitant asignavimus vykdomosioms agentūroms, o daugiausia sumažino pagal 1b išlaidų kategoriją (-23,7 proc.) ir 4 išlaidų kategoriją (-13,2 proc.); pabrėžia, kad dėl šios priežasties, nors biudžeto projekte jau pasiūlytas taupymas, asignavimai būtų sumažinti 5,5 proc., palyginti su panašiais 2012 m. asignavimais, ir todėl daugiamečių programų, kurioms jie skirti, biudžetai galėtų būti įgyvendinami ne taip sparčiai ir veiksmingai; be to, pabrėžia, kad sumažinus su atitinkamos programos administracine veikla susijusių biudžeto eilučių asignavimus, bet nepadidinus programos veiklos išlaidų, pasikeistų visas bendru sprendimu patvirtintas tos programos paketas; todėl nusprendžia vėl įrašyti BP pagal šias biudžeto eilutes numatytas sumas;

68. taip pat, kol gaus konkrečios informacijos, kai kurių biudžeto eilučių asignavimus įrašo į rezervą;

Agentūros

69. iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto ir darbuotojų poreikių sąmatai ir pažymi, kad Komisija jau buvo labai sumažinusi pradinius agentūrų reikalavimus ir BP jų darbuotojų skaičių buvo sumažinusi 1 proc.;

70. todėl mano, kad, kaip siūlo Taryba, dar labiau sumažinus asignavimus, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti teisėkūros institucijos joms pavestų užduočių; nepritaria Tarybos horizontaliajam metodui, kuris taikomas agentūroms skirtiems asignavimams mažinti, nes agentūrų poreikius kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai; taip pat ragina Komisiją nustatyti galimas sritis, kuriose kitu DFP laikotarpiu veikla dubliuojasi arba gaunama mažesnė su agentūromis susijusi papildoma nauda, siekiant racionalizuoti jų veiklą;

71. nusprendžia padidinti 2013 m. biudžeto asignavimus trims finansų priežiūros agentūroms; mano, kad šie asignavimai turėtų atitikti poreikį vykdyti reikalaujamas užduotis, kadangi siekiant įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, kuri labai susijusi su finansų sektoriaus stabilumu, priimta daugiau reglamentų, sprendimų ir direktyvų;

72. negali pritarti tam, kad Taryba sumažino pagal 3a išlaidų kategoriją finansuojamoms agentūroms numatytus asignavimus, t. y. iš viso 2,8 mln. EUR sumažino ĮA ir MA, nes agentūroms skirti asignavimai sudaro 18 proc. visų asignavimų pagal 3a išlaidų kategoriją, todėl Tarybos atliktas sumažinimas neproporcingai paveiktų šią išlaidų kategoriją; todėl ketina vėl įrašyti BP siūlomas sumas, kurios, atrodo, atstatys pusiausvyrą;

73. žino, kad kai kurios agentūros (Europolas, Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra) 2013 m. turi atlikti papildomas užduotis, kurioms 2013 m. gali būti nepaskirta lėšų ar darbuotojų; reikalauja Komisijos, jei prireiks, laiku pasiūlyti taisomąjį biudžetą, skirtą atitinkamai agentūrai; tikisi, kad Komisija ir ateityje, kai Parlamentas ir Taryba užbaigs teisėkūros procedūrą, pateiks naują finansinę pažymą, išplečiančią agentūros įgaliojimus; žino, kad dėl tokio įgaliojimų išplėtimo gali prireikti papildomų išteklių, kuriems turėtų pritarti biudžeto valdymo institucija;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

74. atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę, kuri skirta vykdomų projektų ir veiksmų, išskyrus į esamą teisinį pagrindą jau įtrauktas iniciatyvas, rezultatams įvertinti, ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą naujų projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat turėdamas mintyje turimas nedideles maržas, ypač pagal 1a ir 3b išlaidų kategorijas, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas skaičius bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

Kiti skirsniai

75. yra susirūpinęs dėl Tarybos pozicijos dėl nominalaus visų ES institucijų biudžeto įšaldymo; mano, kad kiekvieną instituciją reikėtų vertinti atskirai, atsižvelgiant į kiekvienos institucijos poreikius ir konkrečią padėtį;

76. palankiai vertina institucijų pastangas siekiant rasti papildomų taupymo būdų ir apriboti savo biudžetus; atkreipia dėmesį į tai, kad į jų 2013 m. biudžetą bus įtrauktos su Kroatijos įstojimu į ES susijusios išlaidos ir 2013 m. atlyginimų koregavimas 1,7 proc.; vis dėlto pabrėžia, kad su Kroatijos įstojimu į ES susijusios išlaidos turėtų būti laikomos ne institucijų biudžeto didinimu, bet pagrįstu naujos valstybės narės įstojimo į ES finansavimu;

77. pabrėžia, kad laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki rudens institucijos papildomai sutaupė lėšų, todėl dabartinis asignavimų lygis labai nedidelis; yra susirūpinęs, kad neliko beveik jokios maržos naujoms neišvengiamoms išlaidoms, kurių gali atsirasti dėl teisinių įsipareigojimų;

78. mano, kad biudžeto valdymo institucija turėtų užtikrinti tokį asignavimų lygį, kuris užtikrintų sklandų institucijų veikimą, teisinių įsipareigojimų vykdymą ir veiksmingą administravimą ES piliečių labui;

I skirsnis. Europos Parlamentas

Bendrosios nuostatos

79. primena, kad tvirtinant 2013 m. sąmatas[7] primygtinai reikalavo vykdyti griežtą biudžeto kontrolę ir per šią biudžeto sudarymo procedūrą nustatyti galimybes sutaupyti daugiau lėšų;

80. palankiai vertina susitarimą, kurį 2012 m. rugsėjo 26 d. taikinimo posėdyje pasiekė Biuras ir Biudžeto komitetas; pažymi, kad bendras jo 2013 m. biudžetas sudaro 1 750 463 939 EUR, taigi yra 18,3 mln. EUR mažesnis, palyginti su numatytu 2012 m. vasario mėn. preliminariame sąmatos projekte;

81. pažymi, kad jo 2013 m. biudžetas, įskaitant Kroatijos įstojimo išlaidas, yra 1,9 proc. didesnis, negu 2012 m. biudžetas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį 1,9 proc. infliacijos lygį, veiklos biudžetas iš tiesų sumažinamas, nepaisant neseniai išplėstų kompetencijos sričių, numatytų naujų pareigų bei veiksmų, Kroatijos įstojimo finansavimo ir išlaidų, skirtų 2014 m. rinkimams pasirengti;

82. pritaria šiems sąmatos pakeitimams:

     –   sumažinti nenumatytų atvejų rezervo asignavimus,

     –   nedarant poveikio biudžetui į vidaus išlaidas įtraukti apsaugos tarnybos išlaidas,

     –   tęsti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities veiklos įtraukimą į vidaus sąnaudas ir todėl nedarant poveikio biudžetui (panaudojant santaupas) personalo plane numatyti 30 naujų etatų,

     –   koreguoti asignavimus Europos parlamentinei asociacijai;

83. taip pat 5,3 mln. EUR sumažinti asignavimų, skirtų Europos istorijos namams;

84. be to, pripažindamas sunkią ekonomikos padėtį visoje ES, primena sprendimą neindeksuoti EP narių individualių išmokų iki jų kadencijos pabaigos, pabrėžia, kad darbuotojų komandiruočių išmokos neindeksuotos nuo 2007 m., ir dar kartą patvirtina sprendimą, pateiktą 2012 m. biudžeto rezoliucijoje[8], sumažinti asignavimus pagal visas su kelionėmis susijusias biudžeto eilutes;

85. palankiai vertina Parlamento 2011 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje ir generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose pateiktą informaciją ir analizes, susijusias su biudžeto eilutėmis, pagal kurias 2011 m. buvo nepakankamai panaudotos lėšos, ir ragina toliau vykdyti objektyvias 2012 m. biudžeto tokio tipo analizes tam, kad būtų galima lengviau nustatyti galimybę ateityje sutaupyti lėšų, kurios galėtų būti investuojamos, jei reikia ir naudinga siekiant tinkamos ir sklandžios Parlamento veiklos;

Parlamento darbo organizavimas

86. mano, kad Europos Parlamentas, kaip kiekvienas tiesiogiai išrinktas parlamentas, turėtų turėti teisę spręsti dėl savo būstinės ir darbo vietų organizavimo;

87. todėl pareiškia, kad Parlamentas turėtų pats nuspręsti dėl Parlamento būstinės ir EP narių bei pareigūnų darbo vietų;

88. ragina dvi biudžeto valdymo institucijas (Tarybą ir Parlamentą), siekiant sutaupyti lėšų ir skatinti surasti tvaresnį klimato ir aplinkos aspektais sprendimą, per būsimas derybas dėl kitos DFP 2014–2020 m. laikotarpiu iškelti vienos Parlamento būstinės ir EP narių bei pareigūnų darbo vietų klausimą;

89. ragina valstybes nares per kitą Sutarties peržiūrą persvarstyti Parlamento būstinės ir jo darbo vietų klausimą ir parengti taisomąjį protokolą Nr. 6;

90. tuo tarpu ragina Tarybą kartu su Parlamentu pradėti rengti išsamias gaires, kurios padėtų nustatyti vieną būstinę ir efektyviau naudoti Parlamento darbo vietas, atsižvelgiant į konkrečius naujausius duomenis, detalizuojančius kiekvienos darbo vietos sąnaudas ir darbuotojų darbo sąlygas, taip pat į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos veiksnius, kurios turi būti pateiktos pranešime iki 2013 m. birželio 30 d.;

91. siūlo peržiūrėti Liuksemburgo valdžios institucijų ir Parlamento susitarimą dėl Liuksemburge dirbančių darbuotojų skaičiaus, atsižvelgiant į persvarstytus Parlamento poreikius;

Bendra darbo grupė

92. palankiai vertina tai, kad įsteigta bendra Biudžeto komiteto ir Biuro darbo grupė Parlamento biudžeto klausimams spręsti; ypač labai pritaria jos veiklai siekiant pradėti lyginamąjį Parlamento biudžeto ir JAV Kongreso bei atrinktų valstybių narių parlamentų biudžetų tyrimą; primena, kad šį tyrimą numatyta baigti iki 2012 m. pabaigos; tikisi, kad šis tyrimas padės užtikrinti ilgalaikį Europos Parlamento biudžeto taupymą ir pateikti idėjų, kaip gerinti biudžeto veiksmingumą 2013 ir vėlesniais metais;

93. mano, kad bendros darbo grupės sudėtis turėtų atsispindėti demokratinę Parlamento pusiausvyrą; mano, kad darbo grupė turėtų apsvarstyti, be kita ko, kitas alternatyvas, susijusias su EP narių registro darbo valandomis, ir priemones, kuriomis siekiama skatinti naudoti pigesnių ir ekologiškesnių rūšių transportą; be to, ragina darbo grupę atsiskaityti Biudžeto komitetui ir Biurui siekiant sutaupyti Parlamento biudžeto struktūrinių ir organizacinių lėšų vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu;

94. palankiai vertina šios bendros darbo grupės pasiūlymą uždaryti Parlamento narių registrą darbo apygardose savaičių (kalendoriuje pažymėtų turkio spalva) penktadieniais;

95. ragina Biurą nedelsiant įgyvendinti taupymo pasiūlymus, dėl kurių sutarė bendra darbo grupė;

Kelionės

96. palankiai vertina pastangas, dedamas siekiant toliau taupyti narių ir darbuotojų kelionės išlaidas; atkreipia dėmesį į sutaupytas darbuotojų komandiruočių išlaidas; pažymi, kad susijusios biudžeto eilutės išlaidos 2012 m. sumažėjo ir kad šios lėšos sutaupytos pagerinus valdymą, rengiant vaizdo konferencijas ir sumažinus komandiruočių skaičių;

97. ragina administracijos darbuotojus įvertinti pigaus keliavimo rinkos raidą, domėtis naujausiais pokyčiais rinkoje ir išnaudoti visas lėšų taupymo galimybes; be to, ragina administracijos darbuotojus sudaryti sąlygas ir skatinti naudotis pigių skrydžių bilietais, taip pat pirkti lanksčius ekonominės klasės bilietus; mano, kad reikėtų apsvarstyti kitas priemones siekiant sumažinti Parlamento narių perkamų verslo klasės skrydžių skaičių;

IT ir kelionės

98. pažymi, jog apskaičiuota, kad dėl vis dažniau (+56,6 proc.) rengiamų vaizdo konferencijų 2011 m. sutaupyta 1,4 mln. EUR kelionių išlaidų; mano, kad palaipsniui komandiruotes pakeičiant vaizdo konferencijomis būtų galima dar labiau sumažinti komandiruočių išlaidas ir taip pat sumažėti dėl Parlamento veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį; todėl prašo ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario mėn. pateikti Parlamento administracijos atliktos papildomos vaizdo konferencijų įrangos poreikių analizės rezultatus;

Pastatai

99. mano, kad glaudžiai ir atvirai bendradarbiaujant su Biudžeto komitetu įmanoma užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, ir ragina tai daryti;

100.    prašo laiku pateikti informaciją apie Generalinio sekretoriaus išvadas dėl artimiausių metų renovacijos darbų ir biurų perkėlimo, taip pat šių darbų tvarkaraštį; pabrėžia tinkamo planavimo ir asignavimų įtraukimo į biudžetą atitinkamu etapu svarbą;

Vertimas raštu

101.    primena, kad vertimo raštu lėšų taupymas neturėtų kelti grėsmės daugiakalbystei; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti vertimų raštu kokybę ir susijusių tarnybų darbo sąlygas;

IV skirsnis. Teisingumo Teismas

102.    pažymi, kad nepaisant didelių struktūrinių pokyčių ir vis didėjančio bylų skaičiaus Teismas veiklos biudžeto padidėjimą apribojo 1,56 proc. (neįskaitant 1,49 proc., susijusių su Kroatijos įstojimu į ES);

103.    todėl, siekiant išvengti teismo procesų vėlavimo, vėl įrašo ankstesnius asignavimus vertimui raštu ir IT ištekliams, kaip rekomendavo auditoriai;

104.    iš dalies vėl įrašo anksčiau numatytą darbo užmokestį ir nustato 4,5 proc. standartinę sumažinimo normą tam, kad Teismui būtų sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti savo funkcijas; be to, iš dalies vėl įrašo anksčiau priežiūrai ir energijai numatytus asignavimus;

105.    pritaria tolesniam Teismo statuto svarstymui ir įsipareigoja nedelsdamas parengti taisomąjį biudžetą, susijusį su šiuo klausimu;

V skirsnis. Audito Rūmai

106.    atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai 2013 m. personalo planą sumažino devyniais etatais; todėl vėl įrašo pradinę standartinę 1,8 proc. sumažinimo normą tam, kad apribotų riziką, susijusią su Audito Rūmų strategijos įgyvendinimu ir planinių audito ataskaitų pateikimu; taip pat vėl įrašo BP numatytus asignavimus, numatytus su Kroatijos įstojimu į ES susijusiems darbuotojams įdarbinti;

VI skirsnis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

107.    iš dalies vėl įrašo anksčiau numatytą darbo užmokestį ir išmokas, kad būtų galima taikyti 5,5 proc. standartinę sumažinimo normą, tačiau dabartinis užimtumo lygis vis tiek sumažės; iš dalies panaikina kitus Tarybos savo nuožiūra atliktus asignavimų sumažinimus, pvz., išlaidų, susijusių su Oficialiuoju leidiniu, ir tokių veiklos išlaidų, kaip vertimas žodžiu, kurios 2012 m. jau sumažintos iki 2009 m. išlaidų lygio;

108.    vėl įrašo visus asignavimus, skirtus metiniams nuomos mokėjimams, kurie susiję su teisiniais įsipareigojimais pagal galiojančias sutartis ir kuriems taikomas metinis indeksavimas, atsižvelgiant į Belgijos infliaciją;

VII skirsnis. Regionų komitetas

109.    iš dalies vėl įrašo anksčiau Regionų komitetui numatytus asignavimus siekiant patenkinti esamus jo statutinius ir teisinius įsipareigojimus, susijusius su metinių nuomos mokesčių padengimu ir darbuotojų atlyginimais; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos atliktas didelis darbo užmokesčio ir išmokų sumažinimas atitiktų šios institucijos darbuotojų skaičiaus sumažinimą 1 proc. (jis jau įtrauktas į BP) du kartus;

VIII skirsnis. Europos ombudsmenas

110.    atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ombudsmeno biudžetas padidintas 3,49 proc.; pažymi, kad iš dalies šis padidinimas susijęs su neišvengiamomis nuomos išlaidomis; vėl įrašomi ankstesni darbo užmokesčiui ir išmokoms numatyti asignavimai, kurie reikalingi įdarbinus darbuotojus į anksčiau neužimtus postus;

IX skirsnis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

111.    vėl įrašo visą anksčiau numatytą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) biudžetą; pažymi, kad šio biudžeto padidinimas atitinka numatytą infliacijos lygį; visų pirma vėl įrašomi du nauji etatai ir susiję asignavimai, numatyti siekiant padėti vykdyti pagrindinę šios institucijos veiklą;

X skirsnis. Europos išorės veiksmų tarnyba

112.    pažymi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) yra palyginti nauja ir besiplečianti institucija, kad jos tinklą dar reikia tobulinti siekiant įgyvendinti ES politikos prioritetus ir kad EIVT, turinti 141 delegaciją, yra vienintelė tarp ES institucijų, patirianti infliaciją trečiosiose šalyse ir valiutų kurso svyravimus;

113.    palankiai vertina tai, kad EIVT 2013 m. įšaldė nominalius kelių biudžeto eilučių asignavimus ir tikslingai sumažino kitų biudžeto eilučių asignavimus, taigi tarnybos sutaupytos lėšos galėtų sudaryti 1,3 proc. jos 2012 biudžeto išlaidų;

114.    pažymi, kad EIVT išlaidas planuoja santūriai ir 2013 m. personalo plane nenumatė nė vieno naujo etato;

115.    pabrėžia, kad siūlomas EIVT biudžeto didinimas reikalingas siekiant įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su tarnybos nuostatuose numatytų darbuotojų išlaidomis, ir kitus teisinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgti į politinius lūkesčius, kad EIVT vykdys veiklą prioritetinėse šalyse;

116.    todėl atmeta Tarybos sprendimą dėl EIVT biudžeto nominalaus įšaldymo ties 2012 m. lygiu ir siūlo jį atitinkamai padidinti atsižvelgiant į bendrą finansinę tarnybos padėtį;

117.    panaikina Tarybos atliktą asignavimų sumažinimą, dėl kurio būtų sumažintas pareigūnų skaičius ir būtų prieštaraujama nuo EIVT sukūrimo dedamoms pastangoms įdarbinti ir perkelti darbuotojus siekiant atitikties padidėjusiems veiklos reikalavimams;

118.    vėl įrašo ankstesnius asignavimus, kurių reikia norint vykdyti galiojančių nuomos sutarčių reikalavimus ir susitarimus tarnybų lygmeniu su Komisija ir Taryba, taip pat siekiant laipsniškai pakeisti ir modernizuoti perimtas pasenusias ir iš dalies sutampančias IT sistemas;

0

0 0

119.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

 

12.9.2012

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentė: Anneli Jäätteenmäki

 

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad nors ES biudžetui negali būti taikoma išimtis dėl biudžeto disciplinos, kuri taikoma visiems nacionaliniams biudžetams disciplina negali tapti plataus masto lėšų mažinimu, dėl kurio nusprendė taryba; laikosi nuomonės, kad norint racionalizuoti išorės santykių biudžetą visų pirma reikėtų ieškoti sąveikų ir tobulinti valdymo procedūras, kad būtų padidintas efektyvumas; pabrėžia, kad neturėtų būti pažeisti ES esminiai užsienio politikos interesai;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga, kaip pasaulinio masto veikėja, yra įsipareigojusi remti taiką ir stabilumą, ekonominį vystymąsi ir pagarbą pagrindinėms vertybėms ir žmogaus teisėms visame pasaulyje;

3.  primena, kad kritiškai įvertino[9] Komisijos pasiūlytą biudžeto projektą, pagal kurį jau gerokai nukrypstama nuo visų Sąjungos politinių prioritetų užsienio politikos srityje įgyvendinimo; todėl yra nusprendęs papildyti ES biudžetą būtinomis priemonėmis, kad būtų galima įgyvendinti jos politinius prioritetus, įskaitant naudojimąsi visomis priemonėmis, pateiktomis 2006 m. gegužės 17 d. TIS, ypač 21–23 punktuose ir 27 punkte;

4.  atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl Tarybos pozicijos sumažinti įsipareigojimus 171,7 mln. eurų ir mokėjimus 1 034,3 mln. eurų pagal 4 skirsnį;

5.  pakartoja, kad rytiniai ir pietiniai kaimynai, ir ypač pokyčiai Pietų Viduržemio jūros regione po Arabų pavasario, išlieka prioritetas, o biudžeto projektas yra tinkamas pagrindas Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei, pagrįstai paramos už pažangą principu, ir pagal jį užtikrinamas efektyvus ir svarbus ES vaidmuo; mano, kad parama ir garantijos, kurios teikiamos pagal ES projektus, finansuojamus pagal mikrokreditų programą, kurią vykdo EIB ir ERBP, yra labai svarbios dėl teigiamo poveikio, kurį šie projektai daro tvariam vystymuisi ir vietos plėtrai šiose šalyse;

6.  pabrėžia, kad Tarybos pasiūlytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų administracinėms išlaidoms, susijusioms su daugiametėmis programomis (VBP, PNPP, EKPP, EDŽTRP, SP, IVP), sumažinimas galėtų pakenkti tinkamam tų programų įgyvendinimui;

7.  pabrėžia, kad taikos ir politinio stabilumo užtikrinimas Vidurio Rytuose yra svarbi ES užsienio politikos dalis; todėl dar kartą ragina užtikrinti paramos, skiriamos Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), Palestinai ir taikos procesui, ilgalaikį programavimą ir pakankamą finansavimą; pabrėžia, kad dėl tvirto Parlamento įsipareigojimo ES metinis įnašas pastaraisiais metais sudarė mažiausiai 300 mln. eurų, ir primena, jog biudžeto valdymo institucija biudžeto derinimo metu pritarė tam, kad 2012 m. būtų numatyta 200 mln. eurų su sine qua non sąlyga, jog iš nepanaudotų asignavimų 2011 m. finansinių metų biudžetui būtų papildomai skirta 100 mln. eurų; atmeta principą teikti ad hoc prašymus dėl papildomo finansavimo, pagal kurį neužtikrinamas nuspėjamumas ir planavimas, ir todėl ragina skirti įsipareigojimų asignavimams sumą, kuri atspindi faktinius poreikius, nuo biudžetinių metų pradžios, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga gali veiksmingai remti tvarų taikos kūrimą;

8.  yra įsitikinęs, kad ES parama turėtų skatinti nuo ES paramos nepriklausantį vystymąsi, ir mano, kad pirmenybė turėtų būti suteikta tiems projektams, pagal kurių planus ir perspektyvas skatinamas tvarus valstybių paramos gavėjų ekonomikos augimas; pabrėžia, koks svarbus pilietinės visuomenės dalyvavimas visais Sąjungos pagalbos teikimo etapais siekiant skatinti dalyvavimą ir atsakomybę vietos lygmeniu;

9.  išnagrinėjęs jų pridėtinę vertę, nusprendė įgyvendinti du bandomuosius projektus: „ES demokratinių veikėjų ir jų naujųjų partnerių Baltarusijoje tarpusavio ryšiai“ ir „Praktinis teisinės valstybės principų taikymas“, taip pat parengiamuosius veiksmus „Tarpininkavimo dėl taikos gebėjimų stiprinimas“;

10. pakartoja savo susirūpinimą dėl BUSP, ir ypač jos biudžeto, parlamentinės kontrolės trūkumo; kaip biudžeto valdymo institucijų dalis, mano, kad reikalinga aiškesnė ir išsamesnė misijų ir operacijų, vykdomų Tarybos sprendimu, klasifikacija; atitinkamai priima išsamesnę biudžeto nomenklatūrą, tikėdamasis, kad ši priemonė nedarys neigiamo poveikio būtinam lankstumui ir reaktyvumui, kurių reikia įgyvendinant BUSP;

11. palankiai vertina tai, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) 2012 m. sutaupė lėšų, ir kad ši tendencija tęsiama 2013 m., ir atkreipia dėmesį į reikiamą laipsniško išlaidų mažinimo laikotarpį; mano, kad, nepaisant didelių struktūrinių išlaidų (daugiausia darbo užmokesčio fondo), Tarnyba turėtų labiau stengtis, siekdama efektyviai valdyti savo biudžetą; atmeta Tarybos sprendimą įšaldyti EIVT biudžetą ir palikti 2012 m. lygmens asignavimus (net neatsižvelgiant į infliaciją) ir siūlo atitinkamai skirti Tarnybai daugiau biudžeto lėšų;

12. ragina Sąjungą biudžeto lygmeniu bendradarbiauti su institucijomis, kurios kovoja už lyčių lygybę ir galios suteikimą moterims tarptautinėje sferoje, ypač JT padalinyje „JT Moterys“ ir Jungtinių Tautų subjekte dėl lyčių lygybės ir didesnių moterų teisių; atsižvelgdamas į tai, atmeta asignavimų lyčių lygybei sumažinimą;

13. ypač apgailestauja dėl to, kad vis mažinami asignavimai vystomojo bendradarbiavimo srityje; norėtų žinoti, kaip tai suderinama su Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais iki 2015 m. skirti 0,7 % BNP Tūkstantmečio vystymosi tikslams; apgailestauja, kad bendras įsipareigojimų lygis pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), siūlomas 2013 m. biudžeto projekte, padidintas mažiau, negu apskaičiuota infliacija, ir kad bendras VBP mokėjimų lygis siūlomas mažesnis, negu 2012 m.; ragina Tarybą užtikrinti nuoseklesnį, labiau atitinkantį tikrovę ir geriau suplanuotą požiūrį į VBP finansavimą;

14. primena, kad pagal stabilumo priemonę (SP) teikiamos lėšos krizės arba kylančių krizių sąlygomis, kai finansinė pagalba negali būti laiku suteikta iš kitų Sąjungos šaltinių; mano, kad pasiūlymas sumažinti SP biudžetą 2013 m. yra neproporcingas ir nesuderinamas su politiniais prioritetais, taip pat pagal jį neatsižvelgiama į trapią politinę padėtį daugelyje mūsų kaimynystės regionų ir už jų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Frieda Brepoels, Elmar Brok, Mário David, Andrzej Grzyb, Anna Ibrisagic, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Ioannis Kasoulides, Nicole Kiil-Nielsen, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, María Muñiz De Urquiza, Raimon Obiols, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Nikolaos Salavrakos, György Schöpflin, Werner Schulz, Adrian Severin, Marek Siwiec, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Sir Graham Watson, Boris Zala, Karim Zéribi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Charalampos Angourakis, Andrew Duff, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Emilio Menéndez del Valle, Jean Roatta, Carmen Romero López, Helmut Scholz, Indrek Tarand, Ivo Vajgl

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Danuta Jazłowiecka, Georgios Papanikolaou, Sophocles Sophocleous

 

 

19.9.2012

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Gay Mitchell

 

 

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pastangos, kurios 2013 m. bus dedamos pasaulio mastu skatinant vystymąsi, iš esmės nulems tai, ar 2015 m. vis dar bus įmanoma pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT); primena Komisijai apie ES atsakomybę savo vystymosi partnerių atžvilgiu ir ES pagalbos teikėjų prisiimtus aiškius individualius ir kolektyvinius įsipareigojimus prisidėti kovojant su skurdu besivystančiame pasaulyje; todėl ragina valstybes nares Komisijos pagalba nustatyti tam tikrą laiką, per kurį būtų įgyvendintas tikslas – 0,7 proc. BVP skirti paramai vystymuisi;

2.  griežtai prieštarauja Tarybos pasiūlymui daugiau kaip 50 mln. eurų sumažinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės įsipareigojimų lygį ir daugiau kaip 150 mln. eurų – mokėjimų lygį; mano, kad siekiant ES kaip reikšmingos ir patikimos vystymosi partnerės patikimumo labai svarbu užtikrinti tinkamą vystymosi finansavimo lygį, kad ES įvykdytų savo įsipareigojimus, prisiimtus sudarant tarpusavyje suderintas ir šiuo metu vykdomas daugiametes programas;

3.  pabrėžia, kad riboti ES pagalbos ištekliai turi būti naudojami kiek įmanoma veiksmingiau; pabrėžia, kad ES šiuo metu laikoma pasaulio lydere pagalbos efektyvumo ir skaidrumo atžvilgiu, pasiekusia išmatuojamų ir esminių rezultatų ir realiai pagerinusia milijonų besivystančių šalių gyventojų gyvenimą;

4.  mano, kad būtina padidinti biudžeto lankstumą siekiant sudaryti Sąjungai galimybę veiksmingai reaguoti į naujus pasaulinius iššūkius; didesnės lankstumo ribos iš tiesų būtinos, kad būtų galima geriau paskirstyti bendradarbiavimui ir vystymuisi skirtus išteklius;

5.  ypač susirūpinęs dėl siūlomų asignavimų mažinimo aprūpinimo maistu saugumo, sveikatos ir švietimo srityse, kurios yra pagrindiniai sektoriai siekiant TVT; be to, primena, kad struktūrinės intervencijos priemonės žemės ūkio, aprūpinimo maistu saugumo ir mitybos srityje, taip pat konkrečios priemonės siekiant pašalinti žemių savinimosi reiškinį, yra labai svarbios skatinant tvarų ir integracinį augimą ir kasmet reguliariai vykdant maisto produktų krizės pažeidžiamuose regionuose, pvz., Sahelyje ir Somalio pusiasalyje, prevenciją;

6.  primena, kad ES ir tarptautiniu lygmenimis būtina nustatyti ekonomikos ir finansų institucijoms skirtas taisykles siekiant sumažinti rinkų ir kainų kintamumą, ypač susijusį su maisto prekėmis, ir kad būtina pradėti taikyti sistemas, skirtas pelnui, gaunamam iš trumpalaikių finansinių spekuliacijų, apmokestinti, ir sustiprinti dedamas pastangas tam, kad būtų panaikinta vadinamoji finansų ir mokesčių rojų sistema;

7.  pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad kovos su klimato kova finansavimas turi būti nauja priemonė, papildanti pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę numatytą vystomąjį bendradarbiavimą; įspėja, kad Tarybai sumažinus aplinkai ir gamtinių išteklių tvariam valdymui skiriamą finansavimą, gali kilti grėsmė ES įnašui į daugelį svarbių kovos su klimato kaita ir visuotinės prieigos prie energijos skatinimo iniciatyvų, ypač JT vadovaujamą iniciatyvą „Tvari energija visiems“ ir Pasaulinį kovos su klimato kaita aljansą, kuriam priklauso ES;

8.  įspėja, kad atsižvelgiant į pasiūlymą sumažinus nevalstybiniams veikėjams skiriamas lėšas bus duotas stiprus neigiamas signalas kaip tik tuo metu, kai ES, atvirkščiai, turėtų patvirtinti savo paramą šiems veikėjams, kurie daro esminį įnašą, kad iki 2015 m. vietos lygmeniu būtų pasiekti TVT;

9.  supranta ES poreikį parodyti savo paramą žmonėms ir demokratiniams pokyčiams savo Pietų kaimynų šalyse; tačiau pabrėžia, kad ši parama neturėtų būti teikiama Sąjungos daugiamečių įsipareigojimų besivystančioms šalims, gaunančioms paramą pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, sąskaita; ypač pabrėžia, kad Tarybos siūlymas sumažinti lėšas, skirtas bendradarbiavimui su Palestina, Afganistanu, Iraku, Iranu ir Jemenu, neatitinka politinės realybės ir teikiant tokį siūlymą nepripažįstamas lemiamas ES vaidmuo siekiant užtikrinti kiekvieno iš šių regionų ilgalaikį stabilumą ir vystymąsi;

10. atmeta pasiūlymą sumažinti administracines išlaidas, atsirandančias taikant vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir teikiant humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad tinkamas darbuotojų skaičius, techninė pagalba, stebėsena, vertinimas ir audito veikla ir pagrindinėje buveinėje, ir ES užsienio delegacijoje yra labai svarbūs siekiant išlaikyti griežčiausius įgyvendinimo standartus; taip pat pabrėžia, kad, nepaisant trumpam sutaupytų lėšų, toks lėšų sumažinimas kelia realią grėsmę finansinio ES paramos valdymo kokybei;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michael Cashman, Véronique De Keyser, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Patrick Le Hyaric, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Jean Roatta, Birgit Schnieber-Jastram, Alf Svensson, Keith Taylor, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Isabella Lövin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

María Irigoyen Pérez, Claudiu Ciprian Tănăsescu

 

 1. 

 

5.9.2012

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Peter Šťastný

 

 

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad vykdomas pažangus fiskalinis konsolidavimas gali nulemti 2013 m. biudžeto išteklių trūkumą; atsižvelgdamas į tai, yra pasiryžęs nustatyti teigiamus ir neigiamus prioritetus, kaip raginama Parlamento pranešimo dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2013 m. biudžeto projekto, 4 dalyje, nes tai sudarytų sąlygas fiskaliniam konsolidavimui ir tuo pat metu skatintų tvarų augimą;

2.  mano, kad ES išorės aspektas privalo likti svarbiausiu ES biudžeto prioritetu, atspindinčiu strategiją „ES 2020“, ir kad plėtra, susijusi su tarptautine prekyba pagal Komisijos biudžeto III skirsnio 19 antraštinę dalį, skirtą išorės veiksmams, ir 20 antraštinę dalį, skirtą prekybos politikai, turėtų būti remiama ne mažiau, kaip ir kiti plėtros šaltiniai pagal 1 išlaidų kategoriją;

3.  mano, kad 2013 m. biudžete reikėtų šiek tiek padidinti makrofinansinės paramos, išorės prekybos santykių, pagalbos prekybai ir vystomojo bendradarbiavimo priemonių finansavimą su sąlyga, kad biudžeto valdymo institucija, remdamasi patikimo finansų valdymo principu, pirmiausia stengsis šį padidinimą finansuoti perskirstydama ir perkeldama lėšas iš kitų išlaidų, turinčių mažesnę pridėtinę vertę, kategorijų; vis dėlto pabrėžia, kad pagalbos prekybai finansavimas neturėtų būti didinamas vystymuisi skirtų lėšų sąskaita;

4.  reaguodamas į pasiūlymus dėl biudžeto projekto, pabrėžia, kad biudžeto sumažinimas neturėtų paveikti biudžeto straipsnių, apimančių bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (ICI / ICI+) ir bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, nepatenkantį į paramos vystymuisi sritį, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam šių biudžeto eilučių perkėlimui į platesnę partnerystės priemonę nuo 2014 m.;

5.  pritaria, kad į 2013 m. biudžetą būtų įtrauktos biudžeto eilutes dėl prekybos santykių ir jų administracinės paramos išlaidų, skirtų ES prekybos politikos strategijos persvarstymui finansuoti atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir pasiekti, kad būtų sutrumpintas laikotarpis tarp derybų dėl prekybos pabaigos ir atitinkamo susitarimo pasirašymo;

6.  ragina išplėsti dabartinius Europos MVĮ internacionalizacijos projektus siekiant apimti veiklą naujose prioritetinėse rinkose, kol bus atliktas keliose Azijos šalyse jau veikiančių centrų veiklos vertinimas; tikisi, kad 2013 m. bus imtasi tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti ES įmonėms skirtą koordinavimo platformą, kuri jau įtraukta į 2012 m. ES biudžetą;

7.  pritaria, kad 2013 m. būtų tęsiama parengiamoji veikla „Pokyčių siekiantys EUROMED inovacijų verslininkai“ ir būtų padidintas biudžetas, susijęs su bendra Europos kaimynystės politika, jei šios lėšos bus naudojamos tvariam ekonomikos vystymuisi, stipresniam regioniniam bendradarbiavimui, nedarbo mažinimui ir visos visuomenės gyvenimo lygio gerinimui skatinti;

8.  yra susirūpinęs dėl Parlamento ir pilietinės visuomenės galimybių tinkamai stebėti vis sudėtingesnes ir dažniau vykdomas dvišales ES prekybos srities derybas, todėl pritaria pasiūlymui dėl bandomojo projekto siekiant įsteigti koordinuojančią organizaciją („Prekybos priežiūra“), sistemingai renkančią nepriklausomus analitinius duomenis, kurių reikia Parlamento nariams siekiant įgyvendinti Parlamento prerogatyvas – laiku ir remiantis informacija pritarti ES prekybos susitarimams;

9.  apgailestauja, kad Komisija nusprendė neatsižvelgti į įgyvendinant 2011 m. biudžetą išreikštą Parlamento pageidavimą skatinti sąžiningą prekybą, išplečiant pakategorės „Veiksmai, kurių tikslas – sustiprinti besivystančių šalių gebėjimus dalyvauti pasaulinės prekybos sistemoje“ 20 02 01 straipsnio biudžeto eilutę, ir prašo į 2013 m. biudžetą vėl įtraukti sąžiningai prekybai finansuoti skirtus specialiai veiksmus, jiems numatant pakankamai biudžeto lėšų;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, María Auxiliadora Correa Zamora, Yannick Jadot, Franziska Keller, Bernd Lange, David Martin, Vital Moreira, Helmut Scholz, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Henri Weber, Iuliu Winkler, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Catherine Bearder, George Sabin Cutaş, Béla Glattfelder, Jörg Leichtfried, Emma McClarkin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jürgen Klute

 

 

4.9.2012

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Ashley Fox

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Dabartinei ekonominei padėčiai daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių būdinga tai, kad taikomos nacionalinės griežto taupymo priemonės, augimas silpnas, pasireiškia nuosmukis ir nėra konkurencingumo tarptautiniu mastu. Turėdamas mintyje šį niūrų vaizdą, Parlamentas privalo elgtis atsakingai.

Parlamentas turėtų spręsti 2013 m. biudžeto klausimą suprasdamas valstybių narių fiskalinę politiką ir kartu numatydamas, kaip galima būtų panaudoti biudžetą siekiant paskatinti augimą ir konkurencingumą Europos Sąjungoje.

Daug valstybių narių per kelis iš eilės metus trukusį įspūdingo augimo laikotarpį nekonsolidavo savo biudžeto ir išleido pernelyg daug lėšų netvariam viešajam sektoriui, prisidėdamos prie ekonominės krizės, kurioje atsidūrė Europa. Dėl to valstybės narės turi dėti ypatingas pastangas norėdamos sumažinti skolą ir nacionalinį deficitą ir siekdamos, kad jų fiskalinė politika ir nacionaliniai finansai turėtų tvarų pagrindą.

Europos Sąjungos viešosioms išlaidoms turėtų būti taikoma tokia pat drausmė kaip ir valstybėse narėse. ES negali daryti sau išimties ir neprisidėti prie visos Sąjungos atsakingų vyriausybių bendrų pastangų. Jei ES neparodys supratingumo ir neatsižvelgs į dabartinę ekonominę krizę, slegiančią Europą, jos piliečiai žiūrės į ES su panieka.

Europos biudžeto apribojimai ir patikimas jos finansų valdymas nereiškia, kad ES negali teikti prioriteto išlaidoms tam tikrose srityse arba iš tiesų išleisti visas biudžeto lėšas. Nuomonės referentas tvirtai įsitikinęs, kad reikia skirti lėšų programoms, kurios suteiks daugiausia naudos piliečiams, būtent programoms, kurios paskatins augimą. Tik esant augimui Europa gali įveikti dabartinę krizę ir suteikti darbo vietas bei gerovę savo piliečiams.

Taigi itin svarbu, kad Parlamentas užtikrintų, jog jo prioritetai ir idėjos būtų įtraukti į 2013 m. biudžetą. Parlamentas privalo pateikti Tarybai aiškų biudžetą, pagal kurį būtų skatinama įšaldyti biudžeto lėšas, didinat išlaidas tose srityse, kuriose tai svarbu, ir mažinat tose, kurios mažiau naudingos. Tik taip traktuojant biudžeto sudarymo procesą Taryba sutiks su Parlamento idėjomis. Parlamento požiūris į 2013 m. biudžetą turi būti kitoks, jei ketinama išvengti praeities klaidų.

Turėdamas mintyje šį požiūrį, nuomonės referentas nurodo, kad svarbiausias ECON prioritetas yra skirti daugiau lėšų Europos priežiūros institucijoms. Efektyvi finansinė priežiūra ir finansų rinkos stabilumas bus itin svarbūs siekiant tinkamai veikiančio finansų sektoriaus Europoje, dėl kurio bus skatinamas augimas, kuriamos darbo vietos ir piliečių gerovė.

Europos priežiūros institucijoms skirtose eilutėse įrašytas didesnes sumas turėtų atsverti atitinkami mažinimai pagal kitas ECON biudžeto eilutes, kad būtų pasiektas bendras biudžeto įšaldymas. Nustačius aiškius prioritetus, BUDG komitetui bus pateiktas atsakingas pasiūlymas ir šiam komitetui bus lengviau pateikti Tarybai priimtiną pasiūlymą dėl biudžeto.

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad ekonominė krizė ir toliau slegia Europą ir dėl to daugelyje valstybių narių taikomos griežto taupymo priemonės, taigi sumažintos viešosios išlaidos ir padidinti mokesčiai; pabrėžia, kad ES išlaidos privalo būti paremtos tokiu pat atsakomybės požiūriu, kaip ir valstybėse narėse;

2.  mano, kad ES biudžetas yra veiksminga ir svarbi priemonė skatinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje; be to, pabrėžia, kad biudžetas yra labai svarbi ES augimo ir sanglaudos priemonė šiuo metu, kai valstybės narės deda daug pastangų, siekdamos subalansuoti viešąsias pajamas ir išlaidas norėdamos, kad viešieji finansai vėl taptų tvarūs;

3.  pritaria prioritetais grindžiamam požiūriui į 2013 m. biudžetą, visų pirma dėmesį skiriant Europos pridėtinės vertės kūrimui siekiant remti strategiją „Europa 2020“ ir suderinti biudžeto lėšų didinimą su jų mažinimu;

4.  mano, kad ES biudžetas privalo būti suderintas su reformos, taikomos visoje Europos Sąjungoje, pastangomis, tai, be kita ko, reiškia, kad turėtų būti sumažintas ne tokių svarbių biudžeto eilučių skaičius arba jos turėtų būti laipsniškai panaikinamos;

5.  mano, kad 2013 m. ES biudžetas turėtų būti traktuojamas taip pat, kaip ir valstybių narių biudžetai, aiškią pirmenybę teikiant programoms ir finansavimui, kuriais, laikantis strategijos „Europa 2020“, bus skatinamas tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas Europos Sąjungoje;

6.   palankiai vertina Komisijos pasiryžimą daug dėmesio skirti inovacijoms, konkurencingumui, augimui ir darbo vietų kūrimui, didžiausią pirmenybę biudžeto projekte teikiant 1a išlaidų pakategorei, pagal kurią sutelkiamos pagrindinės politikos kryptys, skatinančios teigiamą plėtrą šiose srityse;

7.  atkreipia dėmesį į didelį kiekį papildomų užduočių, patikėtų Europos priežiūros institucijoms (EPI), dėl kurių reikės atitinkamai padidinti biudžetą, kad šios institucijos galėtų vykdyti numatytą priežiūrą;

8.  atmeta Komisijos siūlomą lėšų, numatytų EPI biudžetams, mažinimą, ypač atsižvelgdamas į itin svarbų vaidmenį, kurį šios institucijos atliks skatindamos finansų rinkos stabilumą ir sudarydamos sąlygas mūsų finansų sistemai skatinti augimą; ypač susirūpinęs dėl tolesnio lėšų mažinimo, kurį siūlo Taryba, dėl kurio EPI bus beveik neįmanoma vykdyti savo pareigas;

9.   yra nustebęs dėl Tarybos metodo nesieti savo pasiūlymų dėl EPI su faktiniais poreikiais, bet tiesiog mechaniškai ir nediferencijuotai taikyti tą pačią biudžeto mažinimo schemą visoms decentralizuotoms agentūroms;

10. pabrėžia, kad Komisijos ir Tarybos pasiūlytas biudžeto lėšų EPI mažinimas prieštarauja ne tik šių naujų institucijų kūrimo planams ir pačių institucijų sudarytoms gerai pagrįstoms biudžeto sąmatoms, bet ir nuolatiniam Parlamento raginimui tinkamai finansuoti šias institucijas;

11. mano, kad ateityje, kai EPI bus patikėtos papildomos užduotys, vykdant teisėkūros procesą reikėtų atlikti išsamų išlaidų vertinimą ir vėlesniu etapu, pavyzdžiui, per trišales derybas, kad EP nariai ir valstybės narės susidarytų ir visiškai suprastų naujausią ir išsamų savo pateiktų pasiūlymų poveikio išlaidoms vaizdą;

12. ragina Komisiją išnagrinėti papildomus finansavimo modelius, pavyzdžiui, pramonės mokesčių mechanizmus, kuriais būtų stiprinamos EPI, siekiant užtikrinti jų nepriklausomybę ir objektyvumą, atsižvelgiant į EPI reglamentų 62 straipsnį; pabrėžia, kad kiekvienu šiuo mechanizmu privalo būti užtikrintas EPI vientisumas finansinio sektoriaus atžvilgiu;

13. kaip pagrindinį žingsnį teisinga linkme palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė daugiau lėšų skirti Verslininkystės ir inovacijų programai pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, ypač kalbant apie geresnių sąlygų MVĮ sukūrimą siekiant gauti finansavimą; apgailestauja dėl Tarybos neambicingo požiūrio į programą, kuri yra labai svarbi augimo ir darbo vietų kūrimui;

14. mano, kad yra labai svarbu įgyvendinti konkurencijos politiką ir ji turėtų būti stiprinama, taip pat mano, kad reikia skirti daugiau išteklių siekiant užtikrinti, kad konkurencijos institucijos būtų iniciatyvesnės ir veiksmingesnės ir galėtų atitinkamai susidoroti su didėjančiu darbo krūviu;

15. mano, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti pagrindines ekonominio valdymo reformas būtina Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generaliniam direktoratui (GD ECFIN) laipsniškai skirti daugiau žmogiškųjų išteklių, kad jis galėtų atlikti visas padidėjusias ir naujas užduotis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina šio GD sustiprinimą, kurį pasiūlė Komisija; pabrėžia, kad papildomi ištekliai tikriausiai turės būti skiriami priėmus dviejų teisėkūros dokumentų rinkinį (COD(2011) 0385 ir 0386);

16. mano, kad turi būti stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje (geras mokesčių srities valdymas), jeigu norima, kad kovojant su mokesčių rojumi būtų imtasi konkrečių veiksmų;

17. pabrėžia, kad Eurostatui skirti ištekliai turi nuolat atspindėti didėjantį darbo krūvį ir aukštesnius kokybės reikalavimus svarbiausioje ekonomikos ir finansų statistikos srityje; pabrėžia, kad tai itin svarbus aspektas siekiant užtikrinti naujos ekonomikos valdymo sistemos veikimą; atsižvelgdamas į tai mano, kad už infliacijos lygį mažesnis lėšų padidinimas, kurį pasiūlė Komisija personalo išlaidoms statistikos politikos srityje, yra nepakankamas; ragina Komisiją kuo greičiau paaiškinti, kiek tiksliai asignavimų reikia 2013 m. atsižvelgiant į naują ir platesnio masto Sąjungos statistikos programą (2013–2017 m.), kuri pakeičia dabartinę programą;

18. palankiai vertina 2012 m. birželio 27 d. Komisijos iniciatyvą, apibrėžtą konkrečiame ir į ateitį orientuotame komunikate, kuria siekiama stiprinti kovą prieš mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą ES ir trečiųjų šalių atžvilgiu; mano, kad 2013 m. biudžete turėtų būti nustatytas pagrįstas pagrindas siekiant dėti daugiau pastangų šioje komunikate apibrėžtoje srityje; be to, pabrėžia, kad:

-     turėtų būti patvirtinti nors nedideli Komisijos pasiūlyti biudžeto lėšų padidinimai programoms „Fiscalis 2013“ ir „Muitinė 2013“,

-     personalo išlaidos „Mokesčių ir muitų sąjungos“ politikos srityje turėtų būti padidintos daugiau nei pasiūlė Komisija, kadangi jos yra mažesnės už infliacijos lygį, ir

-     turėtų būti skatinamas tarptautinis šio darbo aspektas, išlaikant eilutę „Geras valdymas mokesčių srityje“ ir numatant pagal ją pakankamą finansavimą;

19. ragina institucijas per 2013 m. biudžeto sudarymo procedūrą veiksmingai ir konstruktyviai bendradarbiauti, kad ši procedūra būtų sklandi ir 2013 m. biudžetas būtų parengtas laikantis terminų, kurie nustatyti pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean-Paul Besset, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Othmar Karas, Wolf Klinz, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Sławomir Witold Nitras, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Edward Scicluna, Peter Simon, Peter Skinner, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marta Andreasen, Pervenche Berès, Sari Essayah, Vicky Ford, Ashley Fox, Danuta Jazłowiecka, Olle Ludvigsson, Marisa Matias, Nils Torvalds

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Andrew Duff

 

 

6.9.2012

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Philippe Boulland

 

 

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms, jaunimo reikalams ir užimtumui skirti didesni įsipareigojimų asignavimai; primena, kad dėl socialinės krizės negalime mažinti biudžeto skyriaus „Užimtumas ir socialiniai reikalai“;

2.  apgailestauja, kad priemonei „Progress“ įgyvendinti skirti įsipareigojimų asignavimai sumažinti 5,3 milijonų eurų, palyginti su finansinio programavimo dokumentu; mano, kad jų padidinimas 6 milijonais labiau atitiktų paklausą ir kad ši programa turi labai didelės reikšmės Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės įtraukties sritims.

3.  primena būtinybę pritaikyti mokymą, kad būtų skatinamas jaunimo užimtumas, ir prašo, kad Mokymosi visą gyvenimą programos įsipareigojimai būtų bent jau 2012 m. dydžio;

4.  palankiai vertina tai, kad ESF skirti didesni įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, nes struktūrinių fondų tikslas – didinti konkurencingumą ir užimtumą;

5.  ypač pabrėžia būtinybę palaikyti pakankamą ESF ir visų struktūrinių fondų finansavimo lygį, kad Komisija galėtų įvykdyti praėjusiais biudžetiniais metais prisiimtus įsipareigojimus ir struktūriniai fondai galėtų visapusiškai dalyvauti gaivinant Europos ekonomiką pagal Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 28–29 d. išvadas;

6.  siūlo, kad Europos socialinio fondo 22 milijardais eurų, kurie bus perskirstomi, galėtų pasinaudoti visos valstybės narės, kurios norėtų padidinti jaunimo užimtumą, o ne tik tos aštuonios valstybės narės, kurias 2012 m. atrinko Europos Vadovų Taryba;

7.  primena, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir galimybės įsidarbinti; primena savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ateities1, kurioje pabrėžiama, kad ateityje daugiausia dėmesio reikėtų skirti tvariai darbo rinkos politikai siekiant įgyvendinti Europos tikslus ir skatinti naujus gebėjimus, įskaitant gebėjimus, reikalingus naujoms tvarioms ekologiškoms aukštos kokybės darbo vietoms; prašo jam skirtoje biudžeto eilutėje numatyti daugiau nei 50 milijonų eurų mokėjimų asignavimų;

8.  pabrėžia, kad informavimui apie Europos piliečių metus (2013 m.) reikalingi nemažesni nei 2012 m. įsipareigojimų asignavimai;

9.  siūlo tris bandomuosius projektus ir du parengiamuosius veiksmus siekiant vėl paskatinti konvergenciją ir socialinę sanglaudą, pirma, atliekant įmonių ženklinimą Europos socialinėmis etiketėmis, teikiant paramą migrantams bei komandiruotiesiems darbuotojams ir skatinant darbuotojus tapti akcininkais ir, antra, teikiant paramą benamiams Sąjungoje ir nustatant minimalų darbo užmokestį visose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

10. pabrėžia. kad iniciatyvos „Judus jaunimas“ parengiamiesiems veiksmams būtini nauji įsipareigojimų asignavimai siekiant skatinti valstybes nares dalyvauti šio projekto, pradėto 2012 m., bandomajame etape ir įdiegti Europos jaunimo garantiją, kuria užtikrinama, kad praėjus keliems mėnesiams nuo mokyklos baigimo jaunuoliai turi darbą ar dalyvauja profesiniame mokyme, arba tęsia studijas.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Heinz K. Becker, Jean-Luc Bennahmias, Philippe Boulland, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Minodora Cliveti, Marije Cornelissen, Andrea Cozzolino, Frédéric Daerden, Karima Delli, Sari Essayah, Richard Falbr, Thomas Händel, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Elisabeth Schroedter, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Andrea Zanoni, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Kinga Göncz, Svetoslav Hristov Malinov, Anthea McIntyre, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou, Birgit Sippel

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Fiona Hall, Vladimir Urutchev

 

 

 

 

 

7.9.2012

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentė: Jutta Haug

 

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Europos politiką ir programas svarbu puikiai įgyvendinti paskutiniais jų įgyvendinimo pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą metais; šį principą laiko vienu svarbiausių aspektų norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir užtikrinti, kad Sąjungos plačioji visuomenė būtų informuota apie ES veiksmus ir jiems pritartų;

2.   pakartoja, kad klimato politika ir aplinkos tikslai apima daugelį sričių ir tai turi būti perteikta konkrečiomis priemonėmis, įgyvendinamomis pagal įvairias programas ir politiką, siekiant skatinti tvarų augimą Europoje; pažymi, kad ES aplinkos politika prisideda prie strategijos „Europa 2020“ tikslų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. palankiai vertina nuolatinį visų ES institucijų įsipareigojimą siekti, kad Europos ekonomika būtų tvaresnė, pažangesnė, tausiau naudojanti išteklius ir ekologiškesnė; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dėl dabartinių ekonominių ir finansinių suvaržymų kai kuriose valstybėse narėse nevykdoma klimato apsaugos politika ir neįgyvendinami aplinkos apsaugos tikslai;

3.   ES biudžetas atlieka svarbų vaidmenį klimato politikos skatinimui visuose Europos ekonomikos sektoriuose ir pritraukiant investicijas, reikalingas įgyvendinant nustatytus su klimato kaita susijusius tikslus ir užtikrinant atsparumą klimato kaitai; šios investicijos susijusios su įvairiomis technologijomis, pagerinančiomis energijos vartojimo efektyvumą, ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir su jais susijusia infrastruktūra bei investicijomis prisitaikymui prie klimato kaitos;

4.   žino, kad už visuomenės sveikatos priežiūros priemones daugiausia atsakingos valstybės narės, be to pabrėžia, Sąjungos remiamų programų ir veiksmų papildomumo vaidmenį, suteikiantį masto ekonomiją; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo skatinant valstybėse narėse imtis šios srities veiksmų ir reformų; todėl mano, kad šiuo atžvilgiu su ES susiję veiksmai yra svarbus Europos pažangų, tvarų ir integracinį augimą užtikrinantis veiksnys;

5.   žino, kad 2013 m. biudžeto projekto 07 antraštinėje dalyje „Aplinka ir klimato politika“ bendra veiklos išlaidų suma yra 418,5 mln. EUR, o tai reiškia, kad įsipareigojimų asignavimai (ĮA) padidėjo 0,72 proc., palyginti su 2012 m. biudžetu, kuriam pritarta balsuojant; tačiau pažymi, kad šis padidėjimas yra mažesnis už 2 proc. infliacijos lygį ir yra de facto sumažėjimas;

6.   pabrėžia, kad klimato politika yra integruota į daugelį politikos sričių ir įgyvendinama per įvairias priemones, kuriomis remiami keli ES tikslai, pvz., biologinės įvairovės ir klimato kaitos švelninimas; tam tikra ES biudžeto dalis susijusi su klimato aspekto integravimu ir taip prisideda prie Europos perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančios ir klimato kaitai atsparios visuomenės; siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, su klimato kaita susijusi biudžeto dalis būsimame ES biudžete privalo būti stipriai padidinta, įskaitant investicijas į projektus, nebūtinai susijusius tik su klimato kaita, bet kuriuose yra ryškus klimato kaitos komponentas;

7.  pažymi, kad programos LIFE+, kuri yra pagrindinė finansinė priemonė, pagal kurią remiama ir įgyvendama aplinkos ir klimato politika, paskutiniams įgyvendinimo metams siūloma bendra suma yra 366,591 mln. EUR; pabrėžia, kad ši suma padidėjo 3,34 proc., palyginti su 2012 m. biudžeto dydžiu, tačiau yra susirūpinęs, kad ji yra šiek tiek mažesnė, nei numatyta pagal 2013 m. daugiametį finansinį programavimą; nagrinėja visas Tarpinstitucinio susitarimo 37 dalyje numatytas nuostatas[10];

8.  palankiai vertina pagal 2013 m. įgyvendinamą programą LIFE+ numatytus tikslus, pvz., toliau remti ir plėtoti tvarią ir tausiau išteklius naudojančią ekonomiką, kai geriau tvarkomos atliekos, nuolat skatinama diegti ekologines inovacijas, saugoti, išsaugoti ir atkurti ekosistemas ir natūralias buveines, kuriais būtų siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir užtikrinti bei skatinti reikalavimų laikymąsi ir informuotumo didinimą;

9.   pažymi, kad pagal 17 antraštinę dalį siūlomų veterinarinių priemonių veiklos asignavimai sumažėjo 61 mln. EUR, palyginti su 2012 m. numatyta 334 mln. EUR suma, kuriai pritarta balsuojant; yra sunerimęs, kad sumažinus Visuomenės sveikatos programoje numatytas lėšas valstybėse narėse vykdoma nedaug veiklos; todėl pažymi, kad ES lygmens veiksmais daugiausia dėmesio būtina skirti tik faktinei papildomai naudai tose srityse, kuriose valstybės narės negali veikti savo iniciatyva, pvz., tarpvalstybiniams sveikatos klausimams, dalijimuisi geriausia patirtimi ir žinių perdavimui, duomenų rinkimui ir vertinimui, taip pat išteklių sutelkimui ES lygmeniu, pvz., retosioms ligoms ir retiesiems vaistams;

10. palankiai vertina visus ES veiksmus, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir mažinti visus maisto grandinėje kylančius pavojus imantis prevencinių veiksmų ir valdant krizes; pripažįsta, kad finansinės reikmės veterinarinių priemonių srityje daugiausia priklauso nuo valstybių narių pateikiamų prognozių; mano, kad 2013 m. biudžeto projekte numatyti įsipareigojimų asignavimai yra tikroviški;

11. yra apskritai susirūpinęs dėl mokėjimų asignavimų lygio; pažymi, kad dėl lėtos 2007–2013 m. programų įgyvendino pradžios mokėjimų poreikiai per pirmąją programavimo laikotarpio dalį buvo nedideli; pabrėžia, kad anksčiau prisiimtus įsipareigojimus būtina apmokėti paskutiniais dabartinio finansinio laikotarpio metais; atsižvelgdamas į tai, primena valstybėms narėms apie jų politinius ir biudžetinius įsipareigojimus, kuriuos būtina perteikti mokėjimų asignavimais, siekiant sėkmingai įgyvendinti programas ir priemones aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse; todėl siūlo atkurti 2013 m. biudžeto projekte siūlomus mokėjimo lygius;

12. primena, kad buvo patvirtinti 2012 m. biudžete numatyti septyni bandomieji projektai ir trys parengiamieji veiksmai, kuriuos pateikė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ir kurie sudaro 12 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; be to, primena, kad klimato politikai skirti mokėjimų asignavimai įtraukti į 2012 m. biudžetą numatant 5 mln. EUR; ketina kruopščiai išanalizuoti, kaip įgyvendami šiuo metu vykdomi bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, ir išnagrinėti visų naujų šiame komitete pateiktų pasiūlymų tikslus ir turinį;

13. pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti ir stebėti teisės aktus būtina pakankama ir kvalifikuota administracinė parama; primena, kad Visuomenės sveikatos programą daugiausiai įgyvendina Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra (EAHC); yra susirūpinęs, kad administracinių išlaidų įšaldymas ar netgi jų sumažinimas darys neigiamą poveikį Komisijos veiklos kokybei;

14.  primena, kad decentralizuotos agentūros atlieka įvairias užduotis, inter alia, priima pavienius sprendimus, kurie yra teisiškai privalomi trečiosioms šalims, teikia tiesioginę pagalbą Komisijai ir, prireikus, valstybėms narėms, taip pat renka ir nagrinėja objektyvią ir patikimą informaciją bei duomenis; pakartoja, kad decentralizuotoms agentūroms būtina užtikrinti tinkamą finansavimą ir darbuotojų skaičių, kad jos galėtų atlikti esamas ir naujas užduotis; yra apskritai susirūpinęs dėl faktinio ES agentūroms skiriamų išlaidų sumažinimo daugiau kaip 1 proc.[11], neatsižvelgiant į tai, kad jų užduotys išplečiamos, o kai kuriose agentūrose vykdomi pradiniai etapai;

15. kruopščiai įvertino Europos aplinkos agentūros (EAA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), Europos vaistų agentūros (EMA), Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) finansines reikmes; negali pritarti papildomų Tarybos siūlomų sumažinimų finansiniams aspektams, nes tai keltų pavojų ES teisės aktų leidėjo naujai paskirtų užduočių įgyvendinimui;

16.  nėra įsitikinęs, kad prie Komisijos pateikiamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pridedamos finansinės pažymos atitinka biudžeto ir darbuotojų poreikius užbaigus teisėkūros procedūrą, pagal kurią nustatomos naujos užduotys agentūroms, pvz., ECHA – siekiant spręsti biocidų ir sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, tvarkos klausimus, ir EMA – siekiant įgyvendinti farmakologinio budrumo teisės aktus; ragina Komisiją laiku pritaikyti finansines pažymas, kai jas patvirtina teisės aktų leidėjas, ir atitinkamai apie tai pranešti Parlamentui;

17. pažymi, kad biudžeto projekte ECDC etatų planą ketinama numažinti dviem pareigybėmis, o EFSA – keturiomis; tačiau pripažįsta, kad EAA numatomos dvi papildomos pareigybės, kurios neturi daryti poveikio biudžetui, o tai pasiekiama sumažinant dvi nacionalinių ekspertų ir dvi sutartininkų pareigybes; žino, kad ECHA numatomos 36 papildomas pareigybės, iš kurių 16 bus finansuojamos iš papildomų mokesčių, be to, 21 pareigybę numatoma įsteigti EMA; atsižvelgdamas į tai, išreiškia susirūpinimą, kad darbuotojų priėmimą į darbą būtina atidėti, kai iš mokesčių gaunamos pajamos yra mažesnės, nei numatyta 2013 m.; negali pritarti papildomiems sumažinimams kuriame nors etatų plane, kaip siūlo Taryba, nepakenkiant naujai paskirtų užduočių įgyvendinimui, dėl kurių sutarta su Europos Parlamentu ir Taryba;

18. primena, kad skirtingų politikos krypčių ir programų įgyvendinimas ir stebėsena reikalauja aukštos kvalifikacijos ir daugiakalbių darbuotojų, įsipareigojusių europiniams projektams ir kad būtų išlaikyta kuo galima platesnė geografinė pusiausvyra; pabrėžia, kad nepakankami finansinių išteklių asignavimai skiriami personalo reikalavimus įgyvendinti gali pakenkti šių politikos sričių ir programų sėkmei Sąjungoje ar valstybėse narėse.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrosios aplinkybės

2012 m. balandžio 25 d. Europos Komisija pateikė 2013 m. biudžeto projektą (BP), pagal kurį iš viso numatyta 150,9 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (ĮA). Tai atitinka 1,13 proc. BNP. Taigi palikta 2,420 mln. EUR bendra marža, palyginti su daugiametėje finansinėje programoje (2007–2013 m. DFP) nustatyta bendra metine viršutine riba. Iš viso mokėjimų asignavimai (MA) sudaro 137,9 mlrd. EUR, t. y. 1,03 proc. BNP.

Komisijos teigimu, 2013 m. BP numatoma investicijų į augimą ir fiskalinio konsolidavimo pusiausvyra ir kartu suteikiama pasirinkimo laisvė nenumatytų poreikių atveju. Tai – atsakingai parengtas ir tikroviškas biudžetas, o jame numatyti įsipareigojimai nėra didesni už 2 proc. infliaciją. Mokėjimai, kuriuos prašoma atlikti, atitinka įsipareigojimus, kuriuos būtina vykdyti, pvz., mokėjimų asignavimai labiau didėja nei įsipareigojimų asignavimai.

Atskiri biudžetai, priklausantys Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijai

LIFE +

2013 m. biudžeto projekte įsipareigojimų asignavimus siūloma padidinti 3,34 proc., t. y. nuo 354,8 mln. EUR 2012 m. iki 366,6 mln. EUR 2013 m. Tai šiek tiek mažiau, nei numatyta pagal programos LIFE+ finansinį programavimą. Mokėjimų asignavimai šiek tiek padidės (7,4 proc.) – nuo 254,4 mln. EUR 2012 m. iki 273,3 mln. EUR 2013 m. Būtina nurodyti mokėjimų asignavimų didinimo priežastis, visų pirma susijusias su dotacijomis veiklai, siekiant mokėjimų įsipareigojimus įvykdyti pagal dotacijos susitarimuose nustatytas sąlygas, atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimų didinimą nuo 2007 m., tarpinius ir galutinius mokėjimus vykdomiems projektams (visų pirma iš 2009 m. biudžeto finansuojamiems projektams, kai biudžeto valdymo institucija balsavimu pritarė minčiai biudžeto įsipareigojimus padidinti 30 mln. EUR), taip pat išankstinio finansavimo mokėjimus 2012 m. dotacijos susitarimams.

Komisijos teigimu, LIFE+ numatoma pagrindine įsipareigojimų asignavimų suma 2013 m. bus remiamos priemonės, susijusios su „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos“ tausaus išteklių naudojimo aspektais. Šios priemonės apima inovacinių ir parodomųjų projektų rėmimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant didinti gamtos ir biologinės įvairovės apsaugą, mažinti atliekų susidarymą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tausiau naudoti išteklius, vystyti švarias technologijas ir gerinti oro kokybės valdymą. Komisija prašo dalį LIFE+ paketo skirti klimato politikai (22,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 21,4 mln. EUR mokėjimų asignavimų), siekiant remti Komisijos vaidmenį rengiant ir įgyvendinant politikos teisės aktus, įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kūrimą, ir siekiant sudaryti sąlygas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai iki 2050 m. sukurti.

Dėl 7 antraštinėje dalyje numatytos administracinės paramos pažymėtina, kad ketinama skirti 1,25 mln. EUR didesnę paramą priemonėms, kurios būtinos atrenkant, stebint, tikrinant ir vertinant vis daugiau projektų, kurių laikui bėgant gerokai padaugėjo, ir užtikrinant didesnio saugumo priemones, skirtas kovai su piktnaudžiavimu rinka ir kibernetiniais išpuoliais, taip pat prižiūrint ir valdant IT sistemas, remti.

 

Visuomenės sveikata

išlaidų kategorijos „Pilietybė“ įsipareigojimų asignavimus siūloma sumažinti 3,6 proc. iki 689,4 mln. EUR. Atitinkamai Visuomenės sveikatos programos lėšos sumažinamos 1,5 mln. EUR, todėl biudžeto projekte siūloma numatyti 48,3 mln. EUR. Neturėdama daug išteklių, Komisija daugiausia dėmesio siūlo skirti naujoms priemonėms, kuriomis būtų tobulinamos sveikatos priežiūros sistemos, teikiančios akivaizdžią papildomą naudą Europos Sąjungai, įskaitant tarpvalstybines sistemas, pacientų teises, sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir novatoriškas technologijas, itin atsižvelgiant į informavimą apie sveikatą ir sveikatos saugumą, pvz., pasirengimą kylančioms sveikatai grėsmėms ir jų šalinimą.

Derėtų pažymėti, kad pagal programą 8,9 mln. EUR siūloma skirti kovos su rūkimu kampanijai.

Veterinarinės priemonės

Siūlomas sumažinimas 62 mln. EUR (iki 272 mln. EUR) daugiausia susijęs su likvidavimo programomis ir atitinka bendrą 2012 m. likvidavimo programų sprendimams numatytą sumą. Likvidavimo biudžete daugiausia dėmesio bus skiriama tuberkuliozei, melitensis, bruceliozei ir kiaulių ligoms, užkrečiamoms spongiforminėms encefalopatijoms stebėti, galvijų spongiforminėms encefalopatijoms likviduoti ir skrepi ligos programoms. Neatidėliotinoms priemonėms skiriama tik nedidelė suma, t. y. 10 mln. EUR.

Be to, lėšos bus skiriamos kenksmingiems augalų organizmams išnaikinti, geriau mokyti rūpintis maisto sauga ir etaloninėms laboratorijoms finansuoti.

Decentralizuotos agentūros

Rengdama 2013 m. biudžeto projektą, Komisija įvertino poreikius remdamasi tuo, kad pirmoji 1 proc. dalis iš 5 proc. darbuotojų mažinimo 2013–2017 m. laikotarpiu, kurį Komisija siūlo taikyti visose ES institucijose ir įstaigose, būtų perteikiama faktiniu ES indėliu į decentralizuotas agentūras. Apskritai šis veiksmas Komisijai suteikė galimybę visų decentralizuotų agentūrų išlaidas bendrai padidinti 0,4 proc., palyginti su 2012 m. biudžetu. Realiąja verte tai reiškia didesnį nei 1 % sumažinimą, nepaisant to, kad užduotys buvo išplėstos, o kelios agentūros dirba tik pradžios etapo pajėgumu.

Komisijos pateiktame 2013 m. biudžeto projekte 748 mln. EUR skirti decentralizuotų agentūrų veiklos ir administracinėms užduotims vykdyti. Ši suma sudaro 0,5 proc. viso ES 2013 m. biudžeto projekto. Decentralizuotų agentūrų etatų planuose numatyta 5 115 postų (neįskaitant sutartininkų).

· Europos aplinkos agentūra

Europos aplinkos agentūra (EAA), kuri laikoma veikiančia visu pajėgumu, vis dar turi įgyvendinti papildomas ilgalaikes užduotis, kurios numatomos priėmus naujus teisės aktus, kuriuose konkrečiai nurodoma EAA, remiantis Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) reglamentu, priėmus naujus pranešimo apie oro kokybę teisės aktus, vykdant naują duomenų apie triukšmą pranešimo veiklą, kuria remiami galiojantys teisės aktai dėl triukšmo, vykdant naują veiklą, susijusią su prisitaikymu prie klimato kaitos, priėmus sprendimą dėl pastangų pasidalijimo ir pasiūlius naują reglamentą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos mechanizmo, kuriomis bus tiesiogiai remiamas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas. Visų pirma šios užduotys turėjo apimti darbuotojų perkėlimą, kai tai buvo techniškai įmanoma, nacionalinių ekspertų komandiruotes ir pagal trumpalaikes sutartis dirbančių darbuotojų įdarbinimą. Komisijai pritarus, šiomis keturiomis naujomis pareigybėmis nuspręsta pasinaudoti 2012 ir 2013 m. (dviem – 2012 m. ir dviem – 2013 m.). Šiuo metu į 2013 m. etatų planą siūloma įtraukti dvi pareigybes ir tai padaryti dvi pagal trumpalaikes darbo sutartis įsteigtas pareigybes paverčiant dviem laikinųjų darbuotojų pareigybėmis, o tai kompensuojama sumažinant dviejų nacionalinių ekspertų ir dviejų sutartininkų pareigybes.

2013 m. biudžeto projekte siūlomas 36,309 mln. EUR ES indėlis į EAA, tokia pati suma kaip ir 2012 m. BP.

· Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

Visu pajėgumu veikiančiam Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC) siūloma skirti tą pačią 56,727 mln. EUR ES asignavimų sumą, kuri buvo numatyta 2012 m. Etatų plane siūloma panaikinti dvi pareigybes.

· Europos maisto saugos tarnyba

Laikoma, kad ši tarnyba veikia visu pajėgumu. 74,334 mln. EUR suma įtraukta į BP, o tai yra daugiau kaip 700 000 EUR mažesnė suma, palyginti su 2012 m. Be to, etatų plane siūloma sumažinti keturias pareigybes.

· Europos cheminių medžiagų agentūra

Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) vykdo veiklą biocidų srityje ir taiko sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, tvarką, todėl ji laikoma agentūra, kurioje vykdoma pradinė veikla.

Tikimasi, kad ilgainiui agentūra veiklą biocidų srityje galės pati finansuoti iš pramonės gaunamų pajamų iš mokesčių. Vis dėlto pirmaisiais metais tam reikalingas tarpinis indėlis iš ES biudžeto. Komisijos pasiūlyme nurodoma suma yra šiek tiek mažesnė už persvarstytoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje (6,1 mln. EUR) nurodytą sumą. Žmogiškųjų išteklių atžvilgiu šiai veiklai Komisija prašo įsteigti 36 papildomas pareigybes, iš kurių 16, kaip manoma, jau 2013 m. bus finansuojamos iš papildomų mokesčių, gaunamų iš pramonės.

Dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo pažymėtina, kad Komisijos prašoma 1,6 mln. EUR 2013 m. biudžeto projekto suma yra šiek tiek mažesnė už finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, kuri pridedama prie pradinio Komisijos pasiūlymo, numatytą sumą.

· Europos vaistų agentūra

Europos vaistų agentūra (EMA) turi įgyvendinti farmakologinio budrumo teisės aktus, tai – nauja agentūros užduotis. Biudžeto projekte nereikalaujama, kad ES šiai veiklai numatytų papildomą indėlį. Prie minėtų teisės aktų pridedamoje finansinėje pažymoje numatomi šiai veiklai padengti skirti mokesčiai. Vis dėlto persvarstytas Mokesčių reglamentas dėl farmakologinio budrumo mokesčių nebus taikomas nuo 2013 m., todėl agentūra savo farmakologinio budrumo veiklą turės sumažinti remdamasi esamais ištekliais.

Biudžeto projekte numatoma lėšas padidinti 8,586 mln. EUR, palyginti su 2012 m., siekiant padengti papildamos 21 pareigybės išlaidas ir investicijas, kurios būtinos agentūros perkėlimui 2014 m., dėl kurio buvo sutarta. Biudžeto projekto plane laikinąją pareigybę numatoma pažeminti nuo AD 16 iki AD 5 kategorijos.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Milan Cabrnoch, Tadeusz Cymański, Bas Eickhout, Jill Evans, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Holger Krahmer, Corinne Lepage, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Gilles Pargneaux, Andres Perello Rodriguez, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Kārlis Šadurskis, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Sabine Wils

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Margrete Auken, José Manuel Fernandes, Christofer Fjellner, Vicky Ford, Julie Girling, Jutta Haug, Romana Jordan, Jiří Maštálka, Judith A. Merkies, James Nicholson, Vittorio Prodi, Christel Schaldemose, Birgit Schnieber-Jastram, Rebecca Taylor, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Andrea Zanoni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Emma McClarkin

 

 

 

 

 

25.9.2012

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7-0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Reinhard Bütikofer

 

 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad ES biudžete daugiausia dėmesio reikėtų skirti ES politikos kryptims ir programoms, kurias įgyvendinant būtų galima iš esmės prisidėti prie tvaraus augimo ES atgaivinimo ir kurios sprendžia pagrindines visuomenės problemas;

2.  pabrėžia, kad labai svarbios ilgalaikės investicijos į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, taip pat svarbu užtikrinti, kad 2013 m. būtų skiriamas tinkamas finansavimas perėjimui prie ekologiškos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

3.  mano, kad reikia imtis veiksmų siekiant integruoti į darbo rinką moteris ir suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

4.  primena, kad Europos Sąjungos biudžetas – svarbi valstybių narių ir kartų solidarumo priemonė, taip pat Europos konkurencingumo didinimo priemonė; yra įsitikinęs, kad ES biudžetas suteikia sinergetinį potencialą įgyvendinant politikos kryptis, kurių pačios vienos valstybės narės negalėtų vykdyti; ragina optimaliai naudoti turimą ES finansavimą, daugiausia dėmesio skiriant ES pridėtinei vertei, didesnei ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, veiksmingo modernizavimo ir sverto poveikiams;

5.  supranta Tarybos susirūpinimą dėl ekonominių ir biudžeto suvaržymų, taikomų nacionaliniu lygmeniu dėl pasaulinės krizės, kuri pakenkė valstybių narių ekonomikos augimui, finansiniam stabilumui ir pablogino jų skolos būklę, tačiau mano, kad norint atkurti ekonomiką 2013 m. būtina imtis solidarumo didinimo ir tvaraus augimo bei užimtumo skatinimo priemonių;

6.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi numatyti, kaip kurti naujas, kokybiškas, tvarias darbo vietas, ir palengvinti jų kūrimą skatindamos ES vystyti ne tik ekologišką pramonę ir efektyvų ekologišką transportą ir energetiką, bet ir modernias novatoriškas paslaugas;

7.  primena, kad sverto poveikį turinčio metinio Europos Sąjungos biudžeto lėšomis būtina remti valstybių narių ekonomikos atkūrimo politiką, ir pripažįsta, kad, siekiant įgyvendinti Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“ ir jos laikytis, finansavimą reikia didinti ir koordinuoti; yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinėje finansinėje programoje 1a išlaidų kategorijai nustatytų didžiausių leidžiamų išlaidų nepakanka norint įgyvendinti ES prioritetines politikos kryptis; palankiai vertina siūlymą didinti išlaidas tvariam augimui, ypač įgyvendinant Septintąją bendrąją programą (7BP) ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP); pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti Parlamento ankstesnių metų biudžeto prioritetams pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos srityse įgyvendinti;

