Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0313/2012

12.10.2012

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS

siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012) 0388 – 2011/0177(APP) )

Biudžeto komitetas

Pranešėjai: Reimer Böge, Ivailo Kalfin

PR_Consent_Interim

TURINYS

Puslapis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS.........................................5

AIŠKINAMOJI DALIS............................................................................................................20

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ...................................................................69

Vystymosi komiteto NUOMONĖ................................................................................73

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ.....................................................77

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ............................................................80

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ....................................84

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ  90

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ.........97

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ....................102

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ....................................................105

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ............................................................110

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ.........................................114

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ......................................................................120

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ........................................................125

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ.......................................................................133

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ.....136

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ.....................................................140

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ....................................146

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI......................................................150

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties ( 2020/0177(APP) )

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 ir 312 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymą ir 2012 m. liepos 6 d. iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011) 0398 ir COM(2012) 0388),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto ir patikimo finansų valdymo klausimais (COM(2011) 0403),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 0500),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo veikimo (COM(2010) 0185),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių[3],

–   atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą dėl klausimų, susijusių su daugiamete finansine programa, kuris pridėtas prie persvarstytų Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto preliminarų pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones ( A7-0313/2012 ),

A. kadangi vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 straipsnio 2 dalimi Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, veikdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir spręsdama vieningai turi priimti reglamentą, pagal kurį būtų nustatyta daugiametė finansinė programa (DFP); kadangi vadovaujantis SESV 312 straipsnio 2 dalimi Europos Vadovų Taryba, spręsdama vieningai turi priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti reglamentą, pagal kurį būtų nustatyta DFP;

B.  kadangi pagal SESV 295 straipsnį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savo bendradarbiavimo būdus ir tuo tikslu turėtų būti sudarytas tarpinstitucinis susitarimas, siekiant pagerinti metinės biudžetinės procedūros veikimą ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais;

C. kadangi SESV 312 straipsnio 5 dalyje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija raginami imtis visų priemonių, būtinų siekiant palengvinti finansinės programos patvirtinimą;

D. kadangi vadovaujantis SESV 311 straipsniu Sąjunga turi apsirūpinti priemonėmis, būtinomis jos tikslams pasiekti ir politikai vykdyti, ir visas jos biudžetas bus finansuojamas nuosavais ištekliais; kadangi Taryba turi konsultuotis su Parlamentu prieš priimdama naują sprendimą dėl nuosavų išteklių reformos, be to, kadangi Taryba turi gauti Parlamento pritarimą prieš priimdama reglamentą dėl priemonių, kuriomis būtų įgyvendinama nuosavų išteklių sistema;

E.  kadangi tai bus pirmas kartas, kai DFP reglamentas bus priimtas pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas, ir todėl reikia sudaryti naujus institucijų bendradarbiavimo susitarimus, kuriais siekiama suderinti veiksmingą sprendimų priėmimo procesą su Sutartyje nustatytų prerogatyvų paisymu;

F.  kadangi pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungai suteikiama naujų svarbių prerogatyvų, pavyzdžiui, išorės veiksmų (ES sutarties 27 straipsnio 3 dalis), sporto (SESV 165 straipsnis), kosmoso (SESV 189 straipsnis), klimato kaitos (SESV 191 straipsnis), energetikos (SESV 194 straipsnis), turizmo (SESV 195 straipsnis) ir civilinės saugos (SESV 196 straipsnis) srityse;

G. kadangi savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje, kurią patvirtino didžioji dauguma Parlamento narių, Parlamentas nustatė savo bendruosius politinius prioritetus, susijusius su būsimąja DFP, atsižvelgdamas į teisėkūros ir biudžeto aspektus;

H. kadangi savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje, kurią patvirtino didžioji dauguma Parlamento narių, Parlamentas išdėstė savo bendruosius prioritetus, susijusius su būsimąja DFP, atsižvelgdamas į biudžeto aspektus tiek išlaidų, tiek įplaukų požiūriu;

I.   kadangi atitinkami Parlamento komitetai išsamiai ir nuodugniai išanalizavo poreikius siekdami nustatyti politinius prioritetus, kaip patvirtinama jų pridedamose nuomonėse;

J.   kadangi Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujantis Kipras per 2012 m. lapkričio mėn. vyksiantį neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ketina pateikti derybų schemą, apimančią viršutines skaičių ribas, taip pat politikos alternatyvas, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

K. kadangi būtina, kad ir ES biudžete, ir vykdant jos biudžeto procedūrą būtų visapusiškai atsižvelgta į skaidrią ir demokratinę parlamentinio sprendimų priėmimo ir kontrolės proceso esmę, remiantis pagarba vieningumo ir universalumo principams, pagal kuriuos reikalaujama, kad būtų įtrauktos visos įplaukos ir išlaidos, netikslinant jų viena kitos atžvilgiu, ir kad būtų surengtos parlamentinės diskusijos ir balsavimas tiek dėl įplaukų, tiek dėl išlaidų pagal Sutartimi numatytus įgaliojimus;

ES biudžetas kaip svarbi priemonė pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui visoje ES užtikrinti

1.    puikiai supranta, kad derybos dėl 2014–2020 m. DFP vyksta labai sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis, kurioms esant valstybės narės, siekdamos viešųjų finansų tvarumo ir bankų sektoriaus ir bendros valiutos stabilumo, deda labai daug pastangų, kad atliktų fiskalinį savo nacionalinių biudžetų koregavimą; tvirtina, kad neturėtų būti manoma, jog Sąjunga užkrauna papildomą fiskalinę naštą mokesčių mokėtojams; tačiau yra įsitikinęs, kad ES biudžetas klausimas yra sprendimo, suteiksiančio Europai galimybę įveikti dabartinę krizę skatinant investicijas į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir padedant valstybėms narėms bendromis ir suderintomis pastangomis tvariai įveikti dabartinius struktūrinius sunkumus, ypač konkurencingumo praradimą, didėjantį nedarbą ir skurdą, dalis;

2.  vis dėlto mano, kad suderintos struktūrinės reformos nacionaliniu ir ES lygmenimis yra labai svarbi patikimo ir veiksmingo ES finansavimo įgyvendinimo prielaida, kartu primenant patikimų viešųjų finansų svarbą;

3.    primena, kad Europos Vadovų Taryba daugybę kartų primygtinai tvirtino, kad reikia sustiprinti Europos ekonomikos valdymą, ir patvirtino tikslus, nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2000“, t. y. skatinti užimtumą, gerinti sąlygas inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai vykdyti ir jos viešąjį finansavimą, pasiekti mūsų tikslus klimato kaitos ir energetikos srityse, pagerinti švietimo lygį ir skatinti socialinę įtrauktį, pirmiausia mažinant skurdą;

4.    primena, kad pati Europos Vadovų Taryba 2012 m. birželio mėn. patvirtino Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriame pripažįstamas ES biudžeto sverto poveikis didinant ekonomikos augimą ir užimtumą ir ypač pabrėžiamas jo indėlis padedant visai Sąjungai įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę;

5.  mano, kad Sąjungai ypač didelę žalą padarė per pastaruosius ketverius metus viena po kitos sekusios finansų krizės, iš dalies dėl to, kad finansinės veiklos vykdytojai, tarptautiniai partneriai ir visuomenė suabejojo ES solidarumo mastu; mano, kad ES biudžetas turėtų būti esminis tokio solidarumo veiksnys; todėl yra įsitikinęs, kad sprendimas dėl kitos DFP arba labai teigiamai paveiks nacionalinių vyriausybių pastangas įveikti krizę, arba skatint tolesnį nuosmukį Europos Sąjungoje;

6.    primena, kad visos nuo 2008 m. įgyvendinamos makroekonominės finansinio stabilumo priemonės ekonomikos ir finansų krizės dar neįveikė; todėl mano, kad siekdamos grįžti prie augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje, valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas siekdamos išnaudoti savo pajėgumus tam, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, ir kad reikia turėti tinkamai suplanuotą, stabilų ir pakankamą ES biudžetą, kuris toliau padėtų koordinuoti ir stiprinti nacionalines pastangas;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžetas sudaro tik apie 2 proc. visų valstybės išlaidų Sąjungoje, taigi yra daugiau nei 45 kartus mažesnis už valstybių narių valstybės išlaidų sumą;

8.  primena, kad vadovaujantis SESV 310 straipsniu ES biudžete rodomos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos ir kad dėlto biudžete negali susidaryti deficitas ir valstybės skola;

9.  pabrėžia, kad ES biudžetas visų pirma yra investicinis biudžetas ir kad 94 proc. visų jo įplaukų investuojama pačiose valstybėse narėse arba skiriama Sąjungos išorės prioritetams finansuoti; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad viešosios investicijos regionams ir valstybėms narėms būtų labai sumažintos arba neįmanomos be ES biudžeto indėlio; mano, kad bet koks ES biudžeto sumažinimas neišvengiamai padidintų disbalansą ir apribotų augimą ir visos Sąjungos ūkio konkurencinę jėgą, taip pat mažintų jos sanglaudą, taigi pažeistų solidarumo principą, kuris yra esminė ES vertybė;

10. pabrėžia, kad nepavyko pasiekti Lisabonos strategijos tikslų, be kita ko, dėl to, kad trūko koordinavimo ir įsipareigojimų visais biudžeto ir teisėkūros lygmenimis; tvirtai tiki, kad norint, jog strategija „Europa 2020“ būtų veiksminga, reikia nedelsiant, jau dabar ją įgyvendinti;

11. primena, kad septynioms strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėms iniciatyvoms įgyvendinti reikės didelių į ateitį orientuotų investicijų, kurių numatyta suma iki 2020 m. sudarys ne mažiau nei 1 800 mlrd. EUR[4]; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. skatinti ekonomikos augimą ir aukštos kokybės darbo vietų visiems europiečiams kūrimą, bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei bus nedelsiant, jau dabar investuojama į švietimą, žinių visuomenės skatinimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, MVĮ ir ekologiškas bei naujas technologijas kartu skatinant socialinę įtrauktį; pritaria tam, kad, siekiant sumažinti deficitą ir valstybės skolą, augimą skatinančioms fiskalinio konsolidavimo priemonėms taikomas dvejopas metodas būtų derinamas su tokių investicijų skatinimu;

12. mano, kad atsižvelgiant į nerimą keliančią jaunimo padėtį visoje ES, įskaitant kaip niekada aukštą nedarbo lygį, didėjantį skurdą ir švietimo problemas, reikia ypatingų pastangų, kad taikant integravimo priemones ir numatant pakankamomis biudžeto lėšomis remiamas ES programas būtų išlaikytas naujųjų kartų įsipareigojimas ES taikos, demokratijos ir žmogaus teisių, ekonominės gerovės ir socialinio teisingumo vertybėms;

13. pabrėžia, kad siekiant pažangios, tvarios ir įtraukios Europos ekonomikos itin svarbu sukurti tvirtą, diversifikuotą ir konkurencingą pramonės pagrindą; pabrėžia pramonės sektoriaus svarbą remiant konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą ES, taigi ir reikšmingą jos indėlį norint įveikti dabartinę ekonomikos krizę;

14. ryžtingai remia Komisijos pasiūlymą įtraukti kovos su klimato kaita priemones nustatant tikslą mažiausiai 20 proc. išlaidų susieti su klimato kaita; mano, kad ypatingai svarbu iš ES biudžeto sutelkti investicijas tvariai ir klestinčiai mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, suteikti tinkamą paramą strategijos „Europa 2020“ tikslų klimato, energetikos, efektyvaus išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės srityse įgyvendinimui ir teikti naudą ES piliečiams užtikrinant sveikesnę aplinką;

15. taigi ragina valstybes nares atsižvelgti į nacionalinių konsolidavimo pastangų ir tinkamai pagal prioritetus suplanuoto ES biudžeto sąveiką, suteikiančią galimybę įgyvendinti aukščiausiu lygmeniu jau prisiimtus politinius įsipareigojimus;

Išlaidų lygis

16. pabrėžia, kad nuo 1988 m. nacionaliniai biudžetai vidutiniškai augo sparčiau nei ES biudžetas; pažymi, kad netgi nuo krizės pradžios 2008 metais visos valstybės išlaidos valstybėse narėse išaugo, nominali metinė didėjimo norma – 2 proc.; daro išvadą, kad šis ES biudžeto sumažėjimas nacionalinių biudžetų atžvilgiu šiurkščiai prieštarauja Sutartimi Sąjungai suteiktos kompetencijos ir pavestų funkcijų išplėtimui ir pačios Europos Vadovų Tarybos priimtiems svarbiems politiniams sprendimams, ypač dėl sustiprinto Europos ekonomikos valdymo plėtojimo;

17. pabrėžia, kad nuo 2000 m. skirtumas tarp ES nuosavų išteklių viršutinės ribos (1,29 proc. BNP įsipareigojimų asignavimams ir 1,23 proc. mokėjimų asignavimams) ir DFP viršutinių ribų labai padidėjo; be to, pažymi, kad DFP nustatomi tik didžiausi išlaidų lygiai, o ES biudžeto lygis visada buvo ir tebėra gerokai žemesnis;

18. mano, kad Komisijos pasiūlymas įšaldyti 2014–2020 m. DFP viršutines ribas 2013 m. viršutinių ribų lygyje reiškia, jog nepakaks lėšų finansuoti su Europos strategijoje numatytais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais susietiems esamiems politiniams prioritetams, pagal Lisabonos sutartį numatytoms naujoms funkcijoms ar nenumatytiems atvejams, neminint pačios Europos Vadovų Tarybos nustatytų politinių tikslų ir įsipareigojimų;

19. primena savo 2011 m. birželio 8 d. išdėstytą poziciją, kad pakankamai nepadidinus biudžeto viršutines ribas iki lygio, viršijančio 2013 m., keletą ES prioritetų ir politikos sričių teks persvarstyti sumažinant jų finansavimą ar net jų atsisakyti;

20. perspėja Tarybą dėl pastangų dar labiau sumažinti Komisijos pasiūlytą ES išlaidų lygį; kategoriškai nepritaria bet kokiems prašymams atlikti mažinimus taikant vieną matą ir be jokių išimčių, dėl kurių kiltų grėsmė visų ES politikos krypčių įgyvendinimui ir veiksmingumui, neatsižvelgiant į jų teikiamą europinę pridėtinę vertę, politinę svarbą ar naudingumą; tačiau primygtinai reikalauja, kad Taryba, tuo atveju, jeigu ji pasiūlys sumažinti asignavimus, aiškiai nustatytų ir viešai pareikštų, kurių jos politinių prioritetų ar projektų reikėtų visiškai atsisakyti;

21. pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį ES biudžetas turi atlikti siekiant bendrai sutartų strategijos „Europa 2020“ tikslų; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimu (jeigu jis gerai suplanuotas) galima inicijuoti ir skatinti veiksmus, kuriais sukuriama akivaizdi papildoma nauda Sąjungai ir kurių valstybės narės pačios įgyvendinti negali, taip pat siekiama valstybių narių veiklos sąveikos, ji papildoma ir padedama valstybėms narėms sutelkti dėmesį į svarbiausias į ateitį orientuotas investicijas;

22. atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina savo poziciją pritarti tam, kad Sąjungos programoms konkurencingumo, MVĮ ir infrastruktūros srityse, kurioms strategijoje „Europa 2020“ skiriamas didžiausias dėmesys, skiriamas finansavimas būtų gerokai padidintas; tvirtai įsitikinęs, kad tolesnis mažinimas Komisijos pasiūlymo atžvilgiu kels rimtą grėsmę ES patikimumui ir jos politiniam įsipareigojimui skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą;

23. labai pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir dėl pakankamų šiai priemonei skirtų finansinių asignavimų, kuriuos ji numatė siekdama gerinti Europos transporto, energijos ir skaitmeniniams tinklus; atsižvelgdamas į tai, ragina per pirmuosius penkerius metus išleisti iš Sanglaudos fondo į EITP pervestas sumas visapusiškai laikantis iš šio fondo skiriamų nacionalinių asignavimų;

24. pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų svarbą spartinant perėjimą prie tvarios, pasaulyje pirmaujančios, žiniomis pagrįstos ekonomikos, kurioje gamtos ištekliai naudojami veiksmingai ir atsakingai; ragina ES institucijas ir valstybes nares susitarti dėl konkretaus veiksmų plano siekiant įgyvendinti tikslą investicijoms į mokslinius tyrimus skirti 3 proc. BVP; atkreipia dėmesį į didžiulį ekonominį įsipareigojimą užtikrinti, kad šiam tikslui įgyvendinti kasmet būtų skiriama iš viso 130 mlrd. EUR papildomų išlaidų asignavimų ir kad jis būtų finansuojamas iš visų šaltinių; todėl pabrėžia poreikį didinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų Sąjungoje finansavimą gerokai padidinant išlaidas ir ES moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač pagal programą „Horizontas 2020“, skiriamas lėšas;

25. primena, kad MVĮ yra svarbiausia ekonominio augimo, konkurencingumo, inovacijų ir užimtumo varomoji jėga ir pripažįsta svarbų jų vaidmenį užtikrinant tvarios ES ekonomikos atsigavimą ir jos pažangą; taigi teigiamai vertina tai, kad strategijoje „Europa 2020“ didelis dėmesys skiriamas inovacijoms ir pramonės politikai; griežtai prieštarauja bet kokioms pastangoms sumažinti asignavimus, skirtus svarbiausioms Europos konkurencingumą ir užimtumą skatinančioms programoms, pvz., COSME;

26. mano, kad ES sanglaudos politika (struktūriniai fondai ir sanglaudos fondas) yra strateginė investicijų, tvaraus augimo ir konkurencingumo skatinimo priemonė ir pagrindinis Europos solidarumo ramstis, teikiantis neginčijamą papildomą naudą ES; atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politikos finansavimas turi šalutinį poveikį visoms ES valstybėms narėms; primygtinai tvirtina, kad sanglaudos politika turėtų būti paremta stabiliu, tvirtu ir tvariu finansiniu pagrindu, kad galėtų padėti veiksmingai mažinti makroekonominį disbalansą ES ir prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; dar kartą patvirtina savo poziciją, kad atsižvelgiant į skubų poreikį užtikrinti viešąsias investicijas į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą sanglaudos politika turėtų būti finansuojama bent 2007–2013 m. lygiu ir toks finansavimas teikiamas visiems ES regionams, ypatingai atsižvelgiant į mažiau išsivysčiusius regionus; pritaria Komisijos pasiūlymui 25 proc. visų sanglaudos politikai numatytų asignavimų skirti ESF;

27. primena savo poziciją, kad, atsižvelgiant į uždavinių, iššūkių ir tikslų, į kuriuos reaguoti raginama įgyvendinant BŽŪP, gausą, per kitą finansinio programavimo laikotarpį turėtų būti išsaugotos bent 2013 m. biudžetiniais metais skirtos sumos; mano, kad vykdant naująją BŽŪP turėtų būti siekiama veiksmingesnio jos biudžeto paskirstymo, be kita ko, valstybėms narėms, regionams ir ūkininkams teisingai paskirstant tiesiogines išmokas ir kaimo plėtros asignavimus, kad būtų mažinamas dabartinis atotrūkis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų vaidmenį, tenkantį BŽŪP antrajam ramsčiui, ženkliai prisidedančiam investuojant ir kuriant darbo vietas kaimo vietovėse, didinant žemės ūkio pramonės efektyvumą bei konkurencingumą, visų pirma atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ nurodytus naujus uždavinius, taip pat valdant aplinką ir saugant biologinę įvairovę;

28. pabrėžia, kad būtina stiprinti tinkamai orientuotą ir veiksmingą Sąjungos aplinkos ir klimato kaitos veiksmų programą ir iš atitinkamų Sąjungos fondų turėtų būti aktyviai remiamos bendros išlaidos klimatui ir aplinkai;

29. pripažįsta didelius sunkumus, su kuriais ES jaunimas susiduria ekonomikos krizės sąlygomis; mano, kad jaunų europiečių dalyvavimas, užimtumas, švietimas, neformalusis švietimas, mokymas, judumas ir socialinė įtrauktis yra strateginės svarbos klausimai plėtojant ES ir Europos visuomenę; primygtinai reikalauja integruoti šiuos klausimus į atitinkamas ES biudžeto lėšomis finansuojamas politikos sritis, taip pat į konkrečias Komisijos pasiūlytas jaunimui skirtas priemones, pavyzdžiui, pradėti vykdyti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą siekiant užtikrinti, kad kiekvienam negalinčiam rasti darbo jaunuoliui Europoje būtų pasiūlyta galimybė toliau mokytis, ir suteikti šiems klausimams prioritetą;

30. pabrėžia, kad reikia tęsti labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtą programą; primena Komisijai jos įsipareigojimą laiku parengti su tuo susijusį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant užtikrinti, kad po 2014 m. programai būtų toliau teikiama parama remiantis nauju teisiniu pagrindu kartu su nepriklausomu finansavimu;

31. mano, kad bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei skirta suma tinkamai neatspindi šios srities stiprinimo pagal Lisabonos sutartį ir didėjančių uždavinių bei iššūkių; pabrėžia, kad finansuojama veikla turi duoti papildomą naudą Europai ir kad privaloma teisingai, subalansuotai ir skaidriai dalyti finansavimą įvairiems tikslams, kurių siekiama šiomis programomis;

32. primena, kad ES švietimo, jaunimo, žiniasklaidos ir kultūros programos yra artimos piliečiams, jų įgyvendinimo lygis yra itin aukštas, joms yra būdingas apčiuopiamas sverto ir šalutinis poveikis, įskaitant tai, kad jas įgyvendinant pasiekiama svarbių ekonominių rezultatų, jomis taip pat sukuriama akivaizdi ir įrodyta papildoma nauda Europai sutelkiant išteklius, skatinant judumą ir aktyvų pilietiškumą, stiprinant įvairių sektorių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

33. pakartoja savo poziciją, kad Sutartimis ES pavestoms naujoms funkcijoms vykdyti bus reikalingas atitinkamas papildomas finansavimas, palyginti su 2007–2013 m. DFP, kad Sąjunga turėtų galimybę atlikti savo vaidmenį kaip pasaulinio masto veikėja, kartu laikydamasi duotų pažadų, visų pirma – pasiekti valstybių narių nusistatytą tikslą 0,7 proc. BNP skirti oficialiai paramai vystymuisi ir įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus iki 2015 m.; pabrėžia Sąjungos vaidmenį kaimyninėse šalyse ir šalyse partnerėse skatinant demokratiją, taiką, solidarumą, stabilumą ir mažinant skurdą; pabrėžia ES pagalbos ir valstybių narių teikiamos pagalbos papildomumą ir jos skatinamąjį poveikį intervencijos regionuose, kuriuose dvišalė pagalba nėra teikiama, požiūriu; ypač remia bendrą valstybių narių ir ES veiksmų programavimą; vis dėlto pabrėžia, kad norint įgyvendinti Europos užmojus pasaulyje Komisijos pasiūlymai dėl Europos vaidmens pasaulyje ir Europos plėtros fondo turi būti laikomi būtiniausiu minimumu; visų pirma atkreipia dėmesį būtinybę suderinti EIVT įsipareigojimus su pakankamais biudžeto ištekliais;

Didelės apimties projektai

34. pabrėžia didelės apimties infrastruktūros projektų, pvz., ITER, GALILEO ir GMES, strateginę svarbą ES konkurencingumui ateityje; todėl nepritaria bet kokioms pastangoms paversti GMES projektą tarpvyriausybine programa;

35. tvirtai įsitikinęs, kad šių didelės apimties projektų finansavimas turėtų būti užtikrintas ES biudžete, tačiau kartu turėtų būti nustatytas ir tikslinis šių lėšų panaudojimas, kad dėl galimo išlaidų viršijimo nekiltų grėsmė kitų Sąjungos politikos krypčių finansavimui ir sėkmingam įgyvendinimui;

36. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą DFP reglamente nustatyti didžiausią sumą GALILEO projektui, taip nustatant tikslinį šiam projektui skirtų biudžeto asignavimų panaudojimą; be to, mano, kad reglamente taip pat turėtų būti nustatytos didžiausios sumos, skiriamos ITER ir GMES projektams; mano, kad šiems trims projektams skirti finansiniai paketai turėtų būti paskirstyti viršijant DFP viršutines ribas, kad valstybės narės prireikus galėtų lengviau teikti papildomą jų finansavimą;

Tinkamesnis lėšų panaudojimas

37. pakartoja, kad dabar labiau nei bet kada anksčiau siekis teikti papildomą naudą Europai ir užtikrinti patikimą finansų valdymą – našumą, veiksmingumą ir ekonomiškumą, turėtų būti pagrindiniai ES biudžeto principai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujos kartos daugiamečių programų, priimamų taikant įprastą teisėkūros procedūrą; tvirtina, kad turi būti užtikrinta kuo didesnė ES paramos programų ir nacionalinių investicijų sąveika;

38. mano, kad dabartinėmis valstybių biudžeto suvaržymo sąlygomis visiškai būtina panaudoti kitus finansavimo šaltinius, kad būtų galima įgyvendinti ilgalaikes investicijas, reikalingas norint įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus; yra įsitikinęs, kad papildoma nauda Sąjungai turi būti kuriama visų pirma ilgalaikėmis investicijomis, kurios pavienėms valstybėms narėms yra neprieinamos; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Parlamento rezoliucijoje dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą [5];

39. pabrėžia poreikį užtikrinti darnų ryšį tarp konkretiems sektoriams taikomų taisyklių ir visų Finansinio reglamento bendrųjų principų ir suderinti supaprastinimą ir patikimą finansų valdymą; atkreipia dėmesį į Komisijos paskelbtą supaprastinimo rezultatų suvestinę ir patvirtina savo ryžtą remti supaprastinimo darbotvarkę; yra įsitikinęs, kad reikia toliau mažinti lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą ir ragina vykdyti išsamias naujos kartos daugiamečių programų vadinamąsias biurokratijos patikras, kad ES ir nacionaliniu lygiu neatsirastų jokių panašių papildomų administracinių naštų;

40. mano, kad ES išlaidų efektyvumas priklauso nuo patikimų politikos, reguliavimo ir institucinių struktūrų visais lygmenimis; primygtinai tvirtina, kad pagal SESV 310 straipsnio 5 dalį valstybės narės privalo vykdyti biudžetą laikydamosis patikimo finansų valdymo principo; primena valstybėms narėms jų teisinę prievolę užtikrinti, kad į biudžetą įrašyti asignavimai būtų naudojami laikantis šio principo ir kad jos privalo prisiimti savo atsakomybės dalį už tai, kad ES finansavimas būtų veiksmingesnis; primena, kad 90 proc. Europos Audito Rūmų nustatytų klaidų padaryta valstybėse narėse ir kad daugumos šių klaidų buvo galima išvengti; ragina visas valstybes nares paskelbti nacionalines patikinimo deklaracijas, pasirašytas tinkamu politiniu lygmeniu;

41. remia sprendimą įtraukti nuostatas dėl ex ante sąlygų siekiant užtikrinti, kad ES finansavimas, ypač Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų ir kaimo plėtros bei žuvininkystės fondų lėšomis, būtų tinkamiau nukreiptas į strategijos tikslų „Europa 2020“ įgyvendinimą; mano, kad jeigu jų įgyvendinimas bus grindžiamas, viena vertus, sustiprintos partnerystės principu labiau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir, kita vertus, sąlygomis, kurios svarbios atsižvelgiant į skirtingų fondų tikslus, šios nuostatos dėl sąlygų galėtų padėti padidinti ES paramos teisėtumą ir veiksmingumą;

42. ragina Komisijos ir valstybių narių dialogo metu iš anksto nustatyti tam tikras konkrečias finansavimo pagal partnerystes susitarimus sąlygas; mano, kad siekiant išvengti pažeidimų ir užtikrinti veiksmingumą būtų teisinga į tokias sąlygas įtraukti, visų pirma, visapusišką galiojančių ES teisės aktų vykdymą (pvz., kainų reguliavimas, viešieji konkursai, transportas, aplinka ir sveikatos apsauga); tačiau nepritaria tam, kad valstybėms narėms būtų numatomos privalomos sąlygos imtis esminių socialinių ir ekonominių reformų; visos sąlygos turėtų visapusiškai atitikti subsidiarumo ir partnerystės principus;

43. tačiau pabrėžia, kad tarp regioninės politikos rezultatų ir valstybės narės makroekonominių rezultatų nėra jokio tiesioginio ryšio ir kad regionai neturėtų būti baudžiami už nesugebėjimą nacionaliniu lygmeniu laikytis su ekonomikos valdymu susijusių procedūrų; mano, kad taikant papildomas nuobaudas galėtų būti padidintos makroekonominių sunkumų jau patiriančių valstybių narių problemos, taigi makroekonominės sąlygos nėra priimtinos;

44. pabrėžia labai svarbų decentralizuotų ES agentūrų darbą remiant Sąjungos tikslus ir būtinybę suderinti jų pareigas su pakankamais biudžeto ištekliais;

45. taip pat mano, kad decentralizuotų ES agentūrų darbas turėtų padėti sutaupyti gerokai daugiau lėšų nacionaliniu lygmeniu; primygtinai ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu įvertinti šių agentūrų teikiamą naudą veiksmingumo požiūriu ir visapusiškai jomis pasinaudoti, taip racionalizuojant savo nacionalines išlaidas; be to, ragina valstybes nares nustatyti sritis, kuriose veikla gali dubliuotis arba gaunama mažesnė su agentūromis susijusi papildoma nauda, siekiant racionalizuoti jų veikimą;

46. yra įsitikinęs, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES lygiu turėtų būti gaunama naudos iš masto ekonomikos ir sutaupoma daug lėšų nacionaliniu lygiu, ypač trečiosiose šalyse įsteigtose nacionalinėse diplomatinėse tarnybose;

47. siūlo trimis – nacionaliniu, regionų ir Europos – lygmenimis atlikti nepriklausomą viešųjų išlaidų efektyvumo vertinimą norint išsamiai išnagrinėti papildomą išteklių telkimo ir išlaidų mažinimo naudą ir galimybes tokiose srityse, kaip gynyba, vystymosi politika, decentralizuotos agentūros, Europos išorės veiksmų tarnyba ir moksliniai tyrimai, ne tik skatinant masto ekonomiką ES lygiu, bet ir laikantis subsidiarumo principo; mano, kad toks vertinimas turėtų padėti sumažinti išlaidas; primena, kad vertinant decentralizuotas agentūras reikėtų atsižvelgti į atitinkamas prie Bendro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimo pridėto bendro požiūrio į decentralizuotas agentūras, pasirašyto 2012 m. liepos 19 d., nuostatas;

48. pritaria Komisijai, kad reikia racionalizuoti administracines išlaidas; vis dėlto pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pasiekti pusiausvyrą tarp lėšų taupymo ir užtikrinimo, kad institucijos galėtų vykdyti savo užduotis ir pareigas atsižvelgdamos į Sutartyse joms numatytus įsipareigojimus ir įgaliojimus, atsižvelgiant į sunkius dabartinės ekonomikos krizės keliamus iššūkius;

49. visiškai nepritaria tam, kad darbuotojų mažinimas visose institucijose, įstaigose ir agentūrose būtų vykdomas taikant vieną matą, nes jų vaidmenys ir pareigos, numatytos Sutartyse, labai skiriasi; pabrėžia, kad siekiant atsižvelgti į kiekvienos konkrečios institucijos padėtį reikėtų leisti kiekvienai institucijai nuspręsti, kur ir kokius darbuotojų skaičiaus mažinimus ji gali atlikti, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas institucijų funkcionavimas;

50. nurodo, kad galėtų būti sutaupyta nemažai lėšų, jei Europos Parlamentas turėtų vieną būstinę; ragina biudžeto valdymo instituciją kelti šį klausimą derantis dėl kitos DFP 2014–2020 m.;

Taikymo trukmė

51. laikosi nuomonės, kad kita DFP, apimanti septynerių metų laikotarpį iki 2020 m., turėtų būti vertinama kaip pereinamojo laikotarpio sprendimas, kadangi ji yra aiškiai susieta su strategija „Europa 2020“; vis dėlto mano, kad 5 metų arba 5+5 metų laikotarpis suteiktų galimybę tinkamiau suderinti DFP taikymo ir institucijų kadencijos trukmę ir taip sustiprinti demokratinį atskaitingumą bei atsakomybę; primena, kad norint, jog DFP būtų perspektyvi ir veiksminga, septynerių metų laikotarpiui reikia numatyti didžiausią lankstumo lygį;

Laikotarpio vidurio peržiūra

52. pabrėžia, kad reikia DFP reglamente numatyti laikotarpio vidurio peržiūrą ir konkrečią jos atlikimo procedūrą, įskaitant privalomą kalendorių, padedantį užtikrinti visapusišką kitos kadencijos Parlamento dalyvavimą; mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris suteiktų galimybę patvirtinti persvarstytą DFP tinkamu laiku atsižvelgiant į 2018 m. biudžetinę procedūrą; pabrėžia, kad laikotarpio vidurio peržiūra neturėtų kenkti investavimo perspektyvų stabilumui ir turėtų užtikrinti lėšų gavėjų apsaugą ir ilgalaikio programavimo ir investicijų stabilumą;

Lankstesnės DFP poreikis

53. iš esmės mano, kad dėl kintančių politinių ir ekonominių aplinkybių, taip pat dėl nenumatytų įvykių reikės tikslinti DFP visą septynerių metų laikotarpį; primygtinai reikalauja, kad kitoje DFP būtų numatyta daugiau biudžetinio lankstumo atlikti tikslinimus tiek vienos išlaidų kategorijos, tiek visų išlaidų kategorijų lygmenimis, taip pat skirtingų finansinių metų, kuriuos DFP apima, lygmeniu, kad būtų užtikrinta galimybė visapusiškai panaudoti turimus biudžeto išteklius;

54. mano, kad 5 proc. lankstumas biudžeto kategorijoms (pakategorėms) nustatytų viršutinių ribų atžvilgiu yra būtinai reikalingas, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų aplinkybių nedidinant bendros sumos ir nereikalaujant persvarstyti DFP;

55. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti teisėkūros lankstumo (galimybė nukrypti nuo nustatytos sumos per visą atitinkamos programos trukmę) lygį nuo 5 iki 10 proc.;

56. pabrėžia, kad reikia kuo geriau pasinaudoti DFP nustatytomis viršutinėmis ribomis; šiuo tikslu siūlo, kad vienais biudžetiniais metais likusi įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos marža būtų perkeliama į kitus metus ir vertinama kaip bendra DFP marža, priskiriama būsimais metais prie skirtingų išlaidų kategorijų atsižvelgiant į įvertintus tų metų poreikius ir sutelkiama vykdant metinę biudžeto procedūrą

57. taip pat pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrą DFP maržą, skirtą mokėjimų asignavimams, kuri suteiktų galimybę perkelti likusią mokėjimų asignavimų viršutinės ribos maržą į kitus metus ir ją sutelkti vykdant metinę biudžeto procedūrą;

58. ypač susirūpinęs dėl šiuo metu nuolat didėjančių neįvykdytų įsipareigojimų; ragina parengti bendrą tarpinstitucinį neįvykdytų įsipareigojimų lygio kontroliavimo 2014–2020 m. DFP strategiją ir šiuo tikslu imtis atitinkamų priemonių; atsižvelgdamas į tai, skatina pradėti diskusiją dėl to, kaip tolygiau paskirstyti mokėjimų asignavimų lygį per visą DFP laikotarpį norint kuo labiau išvengti pavojaus, kad finansinės programos įgyvendinimo pabaigoje pritrūkus mokėjimų asignavimų bus trukdoma įgyvendinti ES programas;

59. atkreipia dėmesį į tai, kad kasmet ES biudžete susidaro perteklius ir kad valstybių narių įnašai į ES biudžetą sumažinami atsižvelgiant į šią sumą; kartu apgailestauja dėl to, kad Taryba nuolat tolygiai mažina Komisijos numatytus mokėjimų asignavimus, įrašytus į biudžeto projektą, taip pat dėl pastaraisiais metais pasikartojančio Tarybos prieštaravimo ES biudžete nustatant papildomų mokėjimų asignavimų lygį, kurių prireikia Komisijai biudžetinių metų pabaigoje, kad ES galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus; mano, kad toks požiūris į biudžetą nėra geras ir nors grąžinamas perteklius nedaro jokio poveikio bendram valstybių narių deficito lygiui, ši suma gali būti labai svarbi ES metiniam biudžetui; primena institucijų įsipareigojimą persvarstyti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti galimybę perkelti nepanaudotus asignavimus ir biudžeto balansą į kitus metus;

60. tvirtai pritaria nenumatytų atvejų rezervui, tačiau pabrėžia, kad siekiant užtikrinti jo sutelkimo veiksmingumą, šis procesas neturėtų būti susijęs su privalomu viršutinių ribų kompensavimu, o sprendimas turėtų būti priimamas kvalifikuota Tarybos narių balsų dauguma;

61. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti lankstumo priemonės paketą ir pailginti metinių sumų panaudojimo laikotarpį iki n+3 metų;

62. pabrėžia, kad tvirtai pritaria Komisijos pasiūlymui, kad neatidėliotinos pagalbos rezervas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir rezervas krizių žemės ūkio sektoriuje atvejais, atsižvelgiant į jų neprogramuojamą pobūdį, turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamų išlaidų kategorijų viršutines ribas;

63. nurodo Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), kaip skubios intervencijos priemonės, kuria padedama netekusiems darbo darbuotojams vėl grįžti į darbo rinką, teikiamą papildomą naudą; pabrėžia, kad po 2013 m. būtina tęsti ir tobulinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklą, nes šis fondas turi būti prieinamas visų kategorijų darbuotojams vienodomis sąlygomis; taip pat pabrėžia, kad norint pagerinti jo veiksmingumą reikia nustatyti supaprastintą ir pagreitintą dotacijų mokėjimo tvarką;

Biudžeto vieningumas

64. primena, kad ES biudžetas apima visas įplaukas ir išlaidas, atsirandančias dėl sprendimų, kuriuos priima ES institucijos įgyvendindamos savo įgaliojimus, ir jame atskirai atsižvelgiama į Sąjungos finansines operacijas, nurodytas kaip skolinimas, skolinimasis ir garantijos;

65. ragina Komisiją ir Tarybą atskirame priede išvardyti biudžeto arba finansinius įsipareigojimus ir garantijas, kuriuos prisiėmė Sąjunga ar kai kurios valstybės narės pagal Europos stabilizavimo priemones (EFSM, EFSF, ESM) pagal SESV 122 straipsnio 2 dalį, 136 straipsnio 3 dalį ir 143 straipsnį, taip pat nurodyti tiesioginę dvišalę finansinę pagalbą, skiriamą kitoms valstybėms narėms ar kitiems projektams, susijusiems su bankų sąjunga;

66. pabrėžia, kad visi sprendimai, susiję su ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimu, turėtų būti priimami remiantis Sutartimis ir juos priimant turėtų dalyvauti atitinkamos institucijos; pabrėžia, kad bet koks nukrypimas nuo Bendrijos metodo ir dažnesnis tarpvyriausybinių susitarimų naudojimas tik suskaldys ir susilpnins Europos Sąjungą, įskaitant euro zoną;

67. primygtinai prašo valstybių narių tvirtai įsipareigoti siekti, kad Europos plėtros fondas būtų įtrauktas į 2021 m. ES biudžetą; pastebi, kad norint vykdyti tokią reformą reikėtų atitinkamai padidinti DFP viršutines ribas;

68. patvirtina savo ketinimą ateityje nagrinėjant metinio biudžeto projektą surengti konkrečias viešas diskusijas ir balsavimą dėl biudžeto dalies, susijusios su įplaukomis; yra tvirtai įsitikinęs, kad taip bus nuolat vykdomos diskusijos dėl Sąjungos finansų sistemos, kartu visiškai pripažindamas, kad biudžeto valdymo institucija šiuo metu neturi teisės siūlyti šios biudžeto dalies pakeitimų;

Nuosavi ištekliai

69. mano, kad daugiau nei prieš metus prasidėjusios derybos dėl kitos DFP akivaizdžiai byloja apie aklavietę, kurioje atsidurta dėl to, kad nėra tikrų nuosavų išteklių sistemos: šios Taryboje rengiamos derybos vyksta tarp dviejų priešiškų stovyklų, vienai iš jų vadovauja šalys, kurios įneša į ES biudžetą daugiau lėšų, nei jų iš jo gauna, o kitai – šalys, kurios gauna iš ES biudžeto daugiau paramos, nei įneša į jį lėšų, pagal sistemą, kuria sukuriama tik apskaita grindžiama tinkamos grąžos vizija, dėl kurios bet koks susitarimas dėl DFP galiausiai tampa priklausomas nuo susitarimo dėl ilgo išimčių ir kompensacijų sąrašo, dėl kurio deramasi už uždarų durų ir kuris yra nesuprantamas ES piliečiams;

70. tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto finansavimo srityje turėtų būti grįžta prie tikros nuosavų išteklių sistemos, kaip numatyta Romos sutartyje ir visose paskesnėse ES Sutartyse; labai apgailestauja dėl to, kad dabartinė sistema, pagal kurią didžiąją finansavimo dalį sudaro nacionaliniai įnašai, yra neskaidri ir neteisinga ir jai netaikoma parlamentinė kontrolė nei Europos, nei nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad tokia sistema iš esmės prieštarauja Sutarties formuluotei ir prasmei;

71. atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavų išteklių sistemos restruktūrizavimas susijęs ne su ES biudžeto dydžiu, o su siekiu rasti veiksmingesnį išteklių derinį siekiant finansuoti ES patvirtintas politikos sritis ir tikslus; pabrėžia, kad įdiegus naująją sistemą piliečiams neturėtų padidėti bendra mokesčių našta ir kad būtų sumažinta našta nacionaliniams iždams;

72. dar kartą patvirtina savo pagrindinę poziciją, kurią išdėstė savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje, kad EP nėra pasirengęs pritarti reglamentui dėl kitos DFP, jei nebus sudarytas politinis susitarimas dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, atitinkančios 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymus, įskaitant jo teisėkūros pasiūlymus dėl tikrų naujų nuosavų išteklių; mano, kad tokia reforma turėtų būti siekiama iki 2020 m. sumažinti BNP grindžiamų valstybių narių įnašų į ES biudžetą dalį iki 40 proc. ir taip prisidėti prie valstybių narių konsolidavimo pastangų;

73. yra tvirtai įsitikinęs, kad į būtiną politinį susitarimą turėtų būti įtraukti šie aspektai:

1)   turi būti įgyvendinta nuodugni ES biudžeto finansavimo sistemos reforma siekiant grįžti prie tikros, aiškios, paprastos ir teisingos nuosavų išteklių sistemos, teikiančias garantijas, susijusias su sprendimų priėmimu ir demokratine kontrole, kurie būdingi visiems viešiems biudžetams;

2)   ši reforma turi pradėti galioti 2014–2020 m. DFP laikotarpiu, kaip siūlo Komisija;

3)   finansinių sandorių mokestį nustatyti norinčios valstybės narės dabar turi pateikti Komisijai oficialų prašymą, kad ši pateiktų pasiūlymą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo šioje srityje; tada Komisija turės nedelsdama sureaguoti paskelbdama tokį pasiūlymą kartu su persvarstytų pasiūlymų dėl nuosavų išteklių paketo rinkiniu, siekdama užtikrinti, kad visos įplaukos iš šio mokesčio ar jų dalis būtų priskirtos ES biudžetui kaip tikri nuosavi ištekliai, ir taip sumažinti šį mokestį nustatančių valstybių narių nacionalinius įnašus;

4)   susitarimas dėl PVM, kaip nuosavų išteklių šaltinio, reformos ir jos įgyvendinimo būdų turi būti sudarytas kartu su susitarimu dėl DFF;

5)   nustačius naują sistemą turės būti panaikintos dabar taikomos korekcijos grąžinant permoką ir kiti korekcijos mechanizmai; bet koks galimas kompensavimas gali būti priimtinas tik tuo atveju, jeigu jis teikiamas remiantis Komisijos pasiūlymu, yra laikinas ir pagrįstas neginčijamais bei objektyviais ekonominiais kriterijais;

6)   jei įgyvendinant naująją nuosavų išteklių sistemą BNP grindžiami valstybių narių įnašai į ES biudžetą nebus smarkiai sumažinti, Komisija pateiks papildomų pasiūlymų dėl tikrų naujų nuosavų išteklių;

Tarpinstitucinės derybos

74. pabrėžia, kad griežtai reikalaujama gauti Parlamento ir Tarybos daugumos pritarimą, kad DFP būtų priimta, ir atkreipia dėmesį į tai, kad yra svarbu visapusiškai pasinaudoti 312 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriomis institucijos įpareigojamos derėtis, kad pasiektų susitarimą dėl teksto, kuriam Parlamentas gali pritarti;

75. pabrėžia, kad tai bus pirmas kartas, kai DFP reglamentas bus priimtas pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas, ir todėl reikia sudaryti naujus institucijų bendradarbiavimo susitarimus, kuriais derinamas veiksmingas sprendimų priėmimo procesas ir pagarba atitinkamoms prerogatyvoms; šiuo atžvilgiu palankiai vertina priemones, kurių pirmininkaudamos Tarybai ėmėsi Vengrija, Lenkija, Danija ir Kipras, siekdamos pradėti dalykinį dialogą ir nuolat keistis informacija su Parlamentu;

76. reiškia savo pasirengimą pradėti svarbias diskusijas su Taryba ir dėl DFP reglamento, ir dėl Tarpinstitucinio susitarimo, ir prašo Tarybos intensyviau palaikyti ryšius visais lygmenimis atsižvelgiant į lapkričio 22–23 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą; pabrėžia, kad reikia kuo skubiau pasiekti galutinį susitarimą dėl DFP;

77. pažymi, kad bet koks Europos Vadovų Tarybos lygmeniu pasiektas susitarimas yra tik Tarybai suteikiami derybų įgaliojimai; tvirtina, kad Europos Vadovų Tarybai pasiekus politinį susitarimą, visavertės Parlamento ir Tarybos derybos turi būti surengtos prieš Tarybai oficialiai pateikiant pasiūlymus dėl DFP reglamento Parlamentui prašant jo pritarimo;

78. primena, kad pagal SESV Parlamentas ir Taryba yra įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, o Europos Komisijai įstatymų leidžiamoji funkcija nesuteikta; pabrėžia, kad derybos dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su daugiametėmis programomis, vyks pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

79. primygtinai reikalauja, kad derantis dėl DFP reglamento ir susijusių daugiamečių programų būtų vadovaujamasi kokybiniu požiūriu; pabrėžia, kad minėti pasiūlymai turi būti vertinami kaip vienas rinkinys, ir dar kartą patvirtina principą, pagal kurį laikomasi nuomonės, kad nesusitarta dėl nieko, kol nesusitarta dėl visko;

80. pabrėžia, kad prie preliminaraus pranešimo pridėtos EP komitetų nuomonės yra svarbios, nes jos papildo šioje rezoliucijoje pateikiamas derybų dėl DFP ir TIS gaires ir suteikia naudingų orientyrų bei išsamesnės informacijos; primygtinai tvirtina, kad šiose nuomonėse pateiktomis rekomendacijomis dėl konkrečių sričių politikos turėtų būti remiamasi derintis dėl atitinkamų daugiamečių programų; atsižvelgdamas į tai, primena savo tvirtą poziciją, kad vykdant specialią DFP teisėkūros procedūrą neturėtų būti sprendžiami klausimai, kuriems taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

81. atkreipia Tarybos dėmesį į tai, kad pridėtame darbo dokumente išryškinami pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. DFP ir pasiūlymo dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo pakeitimai; mano, kad gali prireikti tolesnių pakeitimų, atsižvelgiant į tai, kaip toliau vyks derybos dėl DFP; nurodo, kad Tarpinstitucinis susitarimas gali būti baigtas tik po to, kai bus pabaigta DFP procedūra;

82. užbaigdamas atkreipia dėmesį į tai, kad, jei iki 2013 m. pabaigos nebus priimta jokia DFP, 2013 m. atitinkančios viršutinės ribos ir kitos nuostatos bus taikomos tol, kol bus priimta nauja DFP; praneša, kad tokiu atveju Parlamentas būtų pasirengęs skubiai pasiekti susitarimą su Taryba ir Komisija dėl DFP vidaus struktūros pritaikymo prie naujų politinių prioritetų;

83. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat kitoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms.

AIŠKINAMOJI DALIS

WORKING DOCUMENT

21.9.2012

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – C7 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentė: Marietta Giannakou

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjungos biudžeto 4 kategorija turėjo būti dažnai koreguojama tiek dėl per daug riboto biudžeto, tiek dėl to, kad 4 kategorijoje trūko lankstumo reaguojant į netikėtas situacijas; pakartoja savo nuostatą, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustačius naujas atsakomybės sritis reikalingas tinkamas papildomas finansavimas, palyginti su 2007–2013 m. DFP, kad Sąjunga galėtų atlikti savo pasaulinio veikėjo vaidmenį, laikydamasi jau prisiimtų įsipareigojimų; pabrėžia, kad ES parama papildo valstybių narių skiriamą paramą ir kad ji skatina valstybes nares imtis veiksmų tuose regionuose, kuriuose neteikiama dvišalė parama; ypač remia Komisijos pasiūlytas procedūras, skirtas bendram programavimui, pagal kurį veiksmų imasi valstybės narės ir ES, stiprinti;

2.   šiuo klausimu laikosi nuomonės, kad Komisijos pasiūlyme dėl asignavimų 4 kategorijai suteikimo atsispindi tokie patys Europos Parlamentui susirūpinimą keliantys klausimai, kaip ir 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje[16], ir Sąjungos išorės veiksmų realūs poreikiai; palankiai vertina tai, ką šis pasiūlymas reiškia visiems Sąjungos partnerėms – tiek Sąjungos paramą gaunančioms šalims, tiek kitoms šalims, kurios ją teikia; tačiau pažymi, kad Komisijos pasiūlyme nustatytas visiškas minimumas, skirtas valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintiems ir Lisabonos sutartyje numatytiems ES tikslams įgyvendinti; tikisi, kad Taryba, jei ji negali visiškai pritarti Komisijos pasiūlymui, aiškiai nurodys ir pagrįs, kurių prioritetų arba projektų reikėtų atsisakyti arba sumažinti svarbą, nepaisant įrodytos jų pridėtinės vertės Europai;

3.  vis dėlto pakartoja labai tvirtą įsitikinimą, kad didesnis visos DFP biudžetinis lankstumas, kuris, visų šalių nuomone, yra būtinas, 4 kategorijos atveju yra itin svarbus; ragina Komisiją prireikus siūlyti specialiąsias taisykles šiai biudžeto kategorijai, kad būtų užtikrintas aktyvesnis reagavimas į krizes ir situacijas, kurių neįmanoma iš anksto numatyti, visapusiškai paisant biudžeto institucijų prioritetų; be to, atsižvelgia į tai, kad Komisija kiekvienoje daugiametėje programoje siūlė sustiprintus mechanizmus, kad sudarytų galimybes ES savo finansavimą pritaikyti prie politinių poreikių ir apribojimų;

4.   dar kartą ragina nustatyti tinkamą tvarką siekiant perskirstyti finansinių metų pabaigoje nepanaudotas 4 kategorijos lėšas; be to, mano, kad Parlamento pritarimas pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl 2014–2020 m. DFP turėtų priklausyti, inter alia, nuo Tarybos pritarimo Komisijos pasiūlymams dėl pagal finansines priemones gautų pajamų ir susigrąžintų lėšų pakartotinio panaudojimo; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išorės santykių srityje labiau naudotis novatoriškomis finansavimo priemonėmis bendradarbiaujant su daugiau įvairių atitinkamų organizacijų ir finansų įstaigų;

5.   dar kartą teigia, kad pritaria visoms 2014–2020 m. laikotarpiui pasiūlytoms Sąjungos išorės veiksmų įgyvendinimo priemonėms[17], ypač kaimynystės priemonei; pabrėžia, kad reikėtų išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp pagalbos rytinėms ir pietinėms kaimyninėms šalims, taip pat reikėtų atsižvelgti į pagalbą gaunančių šalių rezultatus; palankiai vertina naują partnerystės priemonę, kuri laikoma nauja bendradarbiavimo su Europos Sąjungai strategiškai svarbiomis šalimis forma;

6.   taip pat pakartoja, kad remia Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pastangas užsitikrinti ES garantijas, skirtas finansiniam bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti ir mikrokreditams teikti;

7.  mano, kad šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, taip pat kitoms paramos gavėjoms ir šalims partnerėms turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos prisitaikyti prie teikiamos finansinės paramos; iš tiesų yra įsitikinęs, kad Sąjungos fiskalinės priemonės turi atitikti ritmą ir faktinę pažangą, taikant „daugiau už daugiau“ principą ir atsižvelgiant į Sąjungos pajėgumą priimti naujas šalis; pabrėžia, kad principo „daugiau už daugiau“ taikymas šalims, kurios nesilaiko įsipareigojimų, reiškia, kad paramos bus skiriama mažiau;

8.  primena, kad ES atsakinga už tai, kad būtų skatinamas saugumas pasaulyje, demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymasis, tvarus ir integracinis ekonominis vystymasis; tvirtai pabrėžia ES daugiamečių programų, pavyzdžiui, stabilumo priemonės ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, pridėtinę vertę šiuo požiūriu; taip pat pabrėžia, kad visos ES išorės veiksmų programos turėtų būti labiau prieinamos pilietinėms visuomenėms, socialiniams partneriams ir regionų valdžios institucijoms siekiant skatinti jų dalyvavimą ir atsakomybę;

9.   tvirtai įsitikinęs, kad būtina išlaikyti neatidėliotinos pagalbos rezervą, kuris, kaip įrodyta, ypač veiksmingas tokios formos, kokia yra dabar, kaip neprogramuojamas rezervas, galintis viršyti 2014–2020 m. DFP nurodytas didžiausias sumas, ir į jį skirti daug lėšų, kad būtų sudaryta galimybė Sąjungai greitai ir kiekvieną kartą prireikus sutelktai reaguoti į nenumatytus poreikius ir į neplanuotas krizes; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti jo finansavimą iki 350 mln. EUR (2011 m. kainomis) ir leisti jį naudoti pagal n + 1 metų procedūrą, nes tai teigiamas žingsnis reikiama linkme; pabrėžia, kad neatidėliotinos pagalbos rezervą integravus į 4 kategoriją, kaip siūlo kai kurios valstybės narės, kyla pavojus, jog sumažės bendras ES išorės veiksmų finansavimas;

10. mano, kad siekiant ES užsienio politikos efektyvumo labai svarbu, jog Europos išorės veiksmų tarnybai būtų skiriama pakankami išteklių, kad ji galėtų įgyvendinti vis daugiau jai patikimų užduočių; vis dėlto šiuo klausimu pabrėžia, kad minėtieji ištekliai turėtų būti naudojami kuo veiksmingesniu būdu, įskaitant labiau suderintą darbuotojų struktūrą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

4.9.2012

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Charles Goerens

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

1.  primena, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), taip pat bendro tikslo 0,7 proc. bendrų nacionalinių pajamų skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV/BNP) įgyvendinimo terminas baigiasi 2015 m. ir tai yra 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos įgyvendinimo laikotarpis; pabrėžia, kad 2010–2011 m. 14 ES valstybių narių smarkiai sumažinus oficialią paramą vystymuisi, taip pat nuo 0,44 proc. iki 0,42 proc. sumažėjus bendrai OPV/BNP apimčiai, kita daugiametė finansinė programa laikoma lemiama galimybe ES paramos teikėjams padvigubinti pastangas grįžti į pradinę padėtį ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad ES vystymosi biudžetas papildo valstybių narių pastangas ir padeda joms siekti šių tikslų, darydamas ypač didelį finansinio sverto poveikį kai kurių valstybių narių, nesvarbu, koks jų dydis, pagalbos biudžetams;

2.  ypač didžiuojasi per pastarąjį dešimtmetį itin pagerėjusia ES pagalbos kokybe, nes ES institucijos šiuo metu yra pasaulio lyderės teikiant veiksmingą ir skaidrią pagalbą[18], kuri akivaizdžiai ir iš esmės pagerino milijonų žmonių besivystančiose šalyse gyvenimą; be to, primena svarbų ES institucijų vaidmenį koordinuojant Europos vystymosi politiką ir paramą vystymuisi ir tai, kad daugelyje sričių ES pagalba yra kur kas pranašesnė, nes dažnai teikiama veiksmingiau, efektyviau, yra labiau nuspėjama, palyginti su atskirų valstybių narių, veikiančių pagal dvišales programas, galimybėmis;

3.  pabrėžia, kad ES biudžetas atlieka esminį vaidmenį, nes suteikia valstybėms narėms galimybę bendradarbiauti su šalimis, kuriose jos nevykdo jokios veiklos, ir toliau remti šalis, kuriose jos baigė vykdyti bendradarbiavimo programas, ypač pažeidžiamas valstybes ir valstybes, kuriose neseniai vyko konfliktai; primena, kad dėl ES paramos vystymuisi dabar 31 mln. žmonių turi geriamojo vandens ir 9 mln. gali naudotis sanitarijos priemonėmis; 5 mln. vaikų paskiepyti nuo tymų; pradinėse mokyklose yra 9 mln. naujų moksleivių, 70 000 mokytojų galėjo dalyvauti mokymuose ir daugiau nei 80 000 moksleivių mergaičių priimta į vidurines mokyklas; todėl ragina Tarybą ir toliau teikti paramą užtikrinant pakankamai lėšų ES veiklos teikiamai papildomai vertei žmogaus socialinės raidos ir skurdo naikinimo srityse;

4.  pritaria Komisijos siūlymui didinti 4 išlaidų kategorijai skirtą finansinį paketą, palyginti su 2007–2013 m. DFP; tačiau pabrėžia, kad 2004 m. Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl 2007–2013 m. DFP siūloma suma realiai buvo didesnė už sumą, jos siūlomą 2014–2020 m.; pabrėžia, kad 4 išlaidų kategorija, kuriai nuolat stigo lėšų įgyvendinant 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP), neturėtų nukentėti dėl sumažėjusio finansavimo, kurį lemia daugelyje valstybių narių vykdoma griežto taupymo politika; mano, kad ES ir valstybėms narėms siekiant įvykdyti savo tarptautinius vystymosi srities įsipareigojimus labai svarbus Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[19] numatytas plataus užmojo finansavimas, skirtas išorės priemonėms, ypač vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir Europos plėtros fondo priemonėms, kurioms skiriama atitinkamai 2 proc., 0,62 proc. ir 2,96 proc. viso siūlomo ES biudžeto, įgyvendinti;

5.  labai ragina valstybes nares ir Europos institucijas kuo greičiau įvesti Europos finansinių sandorių mokestį; pabrėžia, kad didelė dalis pajamų, gautų Europoje taikant finansinių sandorių mokestį, turėtų būti skiriama vystymuisi ir kovai su klimato kaita finansuoti; pabrėžia, kad jei finansinių sandorių mokestis taps vienu iš naujų ES nuosavų išteklių, jį taikant gautos lėšos turėtų būti naudojamos siekiant iš esmės padidinti 4 išlaidų kategorijai skiriamus asignavimus;

6.  pabrėžia, kad, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje, politikos suderinamumas vystymosi labui turi būti ir išlikti pagrindinis horizontalusis principas per derybas dėl DFP;

7.  pažymi, kad pastaruoju metu, taip pat vis dažniau susiduriant su pražūtingomis stichinėmis nelaimėmis, kasmet buvo juntamas skubiam stichinių ir humanitarinių nelaimių padarinių likvidavimui skirtų lėšų trūkumas; dėkoja ES piliečiams už nuolatinę tvirtą ir vis didėjančią, nepaisant keletoje ES valstybių narių juntamo finansų ir ekonomikos krizės poveikio, paramą teikiant ES humanitarinę pagalbą visame pasaulyje[20] žmonėms, kuriems jos reikia labiausiai; taigi pabrėžia būtinybę užtikrinti atitinkamus biudžeto asignavimus, skirtus 4 biudžeto išlaidų kategorijai priklausančiai humanitarinei pagalbai ir pagalbai maistu, taip pat pagrįstam neatidėliotinos pagalbos rezervo finansavimui;

8.  tvirtai įsitikinęs, kad yra labai svarbu išlaikyti ypač pasiteisinusį dabartinį neatidėliotinos pagalbos rezervą kaip specialų nenumatytoms reikmėms skirtą rezervą, viršijantį 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatytas ribas, ir šiai priemonei numatyti svarius, pagrįstus finansinius asignavimus, kad Sąjunga galėtų skubiai patenkinti nenumatytus poreikius ar reaguoti į netikėtai kilusias krizes, esant reikalui mobilizuodama pagalbos rezervą; pabrėžia, kad neatidėliotinos pagalbos rezervą įtraukus į 4 biudžeto išlaidų kategoriją, kaip siūlo kai kurios valstybės narės, galėtų kilti pavojus, kad gali sumažėti bendras ES išorės veiksmų, ypač skirtų vystymosi reikmėms, finansavimas; labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti jo finansavimą iki 350 mln. EUR (2011 m. kainomis), palyginti su 2014–2020 m. DFP, ir leisti naudoti jį iki n+1 metų, manydamas, kad tai labai tinkamas žingsnis reikiama kryptimi; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimui itin svarbius savarankiškumą, lankstumą ir operatyvumą, neatidėliotinos pagalbos rezervui neturėtų būti taikomos daugiametėje finansinėje programoje nustatytos ribos;

9.  pabrėžia, kad taikant diferencijavimo principą, reikia ne mažinti bendrą vystomojo bendradarbiavimo priemonės finansinį paketą, o vystymo finansavimą sutelkti į mažesnį kiekį dvišaliam bendradarbiavimui pagal geografines programas tinkamų šalių partnerių, atsižvelgiant į tai, kad su šalimis partnerėmis, kurioms pagal šią programą nebebus teikiama parama, ES ir toliau bendradarbiaus pagal regionines ir temines vystomojo bendradarbiavimo priemonės programas, kurios taip pat turi būti tinkamai finansuojamos;

10. pabrėžia ES atsakomybę pasauliniu mastu kovojant su klimato kaita; primena, kad su Kopenhagos ir Kankūno susitarimais susiję įsipareigojimai, kurių tikslas – padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita, turi būti nauji ir papildyti esamą paramą vystymuisi išlaikant pakankamą abiejų politikos sričių darną; todėl, nepaisant dabartinės ekonomikos krizės, ragina ES ir toliau vykdyti ambicingą politiką ir, be numatyto 0,7 proc. BNP skyrimo oficialiai paramai vystymuisi (OPV) tikslo, visiškai papildomai skirti finansavimą ES kovai su klimato kaita ir kad tai būtų atsekama visame ES biudžete; tikisi stipraus Komisijos ir Tarybos politinio įsipareigojimo šiuo klausimu;

11. pažymi, kad Komisija kaip vystomojo bendradarbiavimo priemonės dalį pasiūlė visiškai naują Panafrikos programą, kuri turi būti finansuojama skiriant maždaug 4,3 proc. bendro OPV biudžeto ir kuri papildo kitas esamas geografines ir temines programas; pabrėžia, kad OPV taikymo srities išplėtimas turi būti tinkamai atspindėtas skiriant OPV finansinius asignavimus;

12. iš esmės pritaria Europos plėtros fondo (EPF) įtraukimui į biudžetą; tačiau primygtinai pabrėžia, kad EPF įtraukimas į ES biudžetą turėtų reikšti viso EPF finansavimo įtraukimą į 4 išlaidų kategoriją ir jokiu būdu neturėtų būti dingstis apskritai sumažinti bendrą ES išorės veiksmų finansavimą, ypač – paramos vystymuisi, tik turi pagerinti paramos nuspėjamumą; laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į dabartinę biudžeto ir ekonomikos krizę kyla per didelis pavojus, jog EPF įtraukus į biudžetą, sumažės bendradarbiavimui su AKR šalimis skirtas bendras finansavimo lygis; ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus ir nedelsiant parengti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama Parlamento vykdomą EPF veiklos priežiūrą suderinti su ES bendrajame biudžete numatytomis priežiūros teisėmis, ypač dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės, bei nuo daugiametės finansinės programos po 2020 m. pradžios Europos plėtros fondą įtraukti į biudžetą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

18.9.2012

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Syed Kamall

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Rekomendacijos

1.  pažymi, kad net jei įvairiose priemonėse numatyti veiksmai, skirti ES prekybos ir ekonominiams santykiams stiprinti, pasiūlyme dėl DFP 2014–2020 metams pagal išlaidų kategoriją „Globalioji Europa“ būtina tinkamai atsižvelgti į atskiras paantraštes, susijusias su ES prekybos politikos tikslais siekti abipusiškai skatinti atviras rinkas, kad būtų sudarytos sąlygos ekonomikai augti bei darbo vietoms kurti ir tvariam vystymuisi skatinti;

2.  mano, kad partnerystės priemonių ekonominiai ir prekybos aspektams, kurie paliekami esamame bendrajame biudžete, turėtų būt skiriami didesni asignavimai iš šios bendros sumos, siekiant užtikrinti, kad pagrindiniai ES ekonominio bendradarbiavimo su pagrindiniais prekybos partneriais kanalai nebūtų užmiršti galutinėse derybose dėl DFP;

3.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą išplėsti įsipareigojimus pagal 4 antraštinę dalį; primygtinai tvirtina, kad siūlomas biudžeto padidinimas Europos kaimynystės politikos pietinei ir rytinei dimensijoms turi būti naudojamas tam, kad būtų ženkliai prisidedama prie daugumos šių regionų gyventojų socialinių bei ekonominių siekių įgyvendinimo ir kad padidintas finansavimas būtų skiriamas su sąlyga, kad bus skatinamas tvarus ekonominis vystymasis, didinamas regioninis bendradarbiavimas, mažinamas nedarbas ir gerinamas visų gyventojų gyvenimo lygis;

4.  atsižvelgdamas į makroekonomines sąlygas ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti besikeičiančiame pasaulyje, ir siekdamas užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį esamų ES lėšų panaudojimą, primygtinai ragina, kad 2014–2020 m. DFP būtų leidžiamas didesnis lankstumas, kad būtų tinkamai reaguojama į besikeičiančias aplinkybes ir prioritetus, kartu laikantis susitartų mokėjimų asignavimų lygių;

5.  ragina laikytis nuoseklumo dėl priemonių pagal 4 išlaidų kategoriją ir biudžeto asignavimų, numatytų šioms priemonėms pagal 5 išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad sėkmingas priemonių, numatytų pagal 4 išlaidų kategoriją, įgyvendinimas bus užtikrintas taikant procedūrinius ir išlaidų lygio patikrinimus, kurie gali būti atliekami, ypač trečiosiose šalyse, jei tam bus skirta pakankamai lėšų;

6.  ragina laikytis nuoseklumo dėl visų DFP priemonių, kad būtų galima įgyvendinti bendrą pramonės strategiją, paremtą moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir taip užtikrinti, kad Europos Sąjunga išlaiko savo gamybos pajėgumą;

7.  atkreipia dėmesį į ES užmojį bent 20 proc. savo biudžeto skirti kaip įnašą į mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios visuomenės kūrimą, o klimato ir biologinės įvairovės sričių veiksmus įtraukti į visas savo išorės priemones; pabrėžia, kad tai prioritetinis tikslas, ir tvirtina, kad 20 proc. biudžeto asignavimų turi būti laikoma būtiniausiu minimumu; primygtinai tvirtina, kad šis tikslas privalo būti įtrauktas į ES prekybos politiką, įgyvendinamą pagal išorės priemones;

8.  mano, kad Europos Sąjunga, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, turėtų atsižvelgti į socialinius, sveikatos ir aplinkos standartus, o ne kurti biudžeto eilutes, skirtas žalai, kuri gali būti padaroma įsigaliojus šiems prekybos susitarimams, kompensuoti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

8.10.2012

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Jan Mulder

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Rekomendacijos

Horizontalieji klausimai

1.  atsižvelgia į svarbius valstybių narių realiojoje ekonomikoje vykstančius pokyčius, kurių priežastis – krizė; taigi primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant 2014–2020 m. daugiametėjė finansinėjė programoje (DFP) numatytus veiksmus būtų atsižvelgiama į dabartinę valstybių narių ekonominę ir socialinę padėtį ir kad prireikus šie veiksmai būtų iš naujo pakoreguoti siekiant suderinti juos su bendrais tikslais, nurodytais Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 28 ir 29 d. išvadose, pateiktose dalyje „Europos politikos indėlis skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą“;

2.  pritaria visam finansiniam paketui, kuris numatytas būsimam daugiamečiam finansavimo laikotarpiui, kaip siūlo Komisija savo pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa; vis dėlto mano, kad reglamento aprėptis turėtų apsiriboti patikimo finansų valdymo principais, nes per septynerius metus dėl kintančių politinių ir ekonominių sąlygų ir nenumatytų įvykių gali reikėti koregavimo; mano, kad todėl išsamesnės nuostatos turėtų būti įtrauktos į tarpinstitucinį susitarimą;

3.  apgailestauja, kad rengiant naująją 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) neprašyta Europos Audito Rūmų parengti apžvalginės ataskaitos, kurioje būtų nurodyti ankstesnės DFP privalumai ir trūkumai; taigi ragina Europos Audito Rūmus paruošti tokią ataskaitą, kai bus rengiama kita DFP, galiosianti po 2020 m.;

4.  ir toliau yra įsitikinęs, kad patikimas biudžeto valdymas turi būti pagrįstas patirtimi, įgyta vykdant biudžetą ankstesniais metais; atsižvelgdamas į tai mano, kad Biudžeto kontrolės komiteto, kaip horizontaliuosius įgaliojimus turinčio komiteto, dedamos pastangos yra itin svarbios;

5.  apgailestauja, kad naujame tarpinstitucinio susitarimo projekte, turint mintyje biudžeto vykdymą, neįrašyta jokių nuostatų dėl taupymo, efektyvumo ir veiksmingumo ir patikimo finansų valdymo biudžeto kontrolės požiūriu;

6.  ragina į naująjį tarpinstitucinį susitarimą įtraukti nuostatas dėl atskaitomybės, skaidrumo ir patikimo finansų valdymo, jei jos neįrašytos į būsimą persvarstytą finansinį reglamentą (FR);

7.  primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės privalo prisiimti atsakomybės dalį, laikydamosi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio nuostatų; primena, kad 90 proc. klaidų, kurias aptiko Europos Audito Rūmai, padarytos valstybėse narėse, ir kad daugumos šių klaidų buvo galima išvengti;

8.  ragina valstybes nares paskelbti nacionalines valdymo deklaracijas, pasirašytas tinkamu politiniu lygmeniu; mano, kad tais atvejais, kai valstybė narė pateikė nacionalinę valdymo deklaraciją, susijusią su išlaidomis pagal pasidalijamojo valdymo sistemą, kiekvieno fondo atveju finansinis koregavimas turėtų sumažėti 15 proc.;

9.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nustatyti nacionalinės valdymo deklaracijos pavyzdį, tuomet šios deklaracijos taptų svarbios ir palyginamos; mano, kad šiose deklaracijose, inter alia, turėtų būti patvirtinti tokie kriterijai, kaip antai sąskaitų teisingumas ir sąžiningumas, valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumas ir operacijų teisėtumas ir tvarkingumas, nurodyti, kam taikomas patikinimas ir šio patikinimo pagrindą, ir kartu su šiomis deklaracijomis turėtų būti pateikiama audito nuomonė su įrašytomis išlygomis ir atsisakymais pareikšti nuomonę[21]; mano, kad Audito Rūmai ir Komisija turėtų galėti įtraukti nacionalinių valdymo deklaracijų turinį į savo atliekamą auditą;

10. ragina valstybes nares parengti prasmingus metinius apibendrinimus ir paskelbti juos viešai;

11. apgailestauja, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) buvo sukurtas tarpvyriausybiniu pagrindu, nedalyvaujant Europos Sąjungos institucijoms, nepaisant to, kad euras yra viena iš Sąjungos prerogatyvų; pabrėžia, kad dėl šios priežasties sprendimų priėmimas pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį tampa neaiškus, kyla abejonių dėl atskaitomybės ir demokratinės kontrolės;

Specifiniai klausimai

12. ragina, kad pajamos ir išlaidos, kurių priežastis – atitinkamo Europos plėtros fondo lėšų naudojimas, būtų įtrauktos į bendrąjį Sąjungos biudžetą siekiant užtikrinti tinkamą demokratinę kontrolę; pabrėžia, kad lėšas, numatytas pagal 4 išlaidų kategoriją, reikėtų atitinkamai padidinti;

13. atsižvelgdamas į didesnes pastangas, dedamas kovojant su cigarečių kontrabanda ir klastojimu, ragina baudas, surinktas taikant sankcijas už nelegalią prekybą tabako produktais, laikyti išorės asignuotosiomis pajamomis;

14. ragina konkurencijos srityje skirtas baudas, kitas baudas ir sumas, gaunamas išsprendus ginčus neteismine tvarka, sudarius susitarimus ar kitas panašias sutartis su bet kokia nevalstybine trečiąja šalimi, laikyti ES biudžeto pajamomis, nesvarbu, ar tai būtų asignuotosios, ar kitos formos pajamos;

15. pažymi, kad nediferencijuotieji asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, turėtų būti automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus. Į kitus finansinius metus taip pat turėtų būti perkeliami panaikinti ir nepanaudoti asignavimai (įsipareigojimai ir mokėjimai), nenumatyti naujojo finansinio reglamento projekto 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat turimos nepanaudotos maržos, neviršijančios daugiametės finansinės programos kiekvienos išlaidų kategorijos viršutinės ribos, kurios turėtų sudaryti bendrą DFP maržą ir kitais finansiniais metais turėtų būti paskirstomos įvairioms išlaidų kategorijoms, atsižvelgiant į pagal jas numatytus poreikius;

16. ragina sudaryti galimybę perkelti panaikintus ir nepanaudotus asignavimus (įsipareigojimus ir mokėjimus) iš N metų biudžeto į N+1 metų biudžetą arba vieną iš būsimų biudžetų pagal metinę biudžeto sudarymo procedūrą biudžeto valdymo institucijos sprendimu; ragina, kad nepanaudoti ir panaikinti asignavimai būtų arba skiriami konkrečiai programai, arba įrašomi į negalutinį skyrių; pabrėžia, kad tokiais atvejais išteklių iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama tik po to, kai biudžeto valdymo institucija priėmė sprendimą dėl konkrečios paskirties;

17. ragina sudaryti galimybę perkelti nepanaudotas maržas pagal DFP kiekvienos išlaidų kategorijos viršutinę ribą į kitų metų maržą, susijusią su bet kuria DFP viršutine riba, nekeičiant bendros numatytos DFP sumos;

18. ragina perteklinius ar nepanaudotus dabartinės DFP ankstesnių biudžetinių metų įsipareigojimus kartu su panaikintais asignavimais įrašyti į mokėjimų ir įsipareigojimų rezervą;

19. ragina laikyti pridėtinės vertės mokestį (PVM) tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis;

20. ragina aiškiai nustatyti skirtingų rūšių paramą biudžetui; pažymi, kad gavėjo įsipareigojimai ir sąlygos, kuriomis teikiama parama biudžetui, turėtų taip pat būti aiškiai nustatyti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

24.9.2012

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentė: Pervenche Berès

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pasiūlymus:

Rekomendacijos

1.  pažymi, kad sanglaudos politika turėtų prisidėti prie makroekonominių ES skirtumų mažinimo ir prie ekonominės ir socialinės konvergencijos, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir ypač į užduotis, švietimo, užimtumo ir kovos su skurdu srityse;

2.  mano, kad sanglaudos politika, ypač jos socialinis lygmuo, ir krizės poveikis verčia būsimą biudžeto planavimą vykdyti pakankamai lanksčiai (pavyzdžiui, perplanavimo požiūriu), siekiant ES suteikti galimybes vykdyti anticiklišką politiką;

3.  primygtinai reikalauja, kad rengiant naująją daugiametę finansinę programą būtų pasinaudota pakankamu finansiniu paketu, kuris ES suteiktų galimybes likti patikima savo piliečių atžvilgiu ir pasiekti ambicingus strategijos „Europa 2020“ tikslus;

4.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonominę ir socialinę krizę, daugiamete finansine programa būtina remti ir skatinti investicijas, skirtas ekonomikos gaivinimo veiklai, bet pirmiausia parodyti savo papildomą naudą kovojant su struktūriniais iššūkiais, ypač su nedarbu ir skurdu, su kuriais susiduria valstybės narės;

5.  primygtinai reikalauja, kad nauja programa ir naujomis finansinėmis priemonėmis būtų atstatytas gyventojų pasitikėjimas Europos projektu, į visas priemones įtraukiant horizontaliąsias socialines sąlygas, numatytas Sutarties 9 straipsnyje, siekiant užtikrinti aukštą užimtumo lygį, tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir skatinti aukštą švietimo, mokymo ir sveikatos apsaugos lygį;

6.  primygtinai reikalauja, kad ne mažiau kaip 25 proc. finansinio paketo, numatyto struktūriniams fondams, būtų paskirti Europos socialiniam fondui, siekiant remti galimybes įsidarbinti ir skatinti socialines investicijas;

7.  siūlo, kad valstybių narių neįvykdyti įsipareigojimai per du metus būtų perskirti kitoms Sąjungos programoms ir (arba) veiklai;

8.  pabrėžia, kad svarbu sustiprinti institucijų, atsakingų už sanglaudos politikos įgyvendinimą, administracinius gebėjimus, siekiant pagerinti struktūrinių fondų valdymą ir taip pat daryti poveikį valstybės institucijų valdymo gebėjimams; remia Komisijos pasiūlymus šiuo klausimu;

9.  pritaria Komisijos pasiūlymui numatyti ne mažiau kaip 20 proc. ESF lėšų „skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu“ ir pabrėžia, kad tai padaryti būtina;

10. yra įsitikinęs, kad sankcijos, susiję su mikroekonominėmis sąlygomis, pasiūlytomis struktūrinių fondų atžvilgiu, prieštarauja pagrindiniam ES solidarumo principui; reikalauja atšaukti makroekonominių sąlygų taikymą;

11. yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos vaidmuo yra ypač svarbus Europos lygmeniu remiant socialinės politikos plėtrą ir koordinavimą, lengvinant prieigą prie mikrokreditų ir sudarant palankias sąlygas darbuotojų judumui tarpvalstybiniu mastu; todėl pabrėžia, kad, atsižvelgiant į darbo vietų kūrimo ir kovos su nedarbu ir skurdu iššūkius, programos finansinis paketas būtų padidintas 5 proc., vadovaujantis 2011 m. birželio 8 d. EP rezoliucija „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“;

12. reikalauja, kad daugiametėje finansinėje programoje būtų atsižvelgiama į sudėtingą jaunimo padėtį darbo rinkoje; taip pat siūlo Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programoje sukurti Jaunimo iniciatyvos kryptį ir jai skirti 150 milijonų eurų finansinį paketą;

13. primena apie svarbų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vaidmenį kovojant su neigiamu globalizacijos, pramonės restruktūrizacijos ir netikėtos krizės poveikiu; pripažįsta papildomą krizės intervencijos priemonių, kuriomis padedama darbuotojams, netekusiems darbo, vėl grįžti į darbo rinką, naudą; pabrėžia, kad po 2014 m. būtina tęsti ir patobulinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklą, nes šis fondas turi būti prieinamas visiems darbuotojams vienodomis sąlygomis; pabrėžia, būtinybę raginti valstybes nares naudotis šiuo fondu siekiant darbotvarkės „Europa 2020“ tikslų, valdant restruktūrizaciją ir skatinant naujus įgūdžius, įskaitant tikslus, susijusius su naujomis, tvariomis, aukštos kokybės ekologiškomis darbo vietomis; taip pat pabrėžia, kad reikalinga supaprastinta ir pagreitinta dotacijų mokėjimo tvarka;

14. pabrėžia, kad programa, skirta tiems, kurie labiausiai skursta, įskaitant dėmesį maisto stygiaus problemai, turėtų pagerinti skurstančiųjų padėtį Europoje; primena Komisijai jos įsipareigojimą laiku parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant po 2014 m. programai užtikrinti paramos tęstinumą pagal naują teisinį pagrindą kartu su nepriklausomu finansiniu paketu (išskyrus ESF 20 proc., numatytų skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu), ypatingą dėmesį skiriant organizacijų, kurios remia labiausiai skurstančius, darbo lengvinimui ir struktūrinės maisto stygiaus problemos sprendimui;

15. pabrėžia partnerystės susitarimų svarbą ir EP narių dalyvavimo stebėsenos komiteto darbe būtinybę;

16. primena apie tai, kad labai svarbu aktyviau įtraukti socialinius partnerius, įgyvendinant finansuojamas programas, siekiant užtikrinti optimalų sanglaudos politikos biudžeto vykdymą;

17. primena, kad politinius sprendimus būtina priimti, juos pagrindžiant objektyviais, išsamiais ir patikimais duomenimis ir tyrimais; pabrėžia būtinybę ES agentūroms skirti pakankamą biudžetą, kuris joms suteiktų galimybes vykdyti savo įsipareigojimus ir patenkinti nuo jų priklausomų institucijų reikmes.

Pataisos

Pataisa   1

Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo projekto

13 dalies pirma įtrauka

Pataisa   2

Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo projekto

13 dalies antra įtrauka

Pataisa   3

Pasiūlymas dėl tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo projekto

13 dalies trečia įtrauka

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

24.9.2012

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentė: Marisa Matias

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina Biudžeto komitetą į savo pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atsižvelgia į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą dėl „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DPF), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“, kurį parengė Specialusis politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komitetas ( 2010/2211(INI) );

2.  teigiamai vertina 2012 m. balandžio 16 d. pristatytą Juttos Haug darbo dokumentą dėl LIFE kitų programų. Tvarumas įgyvendinant būsimą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP)[22];

3.  atsižvelgia į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo patvirtinama trečioji daugiametė ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2011) 0709 – C7-0399/2011 – 2011/0339(COD) );

4.  mano, kad 2014–2020 m. daugiamete finansine programa (DFP) turi būti siekiama „20-20-20” tikslų klimato ir energetikos srityse bei padidinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 30 proc.;

5.  mano, kad DFP turėtų apimti visus fondus ir priemones, ypač tuos, kurie susiję su aplinka, civiline sauga, klimato veiksmais ir apsirūpinimo maistu saugumu, atsižvelgiant į tai, kad EP remia Bendrijos metodą ir siekia užtikrinti maksimalią ES išteklių papildomą naudą;

6.  mano, kad DFP turėtų ES suteikti galimybę pasiekti biologinės įvairovės tikslus ir teikti bendrą finansavimą „Natura 2000“ tinklo valdymui;

7.  mano, kad DFP turėtų atitikti Komisijos pasiūlymą pervesti apsirūpinimo maistu saugumui skirtą finansavimą į biudžeto 3 išlaidų kategoriją;

8.  tiki, kad DFP turėtų suteikti būtinų lėšų aplinkos ir klimato politikai, geriau panaudoti esamas priemones, sustiprinti energetikos saugą, sukurti efektyviai išteklius naudojančią ir atsparią klimato kaitai ekonomiką ir padidinti Sąjungos konkurencingumą, sukuriant daugiau ir ekologiškesnių darbo vietų, padidinti energetinį saugumą ir teikti naudos sveikatai taikant priemones dėl švaresnio oro;

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

9.  primygtinai reikalauja, kad bent 0,5 proc. Sąjungos biudžeto būtų skirta LIFE programai, kadangi vykdant šią nedidelės apimties, tinkamai orientuotą ir veiksmingą priemonę pasiekta itin gerų rezultatų, ji Europai teikia didžiulę papildomą naudą, ir tai yra vienintelė programa, išskirtinai sprendžianti klimato ir aplinkosaugos uždavinius; pabrėžia, kad bendros išlaidos klimatui ir aplinkai per LIFE integruotus projektus turėtų būti aktyviai remiamos iš atitinkamų Sąjungos fondų; ragina LIFE skirti pakankamas lėšas, kad ji galėtų tvirtai ir patikimai valdyti „Natura 2000“ tinklą, atsižvelgdama į garantuotas lėšas iš kitų Sąjungos fondų;

10. mano, kad DFP turėtų būti grindžiama tuo, kas laikoma svarbiausiu požiūriu, skirtu koordinacinėms kovos su klimato kaita priemonėms visose susijusiose srityse ir visų pobūdžių veikloje, įskaitant išorės politiką, taip pat atitinkamai numatyti 30 proc. visoms politikos sritims ir pagal jas finansuojamai veiklai skirtos sumos konkrečiai skirti kovos su klimato kaita tikslui;

11. mano, kad DFP turėtų būti užtikrinamas tinkamas „Natura 2000“ programos finansavimas skiriant lėšas iš įvairių ES fondų (BŽŪP, sanglaudos politikos, LIFE, EJRŽF, programos „Horizontas 2020“), taip pat užtikrinama daugiau nuoseklumo ir sinergijos tarp šių fondų įgyvendinant prioritetinius veiksmų planus nacionaliniu lygmeniu, kaip nurodyta bendroje strateginėje programoje;

12. yra įsitikinęs, kad DFP privalo užtikrinti, kad būtų padidintos lėšos Pasauliniam klimato ir biologinės įvairovės fondui;

13. mano, kad FP turėtų teikti paramą viešosioms gėrybėms, kaip antai biologinės įvairovės išsaugojimui, klimato stabilumui, oro kokybei, vandens kokybei ir dirvožemio kokybei ir neprieštarauja ES politikos tikslams;

14. pabrėžia, kad skelbiant konkursus dėl koncesijų ar viešųjų pirkimų turi būti nurodytos aiškios sąlygos dėl aplinkos apsaugos;

15. mano, kad DFP turėtų įtraukti (ir nurodyti konkrečią sumą) numatomą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą besivystančioms šalims, kuris, kaip susitarta JTBKKK derybų metu, iki 2020 m. sieks 100 000 mln. USD per metus;

16. primena ankstesnį EP reikalavimą įtraukti Sąjungos tikslą siekti tvarios anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamos plėtros į visas su išlaidomis susijusias politikos sritis; pabrėžia, kad nesiėmus ryžtingai tvarkyti lėšų ir jas skirti priimant tvarius sprendimus Sąjungos sanglaudos, infrastruktūros, žemės ūkio ir mokslinių tyrimų politikos srityse, susidarys klaidingas trumpalaikis didesnio lankstumo įspūdis, tačiau ateities kartoms lankstumo sumažės; todėl ragina iš visų fondų tikslingai skirti lėšas, kaip siūloma atitinkamose ENVI komiteto nuomonėse; tai reikštų, kad bent 20 proc. lėšų būtų skirta su klimatu susijusioms išlaidoms[23];

17. yra labai įsitikinęs, kad strategija „Europa 2020“ ir jos pavyzdinės iniciatyvos, kurias reikia paversti konkrečiais veiksmais, įsipareigojimais ir teisinėmis sistemomis, turėtų tapti pagrindine kitos DFP politikos nuoroda; yra įsitikinęs, kad visos vidaus politikos kryptys turėtų padėti siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų; todėl taip pat mano, kad DFP struktūra turėtų atspindėti šiuos strateginius prioritetus; yra pasirengęs intensyviau siekti didesnio tvarumo ir taip Europos Sąjungą paversti išmania, įtraukia ir konkurencinga Europa; yra įsitikinęs, kad investicijos į biologinės įvairovės ir ekosistemos priemones bei į efektyvų išteklių naudojimą, taip pat papildomi veiksmai ES lygmeniu visuomenės sveikatos srityje prisidės prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES aplinkos, visuomenės sveikatos ir klimato apsaugos teisės aktų ir tikslų integraciją į sektorių politikos kryptis (pvz., BŽŪP, sanglaudos politiką, vartotojų politiką, BŽP ir vystymosi politiką);

18. pabrėžia, kad reikia numatyti tinkamas apsaugos priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad Sąjungos tvarumo tikslams neigiamo poveikio nedarytų subsidijos aplinkos požiūriu žalingai, daug anglies dioksido išskiriančiai veiklai ar ilgalaikei infrastruktūrai, kuri įspraustų visuomenę į netvarius rėmus; mano, kad įgyvendinant šias pastangas neišvengiama horizontaliai taikyti konkrečias apsaugos priemones Sąjungos išlaidoms, kaip antai visapusiškas ex ante sąlygas, aiškias kompleksinio paramos susiejimo taisykles, griežtas aplinkos apsaugos ir klimato srities apsaugos nuo sukčiavimo programas ir projektus (angl. SEA ir EIA), taip pat klimato ir biologinės įvairovės požiūriu palankios ir žalingos veiklos nustatymą; pabrėžia, kad priešingu atveju sąmoningai prisiimama rizika, kad nenuoseklios investicijos sumažins išlaidų efektyvumą ir sumažins Sąjungos išlaidų papildomą naudą;

19. yra tvirtai įsitikinęs, kad dabartine skolų krize nereikėtų teisinti priimamų trumparegiškų sprendimų dėl investicijų ir kartu su piniginėmis lėšomis rizikuoti Sąjungos gamtos turtais bei dar labiau pabloginti biologinę įvairovę ir ekosistemos paslaugas; todėl ragina nustatyti tinkamą krizės sprendimo programą vykdant toliaregiškas investicijas, skirtas pagrindiniams ateities klausimams (pvz., išteklių efektyvumo, klimato kaitos ir ekosistemos išsaugojimo) spręsti, kurios teiktų didelę ekonominę ir socialinę naudą;

20. ragina dėti pastangas, užtikrinant, kad palaipsniui iš DFP fondų nebūtų teikiamos aplinkai žalingos subsidijos, ypač parama daug anglies dioksido išskiriančiai veiklai, veiklai, didinančiai išteklių ir energijos vartojimo intensyvumą, veiklai, kuri pažeidžia ekosistemas ir biologinę įvairovę, bei kuro subsidijos;

21. pabrėžia, kad svarbi programos „Horizontas 2020“ finansavimo dalis turėtų būti skirta skatinti mokslinius tyrimus prioritetinėse ES srityse: klimato veiklos, atsinaujinančios energijos, energijos taupymo, biologinės įvairovės išsaugojimo, tvaraus gamtos išteklių valdymo ir ekologinių inovacijų; dar kartą primena, kad konkretus ekologinių inovacijų tikslas – skatinti inovatyvią Europos pramonę ir inovacinę bendruomenę, kuri gebėtų kurti naujus produktus, procesus ir paslaugas, užtikrinančias tvarų augimą ir naudą aplinkos apsaugai; pabrėžia, kad tikslas – padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, sumažinti poveikį aplinkai, apsaugoti (vandenį) nuo taršos ir (arba) efektyviau, veiksmingiau ir atsakingiau naudoti gamtos išteklius;

22. mano, kad DFP turėtų suteikti paramą tvariam žemės ūkiui, biologinei įvairovei ir ekosistemos paslaugoms pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), skiriant pusę visų BŽŪP lėšų kaimo plėtrai, iš kurių pusė būtų naudinga aplinkosaugos požiūriu, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą didesniame dirbamos žemės kraštovaizdyje, gerinant ryšius ir prisitaikant prie klimato kaitos poveikio ir jį sušvelninant, skatinti inovacijas tvaraus žemės ūkio ir išteklių efektyvumo srityse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl bendros žemės ūkio politikos reformos, kuriame siūloma didinti bendros žemės ūkio politikos ekologiškumą ir 30 proc. pagal pirmąjį ramstį numatytų mokėjimų skirti vertingų esminių gerosios patirties pavyzdžių, taikomų ūkių lygmeniu, paketui, į kurį turėtų įeiti sėjomaina, pasėlių įvairinimas, daugiametės ganyklos ir ekologiniu požiūriu svarbios vietovės, ir remti gerą agronomijos praktiką;

23. tvirtai įsitikinęs, kad pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) turi būti remiamas ilgalaikis aplinkos tvarumas, kuris būtinas norint užtikrinti ekonominį ir socialinį stabilumą ir padėti pasiekti geresnį aprūpinimą maistu; taigi reikalauja, kad pagal DFP būtų remiamas perėjimas prie veiksmingos ir tvarios žuvininkystės ir užtikrinama, kad, pavyzdžiui, iki 2015 m. būtų sužvejojamas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis žuvų kiekis, o išmetimų į jūrą nebeliktų;

24. mano, kad asignavimus apsirūpinimo maistu saugumui reikėtų išlaikyti, turint mintyje tai, kad reikia užtikrinti Sąjungos veiksmų efektyvumą gyvulių ar augalų sukeltų epideminių ligų atveju; atkreipia dėmesį, kad Sąjunga periodiškai susiduria su nenumatytais pavojais sveikatai, todėl Komisijos pasiūlymas sumažinti 3 išlaidų kategorijoje šioje eilutėje numatytą sumą negali būti pateisintas;

Sanglaudos politika

25. mano, kad DFP turėtų aplinkosaugos, ypač biologinės įvairovės, efektyvaus išteklių naudojimo, miestų aplinkos ir oro taršos, projektams skirti Sanglaudos fondo paramą;

26. mano, kad DFP turėtų paskirti lėšas Europos regioninės plėtros fondui ir jas skirti energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, inovacijoms ir MVĮ paramai;

27. yra įsitikinęs, kad DFP turėtų paskirti lėšas Europos regioninės plėtros fondui ir jas skirti energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančiai energijai, efektyviam aplinkos ir išteklių naudojimui, ekologinėms inovacijoms ir paramai MVĮ;

28. mano, kad DFP turėtų pagerinti pagal sanglaudos politiką naudojamų lėšų vertinimą aplinkos apsaugos aspektu nustatant ex ante sąlygas, kurias taikant būtų išvengiama lėšų naudojimo aplinką žalojančiai veiklai bei pagerinama veiksmų programų kokybė;

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

29. tiki, kad atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir finansines priemones, įskaitant projektų obligacijas, remiamų infrastruktūros projektų gyvavimo ciklas ilgas, visų pirma reikia užtikrinti, kad fondai, priemonės ir projektai reikšmingai prisidėtų siekiant iki 2050 m. įgyvendinti strategijose „Europa 2020“ ir „20-20-20“ bei Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo veiksmų plane numatytus energetikos ir klimato tikslus; mano, kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir naudojant energetikos, transporto, ir komunikacijų srities projektų obligacijas remiami infrastruktūros projektai turėtų teikti pamatuojamą naudą aplinkai, klimatui ir mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekimo saugumui; mano, kad vertinant projektą ir teikiant jo ataskaitą turėtų būti reikalaujama pateikti įrodymus, kad jis prisideda prie ES klimato ir energetikos politikos tikslų siekimo ir vykdomas laikantis visų su aplinka susijusių sričių politikos (SEA, EIA);

Programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“

30. mano, kad DFP turėtų būti laikoma, kad sveikatos apsaugos sektorius (vienas didžiausių ES sektorių, kuris sudaro 10 proc. BVP ir užima 10 proc. ES darbo rinkos, ir kuriame dirba didesnis nei vidutinis darbuotojų, turinčių tretinį išsilavinimą, skaičius) yra labai svarbus Europai, atsidūrusiai krizėje; pabrėžia programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, skirtos 2014–2020 m. laikotarpiui, svarbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2020 m. ES truks milijono sveikatos apsaugos srities darbuotojų, todėl programa turėtų darbo rinkai suteikti stimulą;

31. pabrėžia būtinybę turėti mintyje ilgalaikį susidomėjimą stabilia ekonomika, nes investicijos į sveikatos apsaugą ir senstančių Europos gyventojų sveikatos kokybę trumpuoju laikotarpiu sumažins išlaidas sveikatos apsaugai ir priežiūrai ilguoju laikotarpiu;

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas

32. mano, kad DFP turėtų pabrėžti augantį gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių skaičių ir pavojingumą ir tai, kad klimato kaita gali sukelti dar didesnes nelaimes; mano, kad reikėtų skirti dėmesį Sąjungos civilinės saugos mechanizmui dėl veiksmų Sąjungos viduje, suteikiant atitinkamas biudžeto lėšas;

33. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą atnaujinti civilinės saugos priemonę (CSP) ir teikti finansinę paramą veiklai, susijusiai su įvairiais nelaimių valdymo ciklo aspektais, būtent nuosekliau ir visapusiškiau reaguoti ekstremalių situacijų atvejais, būti geriau pasirengus veikti nelaimių atvejais ir imtis inovatyvios veiklos, kad būtų sumažinta nelaimių rizika; atkreipia dėmesį į tai, kad CSP turėtų taip pat būti naudojama kuriant Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, kuriuose dalyvaus visų valstybių narių civilinės saugos pajėgos, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo, nes bus koordinuojami civilinės saugos pajėgumai;

34. tiki, kad DFP turėtų remti Europos civilinės saugos priemonės atnaujinimą siekiant, kad būtų galima suteikti finansinę paramą veiklai, susijusiai su įvairiais nelaimių valdymo ciklo aspektais; mano, kad šiai priemonei skiriama suma turės būti valdoma lanksčiai, kad prireikus būtų galima skirti daugiau lėšų;

35. mano, kad Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai bus kuriami esamų valstybių narių pajėgumų pagrindu ir taip bus išvengta papildomų išlaidų; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų sukūrimas ES lygmeniu ir jų planavimo ir koordinavimo funkcijų sustiprinimas duos naudos visai ES ir bus sutaupyta valstybių narių lėšų, o tai atsvers sąnaudas iš ES biudžeto, nors savaime suprantama, kad naudos, kurią teiks greitos ir efektyvios reagavimo į nelaimes pajėgos, ir išgelbėtų gyvybių negalima vertinti vien ekonominiais aspektais.

36. primena, kad siekiant užtikrinti geresnę žmonių, aplinkos, nuosavybės ir kultūros paveldo apsaugą įvykus didelei gamtos, technologinei ar žmogaus sukeltai nelaimei ES bendradarbiavimo civilinės saugos srityje numatyti bendri tikslai:

     a)  palengvinti greitą ir veiksmingą reagavimą į nelaimes;

     b) užtikrinti pakankamą civilinės saugos subjektų parengtį ekstremalių situacijų atveju;

     c) kurti nelaimių prevencijos priemones;

Įgyvendinimas ir stebėsena

37. primygtinai reikalauja numatyti pakankamai aukštą įsipareigojimų ribą pagal 5 išlaidų kategoriją siekiant užtikrinti, kad institucijos ir agentūros galėtų vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus efektyviausiu būdu; pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti ir stebėti Sąjungai ir valstybėms narėms naudingas daugiametes programas ir politiką, reikia įdarbinti aukštos kvalifikacijos, daugiakalbius ir nepriklausomus darbuotojus iš kuo platesnės geografinės srities, kurie būtų pasirengę visapusiškai puoselėti Europos projekto vertybes;

38. mano, kad pagal kitą DFP turėtų būti įmanoma skirti lėšų tam tikriems konkretiems didelės apimties projektams, pvz., Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos programai (GMES); mano, kad ES biudžete turėtų būti nustatytas ilgalaikis įnašas į šią programą, siekiant užtikrinti jos planavimo tęstinumą ir veiklos nenutrūkstamumą; mano, kad šiai didelio masto programai prireikus papildomų finansinių išteklių, lėšos neturėtų būti dengiamos mažesnių sėkmingų iš ES biudžeto finansuojamų projektų sąskaita;

39. atkreipia dėmesį į Komisijos siūlomas orientacines kiekvienai decentralizuotai agentūrai skiriamas sumas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijos srityje; abejoja, ar šios sumos atitinka agentūrų poreikius, t. y. ar jos gali vykdyti numatytas užduotis, nes pagal šias sumas agentūrų biudžetai yra įšaldomi; prašo skirti pakankamai asignavimų agentūroms, dirbančioms aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

25.9.2012

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentė: Edit Herczog

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, jog tam, kad ES įveiktų dabartinę ekonomikos ir socialinę krizę ir būtų galima užtikrinti, kad ateityje ES išliktų konkurencinga globalizuotame pasaulyje, labai svarbu pasiekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslus; mano, kad labai svarbu, jog Sąjungos biudžetas būtų pertvarkytas taip, kad jis geriau atitiktų finansinius poreikius, kurie atsiranda sprendžiant XXI amžiaus problemas;

2.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti taikyti teisingesnę, paprastesnę ir skaidresnę nuosavų išteklių sistemą, kuri turėtų padidinti nuosavų išteklių dalį ES biudžete, ir vėliausiai 2018 m. sudarytų iki 60 proc. viso ES biudžeto; visapusiškai remia Komisijos pasiūlymą nuo 2014 m. visoje ES pradėti taikyti finansinių sandorių mokestį ir jį įtraukti į nuosavus išteklius;

3.  mano, kad jei ES išlaidos bus sutelktos į sritis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, t. y. inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, Sąjungos biudžetas gali būti veiksminga reformos priemonė;

4.  pabrėžia, kad daugeliui sričių, pvz., inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, strateginėms investicijoms į transeuropinius infrastruktūros tinklus ir užsienio politikai reikia suteikti prioritetą kitų sričių atžvilgiu siekiant išspręsti dabartines ir būsimas politines ir ekonomines problemas;

5.  pabrėžia, kad vienas svarbiausių ES tikslų yra padidinti savo konkurencingumą ir palengvinti perėjimą prie pasaulyje pirmaujančios žiniomis grįstos ekonomikos; pabrėžia, kad pagal kitą DFP šis procesas turėtų būti remiamas visose ES politikos srityse;

6.  pabrėžia, kad siekiant bendrai sutartų strategijos „Europa 2020“ tikslų daug reikšmės turi ES biudžetas; pabrėžia, kad turi būti veikiau siekiama pažangiai ir šiuolaikiškai nustatyti biudžetą, pirmenybę skiriant pagrindiniams Sąjungos politiniams tikslams, ypač augimą užtikrinančioms sritims, o ne patvirtinti didelį visa apimantį biudžetą; mano, kad ES finansavimu (jeigu jis gerai suplanuotas) galima inicijuoti ir skatinti veiksmus, kuriais sukuriama akivaizdi papildoma nauda Europos Sąjungai ir kurių valstybės narės pačios įgyvendinti negali, taip pat galima siekti valstybių narių veiklos sąveikos, ją papildyti ir padėti valstybėms narėms sutelkti dėmesį į svarbiausias į ateitį orientuotas investicijas; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą didinti, palyginti su dabartine 2007–2013 m. daugiamete finansine programa (DFP), ES programoms skiriamą finansavimą mokslinių tyrimų, inovacijų, konkurencingumo, MVĮ ir infrastruktūros srityse; yra tvirtai įsitikinęs, kad pasiūlyti finansiniai asignavimai sudaro būtiniausią minimumą ir rimtai įspėja dėl kai kurių valstybių narių ketinimų juos mažinti, nes tai pakirstų pasitikėjimą ES ir sutrukdytų įvykdyti politinius įsipareigojimus dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; kartu pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog biudžetas būtų pakankamai lankstus tam, kad biudžeto išteklius būtų galima deramai skirstyti pagal susiklosčiusias aplinkybes ir prioritetus;

7.  ragina išsamiai persvarstyti visas išlaidas pagal dabartinę DFP pirmiausia siekiant nustatyti, kurios išlaidos būtinos norint įgyvendinti ES politikos tikslus, taip pat nustatyti, kurios išlaidos ne tokios aktualios, ir siekti 30 proc. išlaidų perskirstyti iš nebeaktualių sričių prioritetinėms sritims, taip sudarant galimybę ekonominius išteklius skirti kitoms sritims;

8.  ypač pabrėžia, kad Europos Sąjungoje reikia didinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimą, – šiuo tikslu reikia ženkliai padidinti atitinkamas 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytas išlaidas programai „Horizontas 2020“ ir iš esmės supaprastinti finansavimo tvarką, kartu griežtai laikantis patikimo finansų valdymo principo;

9.  yra įsitikinęs, kad programai „Horizontas 2020“ lėšos turėtų būti skiriamos derinant su 2020 m. ES strategijos prioritetais ir būtų naudojamos siekiant skatinti veiklą, kuri ES suteiktų papildomos naudos, labiau supaprastinant ES viešųjų lėšų naudojimą ir didinant privačių lėšų daromą poveikį; mano, kad mažiausiai 15 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto lėšų turėtų būti skiriamos MVĮ;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad ES programomis sukuriama papildoma nauda mažosioms ir vidutinėms įmonėms, – šios programos pasirodė esančios labai naudingos, nes padėjo valstybėms narėms užtikrinti, kad sunkiu finansų krizės laikotarpiu MVĮ galėtų pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir patekti į užsienio rinkas; mano, kad ateityje ES visiems pramonės dalyviams reikėtų suteikti patobulintą, supaprastintą ir suvienodintą prieigą prie finansavimo; mano, kad atitinkamų finansinių priemonių apimtis turėtų būti išplėsta, jos turėtų apimti visus verslo ciklo etapus;

11. yra įsitikinęs, kad Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME) numatytas lėšas būtina padvigubinti ar bent ženkliai padidinti;

12. laikosi nuomonės, kad naujos kartos tvarios energetikos sistemoms kurti ES prireiks nemažų investicijų į energetikos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; todėl pabrėžia, kad reikia didinti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriamą finansavimą ir toliau vykdyti parodomuosius energetikos projektus; ragina išlaikyti ir papildyti programos „Pažangi energetika Europai“, kurią valdo Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga, biudžetą; ragina iki galo įgyvendinti jau patvirtintą Strateginį energetikos technologijų planą; prašo, kad Komisija ir Taryba paaiškintų, kaip jis bus finansuojamas pagal 2014–2020 m. DFP; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti tinkamą pažangiųjų elektros energijos tinklų plėtros finansavimą;

13. pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai lėšų valstybėms narėms, kurios derybų dėl narystės Europos Sąjungoje metu įsipareigojo sustabdyti branduolinius reaktorius ir nutraukti jų eksploataciją, pripažįstant, kad dėl tokio galutinio reaktorių sustabdymo anksčiau laiko šioms valstybėms narėms teko išskirtinai didelė finansinė našta;

14. pabrėžia strateginę didelio masto infrastruktūros projektų (pavyzdžiui, ITER ir GMES) svarbą ES konkurencingumui ateityje ir ES pramonės sektorių stiprinimui; mano, kad ES biudžete reikėtų numatyti pramonės finansavimą – sudaryti visiškai atskirą ir išsamų daugiametį šio finansavimo biudžetą (ne pagal DFP (virš DFP aukščiausios ribos), tačiau pramonės sektoriaus projektų valdymo tobulinimas turėtų atitikti ES sutarčių nuostatas; atkreipia dėmesį į tai, kad jei įgyvendinant kurį nors iš šių projektų išlaidos būtų viršytos, jas reikėtų padengti taip, kad nekiltų grėsmė kitų didelio masto projektų ar kitų Sąjungos priemonių, kuriomis padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, finansavimui ir sėkmingam įgyvendinimui;

15. mano, kad dabartiniu laikotarpiu, kai valstybių biudžetų ištekliai riboti, tiesiog būtina finansuoti iš kitų šaltinių, jei norima pritraukti ilgalaikių investicijų, reikalingų strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti; tvirtai tiki, kad ES kuriama pridėtinė vertė yra ypač didelė, kai remiamos labai rizikingos, itin brangios, ilgalaikės programos, kurių atskiros valstybės narės negalėtų vykdyti; todėl ragina, be kitų projektų, ES veiksmais mažinti investicijų į didelio masto veiklą riziką ir plėtoti investicijas į europinę energetikos ir IRT infrastruktūrą; šiuo aspektu palankiai, kaip pirmuosius žingsnius reikiama linkme, vertina 2012–2013 m. ES projektų obligacijų iniciatyvos bandomąjį etapą ir Komisijos pasiūlymą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP); rekomenduoja, kad Komisija turėtų stebėti naujų ar iš dalies pakeistų teisės aktų kaupiamąjį poveikį ilgalaikėms privataus sektoriaus investicijoms ir iš naujo šį poveikį apsvarstytų, taip pat užtikrintų, kad būtų skubiai šalinamos kliūtys investicijoms; pabrėžia būtinybę numatyti tinkamą EITP finansavimą norint užtikrinti jos įgyvendinimą, inter alia, siekiant užtikrinti Europos energijos tiekimo saugumą ir kurti ES vidaus rinką, diversifikuoti įvairius tiekimo šaltinius ir prisidėti prie tvaraus vystymosi;

16. tačiau mano, jog norint, kad ilgalaikės investicijos ES būtų labiau remiamos, reikalinga išsamesnė analizė; pabrėžia, kad reikia kurti ir remti ES biudžetu grindžiamas finansines rizikos pasidalijimo priemones ir jomis palengvinti investicijų finansavimą prioritetiniuose sektoriuose, kuriuose būtų vykdoma daugiau ir įvairesnių projektų ir prisiimama įvairi rizika („projektų portfelio“ principas); yra įsitikinęs, kad reikia siekti ES ir nacionalinių programų sinergijos ir papildomumo, taip kuo geriau išnaudojant šių priemonių galimybes skatinti augimą; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės turi būti grindžiamos aiškiais ir skaidriais projektų tinkamumo ir atrankos kriterijais;

17. tvirtai pabrėžia, kad visos novatoriškos finansinės priemonės turėtų būti grindžiamos pajamų reinvestavimo (grįžtamųjų lėšų) principu; pabrėžia, kad toks pakartotinio naudojimo principas ne tik padeda taupyti valstybės lėšas, bet ir didina šių priemonių sverto ir didinamąjį poveikį, o tai galiausiai padeda užtikrinti daugiau investicijų į ekonomiką;

18. pabrėžia, kad reikia kurti ir skatinti tam tikrų programų (pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, COSME, EITP) ir sanglaudos politikos suderinamumą ir sinergiją; yra įsitikinęs, kad reikėtų skatinti sudėtinį ar kombinuotą finansavimą, kad visose valstybėse narėse būtų galima kuo geriau įsisavinti esamus ES fondų išteklius ir jos galėtų dalyvauti visose specialiose programose ir kad visoje ES teritorijoje būtų užtikrintas tolygesnis ekonominis vystymasis.

19. ypač pabrėžia, kad reikia toliau finansuoti programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP); atkreipia dėmesį į tai, kad programos tikslai – skatinti Europos įmones, keistis žiniomis ir geriausios patirties modeliais, taip pat kurti tinklus ir partnerystes siekiant šiuos tikslus įgyvendinti;

20. pabrėžia, kad norint, jog ES programos būtų sėkmingai įgyvendintos, didinant veiklos biudžetą reikia kartu atitinkamai didinti administravimo biudžetą;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

11.7.2012

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Cristian Silviu Buşoi

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria pasiūlytai 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai (DFP) ir jos sąsajoms su strategijos „Europa 2020“ tikslais; tačiau pažymi, kad joje vis dar stokojama pasiūlymų, kuriuos Parlamentas pateikė savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje[24]; atkreipia dėmesį į tai, kad, net padidinus kitos DFP išteklius 5 proc., palyginti su 2013 m. lygiu, būtų galima tik ribotai prisidėti siekiant patvirtintų Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų bei įgyvendinant solidarumo principą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad DFP turėtų būti numatyti finansiniai ištekliai, kurių reikia siekiant įgyvendinti Bendrosios rinkos akto iniciatyvas ir geriau pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis užtikrinant būsimą ES konkurencingumą ir integracinį ir tvarų ekonomikos augimą;

3.  pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos stuburas ir kad DFP turėtų užtikrinti didelę paramą ES politikai, kuria siekiama gerinti MVĮ prieigą prie lėšų, taip didinant jų konkurencingumą ir skatinant verslumą; tvirtai remia pasiūlytą Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą, tačiau mano, kad numatytas finansinis paketas turėtų būti dar padidintas iki DFP 0,5 proc.;

4.  pabrėžia vartotojų politikos svarbą siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ES ir apskritai siekiant suteikti vartotojams daugiau teisių; mano, kad 2014–2020 m. vartotojų programai pasiūlytas asignavimas yra nepakankamas siekiant minėtųjų tikslų, ir ragina jos finansinį paketą padidinti 5 proc.;

5.   dar pakartoja, kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, skirtą skurti vidaus rinką, kuria naudojasi 500 milijonų piliečių ir kuri reiškia patikimą sprendimą, kaip įveikti ekonomikos ir finansų krizę, su kuria susiduria ES piliečiai;

6.  labai pritaria pasiūlytai Europos infrastruktūros tinklų priemonei, kuria finansuojami svarbūs infrastruktūros projektai siekiant sukurti bendrąją energetikos rinką ir bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat didinti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą ir užtikrinti padidintą vartotojų, kurie turės prieigą prie skaidresnės ir konkurencingesnės rinkos pasiūlos ir kainų atžvilgiu, apsaugą; pabrėžia, kad finansavimo poreikiai šioje srityje yra labai dideli ir kad bus neįmanoma jų patenkinti siūlomu asignavimu; todėl siūlo daugiau dėmesio skirti novatoriškiems finansavimo mechanizmams, pvz., ES projektų obligacijoms;

7.   primena, kad stipriai ir konkurencingai bendrajai rinkai yra būtini moksliniai tyrimai ir inovacijos; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje ši politikos sritis taptų prioritetinė ir programai „Horizontas 2020“ skirti iki 100 milijardų eurų daugiau lėšų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

20.9.2012

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Brian Simpson

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi 8 mlrd. eurų suma, skirta 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, pasirodė esanti nepakankama transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui ir paaiškėjo, kad reikalingos papildomos lėšos, norint baigti tinklo kūrimo darbus ir skatinti ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą;

1.  pabrėžia itin didelę ES transporto sektoriaus, kaip esminio vidaus rinkos elemento, laisvo asmenų ir prekių judėjimo bei ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pagrindo, svarbą; pabrėžia, kad transporto sektorius sukuria 6,3 % ES BVP ir suteikia darbo 13 mln. žmonių;

2.  primena transporto sektoriui kylančius didžiulius finansinius ir technologinius iššūkius, susijusius su aplinkosauginio veiksmingumo, konkurencingumo ir tinklų gerinimu;

3.  pabrėžia, kad reikalingos didelės investicijos, kad būtų pasiektas pagrindinis ES tikslas iki 2050 m. 60 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį transporto sektoriuje palyginti su 1990 m. lygiu ir remti tvaresnes transporto rūšis, skatinti daugiarūšį vežimą ir tvarų judumą mieste, paremtą transporto saugumo, saugos ir prieinamumo principais;

4.  pabrėžia transporto infrastruktūros vystymosi skirtumus tarp valstybių narių ir transporto infrastruktūros plėtros svarbą naujoms valstybėms narėms ir ragina Komisiją bei valstybes nares prisidėti prie bendros ir darnios Europos transporto erdvės kūrimo;

5.  pabrėžia, kad transporto sektoriaus investicijoms kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytas bendras paketas turės lemiamos reikšmės TEN-T tinklo įgyvendinimui bei transporto tyrimams, norint, kad Sąjunga liktų tvarių ir inovacinių transporto technologijų pramonės lyderė; todėl ragina valstybes nares paremti Komisijos pasiūlymą;

6.  pabrėžia, kad transportas ir mobilumas yra labai svarbūs Europos vidaus rinkai ir todėl primygtinai ragina, kad Sąjunga turėtų ženkliai padidinti tikslines investicijas į TEN-T tinklo infrastruktūrą ir transporto tyrimus, o ne jas mažinti, nes jos gali ženkliai ir tiesiogiai prisidėti prie sudėtingos ekonominės padėties įveikimo didinant ES konkurencingumą, ekonomikos augimą ir užimtumą;

7.  pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir siūlomam centralizuotai valdomo finansavimo, skirto TEN-T tinklui, padidinimui ir mano, kad šios sumos yra pagrįstos ir apribotos iki minimumo; mano, kad ideali suma siekiant sukelti norimą sverto poveikį transporto srityje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. numatomų poreikių (500 milijardų eurų TEN-T tinklui iki 2020 m.) ir kad Tarybai sutikus itin sumažinti finansinį paketą, taip pat reikėtų atlikti iš anksto nustatytų transporto projektų, nurodytų EITP priede, sąrašo peržiūrą;

8.  primygtinai pabrėžia, kad tokie klausimai kaip EITP finansinio paketo paskirstymas tarp įvairių sektorių, naudojamas finansinių priemonių kiekis arba pinigų pervedimo būdai transporto infrastruktūros darbams pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę iš Sanglaudos fondo nėra DFP dalis, nes jie priklauso įprastai teisėkūros procedūrai dėl EITP;

9.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą padidinti naujoviškų finansinių priemonių, pvz., projektų obligacijų, naudojimą transporto sektoriuje; mano, kad tai padarys sverto poveikį ES biudžetui ir taip pritrauks kitus investuotojus į bendrų interesų projektus, kurie yra komerciškai perspektyvūs, bet negauna pakankamo finansavimo iš rinkos; pabrėžia, kad tai turėtų padidinti transporto infrastruktūros finansavimą suteikiant Europai papildomos naudos;

10. ragina Komisiją užtikrinti EITP ir kitų TEN-T finansavimo šaltinių, ypač Sanglaudos fondo ir programos „Horizontas 2020“, koordinavimą;

11. pabrėžia, kad papildomi 10 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo turi būti valdomi centralizuotai pagal EITP, kad būtų galima nustatyti aiškią ES papildomą naudą TEN-T tinklo transporto infrastruktūros projektams, Sanglaudos fondo paramą gaunančiose šalyse; atkreipia dėmesį į neseniai Europos Audito Rūmų pateiktą ataskaitą[25], kuri parodė, kad iš Sanglaudos fondo ir Struktūrinių fondų gautos lėšos ne visada panaudojamos vienodai veiksmingai; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sunkumams, su kuriais kai kurios valstybės narės gali susidurti dėl projektų inžinerijos ir geografinės pusiausvyros plėtodamos projektus; pabrėžia, kad Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas principu investuoti pinigus paramą gaunančios šalies teritorijoje plėtojant sutartą TEN-T projektą, kaip nurodyta EITP 1 priede, ir kad šiuos papildomus 10 mlrd. eurų, gautus iš Sanglaudos fondo, valdanti centrinė institucija jokiu būdu neturėtų Sanglaudos fondo paramą gaunančioms šalims neleisti dalyvauti ar apriboti jų dalyvavimą įgyvendinant transporto projektus ar juos finansuojant per EITP, neskaitant tam jau skirtų 10 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo;

12. primygtinai reikalauja, kad 2014–2020 m. DFP turi suteikti daugiau lankstumo biudžeto viduje ir tarp išlaidų kategorijų; todėl pabrėžia EITP ir sanglaudos politikos bendros kategorijos svarbą ir prieštarauja subkategorijų sumanymui;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingos efektyvesnės projektų paskatos, pavyzdžiui, „naudok arba prarask“ principas, kuriuo užtikrinamas geresnis projektų įgyvendinimas;

14. pabrėžia, kad turi išlikti praktiškas ryšys tarp siūlomo reglamento dėl EITP priede iš anksto nustatytų projektų skaičiaus ir EITP finansavimo sumų pagal kitą DFP;

15. pabrėžia, kad siekiant atitikti ES tvaraus ekonomikos augimo tikslus, turi būti užtikrintas pakankamas finansavimas EITP horizontaliems prioritetams tokiems kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) ir bendros Europos oro erdvės eismo valdymo moksliniai tyrimai (SESAR), kuriems būtinos tęstinės investicijos skatinant sąveiką, didinant ES transporto tinklo veiksmingumą, konkurencingumą ir saugumą;

16. pabrėžia pagrindinių technologijų plėtros programų (Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES), Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS), pasaulinės navigacijos palydovų sistema „Galileo“ (GNSS) ir kt.) kaip visumos finansavimo svarbą, ir pabrėžia, kad GMES iniciatyva toliau turėtų būti finansuojama pagal DFP, siekiant jos indėlio į tvarų vystymąsi ir saugumą transporto sektoriuje;

17. primena strateginę „Galileo“ projekto svarbą ES, iš kurio daugiausia naudos gaunama kuriant GNSS technologijas ir praktiškai įgyvendinat ITS taikomąsias sistemas; primygtinai reikalauja, kad „Galileo“ projektui turi būti užtikrintas tinkamas finansavimas iš TEN-T biudžeto;

18. pripažįsta, kad Sanglaudos fondas ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) yra pagrindiniai ES transporto srities finansavimo šaltiniai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnę strategijos „Europa 2020“ tikslų integraciją į ES struktūrinius fondus, kad jie būtų nukreipti į pažangų ir tvarų mobilumą;

19. atkreipia dėmesį į programos „Marco Polo“, pagal kurią atsižvelgiant į siekį tapti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika skatinama krovinių gabenimą perkelti iš kelių transporto į kitas transporto rūšis, ir Europos integruotos veiksmų programos, skirtos vidaus vandens kelių transportui, „NAIADES“ sėkmę ir mano, kad šiems projektams turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas kitu finansavimo laikotarpiu;

20. primena, kad turizmas – tai nauja Sąjungos kompetencijos sritis, numatyta Lisabonos sutartyje, ir nurodo, kad turizmo sritis turėtų būti įtraukta į kitą DFP; pabrėžia turizmo indėlio Sąjungos ekonomikai svarbą ir kad kai kuriems regionams tai pagrindinė ekonominė veikla, ir mano, kad Europos turizmo strategija turėtų būti remiama skiriant atitinkamą finansavimą per kitą laikotarpį;

21. atsižvelgdamas į tai remia Komisijos pasiūlymą, kuriuo sukuriama Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) (2014–2020 m.); ypač pabrėžia, kad turėtų būti labai remiami 131 mln. eurų specialūs asignavimai, skirti turizmo sektoriaus įmonių konkurencingumui padidinti;

22. primena, kad kitoje DFP turėtų būti atsižvelgta į integruotą jūrų politiką (IJP) sukuriant tinkamą ir ilgalaikę finansinės paramos IJP priemonę;

23. pabrėžia svarbų transporto agentūrų darbą remiant ES saugos ir sąveikumo tikslus ir būtinybę jų pareigas suderinti su pakankamais biudžeto ištekliais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

27.9.2012

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

( COM(2011)0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Andrey Kovatchev

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad Taryba vienbalsiai priima reglamentą, pagal kurį nustatoma daugiametė finansinė programa (DFP), gavusi Europos Parlamento absoliučia dauguma patvirtintą pritarimą,

–    atsižvelgdamas į SESV 312 straipsnio 3 dalį, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad DFP nustato didžiausią metinę įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją sumą ir didžiausią metinę mokėjimų asignavimų sumą, todėl derybose dėl DFP Parlamentas ir Taryba turi griežtai laikytis savo vaidmenų, nustatytų pagal Sutartį, ir dėl sanglaudos politikos planų spręsti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip numatyta pagal SESV 177 straipsnį,

A. kadangi savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliucijoje dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių Parlamentas pabrėžė, kad ES biudžetas, konkrečiai sanglaudos politikai išleidžiamos lėšos, yra tvirta priemonė strateginėms investicijoms, suteikiančioms akivaizdžią Europos pridėtinę vertę, didinti ir grąžinti Europos ekonomiką į augimo ir konkurencingumo vėžes kuriant darbo vietas ir gerovę ES piliečiams, taigi gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę;

B.  kadangi į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą reikia žiūrėti kaip į pagrindinę priemonę, skirtą strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti visoje ES teritorijoje, taip pat pasiekti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; kadangi pagal programą taip pat reikėtų siekti, kad ES tikslai, dėl kurių susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai, būtų įgyvendinami realiais ir konkrečiais veiksmais, todėl būtina dabartinėse derybose išvengti į krizę sutelktos galvosenos ir siekti patikimo ir pagrįsto biudžeto, pagal kurį būtų užtikrinamas ekonomikos augimas ir užimtumas ir, pagaliau, aukštas ES piliečių gyvenimo lygis ir saugumas;

C. kadangi, kaip priemonė, prisidedanti prie tinkamo ES regionų dalyvavimo bendrojoje rinkoje, ir kaip pagrindinis ES atsakas į sunkiai panaikinamus ekonominius, socialinius ir teritorinius regionų skirtumus, ES sanglaudos politika turėtų ir toliau būti pagrindinis Europos solidarumo ramstis;

D. kadangi vis dėlto sanglaudos politiką reikia reformuoti, kad ji taptų labiau orientuota į rezultatą, sutelkta pagal temas ir patogi paramos gavėjams, taigi, ir efektyvesnė investicijų aspektu politika;

E.  kadangi sanglaudos politika turėtų suteikti prieigą prie išteklių ir reaguoti į tikruosius ES regionų vystymosi poreikius, o tam taip pat reikia lankstumo siekiant atsižvelgti į specifinius regiono poreikius nustatant tikslus ir investicijų prioritetus, nepaisant poreikio investuoti, pavyzdžiui, į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, nes tai svarbiausia priemonė, prisidedanti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų pasiekimo, todėl ši investicijų kryptis turėtų būti tinkamai susieta su sanglaudos politika taikant laipsnišką kompetencijos plėtojimą;

F.  kadangi akivaizdu, kad sanglaudos politika gali būti naudinga ir efektyvi tik tada, jei ji pagrįsta stabilia, solidžia ir tvaria finansine programa; kadangi, turėdamas tai mintyje, savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DPF), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ Parlamentas patvirtino savo įsipareigojimą ginti tvirtesnę ES sanglaudos politiką ir primygtinai reikalavo skirti tinkamo lygio išteklius, bent tokio paties lygio, kaip sutartas dabartiniu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

G. kadangi ES sanglaudos politika yra strateginė priemonė, skirta investicijoms, augimui ir konkurencingumui skatinti, duodanti akivaizdžios naudos ES, prisidedanti prie augimo ir darbo vietų kūrimo visoje Sąjungoje ir padedanti įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, be kita ko, labai prisidedant prie įvairių nacionalinių atkūrimo programų ir padedant ieškoti būdų inovacijoms skatinti, tuo pat metu šalinant Europos regionų skirtumus;

H. kadangi nėra tiesioginio ryšio tarp valstybių narių regioninės politikos įgyvendinimo rezultatų ir makroekonominių rodiklių ir kadangi regionai neturėtų būti baudžiami už tai, kad nacionaliniu lygmeniu nesugebama laikytis su ekonomikos valdymu susijusių procedūrų; kadangi taikant papildomas nuobaudas dar labiau paaštrėtų valstybių narių, kurios ir taip turi makroekonominių sunkumų, problemos, taigi nepriimtina taikyti makroekonomines sąlygas, siejamas su finansavimu sanglaudos politikai;

I.   kadangi EP apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo 47 proc. sumažinti specialius papildomus asignavimus atokiausiems ir mažiausiai apgyvendintiems regionams ir mano, kad finansinių išteklių reikėtų skirti tiek pat, kiek buvo skirta ankstesniu programavimo laikotarpiu;

J.   kadangi vykdant ES sanglaudos politiką naudos gauna ir paramą gaunančios valstybės, ir valstybės, kurių įmokos į ES biudžetą viršija gaunamas išmokas;

K. kadangi sanglaudos politika užtikrina paramą priemonėms, skirtoms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms visuose ES regionuose suvienodinti, ir jei nustatomi nauji teminiai fondai, jie neturėtų kelti pavojaus nacionaliniams finansiniams paketams, nes tai darytų neigiamą poveikį atskirų valstybių narių sanglaudos politikos darbo apimčiai ir rezultatams;

i.    pabrėžia, kad Europos Parlamento požiūriu, finansavimas sanglaudos politikai turėtų išlikti bent 2007–2013 m. laikotarpio lygio, būtent 354 815 mlrd. EUR 2011 m. kainomis (išskyrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę), ir tai yra absoliučiai minimalus pagrįsto finansavimo lygis, taigi, tai yra būsimos Parlamento derybinės pozicijos ribinė suma;

ii.    primena, kad visi su sanglaudos politika susiję reikalai privalo būti sprendžiami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, taikomą 2014–2020 m. teisėkūros paketui, ir kad DFP reglamente turėtų būti aptariamos vien tik išlaidų sumos ir kategorijos;

iii.   primena, kad SESV 312 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija imtųsi visų reikiamų priemonių tam, kad būtų lengviau priimti finansinę programą taikant tinkamą procedūrą, ir kad šiuo tikslu Taryba turėtų užtikrinti, kad Parlamentas iš anksto būtų informuotas apie teisinę priemonę, kurią ji ketina teikti Parlamentui, kad gautų jo pritarimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

18.9.2012

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Paolo De Castro

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Šiuo metu vykstančios diskusijos apie daugiametės finansinės programos (DFP) ateitį yra itin svarbios BŽŪP ir sprendimams, kuriuos reikės priimti dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų reformų pasiūlymų.

Nors Europos Vadovų Taryboje ir Bendrųjų reikalų taryboje diskutuojama apie derybų schemą, konkrečios pozicijos dėl būsimos DFP ar bent skaičių šiuo metu kol kas nematyti. Tačiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonėje Biudžeto komitetui bus pateikta jo pozicija šiuo klausimu, visų pirma dėl šiuo metu žinomų būsimos DFP skaičių.

Šios nuomonės išeities taškas – Parlamento pozicija, išdėstyta 2011 m. birželio 8 d. (Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komiteto (SURE) pranešimas) ir 2011 m. birželio 23 d. (A. Dess pranešimas) Parlamento rezoliucijose. Abiejose rezoliucijose Parlamentas aiškiai reikalauja, kad BŽŪP biudžetas būtų bent jau ne mažesnis negu numatytas dabartinėje daugiametėje programoje.

Komisijos pasiūlymų analizė

2011 m. birželio 29 d. Komisijos pateiktuose pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. DFP pasiūlymas dėl BŽŪP biudžeto dažnai vadinamas įšaldytu realiąja išraiška. Tačiau vertėtų atidžiau panagrinėti skaičius.

Šaltinis – COM(2011)0398

Komisijos pateikti skaičiai nurodyti palyginamosiomis 2011 m. kainomis. 2007–2013 m. DFP priėmimo 2006 m. metu skaičiai taip pat buvo nurodyti 2004 m. kainomis.

Pritaikius 2 proc. metinį defliatorių, šiuos skaičius galima paversti einamosiomis kainomis (būtent taip jie paprastai ir pateikiami, žr. http://ec.europa.eu/budget/figures/fin_fwk0713/fwk0713_en.cfm).

Pritaikius tą patį 2 proc. metinį defliatorių, šiuos atnaujintus 2007–2013 m. DFP skaičius galima išreikšti ir palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

Šaltinis – Techninių duomenų lentelių rinkinys. Vidaus politikos GD D direktoratas.

Palyginus šiose lentelėse nurodytas bendras išlaidų pagal 2 išlaidų kategoriją sumas matyti, kad bendra suma sumažėjo 9 proc., t. y.

420 682 mln. EUR – 382 927 mln. = EUR 37 755 mln. EUR.

NB.: Pagal pirminį susitarimą, pasiektą 2006 m. (371 344 mln. EUR 2004 m. kainomis), neatsižvelgiant į įvairius perskaičiavimus (dėl maisto programos, „Galileo“, ITER ir t. t.), 2 išlaidų kategorijos išlaidos sudarytų 426 558 mln. EUR 2011 m. kainomis, tad šį skaičių naudojant kaip išeities tašką Komisijos pasiūlyme dėl 2014–2020 m. DFP teikiamas maždaug 10,3 proc. mažesnis biudžetas.

Nuomonės referento išvados

Remiantis Parlamento pozicija, išdėstyta ankstesnėse jo rezoliucijose, BŽŪP biudžetas turėtų išlikti bent jau 2007–2013 m. dydžio. Taigi Parlamentas turėtų nepritarti Komisijos siūlomiems sumažinimams ir pareikalauti numatyti sumą, lygią dabartinio programavimo laikotarpio viršutinei ribai.

Atsižvelgiant į valstybių narių biudžetų ir ES biudžeto suvaržymus, labai svarbu valstybėms narėms suteikti lankstumo – leisti joms perkelti lėšas iš vieno BŽŪP ramsčio į kitą, t. y. iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtrą ir atvirkščiai, kad valstybės narės joms labiausiai tinkančiu būdu galėtų spręsti jų kaimo regionams kylančius uždavinius.

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia bendros žemės ūkio politikos svarbą užtikrinant ES piliečių aprūpinimą maistu pagal Sutartis; pažymi, kad maisto paklausa auga sparčiau negu pasiūla, o žemės ūkyje klimato kaitos poveikis yra labai intensyvus; yra įsitikinęs, kad Europa, būdama didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja, turi išsaugoti ir didinti savo žemės ūkio sektoriaus potencialą ir savo žemės ūkio ir maisto pramonės efektyvumą, kad galėtų tenkinti esamą ir būsimą maisto paklausą ES;

2.  mano, kad susitarimas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) turėtų būti parengtas iki 2012 m. pabaigos, kitaip ES gali prarasti patikimumą ir stabilumą;

3.  pakartoja, kad pagal SESV teisėkūros institucijos yra Parlamentas ir Taryba, o Europos Vadovų Tarybai joje nenumatytas joks teisėkūros vaidmuo; reikalauja, kad būsimos BŽŪP politikos turinys būtų nustatytas taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

4.  primena savo poziciją, išdėstytą 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“[26] ir 2011 m. birželio 23 d. rezoliucijoje „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“[27], kad BŽŪP biudžetas kitą DFP laikotarpį turėtų būti bent jau ne mažesnis (turint omenyje realią vertę) negu dabartiniu daugiamečiu laikotarpiu;

5.  su susirūpinimu pažymi, kad pagal Komisijos pasiūlymą dėl būsimos DFP, kuriame 2 išlaidų kategorijai skiriama ne didesnė negu 382 927 mln. EUR[28] suma, iš kurios tiesioginėms išmokoms ir su rinka susijusioms išlaidoms numatyta ne didesnė negu 281 825 mln. EUR suma, išlaidos pagal šią išlaidų kategoriją mažėja 37 755 mln. EUR realiąja išraiška;

6.  mano, kad šio sumažėjimo negalima atsverti pagal kitas išlaidų kategorijas numatytomis išlaidomis (pagalba maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims, moksliniai tyrimai žemės ūkio srityje, maisto saugos rezervas ir kt.) ar lankstumo priemonėmis nenumatytų išlaidų atveju (žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas ir kt.), nes tai biudžeto rezervai, kuriuose nėra įsipareigojimų asignavimų;

7.  mano, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) neturėtų būti įskaičiuojamas į BŽŪP biudžetą, nes jo įtraukimas būtų klaidinantis: pirma, neaišku, ar įvairių valstybių narių ūkininkai apskritai galės pasinaudoti šio fondo lėšomis ir kaip tai darys; antra, daro prielaidą, kad įskaičiavus EGF į BŽŪP biudžetą dėl tarptautinių prekybos susitarimų ir toliau bankrutuos tūkstančiai ūkininkų; be to, mano, kad, dėl žemės ūkio vaidmens aprūpinimo maistu ir ypač žmogaus teisės į maistą srityje, juo neturėtų būti naudojamasi kaip derybų dėl tarptautinių prekybos sandorių svertu;

8.  pažymi svarbų vaidmenį, tenkantį BŽŪP antrajam ramsčiui, smarkiai prisidedančiam investuojant ir kuriant darbo vietas kaimo vietovėse ir didinant žemės ūkio sektoriaus efektyvumą bei konkurencingumą; mano, kad suderinant su ankstesnių BŽŪP reformų laimėjimais derėtų stiprinti BŽŪP antrąjį ramstį, dėl to gerokai padidėtų šios politikos veiksmingumas ir efektyvumas, ypač susidūrus su naujais sunkumais, paminėtais, be kita ko, strategijoje „Europa 2020“;

9   taigi ragina Tarybą padidinti 2 išlaidų kategorijos išlaidas iki 420 682 mln. EUR, o iš tos sumos skiriamas išlaidas tiesioginėms išmokoms ir su rinka susijusioms išlaidoms – iki 336 685 mln. EUR, kaip Parlamentas prašė ankstesnėse savo rezoliucijose, nes realiąja išraiška tai nereikštų išlaidų didinimo;

10. pabrėžia, kad žemės ūkio politika yra vienintelė Sąjungos politika, kuriai Komisijos pasiūlyme dėl būsimos DFP numatytas toks didelis išlaidų sumažinimas; todėl primygtinai teigia, kad, jeigu būtų numatytas bendras ES biudžeto išlaidų mažinimas, BŽŪP išlaidos jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti toliau mažinamos;

11. pabrėžia, kad perėjimas prie regioninio modelio ir BŽŪP ekologiškumo didinimas tolesniu daugiamečio planavimo laikotarpiu turės sunkių padarinių ūkininkams, todėl papildomai sumažinus bendrą BŽŪP biudžetą būtų dar labiau apsunkinta pavienių ūkininkų padėtis;

12. pabrėžia, kad svarbu suteikti šiek tiek lankstumo valstybėms narėms lėšas perkelti iš vieno BŽŪP ramsčio į kitą, atsižvelgiant į perkeliant lėšas iš pirmojo ramsčio į antrąjį taikomus bendro finansavimo reikalavimus, kad jos konkrečioms jų sąlygoms ir strategijoms labiausiai tinkančiu būdu galėtų spręsti jų kaimo regionams kylančius uždavinius, nepažeidžiant vykdomų BŽŪP reformos teisėkūros procedūrų, ypač būsimo reglamento dėl tiesioginių išmokų nuostatų dėl lėšų pervedimų iš vieno fondo į kitą;

13. mano, kad Pagalbos labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programa turėtų būti įgyvendinama ir po 2013 m.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

20.9.2012

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012) 0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: João Ferreira

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendras vertinimas

A. pabrėžia, kad siūlomos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) apimtis labai maža – programa net tam tikru mastu sumažinta, palyginti su dabartine 2007–2013 m. DFP; mano, kad krizė negali būti dingstis mažinti Sąjungos biudžetą, priešingai – dar labiau būtina turėti stabilų, labai padidintą biudžetą, kuris leistų pasiekti Europos Sąjungos politinius tikslus, būtent susijusius su parama augimui, užimtumu ir ekonominės ir socialinės sanglaudos principo taikymu įgyvendinant strategiją „ES 2020“; taigi, tvirtina, kad Taryba, atsižvelgdama į tai, turėtų iš dalies pakeisti Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl 2014–2020 m. DFP;

Su žuvininkystės sektoriumi susiję bendri klausimai

B.  primena, kad žuvininkystės ištekliai yra viešasis turtas, būtinas siekiant aprūpinti pasaulį maistu; pažymi, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektorius bei susijusi veikla dažnai yra pagrindinis pajamų ir tvarių darbo vietų šaltinis pakrantės, salų ir atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad vykdant pertvarkytą bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) turi būti siekiama socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos tikslų, įgyvendinamų tinkamai saugant ir valdant žuvininkystės išteklius, kovojant su ekonominiu ir socialiniu nuosmukiu, darančiu poveikį daugeliui pakrantės bendruomenių, skatinant užimtumą, gerinant vietos gyventojų gyvenimo sąlygas ir ypatingą dėmesį skiriant nedidelio masto žvejybos sektoriui, o tam po 2013 m. reikės pakankamų finansinių išteklių; pripažįsta, kad veiksmus būtina geriau derinti su sanglaudos politika;

C. pažymi, kad Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pateiktame pasiūlyme dėl 2014–2020 m. DFP numatoma skirti bendrą 6 685 mlrd. EUR orientacinę dotaciją žuvininkystei ir jūrų reikalams palyginamosiomis 2011 m. kainomis (EJRŽF, įskaitant rinkos priemones, žuvininkystės sektoriaus partnerystei ir regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms) – tai vidutiniškai per metus sudaro 955 mln. EUR laikotarpiu, kuriam taikoma 2014–2020 m. DFP. Ši suma mažesnė, negu numatyta 2013 m., kurie yra paskutiniai dabartinės DFP įgyvendinimo metai (984 mln. EUR); su nerimu pabrėžia, kad kiekvieniems metams, kuriems taikoma 2014–2020 m. DFP, visos numatytos sumos mažesnės, negu pagal dabartinę DFP 2013 m. numatyta suma; primena, kad Parlamentas savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje[29] „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ pageidavo būsimai DFP skirtus išteklius padidinti mažiausiai 5 proc. lyginant su 2013 m. lygmeniu;

D. atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikriems Komisijos pasiūlytiems tikslams reikia didesnių finansinių lėšų ir, jeigu jų nebus, tikslus įgyvendinti gali būti sunku; primena, kad Komisijos tikslai visų pirma tokie: panaikinti su inovacijomis susijusius skirtumus tarp žuvininkystės ir kitų ekonomikos sektorių, skatinti kurti žuvininkystės sektorių, kurio poveikis aplinkai nedidelis, uždraudžiant išmesti į jūrą nepageidaujamas žuvis ir mažinant poveikį jūrų ekosistemoms, užtikrinti nuo pakrantės žvejybos priklausomų bendruomenių gyvybingumą ir skatinti veiklos įvairinimą;

E.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektoriui, kaip ir žemės ūkio sektoriui, dėl krizių gali būti padaryta didelė žala; todėl rekomenduoja remiantis žemės ūkio sektoriui numatytomis priemonėmis sukurti konkrečias paramos priemones, taikomas ekstremalių situacijų atveju, pavyzdžiui, įvykus gaivalinėms nelaimėms, priverstinai nutraukus tam tikrą veiklą dėl išteklių atkūrimo planų ar staiga apribojus galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais;

F.  dar kartą nurodo, kad dėl žuvininkystės veiklos nereguliarumo, susijusio su įvairiais veiksniais, visų pirma akivaizdžiomis gamtinėmis kliūtimis, turi būti išlaikytas šiam sektoriui skiriamas tinkamas viešasis nacionalinis ir Bendrijos finansavimas;

Klausimai, susiję su struktūriniais fondais, visų pirma Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF)

G. mano, kad būsimojoje Bendroje strateginėje programoje, taikytinoje pasidalijamojo valdymo lėšoms, visų pirma būsimam Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), turės būti atsižvelgta į šių finansavimo priemonių tikslų įvairovę; primena, kad EJRŽF yra sektoriaus paramos fondas, kurio lėšų paskirstymas neturėtų jokiu būdu priklausyti nuo geografinės zonos, kurioje veikia gavėjas, ekonominio statuso;

H. atmeta galimybę nustatyti ir (arba) griežtinti makroekonominių sąlygų taisykles, taikomas ES lėšų naudojimui; mano, kad daugiausia finansinių sunkumų patiriančios šalys, kurių ekonomika silpniausia, negali būti baudžiamos du kartus, nes jų galimybės gauti pagrindinių lėšų ekonomikai atgaivinti ir vystymuisi užtikrinti ribotos, todėl kiltų abejonių dėl sanglaudos principo;

I.   pabrėžia EJRŽF svarbą 2014–2020 m. laikotarpiu, kadangi šis fondas bus pagrindinė būsimos BŽP finansavimo priemonė; pažymi, kad naujiems tikslams, politikai ir prioritetams, kurie turės įtakos jūrų aplinkai, turės būti skirta atitinkamų finansinių lėšų; prieštarauja tam, kad nauji tikslai, politika ir prioritetai, pavyzdžiui, integruota jūrų politika, būtų finansuojami mažinant būtiną žuvininkystės politikos finansavimą;

J.   pritaria tam, kad būtų supaprastintos galimybės naudotis pasidalijamojo valdymo lėšomis, visų pirma EJRŽF, siekiant palengvinti naudos gavėjų bei kompetentingų nacionalinių institucijų užduotis ir skatinti visiškai panaudoti turimas lėšas; mano, kad pirmenybę reikia teikti projektams, kuriuose pateikiami integruoti sprendimai ir kurie teiktų kuo daugiau naudos visoms pakrantės bendruomenėms, o ne projektams, naudingiems tik nedaugeliui veiklos vykdytojų;

K. pareiškia susirūpinimą dėl to, kad gali būti panaikintos galiojančios viešosios žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų reguliavimo priemonės; reikalauja stiprinti bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (BRO) indėlį, siekiant užtikrinti didesnį našumą sektoriuje ir rinkų stabilumą, gerinti prekybą žuvininkystės produktais ir didinti jos pridėtinę vertę, taigi šiuo tikslu BRO reikia skirti būtinų finansinių lėšų;

L.  rekomenduoja suderinti dabartines priemones, ypač finansines, siekiant spręsti konkrečias nedidelio masto žvejybos ir nuo jos labiausiai priklausomų pakrantės bendruomenių problemas; pabrėžia, kad žuvininkystės srityje atliekami moksliniai tyrimai yra svarbiausia gero sektoriaus valdymo priemonė, būtina norint turėti informacijos apie veiksnius, darančius įtaką žuvininkystės išteklių pokyčiams, įvertinti šių išteklių kiekį ir tobulinti modelius, kurie leistų numatyti jų pokyčius, taip pat norint tobulinti žvejybos įrankius bei laivus, gerinti darbo sąlygas ir didinti žvejų saugumą; todėl pritaria tam, kad būtų didinamas finansavimas žuvininkystės moksliniams tyrimams aplinkos, socialinėje ir ekonomikos srityse;

N. mano, kad būtina gerinti biologinių duomenų rinkimą, tvarkymą ir galimybes jais naudotis, užtikrinant, kad politika ir valdymas iš tikrųjų būtų pagrįsti žiniomis; taigi mano, kad būtina didinti Sąjungos paramą šioje srityje, šiuo metu leidžiamą didžiausią 50 proc. bendro finansavimo normą padidinant bent iki 75 proc. normos;

O. mano, kad išteklių atsikūrimo laikotarpiai yra svarbi žuvininkystės išteklių saugojimo priemonė, kurios veiksmingumas patvirtintas, ir pagrindinė tam tikrų rūšių žvejybos tvaraus valdymo priemonė; pripažįsta, kad nustatant biologinės ramybės laikotarpius tam tikrais svarbiais kai kurių žuvų rūšių gyvavimo ciklo etapais, suteikiama galimybė išteklius vystyti taip, kad praėjus šiems laikotarpiams žvejybos veiklą būtų galima tęsti; atsižvelgdamas į tai, reikalauja, kad būtų numatyta galimybė veiklos nevykdymo laikotarpiais žvejams mokėti finansinę kompensaciją;

P.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį akvakultūros vystymąsi Europoje, šioje srityje turi būti vykdoma daugiau mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos – tai leistų visiškai panaudoti šio sektoriaus potencialą ir kartu įveikti tam tikras šiame sektoriuje pasitaikančias kliūtis, padedant didinti jo tvarumą;

Atokiausi regionai

Q. pabrėžia žuvininkystės sektoriaus svarbą atsižvelgiant į atokiausių regionų socialinę ir ekonominę padėtį, užimtumą ir socialinės bei ekonominės sanglaudos skatinimą, kadangi šių regionų ekonomika priklauso nuo nuolatinių struktūrinių veiksnių ir juose trūksta galimybių įvairinti veiklą; pritaria tam, kad būtų išlaikyta ir padidinta Bendrijos parama atokiausių regionų žuvininkystės sektoriui, visų pirma įgyvendinant papildomų išlaidų, dėl atokios padėties patirtų prekiaujant tam tikrais kai kurių atokiausių regionų žuvininkystės produktais, kompensavimo programą (POSEI žuvininkystės programa); atsižvelgdamas į tai, mano, kad šios programos galiojimo laikas neturėtų būti apribotas, nes atokumas yra nuolatinis veiksnys; apgailestauja dėl to, kad labai sumažintas bendras finansavimas, šiems regionams numatytas pasiūlyme dėl 2014–2020 m. DFP, nors Europos Sąjungos pripažintų atokiausių regionų skaičius ateinančiais metais gali išaugti, ir reikalauja šias lėšas labai padidinti;

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo projektas

R.  ragina tarpinstituciniame susitarime numatyti visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą derybų dėl tarptautinių žuvininkystės susitarimų cikle; primygtinai ragina užtikrinti, kad, atsižvelgiant į Europos Parlamento įgaliojimus žuvininkystės susitarimų srityje, Parlamento atstovai galėtų lygiomis teisėmis su valstybių narių atstovais kaip stebėtojai dalyvauti visuose derybų etapuose;

Klausimai, susiję su bendros žuvininkystės politikos išorės aspektu

S.  yra susirūpinęs dėl žuvininkystės srityje sudarytų partnerystės susitarimų neveiksmingumo teikiant sektorinę paramą trečiosioms šalims; pabrėžia, kad pagal Komisijos sprendimus sektorinei paramai skiriamos lėšos, atsižvelgiant į absoliučiąją vertę, per mažos, kad būtų pasiekta tam tikrų rezultatų; taigi mano, kad reikia imtis priemonių padėčiai pakeisti didinant sektorinės paramos veiksmingumą ir skatinant geriau įsisavinti šias lėšas trečiosiose šalyse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

24.9.2012

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011) 0398, COM(2012) 0388),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2011) 0403),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 0500),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ ( 2010/2211(INI) )[30],

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“ (COM(2011) 0788),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (COM(2011) 0785),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (COM(2011) 0884),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2012 m. kovo 28 d. nuomonę dėl pasiūlymo parengti Tarybos reglamentą, kuriuo būtų nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinę deklaraciją „Europos komunikacinė partnerystė“[31],

–   atsižvelgdamas į strategijos dokumentą „Apie Europą Europai Europos lūpomis“[32]

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės ( 2007/2211(INI) )[33],

A. kadangi švietimo, mokymo ir jaunimo reikalai yra svarbiausi strategijos „Europa 2020“ ir jos tikslų sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų dalį ir pasiekti, kad jų būtų mažiau nei 10 proc., taip pat padidinti jaunimo, turinčio aukštojo mokslo baigimo diplomą arba mokslinį laipsnį, dalį bent iki 40 proc., elementai;

B.  kadangi besimokančiųjų judumas švietimo, mokymo ir jaunimo politikos srityse padeda asmenims tobulėti ir įgyti įgūdžių, kurie būtini ES darbo rinkoje; kadangi jis taip pat padeda sukurti ir išsaugoti darbo vietas ir mažinti skurdą, taip pat turi tiesioginį poveikį Europos ekonomikos atsigavimo per trumpą laiką ir jos ekonomikos ilgalaikio augimo ir produktyvumo požiūriais;

C. kadangi besimokančiųjų mainai, kuriuos palengvina besimokančiųjų judumas švietimo, mokymo ir jaunimo politikos srityse, padeda užtikrinti aktyvų piliečių dalyvavimą Europos integracijos ir sanglaudos procese;

D. kadangi Europos ministrai, atsakingi už aukštąjį išsilavinimą, 2009 m. nustatė tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad bent 20 proc. absolventų, įgijusių išsilavinimą Europoje aukštojo mokslo erdvėje, tam tikrą laikotarpį būtų studijavę ar stažavęsi užsienyje;

E.  kadangi Europos kultūros ir kūrybos sektoriai labai prisideda prie kultūrinės ir lingvistinės įvairovės plėtros, prie darbo vietų kūrimo bei išsaugojimo ir, apskritai, prie Europos ekonominės ir socialinės gerovės, taigi daro teigiamą šalutinį poveikį kitiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, turizmo ir skaitmeninių technologijų;

F.  kadangi verslas kultūros ir kūrybiniame sektoriuose atlieka labai svarbų vaidmenį diegiant naujoves, susijusias su mokslo, technologijų ir teritoriniu vystymusi, ir todėl padeda Europai siekti savo augimo tikslų;

G. kadangi audiovizualinis sektorius ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriais itin svarbus kuriant labai aukštos kvalifikacijos reikalaujančias ateities poreikiams pritaikytas darbo vietas, taip pat siekiant toliau apsaugoti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą ir laisvę;

H. kadangi pagal 2005 m. spalio 20 d. priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos yra ekonominio ir kultūrinio pobūdžio, nes jos perteikia identitetą, vertybes ir reikšmę, ir todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę;

I.   kadangi Europos kultūra yra labai įvairi bei solidi ir turėtų būti labiau integruota į Europos diplomatines pastangas;

J.   kadangi prieinamas ir kokybiškas išsilavinimas ir kultūra yra pagrindinės priemonės toliau siekiant Europos pilietiškumo ir sprendžiant visoje Europoje paplitusio politinio ekstremizmo klausimą;

K. kadangi Europos Sąjungai svarbiausia skatinti piliečių dalyvavimą ir todėl būtina numatyti atskirą pilietybės programą;

L.  kadangi ES komunikacijos strategija labai svarbi siekiant kurti geresnius Sąjungos ir jos piliečių ryšius; kadangi socialinė žiniasklaida ir internetas, kuriais Europos piliečiai vis daugiau naudojasi, suteikia galimybę interaktyviu ir bendradarbiavimą užtikrinančiu būdu susisiekti su politikais ir politikos formuotojais;

M. kadangi mėgėjų sportas itin svarbus skatinant sveikatos stiprinamąją fizinę veiklą ir socialinę įtrauktį;

Rekomendacijos

Esamos programos

i)   primena, kad esamos ES švietimo, jaunimo, žiniasklaidos ir kultūros programos artimos piliečiams, jų įgyvendinimo lygis labai aukštas, jos pasižymi dideliu sverto ir šalutiniu poveikiais, įskaitant svarbius ekonominius rezultatus, ir sukuria aiškią ir akivaizdžią Europos pridėtinę vertę dėl judumo skatinimo, išteklių sutelkimo ir tvirtesnio įvairių sektorių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo;

ii)  atkreipia dėmesį, kad šios programos taip pat atlieka svarbų vaidmenį kreipiant nacionalines politikas kryptimi, dėl kurios sutarta Bendrijos ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

iii) pastebi, kad esama Mokymosi visą gyvenimą programa labai prisideda prie Europos piliečių individualaus vystymosi, nes ją vykdant judumo priemonės organizuojamos ES lygmeniu, taip maksimaliai padidinant teigiamą sąveiką; primena, kad ši programa taip pat labai svarbi koordinuojant ir modernizuojant nacionalinę švietimo ir mokymo politiką ir atitinkamas institucijas valstybėse narėse;

iv)  primena, kad visame pasaulyje yra vis daugiau sėkmingai veikiančių nuotolinio mokymo iniciatyvų; ragina įrašyti į programą investicijas į nuotolinio mokymo iniciatyvas ir e. įgūdžių ugdymą;

v)  pabrėžia, kad programa „Veiklus jaunimas“ stiprina atnaujintą ES jaunimo strategiją (2010–2018 m.) ir prisideda prie galimybių jaunimui dalyvauti visais lygmenimis užtikrinimo, nes pagal šią programą skatinama socialinė įtrauktis vykdant neformalų ir neinstitucinį mokymą ir veiksmus, pritaikytus savanoriškos veiklos sektoriui, taip pat remiamas jaunimo politikos ES ir nacionaliniu lygmenimis vystymas;

vi)  primena, kad programos MEDIA ir „MEDIA Mundus“ prisideda prie Europos kino ir audiovizualinės kūrybos sektorių rėmimo bei stiprinimo ir prie ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo, taip pat prie Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumo didinimo; pabrėžia, kad šios programos kuria didelę Europos pridėtinę vertę, nes remia Europos audiovizualinių kūrinių platinimą, taip pat didina jų apyvartą ir jų auditoriją ES ir už jos ribų;

vii) pažymi, kad programa MEDIA siekiama išsaugoti ir didinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, taip pat jos kinematografinį ir audiovizualinį paveldą užtikrinant pastarojo prieinamumą visuomenei;

viii) primena, kad programa „Kultūra 2007“ turi didelį šalutinį ekonominį ir yra unikali remiant bendradarbiavimą kultūros srityje bei puoselėjant Europos kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

ix)  pabrėžia, kad bendradarbiavimas kultūros ir švietimo srityse vykdant ES diplomatinę veiklą taip pat turės didelį ekonominį poveikį ir kitų teigiamų šalutinių poveikių;

x)  primena, kad pagal esamą programą „Europa piliečiams“ vykdant projektus įtraukiama daugiau kaip milijonas piliečių per metus ir labai prisidedama prie aktyvios pilietybės ir savanoriško darbo, taip pat prie visuomenės informuotumo apie Europos vertybes, pavyzdžiui, solidarumą, nediskriminavimą ir kultūrinę įvairovę, didinimo; pažymi, kad siūloma naujoji programa, suartindama Sąjungą ir jos piliečius ir sukeldama tarpvalstybines diskusijas, duoda papildomos naudos;

Komisijos pasiūlymas dėl programos „Erasmus visiems“

xi)  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme esama Mokymosi visą gyvenimą programa sujungiama su programa „Veiklus jaunimas“ ir įrašytas naujas skyrius, skirtas sportui, atsižvelgiant į Sąjungos naujus įsipareigojimus šioje srityje; mano, kad siūlomas 17 299 mln. EUR finansinis paketas yra minimali suma, atsižvelgiant į naujosios programos užmojus ir mastą; taip pat pabrėžia, kad visiems susijusiems sektoriams, ypač sportui, numatytos labai ribotos sumos negalima mažinti nepakenkiant šių sektorių politikos efektyvumui;

xii) atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlymas neapima visų pagal dabartines programas numatytų naudos gavėjų ir veiksmų: pvz., nuo šiol nebeliktų atskirų biudžeto asignavimų, skirtų suaugusiųjų judumui; taip pat aukštojo mokslo klausimu pažymi, kad reikia labai kruopščiai patikrinti Komisija planą į programos „Erasmus visiems” aprėptį neįtraukti „Erasmus Mundus“ daktarinių studijų studentų ir jų judumui remti skirtą finansavimą nukreipti programai „Horizontas 2020“, kadangi šis planas galėtų susilpninti mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo ryšį (kurio būtinybė nuolat iš naujo patvirtinama Bolonijos proceso metu) ir kiltų grėsmė strategijų, kurioms per pastaruosius trejus metus vykdant dabartinę programą „Erasmus Mundus“ buvo sudarytos sąlygos, kūrimui ir taip pat galėtų likti neatsižvelgta į „Erasmus Mundus“ daktarinių studijų švietimo aspektą, taigi šių studijų srityje galėtų būti apsiribota taikomaisiais moksliniais tyrimais;

xiii) primygtinai siūlo, kad minimalūs asignavimai kiekvienam švietimo sektoriui, pvz., mokykliniam ugdymui, profesiniam rengimui ir mokymui, aukštajam mokslui ir suaugusiųjų mokymui, taip pat jaunimui, kaip apibūdinta pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, būtų įtraukti į teisinį pagrindą, kad jie taptų teisiškai privalomi ir kad biudžeto valdymo institucija juos patvirtintų savo sprendimu; susirūpinęs, kad siūlomi minimalūs asignavimai siekia tik 56 proc. viso biudžeto; pabrėžia, kad reikia daugiau lėšų siekiant užtikrinti patikimą įvairių sektorių finansavimą; taip pat rekomenduoja numatyti asignavimų, kuriuos pagal Komisijos įvertinimo ataskaitą skyrė Parlamentas, laikotarpio vidurio peržiūrą;

xiv) atkreipia dėmesį į nerimą keliantį dabartinį jaunimo nedarbo lygį ir susirūpinęs pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme jaunimo politika nepakankamai matoma; pabrėžia, kad jaunimui skirtai veiklai reikia sukurti atskirą skyrių ir atskirą biudžeto išlaidų eilutę;

xv) atkreipia dėmesį t tai, kad į pasiūlymą įtraukta „Erasmus visiems“ programa siekiant finansuoti judumą magistro studijų lygmeniu; pabrėžia, kad ji neturėtų pakeisti jau naudojamų stipendijų sistemų, taip pat pabrėžia, kad svarbu nustatyti pajamų grupių ribas siekiant, kad šios sistemos būtų socialiai tausios, ypač krizės metu;

xvi) atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tvirtai įsipareigoti siekti socialinės įtraukties užtikrinant vienodas galimybes naudotis mokymosi judumu visais švietimo ir mokymo lygmenimis; todėl pažymi, kad svarbu užtikrinti sąlygas pasinaudoti galimybėmis, pritaikytomis kiekvienam konkrečiam asmeniui, ypač studentams, turintiems mažesnes pajamas;

xvii) pažymi, kad „Europos jaunimo garantija“, atitinkamai ją parėmus, galėtų duoti reikiamų ekonominių rezultatų po 2014 m.;

xviii) pažymi, kad vykdant ES sporto programą galima panaudoti patirtį, įgytą vykdant parengiamuosius veiksmus, skirtus ES dimensijai sporte plėtoti, kaip numatyta Lisabonos sutarties 165 straipsnyje, ypač socialinės įtraukties požiūriu;

Komisijos pasiūlymas dėl programos „Kūrybiška Europa“

xix) atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą sujungti dabartines programas MEDIA, „MEDIA Mundus“ ir „Kultūra 2007“; vis dėlto pabrėžia, kad šių programų sujungimas galėtų pabloginti rezultatus, kurie šiuo metu pasiekiami atitinkamose srityse; pabrėžia, kad dėl skaidrumo ir matomumo būtina sukurti atskirus biudžeto asignavimus ir atskiras biudžeto eilutes MEDIA, „Kultūra“ ir tarpsektorinei paprogramei;

xx) pažymi, kad Komisija numatė 1 801 mln. EUR biudžetą; mano, kad ši suma yra pati mažiausia siekiant užtikrinti visapusišką siūlomos naujos daugiametės programos veikimą; vis dėlto pabrėžia, kad programoms „Kultūra“ ir MEDIA numatytų labai ribotų išteklių negalima daugiau mažinti nepakenkiant programų efektyvumui;

xxi) pabrėžia, kad orientaciniai asignavimai paprogramėms MEDIA, „Kultūra“ ir tarpsektorinei paprogramei nenurodyti pasiūlymo teisiniame pagrinde, tik minimi aiškinamojoje dalyje; pabrėžia, kad aiškų lėšų paskirstymą pagal paprogrames būtina įtraukti į teisinį pagrindą, kad jis taptų teisiškai privalomas ir kad biudžeto valdymo institucija jį patvirtintų savo sprendimu;

xxii) pabrėžia, kad dėl dabartinio investicijų, numatytų kultūros sektoriuje daugeliui ES programų vykdyti, trūkumo ar nedidelės jų apimties, būtina vengti kultūros sektoriaus inovacijų skatinimo potencialo išeikvojimo, kad nebūtų prarasta galimybė skatinti išmanų, tvarų ir įtraukų augimą;

xxiii) tvirtina, kad veiksmais, įgyvendinamais pagal programą „Kūrybinga Europa“, reikėtų siekti tikslų ir rezultatų, kurie numatomi atsižvelgiant ne tik į ekonominius veiksnius, bet taip pat ir į socialinius ir kultūrinius aspektus, turint mintyje dvejopą šio sektoriaus pobūdį;

xxiv) palankiai vertina idėją parengti finansinę priemonę, skirtą kultūros ir kūrybinio sektorių veikėjų sunkumams, kurių jie patiria kreipdamiesi dėl paskolų, spręsti, ir rekomenduoja finansų srities tarpininkams numatytas garantijas teikti taikant šią priemonę, atsižvelgiant į iš anksto parengtus, subalansuotus portfelius, bei užtikrinti vienodą prieigą visoms valstybėms narėms ir įvairiems operatoriams, ir siekiantiems pelno, ir nesiekiantiems, taip pat užtikrinti skaidrų ir prižiūrimą valdymą;

Komisijos pasiūlymai dėl programos „Europa piliečiams“

xxv) pažymi, kad programos įgyvendinimui siūlomas finansinis paketas siekia 229 mln. EUR, taigi padidėjimas iš tiesų labai nedidelis, palyginti su dabartinės programos biudžetu; pabrėžia, kad ši suma yra pati mažiausia siekiant užtikrinti visapusišką siūlomos programos veikimą;

xxvi) susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad orientaciniai asignavimai kiekvienai paprogramei pasiūlyme ar jo prieduose nenustatyti; pabrėžia, kad šiuos asignavimus reikia įtraukti į teisinį pagrindą, kad biudžeto valdymo institucija juos patvirtintų savo sprendimu;

xxvii)   pabrėžia, kad visoms dalyvaujančioms grupėms turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos naudotis finansiniu paketu, skirtu naujai programai įgyvendinti;

xxviii)   primygtinai reikalauja pirmenybę biudžete teikti lengvai prieinamiems ir mažos apimties projektams, vykdomiems kiek įmanoma piliečiams artimesniu lygmeniu;

xxix)    primygtinai reikalauja, kad Komisijos pasiūlymas dėl programos „Europa piliečiams“ būtų priimtas taikant bendro sprendimo procedūrą;

Bendros pastabos

xxx) pabrėžia daugiamečių išlaidų lankstumo svarbą ir pastebi, kad smulkių išlaidų kategorijų, pvz., dabartinės 3b išlaidų kategorijos, buvimas trukdo perskirstyti lėšas tarp programų; ragina kitoje DFP atsisakyti smulkių kategorijų ir pakategorių;

xxxi) primena, kad 2007–2013 m. investicijos iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo turėtų siekti daugiau nei 72 mlrd. EUR švietimui ir mokymui ir 60 mlrd. EUR moksliniams tyrimams ir inovacijoms; mano, kad yra galimybė finansuoti kultūrines priemones pagal daugelį Sąjungos programų, kaip antai struktūriniai fondai arba išorės veiksmų priemonės; taigi pabrėžia, kad svarbi kuo didesnė įvairių biudžeto dalių, ypač struktūrinės politikos ir švietimo, mokymo, jaunimo bei kultūros politikos, teigiama sąveika ir daugiklio poveikis;

xxxii)   ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad suaugusiųjų mokymosi judumas (įskaitant darbininkus ir besimokančius suaugusiuosius) galėtų būti finansuojamas naudojant struktūrinių fondų lėšas ir kad toks finansavimas būtų lengviau prieinamas;

xxxiii)   rekomenduoja kitame DFP pasiūlyme piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams numatyti geresnes sąlygas pasinaudoti galimybėmis; todėl mano, kad svarbu supaprastinti su ES programomis susijusias administracinę ir finansinę prievoles;

xxxiv)   mano, kad siekiant tikslų, numatytų kitoje DFP, NVO yra svarbios dalyvės, ir labai rekomenduoja pripažinti jų, kaip pagrindinių veikėjų vykdant Europos pilietinį dialogą, vaidmenį ir užtikrinti joms atitinkamą administracinę ir finansinę paramą, ypač krizės metu;

xxxv)   pabrėžia Europos kaimynystės priemonės svarbą skatinant judumą ir remiant pilietinę visuomenę EKP šalyse; šiomis aplinkybėmis primena, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą skirstant lėšas EKP pietinėms ir rytinėms šalims;

xxxvi)   primena, kad Europos piliečiai vis daugiau, kaip žinių ir kultūrinės informacijos šaltinius, taip pat kaip galimybę interaktyviu ir bendradarbiavimą užtikrinančiu būdu susisiekti su politikais ir politikos formuotojais, naudoja socialinę žiniasklaidą ir internetą; ragina ES institucijas naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis internetinėmis priemonėmis ir aktyviau bendrauti su piliečiais, pvz., naudojantis tokiomis programomis kaip „Bendra Europa“; ragina ES institucijas užtikrinti, kad būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau viešojo sektoriaus informacijos;

xxxvii) labai rekomenduoja suteikti komunikacijai jai skirtą teisinį pagrindą, taip pat didinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus komunikacijos politikos veiksmams siekiant pradėti tinkamesnį dialogą su piliečiais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

18.9.2012

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012) 0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentė: Dagmar Roth-Behrendt

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Teisingumas

1.  mano, kad neabejotiną pirmenybę reikia teikti paprastų, aiškių ir lengvai suprantamų teisės aktų rengimui siekiant užtikrinti aukštą ES teisėkūros skaidrumo lygį ir veiksmingą teisės aktų taikymą; taigi pažymi, jog tolesnį Europos teisingumo erdvės kūrimą būtina remti numatant atitinkamus finansinius išteklius tam, kad piliečiams visoje Europoje būtų užtikrinti ES standartai, būtinas teisingumo lygis, nediskriminacinis elgesys ir visapusiškos galimybės naudotis savo teisėmis;

2.  mano, jog būtina, kad ES, numatydama didelius finansinius asignavimus, finansuotų rinkinį specialių finansinių programų, skirtų Sąjungos teisingumo srities teisės aktams ir politikai remti, pagal kurias daugiausia dėmesio skiriama tarpvalstybiniams klausimams, kuriuos tinkamai išspręsti galima tik imantis koordinuotų veiksmų ES lygmeniu;

3.  pabrėžia, kad padidinus 2014–2020 m. laikotarpiu Teisingumo programai numatytus asignavimus būtų galima geriau užtikrinti visas teises kreiptis į teismus, išsamų teisėjų mokymą ir veiksmingą teismų bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, ir ragina 5 proc. padidinti jai numatytą finansinį paketą;

Administravimas

4.  pritaria Komisijai, kad reikia racionalizuoti administracines išlaidas; vis dėlto pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nelengvus dabartinės ekonomikos krizės keliamus iššūkius, nepaprastai svarbu pasiekti tolesnio lėšų taupymo ir užtikrinimo, kad institucijos galėtų vykdyti savo užduotis ir pareigas atsižvelgdamos į Sutartyse joms numatytas pareigas ir galias, pusiausvyrą;

5.  šiomis aplinkybėmis pažymi, kad 80 proc. sutaupytų lėšų, kurias numatė Komisija, ketinama gauti 5 proc. sumažinus darbuotojų; visiškai nepritaria tam, kad darbuotojų mažinimas visose institucijose, įstaigose ir agentūrose būtų vykdomas taikant vieną matą, nepaisant to, kad jų vaidmenys ir pareigos, numatytos Sutartyse, labai skiriasi; pabrėžia, kad siekiant nesutrikdyti tinkamo institucijų funkcionavimo reikėtų leisti kiekvienai institucijai nuspręsti, kur ir kiek darbuotojų ji gali sumažinti;

6.  primena, kad 2004 m. Europos Sąjungos valstybės tarnyba buvo iš esmės reformuota ir jau buvo sutaupyta 3 mlrd. eurų, o iki 2020 m. iš ES biudžeto bus sutaupyta dar maždaug 5 mlrd. eurų; pažymi, kad ES administracinės išlaidos sudaro tik 5,8 proc. 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos (DFP) biudžeto, kuris sudaro maždaug 1 proc. ES BVP;

7.  pripažįsta tai, kad biudžeto valdymo institucijos turi atsižvelgti į skirtingas kitos DFP laikotarpio ekonomines ir socialines aplinkybes, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu labiau, negu bet kada, ES reikalinga veiksminga valstybinė tarnyba, kurios darbuotojai būtų labai kvalifikuoti ir daugiakalbiai valstybių narių piliečiai, įdarbinti iš kuo įvairesnių geografinių regionų ir tinkamai atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą; pažymi, kad darbuotojai privalo būti nepriklausomi, atitikti aukščiausius profesinius standartus ir norėti išvykti iš savo kilmės šalies; be to, pažymi, kad darbuotojams reikia užtikrinti išteklių tam, kad jie galėtų kiek įmanoma veiksmingiau ir lojaliau atlikti savo pareigas;

8.  griežtai nepritars jokioms priemonėms, kuriomis pažeidžiama pareigūnų teisinė padėtis pagrindinių teisių aspektu, pagrindiniai Sąjungos teisės principai ir socialinio teisingumo principas ir kurios kelia pavojų tinkamam ES administracijos, jai vykdant savo misiją tarnauti piliečiams ir Sąjungai, veikimui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

20.9.2012

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012) 0388 – 2011/0177(AVC) )

Nuomonės referentė: Monika Hohlmeier

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į naują 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ struktūrą; mano, jog punkto „maisto sauga“, Europos maisto saugos tarnybos, Bendrijos augalų veislių tarnybos ir Europos vaistų agentūros įtraukimas į 3 išlaidų kategoriją yra abejotinas ir neatspindi visų išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“ tikslų; siūlo pakeisti pavadinimą pagal 2011 m. birželio 8 d. Parlamento rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai[34] į „Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas“;

2.  mano, kad bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei skirta suma adekvačiai neatspindi šios srities stiprinimo pagal Lisabonos sutartį ir augančių uždavinių ir iššūkių;

3.  pabrėžia, jog norint, kad valstybės narės siektų ne tik savo nacionalinių interesų, būtina užtikrinti veiksmingą lėšų naudojimą ir tinkamą jų valdymą;

4.  pažymi, kad supaprastinus finansavimo struktūras ir suteikus joms lankstumo turi būti palaikomas nuspėjamumas ir patikimumas, taip pat užtikrinta adekvati lėšų dalis kiekvienam konkrečiam tikslui;

5.  pažymi, kad finansuojama veikla turi kurti Europos pridėtinę vertę ir kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp politikos tikslų, kurie numatyti visuose fonduose ir programose;

6.  palankiai vertina tai, kad supaprastinta finansavimo struktūra įsteigus Prieglobsčio ir migracijos fondą ir Vidaus saugumo fondą, taip pat bendrosios programavimo, valdymo, kontrolės ir duomenų teikimo taisyklės, jei tik išlaikoma skirtingų fondų prioritetų pusiausvyra; atkreipia dėmesį į tai, kad supaprastinus priemones vidaus reikalų srityje bus sumažintas teisinių pagrindų ir jų įgyvendinimo taisyklių skaičius ir visos suinteresuotosios šalys galės geriau jas suprasti;

7.  mano, kad tinkamą finansinių išteklių dalį turėtų skirti Prieglobsčio ir migracijos fondas, pirmiausia dabartiniams Pabėgėlių fondo ir Fondo integracijai tikslams paremti; pažymi, kad ypatingas dėmesys skiriamas įsikūrimo ir perkėlimo priemonėms; pažymi, kad finansuojama veikla turi kurti Europos pridėtinę vertę ir kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp politikos tikslų;

8.  pakartoja, kad naujos priemonės, pvz., ES keleivio duomenų įrašų sistema ar pažangiai valdomas sienų dokumentų rinkinys, jau yra suplanuotos; mano, kad Vidaus saugumo fondui turėtų būti skirta pakankamai finansinių išteklių, kad būtų galima įgyvendinti jo tikslus; kartu pabrėžia, kad visi jo veiksmai turi visiškai atitikti Pagrindinių teisių chartiją; ragina skirti finansavimą vystyti apsaugos požiūriu svarbioms sienų kontrolės sistemoms, pagal kurias būtų visapusiškai paisoma migrantų pagrindinių teisių;

9.  pažymi būtinybę naudoti Vidaus saugumo fondo lėšas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei stiprinti ir valstybių narių bendradarbiavimui, susijusiam su vienodos aukštos kokybės išorės sienų kontrolės vystymu, užtikrinti; be to, mano, kad investuojant į infrastruktūrą, įrangą, transporto priemones ir IT sistemas turėtų būti prisidedama prie bendrų saugumo standartų laikymosi ir agentūros FRONTEX koordinuojamų bendrų operacijų veiksmingumo;

10. pabrėžia, kad Teisingumo programa yra tinkamai finansuojama; pažymi, kad reikia užtikrinti tinkamą lėšų, skirtų skirtingiems tikslams, pusiausvyrą;

11. laikosi nuomonės, kad vaikų teisės ir vaikų apsaugos pastangos turėtų būti nurodomos specialiose biudžeto eilutėse, kad būtų galima sekti ir stebėti lėšas ir vertinti, ar jos veiksmingai naudojamos;

12. palankai vertina pasiūlymą dėl Teisių ir pilietybės programos; pabrėžia, kad supaprastinus finansavimo struktūras neturėtų sumažėti finansinių išteklių lygis, palyginti su ištekliais, kurie skirti dabartinėms 2007–2013 m. programoms. Todėl apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo sumažinti finansavimą; ragina didinti biudžetą pagrindinėms teisėms skatinti ir saugoti, kovoti su rasizmu, ksenofobija ir visų formų diskriminacija, ypač atsižvelgiant į didėjančią netoleranciją ir socialinius neramumus, kurie kilus dabartinei finansų krizei pastebimi Europoje;

13. apgailestauja dėl statiško požiūrio į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės agentūrų finansavimą, kuris neatspindi užduočių padidėjimo ar nutraukimo;

14. mano, kad biudžetas, ypač FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuro (angl. EASO) ir Europos policijos biuro (Europolas), neatitinka jų gerokai padaugėjusių užduočių; atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai pakeistas FRONTEX įgaliojimas, pradėjo veikti Europos prieglobsčio ir paramos biuras ir įsteigtas Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras prie Europolo.

15. pažymi, kad būtina tinkamai įvertinti esamas priemones ir kad prieš imantis naujų iniciatyvų privaloma atlikti tinkamus poveikio vertinimus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

9.10.2012

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012)0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentas: Rafał Trzaskowski

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Pakeitimas  1

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  2

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

J konstatuojamoji dalis

Pakeitimas  3

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

7 dalis

Pakeitimas  4

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

8 dalis

Pakeitimas  5

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

22 dalis

Pakeitimas  6

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

24 dalis

Pakeitimas                7

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 dalis

Pakeitimas  8

Preliminarus pranešimo projektas

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

62 dalis

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

20.9.2012

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties

(COM(2011) 0398 – COM(2012) 0388 – 2011/0177(APP) )

Nuomonės referentė: Inês Cristina Zuber

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Nurodomosios ir (arba) konstatuojamosios dalys

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

A. kadangi iš Komisijos požiūrio į būsimos DFP aspektus, matyti, kad norima suteikti daugiau lankstumo sprendžiant kylančias problemas, su kuriomis susiduria moterys, bet neskyrus konkrečių lėšų finansavimas galėtų sumažėti, palyginti su dabartine DFP.

B.   kadangi 2010–2015 m. vyrų ir moterų lygybės strategijoje įtvirtinta, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje bus numatyta parama, skirta veiksmams, numatytiems minėtoje strategijoje, įgyvendinti;

C. kadangi dabartinis pasiūlymas dėl 2014–2020 m. DFP neatspindi didėjančių investicijų į lyčių lygybę ir moterų teises, inter alia reikalingų reaguoti į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, svarbos.

Rekomendacijos

i)   pabrėžia, kad lyčių lygybės integravimas ir konkrečių lėšų skyrimas turi būti neatsiejami, todėl horizontalieji tikslai negali pakeisti konkrečių lėšų skirstymo; ragina vadovautis dvejopu požiūriu, kuriuo užtikrinamas veiksmingumas ir nuspėjamumas, ir jį sistemiškai taikyti nustatant visas svarbias finansavimo priemones; pabrėžia, kad kitu programavimo laikotarpiu būtina labiau ir veiksmingiau sujungti į visumą lyčių lygybės politikos sritis ir lyties aspekto integravimo priemones;

ii)  ragina Komisiją ir Tarybą taikyti lyčių lygybei užtikrinti pritaikytus 2014–2020 m. DFP biudžeto sudarymo procesus; pabrėžia, kad į DFP reglamentą turėtų būti įtraukti nurodymai Komisijai taikyti lyčių aspektu grindžiamą biudžeto sudarymo procedūrą ES biudžetiniame procese ir naudojant įvairias finansavimo priemones;

iii)  pažymi, kad DFP turėtų būti pateikiama jos biudžeto prioritetų analizė lyčių aspektu, taip pat visų biudžeto nuostatų, skirtų su lyčių klausimu susijusioms politikos sritims ir programoms, išvardijimas;

iv) pabrėžia, kad reikia padidinti su lyčių lygybe susijusios veiklos finansavimą užimtumo ir augimo, siekiant išspręsti horizontalios ir vertikalios lyčių segregacijos, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo, pensijų išmokų skirtumo ir didėjančio moterų skurdo klausimus, taip pat teisių bei demokratijos aspektais; ragina Komisiją ir Tarybą į Teisių ir pilietybės programą lyčių lygybę įtraukti kaip konkretų tikslą, o šios programos atskirą paantraštę skirti programai „Daphne“;

v)  ragina Komisiją ir Tarybą lyčių lygybės tikslus įtraukti į reglamentus dėl struktūrinių fondų valdymo, taip pat į svarbiausias ES finansavimo programas (sveikatos ir aplinkos, švietimo, jaunimo, ekonomikos ir t. t.), ir užtikrinti, kad joms būtų skirtas finansavimas; ragina strategiškiau taikyti ESF lėšas siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę, prieigą prie darbo rinkos ir reintegraciją, kovą su nedarbu, skurdu, socialine atskirtimi ir su visų formų diskriminacija; ragina Komisiją pasiūlyti iniciatyvias priemones naudojant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai tam, kad kaimo vietovėse būtų remiamas moterų užimtumas;

vi) ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti tolesnį ir nemažėjantį finansavimą Europos lyčių lygybės institutui siekiant Institutui sudaryti galimybes veikti ir užtikrinti valstybėms narėms ir Europos Sąjungos Tarybai pakaitomis pirmininkaujančioms valstybėms statistinius duomenis bei mokslinius tyrimus lyčių lygybės ES klausimu;

vii) pabrėžia, kad kuriose srityse ir kaip skirstyti išlaidas, atsižvelgiant į ypač didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką pažeidžiamiausioms kategorijoms, pvz., pagyvenusioms moterims ir vienišoms motinoms, turėtų būti nurodoma Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje ir penkerių metų po 2015 m. strategijoje, taip pat metinėse lyčių lygybės ataskaitose;

viii) pažymi, kad sukūrus didelio masto finansavimo programas mažesnės NVO, įskaitant ir moterų organizacijas, negalės pasinaudoti ES projektų finansavimu, ir todėl tai trukdytų jų unikaliam indėliui siekiant pagerinti lyčių lygybės srities politikos ir teisės aktų kokybę; ragina be didesnių dotacijų ir toliau teikti mažesnes dotacijas, siekiant užtikrinti, kad mažesnės NVO galėtų naudotis ES finansavimu ateityje;

ix) ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad visi biudžeto asignavimai, paskirti pagal 2014–2020 m. DFP, atitiktų lyčių lygybės principą ir skatintų lyčių aspekto integravimą į visas Sąjungos politikos sritis;

x)  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daug aiškiau nurodyti, kad lyčių lygybė yra tikslas ir ji turi būti susieta su visiems ES išorės veiksmams ir programoms skiriamu finansavimu;

xi)  pabrėžia, kad svarbu numatyti biudžetą lyčių klausimams spręsti, nes tai būtų tinkamo valdymo priemonė, skirta efektyvumui ir teisingumui padidinti, deramai stebėti kaip biudžeto paskirstymas veikia vyrų ir moterų ekonomines ir socialines galimybes ir suteikia lankstumo pertvarkant lyčių lygybę įgyvendinti trukdantį paskirstymą; mano, kad išsamus lyčių klausimų tyrimas ES biudžeto planavimo procese pagerins išteklių tikslingumą taip, kad sustiprėtų lygybė ir socialinė sanglauda.

Pataisos

Pataisa   1

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pataisa   2

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa

12 straipsnio 1 dalis

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI