Plenarinio posėdžio dokumentas
15.10.2012
***I
PRANEŠIMAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija)
( COM(2010)0748 – C7‑0433/2010 – 2010/0383(COD) )
Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Tadeusz Zwiefka
(Išdėstymas nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnis)
PR_COD_1recastingam
Procedūrų sutartiniai ženklai |
* Konsultavimosi procedūra *** Pritarimo procedūra ***I Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas) ***II Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas) ***III Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas) (Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.) |
Teisės akto projekto pakeitimai |
Parlamento padaryti teisės akto projekto pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu. Paryškinimas paprastu kursyvu parodo atitinkamiems skyriams tas teisės akto projekto vietas, kurias siūloma taisyti rengiant galutinį tekstą (pvz., tekste tam tikra kalba paliktas akivaizdžias klaidas ar praleistas vietas). Pasiūlytiems tokio pobūdžio pakeitimams reikalingas atitinkamų skyrių sutikimas.
Su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, susijusio pakeitimo antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis. Perimtos esamo teisės akto nuostatų, kurias Parlamentas nori iš dalies keisti, nors jos nepakeistos teisės akto projekte, dalys žymimos pusjuodžiu šriftu. Išbrauktos tokių nuostatų teksto dalys žymimos laužtiniais skliaustais: […].
|
TURINYS
Psl.
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS 5
AIŠKINAMOJI DALIS 137
PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ 140
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ 143
PROCEDŪRA 147
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija)
( COM(2010)0748 – C7‑0433/2010 – 2010/0383(COD) )
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai ( COM(2010)0748 ) ir į Komisijos atliktą poveikio vertinimą ( SEC(2010)1547 ),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0433/2010),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Nyderlandų Senato ir Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2011 gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo[2],
– atsižvelgdamas į ... d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( A7-0320/2012 ),
A. kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme nepateikiama jokių esminių pakeitimų, išskyrus pakeitimus, kurie šiame pasiūlyme aiškiai nurodomi kaip tokie, ir kadangi kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų kodifikavimą ir minėtus pakeitimus, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus teisės aktus nekeičiant jų esmės;
1. priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;
2. ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[3]*
Komisijos pasiūlymas
---------------------------------------------------------
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. …/2012
... m. ... ... d.
dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo
(Nauja redakcija)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktus,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[5],
kadangi:
(1) 2009 m. balandžio 21 d. Komisija patvirtino ataskaitą[6] dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[7] taikymo. Šioje atskaitoje prieita prie išvados, kad, apskritai, reglamentas veikia patenkinamai, tačiau pageidautina gerinti tam tikrų jo nuostatų taikymą, toliau lengvinti laisvą teismo sprendimų judėjimą ir gerinti galimybes kreiptis į teismą. Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo reikėtų parengti naują to reglamento redakciją▌;
(1a) 2009 m. gruodžio 10–11 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimta nauja daugiametė programa „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“[8].(toliau – programa). Programoje Europos Vadovų Taryba išreiškia nuomonę, kad programos vykdymo laikotarpiu turėtų būti tęsiamas visų tarpinių priemonių (egzekvatūros) panaikinimo procesas. Tuo pat metu panaikinant egzekvatūrą turėtų būti numatomos garantijos;
(2) Sąjunga yra nustačiusi sau tikslą prižiūrėti ir vystyti laisvės, saugumo ir teisingumo sritį, be kita ko, palengvinant galimybes kreiptis į teismą, visų pirma taikant teismo ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose abipusio pripažinimo principą. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga ▌turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai jos yra būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui;
(3) tam tikri skirtumai tarp jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių trukdo patikimai veikti vidaus rinkai. Nuostatos dėl jurisdikcijos kolizinių normų civilinėse ir komercinėse bylose suvienodinimo, siekiant užtikrinti greitą ir paprastą valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, yra labai svarbios;
(4) šios nuostatos priskiriamos teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose sričiai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnyje;
(5) siekiant užtikrinti laisvą civilinėse ir komercinėse bylose priimtų sprendimų plitimą, reikia ir dera numatyti, kad jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą bei vykdymą reguliuojančias taisykles reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Sąjungos teisinis dokumentas;
▌ (perkelta į 27a konstatuojamąją dalį)
(7) 1968 m. rugsėjo 27 d. tuometinės Europos Bendrijų valstybės narės, veikdamos pagal Europos Bendrijų steigimo sutarties 293 straipsnio ketvirtąją įtrauką, priėmė Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo su tolesniais pakeitimais, padarytais konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie minėtos konvencijos (toliau – 1968 m. Briuselio konvencija)[9]. 1988 m. rugsėjo 16 d. tuometinės Europos Bendrijų valstybės narės ir kai kurios ELPA valstybės priėmė Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (toliau – 1988 m. Lugano konvencija)[10], panašią į 1968 m. Briuselio konvenciją. 1988 m. Lugano konvencija 2000 m. vasario 1 d. buvo pradėta taikyti Lenkijai;
(8) 2000 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 44/2001, kuris santykiuose su visomis valstybėmis narėmis, išskyrus Daniją, valstybių narių teritorijose, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pakeitė 1968 m. Briuselio konvenciją. ▌Tarybos sprendimu 2006/325/EB[11] Sąjunga ir Danija sudarė susitarimą, kuriuo užtikrinamas Reglamento Nr. 44/2001 nuostatų taikymas Danijoje. 1988 m. Lugano konvencija buvo pakeista Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[12], kurią 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašė Sąjunga, Danija, Islandija, Norvegija ir Šveicarija (toliau – 2007 m. Lugano konvencija). ▌
(8a) 1968 m. Briuselio konvencija toliau taikoma valstybių narių teritorijoms, kurios patenka į minėtos konvencijos teritorinę taikymo sritį ir kurioms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnį šis reglamentas netaikomas; (buvusi 30 konstatuojamoji dalis)
▌
(10) šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas pagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus aiškiai nustatytas bylas, ypač dėl išlaikymo prievolių, kurios neturėtų būti įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, nes 2008 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje[13] ▌.
(10a) šiame reglamente valstybių narių teismai turėtų apimti kelioms valstybėms narėms bendrus teismus, pavyzdžiui, Beniliukso Teisingumo teismą, kai jie turi jurisdikciją bylose, kurioms taikomas šis reglamentas. Taigi tokių teismų priimti sprendimai turėtų būti pripažįstami ir vykdomi pagal šį reglamentą;
(11) šis reglamentas neturėtų būti taikomas arbitražui ▌. Jokia šio reglamento nuostata neturėtų būti užkertamas kelias valstybių narių teismams, į kuriuos buvo kreiptasi pateikiant ieškinį dėl dalyko, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, nukreipti šalis į arbitražo procesą arba sustabdyti ar nutraukti bylos nagrinėjimą ir nagrinėti, ar arbitražinis susitarimas pagal jų nacionalinę teisę yra niekinis, negaliojantis arba negali būti įvykdytas.
(11a) valstybės narės teismo priimtam sprendimui dėl to, ar arbitražinis susitarimas yra niekinis, negaliojantis arba negali būti įvykdytas, neturėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl pripažinimo ir vykdymo, neatsižvelgiant į tai, ar teismas tokį sprendimą priėmė spręsdamas pagrindinį, ar šalutinį klausimą;
(11b) kita vertus, tuo atveju, kai teismas, naudodamasis jurisdikcija pagal šį reglamentą arba pagal nacionalinę teisę, nustatė, kad arbitražinis susitarimas yra niekinis, negaliojantis, negali būti įvykdytas, tai neturėtų kliudyti pripažinti teismo sprendimą dėl bylos esmės ir, atitinkamu atveju, jį vykdyti pagal šį reglamentą. Tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių teismų kompetencijai spręsti dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo pagal 1958 m. birželio 10 d. Niujorke priimtą Konvenciją dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija), kuri yra viršesnė už šį reglamentą;
(11c) šis reglamentas neturėtų būti taikomas jokiam ieškiniui ar šalutiniam procesui, susijusiam visų pirma su arbitražo teismo formavimu, arbitrų įgaliojimais, arbitražo procedūros eiga ar bet kuriais kitais tokios procedūros aspektais, taip pat jokiam ieškiniui ar teismo sprendimui dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, peržiūros, apskundimo, pripažinimo ar vykdymo;
(11d) bylos, kurioms taikomas šis reglamentas, turi būti susijusios su valstybių narių teritorija. Atitinkamai bendros jurisdikcijos taisyklės iš esmės turėtų būti taikomos tada, kai atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta yra vienoje iš valstybių narių;
(11e) atsakovui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, turėtų būti apskritai taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, taikytinos teismo, į kurį buvo kreiptasi, valstybės narės teritorijoje;
(11f) tačiau siekiant užtikrinti vartotojų ir darbuotojų apsaugą, taip pat valstybės narės teismų jurisdikciją tais atvejais, kai jie turi išimtinę jurisdikciją, ir gerbti šalių autonomiją, kai kurios šio reglamento jurisdikcijos taisyklės turėtų būti taikomos neatsižvelgiant į atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą;
(12) jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl iš esmės turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta atskirai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir išvengti jurisdikcijų kolizijos;
(13) jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. Tai ypač svarbu sprendžiant ginčus, susijusius su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis iš privatumo ir asmeninių teisių, įskaitant šmeižtą, pažeidimų;
(13a) 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo[14] 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų kultūros objektų savininkui pagal šį reglamentą turėtų būti suteikta galimybė pareikšti civilinį ieškinį dėl kultūros objekto susigrąžinimo, remiantis nuosavybės teise, viename iš teismų tos vietos, kurioje yra kultūros objektas kreipimosi į teismą momentu. Toks teismo procesas neturėtų daryti poveikio pagal Direktyvą 93/7/EEB pradėtiems teismo procesams;
(14) kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnesnioji šalis turėtų būti ginama pagal jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrai taikomos taisyklės;
(15) nepažeidžiant šiame reglamente nustatytų išimtinės jurisdikcijos pagrindų, turėtų būti paisoma sutarčių šalių autonomijos, išskyrus draudimo, vartojimo arba darbo sutarčių atvejus, kai laisvė nustatyti teismo jurisdikciją yra ribota;
(15a) tais atvejais, kai iškyla klausimas, ar susitarimas dėl jurisdikcijos, kuriuo pasirenkamas valstybės narės teismas ar teismai, yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal susitarime nurodyto teismo ar teismų valstybės narės teisę. Nuoroda į pasirinkto teismo ar teismų valstybės narės teisę turėtų apimti šios valstybės kolizines normas;
▌
(18) siekiant darnaus teisingumo vykdymo reikia sumažinti vienu metu vykstančių procesų galimybę ir užtikrinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai. Turėtų būti nustatytas aiškus ir efektyvus lis pendens atvejų ir susijusių ieškinių išnagrinėjimo mechanizmas, kuris taip pat padėtų išvengti dėl nacionalinių skirtumų atsirandančių problemų, kai reikia nustatyti momentą, kada byla yra laikytina esančia teismo žinioje. Šiame reglamente minėtas momentas turėtų būti apibrėžtas atskirai;
(19) tačiau, siekiant gerinti susitarimų dėl išimtinės jurisdikcijos veiksmingumą ir išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimosi taktika, būtina numatyti bendro lis pendens mechanizmo išimtį, kad būtų patenkinamai išspręsti ypatingi atvejai, kai teismo procesai gali vykti vienu metu. Tai atvejai, kai siekiant pradėti procesą buvo kreiptasi į teismą, kuris nebuvo nurodytas susitarime dėl išimtinės jurisdikcijos, o vėliau buvo kreiptasi į susitarime nurodytą teismą siekiant pradėti procesą byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tokiu atveju, kai tik buvo kreiptasi į susitarime nurodytą teismą, teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol susitarime nurodytas teismas paskelbs, kad jis neturi jurisdikcijos pagal susitarimą dėl išimtinės jurisdikcijos. Taip siekiama užtikrinti, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms susitarime nurodytam teismui būtų teikiama pirmenybė sprendžiant dėl susitarimo galiojimo ir dėl susitarimo taikymo teismo nagrinėjamam ginčui masto. Susitarime nurodytam teismui turėtų būti suteikta galimybė nagrinėti bylą neatsižvelgiant į tai, ar susitarime nenurodytas teismas jau nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą, ar ne;
(19a) 19 konstatuojamoje dalyje aprašyta taisyklė neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai ginčo šalys sudarė kolizinius susitarimus dėl išimtinės jurisdikcijos arba kai pirmiausia buvo kreiptasi į tokiame susitarime nurodytą teismą. Tokiais atvejais turėtų būti taikoma bendroji šio reglamento lis pendens nuostata.