8.  atsižvelgdamas į tai mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti diegimo projektams, finansuojamiems mokslinių tyrimų ir inovacijų lėšomis, siekiant sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų rezultatų ir jų naudojimo verslo tikslais, ir taip užtikrinti Europos konkurencingumą;

9.  ragina Komisiją 2013 m. užtikrinti pakankamą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, susijusių su konkrečiomis Europos palydovinės radijo navigacijos programos (GNSS) taikomosiomis programomis ir paslaugomis, finansavimą;

10. pažymi, kad ES pavyzdinės programos, pvz., „Horizontas 2020“, COSME ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė, gali būti itin svarbios atkuriant ES ekonomiką, jei joms bus teikiamas pakankamas finansavimas; mano, kad 2013 m. biudžetas turėtų užtikrinti sklandų perėjimą prie šių naujų programų kūrimo; ragina, derinant su sanglaudos politika, mobilizuoti daug išteklių siekiant padidinti Europos ekonomikos tvarumą, kuris yra svarbiausias veiksnys, skatinantis ateityje konkurencingumą, pramonės vystymąsi ir gebėjimą greitai atsigauti;

11. atkreipia dėmesį į ES paramos žiniasklaidos pliuralizmui, ypač vykdant mokslinių tyrimų, švietimo ir sklaidos veiklą, politikos svarbą; pabrėžia, kad naujai įsteigtas Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras gali atlikti svarbų vaidmenį;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad ES 2002–2010 m. laikotarpiu 85 proc. visų naujų darbo vietų buvo sukurta mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ)[12]; ragina pagerinti MVĮ skirtą ES paramos politiką, rengti programas ir numatyti išteklių MVĮ remti siekiant iki galo atskleisti jų augimo potencialą, t. y. sudaryti sąlygas VMĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, užtikrinti investicijų į inovacijas saugumą, remti verslą pradedančias įmones, padėti sumažinti administracinę naštą, gerinti verslumo gebėjimus, taip pat sudaryti geresnes sąlygas ir supaprastinti prieigą prie finansavimo, įskaitant galimybę naudotis rizikos kapitalu; palankiai vertina tai, kad Verslininkystės ir inovacijų programai, pagal kurią remiamos inovacijos VMĮ, skirta daugiau lėšų; tačiau apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme nenumatyta iki galo įgyvendinti programą „Pažangi energetika Europai“;

13. primena Europos Komisijai, kad daugiau dėmesio ir lėšų reikia skirti programoms, kurias įgyvendinant siekiama tikslų, nurodytų Smulkiojo verslo akte, kuriame nustatyta 10 principų, skirtų VMĮ palankesnei verslo aplinkai užtikrinti;

14. sveikina Komisiją sėkmingai įgyvendinus programos „Erasmus“, skirtos jauniems verslininkams, parengiamuosius veiksmus ir palankiai vertina sprendimą įtraukti šią programą į Konkurencingumo ir inovacijų programą; tačiau apgailestauja dėl to, kad skyrus labai menką finansavimą sukliudyta šios programos išplėtimui ir kad dėl šios priežasties joje atsisakė dalyvauti susidomėję ir galintys dalyvauti partneriai; taigi ragina Komisiją skirti lėšų šiai programai, kad 2012 m. ir 2013 m. ją būtų galima tinkamai plėtoti;

15. pripažįsta, kad reikia siekti, kad MVĮ nemažintų savo investicijų, ypač mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje; mano, kad Europos investicijų banko (EIB) parama MVĮ ir infrastruktūrai turėtų būti laikoma svarbiausiu prioritetu ir kad būtina kiek įmanoma daugiau panaudoti šią finansinę paramą;

16. visapusiškai remia bandomąją projektų obligacijų iniciatyvą, skirtą mobilizuoti privačias santaupas ir padidinti finansinių priemonių, kurios gali būti naudojamos energetikos, transporto ir IRT sektorių infrastruktūros projektams finansuoti, įvairovę; pabrėžia, kad reikia tinkamai taikyti EIB tvarumo kriterijus, kurie turėtų būti lygiaverčiai finansiniams kriterijams;

17. ragina parengti specialias finansines priemones, kuriomis būtų remiamos Europos investicijų fondo (EIF) iniciatyvos, skirtos Europos socialinio verslumo finansavimo infrastruktūrai sukurti, siekiant, kad šis sektorius taptų lygiavertis kitiems Europos ekonomikos sektoriams;

18. primena, kad norint įgyvendinti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslus nuo dabar iki 2020 m. į mūsų energetikos sistemą būtina investuoti maždaug trilijoną eurų[13] ir kad elektros perdavimo tinklams finansuoti trūksta maždaug 100 mlrd. eurų;

19. apgailestauja dėl to, kad neskirtas pakankamas finansavimas iniciatyvoms, kuriomis siekiama prisidėti siekiant pagrindinių ES energetikos tikslų, ir kad nepaisant nuolatinių Parlamento prašymų vis dar neskirta pakankamai lėšų Europos strateginiam energetikos technologijų planui (SET planas) įgyvendinti;

20. mano, kad ES turi investuoti tam, kad užtikrintų Europai galimybę naudotis kosmoso ir orbitos infrastruktūromis;

21. primena, kad 2013 m. bus paskutinieji dabartinio programavimo laikotarpio metai, ir yra susirūpinęs dėl galimo mokėjimo asignavimų lygio sumažinimo; pabrėžia, kad labai svarbu įvykdyti ES įsipareigojimus, susijusius su vykdomais projektais, ir pritaria biudžeto projekte Komisijos pasiūlytam mokėjimų didinimui;

22. palankiai vertina 2011 m. gruodžio mėn. pasiektą susitarimą dėl ITER papildomų sąnaudų finansavimo, tačiau mano, kad 360 mln. EUR sumos užtikrinimas 2013 m. biudžete neturėtų trukdyti sėkmingai įgyvendinti ES kitų krypčių politikos, visų pirma tos, kuria prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo šiais paskutiniais programavimo laikotarpio metais, ir ypač nepritaria jokiems perkėlimams, kurie pakenktų įgyvendinant šį biudžeto prioritetą.

 

PAGRINDIMAS

Įvadas

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (toliau – ITRE komitetas) savo 2012 m. gegužės 31 d. nuomonėje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2013 m. biudžeto projekto, išdėstė savo prioritetus, susijusius su ES 2013 m. biudžeto projektu, o balsavimo rezultatai pridedami prie šio pagrindimo. 2012 m. rugsėjo 3 d. ITRE komitetas priėmė pakeitimus, susijusius su Tarybos iš dalies pakeistomis biudžeto eilutėmis.

 

ITRE komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad ES biudžete visų pirma dėmesį reikėtų skirti ES politikos kryptims ir programoms, kurias įgyvendinant iš esmės prisidedama prie tvaraus augimo ES atgaivinimo ir sprendžiamos pagrindinės visuomenės problemos.

 

ITRE komitetas ypač nori pabrėžti šiuos 2013 m. biudžeto prioritetus:

 

­ ilgalaikės investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, taip pat investicijos, skirtos perėjimui prie ekologiškos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos,

­ ES reikia įgyvendinti geresnę paramos MVĮ politiką, programas ir skirti išteklių siekiant iki galo atskleisti jų augimo potencialą,

­ metinio Europos Sąjungos biudžeto, turinčio sverto poveikį, lėšomis būtina remti valstybių narių ekonomikos atkūrimo politiką numatant labiau koordinuojamą finansavimą,

­ galiausiai svarbu prisiminti, kad 2013 m. bus paskutinieji dabartinio programavimo laikotarpio metai ir todėl būtina įgyvendinti ES įsipareigojimus, susijusius su vykdomais projektais, apgailestauja dėl Tarybos siūlomų asignavimų sumažinimų ir pritaria mokėjimų padidinimui, pasiūlytam Komisijos biudžeto projekte.

 

Paaiškinimai pagal antraštines dalis

 

01 antraštinė dalis. Ekonomikos ir finansų reikalai

 

Tarybos atliktas 30 000 000 EUR mokėjimų asignavimų sumažinimas Verslumo ir inovacijų programai (biudžeto eilutė 01 04 04) pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą galėtų rimtai pakenkti įgyvendinant jos tikslus. Komisija mano, kad mokėjimai iš Tarybos siūlomo biudžeto baigtųsi iki 2013 m. vasaros ir tai sukeltų rimtų teisinių pasekmių Komisijai ir finansinių pasekmių susijusioms MVĮ. Todėl ITRE komitetas siūlo vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas.

 

02 antraštinė dalis. Įmonės

 

Tarybos siūlomi asignavimų sumažinimai pagal 02 antraštinę dalį kelia pavojų įgyvendinant strategiją „ES 2020“ keliose svarbiose srityse, susijusiose su įmonėmis ir pramonės politika, visų pirma Konkurencingumo ir inovacijų programą (biudžeto eilutės 02 01 04 04, 02 01 04 30 ir 02 02 01), kuri labai svarbi remiant Europos MVĮ. Be to, siūloma vėl įrašyti biudžeto projekte kosmoso moksliniams tyrimams (biudžeto eilutės 02 02 15, 02 04 01 01, 02 04 01 03) ir Europos GNSS agentūros paramai (02 05 02 01) numatytas lėšas.

08 antraštinė dalis. Moksliniai tyrimai

10 antraštinė dalis. Tiesioginiai moksliniai tyrimai

 

ITRE komitetas savo pakeitimuose ragina į biudžeto eilutes pagal antraštines dalis „Moksliniai tyrimai“ ir „Tiesioginiai moksliniai tyrimai“, susijusias su visomis sritimis, kuriose sprendžiamos svarbios socialinės problemos, vėl įrašyti ankstesnes sumas. ITRE komitetas visada pritarė visiškam Septintosios bendrosios programos įgyvendinimui ir mano, kad 2013 m. dar labiau reikalinga parama mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje siekiant atkurti Europos ekonomiką. Todėl visai bendrajai programai siūlomi asignavimų sumažinimai yra nepriimtini ir labai pakenktų siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų.

 

09 antraštinė dalis. Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

 

ITRE komitetas ragina vėl įrašyti ankstesnes sumas į biudžeto eilutes, pagal kurias labai prisidedama prie ES 2020 m. skaitmeninėje darbotvarkėje numatytos pavyzdinės iniciatyvos įgyvendinimo, visų pirma, į visas eilutes, susijusias su parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

 

32 antraštinė dalis. Energetika

 

ITRE komitetas prašo atkurti kelias esmines biudžeto eilutes, įrašytas į Komisijos biudžeto projekto 32 antraštinę dalį. Be to, ITRE komitetas taip pat pripažįsta, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) (biudžeto eilutė 32 04 10 01) reikia skirti papildomų lėšų (ĮA 3 mln. EUR) siekiant užtikrinti, kad ji galėtų sukurti programinės įrangos priemones, reikalingas reglamentui dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(REMIT) (Nr. 1227/2011) įgyvendinti. 2013 m. biudžeto projekte nenumatytos programinės įrangos kūrimo išlaidos ir 2013 m. neskyrus papildomo finansavimo REMIT reglamentas gali būti neįgyvendintas iki nustatyto termino.

 

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

 

ITRE komitetas apsvarstė ir įvertino visus narių pasiūlytus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir priėmė keturis naujus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie susiję su komiteto politiniais prioritetais ir ateityje akivaizdžiai galėtų tapti ES veiksmais ir programomis:

 

Parengiamieji veiksmai „Socialinio verslo ir jaunų verslininkų skatinamos socialinės inovacijos“ (po biudžeto eilutės 04 04 17), skirti nustatyti, plėtoti, skatinti ir skleisti gerą nacionalinių, regioninių ir vietos vyriausybių bei finansų tarpininkų patirtį padedant jauniems ar socialinėje srityje dirbančiais verslininkams didelio jaunimo nedarbo sąlygomis;

 

Bandomasis projektas „Viešosios paskirties pastatų energijos vartotojams skirta reagavimo į paklausą programa, skirta sukurti tinklų subalansavimo rinką“ (po biudžeto eilutės 08 05 03), skirtas parodyti reagavimo į paklausą tipo papildomų priemonių naujovišką schemą, skirtą energijos tinklui subalansuoti panaudojant viešosios paskirties pastatų pajėgumus;

 

Bandomasis projektas „Svarbiausių žaliavų pakartotinis naudojimas jas perdirbant. ES ir AS bendradarbiavimo galimybė“ (po biudžeto eilutės 08 06 02), skirtas tvirto Europos ir Afrikos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų žaliavų perdirbimo ir jų pakartotino panaudojimo srityje pagrindui sukurti;

 

Bandomasis projektas „Naujoviškas daugiabučių gyvenamųjų būstų ir nuosavybės Dunojaus regione renovavimo finansavimo modelis“ (po biudžeto eilutės 32 04 20), skirtas parodyti, kaip skatinti privačiojo sektoriaus investicijas siekiant sutelkti didelį investicijų kiekį į mažo anglies dioksido kiekio daugiabučių būstų atnaujinimo rinką visoje Europoje.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Reinhard Bütikofer, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Robert Goebbels, Jacky Hénin, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan, Philippe Lamberts, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Vittorio Prodi, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Evžen Tošenovský, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Daniel Caspary, António Fernando Correia de Campos, Ioan Enciu, Vicente Miguel Garcés Ramón, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Cristina Gutiérrez-Cortines, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Eija-Riitta Korhola, Werner Langen, Pavel Poc, Vladimír Remek

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jorgo Chatzimarkakis, Keith Taylor

 

 

 

 

 

17.9.2012

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Cornelis de Jong

 

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, jog dėl dabartinės ekonominės krizės ir biudžetų mažinimo daugumoje valstybių narių pasekmių svarbu, kad įsipareigojimai ir mokėjimai įtraukti į Europos Sąjungos biudžetą atspindėtų papildomą naudą ir didžiausią valdymo veiksmingumą;

2.  vis dėlto pabrėžia, kad vidaus rinka yra viena iš svarbiausių politikos sričių, reikalingų ekonomikai augti ir kad griežto taupymo politika turi būti derinama su augimo politika krizei įveikti; todėl mano, kad tai turėtų atsispindėti biudžeto asignavimuose;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kiek buvo įdėta pastangų sumažinti išlaidas išorės personalui; mano, kad standartiškai išorės personalo biudžetas neturėtų peržengti 10 % visų išlaidų personalui ribos;

4.   pripažįsta, kad reikia nenutrūkstamai finansuoti Bendrosios rinkos forumą – Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybai pirmininkaujančios šalies kasmet bendrai organizuojamą renginį; pabrėžia Bendrosios rinkos forumo svarbą suburiant piliečių, verslo ir vartotojų organizacijų atstovus, taip pat valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų atstovus, siekiant nustatyti aiškų įsipareigojimą perkelti, taikyti ir vykdyti bendrąją rinką reguliuojančius teisės aktus;

5.   todėl ragina finansuoti parengiamuosius veiksmus „Bendrosios rinkos forumas“ (12 02 05 biudžeto išlaidų kategorija), kurie išplaukia iš bandomojo projekto, įgyvendinto pagal 2011 ir 2012 m. biudžetą (12 02 03 biudžeto išlaidų kategorija);

6.  pažymi, kad įsipareigojimai pagal 02 03 01 biudžeto išlaidų kategoriją yra 4 % didesni nei praėjusiais metais, ir mano, kad šio padidėjimo galima išvengti, nustatant teisingus prioritetus;

7.  teigiamai vertina 02 03 04 02 biudžeto išlaidų kategorijos, dėl kurios vartotojai, mažos ir vidutinės įmonės galės aktyviau įsitraukti į standartizavimo veiklą, sukūrimą;

8.  sutinka, kad mokėjimų biudžetas pagal 12 02 01 biudžeto išlaidų kategoriją turėtų būti padidintas, siekiant atitikti Eurobarometro ir „Jūsų Europos patarėjo“ poreikius, vis dėlto skeptiškai vertina šiame skirsnyje pasiūlytą biudžetą tyrimams;

9.   apgailestauja dėl to, kad jau antrus metus iš eilės trūksta įsipareigojimų asignavimų pagal 12 02 02 biudžeto išlaidų kategoriją SOLVIT programai ir Bendrosios rinkos rėmimo paslaugų veiksmų planui; pabrėžia, jog, nors SOLVIT yra veiksminga neteisminė ginčų sprendimo priemonė, jai vis dar reikia geresnio skatinimo, kad piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti jos paslaugomis, ir jog reikalingos tolesnės pastangos, kad bendrosios rinkos rėmimo paslaugos būtų racionalizuotos;

10. todėl pritaria faktui, kad Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), „Jūsų Europos“, „Jūsų Europos patarėjo“ ir Vidaus rinkos informacinės (VRI) sistemos administracijos jau kartu sprendžia tam tikrus klausimus; pabrėžia, kad dėl to vertėtų sujungti šioms valdymo priemonėms skirtus biudžetus į vieną biudžeto išlaidų kategoriją; siūlo padidinti asignavimus pagal šią atnaujintą biudžeto išlaidų kategoriją 1,3 mln. eurų, kad SOLVIT veiktų visu pajėgumu ir pagal 12 02 01 biudžeto išlaidų kategoriją šiuo metu „Jūsų Europos patarėjui“ skirtą 1,7 mln. eurų sumą perkelti į konsoliduoto biudžeto išlaidų kategoriją 12 02 02 ;

11. pripažįsta poreikį padidinti biudžetą „Muitinės“ programoms, bet tvirtai tiki, kad dalį šio padidėjimo galima kompensuoti atsisakius kai kurių renginių ir seminarų;

12. tvirtai tiki, kad vartotojų politika IMCO komitetui yra svarbiausias prioritetas ir biudžetas šiai politikos sričiai turėtų tai atspindėti.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Adam Bielan, Sergio Gaetano Cofferati, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, António Fernando Correia de Campos, Cornelis de Jong, Christian Engström, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Sandra Kalniete, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Sirpa Pietikäinen, Phil Prendergast, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Regina Bastos, Jürgen Creutzmann, María Irigoyen Pérez, Emma McClarkin, Pier Antonio Panzeri, Marc Tarabella, Kyriacos Triantaphyllides, Sabine Verheyen

 

 

 

7.9.2012

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentė: Gesine Meissner

 

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES transporto politika yra itin svarbi siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatyto tvaraus vystymosi prioriteto, įskaitant tikslus „20-20-20“ bei saugumo tikslus, ir ES vidaus rinkos veikimo skatinimo, gerinant paslaugų kokybę ir didinant teritorinę sanglaudą; primena, kad transporto sektorius sudaro 6,3 proc. Europos Sąjungos BVP ir jame yra apie 13 milijonų darbo vietų;

2.  primena, kad dauguma valstybių narių ėmėsi veiksmų, kad konsoliduotų savo biudžetus; mano, kad biudžeto projekte išlaikyta tinkama ir pagrįsta pusiausvyra tarp fiskalinio ribojimo ir poreikio įgyvendinti ES programas ir gauti ES lygmens pridėtinę vertę; pažymi, kad griežto taupymo politika duos vaisių tik tuomet, jei ją įgyvendinant bus pasitelktos augimo skatinimo priemonės;

3.  ragina Tarybą užtikrinti, kad iš biudžeto būtų skirtos būtinos lėšos neatliktiems mokėjimams finansuoti;

4.  pabrėžia, kad programa TEN-T, pagal kurią investuojama į didelę papildomą naudą Europai teikiančias infrastruktūras, yra labai svarbi siekiant padidinti visos ES konkurencingumą, nes pašalinamos vidaus rinkoje esančios kliūtys, taip pat kuriama bei gerinama tarpvalstybinė infrastruktūra, pvz., geležinkelio linijos; taip pat pabrėžia, kad ypač gerinant ir tobulinant esamus infrastruktūros projektus prisidedama prie veiksmingesnio investavimo skatinant užimtumą; pabrėžia programos TEN-T, kuria siekiama įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą, vaidmenį užtikrinant būsimą ES transporto tinklų tvarumą, siekiant ekonomikos augimo ir sanglaudos tikslų bei tikslų, susijusių su vidaus rinkos sukūrimu transporto sektoriuje; ragina užtikrinti tinkamą Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) vykdomosios įstaigos finansavimą, kad būtų galima atlikti Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo parengiamąjį darbą;

5.  pabrėžia, kad fiskalinių suvaržymų laikotarpiu skubiai reikalingi naujoviški sprendimai siekiant pritraukti daugiau privačių santaupų ir padidinti finansinių priemonių, kurios gali būti naudojamos infrastruktūros projektams finansuoti, pasirinkimą, taip sustiprinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų skatinimą; ragina greitai įgyvendinti neseniai patvirtintą projektų obligacijų iniciatyvos bandomąjį etapą; primena, kad šio bandomojo etapo rezultatai itin svarbūs iniciatyvos veiklos etapo įgyvendinimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2014–2020 m. laikotarpiui;

6.  pabrėžia naujųjų valstybių narių transporto infrastruktūros plėtros svarbą, siekiant sukurti bendrą Europos transporto erdvę; ragina užtikrinti būtiną naujųjų valstybių narių padidėjusių poreikių finansavimą, skirtą plėtoti transporto infrastruktūrą ir sujungti šių valstybių infrastruktūrą su Europos Sąjungos kaimyninių valstybių infrastruktūra; ragina užtikrinti, kad į naujųjų valstybių narių transporto infrastruktūros plėtros poreikius būtų deramai atsižvelgta 2012 finansiniais metais;

7.  ragina skatinti visų transporto rūšių sąveiką ir tolesnį intelektinių transporto sistemų plėtojimą, visų pirma – pažangų logistikos naudojimą, pvz., elektriniams automobiliams reikalingos infrastruktūros plėtrą; mano, kad siekiant mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti jo tvarumą reikės diegti naujoves, naujas technologijas ir skirti finansinių išteklių;

8.  pabrėžia, kad labai svarbu skirti programoms pakankamai asignavimų siekiant toliau plėtoti bendrą Europos dangų, bendrą Europos geležinkelių erdvę, integruotą jūrų politiką, jungtis su vidaus vandens keliais, elektroninį įvairiarūšio transporto rezervavimą ir elektroninių bilietų išdavimą, alternatyvų kurą, atsinaujinančių išteklių energiją ir judumą miestuose; pakartoja, kad yra nusivylęs dėl to, kad nėra turizmui skirtos biudžeto eilutės, ir apgailestauja dėl to, kad nuolat mažėja kelių saugumui skirtų biudžeto asignavimų;

9.   reiškia susirūpinimą ir nusivylimą Tarybos 2012 m. liepos 24 d. posėdyje priimta pozicija dėl 2013 m. biudžeto projekto, dėl kurios kyla pavojus, kad Komisija negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų transporto srityje, kylančių iš Sąjungos teisės aktų;

10. pabrėžia, kad ES agentūrų biudžetiniai asignavimai susiję ne tik su administracinėmis išlaidomis, o iš tiesų daugiau padeda pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir ES tikslus apskritai, kartu siekiant sutaupyti nacionaliniu lygmeniu, kaip nusprendė teisėkūros institucija; primena, kad Sąjungoje transporto srityje svarbu užtikrinti aukščiausią saugos lygį: tai, ką ES lygmeniu teikia Europos aviacijos saugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos geležinkelių agentūra, ir kuo anksčiau rūpinosi 27 valstybių narių administracijos;

11. pripažįsta, kad Sąjungos agentūrų biudžeto ir personalo klausimai turėtų būti kruopščiai apsvarstyti, atsižvelgiant į joms patikėtų užduočių ir atsakomybės mastą ir aspektus, ir kad visos agentūros negali būti finansuojamos iš to paties biudžeto paketo; Sąjungos agentūros yra nevienodos ir rizika, su kuria jos susiduria, ir galima atsakomybė, susijusi su joms patikėtų užduočių vykdymu, gali labai skirtis;

12. pabrėžia, kad atsižvelgiant į naujas teisės aktų leidėjo jai pavestas užduotis ir įpareigojimus, kurie turi būti įgyvendinami nuo 2012 ir 2013 m., Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA) derėtų laikyti agentūra, kuriai paskirtos naujos užduotys, o ne veikiančia vadinamuoju kreiseriniu greičiu kaip teigia Komisija;

13. pabrėžia tai, kad dabartiniai Komisijos pasiūlymai dėl biudžeto ir personalo 2013 metams reikštų, kad EASA daugiausia naujoms užduotims įgyvendinti iš Sąjungos biudžeto gautų tokio pat dydžio finansavimą, įskaitant asignuotąsias pajamas, kaip 2012 m. ir būtų panaikintos visos 12 EASA prašomų naujų pareigybių, taip pat dvi esamos pareigybės; atkreipia dėmesį į tai, kad devynios iš 12 naujų pareigybių yra skirtos tiesiogiai užtikrinti oro eismo ir oro uostų Sąjungoje saugumą.

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Įvadas

 

Svarbiausias 2013 m. ES veiklos uždavinys bus didinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. 2013 m. bus dabartinio programavimo laikotarpio paskutinieji metai, todėl reikės įvykdyti vėluojančius mokėjimus, kaip visada būna finansinių perspektyvų pabaigoje, nes reikės pradėti 2007–2013 m. programų užbaigimo procesą. Todėl 2013 m. biudžeto projekte numatyta labai padidinti mokėjimų asignavimus (+ 6,8 proc.) svarbiausioms politikos sritims, kurios skirtos investicijoms skatinti.

Dėl įsipareigojimų Komisija pasiūlė formaliai įšaldyti visus įsipareigojimų asignavimus 2012–2013 m. Vis dėlto kai kurioms programoms, kurios svarbios strategijos „Europa 2020“ tikslams, ypač TEN-T, siūloma padidinti šiuos asignavimus.

 

I. Transporto biudžetas

 

Europos Komisijos 2013 m. biudžeto projekto (BP) 6 antraštinė dalis „Judumas ir transportas“ aprėpia visas biudžeto eilutes, susijusias su ES transporto politika. BP siūloma 4,4 proc. didinti įsipareigojimų asignavimus (nuo 1 664 mln. EUR 2012 m. iki 1 740 mln. EUR 2013 m.) ir 1 proc. mažinti mokėjimų asignavimus (nuo 1 079 mln. EUR 2012 m. iki 1 069 mln. EUR 2013 m.). Mokėjimų asignavimai daugiausia sumažėjo dėl to, kad 2012 m. baigtos įgyvendinti iki 2006 m. nustatytos programos. BP taip pat sumažintos ir administracinės išlaidos.

 

Pranešėjas norėtų ypatingą dėmesį atkreipti į toliau pateiktus punktus.

 

Transeuropiniai tinklai (biudžeto eilutė 06 03)

Tai svarbiausia biudžeto eilutė transportui. 2007–2013 m. laikotarpiu pagal TEN-T programą ypatingas dėmesys skiriamas 30 prioritetinių projektų. Įsipareigojimų asignavimai sudaro 1 410 mln. EUR, ir tai atitinka sumą, kurios reikia, kad būtų finansuojamas šiuo metu ruošiamų projektų įgyvendinimas. Suma padidėja 6,4 proc., palyginti su 2012 m., ir tai atspindi gerą bendrą programos įgyvendinimą.

Mokėjimų asignavimai sumažėja 3,6 proc., iki 763 mln. EUR. Taip atsitiko dėl to, kad 2012 m. baigtos įgyvendinti iki 2006 m. nustatytos programos.

 

Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės (biudžeto eilutė 06 02 03)

BP mažinami įsipareigojimų asignavimai (nuo 31 770 000 EUR 2012 m. iki 25 mln. EUR 2013 m.) ir mokėjimų asignavimai (nuo 16 307 147 EUR iki 15 126 157 EUR).

 

Programa „Marco Polo II“ (biudžeto eilutė 06 02 06)

Siūloma mažinti įsipareigojimų asignavimus (4,5 proc., iki 60 mln. EUR) ir labai padidinti mokėjimų asignavimus (nuo 24 187 314 EUR iki 50 mln. EUR).

 

SESAR (06 03 05 ir 06 06 02 03 biudžeto eilutės)

 

Biudžete įrašytos dvi su SESAR susijusios eilutės, kurios yra du finansavimo šaltiniai 2007–2013 m.: Bendroji mokslinių tyrimų programa ir TEN–T programa. Atsižvelgiant į finansinį programavimą, nebus naujų TEN-T programos įsipareigojimų asignavimų Bendrai įmonei SESAR. Vis dėlto SESAR finansavimas pagal mokslinių tyrimų biudžeto eilutę bus tęsiamas, mokėjimų asignavimai sudaro 45 mln. eurų (10 proc. daugiau nei 2012 m.). Biudžeto projekte numatyti asignavimai atrodo pakankami. Jie iš esmės skirti naujų oro eismo valdymo (OEV) sistemų mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir patvirtinimo veiklai finansuoti.

 

Transporto srities moksliniai tyrimai (biudžeto eilutė 06 06)

 

BP numatytą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų mažinimą lėmė tai, kad baigtos įgyvendinti iki 2006 m. nustatytos programos. Biudžeto projekte numatyti asignavimai (60 980 795 EUR įsipareigojimams ir 60 088 742 EUR mokėjimams) atrodo pakankami.

 

Agentūros

 

Svarbu, kad agentūros turėtų pakankamai išteklių savo užduotims vykdyti. Pagal strategiją „Europa 2020“ ir Komisijos transporto strategiją, nustatytą 2011 m. baltojoje knygoje transporto tema „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“, Europos transporto agentūroms suteikiamas pagrindinio Europos veiksmų ramsčio vaidmuo ateinančiais metais. Europos aviacijos saugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos geležinkelių agentūra plėtoja veiksmus ir politiką, kurie yra Europos prioritetas ir kuriuos remia Europos Sąjunga ir valstybės narės. Šios agentūros maksimaliai padidina valstybių narių finansų našumą ir veiksmingumą ir padeda mažinti bendras išlaidas vienoje iš svarbiausių piliečiams aktualių viešosios politikos sričių, t. y. transporto saugos srityje, nes teikia ES lygmeniu tai, kuo anksčiau rūpinosi 27 valstybių narių administracijos. Taigi suteikiama akivaizdi ES pridėtinė vertė, todėl ši veikla turėtų būti finansuojama iš ES biudžeto. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad šios agentūros plėtoja veiklą srityse, kuriose dėl ES mastu nesuderintų veiksmų tektų patirti didelių išlaidų. Žiniasklaida ir visuomenė labai ir nuolat domisi transporto sauga; tai ypač patvirtina žiniasklaidos ir politikų dėmesys orlaivių, laivų ir geležinkelio avarijoms.

 

Europos aviacijos saugos agentūra (biudžeto eilutė 06 06 01)

ES indėlis į Europos aviacijos saugos agentūros biudžetą turėtų padidėti nuo 33 296 776 EUR iki 34 555 811 EUR ir padidėjimas būtų 3,8 proc.

 

Europos jūrų saugumo agentūra (biudžeto eilutė 06 02 02)

Pagal biudžeto projekte Europos jūrų saugumo agentūrai siūlomas sumas atitinkami įsipareigojimų asignavimai padidėja 1,2 proc., iki 53 871 513 EUR. Numatyta skirti daugiau lėšų kovos su tarša priemonėms ir šios išlaidos bus padengtos iš esmės perskirstant TEN-T veiklos eilutės lėšas. Mokėjimų asignavimai sumažėja 9,6 proc. ir jiems skirta suma sieks 50 191 174 EUR.

 

Europos geležinkelio agentūra (biudžeto eilutė 06 02 08)

Europos Sąjungos subsidija Europos geležinkelio agentūrai išaugs 384 tūkst. EUR ir 2013 m. sieks 24 871 400 EUR, skirtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams.

 

II. Turizmas

 

Turizmo biudžetas pateikiamas 2 antraštinėje dalyje „Įmonės“. BP šiai sričiai neskirta jokios konkrečios eilutės. Transporto ir turizmo (TRAN) komitetas sutiko 2013 m. tęsti esamus dvejus parengiamuosius veiksmus turizmo srityje. Dėl naujo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio, Europos Parlamentas savo 2011 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucijoje „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ ragino įtraukti į konkurencingumo ir MVĮ programą konkretų turizmo tikslą.

 

III. Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

 

TRAN komitetas pritarė tam, kad būtų tęsiami trys jau esami projektai. Tie projektai yra: Europos ir tarptautinio turizmo produktų propagavimas ypač daug dėmesio skiriant kultūriniams ir pramoniniams produktams, Turizmas ir prieiga visiems ir Europos visų transporto rūšių informacijos ir rezervavimo sąsaja.

 

IV. Galimi pakeitimai

 

Nuomonės referentė pripažįsta valstybių narių pastangas konsoliduoti savo biudžetus, dedamas dėl finansų ir biudžeto krizės, taigi ragina priimti patikimą, realistišką ir į rezultatus orientuotą biudžetą. Kartu ji pabrėžia, kad ES biudžete matyti investicijos, skirtos politikos sritims, kurios duoda ES papildomos naudos ir pagal kurias remiamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. Dabartinis, 2006–2013 m. programavimo laikotarpis baigiasi ir visos su transportu susijusios programos visapusiškai įgyvendinamos. Taigi reikės išmokėti vėluojamus mokėjimus, kad būtų įvykdyti sutartiniai ir ES įsipareigojimai.

 

Komisijos siūlomame biudžeto projekte, atsižvelgiant į bendrą asignavimų lygį, išlaikyta tinkama ir pagrįsta pusiausvyra tarp fiskalinio ribojimo ir poreikio įgyvendinti ES politiką ir suteikti ES lygmens pridėtinę vertę.

 

Konkrečiai, nuomonės referentė pateiks pakeitimus, kuriais siekiama tęsti esamus trejus parengiamuosius veiksmus. Priklausomai nuo to, kokia bus būsima Tarybos pozicija dėl BP, nuomonės referentė pasilieka teisę į atskiras biudžeto eilutes vėl įrašyti sumas, numatytas biudžeto projekte, kad būtų atsižvelgta į Parlamento veiksmų prioritetus. Tai ypač susiję su biudžeto eilutėmis, skirtomis TEN-T, SESAR, transporto saugumui, transporto moksliniams tyrimams ir keleivių teisėms. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Komisija jau laikėsi griežto požiūrio agentūrų biudžetų, įtrauktų į jos pateiktą BP, atžvilgiu. Jei Taryba mažintų agentūrų biudžetus, būtų pakenkta sklandžiam ES transporto politikos, kurią nustatė teisėkūros institucija, įgyvendinimui. Todėl nuomonės referentė siūlo, jei Taryba mažintų asignavimus, vėl įrašyti biudžeto projekte buvusias sumas.

 

Nuomonės referentė nesiūlo jokių didinimų, palyginti su biudžeto projektu.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Michael Cramer, Joseph Cuschieri, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Petri Sarvamaa, Olga Sehnalová, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Georgios Toussas, Giommaria Uggias, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Anna Rosbach, Ramon Tremosa i Balcells, Sabine Wils, Janusz Władysław Zemke

 

 

20.9.2012

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Georgios Stavrakakis

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Įvadas

Nors ekonomikos atsigavimas valstybėse narėse nėra vienodas, Komisija numato 2012 m. antroje pusėje prasidėsiantį ekonominį augimą ir kuria priemones augimo didinimui ir darbo vietų kūrimui ir siekia Europos ekonomikai suteikti taip reikalingas investicijas ir darbo vietas. Šiame kontekste, siūlydama griežtai ribotą įsipareigotų asignavimų padidinimą, kuris apima tik koregavimą dėl infliacijos, ir siekdama, kad mokėjimai būtų žymiai didesni, Komisija nustatė penkis pagrindinius prioritetus 2013 m. biudžeto projektui, t. y. palankių darbo augimui investicijų, atsakingo ir realaus biudžeto, veiksmingumo analizavimo, administracinio apribojimo įgyvendinimo ir Kroatijos integravimo.

Pranešėjas pritaria Komisijos nuomonei dėl Sąjungos sanglaudos politikos neginčytinos pridėtinės vertės ir dėl jos vaidmens, kaip pagrindinės politikos srities, skirtos investicijoms, kuri suteikia geriausias priemones darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimo skatinimui. Tačiau pažymi, kad pagal 1b išlaidų kategoriją numatyti biudžeto ištekliai turėtų būti naudojami siekiant suderinti įgyvendinamą įvairių sričių politiką atsižvelgiant į strategijos „ES 2020“ tikslus, sanglaudos politikos tikslus, ir ypač svarbūs išlieka regioninių skirtumų mažinimas ir socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda.

Biudžeto projekto atkūrimas

Taigi Komisija, rengdama savo biudžeto nuostatas, įvertino biudžeto poreikius, atsižvelgdama į 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuostatas ir paketus ir į Tarpinstitucinį susitarimą, suderindama visas sumas su susijusiais sprendimais ir nuostatomis.

Nuomonės referentas mano, kad vienintelė institucija, kuri turi prieinamos informacijos, kad apžvelgtų tikrus visų regionų biudžetinius poreikius, yra Komisija. Taigi nuomonės referentas siūlo anuliuoti Tarybos siūlymus mažinti asignavimus ir atkurti Komisijos iš pradžių biudžeto projekte siūlytas sumas.

Fondų dalijimasis ištekliais

Dalijimasis skirtingais asignavimais ir fondais yra toks, kaip aprašyta toliau.

Visi įsipareigoti asignavimai struktūriniams fondams (Europos regioninės plėtros fondui ir Europos socialiniam fondui) iš viso sudaro 42 144,7 mln. ir Sanglaudos fondui – 12 354,2 mln., palyginti su 2012 m., padidėjo 3,3 %. Mokesčių asignavimų padidėjimas yra ženklus, – palyginti su 2012 m., jis padidėjo 11,7 %, padidėjimas iš viso sudaro 48 975 mln. EUR, taip pat ši suma atspindi pastangas riboti neįvykdytų įsipareigojimų daugėjimą. Tačiau atkreipia dėmesį, jog Komisijos sąmata yra griežtai susijusi vien tik su 2013 m., ir mano, kad ankstesnių metų mokėjimų poreikiai bus padengti, ir todėl bet kokie nukrypimai nuo šio plano lems nepakankamus mokėjimų asignavimus.

Pagrindiniai numatomi 2012 m. politikos rezultatai

Pagrindiniai Komisijos numatyti politikos rezultatai – sanglaudos politikos tikslų suderinimas su strategijos „Europa 2020“ tikslais bei sanglaudos politikos veiksmingas panaudojimas kovai su krize, būtent paramos teikimas toms valstybėms narėms, kurioms ypač reikalinga pagalba, pvz., toms, kurios įgyvendina ES arba TVF programas. Atsižvelgdama į tai, Komisija ėmėsi iniciatyvos pasiūlyti valstybėms narėms perprogramuoti dar nepaskirstytas struktūrinių fondų lėšas ir, kur įmanoma, padidinti savo pastangas jaunimo nedarbui sumažinti ir remti mažas ir vidutines įmones, pradedant įgyvendinti naują šios programos iniciatyvą su aštuoniomis valstybėmis narėmis. Kitos pagrindinės sritys, kurioms bus skiriama dėmesio: teisinis pagrindas, įgyvendinimo sistema būsimu programavimo laikotarpiu ir Bendros strateginės programos įgyvendinimas. Taigi Komisija nori sutelkti dėmesį į 2014–2020 m. strateginių investicinių projektų aptarimą su valstybėmis narėmis ir į veiklos programų parengiamuosius etapus. Be to, numatyta tęsti darbą dėl ES Baltijos jūros regiono strategijos ir ES strategijos dėl Dunojaus regiono srityse, kai tuo tarpu Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas toliau plėtos bendradarbiavimą Atlanto regiono strategijos srityje. Pagaliau, nuo 2013 m. liepos 1 d. Komisija planuoja sustiprinti Kroatijos kaip valstybės narės poziciją.

 

Bandomieji projektai ir techninė pagalba

Šiais metais nariai dar kartą pasiūlė mažiau galimų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, iš kurių dauguma yra susiję su anksčiau patvirtintų priemonių pratęsimu, konkrečiai pasiūlyta: „Atlanto forumo sukūrimas siekiant vystyti ES Atlanto strategiją“, „Bendras regioninis tapatumas, tautų susitaikymas ir ekonominis bei socialinis bendradarbiavimas, įskaitant visos Europos kompetencijos ir pažangumo platformą, Dunojaus makroregione“, „Regioninio ir vietinio bendradarbiavimo skatinimas platinant informaciją apie ES regioninę politiką pasauliniu mastu“, „Europos Sąjungos Dunojaus regiono valdymo modelio nustatymas. Geresnis ir veiksmingas koordinavimas“ bei „Remti Majotą ar bet kurią kitą teritoriją, kuri galėtų būti paveikta, jai suteikiant atokiausio regiono statusą, norint remti teritorijas“.

 

Naujai pasiūlytos priemonės apima parengiamąjį veiksmą makroregioninių strategijų plėtojimui Viduržemio jūros regione, bandomąjį projektą, susijusį su dabartiniu ir siekiamu ekonominiu potencialu ne Atėnų sostinės regione, o kituose Graikijos regionuose, kaip ES konvergencijos regionų modelis, ir galiausiai bandomąjį projektą, skirtą paslaugų platformos plėtojimui mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

 

Taip pat siūloma tęsti priemonę „Techninė pagalba ir informacijos apie Europos Sąjungos strategiją, skirtą Baltijos jūros regionui, sklaida bei išsamesnis susipažinimas su makroregionų strategija“, taigi derėtų ją pateikti kaip biudžeto projekto pakeitimą.

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad biudžeto projekte (BP) į 1b išlaidų kategoriją įrašyta suma atitinka minimalius Sąjungos nustatytos regioninės politikos poreikius ir tikslus, todėl reikalauja, kad visos Komisijos numatytos 1b išlaidų kategorijos biudžeto eilutės išliktų arba, prireikus, būtų atkurtos;

2.  pabrėžia, kad veiksmingas ir našus regioninės politikos įgyvendinimas yra itin svarbus ekonomikos atsigavimui ir norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes jis ne tik gali sudaryti tinkamas sąlygas stabiliam ir tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, bet ir ne mažiau svarbus veiksmingam regioninių skirtumų mažinimui ir socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos pasiekimui;

3.  palankiai vertina 1b išlaidų kategorijai skirtų įsipareigojimų asignavimų padidinimą 3,3 % (iki 54 499 mln. EUR) ir mokėjimų asignavimų padidinimą 11,7 % (iki 48 975 mln. EUR), palyginti su 2012 m.; į pastarąją sumą įtrauktas 2000–2006 m. laikotarpio užbaigimo mokėjimų asignavimų sumažinimas 33,2 % (iki 1 923 mln. EUR);

4.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kur įmanoma, dar nepanaudotus asignavimų struktūriniams fondams išteklius kai kuriose valstybėse narėse perskirti MVĮ ir jaunimo užimtumo srities priemonėms, nes tai atitinka EP prioritetus; mano, kad tai galėtų tapti svarbiausia ES ekonomikos atsigavimo ir augimo bei užimtumo tikslų pasiekimo paskata, ir prašo, kad EP būtų tinkamai teikiama informacija apie šios iniciatyvos įgyvendinamą nacionaliniu lygmeniu, jos tikėtiną poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ir jos galimą poveikį 2013 m. biudžetui;

5.  pabrėžia, kad bandomieji projektai, parengiamieji veiksmai ir techninės pagalbos priemonės yra itin svarbūs, nes tai yra svarbiausios prioritetų formulavimo ir sąlygų naujoms iniciatyvos sudarymo priemonės, ir ragina Komisiją remti ir įgyvendinti visus Regioninės plėtros komiteto siūlomus bandomuosius projektus, parengiamuosius veiksmus ir techninės pagalbos priemones pagal 1b išlaidų kategoriją.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Victor Boştinaru, John Bufton, Alain Cadec, Francesco De Angelis, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Ana Miranda, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Markus Pieper, Ewald Stadler, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Andrey Kovatchev, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Derek Vaughan

 

 

 

19.9.2012

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentė: Esther de Lange

 

 

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2013 m. biudžeto projekte žemės ūkio sričiai skirtos lėšos jau pakankamai ribotos ir jame siūloma atitinkamai 0,4 proc. ir 1,3 proc. padidinti įsipareigojimus žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, o mokėjimus atitinkamai padidinti 0,5 proc. ir 5,4 proc., o tai mažiau nei pasiūlyta visame biudžeto projekte;

 

2. atkreipia dėmesį į tai, jog esant tokiems biudžeto sunkumams ir skausmingiems taupymams valstybėse narėse, Sąjungos biudžetas taip pat turėtų atitikti realią padėtį ir apribojimus, tačiau vykdyti esamus teisinius įsipareigojimus;

 

3. mano, kad taupymas galimas, pvz., eksporto grąžinamąsias išmokas laipsniškai sumažinant iki 0 EUR; tačiau mano, kad eksporto grąžinamosios išmokos kaip biudžeto išlaidų kategorijos turi būti paliktos, nes jos gali būti svarbi krizių valdymo ir pagalbinė priemonė žemės ūkio rinkoje; pažymi, kad ateityje eksporto grąžinamosios išmokos, kaip krizių valdymo ir pagalbinė priemonė, turėtų būti formuojamos ir taikomos laikantis PPO reikalavimų ir abipusiškumo principo;

 

4. prašo Komisijos abiem biudžeto valdymo institucijoms nedelsiant reguliariai teikti išsamią tiksliniais rezultatų rodikliais pagrįstą informaciją apie įvairių programų ir iniciatyvų, numatytų 2 išlaidų kategorijoje, įgyvendinimą ir priminti joms ES politinius įsipareigojimus;

 

5. bet kuriuo atveju griežtai kritikuoja Tarybą dėl savavališko ir dažnai nepagrįsto būdo siūlyti lėšų mažinimą biudžeto projekte, kuris sudaro parodomąjį įspūdį, o ne realų biudžeto sudarymą;

 

6. mano, kad galima pagerinti praeitų metų sąskaitų patvirtinimą ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares gerinti administracinę veiklą šioje srityje; tačiau mano, kad to siekiant reikia dėti ilgalaikes pastangas ir kad Tarybos vertinimai dėl 2013 m. pajamų iš sąskaitų patvirtinimo yra itin nerealistiški; primygtinai ragina dalinai grįžti prie Komisijos 2013 m. biudžeto projekto vertinimų; be to, atmeta Tarybos pasiūlymus dėl asignavimų sumažinimo vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai, susietai tiesioginei pagalbai ir tarptautiniams žemės ūkio susitarimams;

 

7. primena, kad netolimoje ateityje turėtų būti vykdoma BŽŪP reforma ir todėl siūlo padidinti biudžeto eilutės, skirtos didinti informuotumą apie BŽŪP, finansavimą, taip pat vykdyti informavimo kampaniją, kuri būtų kuo geriau parengta ir organizuota atsižvelgiant į tikslines grupes; be to, siūlo padidinti biudžetą, skirtą gamintojų organizacijų ir priemonių skatinimui, kuris susijęs su BŽŪP reforma;

 

8. pabrėžia, kad išlaidos paramai dėl gamintojų grupių preliminaraus pripažinimo viršijo pastarųjų metų Komisijos prognozes; pripažįsta, kad 2013 m numatomos išlaidos yra dabartinių teisinių įsipareigojimų rezultatas ir todėl siūlo vėl įrašyti Komisijos biudžeto projekto sumas; tačiau ragina Komisiją pritaikyti griežtesnės kontrolės priemones išlaidoms, susijusioms su gamintojų grupių preliminariu pripažinimu;

 

9. grąžina Komisijos biudžeto projektą kaimo plėtros priemonių mokėjimų klausimu, kadangi antrojo ramsčio programos baigsis 2013 m., paskutiniais daugiametės finansinės programos (DFP) metais, kai dažniausiai prašoma didesnių išmokų; vis dėl to ragina Komisiją atidžiai stebėti teisingą didesnių išmokų panaudojimą. Taip pat svarbu, kad valstybės narės galėtų lanksčiai perskirstyti nepanaudotas lėšas tarp krypčių, t. y, krypčių, kuriose pasiekti geri rezultatai teikiant paramą ūkininkams ir kaimo bendruomenėms;

 

10. ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti žemės ūkio rinkų kintamumą ir prireikus greitai ir veiksmingai reaguoti; pabrėžia, kad reikia lankstumo siekiant atsižvelgti į tai, kad bendra teigiama žemės ūkio rinkų kaita niekada visų sektorių nepaveikia vienodai; skatina Komisiją suteikti efektyvias veiksmų priemones krizės metu ir prašo skubiai atlikti tyrimą apie ūkininkų informuotumo apie rizikos valdymo priemonių naudojimą lygį ir mokymo kursų šioje srityje galimybes;

 

11. pabrėžia, kad žemės ūkio rinkų liberalizavimas, kurio siekiama, turi vykti kartu teisingiau paskirstant pelną per visą maisto grandinę, kad ūkininkai turėtų tinkamo gyvenimo lygio galimybę; palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi įkuriant Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centrą, ir ragina Komisiją tęsti bandomąjį projektą siekiant įtraukti mažmenines kainas į Stebėsenos centro programą ir gerinti duomenų prieinamumą;

 

12. ragina Komisiją kurti konkrečias kokybiškų produktų gamybos ir pardavimo vietos lygmeniu paskatas, siekiant, kad tiekimo grandinės būtų trumpos; nurodo, kad prie to galima labai prisidėti produktams teikiant kilmės ir geografines nuorodas;

 

13. pažymi, kad vartotojai nepakankamai žino apie santykinai aukštus Europos maisto gamybos standartus; todėl ragina gerinti informacijos valdymą, kad piliečiai tinkamai suvoktų Europos žemės ūkio politiką ir valstybės pagalbą;

 

14. ragina bandomojo projekto „klimato kaitos atžvilgiu pažangus žemės ūkis praktikoje“ sukūrimą, kuriuo skatinama sukurti darbo grupes ir sutelkti jų dėmesį praktinius ūkininkavimo sprendimus prisitaikant prie klimato pokyčių.

15. remia pasirengimo trečiajai ES programai priemones, kuriomis siekiama išsaugoti ir tvariai naudoti augalų ir gyvūnų genetinius išteklius žemės ūkyje;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Hynek Fajmon, Mariya Gabriel, Iratxe García Pérez, Julie Girling, Béla Glattfelder, Martin Häusling, Esther Herranz García, Elisabeth Jeggle, Elisabeth Köstinger, Agnès Le Brun, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Alyn Smith, Csaba Sándor Tabajdi, Janusz Wojciechowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Maria do Céu Patrão Neves

 

 

6.9.2012

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ

pateiktas Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Crescenzio Rivellini

 

 

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Komisijos numatyto biudžeto projekto nepakanka norint patenkinti visų žuvininkystės ir jūros reikalų sektorių finansinius poreikius, nepaisant šios veiklos svarbos teritorijų pusiausvyrai, jūros ekosistemų išsaugojimui ir ekonomikos klausimams, kaip nurodo strategijos „Europa 2020“ tikslai;

 

2.  pažymi, kad biudžeto projekte neatsižvelgiama į Kroatijos įstojimą, taigi, bus būtina per atitinkamą laiką pakoreguoti biudžetą siekiant šiai pakrantės valstybei užtikrinti atitinkamo dydžio finansavimą;

 

3.  mano, kad trumpu ir vidutinės trukmės laikotarpiu itin žalinga ženkliai sumažinti 11 skyriuje nurodytus įsipareigojimų asignavimus (sumažinti 2,7 proc., jei neskaičiuosime atidėjimų) ir primena, kad bendra žuvininkystės politika šiuo metu reformuojama ir norint, kad ši reforma pavyktų, reikia skirti dideles finansines lėšas siekiant užtikrinti šio sektoriaus tvarumą ir žuvininkystės ir akvakultūros produktų tiekimą visoje Sąjungoje;

 

4.  reikalauja, kad visi įsipareigojimų asignavimai būtų išlaikyti 2012 m. biudžeto lygmenyje siekiant apsaugoti Komisijos šiame sektoriuje vykdomų projektų tęstinumą ir tuo pat metu užtikrinti išlaidų kontrolę taupant biudžeto lėšas;

 

5.  mano, kad pasiūlymas 3,1 proc. padidinti visus mokėjimų asignavimus yra numatyta daugiametės biudžeto programos pabaigos ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų, ypač susijusių su Europos žuvininkystės fondu (EŽF), pasekmė ir į šį pasiūlymą neturėtų būti žiūrima kaip į Komisijos bandymą remti šį sektorių;

 

6.  mano, kad būtina nustatyti prioritetus žuvininkystės ir jūrų reikalų politikos srityse, pirmiausia skirti asignavimus Europos žuvininkystės fondui (EŽF) (11 06), bendros žuvininkystės politikos kontrolei ir įgyvendinimui ir, dar konkrečiau, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai (11 08 5), taip pat asignavimus gyvųjų vandens išteklių apsaugai, valdymui ir naudojimui (11 07);

 

7.  apgailestauja dėl asignavimų, skirtų žuvininkystės rinkų skyriui (11 02) sumažinimo daugiau nei 10 proc. ir pažymi, kad šio sumažinimo priežastis – 2011 m. biudžeto vykdymo lygis ir dabartinė ekonomikos padėtis;

 

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypač sumažintos BŽP išorės aspektui (11 03) skiriamos lėšos, kadangi manoma, kad dėl išteklių trūkumo ir sektorinės paramos įvedimo būsimiems tarptautiniams žuvininkystės susitarimams reikės daugiau išlaidų;

 

9.  mano, kad nepriimtina tai, jog neskiriama asignavimų integruotai jūrų politikai (11 09) ir kad tai labai pakenks būsimam jos įgyvendinimui;

 

10. kategoriškai prieštarauja tam, kad būtų sumažinti asignavimai Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir ragina Tarybą, priešingai, toliau didinti asignavimus ir taip remti šios agentūros vykdomą Sąjungai naudingą veiklą;

 

11. ragina Tarybą persvarstyti savo poziciją dėl bendro asignavimų, skirtų 11 antraštinei daliai, lygio siekiant išlaikyti 2012 m. lygio įsipareigojimų asignavimus ir užtikrinti jau suplanuotų veiksmų apmokėjimą, taigi, remti nustatytus jūrų reikalų ir žuvininkystės prioritetus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Dolores García-Hierro Caraballo, Ian Hudghton, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Besset, Julie Girling, Nikolaos Salavrakos, Antolín Sánchez Presedo

 

 

24.9.2012

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

 

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad 2013 m. bus švietimo, mokymo, jaunimo, kultūros, žiniasklaidos ir pilietybės sričių daugiamečių programų paskutinieji metai; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti pakankamą mokėjimų šioms programoms lygį, siekiant užtikrinti visapusišką jų veikimą iki programavimo laikotarpio pabaigos;

2.  primena, kad Mokymosi visą gyvenimą (angl. LLL) programa ir programa „Veiklus jaunimas“ aiškiai ir akivaizdžiai atnešė papildomos naudos Europai ir yra itin svarbios strategijos „Europa 2020“ sėkmei; primena, kad šių programų vykdymo rezultatai puikūs, ir atkreipia dėmesį į tai, kad paprogramės „Erasmus“ paklausa daug didesnė nei galima patenkinti; ragina labai padidinti asignavimus šioms programoms; primena, kad pasaulyje vis daugėja sėkmingų nuotolinio mokymosi internetu iniciatyvų; ragina įtraukti investicijas į nuotolinio mokymosi internetu iniciatyvas;

3.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka programos „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“, ne tik remiant filmų bei garso ir vaizdo medžiagos gamybą ir platinimą ir remiant menininkus bei kultūros sektoriaus specialistus, bet taip pat užtikrinant ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą šioje srityje, taigi didinant pagarbą kultūrų ir kalbų įvairovei, kultūrų dialogui bei tarpusavio supratimui ir skatinant juos; mano, kad šioms programoms numatyti asignavimai turi būti iš esmės padidinti, ypač didelę reikšmę teikiant mažiems projektams;

4.  primena, kad įgyvendinant programas MEDIA ir „MEDIA Mundus“ didinamas Europos garso ir vaizdo pramonės konkurencingumas; pabrėžia aktualų programos „Kultūra 2007 m.“ vaidmenį turint mintyje kultūrų įvairovę ir judumą, taip pat indėlį į ekonomiką;

5.  pabrėžia, kad mėgėjų sportas labai svarbus skatinant sveikatą stiprinančią fizinę veiklą ir socialinę įtrauktį; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomuose parengiamuosiuose veiksmuose „Europos partnerystės sporto srityje“ didžiausias dėmesys skiriamas naujų sričių analizei, pavyzdžiui, kova su susitarimais dėl varžybų baigties, sportininkų sveikatos apsauga taikant intensyvesnę medicininę priežiūrą, bendruomenių inicijuojamų mėgėjų sporto iniciatyvų plėtojimas ir vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas, siekiant plėtoti sporto europinį aspektą; prašo skirti pakankamai lėšų sportui skirtoms programoms ir atitinkamų esamų parengiamųjų veiksmų sritims, taip pat tarpvalstybinėms sporto varžyboms;

6.  pažymi, kad „Europos jaunimo garantijos“ – tai iniciatyva, kurią įgyvendinant iki 2014 m. būtų galima pasiekti svarbių ekonominių rezultatų;

7.  primena, kad aktyvi komunikacijos politika yra itin svarbi didinant informuotumą, visų pirma, rengiantis 2014 m. Europos Parlamento rinkimams ir skatinant piliečius aktyviai juose dalyvauti; ragina skirti daugiau lėšų asignavimams ES komunikacijos veiksmams, kad būtų užtikrinta, jog dideli ir maži nacionalinės žiniasklaidos šaltiniai daugiau dėmesio skirtų Europos Sąjungos klausimams; pabrėžia svarbų internetinės socialinės žiniasklaidos vaidmenį siekiant informuoti Europos jaunimą;

8.  pabrėžia, kad ES komunikacijos politika itin svarbi skatinant demokratinį gyvenimą Sąjungoje ir kuriant geresnius Sąjungos ir jos piliečių ryšius; pažymi, kad ES komunikacijos politika iš esmės grindžiama principu „iš viršaus į apačią“; todėl įgyvendinant ES komunikacijos politiką numato svarbų vaidmenį strategijai „iš apačios į viršų“, ypač užtikrinant vietos ir regioninės žiniasklaidos bendradarbiavimą ir turinio mainus;

9.  primena, kad žiniasklaida, ypač televizija, yra svarbiausias Europos piliečių informacijos šaltinis; taigi ragina ES institucijas plėtoti partnerystę su viešąja ir privačiąja žiniasklaida, kad informacija pasiektų daug platesnę auditoriją;

10. primena, kad socialinė žiniasklaida ir internetas Europos piliečiams tampa vis svarbesniu naujienų šaltiniu, taip pat galimybe interaktyviai ir bendradarbiaujant bendrauti su politikais ir politikos formuotojais; ragina ES institucijas pateikti daugiau viešojo sektoriaus informacijos naudojantis socialine žiniasklaida ir aktyviau bendrauti su piliečiais;

11. pabrėžia poreikį skirti pakankamai lėšų programoms, kuriomis siekiama didinti visuomenės informuotumą Europos Sąjungos tema Europos kaimynystės politikos šalyse;

12. pritaria tam, kad 2013 m. paskelbti Europos piliečių metais, tačiau labai apgailestauja dėl to, kad tam numatytas 1 mln. eurų biudžetas – tai viena iš mažiausių kada nors Europos metams skirtų sumų; todėl ragina padidinti Europos piliečių metams (2013 m.) numatytą biudžetą ir pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamai lėšų, nes Europos piliečių metais būtų padedama nustatyti naują plataus masto piliečių programą naujajai daugiametei finansinei programai;

13. pritaria Komisijos iniciatyvoms, susijusioms su kultūros kelių skatinimu įgyvendinant parengiamuosius veiksmus tvaraus turizmo srityje, ir ragina toliau vykdyti šiuos veiksmus 2013 m.;

14. mano, kad dėl įvairaus ir turtingo ES kultūros paveldo ir šiuolaikinės aukštos kokybės kultūros veiklos ES padėtis pasaulyje yra ypatinga; todėl ragina skirti daugiau asignavimų siekiant užtikrinti didesnę prieigą prie ES kultūros užsienyje pasinaudojant diplomatija kultūros srityje ir naująja žiniasklaida;

15. tiki, kad griežtų taupymo priemonių ir ekonominio streso metu lėšos kultūrai neturėtų būti mažinamos; tačiau mano, kad kai kurios kultūros programos galėtų būti veiksmingiau administruojamos; todėl ragina užtikrinti didesnį bendradarbiavimą ir kultūros, žiniasklaidos bei komunikacijos programų sutvirtinimą;

16. mano, kad skaitmeninimas sudaro puikią galimybę piliečiams pasinaudoti įvairiu Europos kultūros paveldu; todėl ragina numatyti daugiau asignavimų skaitmeninimo projektams ir prieigai prie kultūros turinio.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Lorenzo Fontana, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emilio Menéndez del Valle, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Gianni Pittella, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, László Tőkés, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

François Alfonsi, Heinz K. Becker, Nadja Hirsch, Iosif Matula, Bernd Posselt, Mitro Repo, Kay Swinburne

 

 

 

5.9.2012

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Salvatore Iacolino

 

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlytame biudžeto projekte, palyginti su 2012 m., tik šiek tiek padidinti įsipareigojimų asignavimai, numatyti pagal 3a pakategorę; pabrėžia, kad 2013 finansiniai metai – perėjimo prie naujos daugiametės finansinės programos metai;

2.  ragina skirti daugiau biudžeto lėšų pagal programą siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui ir kovoti su juo, atsižvelgiant į šios srities svarbą ES ir ypač Europos Parlamentui;

3.  primygtinai ragina, kad Solidarumo ir migracijos srautų valdymo programai numatyti lėšų asignavimai būtų suderinti su sumomis, numatytomis 2007–2013 m. finansinio programavimo laikotarpiu; ragina subalansuotai paskirstyti finansinius išteklius Europos pabėgėlių fondui ir Europos fondui trečiųjų šalių piliečių integracijai; ragina skirti lėšų specialiai apsaugos elementą turinčios sienų kontrolės sistemos, kurią taikant būtų visiškai gerbiamos pagrindinės migrantų teisės, kūrimui;

4.  ragina užtikrinti pakankamai finansinių išteklių migrantų perkėlimo ES viduje tikslu;

5.  rekomenduoja, kad didelė antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai skirto biudžeto dalis būtų įrašyta į rezervą, kol bus padaryta pažanga vykdant veiklą ir užtikrinta atitiktis finansų planavimui;

6.  mano, kad į rezervą reikia įrašyti didelę dalį biudžeto eilučių, susijusių su vidaus saugumu, kol bus gauti patenkinami rezultatai dėl Šengeno erdvės valdymo, atsižvelgiant į Pirmininkų sueigos 2012 m. birželio 15 d. sprendimą blokuoti penkis dokumentus, taip pat ir 2013 m. biudžetą, susijusius su vidaus saugumu, siekiant išreikšti nepritarimą Tarybos sprendimui dėl Šengeno erdvės valdymo;

7.  pažymi, kad Europos prieglobsčio paramos biuras yra nauja agentūra, kuri vis dar plečiasi, ir kad agentūrai FRONTEX pagal jos pataisytą reglamentą numatyti nauji uždaviniai; primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos prieglobsčio paramos biuras ir FRONTEX gautų tinkamų finansinių išteklių ir reikiamų darbuotojų, kurių jiems reikia savo įsipareigojimams ir uždaviniams tinkamai įvykdyti.

8.  mano, kad būtina padidinti Europolui, ypač būsimam Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui skiriamas biudžeto lėšas, atsižvelgiant į tai, kad kova su elektroniniu nusikalstamumu – vienas iš didžiausių ES vidaus saugumo strategijos prioritetų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Edit Bauer, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Ioan Enciu, Frank Engel, Monika Flašíková Beňová, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu, Anthea McIntyre, Louis Michel, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Rui Tavares, Nils Torvalds, Axel Voss, Renate Weber, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Anna Maria Corazza Bildt, Cornelis de Jong, Evelyne Gebhardt, Monika Hohlmeier, Franziska Keller, Ádám Kósa, Marian-Jean Marinescu, Antonio Masip Hidalgo, Jan Mulder, Raül Romeva i Rueda, Marie-Christine Vergiat, Glenis Willmott

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Justas Vincas Paleckis, Iuliu Winkler

 

 

6.9.2012

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Enrique Guerrero Salom

 

 

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. turėdamas mintyje viešųjų finansų padėtį valstybių narių lygiu ir kadangi Sąjungos biudžetas yra, be kita ko, labai svarbi priemonė investicijoms skatinti, kurią krizės metu reikėtų didinti;

1.  teigiamai vertina asignavimų, skirtų Europos lygmens politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimui, padidinimą;

2.  pabrėžia, kad 2013 metai yra priešrinkiminiai metai, todėl ragina sukurti specialią biudžeto eilutę, kad piliečiai būtų informuoti apie savo rinkimų teises ir pagrindinius Europos Parlamento rinkimų metu keliamus klausimus;

3.  apgailestauja dėl to, kad veiksmams, susijusiems su 2013 metais, paskelbtais Europos piliečių metais, nebuvo skirta papildomų lėšų iš Europos Sąjungos biudžeto; mano, kad krizės metu, Sąjunga turėtų siekti stiprinti piliečių pasitikėjimą ir teikti didelę reikšmę piliečiams plėtojant naujas politikos kryptis;

4.  apgailestauja dėl to, kad pakategorėje „Pilietybė“ likusi marža vėl yra labai ribota, palyginti su kitomis pakategorėmis, ir nesuteikia Sąjungai pakankamai lėšų kurti naujas iniciatyvas arba padengti nenumatytas išlaidas;

5.  mano, kad priešrinkiminiais 2013 metais yra ypač svarbi komunikacija, todėl lėšų kiekis, skiriamas pagal programą „Europos komunikacinė partnerystė“, turėtų būti bent 2012 metų lygio;

6.  tiki, kad Europos Parlamento nuosavos išlaidos, numatytos Europos Parlamento rinkimams, turėtų būti skiriamos socialinės žiniasklaidos vaidmeniui skatinant piliečių debatus apie kampaniją ir dalyvavimą joje;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. įgyvendinus Europos piliečių iniciatyvą, Komisija jau užregistravo kelias iniciatyvas, dėl kurių 2013 m. gali būti surengtas klausymas Parlamente; mano, kad Parlamentas galimiems klausymams turėtų numatyti pakankamą finansavimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Enrique Guerrero Salom, Gerald Häfner, Stanimir Ilchev, Constance Le Grip, David Martin, Morten Messerschmidt, Paulo Rangel, Algirdas Saudargas, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Zuzana Brzobohatá, Marietta Giannakou, Anneli Jäätteenmäki, Evelyn Regner, Helmut Scholz, György Schöpflin

 

 

 

 

21.9.2012

Peticijų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(12749/2012 – C7‑0233/2012 – 2012/2092(BUD) )

Nuomonės referentas: Nikolaos Salavrakos

 

 

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad visa biudžeto išteklių suma, kurios prašo Europos ombudsmenas 2013 m., suteiks jam galimybę įvykdyti savo statute, jo įgyvendinimo nuostatose ir bendradarbiavimo susitarime numatytus įsipareigojimus, taip pat veiksmingai atlikti savo pareigas;

2.  pažymi, kad Ombudsmeno 2013 m. sąmatoje pateikiama 9 887 000 EUR suma, ir tai yra 3,89 proc. (370 500 EUR) daugiau, palyginti su 2012 m. biudžetu;

3.  atkreipia dėmesį į gana didelį augimą, palyginti su 2012 m. biudžetu, daugiausia dėl to, kad labai padidėjo nuomos kaina, kurią turės mokėti Ombudsmenas 2013 m. todėl, kad perkelti jo kabinetai Briuselyje;

4.  pažymi, kad vien dėl padidėjusių nuomos mokesčių sąmatoje pateikta suma išaugo 2,4 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei nebūtų numatytas didesnis nuomos mokestis, Ombudsmeno biudžetas būtų padidėjęs tik 1,4 proc., o tai yra mažiau nei numatyta 1,9 proc. infliacija;

5.  atkreipia dėmesį į Ombudsmeno prašymus skirti vieną papildomą etatą (AD6), įrašytą personalo plane, ir pakeisti 8 esamus etatus (2 AST kategorijos ir 6 AD kategorijos);

6.  pritaria Ombudsmeno prašymui padidinti asignavimus sutartininkams siekiant sustiprinti Kanceliarijos skyrių, kurio užduotys išplėstos ir jam patikėta tvarkyti skundus, kurie neįeina į Ombudsmeno įgaliojimus; pabrėžia, kad numatytas Ombudsmeno lėšų, skiriamų stažuotėms, mažinimas, kuriuo kompensuojamos sąnaudos, reikalingos padidintai Kanceliarijai, neturėtų daryti neigiamo poveikio stažuočių mokomajai vertei ir jaunų stažuotojų darbo sąlygoms;

7.  džiaugiasi, kad Ombudsmenas vėl galėjo sutaupyti (211 000 EUR) sistemingai tikrindamas visas biudžeto eilutes, todėl galėjo panaudoti šias sutaupytas lėšas ir prisidėti prie planuojamų projektų finansavimo 2013 m.;

8.  su pasitenkinimu pažymi, kad Ombudsmenas, atsižvelgdamas į dabartinę ekonominę padėtį Europoje, ketina ir toliau būsimiems biudžetams taikyti kuo griežtesnius ribojimus tiek, kiek tai neprieštarauja Ombudsmeno įgaliojimams.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

 

Peticijų komitetas atkreipė dėmesį į Europos ombudsmeno sudarytą jo institucijos 2013 finansinių metų sąmatą, kurią Ombudsmenas, vadovaudamasis Finansinio reglamento 31 straipsniu, pateikė biudžeto valdymo institucijai.

 

Ombudsmeno 2013 m. sąmatoje pateikiama bendra 9 887 000 eurų suma. Tai yra 3,89 proc. (370 500 EUR) daugiau, palyginti su Ombudsmeno 2012 m. galutiniu biudžetu (9 516 500 EUR). Nustatant šią sąmatoje nurodytą sumą, atsižvelgta į infliacijos poveikį ir į Europos Komisijos apskaičiuotas padidėjusias pragyvenimo išlaidas.

 

Svarbiausi 2013 m. biudžeto ypatumai

Gana didelis 2013 m. biudžeto padidėjimas (3,89 proc.), palyginti su 2012 m. biudžetu, atsirado visų pirma dėl to, kad gerokai padidėjo nuomos mokestis (230 000 EUR), kurį Ombudsmenas turės mokėti 2013 m.

 

2013 m. Ombudsmeno biuras Briuselyje persikels iš dabartinių patalpų senajame Eastman pastate į naują pastatą Montoyer gatvėje. Kadangi nuomos mokestis už Eastman pastatą buvo nedidelis dėl gana prastos pastato būklės, Ombudsmenui teko padidinti asignavimus nuomai Briuselyje (+ 230 000 EUR).

 

Kartu su nedaug padidėjusiu biuro Strasbūre nuomos mokesčių (+ 7000 EUR) visi asignavimai nuomos mokesčiams 2013 m. sudaro 725 000 EUR (+ 49 proc.). Be to, papildomi mokesčiai už naują pastatą yra didesni (+ 33 proc.) nei už seną Eastman pastatą.

 

Vien dėl padidėjusių nuomos mokesčių biudžete pateikta suma išaugo 2,49 proc.. Jei nebūtų šio pasikeitimo dėl nuomos mokesčio, Ombudsmeno 2013 m. biudžetas būtų padidėjęs tik 1,4 proc., palyginti su praeitų metų biudžetu, o tai yra mažiau nei numatyta 1,9 proc. infliacija.

 

Taupymas ir perskirstymas

Kaip ir ankstesniais metais Ombudsmeno tarnybos parengė biudžeto sąmatą, paremtą planuojamais 2013 m. projektais. Atsižvelgdamos į dabartinę padėtį Europoje, Ombudsmeno tarnybos sistemingai tikrino visas biudžeto eilutes, siekdamos nustatyti galimybes sutaupyti lėšų, kuriomis galima būtų prisidėti prie šių projektų finansavimo.

 

Visa tokiu būdu gauta suma sudaro 211 000 EUR, tai yra daugiau nei 36 proc. viso padidėjimo pagal kitas biudžeto eilutes (581 500 EUR).

 

Darbuotojai

Savo 2013 m. sąmatoje Ombudsmenas prašo vieno papildomo nuolatinio etato (AD6). Europos Ombudsmeno apskaitos pareigūno užduotis iki šiol vykdė Europos Parlamento pareigūnas. Tačiau dėl Parlamento (IT) sistemų ir politikos pokyčių susidarė tokia padėtis, kad abiems šalims būtų naudinga, jei Ombudsmeno biuras pats atliktų apskaitos užduotis. Kitų etatų 2013 m. neprašoma.

 

Etatų keitimo srityje 2013 m. Ombudsmenas prašo pakeisti 8 turimus etatus (2 AST ir 6 AD). Šių pakeitimų reikia pagal Tarnybos nuostatus. Ombudsmenas pabrėžia, kad tai nereiškia, jog 8 darbuotojai savaime bus paaukštinti tarnyboje. Kiekvieno paaukštinimo atveju Ombudsmenas sprendžia, ar kandidatas pakankamai nusipelnė paaukštinimo.

 

2012 m. pradžioje Ombudsmenas nusprendė nustatyti įpareigojimą Kanceliarijos skyriui tvarkyti skundus, kurie nepatenka į jo įgaliojimų sritį. Tai reiškia, kad skyrių reikia sustiprinti priimant dirbti sutartininkus. Šiam sustiprinimui Ombudsmenas prašo padidinti asignavimus sutartininkams 113 000 EUR. Ombudsmenas pabrėžia, kad šį padidinimą kompensuos lygiavertis asignavimų stažuotėms sumažinimas (– 113 000 EUR).

 

Organizacija

Ombudsmeno biuro veiklą galima suskirstyti į keturias sritis: 1) skundų tvarkymas ir tyrimų atlikimas, 2) ryšiai ir paslaugos, 3) paramos veikla ir 4) strategija ir valdymas.

 

Siekiant vykdyti minėtą veiklą, nustatyta nauja Ombudsmeno tarnybų organizacija, kuri pradėjo veikti 2012 m. sausio mėn. Reorganizuoti du esami departamentai ir sukurti du direktoratai, kiekvieną jų sudaro trys skyriai: du skundų ir tyrimų skyriai ir skyrius, atsakingas už paramos veiklą.

 

Pagal naują struktūrą skundų tvarkymo ir tyrimų veikla užsiima 57 proc. visų darbuotojų, ryšiais ir paslaugomis – 17 proc., paramos veikla – 22 proc. ir strategija ir valdymu – 4 proc.

 

Darbo krūvis

2011 m. Ombudsmenas užregistravo 2 510 skundų, iš kurių 698 pateko į jo įgaliojimų sritį (2010 m. gauti 2 667 skundai, iš kurių 744 pateko į jo įgaliojimų sritį). Ombudsmenas pradėjo 382 tyrimus (2010 m. – 335). Per 2011 m. jis baigė 318 tyrimų (2010 m. – 326). Iš viso jis išnagrinėjo per 3 700 skundų ir prašymų dėl informacijos.

 

Daugiau nei 65 proc. svarstytų atvejų (1 667) Ombudsmenas galėjo padėti skundų pateikėjams ir pradėti tyrimą, perduoti atvejį kompetentingai institucijai arba suteikti konsultaciją. Atvejais, kai skundai buvo perduoti arba kai skundų pateikėjams patarta kreiptis į kitą instituciją, 47 proc. šių skundų buvo išsiųsti Europos ombudsmenų tinklo (nacionalinio ir (arba) regioninio), kurio pilnateisis narys yra Europos Parlamentas, nariui. 11 proc. atvejų skundų pateikėjams nurodyta kreiptis į Komisiją ir 46 proc. atvejų patarta kreiptis į kitas institucijas, pavyzdžiui, SOLVIT.

 

2011 m. Ombudsmenas galėjo baigti nagrinėti 84 atvejus, dėl kurių atitinkamos institucijos draugiškai išsiaiškino arba priėmė sprendimą. 47 skundų atvejais nustatyti netinkamo administravimo veiksmai ir 13 minėtų atvejų užbaigti teigiamai, šiais atvejais atitinkama institucija visiškai arba iš dalies sutiko su Ombudsmeno rekomendacijų projektu. Ombudsmenas baigė nagrinėti 35 atvejus ir pateikė kritines pastabas, o 39 atvejais pareiškė papildomas pastabas. 64 atvejais nenustatyta netinkamo administravimo veiksmų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sonia Alfano, Margrete Auken, Elena Băsescu, Victor Boştinaru, Michael Cashman, Ágnes Hankiss, Roger Helmer, Peter Jahr, Lena Kolarska-Bobińska, Miguel Angel Martínez Martínez, Erminia Mazzoni, Judith A. Merkies, Chrysoula Paliadeli, Nikolaos Salavrakos, Jarosław Leszek Wałęsa, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Phil Prendergast, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Elisabeth Köstinger

 

 

 

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.10.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

2

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Francesca Balzani, Reimer Böge, Zuzana Brzobohatá, Jean Louis Cottigny, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Ivars Godmanis, Ingeborg Gräßle, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, George Lyon, Barbara Matera, Claudio Morganti, Jan Mulder, Juan Andrés Naranjo Escobar, Nadezhda Neynsky, Dominique Riquet, Alda Sousa, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Angelika Werthmann, Jacek Włosowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jürgen Klute, María Muñiz De Urquiza

 

 

 

[1] OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
[2] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
[3] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
[4] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0077
[5] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0109
[6] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0289
[7] 2012 m. kovo 29 d. priimti tekstai, P7_TA(2012)0109
[8] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0461
[9] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2012)0289 2012 7 4, dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2013 m. biudžeto projekto ( 2012/2016(BUD) ).
[10] 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo. Įskaitant 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą.
[11] Išskyrus naująją didelės apimties IT sistemų valdymo agentūrą, nurodytą 3A išlaidų kategorijoje, kuri pradės veikti 2012 m. pabaigoje.
[12] 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ COM(2008) 0394.
[13] 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas, COM(2010) 0677.