Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) SID turėtų apibrėžti ilgalaikes prioritetines Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) sritis ir pateikti jo ekonominio poveikio bei pajėgumų sukurti didžiausią su inovacijomis susijusią papildomą naudą įvertinimą; SID turi būti atsižvelgiama į EIT stebėsenos ir vertinimo rezultatus;

(2) SID turėtų apibrėžti ilgalaikes kompetenciją ir plataus masto dalyvavimą visoje ES skatinančias prioritetines Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) sritis ir pateikti jo ekonominio ir socialinio poveikio bei pajėgumų sukurti didžiausią su inovacijomis susijusią papildomą naudą įvertinimą; SID turi būti atsižvelgiama į EIT stebėsenos ir vertinimo rezultatus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2a) dažnai, nors kompetencija aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių, sektorių ir dalykų – stygių, kad būtų sukurta pakankama žinių trikampio kritinė masė, kad būtų padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kad švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos kartu duotų daugiau naudos nei šių dėmenų suma.

EIT, užtikrindamas didesnę žinių trikampio sudėtinių dalių integraciją, stiprindamas švietimo sistemų, mokslinių tyrimų ir verslo pasaulio bendradarbiavimą, kurdamas naujas mokymo ir doktorantūros programas, įtraukdamas visus susijusius dalyvius ekonomikos globalizacijos ir skaitmeninimo sąlygomis, padės spartinant švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip pagrindines priemones tiek siekiant taikyti tvarų ir konkurencingą ekonominį modelį, tiek sukurti ir išlaikyti užimtumą ateityje.

Taikydamas į visuomenės uždavinius orientuotą inovacijų koncepciją, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama švietimui, technologinėms bei į produktus orientuotoms inovacijoms ir jų socialiniam poveikiui, pritraukdamas ir skatindamas privačiojo sektoriaus investicijas, taip pat vaisingą švietimo ir mokslinių tyrimų institucijų, įskaitant mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas (angl. RTO), įmones, vyriausybes ir piliečius, bendradarbiavimą, EIT taip pat padės kurti naujas bendradarbiavimo platformas ir priemones, pvz., atvirus tinklus, atvirus standartus, grupes, padės dalytis žiniomis ir idėjomis universitetų lygmeniu.

EIT yra veiksminga Sąjungos institucija, padedanti patenkinti naujus atsirandančiais poreikiais, rasti naujoviškus sprendimus ir stiprinti jų poveikį visuomenei. Skatindamas aktyvesnį dalyvavimą skleidžiant kompetenciją visoje Europoje, skatindamas glaudžią sąveiką ir struktūrinių fondų papildomumą, puoselėdamas lankstumą, atskaitomybę ir atvirumo, skaidrumo ir išorės subjektų dalyvavimo kultūrą, EIT gali aktyviai skatinti plačiąją visuomenę priimti ir pripažinti inovacijas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Dalykas

Šiuo tvirtinama priede pateikta Europos inovacijos ir technologijos instituto Strateginė inovacijų darbotvarkė.

Šiuo sprendimu nustatoma Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2014–2020 m. Strateginė inovacijų darbotvarkė (SID).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a straipsnis

Strateginės inovacijų darbotvarkės tikslai

1. SID apibrėžiami EIT prioritetai ir veiklos būdai 2014–2020 m. laikotarpiu. Todėl tai pagrindinė priemonė, padedanti laikytis strateginės EIT krypties, kartu paliekant pakankamai laisvės apibrėžti nustatytų tikslų siekimo būdus ir priemones. EIT turėtų labiausiai rūpėti į visuomenės uždavinius orientuota inovacijų koncepcija, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama švietimui, technologinėms ir į produktus orientuotoms inovacijoms ir lankstumui;

2. SID siekiama gerinti politikos sričių koordinavimą ir skirtingų jų priemonių suderinamumą ir kuriama sąveika, susijusi su inovacijų politika, laikantis visiškai holistinio požiūrio, orientuoto į didžiausius visuomenei iškilusius uždavinius, užtikrinant, kad EIT veiktų kaip inovacijų katalizatorius, padėtų kurti atvirus ir įtraukius Europos inovacijų modelius, taptų tarptautiniu mastu pripažinta ir vertinama pasaulinės klasės inovacijų institucija.

3. Dėl šių priežasčių EIT yra veiksminga Sąjungos įstaiga, padedanti patenkinti naujus atsirandančius poreikius, rasti naujoviškus sprendimus ir stiprinti jų poveikį visuomenei. Pagal savo SID puoselėdamas lankstumą, atskaitomybę ir atvirumo, skaidrumo ir išorės subjektų dalyvavimo kultūrą, EIT gali aktyviai skatinti plačiąją visuomenę priimti ir pripažinti naujas inovacijas, rasti tvarių sprendimų, kaip platinti ir priimti naujas technologijas atsižvelgiant į galutinius vartotojus, piliečius ir plačiąją visuomenę, ypač stengtis, kad skatinant naujus mokslinius tyrimus ir inovacijas būtų atsižvelgiama į specialius įvairios verslo aplinkos poreikius.

4. SID – tai pagrindinė EIT inovacijų politikos, darbo vietų kūrimo ir tvaraus vystymosi, aktyvesnio dalyvavimo skleidžiant kompetenciją Europoje skatinimo priemonė, apimanti studijas baigusiam jaunimui skirtų darbo vietų vykdant SID projektus kūrimo sąlygas.

5. SID taip pat siekiama didinti EIT potencialą plėtoti naujus finansavimo modelius, kaip antai skirti premijas už inovacijas, o tai leistų maksimaliai padidinti mokslinių tyrimų finansavimo grąžą visuomenei ir užtikrintų, kad inovacijos prisidėtų ne tik prie labiausiai neatidėliotinų visuomenės poreikių tenkinimo, bet ir, per trumpą laiką pateikdamas konkrečius mokslinius ir techninius atsakymus, greitai duotų naudą Europos gyventojams.

6. SID atlieka esminį vaidmenį atsakant į krizės laikotarpiu iškylančius klausimus, nes labai svarbu pritraukti jaunimą į naujos rūšies darbo vietas ir užtikrinti, kad tiek naujos, tiek senos švietimo programos padėtų jauniems žmonėms patekti į darbo rinką.

7. Ši SID turi būti įgyvendinama pagal Reglamentą (EB) Nr. 294/2008.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a straipsnis

EIT centrinė būstinė

EIT centrinė būstinė yra Budapešte, Vengrijoje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1b straipsnis

Bendri prioritetai

1. EIT, skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies lygmeniu), taikydamas visų pirma atvirais ir įtraukiais moksliniais tyrimais grindžiamus naujus principus ir praktiką, pagal kuriuos užtikrinama, kad sprendžiant viešojo intereso uždavinius tyrimai būtų atliekami tikslingai, pirmenybės tvarka ir veiksmingai, ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padeda siekti tikslo kurti mokslinį inovacijų pagrindą. Pagrindinė EIT varomoji jėga yra kompetencija. Siekiant visoje Europoje skatinti kompetenciją turi būti plėtojamas dalyvavimas, taip pat sąvoka „laiptai į kompetenciją“, nes tai padės sukurti sąlygas dalyvauti mažiems kompetencijos vienetams, pavyzdžiui, mažoms mokslinių tyrimų grupėms ir labai novatoriškoms įmonėms.

2. EIT ir ŽIB veikia kaip pavyzdinės žinių trikampio įgyvendinimo priemonės ES ir galbūt ateityje galėtų tapti inovacinių gebėjimų stiprinimo paslaugų teikėjais visoje ES, t. .y. galėtų kurti ir įgyvendinti inovacijų politiką ir pažangiosios specializacijos strategijas. Strateginis EIT tikslas – teikti daugiau naudos nei jos būtų gaunama sudėjus tris jo dėmenis, todėl siekdamas užtikrinti gausių EIT ekosistemos partnerių sąveiką ir papildomos naudos kūrimą jis turėtų vykdyti įvairių sričių ŽIB koordinavimą ir skatinti jų bendradarbiavimą.

3. EIT, pasitelkęs ilgalaikę integruotą partnerystę ir labiau strateginį šalių, sektorių ir disciplinų bendradarbiavimą siekiant sukurti pakankamą kritinę masę žinių trikampyje, panaikina fragmentaciją ir dėl savo europinio masto (didelės ir subalansuotos geografinės apimties) pasiekia šią kritinę masę – jis veikia kaip katalizatorius, galintis lanksčiai bandyti naujus inovacijų modelius, ugdantis talentus nepaisant sienų ir kuriantis tarptautiniu mastu pripažįstamą kompetencijos ženklą. Pasitelkdamas pažangią žmogiškųjų išteklių strategiją, įskaitant sisteminį naudojimąsi vidaus ir išorės patirtimi, ir vidaus valdymo procedūras, EIT tampa pavyzdine inovacijų valdymo institucija, kuri prireikus sukuria naujas finansavimo priemones.

4. EIT stiprina ir toliau plėtoja savo, kaip investuotojo, visais lygmenimis vystančio esamus kompetencijos centrus Europos mokslinių tyrimų, verslo ir aukštojo mokslo srityse ir sudarančio sąlygas tuos centrus sutelkti ir užmegzti ilgalaikį sistemingą bendradarbiavimą, vaidmenį. EIT skatina steigti tvarias novatoriškas pradedančiąsias ir atsiskyrusias įmones, be to, siekdamas geresnių savo veiklos rezultatų, skatina didinti pouniversitetines studijas besirenkančių studentų skaičių; EIT siekia padidinti galimybes perduoti technologijas ir jas parduoti, taip pat steigti naujas įmones seno verslo srityje arba kurti naujas inovatyvias įmones.

5. glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, EIT sukuria regioninę inovacijų programą, skirtą vadinamųjų susijusių koordinavimo centrų asociacijoms valstybėse, kuriose nėra įsikūrusių koordinavimo centrų. Taip visų pirma bus remiama ŽIB inovacijų veikla išnaudojant didžiulį inovacijų potencialą ir prieigą pirmiesiems ŽIB sukurtų technologijų vartotojams ir galutiniams vartotojams panaudojant demonstravimo įrangą, bandymų vietas ir pan., kaip aprašyta Priedo 2 dalies 2.2. punkte.

6. EIT naudojasi savo lankstumu, siekdamas atsakingai ir atskaitingai vykdomo supaprastinimo, kad būtų galima pasiekti gerų rezultatų, skatinti inovacijų proveržį ir verslo bendruomenės dalyvavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1c straipsnis

Žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB)

1. EIT suteikia strateginę orientaciją ŽIB, taip pat koordinuoja ir stebi ŽIB visiškai gerbdamas jų savarankiškumą ir palikdamas erdvės iniciatyvoms „iš apačios į viršų“, kartu užtikrindamas procedūrų skaidrumą ir atskaitingumą. EIT užtikrina, kad ŽIB veiktų skaidriai ir atsižvelgtų į visų dalyvių (tiek dabartinių, tiek naujų) interesus. Papildomoms ŽIB lėšos skiriamos konkurenciniu pagrindu ir atsižvelgiant į projektų kokybę bei potencialą.

2. ŽIB yra esminė EIT priemonė. Pagal programą „Horizontas 2020“ EIT toliau plėtos ŽIB koncepciją, siekdamas remti Europos inovacijų kultūros plėtrą visose valstybėse narėse. Pasitelkdamas ŽIB, institutas padeda kurti atviriems ir įtraukiems inovacijų modeliams palankesnę daugiadalykę ir tarpdalykę aplinką. Visada gerbiant principą pasiekti visišką žinių trikampio integraciją ir paisant programos „Horizontas 2020“ 2 ir 3 pakopose išdėstytų tikslų, skirtingų ŽIB ir jų finansavimo poreikių klausimu reikia laikytis joms pritaikyto požiūrio, nes kai kurios iš jų tampa labai didelės ir turi didelių finansinių poreikių, o kitos išlieka mažos ir joms reikia mažesnio finansavimo. Atsižvelgiant į aplinkybes ir problemas, kurias reikia spręsti, ŽIB gyvavimo trukmė taip pat gali skirtis.

3. Tam, kad EIT galėtų išplėtoti visas savo kaip pirmaujančios institucijos galimybes, labai svarbi kritinė masė. Kritinę masę sudaro ŽIB teikiama parama, tai, kaip intensyviai ji veikia ir kiek sričių aprėpia, sklaidos pajėgumai ir tarptautinės veiklos skatinimas, taip pat sugebėjimas parengti supaprastintas procedūras. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir parengti geriausios praktikos gaires, kurios padėtų skleisti veikiančių ŽIB geriausią praktiką ir patirtį naujoms ŽIB, paspartinti inovacijas, derinti sektorines ir tarpsektorines inovacijas, užtikrinti sąveiką ir tai, kad būtų sukurta pridėtinė vertė iš daugybės EIT partnerių ir bendrų idėjų pačiame EIT, skatinti kryžminį koordinavimą kiekvienoje ŽIB ir skatinti ŽIB vykdyti bendrą veiklą skirtingas sritis siejančiais klausimais, ŽIB koordinavimo ir bendradarbiavimo veiklą turėtų vykdyti EIT.

4. Šiuo metu EIT, pasitelkdamas esamas ŽIB ir koordinavimo centrus, sprendžia geografinės koncentracijos klausimą; į tai turėtų būti atsižvelgiama ateityje, kai pradės veikti naujos ŽIB ir išplėsta EIT veikla. Nors ES valstybėse narėse yra daug kompetencijos centrų, dažnai po vieną jiems nepavyksta pasiekti kritinės masės, leidžiančios konkuruoti pasauliniu mastu. Tas pats gali nutikti mažoms ŽIB. Jų integracijos į EIT rezultatas bus parama, palankios sąlygos ir kritinė masė, kurių reikia norint, kad jie veiktų sėkmingai ir taptų pakankamai dideli, kad galėtų būti pasaulinio masto dalyviai ir turėtų galimybių pakeisti ES inovacijų erdvę bei savo srityse reikšmingai prisidėti prie socialinių uždavinių sprendimo. Pasinaudojant stipriosiomis vietos bendruomenių, pasižyminčių itin aukšta kompetencija, pusėmis, atsižvelgiant į tai, kad atskirų regionų ypatumai ir poreikiai skirtingi, ir siekiant palengvinti kultūros rajonų kūrimą ir plėtrą padedant vietos pramonei, turi būti užtikrinamas MVĮ dalyvavimas ir mažesnių mokslinių tyrimų organizacijų bei pilietinių visuomeninių organizacijų įtraukimas.

5. Pirmajame etape EIT atrenka daugiausia keturias ŽIB, pasirinkdamas iš penkių atrinktų temų ir laikydamasis šios prioritetų tvarkos:

1. Žaliavos ir biologija grindžiama ekonomika – tvarus žvalgymas, gavyba, gamyba, perdirbimas, medžiagų kūrimas ir pakaitalų naudojimas

2. Sveikos gyvensenos ir vyresnių žmonių aktyvumo inovacijos

3. Judumas mieste, pažangi ir tvari plėtra

4. Ateities maistas – tvari tiekimo grandinė nuo išteklių iki vartotojų

5. Pridėtinė gamybos vertė.

EIT gali nukrypti nuo minėtų prioritetų, jei pateikia tinkamai pagrįstą sprendimą ir apie šį sprendimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

Pirmosios ŽIB pradės veikti 2014 m. Antroji ŽIB grupė bus 2018 m. Šioje antrojoje grupėje pirmenybė bus teikiama pasiūlytoms temoms, į kurias nebuvo atsižvelgta pirmojoje grupėje. Jei EIT turi užtektinai lėšų steigti papildomas ŽIB, EIT valdyba gali savarankiškai siūlyti, rinktis ir palaipsniui pradėti taikyti naujas temas, jei šių ŽIB veiklos sritis susijusi su visuomenės uždaviniais ir jei jos atitinka būtiniausias steigimo sąlygas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 294/2008, ir jei dėl jų buvo plačiai konsultuojamasi su daugeliu suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių visoms trims žinių trikampio dalims.

Gali būti atsižvelgiama į tam tikras orientacines temines sritis, kurias pasiūlė Komisija ir įvairios platformos, pvz.: pažangi ir saugi visuomenė, tausus jūrų, vandens, miškų ir girių naudojimas, biomimetika, tvari pastatų statyba ir nulinės energijos pastatai, sveikatos srities inovacijos ir didesnių galių suteikimas žmonėms. Vis dėlto šis sąrašas yra tik orientacinis teminių sričių, kurios galiausiai bus pasirinktos atsižvelgiant į naujus ir nenumatytus uždavinius, kurių gali kilti ateityje, sąrašas.

Remdamasis šiomis temomis, EIT galės savarankiškai rengti būsimą ŽIB atrankos procesą. Būsimų kvietimų teikti pasiūlymus dėl ŽIB sėkmė labai priklausys nuo aiškių nurodymų, susijusių su lūkesčiais ir reikalavimais, taip pat nuo to, kiek laiko ŽIB paraiškų teikėjams bus skirta, kad prieš pateikdami pasiūlymą jie galėtų susitvarkyti teisinius ir finansinius reikalus. ŽIB bus atrenkamos pagal išsamius EIT reglamente nustatytus kriterijus, remiantis bendraisiais kompetencijos ir inovacijų aktualumo principais. Visos atrinktos ŽIB turės parodyti, kaip pasieks didžiausią poveikį tam tikroje srityje, ir įrodyti, kad jų strategija yra veiksminga.

Atranka grindžiama kokybe, įgyvendinamumu ir pasiūlymų potencialu, o svarstant naujas ŽIB turėtų būti reguliariai vykdomas mokslinių tyrimų potencialo raidos ir galimų naujų inovacijų atsiradimo dinamikos vertinimas.

Tai daroma konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir vykdant konkurencingą ir atvirą paraiškų dėl naujų teminių sričių ir atitinkamų ŽIB atranką, griežtą, skaidrią ir konkurencingą procedūrą, pagal kurią taikomas požiūris „iš apačios į viršų“, atsižvelgiama į kintančius visuomenės uždavinius ES, taip pat galimiems dalyviams užtikrinamas aiškumas ir nuspėjamumas.

6. Atliekamas ŽIB laikotarpio vidurio persvarstymas, kurio metu atsižvelgiama į ŽIB pridėtinę vertę Europai, ir, jei veiklos rezultatai per prasti, imamasi atitinkamų priemonių. Jei ŽIB veiklos rezultatai prastesni nei numatyta pagal ŽIB steigimo sąlygas, EIT, praėjus nustatytam laikotarpiui, kuris nurodytas susitarime su ŽIB, gali nutraukti finansavimą.

7. EIT yra ŽIB partneris tol, kol jis nusprendžia, kad ŽIB gali veikti savarankiškai, praėjus preliminariam 7–15 metų laikotarpiui. Pasibaigus šiam laikotarpiui, taip pat jei ŽIB nusprendžia tęsti veiklą be EIT finansavimo arba tapti viena iš kelių įmonių, plėtojančių verslą, kuriuo užsiėmė ankstesnė ŽIB, EIT gali nuspręsti tapti lygiaverčiu naujos įmonės verslo partneriu.

8. EIT investicijų grąža žinių ir inovacijų bendrijose bus matuojama apčiuopiama nauda Europos ekonomikai ir plačiajai visuomenei, pavyzdžiui, naujų įmonių įsteigimu, naujų produktų ir paslaugų atsiradimu esamose ir ateities rinkose, geresnių įgūdžių turinčiais verslininkais, naujomis ir didesnėmis galimybėmis gauti patrauklų darbą, talentų iš ES ir kitų šalių pritraukimu ir išlaikymu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1d straipsnis

Švietimo programos ir veikla

1. EIT yra vienintelė programoje „Horizontas 2020“ numatyta priemonė, pagal kurią didžiulis dėmesys skiriamas švietimui. EIT turėtų tapti pasaulinio lygio pouniversitetinio švietimo paslaugų teikėju, nes jis pasižymi aukšto lygio mokymu, mobilumu, verslininkystės patirtimi ten, kur konkreti inovacija įgyvendinama, ir siūlo netradicinę aukštojo mokslo paradigmą. SID esmė yra skatinti ir įgyvendinti švietėjišką EIT misiją. Tikslas – ugdyti ir mokyti talentingus žmones, kurių įgūdžių, žinių ir mąstysenos reikia pasaulio visuomenės ir žinių ekonomikos sąlygomis. Šia prasme „Marie Skłodowskos-Curie“ stipendijų programa turėtų būti plėtojama kaip EIT veiklos dalis.

2. EIT padeda vystyti žmogiškuosius išteklius, reikalingus inovatyviai visuomenei, šviesdama pagrindinius dalyvius, pvz., studentus, tyrėjus ir verslininkus, taip pat nustatydama bendrąsias sąlygas ir geriausią praktiką atitinkamo sektoriaus politikos, reglamentavimo ir standartizavimo klausimų srityse. EIT įgyvendina įvairaus lygio naujos kartos pasaulinės klasės studentams skirtas mokymo programas: magistrantūros, doktorantūros, vasaros mokyklų, specialias mokymo programas. Taip EIT prisiima ilgalaikį įsipareigojimą, kurio reikia siekiant ilgalaikių aukštojo mokslo pokyčių, ypač teikiant šiuos naujus kitų dalykų ir tarpdalykius EIT ženklu pažymėtus laipsnius. EIT siekia nacionalinio ir tarptautinio tokiu EIT ženklu pažymėtos kvalifikacijos pripažinimo per tarpusavio vertinimo sistemą. EIT ir ŽIB turi būti skatinami plėtoti švietimo sąveiką su ES ir valstybių narių politika siekiant remti aprūpinimą žmogiškaisiais ištekliais, kurie būtini, kad būtų įgyvendintas Europos, kaip mokslo, technologijų ir inovacijų srities lyderės, tikslas. EIT gali organizuoti (pats arba bendradarbiaudamas su Europos ar trečiosios šalies universitetais arba mokslinių tyrimų centrais) programas ar kursus, susijusius su disciplinomis, sudarančiomis sąlygas esminėms ir svarbiausioms inovacijoms.

3.

ŽIB galėtų rengti mokymo programas Europos jaunimui, pavyzdžiui, stažuotes, išvykas į mokyklas, skirti dotacijas geriausiems MTIM srities mokiniams ir universitetų studentams, finansuoti vasaros vadybos ir verslo studijas ir (arba) verslininkystės studijas geriausiems mokslo srities studentams; EIT ir ŽIB taip pat galėtų pasirūpinti, kad būtų daugiau inovacinės profesinės veiklos sričių, įskaitant vadovų švietimą, specialiai parengtus mokymo kursus, plėsti savo švietimo veiklą ir apimti įvairesnius studijų būdus, didinti švietimo veiklos poveikį ir pasiekti platesnę auditoriją. Mokslinių tyrimų Europoje patrauklumą būtų galima dar labiau skatinti skiriant mokslinių tyrimų dotacijas geriausiems studentams, jei jie įsipareigoja dalyvauti MTTP projekte arba jei įsteigia inovacinę įmonę Europoje.

4. Minėtos programos gali būti visiškai integruotos į ŽIB veiklą, gali tapti įvairaus skirtingų ŽIB bendradarbiavimo rezultatu arba būti organizuojamos paties EIT arba bendradarbiaujant su ŽIB. EIT skatina ŽIB imtis platesnės veiklos, apimančios ir kitų ŽIB sritis, turinčias didelį sąveikos potencialą, pvz., rengti bendrus profesinio tobulinimo kursus, imtis bendros mokslinių tyrimų veiklos, siūlyti magistrantūros arba doktorantūros studijų programas ar sudaryti akademinės ir verslo bendruomenės judumo tarp ŽIB galimybes.

5. EIT įdiegia specialią sistemą – regioninę inovacijų sistemą (RIS), siekdamas užtikrinti, kad įgyvendinant iniciatyvą dalyvautų talentingi žmonės, nedirbantys ŽIB ir jų koordinavimo centruose – studentai, mokslininkai, dėstytojai ir verslininkai visais karjeros lygmenimis. Tokia sistema ne tik suteiks galimybių talentingiausiems žmonėms, nedirbantiems ŽIB, pasinaudoti koordinavimo centruose sukurta inovacijų aplinka, bet ir skatins juos pasinaudoti srityse, kurių neaprėpia ŽIB, įgytomis žiniomis ir praktine patirtimi. Šioje srityje svarbus vaidmuo galėtų tekti EIT fondui. Kadangi tikrieji inovacijų kūrėjai yra žmonės, jei tinkama, būtų galima pateikti nuostatų, kurios užtikrintų, kad pakankamai studentų iš ES pakraščių dalyvautų EIT mokymų programose (pvz., pasitelkus stipendijų programas, kurias kartu finansuotų valstybės narės ir RIS). EIT skatinamas bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir regionais siekiant užtikrinti, kad EIT absolventai rastų galimybių ir gautų reikalingą paramą, kad galėtų skleisti savo inovacijų ir verslumo potencialą ES.

6. EIT valdyba reguliariai organizuoja Europos ar tarptautines konferencijas aktualiomis temomis, susijusiomis su EIT veikla, taip EIT tampa tikru Europos tyrėjų, profesionalų, mokytojų ir studentų iš visų Europos ir trečiųjų šalių centru. Jis taip pat sukuria ir (arba) pritaiko internetinę dalijimosi žiniomis ir jungimosi į tinklus EIT platformoje priemonę, kuri suteikia galimybę studentams, mokytojams ir tyrėjams, nedalyvaujantiems esamos ŽIB veikloje, lengvai gauti informaciją apie vykdomą veiklą ir baigtų mokslinių tyrimų rezultatus. Tam visų pirma prireiks sukurti visiems prieinamą EIT ir ŽIB atviro švietimo ir mokymo kurso medžiagos saugyklą.

7. EIT skatina sukurti EIT buvusių studentų tinklą, kuris teikia pagalbą dalijantis žiniomis, kuruojant ir jungiantis į tinklus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1g straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungos mastu ir tarptautinis bendradarbiavimas

1. EIT, kaip žinių trikampio dalyvių bendradarbiavimo Sąjungos mastu priemonė, turėtų veikti grindžiama bendradarbiavimu su visų valstybių narių mokslinių tyrimų ir švietimo institucijomis, būtent universitetų, verslo, grupių ir mokslinių tyrimų asociacijomis, taip pat jų tarpusavio pagalba (ne konkuravimu). EIT, suderinusi veiksmus su Komisija, padeda ŽIB užmegzti ryšius su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, nes jos svarbios suvedant įmones, ypač MVĮ, mokslo įstaigas, viešojo sektoriaus institucijas, taigi tarpininkauja tarp įvairių dalyvių, valstybių narių ir Sąjungos.

2. Regionai ir valstybės narės, kuriose įsikūrę koordinavimo centrai, turės galimybę pasiekti naudingą aglomeracijos ekonomiją ir pasinaudoti teigiamu išoriniu poveikiu. Šios galimybės padidės, jei vyks glaudus bendradarbiavimas tarp regionuose įsisteigusių ŽIB partnerių ir valdžios institucijų bei organizacijų, dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas. (RIS3), kaip nurodyta Komisijos pasiūlymo COM(2011) 615, 2011/0276 (COD) , C7-0335/11 IV priede. Priešingai, į šią veiklą neįtraukti regionai gali patirti didėjančią neigiamo poveikio riziką. Tai galėtų padidinti esamą nelygybę, t. y. duotų naudos regionams, kurie išnaudoja turimas inovacijų pajėgumų galimybes, bet neigiamai paveiktų regionus, kuriuose esama sunkumų. Šios galimybės bus didinamos taikant regioninę inovacijų sistemą (RIS).

3. EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, parengia tvirtą tarptautinę strategiją, pagal kurią nustatomi atitinkami pašnekovai ir galimi partneriai Sąjungoje ir už jos ribų ir palaikomi ryšiai su jais. Ilguoju laikotarpiu EIT turi puoselėti aiškią tapatybę ir EIT prekės ženklą pasauliniu mastu, kadangi institutas yra Europos inovacijų ir verslumo variklis ir pasaulinio lygio švietimo paslaugų šioje srityje teikėjas. Užmezgęs strateginius santykius su partneriais iš viso pasaulio, EIT gali tapti labai patrauklus, taip pat prisidėti prie ŽIB partnerių patrauklumo. EIT gali įkūnyti Sąjungos inovacijų darbotvarkę taip, kaip Europos mokslinių tyrimų taryba įkūnija Europos mokslo kompetenciją ir pasaulinę lyderystę. Skatinant tvirtą pasaulinį EIT prekės ženklą gali prireikti imtis veiksmų tvirtam žmogiškajam ir verslo tinklui apie EIT bendruomenę sukurti (studentai, absolventai, pedagogai, verslininkai, specialistai ir pan.) ir tapatybės jausmui bei matomumui skatinti. Tokie veiksmai galėtų apimti mokslo ir inovacijų konferencijų, kasmetinių renginių, konkursų ir apdovanojimų, diplomų teikimo iškilmių ir kt. renginių organizavimą.

4. EIT įsteigia nuolat veikiantį EIT suinteresuotųjų subjektų forumą, kad palengvintų sąveiką su platesne žinių trikampio inovacijų bendruomene, įskaitant nacionalinės ir regioninės valdžios institucijas, ir abipusį mokymąsi.

5. EIT sistemingai bendradarbiauja su universitetų asociacijomis, verslo ir mokslinių tyrimų organizacijomis, taip pat organizacijų grupėmis, kaip keitimosi žiniomis ir rezultatų sklaidos platformomis.

6. EIT randa būdų, kaip dar labiau palengvinti EIT ir ŽIB sąveiką su kitomis Sąjungos iniciatyvomis. Tai galėtų būti metiniai EIT, ŽIB ir atitinkamų Komisijos tarnybų posėdžiai.

7. EIT naudojamas kaip pagrindinė Europos Sąjungos pasaulinio bendradarbiavimo technologijų ir inovacijų srityje priemonė.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1h straipsnis

EIT ir kitos Sąjungos priemonės

1. EIT ir ŽIB, kaip vienintelės ES priemonės, sudarančios žinių trikampį, pasinaudoja visais šios srities iniciatyvų, pvz., ES mokslinių tyrimų, švietimo, mokymo ir jaunimo programų, teikiamais privalumais ir sudaro papildomų galimybių inovacijų, verslumo ir pramonės aplinkos srityse pagal „Marie Skłodowskos-Curie“ programą dirbantiems tyrėjams, programos „Erasmus visiems“ studentams ir kitų judumo Europos mokslinių tyrimų erdvėje iniciatyvų dalyviams.

2. Dėl savo ypatumų EIT yra visos Europos inovacijų politikos branduolys. ŽIB ir kitos priemonės yra pagrindinė ir unikali šios politikos sudedamoji dalis. Pageidautina, kad bendros technologijų iniciatyvos (BTI), viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, bendro programavimo iniciatyvos, Europos inovacijų partnerystės ir kitos panašios (ateities) platformos, skirtos didelio masto pramonės vykdomiems moksliniams tyrimams skatinti, būtų atitinkamai koordinuojamos su EIT, arba, joms nusprendus, prisijungtų prie ŽIB asocijuotų partnerių teisėmis arba bendradarbiautų dar glaudžiau. Be to, galima daryti sąsajas su inovacijų veikla įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Ši daugialypė bendradarbiavimo atliekant didelio masto mokslinius tyrimus platforma, kaip ir SID, turėtų būti pagrįsta tvaraus, perskirstomojo ir konkurencingo vystymosi politikos skatinimu.

3. EIT, puoselėdama stiprią sąveiką ir struktūrinių fondų papildomumą, nagrinėdama inovacijų vietos ir pasaulinių aspektų ryšį, stiprina sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Koordinavimo centruose sudaromos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis. Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius ryšius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos ateities sparčiai kintančiame pasaulyje pagrindas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Pripažįstama, kad norint pasiekti tą tikslą ir gebėti toliau konkuruoti visuotinės žinių ekonomikos sąlygomis, didžiausia varomoji jėga turėtų būti žinių trikampis, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos, ir visų trikampio kraštinių sąveika. Taigi Europos Sąjunga strategijoje „Europa 2020“ nustatė, kad šios sritys yra politikos prioritetai. Šie prioritetai daugiausia įgyvendinami pavyzdinėmis iniciatyvomis „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“, kurios yra bendras politinis ES veiksmų šiose srityse pagrindas. Šias iniciatyvas papildo pavyzdinės iniciatyvos „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Europos inovacijos ir technologijos institutas visomis išgalėmis padės siekti šių pavyzdinių iniciatyvų tikslų.

Europos ateities sparčiai kintančiame pasaulyje pagrindas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Pripažįstama, kad norint pasiekti tą tikslą ir gebėti toliau konkuruoti visuotinės žinių ekonomikos ir visuomenės sąlygomis, didžiausia varomoji jėga turėtų būti žinių trikampis, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos, ir visų trikampio kraštinių sąveika. Taigi Europos Sąjunga strategijoje „Europa 2020“ nustatė, kad šios sritys yra politikos prioritetai. Šie prioritetai daugiausia įgyvendinami pavyzdinėmis iniciatyvomis „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“, kurios yra bendras politinis ES veiksmų šiose srityse pagrindas. Šias iniciatyvas papildo pavyzdinės iniciatyvos „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Europos inovacijos ir technologijos institutas visomis išgalėmis padės siekti šių pavyzdinių iniciatyvų tikslų.

Priežastys, dėl kurių moksliniams tyrimams, švietimui ir inovacijoms skiriamas didžiausias dėmesys, paprastos. Didėjant pasaulinei konkurencijai ir viduje kylant demografinių problemų Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ateityje vis labiau priklausys nuo inovacinių laimėjimų kuriant produktus, paslaugas ir verslo modelius, taip pat nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus. Nors Europoje yra pavienių sėkmės atvejų, ES valstybės narės dar atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių. Be to, ES susiduria su vis didesne naujų kompetencijos centrų iš besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija dėl talentų.

Priežastys, dėl kurių moksliniams tyrimams, švietimui ir inovacijoms skiriamas didžiausias dėmesys, paprastos. Vystantis žinių ekonomikai, didėjant pasaulinei konkurencijai ir viduje kylant demografinių problemų Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ateityje vis labiau priklausys nuo inovacinių laimėjimų kuriant produktus, paslaugas ir verslo modelius, taip pat nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus bei suteikti piliečiams galimybę ne tik gauti naudos iš šių inovacijų, bet ir prisidėti prie jų kūrimo, ypač pasitelkiant naujas technologijas. Nors Europoje yra pavienių sėkmės atvejų, ES valstybės narės dar atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių. Be to, ES susiduria su vis didesne naujų kompetencijos centrų iš besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija dėl talentų, o protų nutekėjimas yra didžiulė ES problema.

Todėl būtina iš esmės keisti mūsų inovacijų sistemas ir modelius. Dažnai, nors kompetencija aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių, sektorių ir dalykų – stygių. Be to, Europai reikia pasinaudoti savo autentiška verslumo kultūra. Tai labai svarbu, jei norima sukurti tikrą papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą, steigti naujas įmones ir didelį potencialą turinčiuose augimo sektoriuose iš tikrųjų komerciškai diegti inovacijas. Europa turi rūpintis, kad aukštosios mokyklos būtų inovacijų variklis, nes talentingiems žmonėms reikia tinkamų įgūdžių, žinių ir pozicijos, kad būtų galima kurti inovacijas.

Todėl būtina iš esmės keisti mūsų inovacijų sistemas ir modelius. Tam reikia nustatyti naujus principus ir laikytis praktikos, kuri visų pirma būtų grindžiama atvirais ir įtraukiais moksliniais tyrimais. Dažnai, nors kompetencija aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių, sektorių ir dalykų – stygių. Be to, Europa turi tvirtą, atvirą ir autentišką verslumo kultūrą, kuriai būdinga didelė mažųjų ir vidutinių įmonių įvairovė. Tai labai svarbu, jei norima gauti ir padėti sukurti tikrą papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą, steigti naujas įmones ir didelį potencialą turinčiuose augimo sektoriuose iš tikrųjų komerciškai diegti inovacijas. Europa turi rūpintis, kad aukštosios mokyklos būtų inovacijų variklis, nes talentingiems žmonėms reikia tinkamų įgūdžių, žinių ir pozicijos, kad būtų galima kurti inovacijas.

EIT įsteigtas būtent tuo tikslu, jis turėtų prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinant ES ir valstybių narių inovacinius gebėjimus. Institutas, integruodamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žinių trikampį, padės spręsti programoje „Horizontas 2020“ įvardytus visuomenei iškilusius uždavinius ir sistemiškai pakeisti Europos inovacijų veikėjų bendradarbiavimo būdus.

EIT įsteigtas būtent tuo tikslu, jis turėtų prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinant ir spartinant ES ir valstybių narių inovacinius gebėjimus. Institutas, integruodamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žinių trikampį, padės spręsti pagrindinius visuomenei iškilusius uždavinius ir sistemiškai pakeisti Europos inovacijų veikėjų bendradarbiavimo būdus skatinant atvirus ir įtraukius modelius, taigi taip bus išspręstas Europos paradoksas.

EIT yra vienintelė programoje „Horizontas 2020“ numatyta priemonė, pagal kurią didžiulis dėmesys skiriamas švietimui. EIT turėtų tapti pasaulinio lygio pouniversitetinio švietimo paslaugų teikėju, nes jis pasižymi aukšto lygio mokymu, mobilumu, verslininkystės patirtimi ten, kur konkreti inovacija įgyvendinama, ir siūlo netradicinę aukštojo mokslo paradigmą.

Kad pasiektų tą tikslą, EIT per žinių ir inovacijų bendrijas sujungia strategines kryptis EIT lygmeniu ir principą „iš apačios į viršų“. ŽIB – labai integruota partnerystė, sutelkianti labai gerus universitetus, mokslinių tyrimų centrus, mažas ir dideles bendroves ir kitus inovacijų srities subjektus ilgalaikiam visuomenei iškilusių uždavinių sprendimui. Kiekvieną ŽIB sudaro keletas tarpusavyje susijusių koordinavimo centrų, kuriuose partneriai kasdien glaudžiai bendradarbiauja ir kuriuose siekiama bendrų strateginių tikslų. Koordinavimo centrai remiasi veikiančiais kompetencijos centrais ir toliau juos išplėtoja iki vietos inovacijų ekosistemų ir sujungia į platesnį inovacijų centrų tinklą, apimantį visą Europą. EIT sistemoje pavienėms ŽIB suteikta daug autonomijos, jos pačios gali nustatyti savo vidaus struktūrą, sudėtį, darbotvarkę ir darbo metodus; taigi, jos taip pat gali rinktis tinkamiausius būdus siekti tikslų. Strateginiu lygmeniu EIT rengia ŽIB atrankos procesą, lanksčiai jas koordinuoja ir skleidžia jų geriausio valdymo ir finansavimo modelius.

Kad pasiektų tą tikslą, EIT per žinių ir inovacijų bendrijas sujungia strategines kryptis EIT lygmeniu ir principą „iš apačios į viršų“. ŽIB – labai integruota partnerystė, sutelkianti labai gerus universitetus, mokslinių tyrimų centrus, mažas ir dideles bendroves ir kitus inovacijų srities subjektus visuomenei iškilusių uždavinių sprendimui. Kiekvieną ŽIB sudaro keletas tarpusavyje susijusių koordinavimo centrų, kuriuose partneriai kasdien glaudžiai bendradarbiauja ir kuriuose siekiama bendrų strateginių tikslų. Koordinavimo centrai remiasi veikiančiais kompetencijos centrais ir toliau juos išplėtoja iki vietos inovacijų ekosistemų ir sujungia į platesnį inovacijų centrų tinklą, apimantį visą Europą. EIT sistemoje pavienėms ŽIB suteikta daug autonomijos, jos pačios gali nustatyti savo vidaus struktūrą, sudėtį, darbotvarkę ir darbo metodus; taigi, jos taip pat gali rinktis tinkamiausius būdus siekti tikslų. Strateginiu lygmeniu EIT rengia ŽIB atrankos procesą, lanksčiai jas koordinuoja, remia ir teikia patarimus administraciniais klausimais, skatina jų bendradarbiavimą ir skleidžia geriausio valdymo ir finansavimo modelius. Siekiant užtikrinti gausių EIT partnerių sąveiką ir pridėtinės vertės kūrimą, taip pat turėti naudos iš bendrų idėjų pačiame EIT, jis turėtų vykdyti įvairių sričių ŽIB koordinavimą ir skatinti jų bendradarbiavimą.

Pasitelkdamas ŽIB institutas padeda kurti inovacijoms palankesnę aplinką ir rasti pažangių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimo būdų. Tai padeda holistiškai spręsti programoje „Horizontas 2020“ įvardytus vis sudėtingesnius visuomenei iškilusius uždavinius, sutelkti labai gerus įvairių sektorių, išsilavinimo ir dalykų specialistus – kitaip jie galbūt ir nesusitiktų – bendram problemų sprendimui ieškoti.

Pasitelkdamas ŽIB institutas siekia paspartinti inovacijas ir padėti kurti palankesnę daugiadalykę ir tarpdalykę aplinką ir rasti pažangių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimo būdų. Tai padeda spręsti programoje „Horizontas 2020“ įvardytus vis sudėtingesnius ir tarpusavyje susijusius visuomenei iškilusius uždavinius, suderinti inovacijas sektoriuose ir tarp sektorių, sutelkti labai gerus įvairių sektorių, išsilavinimo ir dalykų specialistus – kitaip jie galbūt ir nesusitiktų – bendram problemų sprendimui ieškoti.

Pasiekimai

Pasiekimai

EIT pradinis etapas, kuriame svarbiausia buvo pradėti veiklą, vykdomą per ŽIB, ir nustatyti EIT sprendimų priėmimo ir vykdomąsias – valdybos ir centrinės būstinės – funkcijas, užbaigtas. EIT taip pat pavyko sėkmingai pasiekti savo pagrindinį tikslą – integruoti visą inovacijų grandinę, sutelkti aukštąsias mokyklas, mokslinių tyrimų organizacijas ir verslo įmones per tris pradines žinių ir inovacijų bendrijas, 2010 m. įsteigtas Tarybos ir Parlamento nustatytose srityse, svarbiose būsimai Europos plėtrai. Šios sritys – darnios energetikos („KIC InnoEnergy“), prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo („ClimateKIC“) ir ryšių visuomenės formavimo („EIT INC Labs“).

EIT pradinis etapas, kuriame svarbiausia buvo pradėti veiklą, vykdomą per ŽIB, ir nustatyti EIT sprendimų priėmimo ir vykdomąsias – valdybos ir centrinės būstinės – funkcijas, užbaigtas. EIT taip pat pavyko sėkmingai pasiekti savo pagrindinį tikslą – integruoti visą inovacijų grandinę, sutelkti aukštąsias mokyklas, mokslinių tyrimų organizacijas ir verslo įmones per tris pradines žinių ir inovacijų bendrijas, 2010 m. įsteigtas Tarybos ir Parlamento nustatytose srityse, svarbiose būsimai Europos plėtrai. Šios sritys – darnios energetikos („KIC InnoEnergy“), prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo („ClimateKIC“) ir ryšių visuomenės formavimo („EIT INC Labs“).

Be to, dabar EIT per centrinę būstinę Budapešte įtvirtina savo pozicijas kaip naujoviška institucija. Taip pat įkurtas EIT fondas – teisiškai savarankiška organizacija, kurios paskirtis skatinti ir remti EIT darbus ir veiklą bei didinti EIT poveikį visuomenei.

Be to, dabar EIT per centrinę būstinę Budapešte įtvirtina savo pozicijas kaip naujoviška institucija. Taip pat įkurtas EIT fondas – teisiškai savarankiška organizacija, kurios paskirtis skatinti ir remti EIT darbus ir veiklą bei didinti EIT poveikį visuomenei.

ŽIB – pasaulinio lygio integruota partnerystė

ŽIB – pasaulinio lygio integruota partnerystė

Dabar veikiančios trys ŽIB savo veiklos srityse sėkmingai pasiekė kritinę masę, ir į jas subalansuotai įtrauktos įvairios žinių trikampio sudedamosios dalys. Kadangi ŽIB sudaro stiprūs partneriai – ir jų skaičiaus, ir svarbos atitinkamose srityse požiūriu – ŽIB turi galimybių tapti pasaulinio lygio bendrijomis.

Dabar veikiančios trys ŽIB savo veiklos srityse sėkmingai pasiekė kritinę masę, ir į jas subalansuotai įtrauktos įvairios žinių trikampio sudedamosios dalys. Kadangi ŽIB sudaro stiprūs partneriai – ir jų skaičiaus, ir svarbos atitinkamose srityse požiūriu – ŽIB turi galimybių tapti pasaulinio lygio bendrijomis.

ŽIB koordinavimo centrai ŽIB, veikdamos skirtingose teminėse srityse, savo strategiją ir valdymo struktūras formavo skirtingais būdais. Viena ŽIB įsteigta kaip įmonė, o kitos dvi yra ne pelno asociacijos. Jas sudaro maždaug 30 pagrindinių partnerių ir 5–6 koordinavimo centrai, paprastai turintys dar ir nepagrindinių partnerių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir šių nepagrindinių partnerių skaičius kinta.

ŽIB koordinavimo centrai ŽIB, veikdamos skirtingose teminėse srityse, savo strategiją ir valdymo struktūras formavo skirtingais būdais. Viena ŽIB įsteigta kaip įmonė, o kitos dvi yra ne pelno asociacijos. Jas sudaro maždaug 30 pagrindinių partnerių ir 5–6 koordinavimo centrai, paprastai turintys dar ir nepagrindinių partnerių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir šių nepagrindinių partnerių skaičius kinta.

ŽIB yra juridinis asmuo, vadovaujamas pagrindinio vykdomojo direktoriaus, ir akivaizdu, kad tokia ŽIB struktūra visai neatitinka tradicinio modelio, esant daugiau nei vienam naudos gavėjui. Be to, visos ŽIB rengdamos savo veiklos strateginius planus, vadovaujasi verslo plano logika ir visos jos įgyvendino bendros veiklos koncepciją, jos vienoje fizinėje erdvėje, kuri yra daugelio ŽIB veiklos sričių centras, sutelkia įvairias grupes ir visos Europos lygmeniu sujungia įvairios specializacijos sričių kompetenciją ir įgūdžius.

ŽIB yra juridinis asmuo, vadovaujamas pagrindinio vykdomojo direktoriaus, ir akivaizdu, kad tokia ŽIB struktūra visai neatitinka tradicinio modelio, esant daugiau nei vienam naudos gavėjui. Be to, visos ŽIB rengdamos savo veiklos strateginius planus, vadovaujasi verslo plano logika ir visos jos įgyvendino bendros veiklos koncepciją, jos vienoje fizinėje erdvėje, kuri yra daugelio ŽIB veiklos sričių centras, sutelkia įvairias grupes ir visos Europos lygmeniu sujungia įvairios specializacijos sričių kompetenciją ir įgūdžius. ŽIB turėtų gebėti sutelkti investicijų iš privačiojo, viešojo ir tretinio sektorių ir pasiekti, kad privatusis, viešasis ir tretinis sektoriai prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus.

ŽIB veikla driekiasi per visą inovacijų grandinę ir be visa kita apima EIT ženklu pažymėtas magistrantūros ir doktorantūros programas, kuriose aukštos kokybės mokslas derinamas su verslumo ugdymu, verslo kūrimo paslaugomis ir judumo sistemomis. Pirminė ŽIB veikla orientuota į talentą ir žmones, taigi pirmieji gauti rezultatai yra susiję su švietimu ir verslumu, įskaitant magistrantūros ir doktorantūros programų sudarymą. Dvi ŽIB suvienijo jėgas ir bendradarbiaudamos siūlo magistrantūros studijų programą pažangiųjų energetikos tinklų srityje.

ŽIB veikla driekiasi per visą inovacijų grandinę ir be visa kita apima EIT ženklu pažymėtas magistrantūros ir doktorantūros programas, kuriose aukštos kokybės mokslas derinamas su verslumo ugdymu, verslo kūrimo paslaugomis ir judumo sistemomis. Pirminė ŽIB veikla orientuota į talentą ir žmones, taigi pirmieji gauti rezultatai yra susiję su švietimu ir verslumu, įskaitant magistrantūros ir doktorantūros programų sudarymą. Dvi ŽIB suvienijo jėgas ir bendradarbiaudamos siūlo magistrantūros studijų programą pažangiųjų energetikos tinklų srityje.

Šiuo metu EIT, pasitelkdamas esamas ŽIB ir koordinavimo centrus, sprendžia geografinės koncentracijos klausimą; į tai turėtų būti atsižvelgiama ateityje, kai pradės veikti naujos ŽIB ir išplėsta EIT veikla.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ilgalaikė integruota partnerystė padeda įveikti fragmentiškumą, o dėl EIT europinio masto sukuriama kritinė masė. Pasitelkdamas įgyvendinamas bendradarbiavimo iniciatyvas EIT pasirinktą ŽIB partnerystę perkelia į strateginį lygmenį, kuriuo galima ilgalaikė veikla. ŽIB sudaro galimybę pasaulinio lygio partneriams sudaryti naujas grupes, optimizuoti išteklius, atverti naujų verslo galimybių kitais būdais sprendžiant didelės rizikos sudėtingus uždavinius. Be to, nors ES valstybėse narėse yra daug kompetencijos centrų, dažnai po vieną jiems nepavyksta pasiekti kritinės masės, leidžiančios konkuruoti pasauliniu mastu. ŽIB koordinavimo centrai stipriems veikėjams suteikia galimybių glaudžiai bendradarbiauti su kitais puikiais partneriais nepaisant sienų, o tai jiems leidžia veikti ir būti pripažintiems pasauliniu mastu.

Ilgalaikė integruota partnerystė padeda įveikti fragmentiškumą, o dėl EIT europinio masto sukuriama kritinė masė. Pasitelkdamas įgyvendinamas bendradarbiavimo iniciatyvas EIT pasirinktą ŽIB partnerystę perkelia į strateginį lygmenį, kuriuo galima ilgalaikė veikla. ŽIB sudaro galimybę pasaulinio lygio partneriams sudaryti naujas grupes ir kurti atvirų ir įtraukių inovacijų modelius, optimizuoti išteklius, atverti naujų verslo galimybių kitais būdais sprendžiant didelės rizikos sudėtingus uždavinius. Be to, nors ES valstybėse narėse yra daug kompetencijos centrų, dažnai po vieną jiems nepavyksta pasiekti kritinės masės, leidžiančios konkuruoti pasauliniu mastu. ŽIB koordinavimo centrai stipriems veikėjams suteikia galimybių glaudžiai bendradarbiauti su kitais puikiais partneriais nepaisant sienų, o tai jiems leidžia veikti ir būti pripažintiems pasauliniu mastu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Didesnis investicijų poveikis švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir naujų inovacijų valdymo būdų išbandymas. EIT veikia kaip katalizatorius, didina turimos mokslinių tyrimų bazės vertę, nes spartina technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą ir naudojimą. Inovacijų veikla padeda subalansuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiekti, kad švietimo ir mokymo veikla labiau atitiktų verslo poreikius. Tuo tikslu EIT gali gana lanksčiai bandyti naujus inovacijų modelius, ir tai leidžia iš tikrųjų diferencijuoti ŽIB valdymą ir ŽIB finansavimo modelius bei greitai prisitaikyti ir geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis.

Didesnis investicijų poveikis švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir naujų inovacijų valdymo būdų išbandymas. EIT veikia kaip inovacijų katalizatorius, didina turimos mokslinių tyrimų bazės vertę, nes spartina technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą ir naudojimą ir perduoda mokslinių tyrimų rezultatus visais švietimo lygiais. Inovacijų veikla padeda subalansuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiekti, kad švietimo ir mokymo veikla labiau atitiktų verslo poreikius. Tuo tikslu EIT gali gana lanksčiai bandyti naujus inovacijų modelius, ir tai leidžia iš tikrųjų diferencijuoti ŽIB valdymą ir ŽIB finansavimo modelius bei greitai prisitaikyti ir geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. EIT taip pat turi potencialo plėtoti naujus finansavimo modelius, kaip antai skirti premijas už inovacijas, o tai leistų padidinti mokslinių tyrimų finansavimo grąžą visuomenei ir užtikrintų, kad inovacijos prisidėtų ne tik prie labiausiai neatidėliotinų poreikių tenkinimo, bet ir greitai duotų naudą Europos gyventojams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ugdomi talentai nepaisant sienų ir skatinamas verslumas integruojant žinių trikampį. EIT skatina į žmones orientuotas inovacijas ir didžiausią dėmesį skiria studentams, mokslininkams ir verslininkams. EIT, jungdamas akademinę bendruomenę ir verslo sektorių, teikia naujų karjeros galimybių ir siūlo inovatyvias profesinio tobulėjimo sistemas. EIT ženklas ant inovatyvių ŽIB magistrantūros ir doktorantūros programų padės išplėtoti tarptautiniu mastu pripažįstamą kompetencijos ženklą, padedantį pritraukti talentų iš Europos ir kitur. Verslumas skatinamas atsirandant naujai pasaulinio lygio studentų, turinčių žinių ir nuostatų, leidžiančių idėjas paversti naujomis verslo galimybėmis, kartai.

Ugdomi talentai nepaisant sienų ir skatinamas verslumas integruojant žinių trikampį. EIT skatina į žmones orientuotas inovacijas ir didžiausią dėmesį skiria studentams, mokslininkams ir verslininkams. EIT, jungdamas akademinę bendruomenę ir verslo sektorių, teikia naujų karjeros ir judumo galimybių ir siūlo inovatyvias profesinio tobulėjimo sistemas. EIT ženklas ant inovatyvių ŽIB magistrantūros ir doktorantūros programų padės išplėtoti tarptautiniu mastu pripažįstamą kompetencijos ženklą, padedantį pritraukti talentų iš Europos ir kitur, atsižvelgiant į tai, kad atskirų regionų poreikiai skirtingi, ir siekiant palengvinti kultūros rajonų kūrimą ir plėtrą padedant vietos pramonei. Verslumas skatinamas atsirandant naujai pasaulinio lygio studentų, turinčių žinių ir nuostatų, leidžiančių idėjas paversti naujomis verslo galimybėmis, kartai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pažangus subalansuotas finansavimas, derinamas su į rezultatus ir verslą orientuotu požiūriu. EIT skiria iki 25 proc. biudžeto ir pasirūpina, kad 75 proc. finansinių išteklių skirtų įvairūs viešieji ir privatieji partneriai, taip užtikrindamas reikšmingą sverto poveikį, nes sutelkiama didelio masto investicijų ir racionalizuojami įvairūs viešieji ir privatieji šaltiniai, iš kurių finansuojamos suderintos strategijos. Be to, dėmesį sutelkdamas į poveikį ir rinkai, ir visuomenei, EIT laikosi į rezultatus orientuoto požiūrio. ŽIB veikia vadovaudamosi verslo logika, pagal metinius verslo planus, įskaitant didelio užmojo veiklos planus, apimančius įvairias sritis nuo švietimo iki verslo kūrimo, aiškius tikslus, rezultatus ir pagrindinius veiklos rezultatus, pagal kuriuos jos būna vertinamos.

Pažangus subalansuotas finansavimas, derinamas su į rezultatus ir verslą orientuotu požiūriu. EIT skiria iki 25 proc. biudžeto ir pasirūpina, kad 75 proc. finansinių išteklių skirtų įvairūs viešieji ir privatieji partneriai, taip užtikrindamas reikšmingą sverto poveikį, nes sutelkiama didelio masto investicijų ir racionalizuojami įvairūs viešieji ir privatieji šaltiniai, iš kurių finansuojamos suderintos strategijos. Darydamas didelį finansinio sverto poveikį (1:3), visas EIT skirtas biudžetas, kuris sudaro 3,3 proc. viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto, turi papildomą daugiau kaip 10 proc. sverto poveikį „Horizontas 2020“ biudžetui iš viešojo ir privačiojo sektorių lėšų, kad būtų įgyvendinta mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė. Be to, dėmesį sutelkdamas į poveikį ir rinkai, ir visuomenei, EIT laikosi į rezultatus orientuoto požiūrio. EIT turėtų veikti kaip investuotojas, laikytis verslo logikos, o jo investicijoms turėtų tekti kitų privataus ar viešojo finansavimo šaltinių sverto vaidmuo. ŽIB veikia vadovaudamosi verslo logika, pagal metinius verslo planus, įskaitant didelio užmojo veiklos planus, apimančius įvairias sritis nuo švietimo iki verslo kūrimo, aiškius tikslus, rezultatus ir pagrindinius veiklos rezultatus, pagal kuriuos jos būna vertinamos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES iniciatyvose ir programose vis labiau pripažįstamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo sričių tarpusavio ryšys. Tai teikia didelių galimybių abipusiškai sustiprinti veiksmus Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu. ES lygmeniu bus toliau užtikrinama, kad būtų kuo geriau pasinaudojama šia sąveika, tam bus pasitelkiama mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ nustatytu strateginiu planu.

ES iniciatyvose ir programose vis labiau pripažįstamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo sričių tarpusavio ryšys. Tai teikia didelių galimybių abipusiškai sustiprinti veiksmus Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu. ES lygmeniu bus toliau užtikrinama, kad būtų kuo geriau pasinaudojama šia sąveika, tam bus pasitelkiama mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ nustatytu strateginiu planu. EIT ir jo ŽIB turi papildyti bendrą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, o ne jį dubliuoti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT labai padės siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, visų pirma, papildydamas kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius. Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad EIT padės siekti tikslo spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, tačiau, laikantis požiūrio, kad tarp tikslų turi būti natūrali sąveika, EIT taip pat padės siekti tikslo įtvirtinti pirmaujančias pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą, nes skatins rezultatais pagrįstus mokslinius tyrimus ir sudarys sąlygas steigti sparčiai augančias ir inovatyvias MVĮ. Galiausiai, EIT, skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies lygmeniu) ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padės kurti mokslinį inovacijų pagrindą. Taigi EIT indėlis sudarant pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus svarus.

EIT labai padės siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, visų pirma, papildydamas kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius. Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad EIT padės siekti tikslo spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, tačiau, laikantis požiūrio, kad tarp tikslų turi būti natūrali sąveika, EIT taip pat padės siekti tikslo įtvirtinti pirmaujančias pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą, nes skatins rezultatais pagrįstus mokslinius tyrimus ir sudarys sąlygas kurti atvirų ir įtraukių inovacijų modelius, taikytinus sparčiai augančioms ir inovatyvioms MVĮ. Galiausiai, EIT, skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies lygmeniu) ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padės kurti mokslinį inovacijų pagrindą. EIT privalo remti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų institutų ir verslo bendruomenės bendradarbiavimą ir judumą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. EIT sukurs bendrą dalijimosi inovacijomis ir žiniomis centrą, kuris padės remti sritis, tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB, ir ilgainiui padės pasiekti bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ prioritetinius tikslus. Reikia nustatyti atskirą prioritetą, kad būtų apibrėžta konkreti taikymo sritis, kurioje EIT vykdys veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bendradarbiaudamas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ir taip padės skleisti gerąją bendruomenių praktiką. Taigi EIT indėlis sudarant pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus svarus. Europos Komisija, pasikonsultavusi su EIT, siūlo EIT ir kitos veiklos pagal programą „Horizontas 2020“ koordinavimo sistemą, kurią turi įgyvendinti EIT.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, dėl EIT ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje atsiranda visa apimančio švietimo aspektas. Pasitelkdamas naujovišką ir verslumą skiepijantį švietimą EIT atlieka svarbų vaidmenį jungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą ir švietimo politiką bei programas ir prisiima ilgalaikį įsipareigojimą, kurio reikia siekiant ilgalaikių aukštojo mokslo pokyčių. Teikdamas naujus tarpdalykinius EIT ženklu pažymėtus laipsnius EIT bendromis jėgomis siekia kurti į inovacijas orientuotą švietimą, darantį poveikį platesnei Europos darbotvarkei, susijusiai su aukštųjų mokyklų modernizavimu, taigi, taip propaguojama Europos aukštojo mokslo erdvė.

Be to, dėl EIT ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje atsiranda visa apimančio švietimo aspektas, taip pat dėl laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų publikacijų. Pasitelkdamas naujovišką ir verslumą skiepijantį švietimą EIT atlieka svarbų vaidmenį jungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą ir švietimo politiką bei programas ir prisiima ilgalaikį įsipareigojimą, kurio reikia siekiant ilgalaikių aukštojo mokslo pokyčių. Teikdamas naujus tarpdalykinius EIT ženklu pažymėtus laipsnius EIT bendromis jėgomis siekia kurti į inovacijas orientuotą švietimą, darantį poveikį platesnei Europos darbotvarkei, susijusiai su aukštųjų mokyklų modernizavimu, taigi, taip propaguojama Europos aukštojo mokslo erdvė.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, nagrinėjant inovacijų vietos ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Koordinavimo centruose sudaromos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis. Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius ŽIB ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3). Be to, siekiant plėsti MVĮ dalyvavimą ŽIB veikloje, galima būtų stiprinti ŽIB ir vietos organizacijų grupių ryšius. Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir programų, kurias įgyvendinant būtų labai naudingas bendradarbiavimas ir koordinavimas. Kadangi pagrindinis EIT ir ŽIB uždavinys yra papildomos Europos kompetencijos naudos kūrimas, tiek jau veikiančios, tiek būsimos ŽIB turėtų kuo labiau pasinaudoti šia sąveika. ŽIB suteiks papildomos naudos iniciatyvoms, kurios gali būti įgyvendinamos įvairiose srityse, įskaitant bendro programavimo iniciatyvas, Europos inovacinę partnerystę ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

Be to, nagrinėjant inovacijų vietos ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Koordinavimo centruose sudaromos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis. Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius ŽIB ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3).

Regionai ir valstybės narės, kuriose įsikūrę koordinavimo centrai, turės galimybę pasiekti naudingą aglomeracijos ekonomiją ir pasinaudoti teigiamu išoriniu poveikiu. Šios galimybės padidės, jei vyks glaudus bendradarbiavimas tarp regionuose įsisteigusių ŽIB partnerių ir valdžios institucijų bei organizacijų, dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas. (RIS3), kaip nurodyta Komisijos pasiūlymo COM(2011) 615, 2011/0276 (COD) , C7-0335/11 IV priede. Priešingai, į šią veiklą neįtraukti regionai gali patirti didėjančią neigiamo poveikio riziką. Tai galėtų padidinti esamą nelygybę, t. y. duotų naudos regionams, kurie išnaudoja turimas inovacijų pajėgumų galimybes, bet neigiamai paveiktų regionus, kuriuose esama sunkumų. Šios rizikos galima išvengti taikant RIS sistemą, taip pat jei regionai, kuriuose nėra įsikūrusių koordinavimo centrų, taikytų pažangiosios specializacijos strategijas (RIS3) ir bendradarbiautų su regionais, kuriuose įsikūrę koordinavimo centrai ir kuriuose kursis nauji, pavyzdžiui, su regioninėmis inovacijų ir įgyvendinimo bendrijomis.

Be to, būtų galima stiprinti ŽIB, MVĮ ir vietos organizacijų grupių, pavyzdžiui, ŽIB „Climate KIC“ sudarančių regioninių inovacijų ir įgyvendinimo bendrijų ryšius, siekiant plėsti jų dalyvavimą ŽIB veikloje. Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir programų, kurias įgyvendinant būtų labai naudingas bendradarbiavimas ir koordinavimas. Kadangi pagrindinis EIT ir ŽIB uždavinys yra papildomos Europos kompetencijos naudos kūrimas, ŽIB ir regioninės inovacijų ir įgyvendinimo bendrijos (RIB) turėtų kuo labiau pasinaudoti šia sąveika. ŽIB suteiks papildomos naudos iniciatyvoms, kurios gali būti įgyvendinamos įvairiose srityse, įskaitant bendro programavimo iniciatyvas, Europos inovacinę partnerystę ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Turi būti parengtos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama išvengti dvigubo finansavimo (75 proc. lėšų užtikrinama gaunant privatų, viešą ir regioninį finansavimą, įskaitant pagal kitas Europos programas ir sanglaudos politiką). Turėtų būti vengiama mažinti bet kokį kitų su švietimu susijusių programų finansavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendro programavimo iniciatyvos – pagrindinė priemonė fragmentiškumui mokslinių tyrimų srityje mažinti – turėtų būti visos Europos ŽIB mokslinių tyrimų bazės branduolys. ŽIB, savo ruožtu, gali paspartinti ir sustiprinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų, sujungtų bendro programavimo iniciatyvomis, rezultatų panaudojimą, bei taip mažinti inovacijų srities fragmentiškumą. Bendra technologijų iniciatyva ir naujai užmegzta viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė suteikia galimybių skatinti didelio masto pramonės vykdomus mokslinius tyrimus ir intensyvinti pagrindinių technologijų kūrimą. ŽIB gali padėti skatinti investicijas į šiuos pagrindinius mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas technologijų perdavimo ir komercinimo mastas ir, padedant talentingiems verslininkams, senose verslo srityse steigiamos naujos įmonės. Žinių trikampiu EIT papildys Europos mokslinių tyrimų tarybos investicijas į pasaulinio lygio netirtų sričių mokslinius tyrimus, imdamasis visos inovacijų grandinės – nuo idėjų iki taikymo ir panaudojimo, ir sudarys papildomų galimybių inovacijų srityje „Marie Curie“ mokslininkams ir „Erasmus visiems“ studentams bei ugdys jų verslumą.

Bendro programavimo iniciatyvos – pagrindinė priemonė fragmentiškumui mokslinių tyrimų srityje mažinti – turėtų būti visos Europos ŽIB mokslinių tyrimų bazės branduolys. ŽIB, savo ruožtu, gali paspartinti ir sustiprinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų, sujungtų bendro programavimo iniciatyvomis, rezultatų panaudojimą, bei taip mažinti inovacijų srities fragmentiškumą. Bendra technologijų iniciatyva ir naujai užmegzta viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė suteikia galimybių skatinti didelio masto pramonės vykdomus mokslinius tyrimus ir intensyvinti pagrindinių technologijų kūrimą. ŽIB gali padėti skatinti investicijas į šiuos pagrindinius mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas technologijų perdavimo ir komercinimo mastas ir, padedant talentingiems verslininkams, senose verslo srityse steigiamos naujos įmonės. Žinių trikampiu EIT papildys Europos mokslinių tyrimų tarybos investicijas į pasaulinio lygio netirtų sričių mokslinius tyrimus, imdamasis visos inovacijų grandinės – nuo idėjų iki taikymo ir panaudojimo, ir užtikrins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą suteikdamas naujų galimybių mokslininkams, vykdantiems veiklą pagal „Marie Skłodowskos-Curie“ programą. EIT naudosis Europos intelektiniu kapitalu siekdamas įgyti naujų įgūdžių inovacijų ir verslumo srityse, nes jis artimai susijęs su programa „Erasmus visiems“.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nauja Europos inovacijų partnerystė (EIP) bus bendras pagrindas, kuriuo vadovaujantis tampa paprasčiau suderinti pasiūla ir paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus bei inovacijų priemones ir politikos sritis ir jiems sąveikauti. ŽIB gali padėti įgyvendinti EIP, nes veikia daugelyje vietų ir sričių ir turi praktinės patirties. ŽIB visų pirma gali padėti plėtoti būtiną žmogiškąjį kapitalą, ugdyti pagrindinius veikėjus, pavyzdžiui, verslininkus ir mokslininkus, nustatyti pagrindines sąlygas ir geriausiąją patirtį tam tikro sektoriaus politikos, reguliavimo ar standartizavimo klausimais.

Nauja Europos inovacijų partnerystė (EIP) bus bendras pagrindas, kuriuo vadovaujantis tampa paprasčiau suderinti pasiūla ir paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus bei inovacijų priemones ir politikos sritis ir jiems sąveikauti. EIP galėtų būti visuomenei iškilusių uždavinių ir EIT sąsaja, atliekanti darbotvarkės sudarytojo vaidmenį ir vertinanti poreikį įsteigti tam tikros srities ŽIB. ŽIB gali padėti įgyvendinti EIP, nes veikia daugelyje vietų ir sričių ir turi praktinės patirties. ŽIB visų pirma gali padėti plėtoti būtiną žmogiškąjį kapitalą, ugdyti pagrindinius veikėjus, pavyzdžiui, verslininkus ir mokslininkus, nustatyti pagrindines sąlygas ir geriausiąją patirtį tam tikro sektoriaus politikos, reguliavimo ar standartizavimo klausimais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Praktiškai sąveikos galimybės bus realizuojamos įvairiais būdais, ir tai priklausys nuo konkrečios ŽIB ir konkretaus uždavinio. Šiandien ŽIB lygmeniu plėtojami ryšiai su kitomis iniciatyvomis, o tos iniciatyvos skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos ŽIB specifiškumą ir teminę sritį.

Praktiškai sąveikos galimybės bus realizuojamos įvairiais būdais, ir tai priklausys nuo konkrečios ŽIB ir konkretaus uždavinio. Šiandien ŽIB lygmeniu plėtojami ryšiai su kitomis iniciatyvomis, o tos iniciatyvos skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos ŽIB specifiškumą ir teminę sritį. Be to, EIT turėtų skatinti ŽIB veiksmų sinergiją ir sąveiką visose programos „Horizontas 2020“ pakopose ir su kitomis iniciatyvomis, tinkamai atsižvelgiant į veiksmų dubliavimo riziką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Steigiant pirmąsias ŽIB iš esmės buvo kartu ir mokomasi. Tai rodo, kad ŽIB yra nauja koncepcija ir nė viena šio proceso šalis pakankamai neįvertino, kokia nelengva užduotis įtvirtinti ŽIB įstatymiškai ir užmegzti sutartinius santykius su ŽIB ir jų partneriais. Steigimo procesas nebuvo lengvas dar ir dėl to, kad nežinota, kuri juridinio asmens forma būtų tinkamiausia. Nors „nuo apačios į viršų“ metodas, kurį taikant kiekviena ŽIB turi veiksmų laisvę rinktis partnerystės struktūrą, turėtų būti toliau taikomas, reikėtų pateikti rekomendacijų dėl tinkamos teisinės struktūros. Be to, nereikėtų pamiršti, kad nelengva viename juridiniame asmenyje sutelkti skirtingą akademinę ir verslo kultūrą, todėl labai svarbu ir ŽIB, ir EIT lygmeniu rasti bendrų vertybių. Dar daugiau, ŽIB yra didelio masto institucinės naujovės, ir visos ŽIB yra skirtingos. Tai leidžia rinktis iš nemenkos inovacijų modelių įvairovės, tačiau dėl to koordinuoti ir stebėti ŽIB tampa tik dar sunkiau.

Steigiant pirmąsias ŽIB iš esmės buvo kartu ir mokomasi. Tai rodo, kad ŽIB yra nauja koncepcija ir nė viena šio proceso šalis pakankamai neįvertino, kokia nelengva užduotis įtvirtinti ŽIB įstatymiškai ir užmegzti sutartinius santykius su ŽIB ir jų partneriais. Steigimo procesas nebuvo lengvas dar ir dėl to, kad nežinota, kuri juridinio asmens forma būtų tinkamiausia. Nors „nuo apačios į viršų“ metodas, kurį taikant kiekviena ŽIB turi veiksmų laisvę rinktis partnerystės struktūrą, turėtų būti toliau taikomas, reikėtų pateikti rekomendacijų dėl tinkamos teisinės struktūros. Be to, nereikėtų pamiršti, kad nelengva viename juridiniame asmenyje sutelkti skirtingą akademinę ir verslo kultūrą, todėl labai svarbu ir ŽIB, ir EIT lygmeniu rasti bendrų vertybių. Dar daugiau, ŽIB yra didelio masto institucinės naujovės, ir visos ŽIB yra skirtingos. Tai leidžia rinktis iš nemenkos inovacijų modelių įvairovės, tačiau dėl to koordinuoti ir stebėti ŽIB tampa tik dar sunkiau. Todėl būtinas specializuotas požiūris į skirtingas ŽIB.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ateityje aiškias rekomendacijas reikėtų pateikti jau nuo pat atrankos proceso pradžios, kad visų ŽIB esminės strateginės savybės būtų vienodos, o kartu, kad būtų galima lanksčiai rinktis ŽIB struktūros, veikimo ir finansavimo metodus. Galiausiai, dabar veikiančios trys ŽIB dar nesudaro kritinės masės, leidžiančios EIT plėtoti visą svarbiausio inovacijų instituto potencialą. Veikiant tik trims ŽIB, galimybės joms pasinaudoti viena kitos inovacinėmis galimybėmis ir administravimo bei sklaidos požiūriu pasiekti masto ekonomiją yra ribotos. Tai taip pat reiškia, kad EIT yra nepakankamai didelio masto ir dėl to negali iš tikrųjų veikti kaip tikra Europos institucija. Taigi reikia papildomų ŽIB, kad EIT galėtų pasiekti kritinę masę ir būti daugiau negu tik sudėtinis subjektas. Jei norima, kad EIT tirtų naujus inovacijų valdymo metodus pasitelkdamas ŽIB, reikia dar kelių papildomų partnerystės grupių, kad imtis, kuria grindžiama EIT patirtis, būtų didesnė.

Ateityje aiškias rekomendacijas reikėtų pateikti jau nuo pat atrankos proceso pradžios, kad visų ŽIB esminės strateginės savybės būtų vienodos, o kartu, kad būtų galima lanksčiai rinktis ŽIB struktūros, veikimo ir finansavimo metodus. EIT turi imtis aktyvesnio vaidmens patariant ir remiant ŽIB administraciniais klausimais. Šiuo tikslu EIT turi parengti strategiją, kurią taikant būtų galima sumažinti administracinę naštą, ir parengti geriausios praktikos gaires, kurios padėtų skleisti veikiančių ŽIB geriausią praktiką ir patirtį naujoms ŽIB. Galiausiai, dabar veikiančios trys ŽIB dar nesudaro kritinės masės, leidžiančios EIT plėtoti visą svarbiausio inovacijų instituto potencialą. Veikiant tik trims ŽIB, galimybės joms pasinaudoti viena kitos inovacinėmis galimybėmis ir administravimo bei sklaidos požiūriu pasiekti masto ekonomiją yra ribotos. Tai taip pat reiškia, kad EIT kol kas yra nepakankamai didelio masto ir dėl to negali iš tikrųjų veikti kaip tikra Europos institucija.

EIT kaip tikra institucija

EIT turi būti daugiau nei tiesiog sudėtinis subjektas, kaip šiuo metu ŽIB. ES reikia inovacijų kompetencijos ženklo, kuris būtų atpažįstamas visame pasaulyje – tai padaryti galima tik suteikus EIT plačią ir visa apimančią veiksmų laisvę.

Taigi reikia papildomų ŽIB, kad EIT galėtų pasiekti kritinę masę. Jei norima, kad EIT tirtų naujus inovacijų valdymo metodus pasitelkdamas ŽIB, reikia dar kelių papildomų partnerystės grupių, kad imtis, kuria grindžiama EIT patirtis, būtų didesnė.

EIT siekia stiprinti ir toliau plėtoti investuotojo, puoselėjančio kompetencijos centrus Europos mokslinių tyrimų, verslo ir aukštojo mokslo srityse ir sudarančio sąlygas tuos centrus sutelkti ir užmegzti ilgalaikį sistemingą bendradarbiavimą, vaidmenį.

Vis dėlto ES negali prarasti ar švaistyti žinių. Turint tai omenyje, EIT reikia apimti universitetinius tinklus (neįskaitant tų, kurie jau dalyvauja ŽIB), taip pat „Marie Curie“ programos dotacijas inovacijoms, dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su BTI, RIB ir kitomis novatoriškomis organizacijomis, vykdančiomis mokslinius tyrimus arba juos remiančiomis, įskaitant mažesnes ŽIB. Net jeigu mokslinio tyrimo objektas nėra pagrindinė egzistuojančios ŽIB veiklos sritis, EIT skatina tarpdalykį požiūrį į inovacijas ir remia netechnologinių, organizacinių, sisteminių inovacijų ir viešojo sektoriaus inovacijų plėtrą, kaip būtiną dabartinių ir būsimų (jei jų bus) inovacijų veiklos papildymą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ilguoju laikotarpiu EIT turi palaikyti aiškią tapatybę ir EIT prekės ženklą pasauliniu mastu, kad jis būtų žinomas kaip Europos inovacijų ir verslumo variklis ir pasaulinio lygio studijų šioje srityje tiekėjas. EIT gali įkūnyti Sąjungos inovacijų darbotvarkę taip, kaip Europos mokslinių tyrimų taryba įkūnija Europos mokslo kompetenciją ir pasaulinę lyderystę. Skatinant tvirtą EIT prekės ženklą gali prireikti imtis veiksmų tvirtam žmogiškajam ir verslo tinklui apie EIT bendruomenę sukurti (studentai, absolventai, pedagogai, verslininkai, specialistai ir pan.) ir tapatybės jausmui bei matomumui skatinti. Tokie veiksmai gali apimti mokslo ir inovacijų konferencijų, kasmetinių renginių, konkursų ir apdovanojimų, diplomų įteikimo iškilmių ir kt. renginių organizavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Remdamasis įgyta patirtimi EIT siekia įtvirtinti ir toliau plėtoti investuotojo, puoselėjančio kompetencijos centrus Europos mokslinių tyrimų, verslo ir aukštojo mokslo srityse ir sudarančio sąlygas tuos centrus sutelkti ir užmegzti ilgalaikį sistemingą bendradarbiavimą per ŽIB, vaidmenį.

Remdamasis įgyta patirtimi EIT siekia įtvirtinti ir toliau plėtoti kompetencijos centrus Europos mokslinių tyrimų, verslo ir aukštojo mokslo srityse, juos puoselėti ir sudaryti sąlygas tuos centrus sutelkti ir užmegzti ilgalaikį sistemingą bendradarbiavimą per ŽIB. Atsižvelgiant į tai turėtų būti inicijuojamos informavimo kampanijos, per kurias būtų naudojamasi visomis komunikacijos priemonėmis ir būdais, ir užtikrinama, kad universitetai ir studentai turėtų pakankamai informacijos apie EIT ir ŽIB veikimą ir veiklos sritis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąvoka „EIT investuotojas“ reiškia, kad didžiausias dėmesys skiriamas geriausių strateginių galimybių paieškoms ir pasaulinio lygio partnerystės grupių, t. y. ŽIB, galinčių pasinaudoti tomis galimybėmis, portfelio atrankai. Be to, EIT, atsižvelgdamas į ankstesnius ŽIB veiklos rezultatus ir jų verslo plane siūlomą veiklą, joms skiria metines dotacijas. Vertinant verslo planus pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. Šiuo požiūriu EIT turėtų ne tik nustatyti plačias kryptis ir vizijas, bet ir teikti ŽIB tam tikrą paramą bei stebėti jų veiklą. Kartu ŽIB suteikiama didelė veikimo laisvė ir jos gali pačios nustatyti savo vidaus strategiją ir struktūrą, vykdyti veiklą ir telkti reikiamus talentus ir išteklius.

Sąvoka „EIT investuotojas“ reiškia, kad didžiausias dėmesys skiriamas geriausių strateginių galimybių paieškoms ir pasaulinio lygio partnerystės grupių, t. y. ŽIB, galinčių pasinaudoti tomis galimybėmis, portfelio atrankai. Be to, EIT, atsižvelgdamas į ankstesnius ŽIB veiklos rezultatus ir jų verslo plane siūlomą veiklą ir laikydamasis aiškios, viešos ir skaidrios procedūros, joms skiria metines dotacijas. Vertinant verslo planus pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. Šiuo požiūriu EIT turėtų ne tik nustatyti plačias kryptis ir vizijas, bet ir teikti ŽIB tam tikrą paramą bei stebėti jų veiklą. Kartu ŽIB suteikiama didelė veikimo laisvė ir jos gali pačios nustatyti savo darbotvarkę, vidaus strategiją ir struktūrą, vykdyti veiklą ir telkti reikiamus talentus ir išteklius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT investicijų grąža žinių ir inovacijų bendrijose bus matuojama apčiuopiama nauda Europos ekonomikai ir plačiajai visuomenei, pavyzdžiui, naujų įmonių įsteigimas, naujų produktų ir paslaugų atsiradimas dabarties ir ateities rinkose, geresnių įgūdžių turintys verslininkai, naujos ir didesnės galimybės gauti patrauklų darbą, talentų iš ES ir kitų šalių pritraukimas ir išlaikymas.

EIT investicijų grąža žinių ir inovacijų bendrijose bus matuojama apčiuopiama nauda Europos ekonomikai ir plačiajai visuomenei, pavyzdžiui, naujų įmonių įsteigimas, naujų produktų ir paslaugų atsiradimas dabarties ir ateities rinkose, geresnių įgūdžių turintys verslininkai, naujos ir didesnės galimybės gauti patrauklų darbą, taip pat pabrėžiant vietos bendruomenių, pasižyminčių itin aukšta kompetencija, stipriąsias puses, talentų iš ES ir kitų šalių pritraukimas ir išlaikymas. Tačiau taip pat bus nustatyti kokybiniai ŽIB veiklos vertinimo kriterijai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Svarbus elementas šiuo atžvilgiu taip pat yra ir tikros EIT korporatyvios tapatybės, pagrįstos bendromis vertybėmis, plėtojimas. Nors visos ŽIB ir jų partneriai turi savo korporatyvią tapatybę ir vertybes, esama ir visai EIT bei ŽIB bendruomenei bendrų vertybių. Šios vertybės yra kompetencija visame žinių trikampyje, kvalifikuoti ir verslūs žmonės, ilgalaikis bendradarbiavimas nepaisant sienų tarp šalių, dalykų ir sektorių poveikio visuomenei ir ekonomikai siekis. Tokia tapatybė taip pat padidins EIT ir ŽIB matomumą ir reputaciją.

Svarbus elementas šiuo atžvilgiu taip pat yra ir tikros EIT korporatyvios tapatybės, pagrįstos bendromis vertybėmis, plėtojimas. Nors visos ŽIB ir jų partneriai turi savo korporatyvią tapatybę ir vertybes, esama ir visai EIT bei ŽIB bendruomenei bendrų vertybių. Šios vertybės yra kompetencija visame žinių trikampyje, galimybės dalyvauti visoms valstybėms narėms, aukštos kvalifikacijos ir verslūs žmonės, ilgalaikis bendradarbiavimas nepaisant sienų tarp šalių, dalykų ir sektorių poveikio visuomenei ir ekonomikai siekis. Tokia tapatybė taip pat padidins EIT ir ŽIB matomumą ir reputaciją.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT aktyviai rems pirmąsias tris ŽIB, kad padidintų jų potencialą ir poveikį bei padėtų siekti programos „Horizontas 2020“ tikslų. Ilgainiui ŽIB imsis daugiau veiklos rūšių, kad galėtų patekti į naują rinką ar pasinaudoti naujomis visuomenei teikiamomis galimybėmis. Siekdamas paremti šią veiklą EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su kiekviena ŽIB, konsultuosis ir apibrėš specialiai parengtą bendro finansavimo strategiją, kuri kartu yra EIT strateginės veiklos pagrindas.

EIT aktyviai rems pirmąsias tris ŽIB, kad padidintų jų potencialą ir poveikį bei padėtų siekti programos „Horizontas 2020“ tikslų. Ilgainiui ŽIB imsis daugiau veiklos rūšių, kad galėtų patekti į naują rinką ar pasinaudoti naujomis visuomenei teikiamomis galimybėmis ir prisitaikyti prie besikeičiančios pasaulinės aplinkos. Siekdamas paremti šią veiklą EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su kiekviena ŽIB, konsultuosis ir aiškiu, skaidriu ir viešai atskaitingu būdu apibrėš specialiai parengtą bendro finansavimo strategiją, kuri kartu yra EIT strateginės veiklos pagrindas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Finansavimas

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas yra itin svarbus ir juo turėtų būti pasinaudojama siekiant sverto poveikio. Sverto poveikis yra vienas iš pagrindinių tikslų, kuriam EIT naudoja Sąjungos lėšas, pritraukdamas papildomą privatųjį ir viešąjį finansavimą, propaguodamas finansavimo iš kelių fondų principą ir stiprindamas sąsajas, kurios sieja EIT su struktūriniais fondais. EIT ir ŽIB taip pat siekia sąveikos su susijusiomis Sąjungos iniciatyvomis, taip pat su galbūt atsirasiančiais ir atsirandančiais kompetencijos centrais, bendrijomis arba mažiau inovacijų diegiančių valstybių narių inovatyviais regionais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi tikrieji inovacijų kūrėjai yra žmonės, jei tinkama, būtų galima pateikti nuostatų, kurios užtikrintų, kad pakankamai studentų iš ES pakraščių dalyvautų EIT mokymų programose (pvz., pasitelkus stipendijų programas, kurias kartu finansuotų valstybės narės ir EIT stipendijų programa). EIT skatinamas bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir regionais siekiant užtikrinti, kad EIT absolventai rastų galimybių ir gautų reikalingą paramą, kad galėtų skleisti savo inovacijų ir verslumo potencialą ES.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ŽIB ne tik plečia aukštos kokybės savo partnerių mokslinių tyrimų bazę, bet ir pirmos skatina ir įgyvendina EIT švietėjišką misiją. Tikslas – ugdyti ir mokyti talentingus žmones, kurių įgūdžių, žinių ir mąstysenos reikia pasaulinei žinių ekonomikai. Tuo tikslu EIT aktyviai skatina, inter alia, EIT ženklu pažymėtus laipsnius, stebi jų kokybę ir nuoseklų diegimą visose ŽIB. Šiame darbe bus plačiai naudojamasi tarpusavio ir ekspertų vertinimu ir bendradarbiaujama su nacionalinėmis ir kokybės užtikrinimo institucijomis. Tai padidins nacionalinį ir tarptautinį EIT ženklu pažymėtos kvalifikacijos pripažinimą ir padidins pasaulinį jos patrauklumą, kartu tai bus bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu pagrindas. Ateityje ŽIB bus skatinamos plėsti savo švietimo veiklą ir apimti ne tik pouniversitetinį švietimą, bet ir rasti įvairesnių studijų būdų, kad galėtų apimti daugiau inovacinės profesinės veiklos sričių, taip pat vadovų švietimą, specialiai parengtus kursus ir vasaros mokyklas. Kad sustiprintų savo švietimo veiklos poveikį ir pasiektų platesnę auditoriją, ŽIB eksperimentuodamos gali sugalvoti bandomųjų pirmosios pakopos studijų kurso modulių arba bendrojo lavinimo mokykloms skirtų dalykų.

ŽIB ne tik plečia aukštos kokybės savo partnerių mokslinių tyrimų bazę, bet ir pirmos skatina ir įgyvendina EIT švietėjišką misiją. Tikslas – ugdyti ir mokyti talentingus žmones, kurių įgūdžių, žinių ir mąstysenos reikia pasaulinei žinių ekonomikai ir visuomenei. Tuo tikslu EIT aktyviai skatina, inter alia, EIT ženklu pažymėtus laipsnius, stebi jų kokybę ir nuoseklų diegimą visose ŽIB. Šiame darbe bus taikomi ŽIB ir EIT ženklu pažymėtų mokymo programų kokybės kriterijai siekiant užtikrinti, kad Europos universitetai laikytųsi aukštų akademinių standartų ir išlaikytų aukštą reputaciją. Taip pat bus plačiai naudojamasi tarpusavio ir ekspertų vertinimu ir bendradarbiaujama su nacionalinėmis ir kokybės užtikrinimo institucijomis. Tai padidins nacionalinį ir tarptautinį EIT ženklu pažymėtos kvalifikacijos pripažinimą ir reputaciją ir padidins pasaulinį jos patrauklumą, kartu tai bus bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu pagrindas. Ateityje ŽIB bus skatinamos plėsti savo švietimo veiklą ir apimti ne tik pouniversitetinį švietimą, bet ir rasti įvairesnių studijų būdų, kad galėtų apimti daugiau inovacinės profesinės veiklos sričių, taip pat vadovų švietimą, specialiai parengtus kursus (įskaitant profesinio mokymo kursus) ir vasaros mokyklas bei praktiką ŽIB ir jų partnerėse. Kad sustiprintų savo švietimo veiklos poveikį ir pasiektų platesnę auditoriją, ŽIB eksperimentuodamos gali sugalvoti bandomųjų pirmosios pakopos nuotolinių ir mokymo internetu studijų kurso modulių ir laipsnių, taip pat bendrojo lavinimo mokykloms skirtų dalykų modulių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsižvelgiant į tai ir siekiant išplėsti talentingų mokslininkų bazę ES, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamas skaičius kompetentingų darbuotojų, kurių reikia inovacijos įgyvendinimui, EIT turėtų dėti pastangas siekiant padidinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijų patrauklumą. ŽIB galėtų rengti mokymo programas Europos jaunimui, pavyzdžiui, stažuotes, išvykas į mokyklas, skirti dotacijas geriausiems MTIM srities mokiniams ir universitetų studentams, finansuoti vasaros vadybos ir verslo studijas ir (arba) verslininkystės studijas geriausiems mokslo srities studentams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

skatins ŽIB rengti bendras darbo programas visiems svarbiomis temomis;

skatins ŽIB aktyviau rengti bendras darbo programas visiems svarbiomis temomis ir koordinuoti darbą kiekviename ŽIB;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

- nustatys kriterijus, taikytinus EIT ženklu pažymėtiems laipsniams, siekdamas užtikrinti jų akademinį galiojimą ir aukštus standartus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

sukurs EIT ženklu pažymėtų kvalifikacijų tarpusavio vertinimo sistemą ir užmegs bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis kokybės užtikrinimo įstaigomis;

- aktyviai užtikrins visos EIT veiklos nuoseklumą ir atitiktį sukurdamas EIT ženklu pažymėtų kvalifikacijų tarpusavio vertinimo sistemą ir užmegs bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis kokybės užtikrinimo įstaigomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

skatins ŽIB plėtoti įvairesnę švietimo ir mokymo veiklą.

- skatins ŽIB plėtoti įvairesnę švietimo ir mokymo veiklą, pirmiausia veiklą, skirtą suteikti ŽIB galimybę dalytis savo žiniomis su institucijomis, kurias galbūt domintų dalyvavimas būsimosiose ŽIB ir didinti informuotumą apie šias esamas švietimo programas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

- paragins ŽIB teikti studentams aktualią informaciją, susijusią su kitoje valstybėje narėje įgytų laipsnių pripažinimu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

- nustatys bendras diplomų ir laipsnių pripažinimo procedūras Europos lygmeniu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamas dar labiau didinti poveikį ir skatinti inovacijas naujose visuomenei iškilusių uždavinių srityse, EIT laipsniškai didins ŽIB skaičių. EIT, vis sparčiau steigdamas naujas ŽIB, užtikrins, kad būtų deramai atsižvelgta į ankstesniuose etapuose įgytą patirtį, ir kad ŽIB būtų steigiamos tik tose srityse, kurios turi aiškų inovacinį potencialą ir aukščiausio lygio kompetenciją. Todėl 2014–2020 m. naujos ŽIB bus steigiamos dviem etapais – po tris naujas ŽIB 2014 ir 2018 m., taigi 2014–2020 m. iš viso bus 9 ŽIB, o koordinavimo centrų visoje ES bus 40–50. 2018 m. rengiant naują ŽIB atrankos procesą turi būti labai remiamasi nuodugnaus EIT ir veikiančių ŽIB išorės vertinimo rezultatais, įskaitant ŽIB poveikio ekonomikai ir visuomenei ir EIT indėlio stiprinant ES ir valstybių narių inovacinius pajėgumus vertinimą, taip pat programos „Horizontas 2020“ vertinimų rezultatais.

Siekdamas dar labiau didinti poveikį ir skatinti inovacijas naujose visuomenei iškilusių uždavinių srityse, EIT laipsniškai didins ŽIB skaičių, kaip nurodyta 1C straipsnyje, viešo konkurso būdu, atsižvelgiant į visuomenei iškilusių uždavinių ir pirmavimo pagrindinių pramonės technologijų srityje prioritetus ir tikslus. EIT, vis sparčiau steigdamas naujas ŽIB, užtikrins, kad būtų deramai atsižvelgta į ankstesniuose etapuose įgytą patirtį ir kad ŽIB būtų steigiamos tik tose srityse, kurios turi aiškų inovacinį potencialą ir aukščiausio lygio kompetenciją. Tinkami pasiūlymai bus atrinkti ir pradėti įgyvendinti 2014 m., o atlikus programos „Horizontas 2020“, EIT ir ŽIB vertinimą, bus paskelbta nauja viešo konkurso procedūra, siekiant atrinkti naujas ŽIB, kurios pradėtų veiklą 2018 m. 2018 m. rengiant naują ŽIB atrankos procesą turi būti labai remiamasi nuodugnaus EIT ir veikiančių ŽIB išorės vertinimo rezultatais, įskaitant ŽIB poveikio ekonomikai ir visuomenei ir EIT indėlio stiprinant ES ir valstybių narių inovacinius pajėgumus vertinimą, taip pat programos „Horizontas 2020“ vertinimų rezultatais.

Srityse, kuriose visuomenei iškilo didelių uždavinių, bus steigiamos naujos ŽIB, turinčios tikrą inovacinį potencialą. Taigi, EIT visomis išgalėmis padeda siekti platesnės ES politinės darbotvarkės, visų pirma programos „Horizontas 2020“, kurioje įvardyta nemažai didelių visuomenei iškilusių uždavinių, tikslų. Siekiama ŽIB steigti teminėse srityse, kuriose dėl tų sričių dydžio ir sudėtingumo uždaviniai gali būti sprendžiami taikant tarpdalykinius, tarpvalstybinius ir tarpsektorinius metodus. Todėl parenkant temines sritis reikia atidžiai išanalizuoti, ar ŽIB gali padidinti vertę ir turėti teigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei.

Srityse, kuriose visuomenei iškilo didelių uždavinių, bus steigiamos naujos ŽIB, turinčios tikrą inovacinį potencialą. Taigi, EIT visomis išgalėmis padeda siekti platesnės ES politinės darbotvarkės, visų pirma programos „Horizontas 2020“, kurioje įvardyta nemažai didelių visuomenei iškilusių uždavinių, tikslų. Siekiama ŽIB steigti teminėse srityse, kuriose dėl tų sričių dydžio ir sudėtingumo uždaviniai gali būti sprendžiami taikant tarpdalykinius, tarpvalstybinius ir tarpsektorinius metodus. Todėl parenkant temines sritis reikia atidžiai išanalizuoti, ar ŽIB gali padidinti vertę ir turėti teigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei. Be to, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į humanitarinių mokslų svarbą aukštajam mokslui, kadangi šių mokslų indėlis į ekonominį gyvenimą ir Europos kultūros ir paveldo rėmimą yra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, humanitariniai mokslai neturėtų būti nepastebėti ar pamiršti renkant temines būsimųjų ŽIB sritis.

Lėšų skyrimas naujoms ŽIB vykdomas konkurenciniu pagrindu ir atsižvelgiant į projektų kokybę ir potencialą, tuo pat metu užtikrinant pakankamą finansavimą kiekvienai ŽIB, kad jos iš tikrųjų galėtų kurti inovacijas.

Europos Komisija šią analizę atliko vykdydama procesą, kuriuo siekta objektyviai įvertinti būsimų ŽIB temų potencialą. Pradinis taškas buvo SID projektas, kurį EIT valdyba Komisijai pateikė 2011 m. birželio mėn. Kartu sudarytas patikimų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti kiekvienos būsimos temos inovacinį potencialą, rinkinys. Per viešas konsultacijas šių kriterijų pagrįstumas patikrintas platesnėje žinių trikampio inovacijų bendruomenėje. Šio proceso rezultatas – toliau pateiktas kriterijų sąrašas.

Europos Komisija šią analizę atliko vykdydama procesą, kuriuo siekta objektyviai įvertinti būsimų ŽIB temų potencialą. Pradinis taškas buvo SID projektas, kurį EIT valdyba Komisijai pateikė 2011 m. birželio mėn. Kartu sudarytas patikimų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti kiekvienos būsimos temos inovacinį potencialą, rinkinys. Per viešas konsultacijas šių kriterijų pagrįstumas patikrintas platesnėje žinių trikampio inovacijų bendruomenėje. Šio proceso rezultatas – toliau pateiktas kriterijų sąrašas.

Sprendžiami didžiausi Europos ekonomikos ir visuomenei iškilę uždaviniai ir padedama įgyvendinti „Europa 2020“ darbotvarkę.

Sprendžiami didžiausi Europos ekonomikos ir visuomenei iškilę uždaviniai ir padedama įgyvendinti „Europa 2020“ darbotvarkę.

Atitinkamos ES politikos sritys derinamos tarpusavyje ir su kitomis įgyvendinamomis iniciatyvomis pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus visiems“.

Atitinkamos ES politikos sritys derinamos tarpusavyje ir su kitomis įgyvendinamomis iniciatyvomis pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus visiems“.

Gebama sutelkti investicijų iš verslo sektoriaus ir pasiekti, kad verslo sektorius prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus. Yra jų produktų rinka arba gali būti sukurta naujų rinkų.

Gebama sutelkti investicijų iš verslo sektoriaus ir pasiekti, kad verslo sektorius prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus. Yra jų produktų rinka arba gali būti sukurta naujų rinkų.

Daromas ilgalaikis ir sisteminis poveikis, matuojamas pagal tai, kiek atsiranda naujų išsilavinusių ir verslių žmonių, naujų technologijų ir naujų verslo rūšių.

Daromas ilgalaikis ir sisteminis poveikis, matuojamas pagal tai, kiek atsiranda naujų išsilavinusių ir verslių žmonių, naujų technologijų, naujų verslo rūšių ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

Sutelkiama kritinė pasaulinio lygio suinteresuotųjų subjektų iš mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų bendruomenės masė; priešingu atveju šie subjektai susitelkti negalėtų.

Sutelkiama kritinė pasaulinio lygio suinteresuotųjų subjektų iš mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų bendruomenės masė; priešingu atveju šie subjektai susitelkti negalėtų.

Reikia taikyti tarpdalykinius metodus ir plėtoti naujas švietimo rūšis, peržengiant dalykų ribas.

Reikia taikyti tarpdalykinius metodus ir raginti universitetus plėtoti naujas švietimo rūšis, peržengiant dalykų ribas.

Naikinamos didžiausios inovacijų spragos, pavyzdžiui, Europos paradoksas, t. y. sritys, kuriose Europa turi stiprią mokslinių tyrimų bazę, bet inovacijos diegiamos silpnai.

Naikinamos didžiausios inovacijų spragos, pavyzdžiui, Europos paradoksas, t. y. sritys, kuriose Europa turi stiprią mokslinių tyrimų bazę, bet inovacijos diegiamos silpnai.

Vertinant EIT projekte siūlomas temas – vertino ir platesnė suinteresuotųjų subjektų bendruomenė – aiškiai matyti, kad yra tam tikrų skirtumų, susijusių su galimu ŽIB įsteigimo poveikiu. Taigi, kelių temų visiškai atsisakyta, kitos apibrėžtos iš naujo, kad labiau atitiktų specifinį Europos ir pasaulio kontekstą šioje srityje.

Vertinant EIT projekte siūlomas temas – vertino ir platesnė suinteresuotųjų subjektų bendruomenė – aiškiai matyti, kad yra tam tikrų skirtumų, susijusių su galimu ŽIB įsteigimo poveikiu. Taigi, kelių temų visiškai atsisakyta, kitos apibrėžtos iš naujo, kad labiau atitiktų specifinį Europos ir pasaulio kontekstą šioje srityje.

Nustatyta, kad šios teminės sritys yra sritys, kuriose įsteigus naujas ŽIB būtų daugiausia galimybių jau vykdomai veiklai suteikti papildomos naudos ir iš tikrųjų paskatinti diegti inovacijas:

– papildoma gamybos nauda

– Ateities maistas (angl. Food4future) – tvari tiekimo grandinė nuo išteklių iki vartotojų

– sveikos gyvensenos ir aktyvaus senėjimo inovacijos

– žaliavos – tvarus žvalgymas, gavyba, gamyba ir perdirbimas

– pažangi ir saugi visuomenė

– miestų judumas

Daugiau informacijos apie kiekvieną temą pateikiama dokumento prieduose.

Remdamasis šiomis temomis EIT galės savarankiškai rengti būsimą ŽIB atrankos procesą. Būsimų kvietimų teikti pasiūlymus dėl ŽIB sėkmė labai priklausys nuo aiškių nurodymų, susijusių su lūkesčiais ir reikalavimais, taip pat nuo to, kiek laiko ŽIB paraiškų teikėjams bus skirta, kad prieš pateikdami pasiūlymą jie galėtų susitvarkyti teisinius ir finansinius reikalus. ŽIB bus atrenkamos pagal išsamius EIT reglamente nustatytus kriterijus, remiantis bendraisiais kompetencijos ir inovacijų aktualumo principais. Visos atrinktos ŽIB turės parodyti, kaip pasieks didžiausią poveikį tam tikroje srityje, ir įrodyti, kad jų strategija yra veiksminga.

2014 ir 2018 m. numatyti du ŽIB atrankos etapai. Taigi, nustatytos trys pirmojo etapo temos. Atsižvelgiant į tai, kad naujos ŽIB turėtų būti steigiamos laipsniškai, pirmosios trys temos atrinktos pagal srities brandumą, potencialų poveikį visuomenei ir ekonomikai, taip pat sąveikos su kitomis iniciatyvomis galimybes. Šios temos yra

– sveikos gyvensenos ir aktyvaus senėjimo inovacijos

– žaliavos – tvarus žvalgymas, gavyba, gamyba ir perdirbimas

– ateities maistas – tvari tiekimo grandinė nuo išteklių iki vartotojų

Likusios antrojo etapo 2018 m. temos (miestų judumas, papildoma pramonės nauda ir pažangi ir saugi visuomenė) bus svarstomos atsižvelgiant į naujas ir nenumatytas problemas, kurių gali kilti ateityje.

Svarstant naujas ŽIB sektoriuose, kurie kol kas nesvarstomi, bet atitinka nurodytus kriterijus, turėtų būti reguliariai vykdomas mokslinių tyrimų potencialo raidos ir galimų naujų inovacijų atsiradimo dinamikos vertinimas.

EIT:

EIT:

– laiku pasirengs antrojo etapo 2014 m. ŽIB atrankai, o, atlikus programos „Horizontas 2020“, jos konkrečios programos ir EIT vertinimą, bus parengta trečiojo etapo 2018 m. atrankos tvarka;

- laiku pasirengs antrojo etapo 2014 m. ŽIB atrankai, o atlikus programos „Horizontas 2020“, jos konkrečios programos ir EIT vertinimą bus parengta trečiojo etapo 2018 m. atrankos tvarka;

- prieš nuspręsdamas, kurios teminės sritys bus įtrauktos į trečiąjį ŽIB etapą 2018 m., visapusiškai konsultuosis su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant – šalia universitetų, įmonių, verslininkų ir mokslinių tyrimų centrų – pilietinę visuomenę, vietos valdžios institucijas ir susijusias NVO;

- dės visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad apie būsimąsias ŽIB atrankos procedūras būtų informuota kuo daugiau potencialių suinteresuotųjų šalių. Potencialioms suinteresuotosioms šalims suteikiama visa informacija, reikalinga joms tinkamai apsvarstyti, koks konkrečiai galėtų būti jų indėlis, jei jis apskritai galimas. Šiuo atžvilgiu skiriamas dėmesys toms vietovėms ir regionams, kurių atstovai dar nebuvo įsitraukę į esamas ŽIB;

- užtikrins, kad socialinis aspektas būtų svarbiausias ŽIB kriterijus ir kad jis būtų matomas susidūrus su kiekvienu visuomeniniu iššūkiu;

užtikrins, kad pagrindinės ŽIB atrankos proceso sąlygos garantuotų optimalų rezultatą. Tuo tikslu EIT pateiks aiškius nurodymus, susijusius su reikalavimais ir procesais, ir skirs pakankamai laiko, kad pasiūlymų teikėjai galėtų įtvirtinti partnerystę.

- užtikrins, kad pagrindinės ŽIB atrankos proceso sąlygos garantuotų optimalų rezultatą. Tuo tikslu EIT pateiks aiškius nurodymus, susijusius su reikalavimais ir procesais, ir skirs pakankamai laiko, kad pasiūlymų teikėjai galėtų įtvirtinti partnerystę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.2. EIT poveikio didinimas

2.2. EIT poveikio didinimas

Inovacijų skatinimas visoje Sąjungoje

Inovacijų skatinimas visoje Sąjungoje

Pradiniame etape EIT daugiausia pastangų skyrė ŽIB steigimui. Nors aišku, kad EIT tikslas yra stiprinti jau įsteigtus kompetencijos centrus, EIT veikla turės būti naudinga ir Sąjungos srityse, tiesiogiai nesusijusiose su ŽIB. Todėl labai svarbi EIT misija yra skatinti geros praktikos sklaidą žinių trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra.

Per pradinį etapą EIT daugiausia pastangų skyrė ŽIB steigimui. Nors aišku, kad EIT tikslas yra stiprinti jau įsteigtus arba raginti kurti naujus kompetencijos centrus užtikrinant plataus masto valstybių narių dalyvavimą, EIT veikla turės būti naudinga ir Sąjungos srityse, tiesiogiai nesusijusiose su ŽIB. Todėl labai svarbi EIT misija yra skatinti geros praktikos sklaidą žinių trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra.

EIT ir ŽIB veikia kaip pavyzdinės žinių trikampio priemonės ES ir galbūt ateityje galėtų tapti inovacinių gebėjimų stiprinimo paslaugų teikėjais visoje ES, t. .y. galėtų kurti ir įgyvendinti inovacijų politiką ir pažangiosios specializacijos strategijas.

Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB patirtis būtų suprantama, pritaikoma ir naudojama, ir tai galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur. Nustatydamas ir analizuodamas gerąją patirtį ir dalydamasis ja, taip pat žinių ir inovacijų bendrijose kurdamas naujus valdymo ir finansavimo modelius EIT siekia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB sukauptos žinios būtų skleidžiamos ir kapitalizuojamos siekiant naudos žmonėms ir institucijoms, įskaitant tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB.

Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB patirtis būtų suprantama, pritaikoma ir naudojama, ir tai galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur. Pagal programą „Horizontas 2020“ EIT toliau plėtos ŽIB koncepciją, siekdamas remti Europos inovacijų kultūros plėtrą visose valstybėse narėse. Nustatydamas ir analizuodamas gerąją patirtį ir dalydamasis ja, taip pat žinių ir inovacijų bendrijose kurdamas naujus valdymo ir finansavimo modelius EIT siekia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB sukauptos žinios būtų skleidžiamos ir kapitalizuojamos siekiant naudos piliečiams – plačiajai visuomenei, privatiems subjektams ir institucijoms, įskaitant tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB. Be to, labai svarbu, kad EIT siektų būti labiau matomas į ŽIB veiklą dar neįsitraukusiose valstybėse narėse, pirmiausia tose, kurios turi mažiau dalyvavimo tokio pobūdžio bendrųjų įmonių veikloje patirties. Visuomet taikomas kompetencijos kriterijus ir subsidiarumo principas.

EIT gali atlikti lemiamą vaidmenį sujungiant įvairius ŽIB taikomus metodus, kad juos būtų galima perkelti į sritis, kuriose inovaciniai gebėjimai yra silpni, o neperkėlus tų metodų nebūtų galima pasinaudoti EIT įgyta patirtimi. Dėl tokios informacijos sklaidos EIT patirtis padės skatinti inovacinių gebėjimų plėtojimą šiose srityse. Ši veikla, pagrįsta ŽIB darbu, gali būti labai naudinga.

EIT gali atlikti lemiamą vaidmenį sujungiant įvairius ŽIB taikomus metodus, kad juos būtų galima perkelti į temines sritis, kuriose inovaciniai gebėjimai yra silpni, o neperkėlus tų metodų nebūtų galima pasinaudoti EIT įgyta patirtimi. Dėl tokios informacijos sklaidos EIT patirtis padės skatinti inovacinių gebėjimų plėtojimą šiose srityse. Ši veikla, pagrįsta ŽIB darbu, gali būti labai naudinga. (Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad inovacijos samprata būtų taikoma ir akademinėms sritims, nes taip gali būti generuojamos idėjos ir koncepcijos ar nauji materialūs su Europos kultūrine praeitimi ir dabartimi susiję įrodymai.)

Kaip priemonę, remiančią šį procesą, EIT parengs Regioninę inovacijų programą. Šios programos dalyviai turėtų turėti užmojų ir potencialo tapti tikraisiais ŽIB nariais ir išsivystyti į ekosistemas, pasižyminčias pagrindiniais koordinavimo centrų bruožais. Regioninės inovacijų programos dalyviai turėtų užmegzti struktūrines partnerystes su verslo įmonėmis, švietimo ir mokslinių tyrimų institucijomis; jų teminės sritys turėtų būti suderintos su esamais ŽIB ir regioniniais inovacijų planais, pvz., su pažangiosios specializacijos strategijomis. ŽIB skatins Regioninės inovacijų programos dalyvius įgyti kompetencijos ir palengvinti sąveiką su ŽIB. Tai joms suteiktų prieigą prie neišnaudoto besikuriančių kompetencijos centrų potencialo. Tinkamų kandidatų paieška turėtų būti vykdoma pagal atvirą ir skaidrią konkurso procedūrą, kuriai vadovauja konkreti ŽIB, padedama EIT. ŽIB atrenka kandidatus remdamasi jų pasiūlymais ir atsižvelgdama į didelį inovacijų potencialą, jei jie turi demonstravimo įrangą, bandymų vietas, technologijų parkus, inkubatorius ir pan. EIT sklaidos ir informavimo veiklai skirtas biudžetas galėtų būti panaudotas suteikiant dalyviams galimybę dalyvauti konkrečiuose projektuose, pritaikyti geriausią praktiką ar tapti pirmaisiais ŽIB sukurtų technologijų vartotojais, palengvinsiančiais prieigą galutiniams vartotojams. Taip jie gali pritraukti ŽIB naujai steigiamas įmones kaip rizikos kapitalo investiciją. Praėjus pradiniam dvejų metų laikotarpiui Regioninės inovacijų programos dalyvius galima būtų finansuoti iš regioninių ir nacionalinių finansavimo šaltinių, struktūrinių fondų (pvz., Europos regioninės plėtros fondo). Pasitelkdamas šią asociacijų programą EIT padidins savo poveikį ir aktualumą Europos mastu siekdamas tikslo, kad EIT plėtotų bent du Regioninės inovacijų programos dalyvius 2014–2020 m. laikotarpiu. EIT metinėje veiklos ataskaitoje reguliariai informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie Regioninės inovacijų programos dalyvių veiklą.

EIT lygmeniu pagrindiniai mokymosi varikliai gali būti naujovėmis grindžiami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama kurti naujas verslo įmones ir naujus verslo modelius, intelektinės nuosavybės portfelio valdymas ir naujas požiūris į intelektinės nuosavybės dalijimąsi, verslumą ir naujas integruotas daugiadalykio švietimo formas, naujoviški valdymo ir finansavimo modeliai, pagrįsti atvirų inovacijų koncepcija ar įtraukiantys valdžios institucijas. Tai suteiks EIT galimybių būti pavyzdžiu ir leis būti svarbiausia Europos inovacijų žemėlapyje bei tapti tarptautiniu mastu pripažįstama inovacijų institucija.

EIT lygmeniu pagrindiniai mokymosi varikliai gali būti: naujovėmis grindžiami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama kurti naujas verslo įmones ir naujus verslo modelius, įskaitant galimybę MVĮ ir viešosioms įstaigoms aktyviau dalyvauti kuriant inovacijas, skatinti verslumą ir kurti naujas integruotas daugiadalykio švietimo formas; naujoviški valdymo ir finansavimo modeliai, pagrįsti atvirų inovacijų koncepcija ar įtraukiantys valdžios institucijas, ypač skirti prioritetinių visuomenės sričių moksliniams tyrimams. Tai suteiks EIT galimybių būti pavyzdžiu ir leis būti svarbiausia Europos inovacijų žemėlapyje bei tapti tarptautiniu mastu pripažįstama pasaulinio lygmens inovacijų institucija.

Talentų ugdymas ir pritraukimas

Talentų ugdymas ir pritraukimas

Sėkmingų inovacijų branduolys – talentingi žmonės. Vienas svarbiausių EIT vaidmenų – suteikti talentingiems žmonėms galimybę išnaudoti visą jų potencialą ir kurti aplinką, kurioje jų talentas galėtų klestėti. Tokią aplinką EIT kuria pasitelkdamas ŽIB, tačiau taip pat reikia talentingiausių žmonių, dar nedirbančių ŽIB, pritraukimo ir įtraukimo strategijos.

Sėkmingų mokslinių tyrimų, atvirų inovacijoms, branduolys – talentingi žmonės, kuriems suteiktas tinkamas išsilavinimas ir siūloma dirbti įkvepiančiomis sąlygomis. Vienas svarbiausių EIT vaidmenų – suteikti talentingiems žmonėms galimybę išnaudoti visą jų potencialą ir kurti aplinką, kurioje jų talentas galėtų klestėti. Tokią aplinką EIT kuria pasitelkdamas ŽIB, tačiau taip pat reikia talentingiausių žmonių, dar nedirbančių ŽIB, pritraukimo ir įtraukimo strategijos.

Todėl EIT įdiegs specialią sistemą, siekdamas užtikrinti, kad įgyvendinant iniciatyvą dalyvautų talentingi žmonės, nedirbantys koordinavimo centruose – studentai, mokslininkai, dėstytojai ir verslininkai visais karjeros lygmenimis. Tokia sistema ne tik suteiks galimybių talentingiausiems žmonėms, nedirbantiems ŽIB, pasinaudoti koordinavimo centruose sukurta inovacijų aplinka, bet ir skatins juos pasinaudoti srityse, kurių neaprėpia ŽIB, įgytomis žiniomis ir praktine patirtimi. +Šioje srityje svarbus vaidmuo galėtų tekti EIT fondui.

Todėl EIT taikydamas Regioninę inovacijų programą įdiegs sistemą, siekdamas užtikrinti, kad įgyvendinant iniciatyvą dalyvautų talentingi žmonės, nedirbantys koordinavimo centruose – studentai, mokslininkai, dėstytojai ir verslininkai visais karjeros lygmenimis. Tokia sistema ne tik suteiks galimybių talentingiausiems žmonėms, nedirbantiems ŽIB, pasinaudoti koordinavimo centruose sukurta inovacijų aplinka, bet ir skatins juos pasinaudoti srityse, kurių neaprėpia ŽIB, įgytomis žiniomis ir praktine patirtimi. Šioje srityje svarbus vaidmuo galėtų tekti EIT fondui.

Be to, EIT tenka aiškus vaidmuo – pritraukti talentų iš už ES ribų. Sukurdamas stiprų prekės ženklą ir užmegzdamas strateginius ryšius su pagrindiniais partneriais iš viso pasaulio EIT gali padidinti ŽIB partnerių patrauklumą. EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, turėtų parengti labai gerą tarptautinę strategiją, nustatyti tiesiogiai susijusius kolegas ir galimus partnerius ir palaikyti su jais ryšius. Šiomis aplinkybėmis EIT ir jo ŽIB turėtų pasinaudoti visais šioje srityje įgyvendinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, programos „Erasmus visiems“ ir „Marie urie“ programos, pranašumais. Be to, EIT, ragindamas sudaryti EIT absolventų tinklą, gali skatinti dalijimąsi žiniomis, mentorystę ir jungimąsi į tinklus.

Be to, EIT tenka aiškus vaidmuo bendradarbiaujant tarptautiniu mastu žinių ir inovacijų srityje. Sukurdamas stiprų prekės ženklą ir užmegzdamas strateginius ryšius su pagrindiniais partneriais iš viso pasaulio EIT gali padidinti ŽIB partnerių patrauklumą arba papildyti bet kokią kitą jų veiklą ar veiksmų sritis. EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, turėtų parengti labai gerą tarptautinę strategiją, nustatyti tiesiogiai susijusius kolegas ir galimus partnerius ir palaikyti su jais ryšius. Šiomis aplinkybėmis EIT ir jo ŽIB turėtų pasinaudoti visais šioje srityje įgyvendinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, ES mokslinių tyrimų, švietimo, mokymų ir jaunimo programų, įskaitant programas „Erasmus visiems“ ir „Marija Sklodovska-Kiuri“, ir kitų Europos mokslinių tyrimų erdvės judumo iniciatyvų, pranašumais. Be to, EIT, be kita ko, ragindamas sudaryti EIT absolventų tinklą, gali skatinti dalijimąsi žiniomis, mentorystę ir jungimąsi į tinklus.

Ragina EIT ir ŽIB plėtoti švietimo sąveiką su ES ir valstybių narių politika siekiant remti aprūpinimą žmogiškaisiais ištekliais, kurie būtini, kad būtų įgyvendintas Europos, kaip mokslo, technologijų ir inovacijų srities lyderės, tikslas. Todėl reikia skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijas ir organizuoti verslumo konsultacijas, stažuotes bei skirti dotacijas jauniems Europos gyventojams ir geriausiems mokiniams ir universitetų studentams.

Siekiant pagerinti EIT veiklos rezultatus, ŽIB atliekamas darbas turėtų daryti pamatuojamą poveikį tvarių inovatyvių įmonių ir jų padalinių steigimui, būtent remiant EIT absolventų ir mokymuose dalyvavusių asmenų tinklą ir verslo veiklą.

Savo pastangas skatinti talentingus žmones ir puikias idėjas EIT papildys kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuodamas idėjų konkursus ar skirdamas prizus, ir tai darys savo iniciatyva arba bendradarbiaudamas su pagrindiniais pasauliniais partneriais.

Savo pastangas skatinti talentingus žmones ir puikias idėjas EIT papildys kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuodamas idėjų konkursus ar skirdamas prizus, ir tai darys savo iniciatyva arba bendradarbiaudamas su pagrindiniais pasauliniais partneriais.

EIT ir ŽIB galėtų naudotis moksliniais su magistrantūros ir doktorantūros studijomis susijusiais ir jų pagrindu pasiektais rezultatais. Šie rezultatai galėtų būti atitinkamai skelbiami, siekiant prisidėti prie tarptautinio akademinio dialogo.

EIT:

EIT:

glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, sukurs sistemą (EIT stipendininkai), leisiančią ŽIB koordinavimo centrų veikloje tam tikrą laikotarpį dalyvauti talentingiems žmonėms iš ES ir kitų šalių, tai būtų naudinga tiek patiems dalyviams, tiek ŽIB;

- glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, sukurs Regioninę inovacijų programą, leisiančią ŽIB koordinavimo centrų veikloje tam tikrą laikotarpį dalyvauti įvairių sričių studentams, mokslininkams, akademikams, mokančiojo personalo nariams ir verslininkams, kurie atstovaus visoms Sąjungos studijų ir verslo sritims ir kurie šiuo metu neįsitraukę į esamų ŽIB veiklą, talentingiems žmonėms iš ES ir kitų šalių. Tai būtų naudinga tiek patiems dalyviams, tiek ŽIB, ir padėtų išsamiau informuoti apie ŽIB veiklą ir, bendresne prasme, užtikrinti didesnį EIT matomumą;

glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, sukurs vadinamųjų susijusių koordinavimo centrų asociacijų programą valstybėse, kuriose nėra įsikūrusių koordinavimo centrų. Taip visų pirma bus remiama ŽIB inovacijų veikla išnaudojant didžiulį inovacijų potencialą ir prieigą pirmiesiems ŽIB sukurtų technologijų vartotojams ir galutiniams vartotojams panaudojant demonstravimo įrangą, bandymų vietas ir pan.

Suteiks galimybę visuose Sąjungos universitetuose skatinti kompetenciją, bendradarbiavimą ir bendrus projektus.

sukurs ir (arba) pritaikys internetinę dalijimosi žiniomis ir jungimosi į tinklus EIT platformoje priemonę;

sukurs ir (arba) pritaikys internetinę dalijimosi žiniomis ir jungimosi į tinklus EIT platformoje priemonę. Tai suteiks lengvą prieigą prie informacijos apie vykdomą veiklą ir užbaigtų mokslinių tyrimų rezultatus. Ši priemonė naudojama paskatinti studentams, mokslininkams, akademikams, mokančiojo personalo nariams ir verslininkams, kurie šiuo metu nedalyvauja esamų ŽIB veikloje, susipažinti su darbu, kurį šiuo metu atlieka esamos ŽIB, ir su planuojamais būsimais ŽIB etapais bei iš to pasimokyti.

sudarys ir rems funkcionalų ir stiprų EIT ir (arba) ŽIB mokymo programą baigusių asmenų (toliau – EIT absolventai) tinklą;

sudarys ir rems funkcionalų ir stiprų EIT ir (arba) ŽIB mokymo programą baigusių asmenų (toliau – EIT absolventai) tinklą;

pasieks, kad ŽIB įgyta patirtis ir sėkmės pavyzdžiai būtų prieinami platesnei ES inovacijų bendruomenei ir visai visuomenei. Tam gali prireikti sukurti EIT ir ŽIB atviro švietimo ir mokymo kurso medžiagos saugyklą.

pasieks, kad ŽIB įgyta patirtis ir sėkmės pavyzdžiai būtų prieinami platesnei ES inovacijų bendruomenei ir visai visuomenei. Tam gali prireikti sukurti EIT ir ŽIB atviro švietimo ir mokymo kurso medžiagos saugyklą, kuria galėtų naudotis visi – visos Sąjungos universitetai ir aukštojo mokslo institutai.

- užtikrins aktyvų privačiojo sektoriaus, ypač MVĮ, dalyvavimą žinių trikampyje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ŽIB teiks idealių galimybių išbandyti naujus finansavimo ir inovacijų valdymo metodus. Remdamasis ŽIB eksperimentavimu ir patirtimi EIT parengs supaprastinamo darbotvarkę tokiose pagrindinėse srityse kaip sutartys, supaprastintas ataskaitų teikimas, vienkartinės sumos ir fiksuoto dydžio sumos.

ŽIB teiks idealių galimybių išbandyti naujus finansavimo ir inovacijų valdymo metodus. Premijų už inovacijas, susijusias su konkrečiomis licencijavimo priemonėmis, steigimas gali pagreitinti mokslinius tyrimus svarbiausiose socialinėse srityse ir per trumpą laiką pateikti konkrečius mokslinius ir techninius atsakymus. Remdamasis ŽIB eksperimentavimu ir patirtimi EIT parengs supaprastinimo darbotvarkę tokiose pagrindinėse srityse kaip sutartys, supaprastintas ataskaitų teikimas, vienkartinės sumos ir fiksuoto dydžio sumos, kad būtų sumažinta ŽIB tenkanti administracinė našta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija dar labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais grindžiamą stebėsenos sistemą. Ši stebėsenos sistema užtikrins visišką EIT ir ŽIB atskaitomybę, rezultatų kokybę, indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ prioritetų, ir kartu ŽIB verslo dinamikai suteiks pakankamo lankstumo. Tai EIT suteiks galimybių įgyti tvirtus informacijos rinkimo iš ŽIB ir analizavimo pajėgumus, išmatuoti savo veiklos rezultatus lyginant su tikslais, taip pat palyginti savo ir ŽIB veiklą su geriausia Europos ir viso pasaulio patirtimi. Sistema bus kuriama lanksčiai ir, prireikus, koreguojama atsižvelgiant į pradedamą naują ar plečiamą seną EIT ir ŽIB veiklą. Remdamasi nepriklausomame išorės vertinime pateiktomis rekomendacijomis ir programos „Horizontas 2020“ bendrosiomis stebėsenos nuostatomis Komisija, bendradarbiaudama su EIT ir ŽIB, pasiūlė sukurti rezultatais pagrįstą EIT veiklos stebėsenos sistemą, apimančią keturis veiklos lygmenis:

Komisija dar labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais grindžiamą stebėsenos sistemą. Ši stebėsenos sistema užtikrins visišką EIT ir ŽIB atskaitomybę, rezultatų kokybę, indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ prioritetų, ir kartu ŽIB mokslinių tyrimų ir verslo dinamikai suteiks pakankamo lankstumo bei atvirumo naujoms idėjoms ir partneriams. Tai EIT suteiks galimybių įgyti tvirtus informacijos rinkimo iš ŽIB ir analizavimo pajėgumus, išmatuoti savo veiklos rezultatus lyginant su tikslais, taip pat palyginti savo ir ŽIB veiklą su geriausia Europos ir viso pasaulio patirtimi. Sistema bus kuriama lanksčiai ir, prireikus, koreguojama atsižvelgiant į pradedamą naują ar plečiamą seną EIT ir ŽIB veiklą. Remdamasi nepriklausomame išorės vertinime pateiktomis rekomendacijomis ir programos „Horizontas 2020“ bendrosiomis stebėsenos nuostatomis Komisija, bendradarbiaudama su EIT ir ŽIB, pasiūlė sukurti rezultatais pagrįstą EIT veiklos stebėsenos sistemą, apimančią keturis veiklos lygmenis:

programos „Horizontas 2020“ lygmuo: reguliariai stebėti EIT ir ŽIB indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų;

programos „Horizontas 2020“ lygmuo: reguliariai stebėti EIT ir ŽIB indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų;

EIT lygmuo: vertinti EIT, kaip produktyvios ir veiksmingos ES įstaigos, veiklą; tai bus vertinama pagal ŽIB suteiktą paramą, informavimo intensyvumą ir aprėptį, sklaidos ir tarptautinę veiklą ir gebėjimą supaprastinti tvarką;

EIT lygmuo: vertinti EIT, kaip produktyvios ir veiksmingos ES įstaigos, veiklą; tai bus vertinama pagal ŽIB suteiktą paramą, informavimo intensyvumą ir aprėptį, sklaidos ir tarptautinę veiklą ir gebėjimą supaprastinti tvarką, taip pat atsižvelgiant į raginimą kurti kompetencijos centrus, kaip priemonę plėsti moksliniams tyrimams ir inovacijoms visoje Sąjungoje;

visų ŽIB lygmuo: stebėti visų ŽIB indėlį siekiant EIT strateginių tikslų, nustatytų specialiame dokumente, pavyzdžiui, EIT rezultatų suvestinėje;

visų ŽIB lygmuo: stebėti visų ŽIB indėlį siekiant EIT strateginių tikslų, nustatytų specialiame dokumente, pavyzdžiui, EIT rezultatų suvestinėje, taip pat skatinant tarpdalykinius mokslinius tyrimus – priemonę naujų mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių kūrimui stiprinti ir remti;

pavienių ŽIB lygmuo: stebėti pavienių ŽIB veiklą remiantis individualiais tikslais ir pagrindiniais veiklos rodikliais, nustatytais kiekvienos ŽIB verslo planuose. ŽIB verslo modeliai ir rinkos skiriasi, todėl skiriasi ir jų pagrindiniai veiklos rodikliai, taikytini konkrečioje pramonės srityje ir labai svarbūs siekiant sėkmingai valdyti kiekvieną ŽIB.

pavienių ŽIB lygmuo: stebėti pavienių ŽIB veiklą remiantis individualiais tikslais ir pagrindiniais veiklos rodikliais, nustatytais kiekvienos ŽIB verslo planuose. ŽIB verslo modeliai ir rinkos skiriasi, todėl skiriasi ir jų pagrindiniai veiklos rodikliai, taikytini konkrečioje pramonės srityje ir labai svarbūs siekiant sėkmingai valdyti kiekvieną ŽIB. Be to, skatinama kurti koordinavimo centrus, kaip priemonę plėsti jų veiklai ir skatinti idėjai bendradarbiauti vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmenimis ir taip prisidėti prie EIT aprėpties.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

bendradarbiaudama su Komisija ir ŽIB sukurs, išsamią sistemą, leidžiančią stebėti, kaip EIT padeda įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, paties EIT ir ŽIB veiklos poveikį ir ŽIB rezultatus. Metinėje veiklos ataskaitoje EIT teiks visos savo stebėsenos veiklos ataskaitas.

bendradarbiaudama su Komisija ir ŽIB sukurs išsamią sistemą, leidžiančią stebėti, kaip EIT padeda įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, paties EIT ir ŽIB veiklos poveikį ir ŽIB rezultatus. Metinėje veiklos ataskaitoje, kuri turi būti siunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai, EIT teiks visos savo stebėsenos veiklos ataskaitas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įrodyta, kad EIT valdymo modelis yra vertingas. Tačiau per pradinį laikotarpį įgyta patirtis rodo, kad reikia daugiau pastangų EIT sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo mechanizmų veiksmingumui padidinti. EIT valdybos, atsakingos už strateginius sprendimus, ir EIT centrinės būstinės, atsakingos už įgyvendinimą, ryšys turi būti aiškiau apibrėžtas ir supaprastintas. EIT centrinė būstinė turi nustatyti kritines sritis, kuriose EIT turi remti ŽIB, ir užtikrinti tinkamą rėmimo bei stebėsenos funkcijų pusiausvyrą. Galiausiai, valdyba turi geriau užtikrinti, kad priimant strateginius sprendimus būtų deramai atsižvelgiama į ŽIB ir platesnės inovacijų bendruomenės patirtį.

Įrodyta, kad EIT valdymo modelis yra vertingas. Tačiau per pradinį laikotarpį įgyta patirtis rodo, kad reikia daugiau pastangų EIT sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo mechanizmų veiksmingumui padidinti. EIT valdybos, atsakingos už strateginius sprendimus, ir EIT centrinės būstinės, atsakingos už įgyvendinimą, ryšys turi būti aiškiau apibrėžtas ir supaprastintas. EIT centrinė būstinė turi nustatyti kritines sritis, kuriose EIT turi remti ŽIB, ir užtikrinti tinkamą rėmimo bei stebėsenos funkcijų pusiausvyrą. Galiausiai, valdyba turi geriau užtikrinti, kad priimant strateginius sprendimus būtų deramai atsižvelgiama į ŽIB ir platesnės inovacijų bendruomenės patirtį. Strateginis EIT tikslas – teikti daugiau naudos nei jos būtų gaunama sudėjus tris jo dėmenis, todėl siekdamas užtikrinti daugybės EIT ekosistemos partnerių sąveiką ir papildomos naudos kūrimą jis turėtų vykdyti įvairių sričių ŽIB koordinavimą ir skatinti jų bendradarbiavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lemiami veiksniai šiuo atžvilgiu yra valdybos dydis, sudėtis ir darbo tvarka. Pasirodė, kad nepriklausomų narių ir nedidelio skaičiaus ŽIB bendruomenei atstovaujančių renkamų narių principas yra vertingas ir leidžia remtis viso žinių trikampio patirtimi. Tačiau pradinis modelis – 18 renkamų narių ir, nuo visai neseniai, keturi papildomi ŽIB atstovai – turi trūkumų. Mažesnė valdyba galėtų veiksmingiau priimti sprendimus ir sumažinti papildomas valdymo išlaidas. Galiausiai, EIT valdyba veiktų dar veiksmingiau, jei ji iš naujo sutelktų dėmesį į savo pagrindinį vaidmenį – nurodyti strategines kryptis. Be to, bus didinamas derėjimas su kitomis ES iniciatyvomis – bus konsultuojamasi su Europos Komisija dėl EIT trejų metų darbo programos. EIT trejų metų darbo programoje pateikta informacija apie EIT ir ŽIB leis įvertinti, kaip papildoma programa „Horizontas 2020“, taip pat kitos Sąjungos politikos sritys ir priemonės, ir užtikrinti tokį papildymą. Visi šie pakeitimai įtraukti į pakeistą EIT reglamentą, pridedamą prie SID.

Lemiami veiksniai šiuo atžvilgiu yra valdybos dydis, sudėtis ir darbo tvarka. Pasirodė, kad nepriklausomų narių ir nedidelio skaičiaus ŽIB bendruomenei atstovaujančių renkamų narių principas yra vertingas ir leidžia remtis viso žinių trikampio patirtimi. Valdyboje turėtų būti tinkama pusiausvyra – ją turėtų sudaryti inovacijų procesu suinteresuoti subjektai, verslo, vyriausybės atstovai ir mokslo darbuotojai. Tačiau pradinis modelis – 18 renkamų narių ir, nuo visai neseniai, keturi papildomi ŽIB atstovai – turi trūkumų. Mažesnė valdyba galėtų veiksmingiau priimti sprendimus ir sumažinti papildomas valdymo išlaidas. Galiausiai, EIT valdyba veiktų dar veiksmingiau, jei ji iš naujo sutelktų dėmesį į savo pagrindinį vaidmenį – nurodyti strategines kryptis. Šiuo tikslu akademinių ekspertų komitetas, teikiantis vertingą pagalbą valdybai ir ją konsultuojantis, galėtų būti daugiau negu naudingas sprendžiant klausimus, labiausiai susijusius su ŽIB, kurių užduotis bus stebėti programų turinį, jų kokybės kriterijus ir jų socialinius ir kultūrinius aspektus, akademine strategija ir švietimo praktika. Be to, bus didinamas derėjimas su kitomis ES iniciatyvomis – bus konsultuojamasi su Europos Komisija dėl EIT trejų metų darbo programos. EIT trejų metų darbo programoje pateikta informacija apie EIT ir ŽIB leis įvertinti, kaip papildoma programa „Horizontas 2020“, taip pat kitos Sąjungos politikos sritys ir priemonės, ir užtikrinti tokį papildymą. Visi šie pakeitimai įtraukti į pakeistą EIT reglamentą, pridedamą prie SID.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT valdybos sprendimus įgyvendina EIT centrinė būstinė, vadovaujama direktoriaus, atskaitingo už EIT veiksmus. Taip centrinė būstinė atspindi EIT ir jo ŽIB į rezultatus orientuotą pobūdį ir yra varomoji supaprastinamo procedūrų jėga. Kartu EIT centrinė būstinė siekia sistemingai suprasti iš ŽIB gaunamas žinias ir jas pateikti platesnei inovacijų bendruomenei. Laikui bėgant EIT centrinė būstinė taps turtinga gerosios patirties saugykla ir daug išmanančiu partneriu politikams.

EIT valdybos sprendimus įgyvendina EIT centrinė būstinė, vadovaujama direktoriaus, už EIT veiksmus atskaitingo Komisijai, Parlamentui ir Tarybai. Taip centrinė būstinė atspindi EIT ir jo ŽIB į rezultatus orientuotą pobūdį ir yra varomoji supaprastinamo procedūrų jėga. Kartu EIT centrinė būstinė siekia sistemingai suprasti iš ŽIB gaunamas žinias ir jas pateikti platesnei inovacijų bendruomenei. Laikui bėgant EIT centrinė būstinė taps turtinga gerosios patirties saugykla ir daug išmanančiu partneriu politikams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT ir ŽIB sąveika ne tik užtikrina sėkmingos ŽIB veiklos pagrindą, bet ir yra labai svarbi abipusio mokymosi proceso dalis ir sudaro sąlygas EIT išbandyti naujus inovacijų modelius. EIT, siekdama sudaryti ŽIB tinkamas pagrindines sąlygas, turi nustatyti aiškias ir tarpusavyje derančias kryptis visuose proceso etapuose, tačiau kartu EIT neturi būti pernelyg įsakmus. EIT centrinės būstinės ir ŽIB sąveika turi būti sisteminga ir pagrįsta pasitikėjimu, tik tada bus pasiektas didžiausias veiksmingumas. Čia turi prisidėti tiek sutartiniai EIT ir ŽIB ryšiai, tiek organizacinė EIT centrinės būstinės tvarka.

EIT ir ŽIB sąveika ne tik užtikrina sėkmingos ŽIB veiklos pagrindą, bet ir yra labai svarbi abipusio mokymosi proceso dalis ir sudaro sąlygas EIT išbandyti naujus inovacijų modelius. EIT, siekdama sudaryti ŽIB tinkamas pagrindines sąlygas, turi nustatyti aiškias ir tarpusavyje derančias kryptis visuose proceso etapuose, tačiau kartu EIT neturi būti pernelyg įsakmus. Šios gairės visų pirma galėtų būti taikomos ŽIB valdymui ir jų bendradarbiavimui su partneriais. EIT centrinės būstinės ir ŽIB sąveika turi būti sisteminga ir reguliari, taip pat aiški, skaidri ir pagrįsta pasitikėjimu – tik tada bus pasiektas didžiausias veiksmingumas. Čia turi prisidėti tiek sutartiniai EIT ir ŽIB ryšiai, tiek organizacinė EIT centrinės būstinės tvarka.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi EIT centrinė būstinė atlieka ne vien tik administracinį vaidmenį, ji optimizuos savo darbines funkcijas ir padės ŽIB pasiekti geriausių veiklos rezultatų bei tuos rezultatus plačiau paskleisti. Kai kurias paslaugas teikiant ir pareigas vykdant centralizuotai, o ne pavienių ŽIB lygmeniu, galima padidinti veiksmingumą. Nors kiekviena ŽIB turi savą teminę sritį, kai kurie elementai yra bendri, ir būtent čia EIT gali apčiuopiamai padidinti naudą. Tokios žinių teikėjo funkcijos gali būti ypač susijusios su tuo, kad EIT centrinė būstinė tampa informacijos tarpininku ir daug idėjų turinčiu partneriu, pavyzdžiui, skatinant ŽIB tarpusavio mainus ir abipusį mokymąsi, palengvinant ryšius su ES institucijomis ir kitomis pagrindinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), arba konkrečių bendrų problemų sprendimą, pavyzdžiui konsultavimąsi intelektinės nuosavybės, technologijų ir žinių perdavimo, vertinimo remiantis tarptautine geriausiąja patirtimi klausimais, prognozinių ir įžvalgumo tyrimų vykdymą siekiant nustatyti būsimas EIT ir ŽIB kryptis. EIT ir ŽIB turi kartu nuspręsti, kaip šios užduotys turėtų būti veiksmingiausiai vykdomos. Šiuo atžvilgiu EIT ir ŽIB bus labai svarbu sukurti įgyvendinamus sistemingo bendradarbiavimo sprendžiant bendras problemas mechanizmus.

Kadangi EIT centrinė būstinė atlieka ne vien tik administracinį vaidmenį, ji optimizuos savo darbines funkcijas ir padės ŽIB pasiekti geriausių veiklos rezultatų bei tuos rezultatus plačiau paskleisti. Kai kurias paslaugas teikiant ir pareigas vykdant centralizuotai, o ne pavienių ŽIB lygmeniu, galima padidinti veiksmingumą. Nors kiekviena ŽIB turi savą teminę sritį, kai kurie elementai ir uždaviniai yra bendri, ir būtent čia EIT gali apčiuopiamai padidinti naudą. Tokios žinių teikėjo funkcijos gali būti ypač susijusios su tuo, kad EIT centrinė būstinė tampa informacijos tarpininku ir daug idėjų turinčiu partneriu, pavyzdžiui, skatinant ŽIB tarpusavio koordinavimą, mainus ir abipusį mokymąsi, keitimąsi žiniomis tarp ŽIB ir universitetinių tinklų, RIB, mažesnių ŽIB, kitą mokslinių tyrimų veiklą, vykdomą finansuojant EIT, palengvinant ryšius su ES institucijomis ir kitomis pagrindinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), arba konkrečių bendrų problemų sprendimą, pavyzdžiui konsultavimąsi intelektinės nuosavybės, technologijų ir žinių perdavimo, vertinimo remiantis tarptautine geriausiąja patirtimi klausimais, prognozinių ir įžvalgumo tyrimų vykdymą siekiant nustatyti būsimas EIT ir ŽIB kryptis. EIT ir ŽIB turi kartu nuspręsti, kaip šios užduotys turėtų būti veiksmingiausiai vykdomos. Šiuo atžvilgiu EIT ir ŽIB bus labai svarbu sukurti įgyvendinamus sistemingo bendradarbiavimo sprendžiant bendras problemas mechanizmus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

nustatys ŽIB valdymo ir jų bendradarbiavimo su partneriais kryptis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT taip pat vykdys informavimo kampaniją universitetams, vietos valdžios institucijoms ir nacionaliniams parlamentams, siekdamas suteikti geriausią informaciją inovacijų grandinės suinteresuotiesiems subjektams dėl visų šalių bendro intereso. Toji informavimo kampanija nušvies Europos Sąjungos per EIT vykdomą veiklą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, aktyvus konsultavimasis su kitomis ES institucijomis, visų pirma su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, jau ankstyvajame etape padės padidinti sąveiką su kitomis ES iniciatyvomis ir abipusį mokymąsi.

Be to, aktyvus konsultavimasis su kitomis ES institucijomis jau ankstyvajame etape padės padidinti sąveiką su kitomis ES iniciatyvomis ir abipusį mokymąsi. EIT palaikys nuolatinį dialogą su Europos Parlamentu ir atitinkamomis Komisijos tarnybomis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT sudarė originalų finansavimo modelį, pagrįstą bendrais jau įsteigtų labai stiprių organizacijų pranašumais ir ištekliais. EIT finansavimas veikia kaip katalizatorius ir padeda atsverti papildomus finansinius išteklius ir juos sutelkti iš įvairių viešųjų ir privačiųjų partnerių. Remdamasis tuo EIT suteiks vidutiniškai iki 25 proc. viso ŽIB finansavimo, o likusius 75 proc. reikėtų gauti iš kitų, ne EIT, šaltinių. Tai apima ŽIB partnerių nuosavas pajamas ir išteklius, viešąjį finansavimą nacionaliniu, regionų ir ES lygmeniu, visų pirma esamus ir būsimus struktūrinius fondus ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Pastaruoju atveju ŽIB (arba kai kurie jų partneriai) kreipiasi dėl finansavimo laikydamosi atitinkamų programų taisyklių ir tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kitiems paraiškų teikėjams. ŽIB partnerių įnašas nėra susijęs su tipišku dotacijos bendro finansavimo reikalavimu, o veikiau būtina sąlyga organizacijoms minimaliai prisidėti ir įnešti savo finansinį indėlį į ŽIB. Taikant šį „iš apačios į viršų“ principą užtikrinamas didelis ŽIB partnerių įsipareigojimas, suaktyvinamas investavimas ir skatinami struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai tarp ŽIB partnerių ir dar platesnio masto pokyčiai. Pirmųjų ŽIB patirtis rodo, kad pramonė prisiima finansinius įsipareigojimus ir siekia įgyvendinti ŽIB verslo planus ir kad ŽIB biudžeto dalis, gaunama iš pramonės partnerių, sudaro 20–30 proc. viso metinio ŽIB biudžeto. Be to, ŽIB pavyko gauti papildomą nacionalinį finansavimą, kuris kitokiu atveju nebūtų gautas (pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė nusprendė švietimo iniciatyvos „Software Campus“ valdymą patikėti „ICT Labs“; šios iniciatyvos penkerių metų laikotarpio biudžetas yra 50 mln. EUR, biudžetas finansuojamas ir iš viešųjų, ir iš privačiųjų šaltinių).

EIT sudarė originalų finansavimo modelį, pagrįstą bendrais jau įsteigtų labai stiprių organizacijų pranašumais ir ištekliais. EIT finansavimas veikia kaip katalizatorius ir padeda atsverti papildomus finansinius išteklius ir juos sutelkti iš įvairių viešųjų ir privačiųjų partnerių. Remdamasis tuo EIT suteiks vidutiniškai iki 25 proc. viso ŽIB finansavimo, o likusius 75 proc. reikėtų gauti iš kitų, ne EIT, šaltinių. Tai apima ŽIB partnerių nuosavas pajamas ir išteklius, viešąjį finansavimą nacionaliniu, regionų ir ES lygmeniu, visų pirma esamus ir būsimus struktūrinius fondus ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Pastaruoju atveju ŽIB (arba kai kurie jų partneriai) kreipiasi dėl finansavimo laikydamosi atitinkamų programų taisyklių ir tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kitiems paraiškų teikėjams. ŽIB partnerių įnašas nėra susijęs su tipišku dotacijos bendro finansavimo reikalavimu, o veikiau būtina sąlyga organizacijoms minimaliai prisidėti ir įnešti savo finansinį indėlį į ŽIB. Taikant šį „iš apačios į viršų“ principą užtikrinamas didelis ŽIB partnerių įsipareigojimas, suaktyvinamas investavimas ir skatinami struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai tarp ŽIB partnerių ir dar platesnio masto pokyčiai. Таčiau nereikėtų atmesti ir metodo „iš viršaus į apačią“, ypač kalbant apie iniciatyvas mokslinių tyrimų srityje, kurioms jau taikomas šis metodas. Pirmųjų ŽIB patirtis rodo, kad pramonė prisiima finansinius įsipareigojimus ir siekia įgyvendinti ŽIB verslo planus ir kad ŽIB biudžeto dalis, gaunama iš pramonės partnerių, sudaro 20–30 proc. viso metinio ŽIB biudžeto. Be to, ŽIB pavyko gauti papildomą nacionalinį finansavimą, kuris kitokiu atveju nebūtų gautas (pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė nusprendė švietimo iniciatyvos „Software Campus“ valdymą patikėti „ICT Labs“; šios iniciatyvos penkerių metų laikotarpio biudžetas yra 50 mln. EUR, biudžetas finansuojamas ir iš viešųjų, ir iš privačiųjų šaltinių).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kol ŽIB pradeda veikti visu pajėgumu, būna įvairių jų plėtros etapų, ir kiekvieno etapo bendras biudžetas vis kitoks. Pačioje pradžioje ŽIB lėšų panaudojimo pajėgumai būna riboti, bet vėliau per kelerius metus tie pajėgumai gerokai padidėja.

Kol ŽIB pradeda veikti visu pajėgumu, būna įvairių jų plėtros etapų, ir kiekvieno etapo bendras biudžetas vis kitoks. Pačioje pradžioje ŽIB lėšų panaudojimo pajėgumai būna riboti, bet vėliau per kelerius metus tie pajėgumai gerokai padidėja. Tačiau verslo sektoriai gali labai skirtis, todėl jiems reikia taikyti skirtingus požiūrius. Kai kurios ŽIB labai didelės ir jų finansiniai poreikiai dideli, kitos gali išlikti mažos ir joms reikia mažesnio finansavimo. Todėl EIT turėtų taikyti specializuotą požiūrį į skirtingas ŽIB ir jų finansavimo poreikius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2014–2020 m. EIT biudžete turi būti 3,1 mlrd. EUR, ir šis biudžeto poreikis pagrįstas trimis pagrindiniais elementais: būtinos išlaidos jau įsteigtų trijų ŽIB įtvirtinimui, laipsniška plėtra, kurios rezultatas bus naujos ŽIB 2014 ir 2018 m., ir sklaidos bei informacinė veikla, taip pat administracinės išlaidos.

2014–2020 m. EIT biudžetas – 3,1 mlrd. EUR, ir šis biudžetas pagrįstas trimis pagrindiniais elementais: būtinos išlaidos jau įsteigtų trijų ŽIB įtvirtinimui, laipsniška plėtra, kurios rezultatas bus naujos ŽIB 2014 ir 2018 m., ir sklaidos bei informacinė veikla, taip pat administracinės išlaidos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Todėl EIT biudžetą, numatytą ŽIB 2014–2020 m. laikotarpiui, sudaro 2,9 mlrd. EUR (93,13 proc. viso 2014–2020 m. EIT biudžeto). Tikimasi, kad dėl stipraus EIT sverto poveikio ŽIB sutelks dar 8.890 mlrd. EUR iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių.

EIT biudžetą, numatytą ŽIB 2014–2020 m. laikotarpiui, sudaro 2,9 mlrd. EUR (93,13 proc. viso 2014–2020 m. EIT biudžeto). Tikimasi, kad dėl stipraus EIT sverto poveikio ŽIB sutelks dar 8.890 mlrd. EUR iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT taip pat imsis įvairios sklaidos ir informavimo veiklos, pavyzdžiui, vykdys EIT stipendijų programą, dėl kurios jos veiklos poveikis visoje Europoje bus gerokai didesnis. Be to, bendros paramos ir stebėsenos tarnybos padidins ŽIB veiklos vertę ir veiksmingumą. Įgyvendindamas ir plėtodamas šią veiklą EIT turės laikytis strategijos, kuria siekiama didelio veiksmingumo, t. y. didžiausio poveikio taikant paprastus būdus. Šiai veiklai įgyvendinti reikia maždaug 141,76 mln. EUR (4,4 proc.) iš EIT biudžeto.

EIT taip pat imsis įvairios sklaidos ir informavimo veiklos, pavyzdžiui, vykdys EIT stipendijų programą, dėl kurios jos veiklos poveikis visoje Europoje bus gerokai didesnis. Be to, bendros paramos ir stebėsenos tarnybos padidins ŽIB veiklos vertę ir veiksmingumą. Įgyvendindamas ir plėtodamas šią veiklą EIT turės laikytis strategijos, kuria siekiama didelio veiksmingumo, t. y. didžiausio poveikio taikant paprastus būdus. Šiai veiklai įgyvendinti reikia 141,76 mln. EUR (4,4 proc.) iš EIT biudžeto.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei EIT nori pirmasis sukurti naujus atviros inovacijų ir supaprastinamo modelius, jis turėtų tai atspindėti savo požiūryje į administravimą. EIT centrinės būstinės administracinė sistema turi būti supaprastinta, ir turi būti laikomasi strateginio požiūrio, kad prireikus reikia naudotis kompetencija, tačiau be reikalo nekuriant sudėtingų ir ilgalaikių struktūrų. Administracinės sąnaudos, apimančios būtinas darbuotojų, administracines, infrastruktūros ir veiklos išlaidas, ilgainiui neviršys 2,4 proc. EIT biudžeto. Dalį administracinių išlaidų padengia priimančioji šalis – Vengrija – iki 2030 m. pabaigos nemokamai suteikusi patalpas biurui ir iki 2015 m. pabaigos kasmet skirianti 1,5 mln. EUR darbuotojų sąnaudoms. Taigi, 2014–2020 m. administracinės sąnaudos bus maždaug 77 mln. EUR.

EIT nori pirmasis sukurti naujus atviros inovacijų ir supaprastinamo modelius. Jis turėtų tai atspindėti savo požiūryje į administravimą. EIT centrinės būstinės administracinė sistema turi būti supaprastinta, ir turi būti laikomasi strateginio požiūrio, kad prireikus reikia naudotis kompetencija, tačiau be reikalo nekuriant sudėtingų ir ilgalaikių struktūrų. Administracinės sąnaudos, apimančios būtinas darbuotojų, administracines, infrastruktūros ir veiklos išlaidas, ilgainiui neviršys 2,4 proc. EIT biudžeto. Dalį administracinių išlaidų padengia priimančioji šalis – Vengrija – iki 2030 m. pabaigos nemokamai suteikusi patalpas biurui ir iki 2015 m. pabaigos kasmet skirianti 1,5 mln. EUR darbuotojų sąnaudoms. Taigi, 2014–2020 m. administracinės sąnaudos bus maždaug 77 mln. EUR.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomos gamybos naudos srityje veikianti ŽIB padės siekti programos „Horizontas 2020“ prioritetų ir jos konkretaus tikslo „pakeisti šiandienines pramoninės gamybos formas tokiomis formomis, kurios būtų grindžiamos išsamesnėmis žiniomis, būtų tvarios, aprėptų kelis gamybos sektorius ir apdirbimo technologijas ir taip būtų sukuriami naujomis inovacijomis grindžiami produktai, procesai ir paslaugos“.

Papildomos gamybos naudos srityje veikianti ŽIB padės siekti programos „Horizontas 2020“ prioritetų ir jos konkretaus tikslo „pakeisti šiandienines pramoninės gamybos formas tokiomis formomis, kurios būtų grindžiamos išsamesnėmis žiniomis, būtų tvarios, mažataršės, aprėptų kelis gamybos sektorius ir apdirbimo technologijas ir taip būtų sukuriami naujomis inovacijomis grindžiami produktai, procesai ir paslaugos“.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ekologinis projektavimas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES šiai skirčiai skiria labai didelį dėmesį. ŽIB padės spręsti programoje „Horizontas 2020“ nustatytą visuomenei iškilusį uždavinį „Maisto saugumas, tvarus žemės ūkis ir bioekonomika“. ŽIB visų pirma sieks sąsajos su siūloma Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste. Nors pastarosios dėmesio centras bus šiuolaikiškiausių mokslinių tyrimų ir praktinių inovacijų jungimas, ŽIB pirmiausia papildys pagrindinių veikėjų, pavyzdžiui verslininkų ir vartotojų, švietimą. Veiklą reikia derinti ir su bendro programavimo iniciatyva „Žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir klimato kaita“, kurią įgyvendinant nacionalinės mokslinių tyrimų pastangos bus sutelktos į žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektorius, kad būtų integruojamas prisitaikymas, švelninimas ir aprūpinimas maistu. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas skatins žuvininkystės ir akvakultūros aplinkosauginį ir socialinį tvarumą ir pabrėš poreikį naujus verslumo įgūdžius sieti su šios srities techniniais pokyčiais, atsižvelgiant į vartotojų elgseną ir sudarant sinergijos galimybes. Be to, veiklą galbūt bus galima derinti su bendro programavimo iniciatyvomis „Sveikas maistas sveikam gyvenimui“ ir „Mokslinių tyrimų klimato srityje jungimas Europoje“, taip pat su susijusių sričių Europos technologijų platformomis (visų pirma „Maistas – tai gyvybė“), veikiančiomis įgyvendinant įvairius Septintosios pagrindų programos projektus. Panašiai, ryšiai bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš prioritetinių sričių yra maistas ir gėrimai. Ryšiai bus palaikomi ir su programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusį uždavinį „Su klimato kaita susijusi veikla, veiksmingas išteklių ir žaliavų naudojimas“.

ES šiai skirčiai skiria labai didelį dėmesį. ŽIB padės spręsti programoje „Horizontas 2020“ nustatytą visuomenei iškilusį uždavinį „Maisto saugumas, tvarus žemės ūkis, produktyvios jūros ir vandenynai ir bioekonomika“. ŽIB visų pirma sieks sąsajos su siūloma Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste. Nors pastarosios dėmesio centras bus šiuolaikiškiausių mokslinių tyrimų ir praktinių inovacijų jungimas, ŽIB pirmiausia papildys pagrindinių veikėjų, pavyzdžiui verslininkų ir vartotojų, švietimą. Veiklą reikia derinti ir su bendro programavimo iniciatyva „Žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir klimato kaita“, kurią įgyvendinant nacionalinės mokslinių tyrimų pastangos bus sutelktos į žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektorius, kad būtų integruojamas prisitaikymas, švelninimas ir aprūpinimas maistu. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas skatins žuvininkystės ir akvakultūros aplinkosauginį ir socialinį tvarumą ir pabrėš poreikį naujus verslumo įgūdžius sieti su šios srities techniniais pokyčiais, atsižvelgiant į vartotojų elgseną ir sudarant sinergijos galimybes. Be to, veiklą galbūt bus galima derinti su bendro programavimo iniciatyvomis „Sveikas maistas sveikam gyvenimui“ ir „Mokslinių tyrimų klimato srityje jungimas Europoje“, taip pat su susijusių sričių Europos technologijų platformomis (visų pirma „Maistas – tai gyvybė“), veikiančiomis įgyvendinant įvairius Septintosios pagrindų programos projektus. Panašiai, ryšiai bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš prioritetinių sričių yra maistas ir gėrimai. Ryšiai bus palaikomi ir su programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusį uždavinį „Su klimato kaita susijusi veikla, veiksmingas išteklių ir žaliavų naudojimas“.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

- Skatina tarptautinį vystymosi bendradarbiavimą siekiant gerinti maisto gamybą ir kelti maisto ir mitybos sektoriaus lygį bei gerinti jo kokybę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programoje „Horizontas 2020“ atsakas į šiuos uždavinius apibrėžtas kaip siekis, remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, visiems užtikrinti geresnę sveikatą, gyvenimo kokybę ir bendrą gerovę. Vykdant šią veiklą dėmesys bus sutelktas į sveikatos priežiūrą ir išsaugojimą visą gyvenimą, taip pat į ligų prevenciją, gebėjimo gydyti ir valdyti ligas ir negalią didinimą, aktyvaus senėjimo palaikymą, pastangas kurti tvarų ir veiksmingą priežiūros sektorių.

Programoje „Horizontas 2020“ atsakas į šiuos uždavinius apibrėžtas kaip siekis, remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, visiems užtikrinti geresnę sveikatą, gyvenimo kokybę ir bendrą gerovę. Vykdant šią veiklą dėmesys bus sutelktas į sveikatos priežiūrą ir išsaugojimą visą gyvenimą, taip pat į ligų prevenciją, gebėjimo gydyti ir valdyti ligas ir negalią didinimą, aktyvaus senėjimo palaikymą, pastangas kurti tvarų ir veiksmingą priežiūros sektorių. Be to, ypač daug dėmesio reikėtų skirti vietos paslaugoms ir miestų bei jų infrastruktūros pritaikymui prie senėjančios visuomenės poreikių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Senėjanti visuomenė turėtų būti daugelio projektų ir politikos objektas, pavyzdžiui, susijusių su vietos paslaugų ir miestų pritaikymo plėtra ir gerinimu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuolaikinė visuomenė visiškai priklauso nuo galimybių gauti žaliavų. Galimybė gauti įperkamų žaliavų labai svarbi siekiant veiksmingo ES ekonomikos veikimo. Tačiau dėl to, kad mažėja baigtinių gamtos išteklių, daugėja gyventojų ir išsivysčiusiame pasaulyje sparčiai didėja suvartojimo lygis, vis labiau didėja žaliavų ir gamtos išteklių paklausa. Šie veiksniai, kaip ir daugelis kitų veiksnių, skatina numatytą gamtos išteklių suvartojimo didėjimą per ateinančius dešimtmečius.

Šiuolaikinė visuomenė visiškai priklauso nuo galimybių gauti žaliavų. Galimybė gauti žaliavų labai svarbi siekiant veiksmingo ES ekonomikos veikimo. Tačiau dėl to, kad mažėja baigtinių gamtos išteklių, daugėja gyventojų ir išsivysčiusiame pasaulyje sparčiai didėja suvartojimo lygis, vis labiau didėja žaliavų ir gamtos išteklių paklausa. Šie veiksniai, kaip ir daugelis kitų veiksnių, skatina numatytą gamtos išteklių suvartojimo didėjimą per ateinančius dešimtmečius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kaip pabrėžta Tausaus išteklių naudojimo veiksmų plane ir programoje „Horizontas 2020“, turėtume siekti užtikrinti galimybes gauti žaliavų, kurių reikia Europos ekonomikai ir mūsų gerovei, kartu siekiant veiksmingai išteklius naudojančios ekonomikos, patenkinančios daugėjančių gyventojų poreikius neperžengiant baigtinės planetos ekologinių ribų.

Kaip pabrėžta Tausaus išteklių naudojimo veiksmų plane ir programoje „Horizontas 2020“, turėtume siekti užtikrinti galimybes gauti žaliavų, kurių reikia Europos ekonomikai ir mūsų gerovei, jų pasiūlą ir tvarų jų naudojimą, kartu siekiant veiksmingai išteklius naudojančios ekonomikos, patenkinančios daugėjančių gyventojų poreikius neperžengiant baigtinės planetos ekologinių ribų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Derindama savo veiklą su kita ES veikla, šioje srityje veikianti ŽIB turėtų sutelkti dėmesį į žinių centro ir akademinės, techninės ir praktinio švietimo bei mokslinių tyrimų patirties centro plėtojimą tausios paviršinės, požeminės ir gelminės kasybos, žaliavų valdymo, perdirbimo technologijų, žaliavų pakeitimo ir geopolitinės prekybos srityse. Šie centrai veiktų kaip Europos šių sričių kompetencijos centrų tarpininkai ir tarpuskaitos namai ir administruotų ES pramonei strateginės svarbos turinčią mokslinių tyrimų programą. Dėl šios priežasties ir siekiant kuo labiau padidinti veiksmų poveikį ir išvengti kitos ES veiklos dubliavimo, įskaitant Europos inovacijų žaliavų srityje partnerystę, ŽIB žmogiškojo kapitalo (pavyzdžiui, mokymo, švietimo) srityje papildys naujoviškų technologijų bandomuosius veiksmus (pavyzdžiui, parodomąsias gamyklas) žemės ir jūrų žvalgymo, gavybos, apdirbimo, surinkimo ir perdirbimo srityse. Kartu, tai galėtų apimti tikslus tapti technologijų pradininku, sukuriant bandomąsias sistemas ir demonstracinius inovacinius procesus ir sprendimus, įtraukiant, pavyzdžiui, ekonomiškai patrauklių ir tvarių alternatyvių ES strateginės svarbos turinčių žaliavų naudojimą. Taigi, tai gali paskatinti esamų rinkų plėtimąsi ir naujų kūrimą, būtent tausios gavybos ir apdirbimo, žaliavų valdymo, perdirbimo technologijų ir žaliavų pakeitimo kitomis srityse. Reikės įvertinti poveikį pažeidžiamoms buveinėms, pavyzdžiui, Arktikos, ir rasti novatoriškų ir ekonomiškų prisitaikymo ir rizikos prevencijos priemonių.

Derindama savo veiklą su kita ES veikla, šioje srityje veikianti ŽIB turėtų sutelkti dėmesį į žinių centro ir akademinės, techninės ir praktinio švietimo bei mokslinių tyrimų patirties centro plėtojimą tausios paviršinės, požeminės ir gelminės kasybos, gavybos iš urbanistinių atliekų, sąvartynų kasybos, žaliavų valdymo, perdirbimo technologijų, žaliavų pakeitimo ir atviros prekybos bei pasaulinio žaliavų valdymo srityse. Šie centrai veiktų kaip Europos šių sričių kompetencijos centrų tarpininkai ir tarpuskaitos namai ir administruotų ES pramonei strateginės svarbos turinčią mokslinių tyrimų programą. Dėl šios priežasties ir siekiant kuo labiau padidinti veiksmų poveikį ir išvengti kitos ES veiklos dubliavimo, įskaitant Europos inovacijų žaliavų srityje partnerystę, ŽIB žmogiškojo kapitalo (pavyzdžiui, mokymo, švietimo) srityje papildys naujoviškų technologijų bandomuosius veiksmus (pavyzdžiui, parodomąsias gamyklas) žemės ir jūrų žvalgymo, gavybos, apdirbimo, efektyvaus išteklių naudojimo, surinkimo, perdirbimo ir pakaitalų srityse. Kartu, tai galėtų apimti tikslus tapti technologijų pradininku, sukuriant bandomąsias sistemas ir demonstracinius inovacinius procesus ir sprendimus, įtraukiant, pavyzdžiui, ekonomiškai patrauklių ir tvarių alternatyvių ES strateginės svarbos turinčių žaliavų naudojimą. Taigi, tai gali paskatinti esamų rinkų plėtimąsi ir naujų kūrimą, būtent tausios gavybos ir apdirbimo, veiksmingo žaliavų valdymo, perdirbimo technologijų ir žaliavų pakeitimo kitomis srityse. Reikės įvertinti poveikį pažeidžiamoms buveinėms, pavyzdžiui, Arktikos, ir rasti novatoriškų ir ekonomiškų prisitaikymo ir rizikos prevencijos priemonių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ES nustatė, kad šioje srityje kyla didžiulių uždavinių. ŽIB padėtų įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, būtent spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, susijusius su žaliavų tiekimu ir tausiu išteklių naudojimu. Tai padėtų įgyvendinti siūlomą Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje. Europos inovacijų partneryste žaliavų srityje bus sudarytas bendras pagrindas, kuriuo vadovaujantis tampa paprasčiau suderinti aktualius pasiūla ir paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus bei inovacijų priemones ir politikos sritis ir jiems sąveikauti. Tai apims į technologijas orientuotą veiklą, taip pat bendrų sąlygų ir patikimų politinių, reglamentavimo arba standartizavimo aspektų, turinčių įtakos atitinkamam sektoriui arba uždaviniui, nustatymą. Šioje srityje veikianti ŽIB papildys pagrindinių veikėjų švietimą, taip pat sukurs unikalų struktūrizuotą specialistų tinklą. Ši ŽIB bus tvirtas kitos su inovacijomis susijusios veiklos, vykdomos įgyvendinant EIP veiklą, pagrindas. Tos veiklos sėkmė labai priklausys nuo žmogiškojo kapitalo. ŽIB taip pat turės galimybių padėti EIP nustatyti bendrąsias sąlygas ir gerąją praktiką politikos, reguliavimo ar standartizavimo srityse, turinčiose poveikį sektoriui. ŽIB taip pat labai remsis įvairių mokslinių tyrimų projektų, pagal 7-ąją bendrąją programą įgyvendinamų šia tema, rezultatais ir pavers juos kapitalu. Tai ypač pasakytina apie projektus, įgyvendinamus tokiose teminėse srityse kaip nanomokslas, nanotechnologijos, žaliavos ir naujos gamybos technologijos bei aplinkosauga.

ES nustatė, kad šioje srityje kyla didžiulių uždavinių. ŽIB padėtų įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, būtent spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, susijusius su tvariu žaliavų tiekimu ir tausiu išteklių naudojimu. Tai padėtų įgyvendinti siūlomą Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje. Europos inovacijų partneryste žaliavų srityje bus sudarytas bendras pagrindas, kuriuo vadovaujantis tampa paprasčiau suderinti aktualius pasiūla ir paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus bei inovacijų priemones ir politikos sritis ir jiems sąveikauti. Tai apims į technologijas orientuotą veiklą, taip pat bendrų sąlygų ir patikimų politinių, reglamentavimo arba standartizavimo aspektų, turinčių įtakos atitinkamam sektoriui arba uždaviniui, nustatymą. Šioje srityje veikianti ŽIB papildys pagrindinių veikėjų švietimą, taip pat sukurs unikalų struktūrizuotą specialistų tinklą. Ši ŽIB bus tvirtas kitos su inovacijomis susijusios veiklos, vykdomos įgyvendinant EIP veiklą, pagrindas. Tos veiklos sėkmė labai priklausys nuo žmogiškojo kapitalo. ŽIB taip pat turės galimybių padėti EIP nustatyti bendrąsias sąlygas ir gerąją praktiką politikos, reguliavimo ar standartizavimo srityse, turinčiose poveikį sektoriui. ŽIB taip pat labai remsis įvairių mokslinių tyrimų projektų, pagal 7-ąją bendrąją programą įgyvendinamų šia tema, rezultatais ir pavers juos kapitalu. Tai ypač pasakytina apie projektus, įgyvendinamus tokiose teminėse srityse kaip nanomokslas, nanotechnologijos, žaliavos ir naujos gamybos technologijos bei aplinkosauga.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Panašiai, ryšiai bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš prioritetinių sričių yra žaliavų perdirbimas. Ryšiai bus palaikomi ir su programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusį uždavinį „Su klimato kaita susijusi veikla, veiksmingas išteklių ir žaliavų naudojimas“.

Panašiai, ryšiai bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš prioritetinių sričių yra žaliavų perdirbimas. Ryšiai bus palaikomi ir su programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusius su klimato kaita susijusios veiklos, veiksmingo išteklių naudojimo ir tvaraus žaliavų tiekimo uždavinius, skatinant kultūros paveldui naudoti medžiagas, kurios yra atsparesnės laiko poveikiui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, sąveika su Europos kompetencijos retųjų žemių klausimais tinklu, kuris sukurtas būtiniausių žaliavų, vadinamų retųjų žemių elementais, klausimams spręsti. Tarptautinis bendradarbiavimas žaliavų srityje, pavyzdžiui, ES, Japonijos ir JAV tyrimų ir plėtros trišalis bendradarbiavimas būtiniausių žaliavų srityje, yra toks pat svarbus, kaip ir darbas tarptautinėje išteklių darbo grupėje, ir turėtų būti aptariamas šioje ŽIB.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šioje srityje veikianti ŽIB papildytų tą veiklą, nes pagrindinį dėmesį skirtų tarpdalykinei veiklai žinių trikampyje, itin pabrėžiant inovatyvius produktus ir paslaugas ir verslumo ugdymą.

Šioje srityje veikianti ŽIB siektų papildomumo ir sąveikos su ta veikla ir turėtų daug dėmesio skirti tarpdalykinei veiklai žinių trikampyje, itin pabrėžiant inovatyvius produktus ir paslaugas ir verslumo ugdymą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ŽIB sprendžia didžiausią ekonominį visuomenei iškilusį uždavinį (reikia rasti inovatyvių sprendimų pigesnės, mažai anglies dioksido išmetančios ir aplinkai nekenkiančios žaliavų žvalgybos, gavybos, apdirbimo ir perdirbimo srityse) ir padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ darbotvarkę ir jos tikslus, susijusius su klimatu ir energetika, užimtumu, inovacijomis ir švietimu;

ŽIB sprendžia didžiausią ekonominį visuomenei iškilusį uždavinį (reikia rasti inovatyvių sprendimų pigesnės, mažai anglies dioksido išmetančios ir aplinkai nekenkiančios žaliavų žvalgybos, gavybos, apdirbimo, naudojimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo srityse) ir padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ darbotvarkę ir jos tikslus, susijusius su klimatu ir energetika, užimtumu, inovacijomis ir švietimu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

todėl ŽIB gali sutelkti investicijas iš verslo sektoriaus ir sudaryti galimybes kurti įvairius naujus produktus ir paslaugas, būtent tausios gavybos ir apdirbimo, žaliavų valdymo, perdirbimo technologijų ir žaliavų pakeitimo kitomis srityse;

todėl ŽIB gali sutelkti investicijas iš verslo sektoriaus ir sudaryti galimybes kurti įvairius naujus produktus ir paslaugas, būtent tausios gavybos ir apdirbimo, žaliavų valdymo, perdirbimo technologijų ir gavybos iš urbanistinių atliekų, ir žaliavų pakeitimo kitomis srityse;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Miestų judumas

Miestų judumas, pažangi ir tvari plėtra.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas yra vienas didžiausių visuomenei iškilusių uždavinių, spręstinų įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. 2011 m. baltojoje knygoje dėl transporto politikos toliau pabrėžiama, kad svarbu ateinančius dešimtmečius šioje srityje imtis veiksmų. Miestų judumas – ypač sudėtinga užduotis, Apimanti kelias temas, pavyzdžiui, transporto (įskaitant naują judumo koncepciją, transporto organizavimą, logistiką, transporto sistemų saugą ir saugumą), aplinkosaugos (sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro taršą ir triukšmą) ir miesto planavimo (nauja darbo ir gyvenamosios vietos priartinimo koncepcija), ir daro poveikį ekonominiu ir socialiniu lygmenimis (naujo verslo kūrimas, užimtumas, socialinė įtrauktis, būsto ir vietos strategija). Bendras tikslas – pagerinti Europos piliečių, vis dažniau gyvenančių didelėse miestų konglomeracijose, kuriose generuojama didelė dalis Europos ekonominės veiklos, gyvenimo kokybę13.

Pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas yra vienas didžiausių visuomenei iškilusių uždavinių, spręstinų įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. 2011 m. baltojoje knygoje dėl transporto politikos toliau pabrėžiama, kad svarbu ateinančius dešimtmečius šioje srityje imtis veiksmų. Miestų judumas – ypač sudėtinga užduotis, ji turėtų būti sprendžiama laikantis iš tiesų integruoto ir holistinio požiūrio, tiesiogiai atsižvelgiant į sąveiką su kitomis teritorinio planavimo sritimis. Ji apima kelias temas, pavyzdžiui, transporto (įskaitant naują judumo koncepciją, transporto organizavimą, logistiką, transporto sistemų saugą ir saugumą), aplinkosaugos (sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro taršą ir triukšmą), miesto planavimo, miestų ir gamtos kraštovaizdžio (nauja darbo ir gyvenamosios vietos priartinimo koncepcija), kultūros paveldo, ir daro poveikį ekonominiu ir socialiniu lygmenimis (naujo verslo kūrimas, užimtumas, socialinė įtrauktis, būsto ir vietos strategija). Bendras tikslas – pagerinti Europos piliečių, vis dažniau gyvenančių didelėse miestų konglomeracijose, kuriose generuojama didelė dalis Europos ekonominės veiklos, gyvenimo kokybę13.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi miestai ir miestų judumas sudaro kompleksinę iš įvairių sudedamųjų dalių susidedančią sistemą, ši ŽIB turi apimti teritorijas, demografiją, socialinę įtrauktį, ekonomikos dinamiką, prekybą ir sukurtų išteklių bei istorinių išteklių pritaikymą, atkūrimą ir išsaugojimą. Žinių trikampis bus susietas tik tada, jei to bus laikomasi.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis miestų judumo srityje veikiančios ŽIB uždavinys – užtikrinti ekologiškesnę, įtraukesnę, saugesnę ir pažangesnę miestų judumo sistemą.

Pagrindinis miestų judumo ir pažangios ir tvarios plėtros srityse veikiančios ŽIB uždavinys – užtikrinti ekologiškesnę, įtraukesnę, saugesnę ir pažangesnę miestų judumo sistemą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kaip jau minėta, visuomenės ir viešosios politikos požiūri ši tema labai aktuali. Ji taip pat labai aktuali socialiniu ir ekonominiu požiūriu, nes apima BVP ir užimtumo požiūriu svarbius ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, automobilių pramonės ar statybų. Be to, miestų judumas yra siejamas su aplinkos apsaugos strategija ir įtrauktas į socialinės įtraukties, vietos, būsto ir miestų projektavimo politiką.

Kaip jau minėta, visuomenės ir viešosios politikos požiūri ši tema labai aktuali. Ji taip pat labai aktuali socialiniu ir ekonominiu požiūriu, nes apima BVP ir užimtumo požiūriu svarbius ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, automobilių pramonės ar statybų. Be to, miestų judumas yra siejamas su aplinkos apsaugos strategija ir įtrauktas į socialinės įtraukties, vietos, būsto, miestų projektavimo ir istorinių centrų pagyvinimo politiką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Miestų judumo srityje veikianti ŽIB atitinka programoje „Horizontas 2020“ nustatytus prioritetus ir strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus siekti pažangesnių, tvaresnių, mažai anglies dioksido išmetančių ir įtraukių miestų plėtros. Šioje teminėje srityje veikianti ŽIB galėtų padėti siekti kiekvieno strategijos „Europa 2020“ tikslo, pavyzdžiui, skatinti ekologijos požiūriu veiksmingus sprendimus, pažangias eismo valdymo IRT sistemas ir teikti veiksmingesnes ir įperkamesnes transporto paslaugas.

Miestų judumo ir pažangios ir tvarios plėtros srityse veikianti ŽIB atitinka programoje „Horizontas 2020“ nustatytus prioritetus ir strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus siekti pažangesnių, tvaresnių, mažai anglies dioksido išmetančių ir įtraukių miestų plėtros. Šioje teminėje srityje veikianti ŽIB galėtų padėti siekti kiekvieno strategijos „Europa 2020“ tikslo, pavyzdžiui, skatinti ekologijos požiūriu veiksmingus sprendimus, pažangias eismo valdymo IRT sistemas ir teikti veiksmingesnes ir įperkamesnes transporto paslaugas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iš tikrųjų, kadangi miestų judumas dėl savo pobūdžio yra sisteminis, šioje srityje veikianti ŽIB galėtų suteikti daug galimybių kurti ir diegti inovacijas visoje inovacijų grandinėje, pavyzdžiui, plėtoti daugiamodalinio transporto sistemas, taip pat pažangesnius ir tvaresnius transporto sprendimus.

Miestų judumas ir prieinamumas dėl savo pobūdžio yra sisteminiai. Miestų kompleksiškumas, žinių trikampio nuoseklumas, projektų vykdymas vietoje reikalauja integracinio požiūrio. Šioje srityje veikianti ŽIB galėtų suteikti daug galimybių kurti ir diegti inovacijas visoje inovacijų grandinėje, pavyzdžiui, plėtoti daugiamodalinio transporto sistemas, pažangesnius ir tvaresnius transporto sprendimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Miestų judumo srityje veikianti ŽIB remiasi tvirta technologine ir pramonine baze ir turi potencialą kurti naujus produktus ir paslaugas, visų pirma tvaraus planavimo ir ekologiškos pramonės srityse.

Miestų judumo ir pažangios ir tvarios plėtros srityse veikianti ŽIB remiasi tvirta technologine ir pramonine baze ir turi potencialą kurti naujus produktus ir paslaugas, visų pirma tvaraus planavimo ir ekologiškos pramonės srityse.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Miestų judumo srityje veikianti ŽIB dėmesį sutelks į tą inovacijų trikampio veiklą, kuriai gali būti naudinga papildoma ES parama, konkrečiai per EIT. Iš tikrųjų, didžiausia papildoma ŽIB nauda šioje srityje bus jos vaidmuo integruojant visas tris žinių trikampio kraštines ir sistemiškai pakeičiant inovacijų partnerių bendradarbiavimo būdus. Be to, sprendžiant minėtus uždavinius bus labai svarbu ŽIB dėmesys inovacijas kuriantiems žmonėms, taigi ŽIB veiklai bus labai svarbūs studentai, mokslininkai ir verslininkai. Todėl bus labai pabrėžiamas švietimas ir mokymas, verslumas ir rezultatų diegimas, pavyzdžiui, bus plėtojami vietos administracijos miesto transporto profesionalų įgūdžiai ir žinios (mokymasis visą gyvenimą / darbuotojų mainų programos / profesinis rengimas), siūlomos konkrečios aukštojo mokslo programos, susijusios su miestų judumu (vasaros mokyklos / mainų programos), inovatyvios transporto koncepcijos sėkmingai perkeliamos į rinką (parama pradedančioms verslą įmonėms ir universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų įsteigtoms įmonėms ir pan.). Be to, koordinavimo centrų koncepcija galėtų būti stiprinama pačioje ŽIB, dėmesį sutelkiant į šią temą, nes natūralu, kad ši teminė sritis susijusi su stipriu vietos ir regionų aspektu.

Miestų judumo ir pažangios ir tvarios plėtros srityse veikianti ŽIB dėmesį sutelks į tą inovacijų trikampio veiklą, kuriai gali būti naudinga papildoma ES parama, konkrečiai per EIT.

Visi prieinamumo ir judumo projektai turi būti vykdomi atsižvelgiant į teritorinį aspektą, ekonomikos dinamiką, demografinį ir gyventojų poveikį, miestų kraštovaizdžio išsaugojimo poreikį ir gebėjimą pritraukti ekonominių ir kultūrinių išteklių.

Iš tikrųjų, didžiausia papildoma ŽIB nauda šioje srityje bus jos vaidmuo integruojant visas tris žinių trikampio kraštines ir sistemiškai pakeičiant inovacijų partnerių bendradarbiavimo būdus. Be to, sprendžiant minėtus uždavinius bus labai svarbu ŽIB dėmesys inovacijas kuriantiems žmonėms, taigi ŽIB veiklai bus labai svarbūs studentai, mokslininkai ir verslininkai. Todėl bus labai pabrėžiamas švietimas ir mokymas, verslumas ir rezultatų diegimas, pavyzdžiui, bus plėtojami vietos administracijos miesto transporto profesionalų įgūdžiai ir žinios (mokymasis visą gyvenimą / darbuotojų mainų programos / profesinis rengimas), siūlomos konkrečios aukštojo mokslo programos, susijusios su miestų judumu (vasaros mokyklos / mainų programos), inovatyvios transporto koncepcijos sėkmingai perkeliamos į rinką (parama pradedančioms verslą įmonėms ir universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų įsteigtoms įmonėms ir pan.). Be to, koordinavimo centrų koncepcija galėtų būti stiprinama pačioje ŽIB, dėmesį sutelkiant į šią temą, nes natūralu, kad ši teminė sritis susijusi su stipriu vietos ir regionų aspektu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Priežastys, dėl kurių moksliniams tyrimams, švietimui ir inovacijoms skiriamas didžiausias dėmesys, paprastos. Didėjant pasaulinei konkurencijai ir viduje kylant demografinių problemų Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ateityje vis labiau priklausys nuo inovacinių laimėjimų kuriant produktus, paslaugas ir verslo modelius, taip pat nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus. Nors Europoje yra pavienių sėkmės atvejų, ES valstybės narės dar atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių. Be to, ES susiduria su vis didesne naujų kompetencijos centrų iš besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija dėl talentų.

Priežastys, dėl kurių moksliniams tyrimams, švietimui ir inovacijoms skiriamas didžiausias dėmesys, paprastos. Vystantis žinių ekonomikai, didėjant pasaulinei konkurencijai ir viduje kylant demografinių problemų Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ateityje vis labiau priklausys nuo inovacinių laimėjimų kuriant produktus, paslaugas ir verslo modelius, taip pat nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus bei suteikti piliečiams galimybę ne tik gauti naudos iš šių inovacijų, bet ir prisidėti prie jų kūrimo, ypač pasitelkiant naujas technologijas. Nors Europoje yra pavienių sėkmės atvejų, ES valstybės narės dar atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių. Be to, Sąjunga susiduria su vis didesne naujų kompetencijos centrų iš besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija dėl talentų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Todėl būtina iš esmės keisti mūsų inovacijų sistemas ir modelius. Dažnai, nors kompetencija aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių, sektorių ir dalykų – stygių. Be to, Europai reikia pasinaudoti savo autentiška verslumo kultūra. Tai labai svarbu, jei norima sukurti tikrą papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą, steigti naujas įmones ir didelį potencialą turinčiuose augimo sektoriuose iš tikrųjų komerciškai diegti inovacijas. Europa turi rūpintis, kad aukštosios mokyklos būtų inovacijų variklis, nes talentingiems žmonėms reikia tinkamų įgūdžių, žinių ir pozicijos, kad būtų galima kurti inovacijas.

Todėl būtina iš esmės keisti mūsų inovacijų sistemas ir modelius. Tam reikia nustatyti naujus principus ir laikytis praktikos, kuri visų pirma būtų grindžiama atvirais ir įtraukiais moksliniais tyrimais ir priemonių, kurias taikant būtų valdomos intelektinės nuosavybės teisės, skatinančios skaidrumą ir mainus, plėtra, taip pat naujų finansinių priemonių, užtikrinančių, kad moksliniai tyrimai kryptingai, veiksmingai ir pirmenybės tvarka būtų vykdomi sprendžiant pagrindinius viešojo intereso uždavinius, kūrimu. Dažnai, nors kompetencija aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių, sektorių ir dalykų – stygių. Be to, Europai reikia pasinaudoti savo autentiška verslumo kultūra. Tai labai svarbu, jei norima sukurti tikrą papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą, steigti naujas įmones ir didelį potencialą turinčiuose augimo sektoriuose iš tikrųjų komerciškai diegti inovacijas. Europa turi rūpintis, kad aukštosios mokyklos būtų inovacijų variklis, nes talentingiems žmonėms reikia tinkamų įgūdžių, žinių ir pozicijos, kad būtų galima kurti inovacijas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasitelkdamas ŽIB institutas padeda kurti inovacijoms palankesnę aplinką ir rasti pažangių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimo būdų. Tai padeda holistiškai spręsti programoje „Horizontas 2020“ įvardytus vis sudėtingesnius visuomenei iškilusius uždavinius, sutelkti labai gerus įvairių sektorių, išsilavinimo ir dalykų specialistus – kitaip jie galbūt ir nesusitiktų – bendram problemų sprendimui ieškoti.

Pasitelkdamas ŽIB institutas padeda kurti inovacijoms palankesnę aplinką ir rasti pažangių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimo būdų. Be to, EIT prisideda prie jaunimo užimtumo. Tai padeda holistiškai spręsti programoje „Horizontas 2020“ įvardytus vis sudėtingesnius visuomenei iškilusius uždavinius, sutelkti labai gerus įvairių sektorių, išsilavinimo ir dalykų specialistus – kitaip jie galbūt ir nesusitiktų – bendram problemų sprendimui ieškoti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ Didesnis investicijų poveikis švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir naujų inovacijų valdymo būdų išbandymas. EIT veikia kaip katalizatorius, didina turimos mokslinių tyrimų bazės vertę, nes spartina technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą ir naudojimą. Inovacijų veikla padeda subalansuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiekti, kad švietimo ir mokymo veikla labiau atitiktų verslo poreikius. Tuo tikslu EIT gali gana lanksčiai bandyti naujus inovacijų modelius, ir tai leidžia iš tikrųjų diferencijuoti ŽIB valdymą ir ŽIB finansavimo modelius bei greitai prisitaikyti ir geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis.

Ÿ Didesnis investicijų poveikis švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir naujų inovacijų valdymo būdų išbandymas. EIT veikia kaip katalizatorius, didina turimos mokslinių tyrimų bazės vertę, nes spartina technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą ir naudojimą. Inovacijų veikla padeda subalansuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiekti, kad švietimo ir mokymo veikla labiau atitiktų verslo poreikius. Tuo tikslu EIT gali gana lanksčiai bandyti naujus inovacijų modelius, ir tai leidžia iš tikrųjų diferencijuoti ŽIB valdymą ir ŽIB finansavimo modelius bei greitai prisitaikyti ir geriau pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. EIT taip pat turi potencialo plėtoti naujus finansavimo modelius, kaip antai skirti premijas už inovacijas, o tai leistų padidinti mokslinių tyrimų finansavimo grąžą visuomenei ir užtikrintų, kad inovacijos prisidėtų ne tik prie labiausiai neatidėliotinų reikmių tenkinimo, bet ir teiktų greitą naudą Europos Sąjungos piliečiams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT labai padės siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, visų pirma, papildydamas kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius. Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad EIT padės siekti tikslo spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, tačiau, laikantis požiūrio, kad tarp tikslų turi būti natūrali sąveika, EIT taip pat padės siekti tikslo įtvirtinti pirmaujančias pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą, nes skatins rezultatais pagrįstus mokslinius tyrimus ir sudarys sąlygas steigti sparčiai augančias ir inovatyvias MVĮ. Galiausiai, EIT, skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies lygmeniu) ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padės kurti mokslinį inovacijų pagrindą. Taigi EIT indėlis sudarant pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus svarus.

EIT labai padės siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, visų pirma, papildydamas kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius. Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad EIT padės siekti tikslo spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, tačiau, laikantis požiūrio, kad tarp tikslų turi būti natūrali sąveika, EIT taip pat padės siekti tikslo įtvirtinti pirmaujančias pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą, nes skatins rezultatais pagrįstus mokslinius tyrimus ir sudarys sąlygas steigti sparčiai augančias ir inovatyvias MVĮ. Galiausiai, EIT, skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies lygmeniu) ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padės kurti mokslinį inovacijų pagrindą. EIT privalo remti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų institutų ir verslo bendruomenės bendradarbiavimą ir judumą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. EIT sukurs bendrą dalijimosi inovacijomis ir žiniomis centrą, kuris padės remti sritis, tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB, ir ilgainiui padės pasiekti bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ prioritetinius tikslus. Reikia nustatyti atskirą prioritetą apibrėžiant konkrečią taikymo sritį, kurioje EIT vykdys veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bendradarbiaudamas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ir taip padės skleisti gerąją bendruomenių praktiką. Taigi EIT indėlis sudarant pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus svarus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, dėl EIT ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje atsiranda visa apimančio švietimo aspektas. Pasitelkdamas naujovišką ir verslumą skiepijantį švietimą EIT atlieka svarbų vaidmenį jungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą ir švietimo politiką bei programas ir prisiima ilgalaikį įsipareigojimą, kurio reikia siekiant ilgalaikių aukštojo mokslo pokyčių. Teikdamas naujus tarpdalykinius EIT ženklu pažymėtus laipsnius EIT bendromis jėgomis siekia kurti į inovacijas orientuotą švietimą, darantį poveikį platesnei Europos darbotvarkei, susijusiai su aukštųjų mokyklų modernizavimu, taigi, taip propaguojama Europos aukštojo mokslo erdvė.

Be to, dėl EIT ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje atsiranda visa apimančio švietimo komponentas, nes jis yra vienintelė programoje „Horizontas 2020“ numatyta priemonė, pagal kurią didžiulis dėmesys skiriamas švietimo aspektui, taip pat numatant laisvą prieigą prie mokslinių tyrimų publikacijų. Todėl EIT turėtų užtikrinti, kad ŽIB magistrantūros ir doktorantūros programos būtų tinkamai finansuojamos. Pasitelkdamas naujovišką ir verslumą skiepijantį švietimą EIT atlieka svarbų vaidmenį jungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą ir švietimo politiką bei programas ir prisiima ilgalaikį įsipareigojimą, kurio reikia siekiant rasti naujus būdus, kaip pritaikyti aukštąjį mokslą prie reikalavimų, atsirandančių atitinkamose visuomenėse. Ypač daug dėmesio reikia skirti siekiant užtikrinti, kad universitetai ir kitos aukštosios mokyklos būtų tinkamai finansuojami. Taip bus užtikrinamos vienodos sąlygos institucijoms, siekiančioms aukščiausių Europos standartų. Tuo pat metu bus toliau skiriama parama mokslinių tyrimų ir švietimo centrams, kurie jau pripažįstami kaip kompetencijos centrai. Teikdamas naujus tarpdalykinius EIT ženklu pažymėtus laipsnius EIT bendromis jėgomis siekia kurti į inovacijas orientuotą švietimą, darantį poveikį platesnei Europos darbotvarkei, susijusiai su aukštojo mokslo sistemų modernizavimu, kartu puoselėjant Europos aukštojo mokslo humanistinę tradiciją, taigi, taip propaguojama Europos aukštojo mokslo erdvė.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, nagrinėjant inovacijų vietos ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Koordinavimo centruose sudaromos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis. Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius ŽIB ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3). Be to, siekiant plėsti MVĮ dalyvavimą ŽIB veikloje, galima būtų stiprinti ŽIB ir vietos organizacijų grupių ryšius. Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir programų, kurias įgyvendinant būtų labai naudingas bendradarbiavimas ir koordinavimas. Kadangi pagrindinis EIT ir ŽIB uždavinys yra papildomos Europos kompetencijos naudos kūrimas, tiek jau veikiančios, tiek būsimos ŽIB turėtų kuo labiau pasinaudoti šia sąveika. ŽIB suteiks papildomos naudos iniciatyvoms, kurios gali būti įgyvendinamos įvairiose srityse, įskaitant bendro programavimo iniciatyvas, Europos inovacinę partnerystę ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

Be to, nagrinėjant inovacijų vietos ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Koordinavimo centruose sudaromos tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis. Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius ŽIB ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3). Be to, siekiant plėsti MVĮ dalyvavimą ŽIB veikloje, galima būtų stiprinti ŽIB ir vietos organizacijų grupių ryšius. Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir programų, kurias įgyvendinant būtų labai naudingas bendradarbiavimas ir koordinavimas. Kadangi pagrindinis EIT ir ŽIB uždavinys yra papildomos Europos kompetencijos naudos kūrimas, tiek jau veikiančios, tiek būsimos ŽIB turėtų kuo labiau pasinaudoti šia sąveika. ŽIB suteiks papildomos naudos iniciatyvoms, kurios gali būti įgyvendinamos įvairiose srityse, įskaitant bendro programavimo iniciatyvas, Europos inovacinę partnerystę ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Turi būti parengtos apsaugos priemonės, skirtos išvengti dvigubo finansavimo (75 proc. lėšų užtikrinama gaunant privatų, viešą ir regioninį finansavimą, įskaitant pagal kitas Europos programas ir sanglaudos politiką). Turėtų būti vengiama mažinti bet kokį kitų su švietimu susijusių programų finansavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendro programavimo iniciatyvos – pagrindinė priemonė fragmentiškumui mokslinių tyrimų srityje mažinti – turėtų būti visos Europos ŽIB mokslinių tyrimų bazės branduolys. ŽIB, savo ruožtu, gali paspartinti ir sustiprinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų, sujungtų bendro programavimo iniciatyvomis, rezultatų panaudojimą, bei taip mažinti inovacijų srities fragmentiškumą. Bendra technologijų iniciatyva ir naujai užmegzta viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė suteikia galimybių skatinti didelio masto pramonės vykdomus mokslinius tyrimus ir intensyvinti pagrindinių technologijų kūrimą. ŽIB gali padėti skatinti investicijas į šiuos pagrindinius mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas technologijų perdavimo ir komercinimo mastas ir, padedant talentingiems verslininkams, senose verslo srityse steigiamos naujos įmonės. Žinių trikampiu EIT papildys Europos mokslinių tyrimų tarybos investicijas į pasaulinio lygio netirtų sričių mokslinius tyrimus, imdamasis visos inovacijų grandinės – nuo idėjų iki taikymo ir panaudojimo, ir sudarys papildomų galimybių inovacijų srityje „Marie Curie“ mokslininkams ir „Erasmus visiems“ studentams bei ugdys jų verslumą.

Bendro programavimo iniciatyvos – pagrindinė priemonė fragmentiškumui mokslinių tyrimų srityje mažinti – turėtų būti visos Europos ŽIB mokslinių tyrimų bazės branduolys. ŽIB, savo ruožtu, gali paspartinti ir sustiprinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų, sujungtų bendro programavimo iniciatyvomis, rezultatų panaudojimą, bei taip mažinti inovacijų srities fragmentiškumą. Bendra technologijų iniciatyva ir naujai užmegzta viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė suteikia galimybių skatinti didelio masto pramonės vykdomus mokslinius tyrimus ir intensyvinti pagrindinių technologijų kūrimą. ŽIB gali padėti skatinti investicijas į šiuos pagrindinius mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas technologijų perdavimo ir komercinimo mastas ir, padedant talentingiems verslininkams, senose verslo srityse steigiamos naujos įmonės. Žinių trikampiu EIT papildys Europos mokslinių tyrimų tarybos investicijas į pasaulinio lygio netirtų sričių mokslinius tyrimus, imdamasis visos inovacijų grandinės – nuo idėjų iki taikymo ir panaudojimo, ir užtikrins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą suteikdamas naujų galimybių mokslininkams, vykdantiems veiklą pagal „Maria Sklodowska-Curie“ programą. EIT naudosis Europos intelektiniu kapitalu siekdamas įgyti naujų įgūdžių inovacijų ir verslumo srityse, nes jis artimai susijęs su „Erasmus visiems“ programa.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Remdamasis įgyta patirtimi EIT siekia įtvirtinti ir toliau plėtoti investuotojo, puoselėjančio kompetencijos centrus Europos mokslinių tyrimų, verslo ir aukštojo mokslo srityse ir sudarančio sąlygas tuos centrus sutelkti ir užmegzti ilgalaikį sistemingą bendradarbiavimą per ŽIB, vaidmenį.

Remdamasis įgyta patirtimi EIT siekia įtvirtinti ir toliau plėtoti investuotojo, puoselėjančio kompetencijos centrus Europos mokslinių tyrimų, verslo ir aukštojo mokslo srityse ir sudarančio sąlygas tuos centrus sutelkti ir užmegzti ilgalaikį sistemingą bendradarbiavimą per ŽIB, vaidmenį. Atsižvelgiant į tai turėtų būti inicijuojamos informavimo kampanijos, per kurias būtų naudojamasi visomis priemonėmis ir komunikacijos lygmenimis, ir užtikrinta, kad universitetai ir studentai turėtų pakankamai informacijos apie EIT ir ŽIB veiklą ir jos apimtį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ŽIB ne tik plečia aukštos kokybės savo partnerių mokslinių tyrimų bazę, bet ir pirmos skatina ir įgyvendina EIT švietėjišką misiją. Tikslas – ugdyti ir mokyti talentingus žmones, kurių įgūdžių, žinių ir mąstysenos reikia pasaulinei žinių ekonomikai. Tuo tikslu EIT aktyviai skatina, inter alia, EIT ženklu pažymėtus laipsnius, stebi jų kokybę ir nuoseklų diegimą visose ŽIB. Šiame darbe bus plačiai naudojamasi tarpusavio ir ekspertų vertinimu ir bendradarbiaujama su nacionalinėmis ir kokybės užtikrinimo institucijomis. Tai padidins nacionalinį ir tarptautinį EIT ženklu pažymėtos kvalifikacijos pripažinimą ir padidins pasaulinį jos patrauklumą, kartu tai bus bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu pagrindas. Ateityje ŽIB bus skatinamos plėsti savo švietimo veiklą ir apimti ne tik pouniversitetinį švietimą, bet ir rasti įvairesnių studijų būdų, kad galėtų apimti daugiau inovacinės profesinės veiklos sričių, taip pat vadovų švietimą, specialiai parengtus kursus ir vasaros mokyklas. Kad sustiprintų savo švietimo veiklos poveikį ir pasiektų platesnę auditoriją, ŽIB eksperimentuodamos gali sugalvoti bandomųjų pirmosios pakopos studijų kurso modulių arba bendrojo lavinimo mokykloms skirtų dalykų.

ŽIB ne tik plečia aukštos kokybės savo partnerių mokslinių tyrimų bazę, bet ir pirmos skatina ir įgyvendina EIT švietėjišką misiją. Tikslas – ugdyti ir mokyti talentingus žmones, kurių įgūdžių, žinių ir mąstysenos reikia pasaulinei žinių ekonomikai. Tuo tikslu EIT aktyviai skatina, inter alia, EIT ženklu pažymėtus laipsnius, stebi jų kokybę ir nuoseklų diegimą visose ŽIB. Šiame darbe ŽIB taiko seriją kokybės kriterijų EIT ženklu pažymėtiems laipsniams (remiantis Bolonijos procesu, tai verslumas, sudarantis sąlygas glaudžiam sektoriniam judumui tarp akademinės bendruomenės ir įmonių atstovų), kad būtų laikomasi aukštų akademinių standartų ir galiausiai kad būtų užtikrinta pasaulinė Europos universitetų reputacija ir prestižas. Be to, bus plačiai naudojamasi tarpusavio ir ekspertų vertinimu ir bendradarbiaujama su nacionalinėmis ir kokybės užtikrinimo institucijomis. Tai padidins nacionalinį ir tarptautinį EIT ženklu pažymėtos kvalifikacijos pripažinimą ir padidins pasaulinį jos patrauklumą, kartu tai bus bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu pagrindas. Ateityje ŽIB bus skatinamos plėsti savo švietimo veiklą ir apimti ne tik pouniversitetinį švietimą, bet ir rasti įvairesnių studijų būdų, kad galėtų apimti daugiau inovacinės profesinės veiklos sričių, taip pat vadovų švietimą, specialiai parengtus kursus ir vasaros mokyklas. Universitetai toliau naudosis akademine laisve žinių ir mokslinių tyrimų atžvilgiu ir, siekdami, kad būtų užtikrinta sąveika su verslo interesais, rūpinsis savo individualių mokslo programų apsauga.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ nustatys kriterijus, taikytinus EIT ženklu pažymėtiems laipsniams, siekdamas užtikrinti jų akademinį galiojimą ir aukštus standartus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ sukurs EIT ženklu pažymėtų kvalifikacijų tarpusavio vertinimo sistemą ir užmegs bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis kokybės užtikrinimo įstaigomis;

Ÿ aktyviai užtikrins visos EIT veiklos nuoseklumą ir atitiktį sukurdamas EIT ženklu pažymėtų kvalifikacijų tarpusavio vertinimo sistemą ir užmegs bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis kokybės užtikrinimo įstaigomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ skatins ŽIB plėtoti įvairesnę švietimo ir mokymo veiklą.

Ÿ skatins ŽIB plėtoti įvairesnę švietimo ir mokymo veiklą, pirmiausia veiklą, skirtą suteikti ŽIB galimybę dalintis savo žiniomis su institucijomis, kurias galbūt domintų dalyvavimas būsimosiose ŽIB ir didinti informuotumą apie šias esamas švietimo programas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ paragins ŽIB teikti studentams aktualią informaciją, susijusią su kitoje valstybėje narėje įgytų laipsnių pripažinimu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ nustatys bendras diplomų ir laipsnių pripažinimo procedūras Europos lygmeniu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamas dar labiau didinti poveikį ir skatinti inovacijas naujose visuomenei iškilusių uždavinių srityse, EIT laipsniškai didins ŽIB skaičių. EIT, vis sparčiau steigdamas naujas ŽIB, užtikrins, kad būtų deramai atsižvelgta į ankstesniuose etapuose įgytą patirtį, ir kad ŽIB būtų steigiamos tik tose srityse, kurios turi aiškų inovacinį potencialą ir aukščiausio lygio kompetenciją. Todėl 2014–2020 m. naujos ŽIB bus steigiamos dviem etapais – po tris naujas ŽIB 2014 ir 2018 m., taigi 2014–2020 m. iš viso bus 9 ŽIB, o koordinavimo centrų visoje ES bus 40–50. 2018 m. rengiant naują ŽIB atrankos procesą turi būti labai remiamasi nuodugnaus EIT ir veikiančių ŽIB išorės vertinimo rezultatais, įskaitant ŽIB poveikio ekonomikai ir visuomenei ir EIT indėlio stiprinant ES ir valstybių narių inovacinius pajėgumus vertinimą, taip pat programos „Horizontas 2020“ vertinimų rezultatais.

Siekdamas dar labiau didinti poveikį ir skatinti inovacijas naujose visuomenei iškilusių uždavinių srityse, EIT laipsniškai didins ŽIB skaičių. EIT, vis sparčiau steigdamas naujas ŽIB, užtikrins, kad būtų deramai atsižvelgta į ankstesniuose etapuose įgytą patirtį, ir kad ŽIB būtų steigiamos tik tose teminėse srityse, kurios turi aiškų inovacinį potencialą ir reikšmingą socialinį poveikį, taip pat aukščiausio lygio kompetenciją. Todėl 2014–2020 m. naujos ŽIB bus steigiamos dviem etapais – po tris naujas ŽIB 2014 ir 2018 m., taigi 2014–2020 m. iš viso bus 9 ŽIB, o koordinavimo centrų visoje ES bus 40–50. 2018 m. rengiant naują ŽIB atrankos procesą turi būti labai remiamasi nuodugnaus EIT ir veikiančių ŽIB išorės vertinimo rezultatais, įskaitant ŽIB poveikio ekonomikai ir visuomenei ir EIT indėlio stiprinant ES ir valstybių narių inovacinius pajėgumus vertinimą, taip pat programos „Horizontas 2020“ vertinimų rezultatais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Srityse, kuriose visuomenei iškilo didelių uždavinių, bus steigiamos naujos ŽIB, turinčios tikrą inovacinį potencialą. Taigi, EIT visomis išgalėmis padeda siekti platesnės ES politinės darbotvarkės, visų pirma programos „Horizontas 2020“, kurioje įvardyta nemažai didelių visuomenei iškilusių uždavinių, tikslų. Siekiama ŽIB steigti teminėse srityse, kuriose dėl tų sričių dydžio ir sudėtingumo uždaviniai gali būti sprendžiami taikant tarpdalykinius, tarpvalstybinius ir tarpsektorinius metodus. Todėl parenkant temines sritis reikia atidžiai išanalizuoti, ar ŽIB gali padidinti vertę ir turėti teigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei.

Teminėse srityse, kuriose visuomenei iškilo didelių uždavinių, bus steigiamos naujos ŽIB, turinčios tikrą inovacinį potencialą. Taigi, EIT visomis išgalėmis padeda siekti platesnės ES politinės darbotvarkės, visų pirma programos „Horizontas 2020“, kurioje įvardyta nemažai didelių visuomenei iškilusių uždavinių, tikslų. Siekiama ŽIB steigti teminėse srityse, kuriose dėl tų sričių dydžio ir sudėtingumo uždaviniai gali būti sprendžiami tik taikant tarpdalykinius, tarpvalstybinius ir tarpsektorinius metodus. Todėl parenkant temines sritis reikia atidžiai išanalizuoti, ar ŽIB gali padidinti vertę ir turėti teigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei. Lėšų skyrimas naujoms ŽIB vykdomas konkurenciniu pagrindu ir atsižvelgiant į projektų kokybę ir potencialą, tuo pat metu užtikrinant pakankamą finansavimą kiekvienai ŽIB, kad jos iš tikrųjų galėtų kurti inovacijas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ Reikia taikyti tarpdalykinius metodus ir plėtoti naujas švietimo rūšis, peržengiant dalykų ribas.

Ÿ Reikia taikyti tarpdalykinius metodus ir raginti universitetus plėtoti naujas švietimo rūšis, peržengiant dalykų ribas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertinant EIT projekte siūlomas temas – vertino ir platesnė suinteresuotųjų subjektų bendruomenė – aiškiai matyti, kad yra tam tikrų skirtumų, susijusių su galimu ŽIB įsteigimo poveikiu. Taigi, kelių temų visiškai atsisakyta, kitos apibrėžtos iš naujo, kad labiau atitiktų specifinį Europos ir pasaulio kontekstą šioje srityje.

Vertinant EIT projekte siūlomas temas – vertino ir platesnė suinteresuotųjų subjektų bendruomenė – aiškiai matyti, kad yra tam tikrų skirtumų, susijusių su galimu ŽIB įsteigimo poveikiu. Taigi, kelių temų visiškai atsisakyta, kitos apibrėžtos iš naujo, kad labiau atitiktų specifinį Europos ir pasaulio kontekstą šioje srityje. Svarstant naujas ŽIB sektoriuose, kurie kol kas nesvarstomi, bet atitinka nurodytus kriterijus (pvz., jūrų sektoriuje), turėtų būti reguliariai vykdomas mokslinių tyrimų potencialo raidos ir galimų naujų inovacijų atsiradimo dinamikos vertinimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatyta, kad šios teminės sritys yra sritys, kuriose įsteigus naujas ŽIB būtų daugiausia galimybių jau vykdomai veiklai suteikti papildomos naudos ir iš tikrųjų paskatinti diegti inovacijas:

Nustatyta, kad šios teminės sritys yra sritys, kuriose įsteigus naujas ŽIB jau vykdomai veiklai gali būti suteikta papildomos naudos ir tai gali iš tikrųjų paskatinti diegti inovacijas. Visgi šis su teminėmis sritimis, kurios galiausiai bus parinktos būsimosioms ŽIB, susijęs sąrašas tik nurodomojo pobūdžio:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Likusios antrojo etapo 2018 m. temos (miestų judumas, papildoma pramonės nauda ir pažangi ir saugi visuomenė) bus svarstomos atsižvelgiant į naujas ir nenumatytas problemas, kurių gali kilti ateityje.

Minėtajame sąraše pateiktos likusios antrojo etapo 2018 m. temos (miestų judumas, papildoma pramonės nauda ir pažangi ir saugi visuomenė) gali būti svarstomos kartu su kitomis temomis, pagal kurias atsižvelgiama į naujas ir nenumatytas problemas, galinčias kilti ateityje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į humanitarinių mokslų svarbą aukštajam mokslui, kadangi reikšmingas šių mokslų indėlis į ekonominį gyvenimą ir Europos kultūros ir paveldo rėmimą. Atsižvelgiant į tai, humanitariniai mokslai neturėtų būti nepastebėti ar pamiršti renkant temines būsimųjų ŽIB sritis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ prieš nuspręsdamas, kurios teminės sritys bus įtrauktos į trečiąjį ŽIB etapą 2018 m., visapusiškai konsultuosis su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant – šalia universitetų, įmonių, verslininkų ir mokslinių tyrimų centrų – pilietinę visuomenę, vietos valdžios institucijas ir susijusias nevyriausybines organizacijas (NVO);

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ dės visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad apie būsimąsias ŽIB atrankos procedūras būtų informuota kuo daugiau potencialių suinteresuotųjų šalių. Potencialioms suinteresuotosioms šalims suteikiama visa informacija, reikalinga joms tinkamai apsvarstyti, koks konkrečiai galėtų būti jų indėlis, jei jis apskritai galimas. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys skiriamas toms vietovėms ir regionams, kurių atstovai dar nebuvo įsitraukę į esamas ŽIB.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ užtikrins, kad socialinis aspektas būtų svarbiausias ŽIB kriterijus ir kad jis būtų matomas susidūrus su kiekvienu visuomeniniu iššūkiu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pradiniame etape EIT daugiausia pastangų skyrė ŽIB steigimui. Nors aišku, kad EIT tikslas yra stiprinti jau įsteigtus kompetencijos centrus, EIT veikla turės būti naudinga ir Sąjungos srityse, tiesiogiai nesusijusiose su ŽIB. Todėl labai svarbi EIT misija yra skatinti geros praktikos sklaidą žinių trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra.

Per pradinį etapą EIT daugiausia pastangų skyrė ŽIB steigimui. Nors aišku, kad EIT tikslas yra stiprinti jau įsteigtus arba raginti kurti naujus kompetencijos centrus, EIT veikla turės būti naudinga ir Sąjungos srityse, tiesiogiai nesusijusiose su ŽIB. Be to, labai svarbu, kad EIT siektų būti labiau matomas į ŽIB veiklą dar neįsitraukusiose valstybėse narėse, pirmiausia tose, kurios turi mažiau dalyvavimo tokio pobūdžio bendrųjų įmonių veikloje patirties. Visuomet taikomas kompetencijos kriterijus ir subsidiarumo principas. Todėl labai svarbi EIT misija yra skatinti geros praktikos sklaidą žinių trikampio integravimo tikslais, kaip antai vykdyti atviruosius mokslinius tyrimus ir viešai skelbti jų rezultatus, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB patirtis būtų suprantama, pritaikoma ir naudojama, ir tai galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur. Nustatydamas ir analizuodamas gerąją patirtį ir dalydamasis ja, taip pat žinių ir inovacijų bendrijose kurdamas naujus valdymo ir finansavimo modelius EIT siekia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB sukauptos žinios būtų skleidžiamos ir kapitalizuojamos siekiant naudos žmonėms ir institucijoms, įskaitant tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB.

Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB patirtis būtų suprantama, pritaikoma ir naudojama, ir tai galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur. Nustatydamas ir analizuodamas gerąją patirtį ir dalydamasis ja, taip pat žinių ir inovacijų bendrijose kurdamas naujus valdymo ir finansavimo modelius EIT siekia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB sukauptos žinios būtų skleidžiamos ir kapitalizuojamos siekiant naudos piliečiams, privatiems subjektams ir institucijoms, įskaitant tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT gali atlikti lemiamą vaidmenį sujungiant įvairius ŽIB taikomus metodus, kad juos būtų galima perkelti į sritis, kuriose inovaciniai gebėjimai yra silpni, o neperkėlus tų metodų nebūtų galima pasinaudoti EIT įgyta patirtimi. Dėl tokios informacijos sklaidos EIT patirtis padės skatinti inovacinių gebėjimų plėtojimą šiose srityse. Ši veikla, pagrįsta ŽIB darbu, gali būti labai naudinga.

EIT gali atlikti lemiamą vaidmenį sujungiant įvairius ŽIB taikomus metodus, kad juos būtų galima perkelti į temines sritis, kuriose inovaciniai gebėjimai yra silpni, o neperkėlus tų metodų nebūtų galima pasinaudoti EIT įgyta patirtimi. Dėl tokios informacijos sklaidos EIT patirtis padės skatinti inovacinių gebėjimų plėtojimą šiose srityse. Ši veikla, pagrįsta ŽIB darbu, gali būti labai naudinga. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad inovacijos samprata būtų taikoma ir akademinėms sritims, nes taip gali būti generuojamos idėjos ir koncepcijos ar nauji materialūs su Europos kultūrine praeitimi ir dabartimi susiję įrodymai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sėkmingų inovacijų branduolys – talentingi žmonės. Vienas svarbiausių EIT vaidmenų – suteikti talentingiems žmonėms galimybę išnaudoti visą jų potencialą ir kurti aplinką, kurioje jų talentas galėtų klestėti. Tokią aplinką EIT kuria pasitelkdamas ŽIB, tačiau taip pat reikia talentingiausių žmonių, dar nedirbančių ŽIB, pritraukimo ir įtraukimo strategijos.

Sėkmingų mokslinių tyrimų, atvirų inovacijoms, branduolys – talentingi žmonės, kuriems suteiktas tinkamas išsilavinimas ir siūloma dirbti įkvepiančiomis sąlygomis. Vienas svarbiausių EIT vaidmenų – suteikti talentingiems žmonėms galimybę išnaudoti visą jų potencialą ir kurti aplinką, kurioje jų talentas galėtų klestėti. Tokią aplinką EIT kuria pasitelkdamas ŽIB, tačiau taip pat reikia talentingiausių žmonių, dar nedirbančių ŽIB, pritraukimo ir įtraukimo strategijos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, EIT tenka aiškus vaidmuo – pritraukti talentų iš už ES ribų. Sukurdamas stiprų prekės ženklą ir užmegzdamas strateginius ryšius su pagrindiniais partneriais iš viso pasaulio EIT gali padidinti ŽIB partnerių patrauklumą. EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, turėtų parengti labai gerą tarptautinę strategiją, nustatyti tiesiogiai susijusius kolegas ir galimus partnerius ir palaikyti su jais ryšius. Šiomis aplinkybėmis EIT ir jo ŽIB turėtų pasinaudoti visais šioje srityje įgyvendinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, programos „Erasmus visiems“ ir „Marie Curie“ programos, pranašumais. Be to, EIT, ragindamas sudaryti EIT absolventų tinklą, gali skatinti dalijimąsi žiniomis, mentorystę ir jungimąsi į tinklus.

Be to, EIT tenka aiškus vaidmuo – pritraukti talentų iš už ES ribų. Sukurdamas stiprų prekės ženklą ir užmegzdamas strateginius ryšius su pagrindiniais partneriais iš viso pasaulio EIT gali padidinti ŽIB partnerių patrauklumą. EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, turėtų parengti labai gerą tarptautinę strategiją, nustatyti tiesiogiai susijusius kolegas ir galimus partnerius ir palaikyti su jais ryšius. Šiomis aplinkybėmis EIT ir jo ŽIB turėtų pasinaudoti visais šioje srityje įgyvendinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, programos „Erasmus visiems“ ir „Marie Curie“ programos, pranašumais. Užtikrinama, kad EIT papildytų visas kitas įgyvendinamas švietimo ir mokslinių tyrimų programas (susijusias su Europos mokslinių tyrimų taryba, jungtiniais mokslinių tyrimų centrais, Europos inovacijų partnerystėmis, žinių sąjungomis ir t. t.). Be to, EIT, ragindamas sudaryti EIT absolventų tinklą, gali skatinti dalijimąsi žiniomis, mentorystę ir jungimąsi į tinklus. Jis taip pat galėtų prisidėti prie šios užduoties vykdymo remdamas mokslinių tyrimų sritis, susijusias su Europos kultūra, kuri visuomet domino pasaulį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT ir ŽIB turėtų užtikrinti, kad būtų atitinkamai skelbiama apie mokslinius su magistrantūros ir doktorantūros studijomis susijusius ir jų pagrindu pasiektus rezultatus, ir apie jų taikymą, siekiant prisidėti prie tarptautinio akademinio dialogo.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, sukurs sistemą (EIT stipendininkai), leisiančią ŽIB koordinavimo centrų veikloje tam tikrą laikotarpį dalyvauti talentingiems žmonėms iš ES ir kitų šalių, tai būtų naudinga tiek patiems dalyviams, tiek ŽIB;

Ÿ glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, sukurs sistemą (EIT stipendininkai), leisiančią ŽIB koordinavimo centrų veikloje tam tikrą laikotarpį dalyvauti įvairiapusei atrinktų studentų, mokslininkų, akademikų, mokančiojo personalo narių ir verslininkų, kurie atstovaus visoms Sąjungos studijų ir verslo sritims ir kurie šiuo metu neįsitraukę į esamų ŽIB veiklą, grupei, talentingiems žmonėms iš Sąjungos ir kitų šalių, tai būtų naudinga tiek patiems dalyviams, tiek ŽIB ir padėtų išsamiau informuoti apie ŽIB veiklą ir, bendresne prasme, užtikrinti didesnį EIT matomumą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ Suteikia galimybę visuose Sąjungos universitetuose skatinti kompetencijos gerinimą, bendradarbiavimą ir bendrus projektus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ sukurs ir (arba) pritaikys internetinę dalijimosi žiniomis ir jungimosi į tinklus EIT platformoje priemonę;

Ÿ sukurs ir (arba) pritaikys internetinę dalijimosi žiniomis ir jungimosi į tinklus EIT platformoje priemonę. Ši priemonė naudojama paskatinti studentams, mokslininkams, akademikams, mokančiojo personalo nariams ir verslininkams, kurie šiuo metu nedalyvauja esamų ŽIB veikloje, susipažinti su darbu, kurį šiuo metu atlieka esamos ŽIB, ir su planuojamais būsimais ŽIB etapais bei iš to pasimokyti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ Sukurs priemones, kuriomis naudojantis bus galima lengviau identifikuoti intelektinės nuosavybės, susijusios su mokslinių tyrimų sritimi arba jų vykdymu, teises, taip pat jų tinkamą įsigijimą, perdavimą arba perleidimą remiantis suinteresuotųjų subjektų poreikiais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ pasieks, kad ŽIB įgyta patirtis ir sėkmės pavyzdžiai būtų prieinami platesnei ES inovacijų bendruomenei ir visai visuomenei. Tam gali prireikti sukurti EIT ir ŽIB atviro švietimo ir mokymo kurso medžiagos saugyklą.

Ÿ pasieks, kad ŽIB įgyta patirtis ir sėkmės pavyzdžiai būtų prieinami platesnei ES inovacijų bendruomenei ir visai visuomenei. Tai aprėpia EIT ir ŽIB atviro švietimo ir mokymo kurso medžiagos saugyklos, kuria visoje Sąjungoje galės naudotis universitetai ir aukštojo mokslo institutai, sukūrimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija dar labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais grindžiamą stebėsenos sistemą. Ši stebėsenos sistema užtikrins visišką EIT ir ŽIB atskaitomybę, rezultatų kokybę, indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ prioritetų, ir kartu ŽIB verslo dinamikai suteiks pakankamo lankstumo. Tai EIT suteiks galimybių įgyti tvirtus informacijos rinkimo iš ŽIB ir analizavimo pajėgumus, išmatuoti savo veiklos rezultatus lyginant su tikslais, taip pat palyginti savo ir ŽIB veiklą su geriausia Europos ir viso pasaulio patirtimi. Sistema bus kuriama lanksčiai ir, prireikus, koreguojama atsižvelgiant į pradedamą naują ar plečiamą seną EIT ir ŽIB veiklą. Remdamasi nepriklausomame išorės vertinime pateiktomis rekomendacijomis ir programos „Horizontas 2020“ bendrosiomis stebėsenos nuostatomis Komisija, bendradarbiaudama su EIT ir ŽIB, pasiūlė sukurti rezultatais pagrįstą EIT veiklos stebėsenos sistemą, apimančią keturis veiklos lygmenis:

Komisija dar labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais grindžiamą stebėsenos sistemą. Ši stebėsenos sistema užtikrins visišką EIT ir ŽIB atskaitomybę, rezultatų kokybę, indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ prioritetų, ir kartu ŽIB moksliniams tyrimams ir verslo dinamikai suteiks pakankamo lankstumo. Tai EIT suteiks galimybių įgyti tvirtus informacijos rinkimo iš ŽIB ir analizavimo pajėgumus, išmatuoti savo veiklos rezultatus lyginant su tikslais, taip pat palyginti savo ir ŽIB veiklą su geriausia Europos ir viso pasaulio patirtimi. Sistema bus kuriama lanksčiai ir, prireikus, koreguojama atsižvelgiant į pradedamą naują ar plečiamą seną EIT ir ŽIB veiklą. Remdamasi nepriklausomame išorės vertinime pateiktomis rekomendacijomis ir programos „Horizontas 2020“ bendrosiomis stebėsenos nuostatomis Komisija, bendradarbiaudama su EIT ir ŽIB, pasiūlė sukurti rezultatais pagrįstą EIT veiklos stebėsenos sistemą, apimančią keturis veiklos lygmenis:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ EIT lygmuo: vertinti EIT, kaip produktyvios ir veiksmingos ES įstaigos, veiklą; tai bus vertinama pagal ŽIB suteiktą paramą, informavimo intensyvumą ir aprėptį, sklaidos ir tarptautinę veiklą ir gebėjimą supaprastinti tvarką;

Ÿ EIT lygmuo: vertinti EIT, kaip produktyvios ir veiksmingos ES įstaigos, veiklą; ji bus vertinama pagal ŽIB suteiktą paramą, informavimo intensyvumą ir aprėptį, sklaidos ir tarptautinę veiklą ir gebėjimą supaprastinti tvarką, taip pat atsižvelgiant į raginimą kurti kompetencijos centrus, kaip priemonę plėsti moksliniams tyrimams ir inovacijoms visoje Sąjungoje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ visų ŽIB lygmuo: stebėti visų ŽIB indėlį siekiant EIT strateginių tikslų, nustatytų specialiame dokumente, pavyzdžiui, EIT rezultatų suvestinėje;

Ÿ visų ŽIB lygmuo: stebėti visų ŽIB indėlį siekiant EIT strateginių tikslų, nustatytų specialiame dokumente, pavyzdžiui, EIT rezultatų suvestinėje, taip pat skatinant tarpdalykinius mokslinius tyrimus – priemonę naujų mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių kūrimui stiprinti ir remti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

pavienių ŽIB lygmuo: stebėti pavienių ŽIB veiklą remiantis individualiais tikslais ir pagrindiniais veiklos rodikliais, nustatytais kiekvienos ŽIB verslo planuose. ŽIB verslo modeliai ir rinkos skiriasi, todėl skiriasi ir jų pagrindiniai veiklos rodikliai, taikytini konkrečioje pramonės srityje ir labai svarbūs siekiant sėkmingai valdyti kiekvieną ŽIB.

pavienių ŽIB lygmuo: stebėti pavienių ŽIB veiklą remiantis individualiais tikslais ir pagrindiniais veiklos rodikliais, nustatytais kiekvienos ŽIB verslo planuose. ŽIB verslo modeliai ir rinkos skiriasi, todėl skiriasi ir jų pagrindiniai veiklos rodikliai, taikytini konkrečioje pramonės srityje ir labai svarbūs siekiant sėkmingai valdyti kiekvieną ŽIB. Be to, skatinama kurti koordinavimo centrus, kaip priemonę plėsti jų veiklai ir skatinti idėjai bendradarbiauti vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmenimis ir taip prisidėti prie EIT aprėpties.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lemiami veiksniai šiuo atžvilgiu yra valdybos dydis, sudėtis ir darbo tvarka. Pasirodė, kad nepriklausomų narių ir nedidelio skaičiaus ŽIB bendruomenei atstovaujančių renkamų narių principas yra vertingas ir leidžia remtis viso žinių trikampio patirtimi. Tačiau pradinis modelis – 18 renkamų narių ir, nuo visai neseniai, keturi papildomi ŽIB atstovai – turi trūkumų. Mažesnė valdyba galėtų veiksmingiau priimti sprendimus ir sumažinti papildomas valdymo išlaidas. Galiausiai, EIT valdyba veiktų dar veiksmingiau, jei ji iš naujo sutelktų dėmesį į savo pagrindinį vaidmenį – nurodyti strategines kryptis. Be to, bus didinamas derėjimas su kitomis ES iniciatyvomis – bus konsultuojamasi su Europos Komisija dėl EIT trejų metų darbo programos. EIT trejų metų darbo programoje pateikta informacija apie EIT ir ŽIB leis įvertinti, kaip papildoma programa „Horizontas 2020“, taip pat kitos Sąjungos politikos sritys ir priemonės, ir užtikrinti tokį papildymą. Visi šie pakeitimai įtraukti į pakeistą EIT reglamentą, pridedamą prie SID.

Lemiami veiksniai šiuo atžvilgiu yra valdybos dydis, sudėtis ir darbo tvarka. Pasirodė, kad nepriklausomų narių ir nedidelio skaičiaus ŽIB bendruomenei atstovaujančių renkamų narių principas yra vertingas ir leidžia remtis viso žinių trikampio patirtimi. Tačiau pradinis modelis – 18 renkamų narių ir, nuo visai neseniai, keturi papildomi ŽIB atstovai – turi trūkumų. Mažesnė valdyba galėtų veiksmingiau priimti sprendimus ir sumažinti papildomas valdymo išlaidas. Galiausiai, EIT valdyba veiktų dar veiksmingiau, jei ji iš naujo sutelktų dėmesį į savo pagrindinį vaidmenį – nurodyti strategines kryptis. Šiuo tikslu akademinių ekspertų komitetas, teikiantis vertingą pagalbą valdybai ir ją konsultuojantis, galėtų būti daugiau negu naudingas sprendžiant klausimus, labiausiai susijusius su ŽIB, kurių užduotis bus stebėti programų turinį, jų kokybės kriterijus ir jų socialinius ir kultūrinius aspektus, akademine strategija ir švietimo praktika. Be to, bus didinamas derėjimas su kitomis ES iniciatyvomis – bus konsultuojamasi su Europos Komisija dėl EIT trejų metų darbo programos. EIT trejų metų darbo programoje pateikta informacija apie EIT ir ŽIB leis įvertinti, kaip papildoma programa „Horizontas 2020“, taip pat kitos Sąjungos politikos sritys ir priemonės, ir užtikrinti tokį papildymą. Visi šie pakeitimai įtraukti į pakeistą EIT reglamentą, pridedamą prie SID.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi EIT centrinė būstinė atlieka ne vien tik administracinį vaidmenį, ji optimizuos savo darbines funkcijas ir padės ŽIB pasiekti geriausių veiklos rezultatų bei tuos rezultatus plačiau paskleisti. Kai kurias paslaugas teikiant ir pareigas vykdant centralizuotai, o ne pavienių ŽIB lygmeniu, galima padidinti veiksmingumą. Nors kiekviena ŽIB turi savą teminę sritį, kai kurie elementai yra bendri, ir būtent čia EIT gali apčiuopiamai padidinti naudą. Tokios žinių teikėjo funkcijos gali būti ypač susijusios su tuo, kad EIT centrinė būstinė tampa informacijos tarpininku ir daug idėjų turinčiu partneriu, pavyzdžiui, skatinant ŽIB tarpusavio mainus ir abipusį mokymąsi, palengvinant ryšius su ES institucijomis ir kitomis pagrindinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), arba konkrečių bendrų problemų sprendimą, pavyzdžiui konsultavimąsi intelektinės nuosavybės, technologijų ir žinių perdavimo, vertinimo remiantis tarptautine geriausiąja patirtimi klausimais, prognozinių ir įžvalgumo tyrimų vykdymą siekiant nustatyti būsimas EIT ir ŽIB kryptis. EIT ir ŽIB turi kartu nuspręsti, kaip šios užduotys turėtų būti veiksmingiausiai vykdomos. Šiuo atžvilgiu EIT ir ŽIB bus labai svarbu sukurti įgyvendinamus sistemingo bendradarbiavimo sprendžiant bendras problemas mechanizmus.

Kadangi EIT centrinė būstinė atlieka ne vien tik administracinį vaidmenį, ji optimizuos savo darbines funkcijas ir padės ŽIB pasiekti geriausių veiklos rezultatų bei tuos rezultatus plačiau paskleisti. Kai kurias paslaugas teikiant ir pareigas vykdant centralizuotai, o ne pavienių ŽIB lygmeniu, galima padidinti veiksmingumą. Nors kiekviena ŽIB turi savą teminę sritį, kai kurie elementai yra bendri, ir būtent čia EIT gali apčiuopiamai padidinti naudą. Tokios žinių teikėjo funkcijos gali būti ypač susijusios su tuo, kad EIT centrinė būstinė tampa informacijos tarpininku ir daug idėjų turinčiu partneriu, pavyzdžiui, skatinant ŽIB tarpusavio mainus, skaidrumą, informacijos teikimą (ypač intelektinės nuosavybės teisių srityje) ir abipusio mokymosi plėtrą, palengvinant ryšius su ES institucijomis ir kitomis pagrindinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Taigi, jis galėtų sutelkti dėmesį į konkrečių bendrų problemų sprendimą, pavyzdžiui, konsultavimąsi atvirųjų mokslinių tyrimų, bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų, intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės, taip pat technologijų ir žinių perdavimo, vertinimo remiantis tarptautine geriausiąja patirtimi klausimais, prognozinių ir įžvalgumo tyrimų vykdymą siekiant nustatyti būsimas EIT ir ŽIB kryptis. EIT ir ŽIB turi kartu nuspręsti, kaip šios užduotys turėtų būti veiksmingiausiai vykdomos. Šiuo atžvilgiu EIT ir ŽIB bus labai svarbu sukurti įgyvendinamus sistemingo bendradarbiavimo sprendžiant bendras problemas mechanizmus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ÿ Skatina tarptautinį vystymosi bendradarbiavimą siekiant gerinti maisto gamybą ir kelti maisto ir mitybos sektoriaus lygį bei gerinti jo kokybę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Panašiai, ryšiai bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš prioritetinių sričių yra žaliavų perdirbimas. Ryšiai bus palaikomi ir su programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusį uždavinį „Su klimato kaita susijusi veikla, veiksmingas išteklių ir žaliavų naudojimas“.

Panašiai, ryšiai bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš prioritetinių sričių yra žaliavų perdirbimas. Ryšiai bus palaikomi ir su programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusius su klimato kaita susijusios veiklos, veiksmingo išteklių naudojimo ir tvaraus žaliavų tiekimo uždavinius, skatinant kultūros paveldui naudoti medžiagas, kurios yra atsparesnės laiko poveikiui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

SID turėtų apibrėžti ilgalaikes prioritetines Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) sritis ir pateikti jo ekonominio poveikio bei pajėgumų sukurti didžiausią su inovacijomis susijusią papildomą naudą įvertinimą; SID turi būti atsižvelgiama į EIT stebėsenos ir vertinimo rezultatus;

SID turėtų apibrėžti ilgalaikes kompetenciją ir plataus masto dalyvavimą visoje ES skatinančias prioritetines Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) sritis ir pateikti jo ekonominio poveikio bei pajėgumų sukurti didžiausią su inovacijomis susijusią papildomą naudą įvertinimą; SID turi būti atsižvelgiama į EIT stebėsenos ir vertinimo rezultatus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos ateities sparčiai kintančiame pasaulyje pagrindas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Pripažįstama, kad norint pasiekti tą tikslą ir gebėti toliau konkuruoti visuotinės žinių ekonomikos sąlygomis, didžiausia varomoji jėga turėtų būti žinių trikampis, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos, ir visų trikampio kraštinių sąveika. Taigi Europos Sąjunga strategijoje „Europa 2020“ nustatė, kad šios sritys yra politikos prioritetai. Šie prioritetai daugiausia įgyvendinami pavyzdinėmis iniciatyvomis „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“, kurios yra bendras politinis ES veiksmų šiose srityse pagrindas. Šias iniciatyvas papildo pavyzdinės iniciatyvos „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Europos inovacijos ir technologijos institutas visomis išgalėmis padės siekti šių pavyzdinių iniciatyvų tikslų.

Europos ateities sparčiai kintančiame pasaulyje pagrindas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Pripažįstama, kad norint pasiekti tą tikslą ir gebėti toliau konkuruoti visuotinės žinių ekonomikos sąlygomis, didžiausia varomoji jėga turėtų būti žinių trikampis, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos, ir visų trikampio kraštinių sąveika. Taigi Europos Sąjunga strategijoje „Europa 2020“ nustatė, kad šios sritys yra politikos prioritetai. Šie prioritetai daugiausia įgyvendinami pavyzdinėmis iniciatyvomis „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“, kurios yra bendras politinis ES veiksmų šiose srityse pagrindas. Šias iniciatyvas papildo pavyzdinės iniciatyvos „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“. Europos inovacijos ir technologijos institutas visomis išgalėmis padės siekti šių pavyzdinių iniciatyvų tikslų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT įsteigtas būtent tuo tikslu, jis turėtų prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinant ES ir valstybių narių inovacinius gebėjimus. Institutas, integruodamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žinių trikampį, padės spręsti programoje „Horizontas 2020“ įvardytus visuomenei iškilusius uždavinius ir sistemiškai pakeisti Europos inovacijų veikėjų bendradarbiavimo būdus.

EIT įsteigtas būtent tuo tikslu, jis turėtų prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinant Sąjungos ir valstybių narių inovacinius ir verslo gebėjimus ir gerinti jos galimybes pritaikyti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus kuriant didelės vertės produktus ir paslaugas. Institutas, integruodamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų žinių trikampį, padės spręsti programoje „Horizontas 2020“ įvardytus visuomenei iškilusius uždavinius ir sistemiškai pakeisti Europos veikėjų bendradarbiavimo būdus taikant atvirų ir įtraukių inovacijų modelius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kad pasiektų tą tikslą, EIT per žinių ir inovacijų bendrijas sujungia strategines kryptis EIT lygmeniu ir principą „iš apačios į viršų“. ŽIB – labai integruota partnerystė, sutelkianti labai gerus universitetus, mokslinių tyrimų centrus, mažas ir dideles bendroves ir kitus inovacijų srities subjektus ilgalaikiam visuomenei iškilusių uždavinių sprendimui. Kiekvieną ŽIB sudaro keletas tarpusavyje susijusių koordinavimo centrų, kuriuose partneriai kasdien glaudžiai bendradarbiauja ir kuriuose siekiama bendrų strateginių tikslų. Koordinavimo centrai remiasi veikiančiais kompetencijos centrais ir toliau juos išplėtoja iki vietos inovacijų ekosistemų ir sujungia į platesnį inovacijų centrų tinklą, apimantį visą Europą. EIT sistemoje pavienėms ŽIB suteikta daug autonomijos, jos pačios gali nustatyti savo vidaus struktūrą, sudėtį, darbotvarkę ir darbo metodus; taigi, jos taip pat gali rinktis tinkamiausius būdus siekti tikslų. Strateginiu lygmeniu EIT rengia ŽIB atrankos procesą, lanksčiai jas koordinuoja ir skleidžia jų geriausio valdymo ir finansavimo modelius.

Kad pasiektų tą tikslą, EIT per žinių ir inovacijų bendrijas sujungia strategines kryptis EIT lygmeniu ir principą „iš apačios į viršų“. ŽIB – labai integruota Europos masto partnerystė, sutelkianti labai gerus universitetus, mokslinių tyrimų centrus, mažas ir dideles bendroves ir kitus inovacijų srities subjektus ilgalaikiam visuomenei iškilusių uždavinių sprendimui. Kiekvieną ŽIB sudaro keletas tarpusavyje susijusių koordinavimo centrų, kuriuose partneriai kasdien glaudžiai bendradarbiauja ir kuriuose siekiama bendrų strateginių tikslų. Koordinavimo centrai remiasi veikiančiais kompetencijos centrais ir toliau juos išplėtoja iki vietos inovacijų ekosistemų ir sujungia į platesnį inovacijų centrų tinklą, apimantį visą Europą. EIT sistemoje pavienėms ŽIB suteikta daug autonomijos, jos pačios gali nustatyti savo vidaus struktūrą, sudėtį, darbotvarkę ir darbo metodus; taigi, jos taip pat gali rinktis tinkamiausius būdus siekti tikslų. EIT turėtų būti veiksmingo ir nesudėtingo valdymo pavyzdys visai Europai. Strateginiu lygmeniu EIT rengia ŽIB atrankos procesą pagal Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintas temines sritis, lanksčiai jas koordinuoja ir skleidžia jų geriausio valdymo ir finansavimo modelius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ŽIB yra juridinis asmuo, vadovaujamas pagrindinio vykdomojo direktoriaus, ir akivaizdu, kad tokia ŽIB struktūra visai neatitinka tradicinio modelio, esant daugiau nei vienam naudos gavėjui. Be to, visos ŽIB rengdamos savo veiklos strateginius planus, vadovaujasi verslo plano logika ir visos jos įgyvendino bendros veiklos koncepciją, jos vienoje fizinėje erdvėje, kuri yra daugelio ŽIB veiklos sričių centras, sutelkia įvairias grupes ir visos Europos lygmeniu sujungia įvairios specializacijos sričių kompetenciją ir įgūdžius.

ŽIB yra juridinis asmuo, vadovaujamas pagrindinio vykdomojo direktoriaus, ir akivaizdu, kad tokia ŽIB struktūra visai neatitinka tradicinio modelio, esant daugiau nei vienam naudos gavėjui. Be to, visos ŽIB rengdamos savo veiklos strateginius planus, vadovaujasi verslo plano logika ir visos jos įgyvendino bendros veiklos koncepciją, jos vienoje fizinėje erdvėje, kuri yra daugelio ŽIB veiklos sričių centras, sutelkia įvairias grupes ir visos Europos lygmeniu sujungia įvairios specializacijos sričių kompetenciją ir įgūdžius. ŽIB turėtų gebėti sutelkti investicijų iš verslo sektoriaus ir pasiekti, kad verslo sektorius prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT labai padės siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, visų pirma, papildydamas kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius. Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad EIT padės siekti tikslo spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, tačiau, laikantis požiūrio, kad tarp tikslų turi būti natūrali sąveika, EIT taip pat padės siekti tikslo įtvirtinti pirmaujančias pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą, nes skatins rezultatais pagrįstus mokslinius tyrimus ir sudarys sąlygas steigti sparčiai augančias ir inovatyvias MVĮ. Galiausiai, EIT, skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies lygmeniu) ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padės kurti mokslinį inovacijų pagrindą. Taigi EIT indėlis sudarant pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus svarus.

EIT labai padės siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, visų pirma, papildydamas kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenei iškilusius uždavinius. Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad EIT padės siekti tikslo spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, tačiau, laikantis požiūrio, kad tarp tikslų turi būti natūrali sąveika, EIT taip pat padės siekti tikslo įtvirtinti pirmaujančias pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą, skatindama atlikti rezultatais pagrįstus mokslinius tyrimus ir kurti naujus ir įtraukius inovacijų modelius sparčiai augančiose ir inovatyviose MVĮ. Galiausiai, EIT, skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies lygmeniu) ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padės kurti mokslinį inovacijų pagrindą. Taigi EIT indėlis sudarant pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus svarus. Europos Komisija, pasikonsultavusi su EIT, siūlo EIT ir kitos veiklos pagal programą „Horizontas 2020“ koordinavimo sistemą, kurią turi įgyvendinti EIT.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, nagrinėjant inovacijų vietos ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Koordinavimo centruose sudaromos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis. Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius ŽIB ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3). Be to, siekiant plėsti MVĮ dalyvavimą ŽIB veikloje, galima būtų stiprinti ŽIB ir vietos organizacijų grupių ryšius. Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir programų, kurias įgyvendinant būtų labai naudingas bendradarbiavimas ir koordinavimas. Kadangi pagrindinis EIT ir ŽIB uždavinys yra papildomos Europos kompetencijos naudos kūrimas, tiek jau veikiančios, tiek būsimos ŽIB turėtų kuo labiau pasinaudoti šia sąveika. ŽIB suteiks papildomos naudos iniciatyvoms, kurios gali būti įgyvendinamos įvairiose srityse, įskaitant bendro programavimo iniciatyvas, Europos inovacinę partnerystę ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

Be to, nagrinėjant inovacijų vietos ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika. Viena iš pagrindinių EIT žinių ir inovacijų bendrijų užduočių – remti regionus vykdant veiklą pažangiosios specializacijos ir pažangos siekimo srityse, kuri suteiktų galimybę visų Europos regionų subjektams naudotis EIT ir dalyvauti jo veikloje. Koordinavimo centruose sudaromos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis. Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos ir pasaulinius ŽIB ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3). Be to, siekiant plėsti MVĮ dalyvavimą ŽIB veikloje, galima būtų stiprinti ŽIB ir vietos organizacijų grupių ryšius. ŽIB parengtos naujos regioninių inovacijų ir įgyvendinimo bendrijų koncepcijos yra modelis, kuriuo remiantis galima veiksmingai prisidėti plėtojant ryšius ir sąsajas su sanglaudos politika bei jos finansavimo priemonėmis. Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir programų, kurias įgyvendinant būtų labai naudingas bendradarbiavimas ir koordinavimas. Kadangi pagrindinis EIT ir ŽIB uždavinys yra papildomos Europos kompetencijos naudos kūrimas, tiek jau veikiančios, tiek būsimos ŽIB turėtų kuo labiau pasinaudoti šia sąveika. ŽIB suteiks papildomos naudos iniciatyvoms, kurios gali būti įgyvendinamos įvairiose srityse, įskaitant bendro programavimo iniciatyvas, Europos inovacinę partnerystę ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Praktiškai sąveikos galimybės bus realizuojamos įvairiais būdais, ir tai priklausys nuo konkrečios ŽIB ir konkretaus uždavinio. Šiandien ŽIB lygmeniu plėtojami ryšiai su kitomis iniciatyvomis, o tos iniciatyvos skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos ŽIB specifiškumą ir teminę sritį.

Praktiškai sąveikos galimybės bus realizuojamos įvairiais būdais, ir tai priklausys nuo konkrečios ŽIB ir konkretaus uždavinio. Šiandien ŽIB lygmeniu plėtojami ryšiai su kitomis iniciatyvomis, o tos iniciatyvos skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos ŽIB specifiškumą ir teminę sritį. Be to, EIT turėtų skatinti ŽIB veiksmų sinergiją ir sąveiką visose programos „Horizontas 2020“ pakopose ir su kitomis iniciatyvomis, tinkamai atsižvelgiant į veiksmų dubliavimo riziką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąvoka „EIT investuotojas“ reiškia, kad didžiausias dėmesys skiriamas geriausių strateginių galimybių paieškoms ir pasaulinio lygio partnerystės grupių, t. y. ŽIB, galinčių pasinaudoti tomis galimybėmis, portfelio atrankai. Be to, EIT, atsižvelgdamas į ankstesnius ŽIB veiklos rezultatus ir jų verslo plane siūlomą veiklą, joms skiria metines dotacijas. Vertinant verslo planus pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. Šiuo požiūriu EIT turėtų ne tik nustatyti plačias kryptis ir vizijas, bet ir teikti ŽIB tam tikrą paramą bei stebėti jų veiklą. Kartu ŽIB suteikiama didelė veikimo laisvė ir jos gali pačios nustatyti savo vidaus strategiją ir struktūrą, vykdyti veiklą ir telkti reikiamus talentus ir išteklius.

Sąvoka „EIT investuotojas“ reiškia, kad didžiausias dėmesys skiriamas geriausių strateginių galimybių paieškoms ir pasaulinio lygio partnerystės grupių, t. y. ŽIB, galinčių pasinaudoti tomis galimybėmis, portfelio atrankai. Be to, EIT, atsižvelgdamas į ankstesnius ŽIB veiklos rezultatus ir jų verslo plane siūlomą veiklą bei vadovaudamasis aiškia ir skaidria procedūra, joms skiria metines dotacijas. Vertinant verslo planus pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. Šiuo požiūriu EIT turėtų ne tik nustatyti plačias kryptis ir vizijas, bet ir teikti ŽIB tam tikrą paramą bei stebėti jų veiklą ir teikti apie tai ataskaitas pernelyg išsamiai nedetalizuojant ir nesukuriant jokių papildomų administracinių kliūčių. Kartu ŽIB suteikiama didelė veikimo laisvė ir jos gali pačios nustatyti savo vidaus strategiją ir struktūrą, vykdyti veiklą ir telkti reikiamus talentus ir išteklius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Svarbus elementas šiuo atžvilgiu taip pat yra ir tikros EIT korporatyvios tapatybės, pagrįstos bendromis vertybėmis, plėtojimas. Nors visos ŽIB ir jų partneriai turi savo korporatyvią tapatybę ir vertybes, esama ir visai EIT bei ŽIB bendruomenei bendrų vertybių. Šios vertybės yra kompetencija visame žinių trikampyje, kvalifikuoti ir verslūs žmonės, ilgalaikis bendradarbiavimas nepaisant sienų tarp šalių, dalykų ir sektorių poveikio visuomenei ir ekonomikai siekis. Tokia tapatybė taip pat padidins EIT ir ŽIB matomumą ir reputaciją.

Svarbus elementas šiuo atžvilgiu taip pat yra ir tikros EIT korporatyvios tapatybės, pagrįstos bendromis vertybėmis, plėtojimas. Nors visos ŽIB ir jų partneriai turi savo korporatyvią tapatybę ir vertybes, esama ir visai EIT bei ŽIB bendruomenei bendrų vertybių. Šios vertybės yra kompetencija visame žinių trikampyje, galimybės dalyvauti visoms valstybėms narėms, kvalifikuoti ir verslūs žmonės, ilgalaikis bendradarbiavimas nepaisant sienų tarp šalių, dalykų ir sektorių poveikio visuomenei ir ekonomikai siekis. Tokia tapatybė taip pat padidins EIT ir ŽIB matomumą ir reputaciją.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

skatins ŽIB plėtoti įvairesnę švietimo ir mokymo veiklą.

skatins ŽIB plėtoti įvairesnę švietimo ir mokymo veiklą ir teikti atitinkamas rekomendacijas visoje ES.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatyta, kad šios teminės sritys yra sritys, kuriose įsteigus naujas ŽIB būtų daugiausia galimybių jau vykdomai veiklai suteikti papildomos naudos ir iš tikrųjų paskatinti diegti inovacijas:

Nustatyta, kad šios orientacinės teminės sritys yra sritys, kuriose įsteigus naujas ŽIB būtų daugiausia galimybių jau vykdomai veiklai suteikti papildomos naudos ir iš tikrųjų paskatinti diegti inovacijas:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pradiniame etape EIT daugiausia pastangų skyrė ŽIB steigimui. Nors aišku, kad EIT tikslas yra stiprinti jau įsteigtus kompetencijos centrus, EIT veikla turės būti naudinga ir Sąjungos srityse, tiesiogiai nesusijusiose su ŽIB. Todėl labai svarbi EIT misija yra skatinti geros praktikos sklaidą žinių trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra.

Pradiniame etape EIT daugiausia pastangų skyrė ŽIB steigimui. Turi būti aišku, kad EIT tikslas yra stiprinti jau įsteigtus kompetencijos centrus remiant kuo didesnį valstybių narių dalyvavimą. EIT veikla turės būti naudinga ir Sąjungos srityse, tiesiogiai nesusijusiose su ŽIB. Todėl labai svarbi EIT misija yra skatinti geros praktikos sklaidą žinių trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT imsis atitinkamo vaidmens remiant novatoriškos intelektinės nuosavybės teisių politikos ir praktikos, kurios atitiktų dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, ypač MVĮ, poreikius ir interesus visoje ES, plėtrą. Tai paskatins geresnį mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą kuriant naujus inovacinius produktus ir paslaugas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

imsis vadovaujančio vaidmens plėtojant novatorišką intelektinės nuosavybės teisių politiką ir praktiką, kurios atitiktų dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, ypač MVĮ, poreikius ir interesus visoje ES;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

užtikrins aktyvų privačiojo sektoriaus, ypač MVĮ, dalyvavimą žinių trikampyje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija dar labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais grindžiamą stebėsenos sistemą. Ši stebėsenos sistema užtikrins visišką EIT ir ŽIB atskaitomybę, rezultatų kokybę, indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ prioritetų, ir kartu ŽIB verslo dinamikai suteiks pakankamo lankstumo. Tai EIT suteiks galimybių įgyti tvirtus informacijos rinkimo iš ŽIB ir analizavimo pajėgumus, išmatuoti savo veiklos rezultatus lyginant su tikslais, taip pat palyginti savo ir ŽIB veiklą su geriausia Europos ir viso pasaulio patirtimi. Sistema bus kuriama lanksčiai ir, prireikus, koreguojama atsižvelgiant į pradedamą naują ar plečiamą seną EIT ir ŽIB veiklą. Remdamasi nepriklausomame išorės vertinime pateiktomis rekomendacijomis ir programos „Horizontas 2020“ bendrosiomis stebėsenos nuostatomis Komisija, bendradarbiaudama su EIT ir ŽIB, pasiūlė sukurti rezultatais pagrįstą EIT veiklos stebėsenos sistemą, apimančią keturis veiklos lygmenis:

Komisija dar labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais grindžiamą stebėsenos sistemą. Ši stebėsenos sistema užtikrins visišką EIT ir ŽIB atskaitomybę, rezultatų kokybę, indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ prioritetų, ir kartu ŽIB verslo dinamikai suteiks pakankamo lankstumo ir atvirumo naujoms idėjoms ir partneriams. Tai EIT suteiks galimybių įgyti tvirtus informacijos rinkimo iš ŽIB ir analizavimo pajėgumus, išmatuoti savo veiklos rezultatus lyginant su tikslais, taip pat palyginti savo ir ŽIB veiklą su geriausia Europos ir viso pasaulio patirtimi. Sistema bus kuriama lanksčiai ir, prireikus, koreguojama atsižvelgiant į pradedamą naują ar plečiamą seną EIT ir ŽIB veiklą. Remdamasi nepriklausomame išorės vertinime pateiktomis rekomendacijomis ir programos „Horizontas 2020“ bendrosiomis stebėsenos nuostatomis Komisija, bendradarbiaudama su EIT ir ŽIB, pasiūlė sukurti rezultatais pagrįstą EIT veiklos stebėsenos sistemą, apimančią keturis veiklos lygmenis:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT ir ŽIB sąveika ne tik užtikrina sėkmingos ŽIB veiklos pagrindą, bet ir yra labai svarbi abipusio mokymosi proceso dalis ir sudaro sąlygas EIT išbandyti naujus inovacijų modelius. EIT, siekdama sudaryti ŽIB tinkamas pagrindines sąlygas, turi nustatyti aiškias ir tarpusavyje derančias kryptis visuose proceso etapuose, tačiau kartu EIT neturi būti pernelyg įsakmus. EIT centrinės būstinės ir ŽIB sąveika turi būti sisteminga ir pagrįsta pasitikėjimu, tik tada bus pasiektas didžiausias veiksmingumas. Čia turi prisidėti tiek sutartiniai EIT ir ŽIB ryšiai, tiek organizacinė EIT centrinės būstinės tvarka.

EIT ir ŽIB sąveika ne tik užtikrina sėkmingos ŽIB veiklos pagrindą, bet ir yra labai svarbi abipusio mokymosi proceso dalis ir sudaro sąlygas EIT išbandyti naujus inovacijų modelius. EIT, siekdama sudaryti ŽIB tinkamas pagrindines sąlygas, turi nustatyti aiškias ir tarpusavyje derančias kryptis visuose proceso etapuose, tačiau kartu EIT neturi būti pernelyg įsakmus. Tokios kryptys visų pirma galėtų būti taikomos ŽIB valdymui ir jų bendradarbiavimui su partneriais. EIT centrinės būstinės ir ŽIB sąveika turi būti sisteminga ir reguliari, taip pat aiški, skaidri ir pagrįsta pasitikėjimu, tik tada bus pasiektas didžiausias veiksmingumas. Čia turi prisidėti tiek sutartiniai EIT ir ŽIB ryšiai, tiek organizacinė EIT centrinės būstinės tvarka.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

nustatys ŽIB valdymo ir jų bendradarbiavimo su partneriais kryptis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, aktyvus konsultavimasis su kitomis ES institucijomis, visų pirma su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, jau ankstyvajame etape padės padidinti sąveiką su kitomis ES iniciatyvomis ir abipusį mokymąsi.

Be to, aktyvus konsultavimasis su kitomis ES institucijomis jau ankstyvajame etape padės padidinti sąveiką su kitomis ES iniciatyvomis ir abipusį mokymąsi. EIT palaikys nuolatinį dialogą su Europos Parlamentu ir atitinkamomis Komisijos tarnybomis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Priežastys, dėl kurių moksliniams tyrimams, švietimui ir inovacijoms skiriamas didžiausias dėmesys, paprastos. Didėjant pasaulinei konkurencijai ir viduje kylant demografinių problemų Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ateityje vis labiau priklausys nuo inovacinių laimėjimų kuriant produktus, paslaugas ir verslo modelius, taip pat nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus. Nors Europoje yra pavienių sėkmės atvejų, ES valstybės narės dar atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių. Be to, ES susiduria su vis didesne naujų kompetencijos centrų iš besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija dėl talentų.

Priežastys, dėl kurių moksliniams tyrimams, švietimui ir inovacijoms skiriamas didžiausias dėmesys, paprastos. Didėjant pasaulinei konkurencijai ir viduje kylant demografinių problemų Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ateityje vis labiau priklausys nuo inovacinių laimėjimų kuriant produktus, paslaugas ir verslo modelius, taip pat nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus bei piliečių gebėjimo naudotis šiomis inovacijomis, jas priimti ir pritaikyti. Nors Europoje yra pavienių sėkmės atvejų, ES valstybės narės dar atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių. Be to, ES susiduria su vis didesne naujų kompetencijos centrų iš besiformuojančios ekonomikos šalių konkurencija dėl talentų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Todėl būtina iš esmės keisti mūsų inovacijų sistemas ir modelius. Dažnai, nors kompetencija aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių, sektorių ir dalykų – stygių. Be to, Europai reikia pasinaudoti savo autentiška verslumo kultūra. Tai labai svarbu, jei norima sukurti tikrą papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą, steigti naujas įmones ir didelį potencialą turinčiuose augimo sektoriuose iš tikrųjų komerciškai diegti inovacijas. Europa turi rūpintis, kad aukštosios mokyklos būtų inovacijų variklis, nes talentingiems žmonėms reikia tinkamų įgūdžių, žinių ir pozicijos, kad būtų galima kurti inovacijas.

Todėl būtina iš esmės keisti mūsų inovacijų sistemas ir modelius. Dažnai, nors kompetencija aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių, sektorių ir dalykų – stygių. Be to, Europa turi tvirtą, atvirą ir autentišką verslumo kultūrą, kuriai būdinga nemaža mažųjų ir vidutinių įmonių įvairovė. Tai labai svarbu, jei norima gauti ir padėti sukurti tikrą papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą, steigti naujas įmones ir didelį potencialą turinčiuose augimo sektoriuose iš tikrųjų komerciškai diegti inovacijas. Europa turi rūpintis, kad aukštosios mokyklos būtų inovacijų variklis, nes talentingiems žmonėms reikia tinkamų įgūdžių, žinių ir pozicijos, kad būtų galima kurti inovacijas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ŽIB yra juridinis asmuo, vadovaujamas pagrindinio vykdomojo direktoriaus, ir akivaizdu, kad tokia ŽIB struktūra visai neatitinka tradicinio modelio, esant daugiau nei vienam naudos gavėjui. Be to, visos ŽIB rengdamos savo veiklos strateginius planus, vadovaujasi verslo plano logika ir visos jos įgyvendino bendros veiklos koncepciją, jos vienoje fizinėje erdvėje, kuri yra daugelio ŽIB veiklos sričių centras, sutelkia įvairias grupes ir visos Europos lygmeniu sujungia įvairios specializacijos sričių kompetenciją ir įgūdžius.

ŽIB yra juridinis asmuo, vadovaujamas pagrindinio vykdomojo direktoriaus, ir akivaizdu, kad tokia ŽIB struktūra visai neatitinka tradicinio modelio, esant daugiau nei vienam naudos gavėjui. Be to, visos ŽIB rengdamos savo veiklos strateginius planus, vadovaujasi verslo plano logika ir visos jos įgyvendino bendros veiklos koncepciją, jos vienoje fizinėje erdvėje, kuri yra daugelio ŽIB veiklos sričių centras, sutelkia įvairias grupes ir visos Europos lygmeniu sujungia įvairios specializacijos sričių kompetenciją ir įgūdžius. ŽIB turėtų gebėti sutelkti investicijų iš privačiojo, viešojo ir trečiojo sektorių ir pasiekti, kad privatusis, viešasis ir trečiasis sektoriai prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB patirtis būtų suprantama, pritaikoma ir naudojama, ir tai galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur. Nustatydamas ir analizuodamas gerąją patirtį ir dalydamasis ja, taip pat žinių ir inovacijų bendrijose kurdamas naujus valdymo ir finansavimo modelius EIT siekia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB sukauptos žinios būtų skleidžiamos ir kapitalizuojamos siekiant naudos žmonėms ir institucijoms, įskaitant tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB.

Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB patirtis būtų suprantama, pritaikoma ir naudojama, ir tai galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur. Nustatydamas ir analizuodamas gerąją patirtį ir dalydamasis ja, taip pat žinių ir inovacijų bendrijose kurdamas naujus valdymo ir finansavimo modelius EIT siekia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB sukauptos žinios būtų skleidžiamos ir kapitalizuojamos siekiant naudos plačiajai visuomenei, privatiems subjektams ir institucijoms, įskaitant tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB.