Plenarinio posėdžio dokumentas

A7-0144/2013

25.4.2013

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti

(COM(2012) 0332 – C7‑0158/2012 – 2012/0162(COD) )

Žuvininkystės komitetas

Pranešėjas: Raül Romeva i Rueda

PR_COD_1amCom

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  8

PROCEDŪRA  12

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti

(COM(2012) 0332 – C7‑0158/2012 – 2012/0162(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012) 0332),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0158/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ( A7-0144/2013 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 19 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008

54 a straipsnio (naujo) 2 dalis

Or. en

Pagrindimas

Panašu, jog tinkamiau apriboti įgaliojimų suteikimo laiką ir įpareigoti Komisiją atsiskaityti už šių įgaliojimų vykdymą, kad būtų galima reguliariai vertinti ir teirautis apie tai, kaip buvo naudojamasi įgaliojimais.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

Vertinant ekonomiškai, neteisėtai sugautos žuvys neretai gali atrodyti patrauklios. Kadangi jos gaudomos nepaisant aplinkos apsaugos, socialinių ir kitų standartų, žvejai paprastai jas gali parduoti pigiau. Todėl, didmenininkų ir mažmenininkų nuomone, labiau apsimoka pirkti tokias žuvis, nors jie ne visada žino, kad jos pagautos neteisėtai.

Tai paaiškina, kodėl daugelis reglamentą, pagal kurį draudžiama neteisėta, nereguliuojama ir nedeklaruojama (NNN) žvejyba, vertina be didelio entuziazmo. Iš principo lengva nepritarti neteisėtai žvejybai – šiaip jau būtų sunku jai pritarti. Bet, jei dėl nepritarimo neteisėtai žvejybai sutriktų žuvų tiekimas ES rinkai, sumažėtų pelnas arba atsirastų prekybos su svarbiomis ES prekybos partnerėmis kliūčių, kovoti su neteisėta žvejyba pasidarytų daug sunkiau. Bent jau tokia patirtis ES įgyta taikant Reglamentą Nr. 1005/2008.

Komisijai 2007 m. pirmą kartą pateikus savo pasiūlymą, keletas šalių iš karto jį sutiko nepaprastai priešiškai. Dauguma valstybių narių skundėsi, kad jis trukdys prekybai arba kad bus pernelyg brangu ir sudėtinga jį įgyvendinti. Dauguma nepageidavo, kad į reglamento dėl NNN žvejybos taikymo sritį būtų įtraukti ES laivai, teigdami, jog NNN žvejyba verčiasi kiti, ne europiečiai. Įdomu tai, kad pasiūlymui labiausiai priešinosi šiaurės šalys, kurios labiau priklausomos nuo prekybos savo rinkos poreikiams patenkinti ir kurios paprastai laikomos didesnėmis kontrolės ir sankcijų šalininkėmis. Ispanija beveik iš karto pritarė pagrindiniams pasiūlymo principams.

Įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai pateikė panašius argumentus.

Trumpai tariant, kalbėti apie kovą su NNN žvejyba gerai, tačiau imtis veiksmų – visai kas kita.

Šiuo metu, praėjus keleriems metams, reglamentas yra taikomas. Iki šiol Komisija yra įspėjusi aštuonias šalis[2]1, kad jos gali būti įvardytos kaip trečiosios šalys, kurias Komisija laiko trečiosiomis šalimis, nebendradarbiaujančiomis kovos su NNN žvejyba srityje. Oficialiai šios šalys tokiomis gali būti įvardytos po šešių mėnesių ir dėl to gali būti nustatytos prekybinės ir kitokios sankcijos (38 straipsnis).

Nors šis pokytis sveikintinas, tai tik pirmas žingsnis.

Lyginant su visuotiniu NNN žvejybos mastu, šios šalys sąlyginai smulkios veikėjos. NNN žvejybą įvairiais būdais – kaip laivo vėliavos valstybės, pakrantės valstybės, perdirbimo ar kitos valstybės – vykdo ir nemažai gerokai didesnių šalių. Šalys, kurias būtų galima paminėti, yra Korėja, Rusija, Indonezija, Filipinai, Tailandas, Papua Naujoji Gvinėja ir netgi Kinija. Nors atvejis, su kuriuo susidūrus šios šalys galėtų būti įvardytos nebendradarbiaujančiomis, turi būti svarus, kad įvardijimas būtų teisiškai nepaneigiamas – o tai pareikalauja laiko ir išteklių – tai neturėtų būti kliūtis Komisijai. Iš tiesų Komisija turi užtikrinti, kad skiria pakankamai finansinių ir personalo išteklių kitoms šalims tirti, ir, įtarimams pasitvirtinus, jas greitai ir veiksmingai įvardyti.

Visgi toliau paisoma tų pačių veiksnių ir daugeliu atvejų atsižvelgiama į tuos pačius argumentus, kurie buvo akivaizdūs priimant reglamentą ir kurie trukdo pažangiai kovoti su NNN žvejyba.

Komisija užtruko neįprastai ilgai, kol įvardijo aštuonias minėtąsias šalis – kai kada tai kelia susirūpinimą dėl entuziazmo visapusiškai taikyti reglamentą. Ir tikrai, ES NNN žvejybos laivų sąraše iki šiol nesama laivų, kurie nebūtų įtraukti į regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (angl. RFMO) sąrašus. Sunku patikėti, jog nesama nė vieno laivo, plaukiančio su ES ar užsienio valstybės vėliava, apie kurį Komisija turėtų pakankamai informacijos, kad pagrįstų jo įtraukimą.

Stebėtina, kad tada, kai Komisija savo šalių sąrašo projektą išsiuntė valstybėms narėms, kai kurios iš jų iš pradžių gynė savo šalis partneres. Galiausiai tik Jungtinė Karalystė buvo taip sukrėsta dėl Belizo ir Šri Lankos įtraukimo į sąrašą, kad susilaikė per balsavimą valdymo komitete.

Panašu, kad Komisijos ir daugumos valstybių narių laisvosios prekybos darbotvarkė tebėra politiškai svarersnė nei būtinybė baigti tai, ką vienas buvęs Komisijos narys buvo pavadinęs vandenynų niokojimu. Greičiausiai šis veiksnys užkirto kelią rimtam Korėjos, su kuria ES neseniai pasirašė laisvosios prekybos sutartį, svarstymui.

Tačiau NNN žvejyba yra viena iš didžiausių grėsmių jūrų biologinei įvairovei ir dėl jos gali kilti apsirūpinimo maistu problemų daugelyje pakrantės ir besivystančių šalių.

JAV kova su NNN žvejyba reglamentuojama pagal Magnusono ir Stevenso aktą. Neseniai JAV paskelbė trečiąjį savo kas dvejus metus sudaromą šalių, kurių laivai, kaip nustatyta, vykdo NNN žvejybą, sąrašą. Į amerikiečių sąrašą, priešingai nei į kuklų ES sąrašą, įtraukta keletas stambesnių NNN žvejyba besiverčiančių šalių – ES šito nėra padariusi – pvz., Korėja, Meksika ir, kad ir kaip nepatogu bebūtų, Ispanija ir Italija. Komisija turėtų nedelsdama pasikonsultuoti su amerikiečiais, palyginti informaciją ir, jei esama pagrindo, įtraukti daugiau šalių. Siekiant palengvinti tokias procedūras, su JAV, kaip ir su Japonija, ES yra pasirašiusi susitarimo memorandumą.

Parlamentas yra priėmęs ne vieną pranešimą ir rezoliuciją, kuriomis Komisija buvo raginama kovoti su NNN žvejyba pasinaudojant visais savo turimais ištekliais ir visais įmanomais būdais, įskaitant, be kita ko, atgrasymą nuo laivų perregistravimo kitoje šalyje, informacijos apie privačius susitarimus rinkimą, geresnį produktų atsekamumą ir tvirtesnį tarptautinį bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija. Visos Komisijos tarnybos turi dirbti kartu, kad rastų būdų, kaip užtikrinti ir palengvinti veiksmingą reglamento taikymą, įgyvendinti Sąjungos politiką ir teisės aktus.

ES reglamentas dėl NNN žvejybos yra novatoriškas ir savo visapusiškos apimties bei pagal jį numatytų priemonių požiūriu vienintelis toks pasaulyje. Vis dėlto turėti tokį teisės aktą verta tik jei jis visapusiškai taikomas. Ribojant jo taikymą vos keletui NNN žvejyba besiverčiančių šalių rizikuojama leisti – netgi skatinti – jį laikyti popieriniu tigru, dekoracija, kuria ES gali girtis, tačiau dėl kurios kitiems nėra reikalo baimintis.

Lisabonos sutartimi įvesta nauja trijų lygių normų hierarchija. Pirmo lygio normoms priskiriami teisėkūros procedūra priimti aktai – juos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priima teisės aktų leidėjai, t. y. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami vienodomis sąlygomis (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnį). Kitu atveju minėtieji aktai priimami pagal specialias teisėkūros procedūras. Be to, teisės aktų leidėjas gali suteikti Komisijai įgaliojimus priimti bendrai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, kuriais būtų papildytos arba iš dalies pakeistos tam tikros neesminės teisėkūros procedūra priimamo teisės akto nuostatas; tai vadinamieji deleguotieji aktai, apibrėžti SESV 290 straipsnio 1 dalyje – jie priskiriami antro lygio normoms. Remiantis teisiškai privalomais Sąjungos teisės aktais Komisijai taip pat gali būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kai minėtieji Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis. Šiuo pagrindu Komisija priima vadinamuosius įgyvendinimo aktus (žr. SESV 291 straipsnį), kurie priskiriami trečio lygio normoms.

Ne visada visiškai aišku, kurio tipo aktas turi būti pasirinktas. Palyginti su teisėkūros procedūra priimtais aktais, deleguotieji ir įgyvendinimo aktai pranašesni tuo, kad naudojant juos galima greitai reaguoti į naują padėtį. Taikant įprastą teisėkūros procedūrą ir deleguotuosius aktus užtikrinamas Parlamento ir Tarybos dalyvavimas vienodomis sąlygomis, tačiau taikant įgyvendinimo aktus Parlamentas de facto nedalyvauja, nes jo teisė tikrinti neįpareigoja Komisijos atsižvelgti į Parlamento poziciją.

Komisijos pasiūlymas

Atsižvelgdama į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 suderintas su naujosiomis SESV taisyklėmis, Komisija parengė pasiūlymo, kuriuo remiantis pagal minėtąjį reglamentą Komisijai šiuo metu suteikti įgaliojimai būtų priskirti deleguojamojo ir įgyvendinamojo pobūdžio priemonėms, projektą. Apskritai siūlomi pakeitimai susiję tik su ketinamų priimti teisės aktų tipais ir priemonių turinys pagal juos nekeičiamas. Yra tik vienas didelis pakeitimas, susijęs su procedūra, kuri taikoma norint į kovos su NNN žvejyba srityje nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą įtraukti tokia įvardytą trečiąją šalį arba tokią šalį iš šio sąrašo pašalinti.

Komisija siūlo, kad jai būtų suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji galėtų atleisti žvejybos laivus nuo prievolės pranešti informaciją arba nustatyti skirtingus pranešimo laikotarpius, nustatyti iškrovimo ir perkrovimo operacijų, kurias atlieka trečiųjų šalių žvejybos laivai, patikrų standartus, pritaikyti sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemą tam tikriems mažų žvejybos laivų sužvejotiems žuvininkystės produktams, įskaitant galimybę naudoti supaprastintą sugautų žuvų kiekio sertifikatą, iš dalies keisti produktų, kuriems netaikomas šis reglamentas, sąrašą, sugautų žuvų kiekio sertifikato pateikimo terminą pritaikyti atsižvelgiant į žuvininkystės produkto tipą, atstumą iki įvežimo vietos arba naudojamą transporto priemonę, nustatyti patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo išdavimo, jo dalinio pakeitimo arba panaikinimo arba patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimo sustabdymo ar panaikinimo taisykles, taip pat taisykles, susijusias su patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo galiojimo sąlygomis, ir nustatyti patikrinimų, atliekamų valdant riziką, Sąjungos kriterijus.

Komisija siūlo, kad jai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai tvirtinti išankstinio pranešimo formas, nustatyti iškrovimo ir perkrovimo deklaracijų pateikimo tvarką ir formas, pasitarus su vėliavos valstybėmis tvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatus, parengtus, patvirtintus arba pateikiamus elektroninėmis priemonėmis arba naudojantis elektroninėmis atsekamumo sistemomis, kuriomis užtikrinamas toks pat valdžios institucijų kontrolės lygis; nustatyti ir keisti sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemų, kurias įdiegia regioninės žvejybos valdymo organizacijos ir kurios atitinka ES NNN žvejybos reglamentą, sąrašą; nustatyti visoms valstybėms narėms bendras sąlygas dėl: prašymų išduoti patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimą ir to pažymėjimo išdavimo formų ir procedūrų, patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų tikrinimo taisyklių, taip pat informacijos mainų tarp patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių institucijų, tarp valstybių narių, taip pat tarp valstybių narių ir Komisijos taisyklių; nustatyti NNN žvejybą vykdančių laivų Sąjungos sąrašą; įgaliojimus šalinti laivus iš NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo, įtraukti regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų patvirtintus NNN žvejybos laivų sąrašus į Sąjungos NNN žvejybos laivų sąrašą, nustatyti nebendradarbiaujančias trečiąsias šalis, šalinti trečiąsias šalis iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo, esant tam tikroms aplinkybėms priimti neatidėliotinas priemones trečiųjų šalių atžvilgiu; nustatyti valstybių narių perduodamos informacijos apie pastebėtus žvejybos laivus formą ir nustatyti tarpusavio pagalbos taisykles.

Pranešėjo nuomonė

Apskritai pranešėjas pritaria Komisijos siūlomų pakeitimų pasirinktims. Nežiūrint į tai, pranešėjas laikosi nuomonės, jog tuo atveju, kai siūloma priimti deleguotuosius aktus, įgaliojimų suteikimo laikas turi būti ribojamas, kad būtų galima nuolat vertinti, kaip jais naudojamasi.

PROCEDŪRA