▌
(21) šiame reglamente turėtų būti numatytas lankstus mechanizmas, kuriuo valstybių narių teismams būtų sudaryta galimybė atsižvelgti į trečiųjų valstybių teismų žinioje esančias bylas, ypač atsižvelgiant į tai, ar trečiojoje valstybėje priimtas teismo sprendimas gali būti pripažintas ir vykdomas toje valstybėje narėje pagal tos valstybės teisę, ir į tinkamą teisingumo vykdymą;
(21a) atsižvelgiant į tinkamą teisingumo vykdymą 21 konstatuojamoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis susijusios valstybės narės teismas turėtų įvertinti visas konkrečios jo nagrinėjamos bylos aplinkybes. Tai galėtų apimti bylos faktų bei šalių ir atitinkamos trečiosios šalies tarpusavio sąsajų įvertinimą, etapą, kurį byla yra pasiekusi trečiojoje šalyje iki to laiko, kai valstybės narės teisme iškeliama byla, ir tai, ar tikėtina, kad trečiosios šalies teismas priims sprendimą per pagrįstą laiką;
(21b) šis įvertinimas taip pat galėtų apimti klausimo dėl to, ar trečiosios šalies teismas turi išimtinę jurisdikciją atitinkamoje byloje tokiomis aplinkybėmis, kuriomis valstybės narės teismas turėtų išimtinę jurisdikciją, nagrinėjimą;
(22) laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, sąvoka ▌turėtų apimti, pavyzdžiui, apsauginio pobūdžio nurodymus, kuriais siekiama gauti informacijos arba užtikrinti įrodymus, ▌kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo[15] 6 ir 7 straipsniuose. Ji neturėtų apimti priemonių, kurios nėra apsauginės, pavyzdžiui, nurodymų apklausti liudytojus.▌ Tai neturėtų daryti poveikio 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose[16] taikymui;
(23) abipusis pasitikėjimas teisingumo vykdymu Sąjungoje pateisina principą, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turėtų būti pripažintas netaikant jokios specialios procedūros. Be to, siekis sumažinti tarptautinio bylinėjimosi laiko sąnaudas ir išlaidas pateisina teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, prieš pradedant jį vykdyti valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, panaikinimą. Todėl ▌vienos valstybės narės teismo sprendimas turėtų būti traktuojamas taip, tarsi jis būtų priimtas valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti ar vykdyti teismo sprendimą; ▌
(23a) siekiant užtikrinti laisvą teismo sprendimų judėjimą, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje net ir tuo atveju, kai teismo sprendimas, priimtas prieš asmenį, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta nėra valstybėje narėje;
(23b) jei teismo sprendime numatyta priemonė arba nurodymas, kurie pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę nėra žinomi, ta priemonė arba nurodymas, įskaitant bet kokią jame nurodytą teisę, kiek tai įmanoma, turėtų būti pritaikomi prie lygiavertį poveikį turinčių ir panašių tikslų siekiančių tos valstybės narės teisėje numatytų priemonių ir nurodymų. Kas ir kaip turėtų atlikti pritaikymą turėtų nuspręsti kiekviena valstybė narė;
(23c) kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo tiesioginis vykdymas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, neskelbiant teismo sprendimo vykdytinu neturėtų kelti grėsmės teisės į gynybą užtikrinimui. Taigi asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, turėtų būti suteikta galimybė prašyti atsisakyti pripažinti ir (arba) vykdyti teismo sprendimą, jei jis mano, kad esama vieno iš nepripažinimo pagrindų. Šie pagrindai turėtų apimti tai, kad asmuo neturėjo galimybės pasirengti gynybai, kai asmeniui neįsitraukiant į procesą buvo priimtas teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio, susijusio su baudžiamuoju procesu. Jie taip pat turėtų apimti pagrindus, kurie galėtų būti taikomi pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, ir trečiosios valstybės susitarimą, sudarytą vadovaujantis 1968 m. Briuselio konvencijos 59 straipsniu;
(23d) šaliai, kuri pateikė skundą dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymo, kiek tai įmanoma, pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės sistemą turėtų būti suteikta galimybė vykstant tam pačiam teismo procesui ne tik taikyti šiame reglamente numatytą atsisakymo pagrindą, bet ir remtis pagal nacionalinę teisę numatytais atsisakymo pagrindais laikantis toje teisėje nustatytų terminų;
(23e) tačiau teismo sprendimą turėtų būti atsisakoma pripažinti tik tuo atveju, jei esama vieno ar daugiau šiame reglamente numatytų atsisakymo pagrindų;
(23f) kol nagrinėjamas skundas dėl teismo sprendimo vykdymo, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismams viso proceso dėl tokio skundo, įskaitant bet kokį apeliacinį skundą, metu turėtų būti suteikta galimybė leisti vykdyti teismo sprendimą, laikantis vykdymo apribojimų arba saugumo užtikrinimo nuostatų;
(23g) siekiant informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, apie kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymą, pagal šį reglamentą nustatyta pažyma, prireikus kartu su teismo sprendimu, turėtų būti įteikta šiam asmeniui per pagrįstą laiką prieš taikant pirmą vykdymo priemonę. Šiame kontekste pirmoji vykdymo priemonė reiškia pirmą vykdymo priemonę po šios pažymos įteikimo;
▌
(25) kai laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, skiria teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, pagal šį reglamentą turėtų būti užtikrinamas laisvas jų judėjimas. Tačiau laikinosios, įskaitant apsaugos, priemonės, kurias toks teismas skyrė, neįteikęs atsakovui šaukimo į teismą, pagal šį reglamentą neturėtų būti pripažįstamos ir vykdomos, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas, kuriame nurodyta tam tikra priemonė, buvo įteiktas atsakovui prieš sprendimo vykdymą. Tai neturėtų kliudyti pripažinti ir vykdyti tokias priemones pagal nacionalinę teisę. Kai laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, skiria valstybės narės teismas, neturintis jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, pagal šį reglamentą tokių priemonių poveikis turėtų būti ribojamas tos valstybės narės teritorija; ▌
(26) turėtų būti užtikrintas 1968 m. Briuselio konvencijos, Reglamento (EB) Nr. 44/2001 ir šio reglamento tęstinumas ir tuo tikslu nustatytos pereinamosios nuostatos. Tęstinumą taip pat turi užtikrinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atliktas 1968 m. Briuselio konvencijos ir ją pakeičiančių reglamentų aiškinimas;
(26a) valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis reiškia, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikio specialioms konvencijoms, kurių šalys yra valstybės narės; (buvusi 32 konstatuojamoji dalis)
(26b) nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal Sutarčių nuostatas, šis reglamentas neturėtų daryti poveikio trečiosios šalies ir valstybės narės dvišalių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie susiję su šiame reglamente reglamentuojamais klausimais, taikymui;
(26c) siekiant užtikrinti, kad pažymos, kurios turi būti naudojamos pagal šį reglamentą pripažįstant ar vykdant teismo sprendimus, autentiškus dokumentus ir teismines taikos sutartis, būtų nuolat atnaujinamos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I ir II priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu; ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
(27) šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą; ▌
(27a) kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(28) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvavo priimant ir taikant Reglamentą (EB) Nr. 44/2001. Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė norinčios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;▌
(29) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir dėl to ji neprivalo jo laikytis arba jis neturi būti jai taikomas; tai nedaro poveikio Danijos galimybei taikyti Reglamento (EB) Nr. 44/2001 pakeitimus remiantis Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, sudaryto 2005 m. spalio 19 d.,[17] 3 straipsniu,
▌
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
1. Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visų pirma šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus („acta iure imperii“).
2. Šis reglamentas netaikomas:
a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos ryšių arba ryšių, kurie pagal tokiems ryšiams taikytiną teisę laikomi lygiaverčiais santuokai;
b) bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms;
c) socialiniam draudimui;
d) arbitražui;▌
e) iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms išlaikymo prievolėms;
f) testamentams ir paveldėjimui, įskaitant dėl mirties kylančias išlaikymo prievoles.
▌
2 straipsnis
Šiame reglamente:
a) teismo sprendimas – bet koks valstybių narių teismo sprendimas, neatsižvelgiant į tai, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant nutartį, įsakymą, nutarimą ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūno sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo.
III skyriuje sąvoka „teismo sprendimas“ apima teismo, kuris pagal šį reglamentą turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, paskirtas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones. Ši sąvoka neapima laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemonę, kuri paskiriama neįteikus atsakovui šaukimo į teismą, išskyrus atvejus, kai tas sprendimas prieš jį vykdant buvo įteiktas atsakovui;
▌
d) teisminė taikos sutartis – valstybės narės teismo patvirtinta arba teismo proceso metu valstybės narės teisme sudaryta sutartis;
e) autentiškas dokumentas – kilmės valstybėje narėje oficialiai parengtas arba kaip autentiškas dokumentas užregistruotas dokumentas, kurio autentiškumas:
i) siejamas su parašu bei dokumento turiniu ir
ii) buvo nustatytas valdžios institucijos arba kitos tuo tikslu įgaliotos institucijos;
f) kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje atitinkamai priimtas teismo sprendimas, patvirtinta arba sudaryta teisminė taikos sutartis arba oficialiai parengtas arba įregistruotas autentiškas dokumentas;
g) valstybė narė, į kurią kreipiamasi – valstybė narė, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą arba atitinkamai prašoma vykdyti teismo sprendimą, teisminę taikos sutartį arba autentišką dokumentą;
h) kilmės teismas – teismas, priėmęs sprendimą, kurį prašoma pripažinti ir (arba) vykdyti.
2a straipsnis
Šiame reglamente sąvoka „teismas“ apima šias institucijas, jei jos turi jurisdikciją nagrinėti bylas, kurioms taikomas šis reglamentas:
a) Vengrijoje – nagrinėjant bylas dėl mokėjimo reikalavimų (fizetési meghagyásos eljárás) supaprastinto proceso tvarka – notarai (közjegyző),
b) Švedijoje – nagrinėjant bylas dėl mokėjimo reikalavimų (betalningsföreläggande) ir pagalbos (handräckning) supaprastinto proceso tvarka – išieškojimo tarnyba (kronofogdemyndighet).
II SKYRIUS
JURISDIKCIJA
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
3 straipsnis
1. Pagal šį reglamentą asmenims, kurių gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.
2. Asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų gyvenamoji vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės.
4 straipsnis
1. Asmenims, kurių gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.
2. 1 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu visų pirma netaikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, apie kurias valstybės narės pranešė Komisijai pagal 88 straipsnio 1 dalies a punktą.
4a straipsnis
1. Jeigu atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 ir 23 straipsnių, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę.
2. Tokio atsakovo atžvilgiu bet kuris asmuo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jo pilietybę, gali toje valstybėje narėje naudotis galiojančiomis nacionalinėmis jurisdikcijos taisyklėmis, ypač taisyklėmis, apie kurias valstybės narės pranešė Komisijai pagal 88 straipsnio 1 dalies a punktą, kaip ir tos valstybės narės piliečiai.
2 skirsnis
Specialioji jurisdikcija
5 straipsnis
Asmeniui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:
1. a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;
b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra:
–parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos;
–teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos;
c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas;
2. bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose;
▌
4. civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar restitucinio pobūdžio civiliniai ieškiniai, grindžiami veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla – tokias bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas;
4a. civiliniai ieškiniai dėl nuosavybės teise pagrįsto reikalavimo grąžinti Direktyvos 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kultūros objektus, kuriuos pareiškė asmuo, teigiantis turįs teisę reikalauti grąžinti tokį objektą – tos vietos teismuose, kurioje yra kultūros objektas kreipimosi į teismą momentu;
5. ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla – tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose;
6. ieškiniai, pareikšti turto patikėtojui, patikėtiniui ar naudos iš turto patikėjimo sutarties, sudarytos pagal įstatymą arba rašytine forma, arba žodžiu ir patvirtintos raštu, naudos gavėjui – patikėto turto buvimo vietos valstybės narės teismuose;
7. ieškiniai dėl reikalavimo išmokėti atlygį už krovinio arba frachto išgelbėjimą – teisme, kurio kompetencijai priklausantis atitinkamas krovinys arba frachtas:
a) buvo areštuotas kaip atlygio sumokėjimo užtikrinimo priemonė arba
b) galėjo būti tokiu tikslu areštuotas, bet buvo pateiktas laidavimas arba kita prievolės užtikrinimo priemonė,
Ši nuostata yra taikoma tik pareiškus, kad atsakovui priklauso dalis krovinio arba frachto arba kad jo dalis atsakovui priklausė išgelbėjimo metu.
6 straipsnis
Asmeniui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas:
1. kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo;
2. kaip trečiajam asmeniui byloje dėl laidavimo arba garantijos ar bet kurioje kitoje byloje kaip trečiajam asmeniui – teisme, kuriame buvo iškelta pagrindinė byla, išskyrus atvejį, kai tokia byla buvo iškelta vien tik siekiant pašalinti minėtą asmenį iš šią bylą nagrinėti kompetentingo teismo jurisdikcijos;
3. priešieškinis, susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo grindžiamas pagrindinis ieškinys – teisme, kuriame nagrinėjamas pagrindinis ieškinys;
4. bylose, kylančiose iš sutarčių, jeigu ieškinys gali būti susietas su kitu tam pačiam atsakovui iškeltu ieškiniu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą – turto buvimo vietos valstybės narės teisme.
7 straipsnis
Jeigu pagal šį reglamentą valstybės narės teismas turi jurisdikciją bylose, susijusiose su atsakomybe už laivo naudojimą arba eksploataciją, tas teismas arba bet kuris kitas tuo tikslu vietoj jo valstybės narės nacionalinėje teisėje numatytas teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl tokios atsakomybės ribojimo.
3 skirsnis
Bylų, kylančių iš draudimo teisinių santykių, teismingumas
8 straipsnis
Bylų, kylančių iš draudimo teisinių santykių, teismingumas nustatomas pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 4a straipsnio ir 5 straipsnio 5 dalies nuostatoms.
9 straipsnis
1. Draudikui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas:
a) valstybės narės, kurioje yra jo gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba,
b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose;
c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.
2. Draudiko, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta nėra valstybėje narėje, tačiau kuris turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį vienoje iš valstybių narių, ginčuose, susijusiuose su filialo, atstovybės arba padalinio veikla, tokia valstybė narė yra laikoma draudiko gyvenamąja (buveinės) vieta.
10 straipsnis
Kai sudaryta atsakomybės draudimo sutartis arba draudžiamas nekilnojamasis turtas, ieškinys draudikui gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Ši nuostata taikoma ir tuomet, kai kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra nurodyti vienoje draudimo sutartyje ir kai abiejų rūšių turtui žala padaryta dėl to paties įvykio.
11 straipsnis
1. Atsakomybės draudimo atvejais, kai žalą patyręs asmuo pareiškia ieškinį apdraustajam, draudikas taip pat gali būti įtrauktas į procesą, jeigu tai leidžiama pagal teismo vietos teisę.
2. 8, 9 ir 10 straipsniai taikomi žalą patyrusios šalies draudikui tiesiogiai pareikštiems ieškiniams, jeigu tokie tiesioginiai ieškiniai yra leidžiami.
3. Jeigu pagal pirmiau nurodytiems tiesioginiams ieškiniams taikomą teisę numatyta, kad draudėjas arba apdraustasis gali būti įtraukti į bylą kaip šalys, šie ieškiniai priskiriami to paties teismo jurisdikcijai.
12 straipsnis
1. Nedarant poveikio 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms, draudikas gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas.
2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei pareikšti priešieškinį teisme, kuriame pagal šį skirsnį nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.
13 straipsnis
Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:
1. buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas, arba
2. pagal kurį draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui leidžiama pareikšti ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje, arba
3. buvo sudarytas tarp draudėjo ir draudiko, kurių abiejų gyvenamoji (buveinės) vieta arba domicilė susitarimo sudarymo momentu buvo toje pačioje valstybėje narėje, ir pagal šį susitarimą tos valstybės narės teismams suteikiama jurisdikcija, net jei žalą sukėlęs įvykis įvyko užsienyje, su sąlyga, kad toks susitarimas neprieštarauja minėtos valstybės narės teisei, arba
4. buvo sudarytas su draudėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai yra privalomasis draudimas arba draudžiamas valstybėje narėje esantis nekilnojamasis turtas, arba
5. yra susijęs su draudimo sutartimi, sudaryta dėl vienos ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų rizikos rūšių.
14 straipsnis
13 straipsnio 5 punkte minimos rizikos rūšys yra šios:
1. bet kokie nuostoliai arba žala, kuriuos patiria:
a) jūroje plaukiojantys laivai, pakrančių vandenyse arba atviroje jūroje esantys įrenginiai arba orlaiviai, ir kurie atsiranda dėl pavojaus, susijusio su jų naudojimu komerciniams tikslams;
b) tranzitu gabenamos prekės, išskyrus keleivių bagažą, jeigu jos visiškai arba iš dalies gabenamos tokiais laivais arba orlaiviais;
2. bet kurios rūšies atsakomybė, išskyrus atsakomybę už keleivių kūno sužalojimą arba jų bagažo praradimą ar sugadinimą,
a) kuri atsiranda dėl 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimo arba eksploatacijos, jeigu pagal valstybės narės, kurioje tokie orlaiviai yra registruoti, teisę nedraudžiama sudaryti susitarimų dėl jurisdikcijos tokios rizikos draudimo atvejais;
b) už 1 dalies b punkte apibūdintų tranzitu gabenamų prekių padarytus nuostolius arba žalą;
3. bet kurios rūšies finansiniai nuostoliai, susiję su 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimu arba eksploatacija, ypač frachto arba laivo nuomos mokesčio praradimas;
4. kita bet kurios rūšies rizika, susijusi su 1–3 punktuose nurodytomis rizikos rūšimis;
5. nepaisant 1–4 punktų, bet kurios rūšies „didelė rizika“ yra apibūdinta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)[18].
4 skirsnis
Bylų, kylančių iš vartojimo sutarčių, teismingumas
15 straipsnis
1. Bylų, kylančių iš sutarčių, kurias sudaro asmuo, vartotojas ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesinė veikla, teismingumas nustatomas pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 4a straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto nuostatoms, jeigu:
a) sutartis sudaryta dėl prekių pirkimo (pardavimo) išsimokėtinai grąžinant dalinių įmokų kreditą arba
b) sutartis sudaryta dėl dalimis grąžinamos paskolos arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui (pardavimui) finansuoti, arba,
c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant minėtą valstybę narę, ir jeigu ginčijama sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai.
2. Jeigu vartotojas sudaro sutartį su šalimi, kurios gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, bet kuri vienoje iš valstybių narių turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį, visuose su minėto filialo, atstovybės arba padalinio veikla susijusiuose ginčuose laikoma, kad tokios šalies gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje valstybėje narėje.
3. Šis skirsnis netaikomas vežimo sutarčiai, išskyrus sutartis, kuriose už bendrą kainą numatyta kelionė ir nakvynė.
16 straipsnis
1. Vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į tos sutarties šalies gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo gyvenamosios vietos teismuose.
2. Kita sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo gyvenamoji vieta, teismuose.
3. Šis straipsnis nedaro poveikio teisei kelti priešieškinį teisme, kuriame pagal šį skirsnį nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.
17 straipsnis
Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:
1. buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas, arba
2. pagal kurį vartotojui leidžiama pareikšti ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje, arba
3. buvo sudarytas tarp vartotojo ir kitos sutarties šalies, kurių abiejų gyvenamoji (buveinės) vieta arba domicilė susitarimo sudarymo momentu buvo toje pačioje valstybėje narėje, ir pagal kurį tos valstybės narės teismams buvo suteikta jurisdikcija su sąlyga, kad toks susitarimas neprieštarauja minėtos valstybės teisei.
5 skirsnis
Bylų, kylančių iš individualių darbo sutarčių, teismingumas
18 straipsnis
1. Bylose, kylančiose iš individualių darbo sutarčių, teismingumas nustatomas pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 4a straipsnio, 5 straipsnio 5 punkto ir, kai ieškinys pareiškiamas darbdaviui, 1 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
2. Jeigu darbuotojas sudaro individualią darbo sutartį su darbdaviu, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, bet kuris vienoje iš valstybių narių turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį, visuose su minėto filialo, atstovybės arba padalinio veikla susijusiuose ginčuose laikoma, kad darbdavio gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje valstybėje narėje.
19 straipsnis
1. Darbdaviui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas:
a) valstybės narės, kurioje yra jo gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba
b) kitoje valstybėje narėje:
i) vietos, kurioje arba iš kurios darbuotojas paprastai atlieka savo darbą, teismuose arba paskutinės tokios darbo vietos teismuose, arba,
ii) jei darbuotojas paprastai savo darbą atlieka arba atliko ne toje pačioje šalyje – vietos, kurioje yra arba buvo darbuotoją įdarbinusi įmonė, teismuose.
2. Darbdaviui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, valstybės narės teisme galima pareikšti ieškinį pagal 1 dalies b punktą.
20 straipsnis
1. Darbdavys gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo gyvenamoji vieta, teismuose.
2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei pareikšti priešieškinį teisme, kuriame pagal šį skirsnį nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.
21 straipsnis
Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:
1. buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas arba
2. pagal kurį darbuotojui leidžiama pareikšti ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje.
6 skirsnis
Išimtinė jurisdikcija
22 straipsnis
Toliau išvardyti valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į ginčo šalių gyvenamąją (buveinės) vietą:
1. nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma – turto buvimo vietos valstybės narės teismai. ▌
Tačiau valstybės narės, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, teismai taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra nekilnojamojo turto nuoma laikinam privačiam naudojimui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpiui, jeigu nuomininkas yra fizinis asmuo ir jeigu nuomojamos nuosavybės savininko ir nuomininko gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje narėje;
▌
2. nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų steigimo galiojimas, negaliojimas, likvidavimas ar jų organų sprendimų galiojimas – valstybės narės, kurioje yra minėtos bendrovės, juridinio asmens arba asociacijos buveinė, teismai. Siekdamas nustatyti minėtos buveinės vietą teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės normas;
3. nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra įrašų valstybės registruose galiojimas – valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teismai;
4. nagrinėti ieškinius, susijusius su patentų, prekės ženklų, pramoninių pavyzdžių arba kitų panašių teisių, kurios privalo būti deponuojamos ar registruojamos, registravimu arba galiojimu, neatsižvelgiant į tai, ar šis klausimas iškeltas pareiškiant ieškinį ar prieštaravimą – valstybės narės, kurioje buvo pateiktas prašymas dėl deponavimo arba registravimo ir kurioje deponavimas arba registravimas buvo atliktas arba yra laikomas atliktu pagal Sąjungos teisinės priemonės arba tarptautinės konvencijos sąlygas, teismuose.
Nedarant poveikio Europos patentų biuro jurisdikcijai, pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytą Europos patentų išdavimo konvenciją, kiekvienos valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją ▌nagrinėti ieškinius, susijusius su bet kurio susijusiai valstybei narei išduoto Europos patento registravimu arba galiojimu;
5. nagrinėti ieškinius, susijusius su teismo sprendimų vykdymu – valstybės narės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvo įvykdytas arba turi būti vykdomas, teismai.
7 skirsnis
Susitarimas dėl jurisdikcijos
23 straipsnis
1. Jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas (teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu▌. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos:
a) sudaromas arba paliudijamas raštu arba
b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką, arba
c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žino ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekybos arba komercijos sritimi, šalys.
2. Bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduotas pranešimas, kuris yra ilgalaikis susitarimo įrašas, laikomas lygiaverčiu rašytiniam susitarimui.
3. Valstybės narės teismas (teismai), kuriam turto patikėjimo dokumentu buvo suteikta jurisdikcija, turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti ieškinius pareikštus patikėtojui, patikėtiniui arba naudos gavėjui, jeigu byla yra susijusi su šių asmenų teisiniais santykiais arba jų teisėmis ar prievolėmis, kylančiomis iš turto patikėjimo.
4. Susitarimai dėl jurisdikcijos ar turto patikėjimo dokumento nuostatos dėl jurisdikcijos pasirinkimo neturi teisinės galios, jeigu jie prieštarauja 13, 17 arba 21 straipsniui arba jeigu teismai, kurių jurisdikcijos išvengiama, turi išimtinę jurisdikciją pagal 22 straipsnį.
4a. Susitarimas dėl jurisdikcijos, kuris yra sutarties dalis, laikomas nuo kitų sutarties sąlygų nepriklausomu susitarimu.
Susitarimo dėl jurisdikcijos galiojimas negali būti ginčijamas remiantis vien tuo, kad sutartis negalioja.
24 straipsnis
1. Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurio nagrinėjamą bylą įsitraukė atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas įsitraukė į procesą siekdamas užginčyti jurisdikciją arba jeigu pagal 22 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją.
2. ▌3, 4 ir 5 skirsniuose nurodytose bylose, kai atsakovas yra draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas arba žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas, teismas, prieš prisiimdamas jurisdikciją pagal 1 dalį, užtikrina, kad atsakovas būtų informuotas apie savo teisę ginčyti jurisdikciją ir apie įsitraukimo ar neįsitraukimo į procesą pasekmes.
▌
9 skirsnis
Jurisdikcijos ir priimtinumo tikrinimas
27 straipsnis
Jeigu valstybės narės teismui pateikiamas ieškinys dėl reikalavimo, kuris iš esmės susijęs su byla, kuri pagal 22 straipsnį priskiriama išimtinei kitos valstybės narės teismų jurisdikcijai, jis savo iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos.
28 straipsnis
1. Jeigu atsakovui, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra vienoje valstybėje narėje, pareiškiamas ieškinys kitos valstybės narės teisme ir jis neįsitraukia į procesą, teismas savo iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdikcija numatyta pagal šio reglamento nuostatas.
1a. Teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kol įrodoma, kad atsakovas turėjo galimybę laiku gauti bylos iškėlimo arba lygiavertį dokumentą, kad galėtų pasirengti savo gynybai, arba kad buvo imtasi visų šiam tikslui pasiekti būtinų priemonių.
2. Vietoj ▌šio straipsnio 1a dalies nuostatų taikomas ▌Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007[19] 19 straipsnis ▌, jeigu pagal tą reglamentą bylos iškėlimo ar lygiavertį dokumentą viena valstybė narė turėjo perduoti kitai valstybei narei.
3. Tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 ▌netaikomas, galioja 1965 m. lapkričio 15 d. pasirašytos Hagos konvencijos dėl civilinių ir komercinių bylų teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo užsienyje 15 straipsnis, jeigu bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas užsienio valstybei, kaip nurodoma šioje konvencijoje.
10 skirsnis
Lis pendens – susiję ieškiniai
29 straipsnis
1. Nedarant poveikio 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.
2. 1 dalyje nurodytais atvejais teismo, į kurį kreiptasi dėl ginčo, prašymu bet kuris kitas teismas, į kurį buvo kreiptasi, nedelsdamas informuoja minėtąjį teismą apie ▌datą, kai į jį buvo kreiptasi pagal 33 straipsnį▌.
3. Jeigu nustatoma teismo, kuriame į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris kitas nei pirmiau nurodytas teismas atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai.
▌
30 straipsnis
1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieškiniai, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, gali sustabdyti savo bylos nagrinėjimą.
2. Jeigu ieškinys nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, į kurį kreiptasi pirmiausia, bet kuris kitas teismas vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu jurisdikciją nagrinėti šiuos ieškinius turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, ir jeigu pagal jo teisę leidžiama sujungti bylas.
3. Pagal šį straipsnį ieškiniai laikomi susijusiais, kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo.
▌
32 straipsnis
1. Jeigu ieškiniai priskiriami išimtinei kelių teismų jurisdikcijai, bet kuris teismas, kitas nei teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos pastarojo teismo naudai.
2. Nedarant poveikio 24 straipsnio nuostatoms, kai kreipiamasi į valstybės narės teismą, kuriam pagal 23 straipsnyje nurodytą susitarimą suteikiama išimtinė jurisdikcija, visi kitos valstybės narės teismai sustabdo bylos nagrinėjimą, kol teismas, į kurį kreiptasi remiantis susitarimu, paskelbia, kad jis neturi jurisdikcijos pagal susitarimą.
2a. Tais atvejais, kai susitarime nurodytas teismas nustato savo jurisdikciją pagal susitarimą, visi kitos valstybės narės teismai atsisako savo jurisdikcijos to teismo naudai.
2b. Jeigu ieškovas yra draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas ar žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas, klausimams, kurie nurodyti 3, 4 ir 5 skirsniuose, 2 ir 3 dalys netaikomos, o susitarimas pagal tuos skirsnius yra negaliojantis.
33 straipsnis
1. Pagal šį skirsnį laikoma, kad į teismą kreiptasi:
a) tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų įteiktas atsakovui, arba
b) jei dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui – tą dieną, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų pateiktas teismui.
b punkte nurodyta už dokumento įteikimą atsakinga institucija yra institucija, kuri pirmoji gauna įteiktinus dokumentus.
2. 1 dalyje nurodyti teismai arba institucijos, atsakingos už dokumentų įteikimą, ▌pažymi bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento įteikimo datą ▌arba įteiktino dokumento gavimo faktą.
▌
34 straipsnis
1. Tais atvejais, kai jurisdikcija grindžiama 3 straipsniu ir 5–7 straipsniais, ir jei, trečiosios valstybės teisme vykstant bylos nagrinėjimui, valstybės narės teisme pradedamas procesas byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir trečiosios valstybės teisme nagrinėjamoje byloje, valstybės narės teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei:
▌
b) tikimasi, kad trečiosios valstybės teismas ▌priims sprendimą, kurį ▌galima pripažinti ir prireikus vykdyti toje valstybėje narėje, ir
c) teismas yra įsitikinęs, kad ▌būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą norint tinkamai vykdyti teisingumą.
▌
3. Valstybės narės teismas bet kuriuo metu gali tęsti bylos nagrinėjimą, jei ▌:
a) bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme taip pat sustabdytas arba nutrauktas; arba
b) valstybės narės teismas mano, kad mažai tikėtina, jog bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme bus užbaigtas per pagrįstą laiką, arba
c) būtina tęsti bylos nagrinėjimą, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.
4. Valstybės narės teismas ▌nutraukia bylos nagrinėjimą, jei byla baigta nagrinėti trečiosios valstybės teisme ir priimtas ▌ teismo sprendimas arba sprendimas, kurį galima pripažinti arba prireikus vykdyti valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi.
4a. Valstybės narės teismas, į kurį kreiptasi, taiko šį straipsnį vienos iš šalių prašymu arba, kai tai įmanoma pagal nacionalinę teisę, savo iniciatyva.
34a straipsnis
1. Jeigu jurisdikcija grindžiama 3 straipsniu ir 5–7 straipsniais ir jei, trečiosios valstybės teisme vykstant teismo procesams, valstybės narės teisme iškeliama byla, susijusi su trečiosios valstybės teisme nagrinėjama byla, valstybės narės teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei:
a) tikslinga susijusias bylas nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo;
b) tikimasi, kad trečiosios valstybės teismas priims sprendimą, kurį galima pripažinti ir prireikus vykdyti toje valstybėje narėje, ir
c) teismas yra įsitikinęs, kad būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą norint tinkamai vykdyti teisingumą.
2. Valstybės narės teismas bet kuriuo metu gali tęsti bylos nagrinėjimą, jei:
a) teismas mano, kad nebėra nesuderinamų sprendimų rizikos; arba
b) bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme taip pat sustabdytas arba nutrauktas; arba
c) teismas mano, kad mažai tikėtina, jog bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme bus užbaigtas per pagrįstą laiką, arba
d) būtina tęsti bylos nagrinėjimą siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.
3. Valstybės narės teismas gali nutraukti bylos nagrinėjimą, jei byla baigta nagrinėti trečiosios valstybės teisme ir priimtas teismo sprendimas arba sprendimas, kurį galima pripažinti arba prireikus vykdyti valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi.
4. Valstybės narės teismas, į kurį kreiptasi, taiko šį straipsnį vienos iš šalių prašymu arba, kai tai įmanoma pagal nacionalinę teisę, savo iniciatyva.
11 skirsnis
Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones
▌
36 straipsnis
Valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai ▌turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
III SKYRIUS
TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS ▌IR VYKDYMAS
▌
1 skirsnis
Teismo sprendimų pripažinimas
▌
38a straipsnis
1. Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.
2. Bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 2a skirsnio 2 poskirsniu, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta 48 straipsnyje.
3. Jei proceso baigtis valstybės narės teisme priklauso nuo to, kaip bus išspręstas šalutinis atsisakymo pripažinti teismo sprendimą klausimas, tas teismas turi jurisdikciją spręsti tokį klausimą.
39 straipsnis
1. Šalis, norinti ▌valstybėje narėje remtis kitoje valstybėje narėje pripažintu teismo sprendimu, pateikia:
a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti, ir
b) pagal 64a straipsnį išduotą pažymą.
2. Teismas arba institucija, kuriuose remiamasi kitoje valstybėje narėje pripažintu teismo sprendimu, prireikus gali reikalauti juo besiremiančios šalies pagal 69 straipsnį pateikti 1 dalyje nurodytos pažymos turinio vertimą arba transliteraciją. Teismas arba institucija gali šalies pareikalauti pateikti sprendimo vertimą vietoj pažymos turinio vertimo, jei jis negali tęsti nagrinėjimo be paties teismo sprendimo.
▌
39a straipsnis
Teismas arba institucija, kuriuose remiamasi kitoje valstybėje narėje pripažintu teismo sprendimu, gali visiškai arba iš dalies sustabdyti bylos nagrinėjimą:
a) jei teismo sprendimas apskundžiamas kilmės valstybėje narėje arba
b) jei pateiktas prašymas priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta 48 straipsnyje, arba sprendimą, kad remiantis tais pagrindais teismo sprendimas turi būti nepripažintas.
2 skirsnis
Teismo sprendimų vykdymas
39b straipsnis
Vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas toje valstybėje narėje, yra vykdytinas kitose valstybėse narėse ir tam nereikia jo skelbti vykdytinu.
▌
40 straipsnis
Vykdytinas teismo sprendimas ipso iure suteikia teisę taikyti apsaugos priemones, numatytas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę.
41 straipsnis
1. Laikantis šio skirsnio nuostatų, kitoje valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų vykdymo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisė. Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtas teismo sprendimas.
2. Nepaisant 1 dalies, ▌valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisėje numatyti atsisakymo vykdyti arba vykdymo sustabdymo pagrindai taikomi, jeigu jie nėra nesuderinami su 48 straipsnyje nurodytais pagrindais.
2a. Negali būti reikalaujama, kad šalis, prašanti vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų pašto adresą. Taip pat nereikalaujama, kad ta šalis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų įgaliotą atstovą, išskyrus atvejus, kai tokį atstovą privaloma turėti neatsižvelgiant į šalių pilietybę arba gyvenamąją (buveinės) vietą.
42 straipsnis
1. Kad valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia:
a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti, ir
b) pagal 64a straipsnį išduotą pažymą, kuria patvirtinama, kad teismo sprendimas vykdytinas, atitinkamais atvejais nurodant, kokiomis sąlygomis, ir kurioje pateikiama teismo sprendimo santrauka ir, atitinkamais atvejais, informacija apie atlygintinas bylinėjimosi išlaidas ir palūkanų apskaičiavimą.
2. Kad valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuriuo skiriamos laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia:
a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti, ir
b) pagal 64a straipsnį išduotą pažymą, kurioje aprašoma priemonė ir patvirtinama,
i) kad teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės; ▌
ii) kad teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, jei taikoma, nurodant, kokiomis sąlygomis; ir
c) jei priemonė buvo skirta neįteikus atsakovui šaukimo▌ į teismą – teismo sprendimo įteikimo įrodymą.
3. Kompetentinga vykdymo institucija prireikus gali reikalauti, kad pareiškėjas pagal 69 straipsnį pateiktų 1 ir 2 dalių b punktuose nurodytos pažymos turinio vertimą arba transliteraciją.
4. Kompetentinga vykdymo institucija gali ▌ reikalauti, kad pareiškėjas pagal 69 straipsnį pateiktų teismo sprendimo vertimą, tik tuo atveju, jeigu ji negali vykdyti tolesnių veiksmų be paties teismo sprendimo vertimo. ▌
42a straipsnis
1. Jei prašoma vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, pagal 64a straipsnį išduota pažyma asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, įteikiama prieš taikant pirmąją vykdymo priemonę. Kartu su pažyma pateikiamas teismo sprendimas, jei jis tam asmeniui dar nebuvo įteiktas.
2. Jei asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne kilmės, o kitoje valstybėje narėje, jis gali prašyti pateikti teismo sprendimo vertimą, kad galėtų užginčyti teismo sprendimo vykdymą, jei teismo sprendimas nėra surašytas viena iš toliau išvardytų kalbų arba prie jo nėra pridėtas vertimas į vieną į šių kalbų:
a) kalbą, kurią jis supranta, arba
b) valstybės narės, kurioje yra jo gyvenamoji (buveinės) vieta, oficialiąją kalbą arba, kai toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos – į jo gyvenamosios (buveinės) vietos oficialiąją kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų.
Jei pagal pirmą pastraipą prašoma pateikti teismo vertimą, negali būti imamasi jokių vykdymo priemonių, išskyrus apsaugos priemones, kol asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, bus pateiktas tas vertimas.
Ši dalis netaikoma, jei asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, teismo sprendimas jau yra įteiktas viena iš pirmoje pastraipoje minėtų kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tų kalbų.
3. Šis straipsnis netaikomas teismo sprendime nurodytai apsaugos priemonei, arba jeigu pareiškėjas pradeda taikyti tokias apsaugos priemones pagal 40 straipsnį.
▌
44 straipsnis
1. Jeigu pagal 2a skirsnio 2 poskirsnį pateiktas prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismas asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu gali:
a) apriboti vykdymo procesą ir nustatyti taikyti tik apsaugos priemones arba
b) vykdymą susieti su sąlyga, pagal kurią sprendimas vykdomas tik pateikus joje nustatytą garantiją, arba
c) visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo procesą.
2. Kompetentinga institucija valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu sustabdo vykdymo procesą, kai teismo sprendimo vykdytinumas sustabdomas kilmės valstybėje narėje.
2a skirsnis
Atsisakymas pripažinti arba vykdyti teismo sprendimą
1 poskirsnis
Atsisakymas pripažinti
▌
48 straipsnis
1. Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu teismo sprendimas nepripažįstamas ▌, jei:
a) toks pripažinimas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public);
b) teismo sprendimas buvo priimtas, jei atsakovui, kuris neįsitraukė į procesą, laiku ir tinkamu būdu nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galėtų pasirengti savo gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas neužginčijo teismo sprendimo, nors turėjo galimybę tai padaryti;
c) teismo sprendimas nesuderinamas su valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių;
d) teismo sprendimas nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu su sąlyga, kad ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas sprendimų pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi;
e) teismo sprendimas prieštarauja:
i) II skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniams, jeigu atsakovas buvo draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas ar žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas, arba
ii) II skyriaus 6 skirsniui.
2. Nagrinėdamas 1 dalies e punkte nurodytus jurisdikcijos pagrindus, teismas, kuriam pateiktas prašymas, turi remtis nustatytais faktais, kuriais kilmės teismas grindė savo jurisdikciją.
3. Nedarant poveikio 1 dalies e punkto nuostatoms, kilmės teismo jurisdikcija negali būti peržiūrima. 1 dalies a punkte nurodytas viešosios tvarkos kriterijus negali būti taikomas jurisdikcijos taisyklėms.
4. Prašymas atsisakyti pripažinti teismo sprendimą pateikiamas pagal 2 poskirsnyje ir atitinkamais atvejais – pagal 4 skirsnyje numatytą tvarką.
▌
2 poskirsnis
Atsisakymas vykdyti teismo sprendimus
50a straipsnis
Asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, pateikus prašymą, teismo sprendimą atsisakoma vykdyti remiantis vienu iš 48 straipsnyje nurodytų pagrindų.
51 straipsnis
1. Prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą pateikiamas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismui, apie kurį ta valstybė narė pranešė Komisijai pagal 87 straipsnio d punktą.
2. Atsisakymo vykdyti teismo sprendimą procedūrą, kiek to nereglamentuoja šis reglamentas, reglamentuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisė.
2a. Pareiškėjas teismui pateikia teismo sprendimo kopiją ir prireikus teismo sprendimo vertimą arba transliteraciją.
Teismas gali leisti nepateikti pirmoje pastraipoje nurodytų dokumentų, jei jis juos jau turi arba mano, kad reikalauti pareiškėjo juos pateikti yra nepagrįsta. Pastaruoju atveju teismas gali reikalauti, kad tuos dokumentus pateiktų kita šalis.
2b. Negali būti reikalaujama, kad šalis, prašanti atsisakyti vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų pašto adresą. Taip pat nereikalaujama, kad ta šalis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų įgaliotą atstovą, išskyrus atvejus, kai tokį atstovą privaloma turėti neatsižvelgiant į šalių pilietybę arba gyvenamąją (buveinės) vietą.
▌
54 straipsnis
Teismas nedelsdamas priima sprendimą dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą.
▌
56 straipsnis
1. Bet kuri šalis gali apskųsti sprendimą dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą ▌.
2. Skundas turi būti pateiktas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismui, apie kurį ta valstybė narė pranešė Komisijai pagal 87 straipsnio e punktą.
▌
57 straipsnis
Sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik ▌apskundimo tvarka, apie kurią atitinkama valstybė narė yra pranešusi Komisijai pagal 87 straipsnio f punktą.
▌
59 straipsnis
1. Teismas, kuriam pateikiamas prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, arba teismas, kuris nagrinėja skundą pagal 56 straipsnį arba 57 straipsnį, gali ▌ sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kilmės valstybėje narėje teismo sprendimas buvo apskųstas įprastine tvarka ▌arba jeigu tokio skundo pateikimo terminas dar nesibaigė. Pastaruoju atveju teismas gali nurodyti laikotarpį, per kurį toks skundas turi būti pateiktas.
2. Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas Airijoje, Kipre arba Jungtinėje Karalystėje, bet kurios formos skundas, kuris gali būti pateikiamas kilmės valstybėje narėje, laikomas 1 dalyje nurodytu įprastine tvarka pateiktu skundu.
▌
3 skirsnis
Bendrojo pobūdžio nuostatos
64 straipsnis
Jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teismo priimtas sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.
64a straipsnis
Kilmės teismas bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda pažymą, naudodamasis I priede nustatyta forma.
▌
66 straipsnis
1. Jei teismo sprendime numatyta priemonė arba nurodymas, kuris pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę nėra žinomas, ▌kiek tai įmanoma, ta priemonė arba nurodymas pritaikomas pagal lygiavertį poveikį turinčias tos valstybės narės teisėje numatytas priemones ir nurodymus, kuriais siekiama panašių tikslų ir interesų..
Dėl priemonės pritaikymo neturi atsirasti pasekmių, kurios būtų kitokios, nei numatytos kilmės valstybės narės teisėje.
1a. Bet kuri šalis gali teisme užginčyti priemonės arba nurodymo pritaikymą.
1b. Jei tai būtina, gali būti reikalaujama, kad šalis, kuri remiasi pripažinimu ar prašo vykdyti teismo sprendimą, pateiktų teismo sprendimo vertimą arba transliteraciją.
67 straipsnis
Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas ▌, kuriame kaip bauda nurodytas mokėjimas, ▌ valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, yra vykdytinas tik tuo atveju, jeigu kilmės teismas nustatė galutinę mokėtiną sumą.
68 straipsnis
Jeigu šalis vienoje valstybėje narėje kreipiasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymo, neturi būti reikalaujama, kad ta šalis pateiktų kokį nors užtikrinimą, garantiją ar depozitą, remiantis tuo, kad tas šalis yra užsienio šalies pilietis arba kad jo gyvenamoji (buveinės) vieta arba domicilė nėra valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.
69 straipsnis
1. Jei pagal šį reglamentą reikia dokumento vertimo arba transliteracijos, vertimas arba transliteracija atliekami į atitinkamos valstybės narės oficialiąją kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra keletas oficialių kalbų, pagal tos valstybės narės teisę – į vietos, kurioje remiamasi ▌teismo sprendimo, priimto kitoje valstybėje narėje, pripažinimu arba pateikiamas prašymas, oficialiąją proceso kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų.
2. 64a ir 71a straipsniuose nurodytų formų dokumentų vertimai arba transliteracijos gali būti atliekami į bet kurią kitą oficialiąją Sąjungos institucijų kalbą arba kalbas, kurią (-ias) atitinkama valstybė narė nurodė kaip priimtinas.
3. Vertimą pagal šį reglamentą atlieka asmuo, įgaliotas versti vienoje iš valstybių narių.
IV SKYRIUS
AUTENTIŠKI DOKUMENTAI IR TEISMINĖS TAIKOS SUTARTYS
70 straipsnis
1. Autentiškas dokumentas, kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, yra ▌vykdomas kitoje valstybėje narėje▌. Autentiškas dokumentas gali būti nevykdomas tik tokiu atveju, jeigu jo vykdymas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public).
Prireikus autentiškiems dokumentams atitinkamai taikomos III skyriaus 2 skirsnio, 2a skirsnio 2 poskirsnio ir 3 skirsnio nuostatos.
2. Pateiktas autentiškas dokumentas turi atitikti sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti kilmės valstybėje narėje. ▌
▌
71 straipsnis
Teisminė taikos sutartis, kuri yra vykdytina kilmės valstybėje narėje, kitose valstybėse narėse vykdoma tokiomis pačiomis sąlygomis kaip autentiški dokumentai. ▌
71a straipsnis
Kompetentinga kilmės valstybės narės institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda II priede nustatytos formos pažymą, kurioje pateikiama autentiškame dokumente įrašytos vykdytinos prievolės arba teisminėje taikos sutartyje įrašyto šalių susitarimo santrauka.
V SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
72 straipsnis
Pagal šį reglamentą valstybėje narėje išduotų dokumentų nereikia legalizuoti ar taikyti kitą panašų formalumą.
73 straipsnis
1. Teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos iškėlimo, taiko savo vidaus teisę.
2. Jeigu šalies gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos iškėlimo, teismas, norėdamas nustatyti, ar minėtos šalies gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje valstybėje narėje, taiko tos valstybės narės teisę.
74 straipsnis
1. Šiame reglamente bendrovės arba kito juridinio asmens ar fizinių arba juridinių asmenų asociacijos gyvenamoji (buveinės) vieta yra ten, kur yra jų:
a) oficiali buveinės vieta arba
b) centrinė administracija, arba
c) pagrindinė verslo vieta.
2. Airijoje, Kipre ir Jungtinėje Karalystėje „oficiali buveinės vieta“ yra registruotas biuras arba, jeigu tokio biuro niekur nėra, įregistravimo vieta ar, jeigu tokios vietos niekur nėra, vieta, pagal kurios teisę buvo įsteigta bendrovė.
3. Teismas, norėdamas nustatyti, ar patikėtas turtas yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo tarptautinės privatinės teisės normas.
75 straipsnis
Nedarant poveikio bet kurioms kitoms palankesnėms nacionalinių įstatymų nuostatoms, asmenys, kurių gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje ir kuriems kitos valstybės narės, negu kurios piliečiai jie yra, teisme pareikštas kaltinimas dėl netyčinės baudžiamosios veikos, gali būti ginami tam įgaliotų asmenų, net jeigu jie asmeniškai nedalyvauja. Tačiau bylą iškėlęs teismas gali reikalauti, kad minėti asmenys asmeniškai atvyktų į teismą. Jiems neatvykus, sprendimas, priimtas civilinėje byloje suinteresuotajam asmeniui neturint galimybės pasirengti savo gynybai, kitose valstybėse narėse neturi būti pripažįstamas arba vykdomas.
76 straipsnis
1. Komisijos pagal 88 straipsnio 1 dalies b punktą ir 88 straipsnio 2 dalį sudarytame sąraše nurodytose valstybėse narėse 6 straipsnio 2 punkte ir 11 straipsnyje nurodytų bylų dėl laidavimų arba garantijų ar bet kurių kitų bylų, dalyvaujant tretiesiems asmenims, teismingumu gali būti remiamasi tik tiek, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę. Bet kuris asmuo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje valstybėje, gali būti pakviestas įstoti į tų valstybių narių teismuose nagrinėjamą bylą pagal pirmiau nurodytame sąraše nustatytas trečiųjų šalių informavimo apie ginčą taisykles.
▌
2. Teismo sprendimai, priimti valstybėje narėje pagal 2 straipsnio 6 dalį arba 11 straipsnį pripažįstami ir vykdomi III skyriuje nustatyta tvarka bet kurioje kitoje valstybėje narėje ▌. Bet kurios pagal 1 dalyje nurodytame sąraše išvardytų valstybių narių teisę galimos tose valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų pasekmės trečiosioms šalims pagal šio straipsnio 1 dalį ▌pripažįstamos visose valstybėse narėse.
2a. 1 dalyje minėtame sąraše nurodytos valstybės narės per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, nustatytą Tarybos sprendimu 2001/470/EB[20] (toliau – Europos teisminis tinklas), teikia informaciją apie tai, kaip pagal jų nacionalinę teisę galima nustatyti 2 dalies antrame sakinyje nurodytas teismo sprendimų pasekmes.
VI SKYRIUS
PEREINAMOSIOS NUOSTATOS
77 straipsnis
1. Šis reglamentas taikomas tik byloms, kurios iškeliamos, ▌dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami kaip autentiški dokumentai, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtindamos arba sudaromos šio reglamento taikymo pradžios dieną arba vėliau.
2. Nepaisant 92 straipsnio, iškeltas teismo bylas, dokumentus, kurie oficialiai sudaryti arba įregistruoti kaip autentiški dokumentai, ir teismines taikos sutartis, kurios patvirtintos arba sudarytos iki šio reglamento taikymo pradžios, ir kurie patenka į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo sritį, toliau reglamentuoja pastarasis reglamentas.
VII SKYRIUS
SANTYKIS SU KITAIS DOKUMENTAIS
78 straipsnis
Šis reglamentas nedaro poveikio nuostatoms, reglamentuojančioms jurisdikciją ir specialiose srityse priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nuostatoms, numatytoms Sąjungos dokumentuose arba nacionaliniuose įstatymuose, suderintuose pagal tokius dokumentus.
79 straipsnis
1. Šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia 1968 m. Briuselio konvenciją, išskyrus jos taikymo srityje esančias valstybių narių teritorijas ir teritorijas, kurioms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnį šis reglamentas netaikomas.
2. Tokiu mastu, kokiu šis reglamentas pakeičia valstybių narių 1968 m. sudarytą Briuselio konvenciją, bet kuri nuoroda į tą konvenciją laikoma nuoroda į šį reglamentą.
80 straipsnis
Laikantis 81 ir 82 straipsnių, šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia konvencijas, kurios taikomos tiems patiems klausimams, kuriems taikomas šis reglamentas. Visų pirma pakeičiamos Komisijos pagal 88 straipsnio 1 dalies c punktą ir 88 straipsnio 2 dalį sudarytame sąraše išvardytos konvencijos.
81 straipsnis
1. 80 straipsnyje nurodytos konvencijos ir toliau galioja byloms, kurioms netaikomas šis reglamentas.
2. Jos ir toliau galioja teismo sprendimams, kurie yra oficialiai parengti arba užregistruoti, autentiškiems dokumentams, kurie yra sudaryti, ir teisminėms taikos sutartims, kurios yra patvirtintos arba sudarytos prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 44/2001.
82 straipsnis
1. Šis reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios konkrečiose bylose reglamentuoja jurisdikciją arba teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą.
2. Siekiant vienodai aiškinti šio straipsnio 1 dalį, ji turi būti taikoma taip:
a) pagal šį reglamentą valstybės narės, kuri dalyvauja konvencijoje dėl tam tikrų rūšių bylų, teismui nedraudžiama prisiimti jurisdikcijos pagal minėtą konvenciją, net jei atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje valstybėje narėje, kuri toje konvencijoje nedalyvauja. Bet kuriuo atveju, ieškinį nagrinėjantis teismas taiko šio reglamento 28 straipsnį;
b) konvencijoje dėl tam tikrų rūšių bylų numatytą jurisdikciją valstybėje narėje vykdančio teismo priimti sprendimai kitose valstybėse narėse pripažįstami ir vykdomi pagal šį reglamentą.
Jei konvencijoje dėl tam tikros rūšies bylos, kurioje dalyvauja kilmės valstybė narė ir valstybė narė, į kurią kreipiamasi, nustatytos teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo sąlygos, taikomos šios sąlygos. Bet kuriuo atveju gali būti taikomos šio reglamento nuostatos ▌dėl teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo▌.
83 straipsnis
Šis reglamentas nedaro poveikio susitarimams, pagal kuriuos valstybės narės, prieš įsigaliojant ▌ Reglamentui (EB) Nr. 44/2001, 1968 m. Briuselio konvencijos 59 straipsnyje nustatyta tvarka įsipareigojo nepripažinti teismo sprendimų, ypač priimtų kitose minėtą konvenciją pasirašiusiose valstybėse, prieš atsakovus, kurių gyvenamoji (buveinės) vieta arba domicilė yra trečiojoje valstybėje, kurioje pirmiau nurodytos konvencijos 4 straipsnyje nurodytais atvejais teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tos pačios konvencijos 3 straipsnio antroje dalyje nustatyta jurisdikcija.
84 straipsnis
1. Šis reglamentas nedaro poveikio 2007 m. Lugane priimtos Konvencijos ▌taikymui.
1a. Šis reglamentas nedaro poveikio 1958 m. Niujorke priimtos Konvencijos taikymui.
1b. Šis reglamentas nedaro poveikio trečiosios valstybės ir valstybės narės dvišalių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie apima šiame reglamente reglamentuojamus klausimus, taikymui.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
▌
86 straipsnis
Valstybės narės per Europos teisminį tinklą ▌, siekdamos leisti viešai naudotis informacija, pateikia nacionalinių vykdymo normų ir procedūrų aprašą, taip pat nurodo kompetentingas vykdymo institucijas ir informaciją apie vykdymo apribojimus, visų pirma skolininko apsaugos taisykles ir senaties terminus.
Šią informaciją valstybės narės nuolat atnaujina.
87 straipsnis
Iki ...[21]*, valstybės narės Komisijai nurodo:
▌
d) teismus, kuriems pagal 51 straipsnio 1 dalį turi būti pateikiami prašymai atsisakyti vykdyti teismo sprendimą;
e) teismus, kuriems skundžiamas teismo sprendimas dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą pagal 56 straipsnio 2 dalį;
f) teismus, kuriems skundžiamas teismo sprendimas dėl skundo pagal 57 straipsnį;
g) priimtinas formų vertimo pagal 69 straipsnio 2 dalį kalbas.
Komisija tinkamais būdais, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, skelbia šią informaciją viešai.
88 straipsnis
1. Valstybės narės praneša Komisijai:
a) 4 straipsnio 2 dalyje ir 4a straipsnio 2 dalyje nurodytas nacionalinės jurisdikcijos taisykles,
b) 76 straipsnyje nurodytas trečiųjų šalių informavimo taisykles ir
c) 80 straipsnyje nurodytas konvencijas.
2. Komisija sudaro atitinkamus sąrašus remdamasi valstybių narių pranešimais.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius tų sąrašų pakeitimus. Komisija atitinkamai iš dalies keičia sąrašus.
4. Komisija sąrašus ir visus vėlesnius pakeitimus skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5. Komisija užtikrina, kad visa pagal 1 ir 3 dalis pateikta informacija būtų viešai prieinama bet kuriomis kitomis tinkamomis priemonėmis, visų pirma per Europos teisminį tinklą.
89 straipsnis
Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I ir II priedų pakeitimų.
90 straipsnis
-1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
-1a. 89 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo...[22]*.
1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 89 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. ▌
1a. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
1b. Pagal 89 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.
▌
91a straipsnis
Iki ...[23]* Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą dėl šio reglamento taikymo. Šioje ataskaitoje įvertinamas galima būtinybė toliau plėsti jurisdikcijos taisykles, kad jos apimtų atsakovus, kurių gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, atsižvelgiant į šio reglamento veikimą ir galimus pokyčius tarptautiniu lygmeniu. Prireikus, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl reglamento pakeitimų.
92 straipsnis
▌ Šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.
▌
93 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo …[24]*, išskyrus 87 ir 88 straipsnius, kurie taikomi nuo …*[25]*.
Šis reglamentas privalomas visas ir pagal Sutartis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis.
▌
Priimta ...
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
PAŽYMA DĖL TEISMO SPRENDIMO CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE ▌
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 64a straipsnis
|
1. Kilmės teismas
1.1. Pavadinimas
1.2 Adresas
1.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė
1.2.2. Vieta ir pašto kodas
1.2.3. Valstybė narė
AT □ BE □ BG □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □
1.3. Telefonas ▌
1.4. Faksas
1.5. E. paštas (jei yra)
2. Ieškovas (-ai)[26]
2.1. Vardas (-ai) ir pavardė / įmonės arba organizacijos pavadinimas
2.2. Asmens kodas (jei taikytina ir jei yra)
2.3. Gimimo data (mmmm mm dd) ir vieta arba juridinio asmens atveju – juridinio asmens statuso įgijimo / įsteigimo / įregistravimo data ir vieta (jei taikytina ir jei yra)
2.4. Adresas
2.4.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė
2.4.2. Vieta ir pašto kodas
2.4.3. Šalis
AT □ BE □ BG □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □ Kita (nurodyti ISO kodą) □
2.5. E. paštas (jei yra)
3. Atsakovas (-ai)[27]
3.1. Vardas (-ai) ir pavardė / įmonės arba organizacijos pavadinimas
3.2. Asmens kodas (jei taikytina ir jei yra)
3.3. Gimimo data (mmmm mm dd) ir vieta arba juridinio asmens atveju – juridinio asmens statuso įgijimo / įsteigimo / įregistravimo data ir vieta (jei taikytina ir jei yra)
3.4. Adresas
3.4.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė
3.4.2. Vieta ir pašto kodas
3.4.3. Šalis
AT □ BE □ BG □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □ Kita (nurodyti ISO kodą) □
3.5. E. paštas (jei yra)
4. Teismo sprendimas
4.1. Teismo sprendimo data (mmmm mm dd)
4.2. Teismo sprendimo numeris
▌
4.3. Ar teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui neįsitraukus į procesą?
4.3.1. □ Ne
4.3.2. □ Taip (nurodykite bylos iškėlimo ar lygiaverčio dokumento įteikimo atsakovui datą (mmmm mm dd))
4.4. Ar teismo sprendimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje ir nereikia laikytis jokių papildomų reikalavimų?
4.4.1. □ Taip (nurodykite datą (mmmm mm dd), kada teismo sprendimas paskelbtas vykdytinu, jei taikytina)
▌
4.4.2. □ Taip, bet tik šio (-ių) asmens (-ų) atžvilgiu (nurodykite):
▌
4.4.3. □ Taip, bet tik tam tikra (-os) sprendimo dalis (-ys) (nurodykite):
▌
4.4.4. □ Teismo sprendime nėra numatyta vykdytina prievolė
▌
4.5. Iki pažymos išdavimo dienos teismo sprendimas buvo įteiktas atsakovui (-ams)
4.5.1. □ Taip (nurodykite įteikimo datą (mmmm mm dd), jei ji žinoma)
4.5.1.1. Teismo sprendimas buvo įteiktas tokia (-iomis) kalba (-omis)
AT □ BE □ BU □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □ Kita (nurodyti ISO kodą) □
▌
4.5.2. □ Teismui nežinoma[28]
4.6. Teismo sprendimo turinys ir palūkanos
4.6.1. Teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo[29]
4.6.1.1. Trumpas bylos dalyko aprašas:
4.6.1.2. Teismas priteisė
………………. (vardas (-ai) ir pavardė / bendrovės arba organizacijos, kuri turi sumokėti, pavadinimas)[30]
sumokėti
………….. (vardas (-ai) ir pavardė / įmonės arba organizacijos, kuriai turi būti sumokėta, pavadinimas)
4.6.1.2.1. Jeigu daugiau nei vienas asmuo privalo įvykdyti tą patį piniginį reikalavimą, ar gali būti visa suma reikalaujama iš bet kurio asmens?
4.6.1.2.1.1. □ Taip
4.6.1.2.1.2. □ Ne
4.6.1.3. Valiuta
□ euras (EUR) □ Bulgarijos levas (BGN) □ Čekijos krona (CZK) □ Vengrijos forintas (HUF) □ Lietuvos litas (LTL) □ Latvijos latas (LVL) □ Lenkijos zlotas (PLN) □ svaras sterlingų (GBP) □ Rumunijos lėja (RON) □ Švedijos krona (SEK) □ kita (nurodyti ISO kodą):
4.6.1.4. Pagrindinė suma
4.6.1.4.1. □ Vienkartinė suma
4.6.1.4.2. □ Dalimis mokėtina suma[31]
Mokėjimo terminas (mmmm mm dd) | Suma |
|
|
|
|
4.6.1.4.3. □ Reguliariai mokėtina suma
4.6.1.4.3.1. □ per dieną
4.6.1.4.3.2. □ per savaitę
4.6.1.4.3.3. □ kita (nurodyti dažnumą):
4.6.1.4.3.4. nuo (data (mmmm mm dd) arba įvykio:
4.6.1.4.3.5. Jei taikytina, iki (data (mmmm mm dd) arba įvykis):
4.6.1.5. Palūkanos (jei taikytina)
4.6.1.5.1. Palūkanos:
4.6.1.5.1.1. □ Nenurodytos teismo sprendime
4.6.1.5.1.2. □ Taip, teismo sprendime nurodytos tokios palūkanos:
4.6.1.5.1.2.1. Suma:
arba
4.6.1.5.1.2.2. ... % palūkanų norma.
4.6.1.5.1.2.3. Palūkanos mokėtinos nuo ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis) iki ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis)[32]:
4.6.1.5.2. □ Teisės aktuose nustatytos palūkanos (jei taikytina), apskaičiuotinos pagal (nurodykite atitinkamą teisės aktą):
4.6.1.5.2.1. Palūkanos mokėtinos nuo ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis) iki ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis)1
4.6.1.5.3. □ Palūkanų kapitalizavimas (jei taikytina, nurodykite):
4.6.2. Teismo sprendimas, kuriuo paskiriama laikinoji priemonė, įskaitant apsaugos priemonę
4.6.2.1. Trumpas bylos dalyko aprašas ir paskirta priemonė
4.6.2.2. Priemonę paskyrė teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės
4.6.2.2.1. □ Taip
4.6.3. Kitos rūšies teismo sprendimas
4.6.3.1. Trumpas bylos dalyko aprašas ir teismo sprendimas
4.7. Išlaidos[33]
4.7.1. Valiuta
□ euras (EUR) □ Bulgarijos levas (BGN) □ Čekijos krona (CZK) □ Vengrijos forintas (HUF) □ Lietuvos litas (LTL) □ Latvijos latas (LVL) □ Lenkijos zlotas (PLN) □ svaras sterlingų (GBP) □ Rumunijos lėja (RON) □ Švedijos krona (SEK) □ kita (nurodyti ISO kodą):
4.7.2. Toliau nurodytam (-ims) asmeniui (-ims), kurio (kurių) atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, priteista padengti išlaidas:
4.7.2.1. Vardas (-ai) ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas[34]
4.7.2.2. Jeigu daugiau nei vienam asmeniui priteista padengti išlaidas, ar gali būti visa suma reikalaujama iš bet kurio asmens?
4.7.2.2.1. □ Taip
4.7.2.2.2. □ Ne
4.7.3. Prašoma išieškoti šių išlaidų[35]:
4.7.3.1. □ Teismo sprendime nustatyta bendra išlaidų suma (nurodykite sumą)
4.7.3.2. □ Teismo sprendime išlaidos nustatytos procentine dalimi nuo bendros išlaidų sumos (nurodykite procentinę dalį nuo bendros sumos)
4.7.3.3. □ Teismo sprendime nustatyta, kam priteistos išlaidos, ir nurodytos tokios tikslios sumos:
4.7.3.3.1. □ Žyminis mokestis
4.7.3.3.2. □ Atlyginimas advokatui
4.7.3.3.3. □ Dokumentų įteikimo išlaidos
4.7.3.3.4. □ Kita
4.7.3.4. □ Kita (nurodykite)
4.7.4. Palūkanos nuo išlaidų
4.7.4.1. □ Netaikoma
4.7.4.2. □ Palūkanos nurodytos teismo sprendime
4.7.4.2.1. □ Suma
arba
4.7.4.2.2. □ .... % palūkanų norma
4.7.4.2.2.1. Palūkanos mokėtinos nuo ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis) iki ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis)[36]
4.7.4.3. □ Teisės aktuose nustatytos palūkanos (jei taikytina), apskaičiuotinos pagal (nurodykite atitinkamą teisės aktą):
4.7.4.3.1. Palūkanos mokėtinos nuo ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis) iki ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis)[37]
4.7.4.4. □ Palūkanų kapitalizavimas (jei taikoma, nurodykite)
▌
Priimta …
Parašas ir (arba) kilmės teismo antspaudas
▌
II PRIEDAS
PAŽYMA DĖL AUTENTIŠKO DOKUMENTO ARBA TEISMINĖ TAIKOS SUTARTIES[38] CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE ▌
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento __ dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 71a straipsnis
1. Pažymą išduodantis teismas arba kompetentinga institucija
1.1. Pavadinimas
1.2. Adresas
1.2.1. Gatvė ir namo numeris / pašto dėžutė
1.2.2. Vieta ir pašto kodas
1.2.3. Valstybė narė
AT □ BE □ BG □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □SE □ SI □ SK □ UK □
1.3. Telefonas ▌
1.4. Faksas
1.5. E. paštas (jei yra)
2. autentiškas dokumentas ▌
2.1. Institucija, parengusi autentišką dokumentą (jei jį rengė ne pažymą išdavusi institucija)
2.1.1. Institucijos pavadinimas
2.1.2. Adresas
2.2. Data (mmmm mm dd), kada 2.1 punkte nurodyta institucija parengė autentišką dokumentą
▌
2.3. Autentiško dokumento numeris (jei taikytina)
2.4. Autentiško dokumento registracijos kilmės valstybėje narėje data (mmmm mm dd) (pildyti tik tuo atveju, jei nuo registracijos datos priklauso šio dokumento teisinė galia ir ši data skiriasi nuo 2.2 punkte nurodytos datos)
2.4.1. Numeris registre (jei taikoma)
3. TEISMINĖ TAIKOS SUTARTIS
3.1. Teismas, kuris patvirtino taikos sutartį arba kuriame buvo sudaryta taikos sutartis (jei tai ne pažymą išdavęs teismas)
3.1.1. Teismo pavadinimas
3.1.2. Adresas
3.2. Teisminės taikos sutarties data (mmmm mm dd)
3.3. Teisminės taikos sutarties numeris
4. Autentiško dokumento arba teisminės taikos sutarties šalys
4.1. Kreditorius (-iai) (vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)[39]
4.1.1. Asmens kodas (jei taikoma ir jei yra)
4.1.2. Gimimo data (mmmm mm dd) ir vieta arba juridinio asmens atveju – juridinio asmens statuso įgijimo / įsteigimo / įregistravimo data ir vieta (jei taikoma ir jei yra)
4.2. Skolininkas (-ai) (vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)[40]
4.2.1. Asmens kodas (jei taikoma ir jei yra)
4.2.2. Gimimo data (mmmm mm dd) ir vieta arba juridinio asmens atveju – juridinio asmens statuso įgijimo / įsteigimo / įregistravimo data ir vieta (jei taikoma ir jei yra)
4.3. Šalis (-ys), jei taikytina (vardas (-ai) ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)[41]
4.3.1. Asmens kodas (jei taikoma ir jei yra)
4.3.2. Gimimo data (mmmm mm dd) ir vieta arba juridinio asmens atveju – juridinio asmens statuso įgijimo / įsteigimo / įregistravimo data ir vieta (jei taikoma ir jei yra)
5. autentiško dokumento arba teisminės taikos sutarties vykdytinumas kilmės valstybėje narėje
5.1. Ar autentiškas dokumentas arba teisminė taikos sutartis vykdytina kilmės valstybėje narėje?
5.1.1. □ Taip
5.2. Autentiško dokumento arba teisminės taikos sutarties turinys ir palūkanos
5.2.1. Autentiškas dokumentas arba teisminė taikos sutartis dėl piniginio reikalavimo
5.2.1.1. Trumpas dalyko aprašas
5.2.1.2. Pagal autentišką dokumentą ar teisminę taikos sutartį
………………. (vardas (-ai) ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas)[42]
turi sumokėti
………….. (vardas (-ai) ir pavardė / įmonės arba organizacijos pavadinimas)
5.2.1.2.1. Jeigu daugiau nei vienas asmuo privalo įvykdyti tą patį piniginį reikalavimą, ar gali būti visa suma reikalaujama iš bet kurio asmens?
5.2.1.2.1.1. □ Taip
5.2.1.2.1.2. □ Ne
5.2.1.3. Valiuta
□ euras (EUR) □ Bulgarijos levas (BGN) □ Čekijos krona (CZK) □ Vengrijos forintas (HUF) □ Lietuvos litas (LTL) □ Latvijos latas (LVL) □ Lenkijos zlotas (PLN) □ svaras sterlingų (GBP) □ Rumunijos lėja (RON) □ Švedijos krona (SEK) □ kita (nurodyti ISO kodą):
5.2.1.4. Pagrindinė suma
5.2.1.4.1. □ Vienkartinė suma
5.2.1.4.2. □ Dalimis mokėtina suma[43]
Mokėjimo terminas (mmmm mm dd) | Suma |
|
|
|
|
5.2.1.4.3. □ Reguliariai mokėtina suma
5.2.1.4.3.1. □ per dieną
5.2.1.4.3.2. □ per savaitę
5.2.1.4.3.3. □ kita (nurodyti dažnumą)
5.2.1.4.3.4. nuo (data (mmmm mm dd) arba įvykio
5.2.1.4.3.5. jei taikoma, iki .............. (data (mmmm mm dd) arba įvykis)
5.2.1.5. Palūkanos (jei taikytina)
5.2.1.5.1. Palūkanos
5.2.1.5.1.1. □ Nenurodytos autentiškame dokumente arba teisminėje taikos sutartyje
5.2.1.5.1.2. □ Taip, autentiškame dokumente arba teisminėje taikos sutartyje nurodytos tokios palūkanos
5.2.1.5.1.2.1. Suma:
arba
5.2.1.5.1.2.2. ......... % palūkanų norma.
5.2.1.5.1.2.3. Palūkanos mokėtinos nuo ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis) iki ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis)[44]:
5.2.1.5.2. □ Teisės aktuose nustatytos palūkanos (jei taikytina), apskaičiuotinos pagal (nurodykite atitinkamą teisės aktą):
5.2.1.5.2.1. Palūkanos mokėtinos nuo ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis) iki ..... (data (mmmm mm dd) arba įvykis)1
5.2.1.5.3. □ Palūkanų kapitalizavimas (jei taikytina, nurodykite):
5.2.2. Autentiškas dokumentas arba taikos sutartis dėl nepiniginės vykdytinos prievolės:
5.2.2.1. Trumpas vykdytinos prievolės aprašas
5.2.2.2. 5.2.2.1 punkte nurodyta prievolė yra vykdytina šio (šių) asmens (-ų)[45] atžvilgiu (vardas ir pavardė / bendrovės arba organizacijos pavadinimas):
Priimta …
Parašas ir (arba) pažymą išdavusio teismo arba kompetentingos institucijos antspaudas
▌
III PRIEDAS
Atitikties lentelė
Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 | Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 2 dalis, įžanginiai žodžiai | 1 straipsnio 2 dalis, įžanginiai žodžiai |
1 straipsnio 2 dalies a–d punktai | 1 straipsnio 2 dalies a–d punktai |
________ | 1 straipsnio 2 dalies e punktas |
________ | 1 straipsnio 2 dalies f punktas |
1 straipsnio 3 dalis | ▌ ________ |
________ | 2 straipsnis |
2 straipsnis | 3 straipsnis |
3 straipsnis | 4 straipsnis |
4 straipsnis | 4a straipsnis |
▌ | ▌ |
▌ | ________ |
5 straipsnis, įžanginiai žodžiai | 5 straipsnis, įžanginiai žodžiai |
5 straipsnio 1 punktas | 5 straipsnio 1 punktas |
5 straipsnio 2 punktas | ________ |
5 straipsnio 3 ir 4 punktai | 5 straipsnio 3 ir 4 punktai |
________ | 5 straipsnio 4a punktas |
5 straipsnio 5–7 punktai | 5 straipsnio 5–7 punktai |
6 straipsnis | 6 straipsnis |
7 straipsnis | 7 straipsnis |
8 straipsnis | 8 straipsnis |
9 straipsnis | 9 straipsnis |
10 straipsnis | 10 straipsnis |
11 straipsnis | 11 straipsnis |
12 straipsnis | 12 straipsnis |
13 straipsnis | 13 straipsnis |
14 straipsnis | 14 straipsnis |
15 straipsnis | 15 straipsnis |
16 straipsnis | 16 straipsnis |
17 straipsnis | 17 straipsnis |
18 straipsnis | 18 straipsnis |
19 straipsnio 1 ir 2 punktai | 19 straipsnio 1 punktas |
________ | 19 straipsnio 2 punktas |
20 straipsnis | 20 straipsnis |
21 straipsnis | 21 straipsnis |
22 straipsnis ▌ | 22 straipsnis ▌ |
23 straipsnio 1–2 dalys | 23 straipsnio 1–2 dalys |
________ | ▌ |
▌ | ▌ |
▌ | ▌ |
23 straipsnio 3 dalis | ________ |
23 straipsnio 4 ir 5 dalys | 23 straipsnio 3 ir 4 dalys |
▌ ________ | 23 straipsnio 5 dalis |
24 straipsnis | 24 straipsnio 1 dalis |
________ | 24 straipsnio 2 dalis |
________ | ▌ |
25 straipsnis | 27 straipsnis |
26 straipsnis | 28 straipsnis |
▌ | ▌ |
27 straipsnio 1 dalis | 29 straipsnio 1 dalis |
________ | 29 straipsnio 2 dalis |
27 straipsnio 2 dalis | 29 straipsnio 3 dalis |
________ | ▌ |
28 straipsnis | 30 straipsnis |
________ | ▌ |
29 straipsnis | 32 straipsnio 1 dalis |
________ | 32 straipsnio 2 dalis |
________ | 32 straipsnio 2a dalis |
________ | 32 straipsnio 2b dalis |
30 straipsnis | 33 straipsnio 1 dalies a ir b punktai |
________ | 33 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
________ | 33 straipsnio 2 dalis ▌ |
________ | 34 straipsnis |
________ | 34a straipsnis |
31 straipsnis | 36 straipsnis |
32 straipsnis | 2 straipsnio a punktas |
33 straipsnis | 38a straipsnis |
________ | ▌ |
________ | 39 straipsnis |
________ | 39b straipsnis |
________ | 40 straipsnis |
________ | 41 straipsnis |
________ | 42 straipsnis |
________ | 42a straipsnis |
________ | 44 straipsnis |
34 straipsnis | 48 straipsnio 1 dalies a–d punktai |
35 straipsnio 1 dalis | 48 straipsnio 1 dalies e punktas |
35 straipsnio 2 dalis | 48 straipsnio 2 dalis |
35 straipsnio 3 dalis | 48 straipsnio 3 dalis |
▌ | 48 straipsnio 4 dalis |
36 straipsnis | 64 straipsnis |
37 straipsnio 1 dalis | 39a straipsnio a punktas |
38 straipsnis | ________ |
39 straipsnis | ▌________ |
40 straipsnis | ________ |
41 straipsnis | ▌________ |
42 straipsnis | ▌________ |
43 straipsnis | ▌________ |
44 straipsnis | ▌________ |
45 straipsnis | ▌________ |
46 straipsnis | ▌________ |
47 straipsnis | ▌________ |
48 straipsnis | ▌________ |
▌________ | 50a straipsnis |
▌________ | 51 straipsnis |
________ | 54 straipsnis |
▌________ | 56 straipsnis |
▌________ | 57 straipsnis |
▌________ | 59 straipsnis |
▌________ | 66 straipsnis |
49 straipsnis | 67 straipsnis |
50 straipsnis | ▌________ |
51 straipsnis | 68 straipsnis |
52 straipsnis | ▌________ |
53 straipsnis | ▌________ |
54 straipsnis | 64a straipsnis |
55 straipsnio 1 dalis | ▌________ |
55 straipsnio 2 dalis | 39 straipsnio 2 dalis, 51 straipsnio 2a dalis ir 69 straipsnis |
▌________ | ▌________ |
56 straipsnis | 72 straipsnis |
57 straipsnio 1 dalis | 70 straipsnio 1 dalis |
57 straipsnio 2 dalis | ________ |
57 straipsnio 3 dalis | 70 straipsnio 2 dalis |
57 straipsnio 4 dalis | 70 straipsnio 3 dalis ir 71a straipsnis |
58 straipsnis | 71 straipsnis ir 71a straipsnis |
59 straipsnis | 73 straipsnis |
▌________ | _______ |
60 straipsnis | 74 straipsnis |
61 straipsnis | 75 straipsnis |
62 straipsnis | 2a straipsnis |
63 straipsnis | _______ |
64 straipsnis | _______ |
65 straipsnis | 76 straipsnio 1 ir 2 dalys |
_______ | 76 straipsnio 2a dalis |
▌________ | ▌________ |
66 straipsnis | 77 straipsnis |
67 straipsnis | 78 straipsnis |
68 straipsnis | 79 straipsnis |
69 straipsnis | 80 straipsnis |
70 straipsnis | 81 straipsnis |
71 straipsnis | 82 straipsnis |
72 straipsnis | 83 straipsnis |
_______ | 84 straipsnis |
73 straipsnis | 91a straipsnis |
74 straipsnio 1 dalis | 87 straipsnio pirmos pastraipos d, e ir f punktai, ir 88 straipsnio 1 dalies a punktas |
74 straipsnio 2 dalis | 89 straipsnis |
_______ | ▌________ |
▌________ | ▌________ |
▌________ | ▌________ |
_______ | ▌________ |
_______ | 90 straipsnis |
_______ | ▌________ |
_______ | 92 straipsnis |
75 straipsnis | _______ |
76 straipsnis | 93 straipsnis |
V priedas | I priedas ir II priedas |
VI priedas | II priedas |
_______ | III priedas |
▌________ | ▌________ |
▌________ | ▌________ |
▌________ | ▌________ |
Or. en
AIŠKINAMOJI DALIS
Reglamentas Nr. 44/2001, kurio pirmtakė – Briuselio konvencija, yra vienas iš sėkmingiausių ES teisės aktų. Pagal jį nustatytas Europos teisminės erdvės pagrindas, be to, skatinant teisinį tikrumą ir sprendimų nuspėjamumą jis puikiai pasitarnavo piliečiams bei verslo atstovams ir naudojamas kaip priemonė kuriant kitus teisės aktus. Todėl šio reglamento nauja redakcija yra labai svarbi. Pranešėjas yra patenkintas, kad buvo pasiektas susitarimas su kita teisėkūros institucija dėl toliau minimų aspektų.
1. Egzekvatūros panaikinimas
Vietoj egzekvatūros Komisija siūlo, kad kilmės valstybėje narėje vykdytinas teismo sprendimas būtų vykdytinas ir vykdomas visoje ES pateikus oficialią (autentišką) jo kopiją ir nustatytos formos pažymėjimą, kurį išduota kilmės valstybės teismas, netaikant jokios tarpinės procedūros. Taigi teismo sprendimas vykdomas tarytum jį būtų išdavęs vykdymo valstybės narės teismas.
Jei šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nedalyvauja nagrinėjant bylą iš esmės, ji gali kreiptis į kilmės valstybės narės teismą ir prašyti peržiūrėti priimtą sprendimą, remdamasi tuo, kad a) laiku ir tinkamu būdu negavo bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų pasirengti savo gynybai arba b) negalėjo pateikti prieštaravimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės, išskyrus atvejus, kai jis neapskundė teismo sprendimo, nors turėjo galimybę tai padaryti.
Be to, šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, gali kreiptis į vykdymo valstybės narės teismą ir prašyti nevykdyti teismo sprendimo, jei jo vykdymas prieštarautų pagrindiniams principams, kuriais grindžiama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Komisija siūlo panaikinti teisę apskųsti valstybės narės sprendimą dėl pripažinimo ar vykdymo dėl to, kad vykdymas (pripažinimas) akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės viešajai tvarkai, ir pakeisti ją ribota „teise į teisingą bylos nagrinėjimą“. Taip pat nebūtų leidžiama peržiūrėti kilmės teismo jurisdikciją, išskyrus vieną labai konkrečią išimtį, net ir tam tikrais atvejais, kurie numatyti reglamente „Briuselis I“ (neatitiktis bylų, susijusių su vartojimo sutartimis ar kylančių iš draudimo teisinių santykių, teismingumo ar išimtinio teismingumo taisyklėms).
Komitetas mano, kad būtina išsaugoti prieštaravimo procesinei ir materialiajai viešajai tvarkai išimtį. Tokios išimties gali būti reikalaujama pagal valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir reglamentuose „Roma I“ bei „Roma II“ įtvirtintos išimtys, susijusios su viešąja tvarka ir viršesnėmis imperatyviosiomis nuostatomis. Valstybė narė, kurios teisme iškeliama byla, turi teisę ginti savo pagrindines vertybes. Ta pati nuostata turėtų galioti ir valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti teismo sprendimą, atveju.
Tačiau Komisija siūlo, kad būtų skiriami dviejų kategorijų teismo sprendimai, dėl kurių viena šalis turi pateikti prašymą dėl jų paskelbimo vykdytinais ir įteikti kitai šaliai, kad pastaroji turėtų galimybę apskųsti, remdamasi ribotomis nuostatomis, kurios yra identiškos galiojančio reglamento „Briuselis I“ 34 straipsnio nuostatoms. Minėtieji dviejų kategorijų teismo sprendimai – tai teismo sprendimai dėl nesutartinių prievolių, dėl privatumo ir asmeninių teisių pažeidimo, įskaitant nusikaltimus asmens garbei ir orumui, ir teismo sprendimai, priimti nagrinėjant kolektyvinius ieškinius dėl neteisėta verslo veikla padarytos žalos atlyginimo, atitinkant tam tikras sąlygas.
Teisės reikalų komitetas mano, kad siekiant užtikrinti teisinį tikrumą būtų geriau nedaryti jokių išimčių. Šiai požiūriui taip pat pritarė Taryba.
2. Jurisdikcijos taisyklių išplėtimas ir taikymas ginčams, kuriuose atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne ES
Komisija siūlo, kad reglamento jurisdikcijos taisyklės būtų taikomos privaloma tvarka trečios šalies atsakovams ir taip pakeisti galiojantį valstybių narių jurisdikcijos nustatymo tokiais atvejais pagrindą. Siekdama kompensuoti atsiradusias ribotas galimybes kreiptis į teismą daugelyje valstybių narių ir tai, kad jurisdikcija nėra nustatoma remiantis bendruoju gyvenamosios vietos (buveinės) principu, Komisija taip pat siūlo, kad valstybės narės, kurioje yra atsakovo kilnojamasis turtas, teismai būtų kompetentingi nagrinėti bylą su sąlyga, kad 1) pagal pirmesnes reglamento nuostatas jokios kitos valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos, 2) turto vertė nėra neproporcinga ieškinio vertei ir 3) ginčas pakankamai glaudžiai susijęs su teismo, kuriame iškelta byla, valstybe nare.
Išimties tvarka siūloma įtvirtinti forum necessitatis principą, t. y. teisę iškelti bylą valstybės narės, su kuria ginčas „iš esmės susijęs“, teisme, „jei to reikia siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą arba teisę kreiptis į teismą“ ir jei jokios kitos valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal pirmesnes reglamento nuostatas. Šiomis aplinkybėmis byla gali būti iškelta, jei a) nepriimtina arba būtų neįmanoma bylą iškelti arba ją nagrinėti trečiojoje valstybėje, su kuria ginčas glaudžiai susijęs, arba b) trečiojoje valstybėje priimto teismo sprendimo nebūtų galima pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, kurios teisme byla iškelta, o toks pripažinimas ir vykdymas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos ieškovo teisės.
Komitetas pritaria Parlamento rezoliucijoje dėl Žaliosios knygos pateiktai pozicijai, kad tuo klausimu, ar reglamento nuostatas reikėtų taip išplėsti, reikia plataus masto konsultacijų ir politinių diskusijų. Todėl šiuo metu siūloma, kad į reglamentą būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama įtraukti tik dalinį grįžtamąjį poveikį ginčams, kylantiems darbo, vartotojų ir draudimo sutarčių srityse, siekiant tokiais atvejais apsaugoti silpnesniąją šalį.
3. Susitarimai dėl teismingumo
Gana geras sprendimas būtų padidinti susitarimų dėl teismingumo veiksmingumą, nustatant, kad pirmenybė visada turėtų būti teikiama teismui, kurį šalys pasirinko savo ginčui išspręsti, neatsižvelgiant į tai, ar byla jame buvo iškelta pirmiau ar vėliau. 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai pagal 23 straipsnyje nurodytą susitarimą išimtinė jurisdikcija suteikiama tam tikros valstybės narės teismui arba teismams, kitos valstybės narės teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo, kol susitarime numatytas teismas arba teismai neatsisako savo jurisdikcijos. Be to, siūlomo reglamento 29 straipsnyje įtvirtinta lis pendens nuostata nepažeidžia 32 straipsnio 2 dalies. 19 konstatuojamoji dalis susijusi su poreikio pagerinti susitarimų dėl teismingumo veiksmingumą, „kad būtų išvengta piktnaudžiavimo bylinėjimosi taktikomis“. Šioje konstatuojamoje dalyje toliau teigiama, kad „šiame reglamente pirmenybė spręsti dėl savo jurisdikcijos turėtų būti suteikiama susitarime nurodytam teismui, nesvarbu, ar byla jame iškelta pirmiau ar vėliau“. 23 straipsnio 1 dalyje dabar pasirinktam teismui suteikiama jurisdikcija patikslinama šiais žodžiais: „nebent susitarimas pagal tos valstybės narės teisę iš esmės negalioja nuo pat sudarymo momento“.
4. Arbitražiniai susitarimai
Komisija mano, kad siekiant visapusiškai atsižvelgti į šalių valią, turėtų būti gerinamas arbitražinių susitarimų veiksmingumas. Tai taikytina visų pirma tais atvejais, kai sutarta arba nurodyta arbitražo vieta yra valstybėje narėje. Komisija rekomenduoja įtvirtinti specialias taisykles, kuriomis siekiama tokiais atvejais išvengti lygiagrečiai vykstančių procesų ir piktnaudžiavimo bylinėjimosi taktikomis.
Šiuo klausimu Komitetas pritaria Parlamento rezoliucijoje dėl Žaliosios knygos pateiktai pozicijai, jog arbitražo klausimas tinkamai išnagrinėtas remiantis 1958 m. Niujorko konvencija ir 1961 m. Ženevos konvencija dėl tarptautinio komercinio arbitražo. Visos valstybės narės pasirašė minėtąsias konvencijas, taigi į reglamento taikymo sritį arbitražas ir toliau neturėtų būti įtrauktas. Šis klausimas paaiškinamas 11 ir tolesnėse konstatuojamose dalyse.
5. Kiti klausimai
Komitetas pripažįsta, kad buvo padaryta pažanga preliminarių priemonių klausimu.
Komitetas gali pritarti pasiūlymui, kad valstybės narės teismas turėtų galimybę sustabdyti bylos nagrinėjimą esant lis pendens padėčiai, kai pirmiau buvo ne valstybės narės teisme tos pačios šalys pateikė ieškinį tuo pačiu ieškinio pagrindu.
6. Išvada
Užbaigiant galima teigti, kad Teisės reikalų komitetas yra patenkintas su Taryba pasiektu kompromisu, kadangi jis daugeliu aspektų atitinka Parlamento poziciją. Reglamento nauja redakcija išsprendžiami kai kurie sunkumai, su kuriais šioje srityje susidurta per paskutinį dešimtmetį, ir egzekvatūros panaikinimas visiems teismo sprendimams civilinėse ir komercinėse bylose yra svarbus žingsnis siekiant piliečiams ir įmonėms užtikrinti galimybę kreiptis į teismą.
PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖS DARBO GRUPĖS NUOMONĖ
|
TEISĖS TARNYBŲ KONSULTACINĖ DARBO GRUPĖ |
2011 m. kovo 8 d., Briuselis
NUOMONĖ
PATEIKTA EUROPOS PARLAMENTUI
TARYBAI
KOMISIJAI
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija)
2010 m. gruodžio 14 d. COM(2010)0748 – 2010/0383(COD)
Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2011 m. sausio 13 d. ir vasario 11 d. susirinko į posėdžius, kuriuose be kitų klausimų buvo svarstytas minėtas Komisijos pateiktas pasiūlymas.
Svarstydama[46] pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiama nauja redakcija išdėstyti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė, kad:
1) turint mintyje aiškinamąjį memorandumą, siekiant parengti tokio tipo dokumentą iki galo laikantis atitinkamų Tarpinstituciniame susitarime numatytų reikalavimų, dokumente turėtų būti nurodoma, kurios ankstesnio teisės akto nuostatos pasiūlyme liko nepakeistos, kaip numatoma minėto susitarimo 6 punkto a papunkčio iii įtraukoje;
2) pasiūlyme dėl išdėstymo nauja redakcija kaip esminiai pakeitimai pilka spalva paprastai turėtų būti pažymėtos šios teksto dalys:
– pirmoje nurodomojoje dalyje žodžiai „ir (e)“,
– antrasis 10 konstatuojamosios dalies sakinys,
– 47 straipsnio 1 dalyje žodžiai „37 straipsnio 3 dalyje nurodytose bylose“;
3) 28 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda „2 dalies nuostatų“ turėtų būti pakeista nuoroda „1 dalies nuostatų“;
4) 47 straipsnio 2 dalyje žodžiai „50–63 straipsniuose“ turėtų būti pakeisti žodžiais „50–65, 67, 68 ir 72 straipsniuose“;
5) 64 straipsnyje žodžiai „Vienos valstybės narės teismo priimtas“ ir žodžiai „valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti, paskelbti vykdytinu arba vykdyti teismo sprendimą“ turėtų būti įrašyti tarp pritaikytą tekstą žyminčių rodyklių.
Apsvarsčiusi šį pasiūlymą konsultacinė grupė bendru sutarimu nusprendė, kad be pasiūlyme arba šioje nuomonėje nurodytų pakeitimų, pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesniojo teisės akto nuostatų ir minėtųjų esminių pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės.
C. PENNERA H. LEGAL L. ROMERO REQUENA
Juriskonsultas Juriskonsultas Generalinė direktorė
10.11.2011
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija)
( COM(2010)0748 – C7‑0433/2010 – 2010/0383(COD) )
Nuomonės referentė: Evelyn Regner
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Raginama kelti reikalavimą, pagal kurį į reglamentą būtų įtrauktas naujas skirsnis dėl jurisdikcijos kolektyvinių ieškinių srityje. Bylos, kurias praeityje yra nagrinėjęs Europos Teisingumo Teismas (ETT), ypač byla „Viking“ parodė, kad esama tam tikrų galimybių ieškoti patraukliausio teismo ir pasinaudoti palankesne teismo jurisdikcija. Dėl nepakankamos jurisdikcijos kolektyvinių ieškinių srityje Didžiosios Britanijos teismas buvo paskirtas priimti sprendimą dėl kolektyvinio ieškinio, kuris buvo pateiktas Suomijoje. Nieko bendra su kolektyviniais ieškiniais neturinčių valstybių narių teismai priima sprendimus dėl civilinės teisės klausimų. Tai neatitinka šio reglamento nuostatų ir tikslų. Kompetenciją priimti sprendimus šiose bylose turėtų turėti valstybių narių, kurių ryšys su konkrečiu kolektyviniu ieškiniu glaudžiausias, teismai. Suprantama, kad tai teismai tų valstybių narių, kur šis ieškinys buvo pateiktas arba kur jis buvo nagrinėjamas.
Raginama panaikinti egzekvatūros reikalavimą, tačiau manoma, kad prieš panaikinant egzekvatūrą turi būti užtikrinta atsvara, t. y. nustatytos griežtos apsaugos priemonės, pakankamos apsaugoti skolininko, kuriam teismas priteisė grąžinti skolą, teisėms. Be to, taikant šias priemones turi būti visapusiškai užtikrintos pagrindinės teisės.
Kol kas manoma, kad Bendrijos išimtinės jurisdikcijos taisyklės, susijusios su teisėmis į nekilnojamąjį turtą ar su teisėtu naudojimusi svetimu nekilnojamuoju turtu, galėtų būti išplėstos pritaikant joms trečiojoje valstybėje vykdomas procedūras. Vartotojams ir darbuotojams galiojančios jurisdikcijos taisyklės taip pat taikytinos trečiųjų šalių bendrovėms.
PAKEITIMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (1a) Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojo 2002 m. kovo mėn. Po aštuonerių metų Komisija įvertino, kaip jis veikė praktiškai, ir apsvarstė būtinus šios priemonės pakeitimus. Remiantis šia nauja redakcija bus sudarytos geresnės galimybės siekti teisingumo; inter alia, darbuotojai, remdamiesi 6 straipsnio 1 dalimi, galės keliems atsakovams teikti ieškinius užimtumo srityje. Ši galimybė buvo numatyta 1968 m. Briuselio konvencijoje. Jos pakartotinis įtraukimas į reglamentą bus naudingas darbuotojams, norintiems iškelti bylą tos pačios grupės darbdaviams, turintiems buveines skirtingose valstybėse narėse. |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (1b) Taip nustatoma jurisdikcija kolektyvinių ieškinių srityje siekiant išvengti atvejų, kai ieškoma palankiausio teismo, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II)1. Kompetentingas teismas turėtų būti valstybės narės, kurioje buvo vykdomi kolektyviniai veiksmai, teismas. |
| _______________ |
| 1 OL L 199, 2007 7 31, p. 40. |
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalies aa punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| aa) teismo procesuose, susijusiuose su kolektyviniais ieškiniais tam tikroje valstybėje narėje, jurisdikcija priklauso tos valstybės narės teismams; |
Pagrindimas
Remiantis Reglamento Roma II 7 konstatuojamąja dalimi, Bendrijos teisės priemonės, kuriomis reglamentuojama taikytina teisė ir teismo jurisdikcija, turėtų būti nuosekliai derinamos. Siekiant vengti, kad būtų ieškoma palankiausio teismo, į Reglamentą Briuselis I turėtų būti įtraukta jurisdikcija, atitinkanti Reglamento Roma II 9 straipsnio nuostatas. Kai esama daugiau atsakovų (kolektyviniai ieškiniai), įmonė ir toliau gali pasirinkti teismo jurisdikciją, kuri atrodo palankesnė jos interesams, o tai neatitinka Reglamento Briuselis I tikslų.
PROCEDŪRA
Pavadinimas | Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas (Nauja redakcija) | |||
Nuorodos | KOM(2010)0748 – C7-0433/2010 – 2010/0383(COD) | |||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data | JURI 18.1.2011 |
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data | EMPL 15.9.2011 |
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data | Evelyn Regner 7.7.2011 |
|
|
|
Svarstymas komitete | 12.9.2011 | 5.10.2011 | 7.11.2011 |
|
Priėmimo data | 7.11.2011 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 20 15 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Frédéric Daerden, Karima Delli, Frank Engel, Richard Falbr, Marian Harkin, Roger Helmer, Liisa Jaakonsaari, Ádám Kósa, Veronica Lope Fontagné, Elizabeth Lynne, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Elisabeth Schroedter, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Georges Bach, Raffaele Baldassarre, Edite Estrela, Julie Girling, Richard Howitt, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou, Emilie Turunen | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Catherine Bearder | |||
PROCEDŪRA
Pavadinimas | Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas (Nauja redakcija) | |||
Nuorodos | COM(2010)0748 – C7-0433/2010 – 2010/0383(COD) | |||
Pateikimo Europos Parlamentui data | 14.12.2010 |
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data | JURI 18.1.2011 |
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data | EMPL 15.9.2011 |
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data | Tadeusz Zwiefka 28.2.2011 |
|
|
|
Svarstymas komitete | 24.5.2011 | 11.7.2011 | 22.11.2011 |
|
Priėmimo data | 11.10.2012 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 20 0 0 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Gerald Häfner, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) | Piotr Borys, Eva Lichtenberger, Axel Voss | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) | Sylvie Guillaume, Salvatore Tatarella | |||
Pateikimo data | 15.10.2012 | |||