Plenarinio posėdžio dokumentas

 

A7-0321/2013

4.10.2013

***I

PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

(COM(2011) 0814 – C7‑0464/2011 – 2011/0392(COD) )

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Marian-Jean Marinescu

 

PR_COD_1amCom

 

 

Procedūrų sutartiniai ženklai

  *  Konsultavimosi procedūra  

  ***  Pritarimo procedūra

  ***I  Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas)

  ***II  Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas)

  ***III  Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas)

(Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.)

 

 

Teisės akto projekto pakeitimai

Parlamento padaryti teisės akto projekto pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu. Paryškinimas paprastu kursyvu parodo atitinkamiems skyriams tas teisės akto projekto vietas, kurias siūloma taisyti rengiant galutinį tekstą (pvz., tekste tam tikra kalba paliktas akivaizdžias klaidas ar praleistas vietas). Pasiūlytiems tokio pobūdžio pakeitimams reikalingas atitinkamų skyrių sutikimas.

 

Su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, susijusio pakeitimo antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis. Perimtos esamo teisės akto nuostatų, kurias Parlamentas nori iš dalies keisti, nors jos nepakeistos teisės akto projekte, dalys žymimos pusjuodžiu šriftu. Išbrauktos tokių nuostatų teksto dalys žymimos laužtiniais skliaustais: […].

 

 

 

 

 

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  110

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ  114

Biudžeto komiteto NUOMONĖ  134

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ  148

PROCEDŪRA  170

 

 

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

(COM(2011) 0814 – C7‑0464/2011 – 2011/0392(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0814),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0464/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones ( A7-0321/2013 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

 

 

PE-CONS No/YY - 2011/0392(COD)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS

REGLAMENTAS (ES) NR. .../2013

... m. ... ... d.

dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008

 

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu ▌,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[3],

kadangi:

(1)  Europos palydovinės navigacijos politikos tikslas – aprūpinti Sąjungą dviem palydovinės navigacijos sistemomis – pagal programą GALILEO sukurta sistema ir sistema EGNOS (toliau – sistemos). Šios sistemos kuriamos atitinkamai pagal programas GALILEO ir EGNOS (toliau – programos). Kiekvienos sistemos infrastruktūrą sudaro palydovai ir antžeminių stočių tinklas;

(2)  programos GALILEO tikslas – įdiegti ir eksploatuoti pirmąją palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą, specialiai suprojektuotą naudoti civiliniais tikslais, kurią gali naudoti įvairūs Europos ir pasaulio viešieji ir privatieji subjektai. Pagal programą GALILEO sukurta sistema veikia nepriklausomai nuo kitų sistemų, kurios yra ar galėtų būti sukurtos, ir taip prisideda, be kita ko, prie strateginės Sąjungos autonomijos, kaip 2007 m. pabrėžė Europos Parlamentas ir Taryba;

(3)  programos EGNOS tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų (toliau – GNSS, angl. Global Navigation Satellite Systems) siunčiamų atvirų signalų ir pagal GALILEO programą sukurtos sistemos atvirosios paslaugos signalų, kai jie pradės veikti, kokybę. Pagal EGNOS programą teikiamos paslaugos turėtų visų pirma apimti tą valstybių narių teritorijų dalį, kuri geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo atveju įskaitant Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą;

(4)  Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas nuolat reiškė visapusišką paramą programoms;

(5)  programų plėtojimui šiuo metu gerokai pažengus į priekį ir prasidėjus sistemų eksploatavimo etapui, būtina joms suteikti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti jų reikmes, visų pirma valdymo ir saugumo reikmes, ▌laikytis patikimo finansų valdymo reikalavimų ir skatinti šių sistemų naudojimą;

(6)  pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtos sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, kurios yra naudojamos gerokai platesniu nei valstybių narių nacionalinės sienos mastu. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos padeda plėtoti įvairiausią ekonominę ir socialinę veiklą, įskaitant transeuropinius tinklus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityje;

(7)  programos ▌yra pramonės politikos priemonės ir strategijos „Europa 2020“ dalis, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikate „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ ▌. Jos taip pat minimos 2011 m. balandžio 4 d. priimtame Komisijos komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“.▌ Šios programos, kurių bendra vertė siekia maždaug 130 mlrd. eurų 2014–2034 m. laikotarpiu, yra labai naudingos Sąjungos ekonomikai ir piliečiams;

(7a)   vis daugiau ekonomikos sektorių, ypač transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, vis dažniau naudojasi palydovinėmis navigacijos sistemomis. Šios sistemos įvairiose srityse, pavyzdžiui, greitosios pagalbos, policijos, krizių ar sienų valdymo, gali būti naudingos ir viešosioms institucijoms. Palydovinių sistemų naudojimo plėtojimas duoda labai daug naudos ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Ši socialinė ir ekonominė nauda gali būti suskirstyta į tris pagrindines kategorijas: tiesioginė nauda, susijusi su kosmoso rinkos augimu, tiesioginė nauda, susijusi su GNSS pagrįstų prietaikų ir paslaugų vartotojų rinkos augimu, ir netiesioginė nauda, susijusi su atsiradusiomis naujomis taikomosiomis programomis ar technologijų perdavimu kitiems sektoriams – abiem atvejais kuriamos naujos rinkos galimybės kituose sektoriuose, auga našumas visame pramonės sektoriuje ir užtikrinama nauda visuomenei, nes mažėja tarša ar didėja saugumo ir apsaugos lygis. Todėl svarbu, kad Sąjunga remtų šiomis sistemomis pagrįstų prietaikų ir paslaugų plėtojimą. Tai leis Sąjungos piliečiams pasinaudoti šių sistemų privalumais ir užtikrinti, kad būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas šiomis programomis. Tinkama priemonė su šių prietaikų kūrimu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti yra ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/2013 [, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)][4] (toliau – programa „Horizontas 2020“). Tačiau labai konkreti parengiamoji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros dalis turėtų būti finansuojama iš programoms pagal šį reglamentą skirto biudžeto, kai tokia veikla susijusi su pagrindiniais elementais, pavyzdžiui, su GALILEO sistemomis suderinamais lustų rinkiniais ir imtuvais, kurie palengvina prietaikų plėtojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Tačiau dėl tokio finansavimo neturėtų kilti rizika pagal programą sukurtos infrastruktūros išdėstymui ir eksploatavimui;

(8)  kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinės visuomenės ir daug ekonominės veiklos vykdytojų gali patirti daug nuostolių. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros, kurias gali būti bandoma jas panaudoti piktavališkai. Nurodyti aspektai gali pakenkti Sąjungos, jos valstybių narių ir piliečių saugumui. Todėl pagal programas sukurtų infrastruktūrų projektavimo, įdiegimo ir eksploatavimo etapais reikia atsižvelgti į saugumo reikalavimus laikantis standartinės praktikos;

(9)  programa GALILEO sudaryta iš jau baigto nustatymo etapo, plėtojimo ir suderinimo etapo, kuris turėtų baigtis iki 2013 m., išdėstymo etapo, kuris prasidėjo 2008 m. ir turėtų būti baigtas 2020 m., ir eksploatavimo etapo, kuris turėtų laipsniškai prasidėti 2014 arba 2015 m., kad sistema visiškai veiktų 2020 m. Pirmieji keturi veikiantys palydovai turėtų būti sukonstruoti ir paleisti plėtojimo ir suderinimo etapais, o visa palydovų sistema turėtų būti baigta išdėstymo etapu ir papildoma eksploatavimo etapu. Atitinkamai turėtų būti plėtojama ir eksploatuojama susijusi antžeminė infrastruktūra;

(10)  programos EGNOS eksploatavimo etapas prasidėjo 2009 m. spalio mėn. pradėjus teikti atvirąją paslaugą ir 2011 m. kovo mėn. – žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life). Atsižvelgiant į techninius ir finansinius apribojimus ir remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS teikiamų paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta į kitus pasaulio regionus, visų pirma į šalių kandidačių, trečiųjų šalių, kurios priklauso Bendram Europos dangui, ir Europos kaimynystės politikos šalių teritorijas. Tačiau toks išplėtimas į kitus pasaulio regionus neturėtų būti finansuojamas iš programoms pagal ... m. ... ...d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. ... /2013 [, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa][5] skirtų biudžeto asignavimų ir dėl jo neturėtų būti atidedamas šios aprėpties išplėtimas į geografiniu požiūriu Europoje esančių valstybių narių zoną;

(10a)  pirminis GALILEO žmogaus gyvybės apsaugos paslaugos projektas, numatytas 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo[6], buvo pertvarkytas, kad būtų užtikrintas sąveikumas su kitomis GNSS, veiksmingai reaguojama į žmogaus gyvybės apsaugos paslaugos naudotojų poreikius ir sumažintas reikiamos infrastruktūros sudėtingumas, rizika ir sąnaudos;

(10b)  siekiant kuo labiau padidinti susidomėjimą EGNOS žmogaus gyvybės apsaugos paslauga, ji turėtų būti teikiama be tiesioginio naudotojo mokesčių. Pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos[7] 2 straipsnio apibrėžtį GALILEO paslauga valstybinėms institucijoms (PVI) taip pat turėtų būti teikiama nemokamai šiems PVI užsakovams: valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) ir Sąjungos agentūroms, jei jos yra gavusios atitinkamą leidimą. Tačiau tai nereiškia, kad tai paveiks nuostatas dėl kompetentingos PVI institucijos veikimo išlaidų, kaip išdėstyta Sprendime Nr. 1104/2011/ES;

(11)  siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal programas ▌sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei, kiek tai įmanoma, sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis, kai tai numatyta tarptautiniame susitarime nedarant poveikio strateginės autonomijos tikslui;

(12)  kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą programų finansavimą, ji turėtų būtų viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Turėtų būti susitarta, kad nuostata dėl nematerialiojo turto nuosavybės neapima teisių į nematerialųjį turtą, kuris pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus nėra perleidžiamas. Ši Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei, laikantis šio reglamento ir kai tai laikoma tikslinga atskirai įvertinus kiekvieną atvejį, suteikti šį turtą trečiosioms šalims arba juo disponuoti. Visų pirma ji gali perleisti ar licencijuoti trečiosioms šalims su pagal programas atliekamu darbu susijusias intelektinės nuosavybės teises. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos rinkos plėtrą, reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti su programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, ypač socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

(12a)   šio reglamento nuostatos dėl nuosavybės netaikomos ne pagal programas sukurtam ar pertvarkytam turtui. Tačiau kai kuriais atvejais toks turtas gali būti susijęs su programų vykdymo rezultatais. Siekiant skatinti naujų technologijų plėtojimą ne pagal programas, Komisija turėtų skatinti trečiąsias šalis atkreipti jos dėmesį į atitinkamą nematerialųjį turtą ir, kai tai naudinga programoms, vesti derybas dėl tinkamo jo panaudojimo;

(13)  ▌Sąjunga turėtų visiškai finansuoti programos GALILEO išdėstymo ir eksploatavimo etapus ir programos EGNOS eksploatavimo etapą. Tačiau pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[8] valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis atitinkamais susitarimais skirti programoms papildomų lėšų arba įnašus natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, ▌susijusias su jų galimais konkrečiais tikslais. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas;

(14)  siekiant užtikrinti programų tęstinumą ir stabilumą ir atsižvelgiant į jų europinį aspektą ir teikiamą Europos pridėtinę vertę, finansinio planavimo laikotarpiais reikia pakankamo ir nuoseklaus finansavimo. Taip pat reikėtų nurodyti sumą, kurios reikia 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu GALILEO išdėstymo etapui pabaigti ir sistemų eksploatavimui finansuoti;

(15)  Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Reglamentu (ES) Nr. .../2013 [, kuriuo nustatoma 20142020 m. daugiametė finansinė programa], ▌nusprendė ▌ skirti ne didesnę kaip [7 07173 mlrd.] eurų sumą einamosiomis kainomis su programomis susijusiems veiksmams finansuoti 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Siekiant aiškumo ir tam, kad būtų padedama lengviau kontroliuoti sąnaudas, ta bendra suma turėtų būti padalyta į įvairias kategorijas. Vis dėlto, siekiant lankstumo ir sklandaus programų įgyvendinimo, Komisija turėtų galėti perkelti lėšas iš vienos kategorijos į kitą. Programos veikla taip pat turėtų apimti sistemų ir jų veikimo apsaugą, įskaitant palydovų paleidimo metu. Šiuo atžvilgiu dalis išlaidų, skirtų minėtą apsaugą užtikrinančioms paslaugoms ▌galėtų būti finansuojama iš programoms skirto biudžeto, jeigu laikantis griežtos sąnaudų valdymo politikos ir neviršijant minėtos bendros didžiausios sumos, nustatytos ▌Reglamento (ES) Nr. .../2013 [, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa], [x] straipsnyje, tam dar liktų lėšų. Šis įnašas turėtų būti naudojamas tik duomenims ir paslaugoms teikti, o ne infrastruktūrai pirkti. Šiame reglamente siekiant tęsti programų įgyvendinimą nustatytas finansinis paketas yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 201z/yy/xx Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte ir ▌Reglamento (ES) Nr. .../2013 [, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa], [14] straipsnyje;

(16)  reikėtų apibrėžti veiklos kryptis, kurioms pagal ši reglamentą skiriami Sąjungos biudžeto asignavimai, skirti programoms įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu. Šie asignavimai turėtų būti daugiausia skiriami programos GALILEO išdėstymo etapo veiklai, įskaitant šio etapo valdymo ir stebėsenos veiksmus, taip pat pagal GALILEO programą sukurtos sistemos eksploatavimo veiklai, įskaitant išankstinius ar parengiamuosius šio etapo darbus, ir EGNOS eksploatavimo veiklai. Jie taip pat turėtų būti skiriami kiek kitokiai veiklai finansuoti, kad būtų valdomi programų tikslai ir jų siekiama, įskaitant paramą pagrindinių elementų, pavyzdžiui, GALILEO lustų rinkinių ir imtuvų, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, įskaitant atitinkamus padėties nustatymo ir vientisumo stebėjimo programinės įrangos modulius. Šie elementai sudaro infrastruktūrų siūlomų paslaugų ir vartotojams skirtų prietaikų sąsajas ir palengvina prietaikų kūrimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Jų plėtojimas labai prisideda prie kuo didesnės socialinės ir ekonominės naudos užtikrinimo, nes sudaro palankesnes sąlygas siūlomų paslaugų įsisavinimui rinkoje. Komisija turėtų kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti vykdomos išlaidų valdymo strategijos ataskaitą;

(17)  svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjungai gali tekti įvykdyti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su ▌atsakomybe, atsirandančia dėl paslaugų teikimo arba sistemų priklausymo Sąjungai, ypač sistemų veikimo sutrikimo atveju. Komisija nagrinėja šiuos įsipareigojimus atskirai;

(18)  taip pat reikėtų pabrėžti, kad šiame reglamente numatyti biudžeto ištekliai nedengia programai „Horizontas 2020“ ▌ skirtomis lėšomis finansuotų darbų, pvz., susijusių su sistemai sukurtų prietaikų plėtra. Šie darbai leis veiksmingiau panaudoti pagal programas teikiamas paslaugas, užtikrins didelę Sąjungos investicijų grąžą, kuri duos socialinės ir ekonominės naudos, ir padidins praktines Sąjungos įmonių žinias apie palydovinės navigacijos technologiją. Komisija turėtų užtikrinti skirtingiems programų aspektams skirtų finansavimo šaltinių skaidrumą ir aiškumą;

(19)  be to, pajamas iš sistemų, visų pirma gautas už komercinės paslaugos teikimą pasinaudojant pagal Galileo programą sukurta sistema, turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies užtikrintas ankstesnių jos investicijų kompensavimas, ir jos turėtų būti naudojamos programos tikslams paremti. Pajamų paskirstymo sistema galėtų būti nustatyta visose sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis;

(20)  siekiant išvengti didesnių nei numatyta sąnaudų ir vėlavimo, kurie pakenkė programų įgyvendinimui pastaraisiais metais, būtina dėti daugiau pastangų papildomų sąnaudų ir (arba) vėlavimo rizikai valdyti, kaip reikalavo Europos Parlamentas 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi iššūkiai ir finansavimo perspektyvos [9]ir Taryba 2011 m. kovo 31 d. išvadose ir ▌kaip nurodyta 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“▌;

(21)  kad programų ▌viešasis valdymas būtų patikimas reikia griežtai atskirti Komisijos, Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros (EKA) atsakomybės sritis ir užduotis ir laipsniškai pritaikyti valdymą sistemų eksploatavimo reikmėms;

(22)  kadangi Komisija atstovauja Sąjungai, kuri iš esmės vienintelė finansuoja programas ir yra sistemų savininkė, Komisija turėtų būti atsakinga už programų įgyvendinimą ir užtikrinti jų bendrą priežiūrą. Todėl ji turėtų valdyti pagal šį reglamentą programoms skirtas lėšas ir užtikrinti, kad visi su programomis susiję veiksmai būtų įgyvendinti, o Europos GNSS agentūros ir EKA atsakomybės sritys ir užduotys būtų aiškiai atskirtos. Šiuo tikslu be bendrosios atsakomybės užduočių ir kitų šiuo reglamentu jai pavestų užduočių reikėtų Komisijai paskirti tam tikras konkrečias ▌užduotis. Siekdama optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisija, laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, ypač jo [x] straipsnio, įgaliojimų suteikimo susitarimais turėtų pavesti tam tikras užduotis;

(22a)  atsižvelgiant į programinę sistemų antžeminės infrastruktūros svarbą ir šios infrastruktūros poveikį sistemų saugumui, šios infrastruktūros vietos nustatymas turėtų būti viena iš konkrečių užduočių, kurios priskiriamos Komisijai. Sistemų antžeminės infrastruktūros išdėstymas turėtų toliau vykti laikantis atviro ir skaidraus proceso. Tokios infrastruktūros vieta turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į geografinius ir techninius apribojimus, susijusius su optimaliu šios antžeminės infrastruktūros geografiniu paskirstymu ir tuo, kad galbūt jau esama įrengimų bei įrangos, kurie yra tinkami atitinkamoms užduotims vykdyti, taip pat užtikrinant, kad tenkinami su kiekviena antžemines stotimi susiję saugumo poreikiai ir nacionaliniai kiekvienos valstybės narės saugumo reikalavimai;

(23)  Europos GNSS agentūra buvo įsteigta ▌Reglamentu (ES) Nr. 912/2010, ▌[10] kad būtų pasiekti programų ▌tikslai ir atliktos kai kurios su programų vykdymu susijusios užduotys. Ji yra Sąjungos agentūra, kuri priskiriama Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1605/2012 208 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir kuriai taikomi Sąjungos agentūroms nustatyti reikalavimai. Jai turėtų būti pavestos tam tikros užduotys, susijusios su programų saugumu ir su galimu jos paskyrimu kompetentinga PVI institucija. Ji taip pat turėtų prisidėti prie sistemų naudojimo sklaidos ir pardavimo, be kita ko, užmegzdama ryšius su pagal programas teikiamų paslaugų naudotojais ir potencialiais naudotojais ir rinkti informaciją apie jų poreikius ir palydovinės navigacijos rinkos raidą. Be to, ▌ji turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija ▌jai patiki vienu ar keliais įgaliojimų suteikimo susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos kitos konkrečios su programomis susijusios užduotys, visų pirma su sistemų eksploatavimo etapais, įskaitant programų operacinį valdymą, prietaikų bei paslaugų sklaida palydovinės navigacijos rinkoje ir pagrindinių elementų, susijusių su programomis, kūrimo sklaida susijusias užduotis. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į šiuos įgaliojimų suteikimo susitarimus turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Siekiant užtikrinti programų tęstinumą, atsakomybės už užduotis, susijusias su operaciniu programų valdymu ir jų eksploatavimu, perdavimas Europos GNSS agentūrai turėtų būti laipsniškas ir vykdomas tik sėkmingai atlikus tinkamą darbų perdavimo peržiūrą ir tik tuo atveju, jei Europos GNSS agentūra yra pasirengusi prisiimti tokias užduotis. Programos EGNOS atveju šis darbų perdavimas turėtų vykti nė vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d., o programos GALILEO atveju – 2016 m.;

(24)  dėl programos GALILEO išdėstymo etapo Sąjunga turėtų sudaryti ▌įgaliojimų suteikimo susitarimą, kuriame EKA išdėstytų savo užduotis tuo etapu. Sąjungai atstovaujanti Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad šis įgaliojimų suteikimo susitarimas būtų sudarytas per šešis mėnesius nuo šio reglamento taikymo pradžios. Kad ▌Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į įgaliojimų suteikimo susitarimą turėtų būti įtrauktos bendrosios EKA patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Veiklos, kurią finansuoja vienintelė Sąjunga, sąlygomis turėtų būti užtikrintas atitinkamas kontrolės lygis, panašus į kontrolės lygį, kurio būtų reikalaujama, jei EKA būtų Sąjungos agentūra;

(24a)  dėl programų eksploatavimo etapo Europos GNSS agentūra turėtų su EKA sudaryti darbinius susitarimus, kuriuose būtų nustatytos EKA užduotys kuriant ateities kartos sistemas ir teikiant techninę paramą naudojant dabartinės kartos sistemas. Šis susitarimai turėtų būtų suderinami su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatomis. Jie neturėtų apimti EKA vaidmens, susijusio su veikla mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, taip pat su ankstyvaisiais infrastruktūrų, sukurtų pagal programas GALILEO ir EGNOS, raidos ir mokslinių tyrimų veiklos etapais. Tokia veikla turėtų būti finansuojama ne iš programoms skirto biudžeto, o iš bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ skirtų lėšų;

(25)  atsakomybė už programų vykdymą apima visų pirma atsakomybę už jų saugumą, atsakomybę už sistemų ir jų eksploatavimo saugumą. Komisija už saugumą yra atsakinga net jei tam tikros su saugumu susijusios užduotys yra pavestos Europos GNSS agentūrai, išskyrus atvejus, kai taikomi 2004 m. liepos 12 d. Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų[11], kuriuos reikia persvarstyti, kad būtų atsižvelgta į programų plėtrą, jų valdymą ir Lisabonos sutartį. Komisija nustato priemones, skirtas užtikrinti tinkamą skirtingų už saugumą atsakingų subjektų veiklos koordinavimą;

(25a)  taikant šį reglamentą, su saugumu susijusiais klausimais Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamais valstybių narių saugumo ekspertais;

(26)  atsižvelgiant į specifinę EIVT patirtį ir jos nuolatinį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų institucijomis, ji atrodo tinkama padėti Komisijai vykdyti tam tikras su sistemų ir programų saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje pagal 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas[12], ypač jo 2 straipsnio 2 dalį. Komisija turėtų užtikrinti, kad EIVT visapusiškai dalyvautų jos veikloje įgyvendinant išorės santykių sričiai priklausančias su saugumu susijusias užduotis. Tuo tikslu EIVT turėtų būti teikiama visa reikalinga techninė pagalba;

(26a)   siekiant užtikrinti saugų keitimąsi informacija pagal šio reglamento taikymo sritį, atitinkamuose saugumo nuostatuose turėtų būti užtikrintas toks ES įslaptintos informacijos apsaugos lygis, kuris yra lygiavertis apsaugos lygiui, numatytam saugumo taisyklėse, išdėstytose Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas[13] priede ir Tarybos saugumo nuostatuose, išdėstytuose Tarybos sprendimo 2011/292/ES[14] prieduose. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionaliniai saugumo nuostatai būtų taikomi visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsisteigusiems juridiniams asmenims, kurie tvarko su programomis susijusią ES įslaptintą informaciją. EKA saugumo nuostatai ir Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas 2011/C 304/05[15] turėtų būti laikomi lygiaverčiais saugumo taisyklėms, išdėstytoms Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede ir Tarybos saugumo nuostatams, išdėstytiems Tarybos sprendimo 2011/292/ES prieduose;

(26b)   šis reglamentas nedaro poveikio galiojančioms ir būsimoms taisyklėms dėl galimybės susipažinti su dokumentais, priimtoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnio 3 dalį. Be to, šis reglamentas neturėtų būti suprantamas kaip nustatantis įpareigojimą valstybėms narėms nesilaikyti savo konstitucinių reikalavimų dėl teisės susipažinti su dokumentais;

(27)  siekiant paskirstyti programoms skirtas Sąjungos lėšas, kurių viršutinės ribos Komisija negali viršyti, labai svarbu, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų veiksmingos ir, ypač, kad derantis dėl sutarčių būtų užtikrintas optimalus išteklių naudojimas, geros kokybės paslaugos, nenutrūkstamas programų tęstinumas, tinkamas rizikos valdymas ir nustatyto tvarkaraščio laikymasis. Atitinkama perkančioji organizacija turėtų stengtis laikytis šių reikalavimų;

(28)  kadangi programas iš esmės finansuos Sąjunga, pagal jas vykdomi viešieji pirkimai turėtų atitikti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, o jų svarbiausias tikslas visų pirma turėtų būti užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kontroliuoti sąnaudas, mažinti riziką, gerinti veiksmingumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Reikėtų užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją visoje tiekimo grandinėje suteikiant lygiavertes galimybes visų pirma naujiems rinkos dalyviams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) dalyvauti visuose skirtingos veiklos lygmenyse. Turėtų būti vengiama galimo vieno tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ar ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Siekiant sumažinti su programomis susijusią riziką, išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo ir užtikrinti geresnę bendrą programų ir jų sąnaudų bei tvarkaraščio laikymosi kontrolę, prireikus turėtų būti naudojami keli tiekimo šaltiniai. Be to, turėtų būti išsaugota ir skatinama Europos pramonės raida visose su palydovine navigacija susijusiose srityse, laikantis tarptautinių susitarimų, kuriuos pasirašė Sąjunga. Kiek įmanoma, turėtų būti mažinama prasto sutarties vykdymo arba nevykdymo rizika. Šiuo tikslu rangovai turėtų įrodyti sutarties vykdymo tvarumą prisiimtų įsipareigojimų ir sutarties trukmės atžvilgiu. Todėl perkančiosios organizacijos prireikus turėtų išdėstyti reikalavimus dėl tiekimo ar paslaugų teikimo patikimumo. Be to, jautraus pobūdžio prekių ir paslaugų pirkimo atveju perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialius reikalavimus tokiam pirkimui, visų pirma siekdamos užtikrinti informacijos saugumą. Sąjungos pramonei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ne Sąjungos šaltiniais, jeigu įrodoma, kad jų siūlomi tam tikri komponentai ir paslaugos yra gerokai kokybiškesni ir ekonomiškesni; tokiu atveju vis dėlto atsižvelgiama į programų strateginį pobūdį ir Sąjungos saugumo bei eksporto kontrolės reikalavimus. Turėtų būti pasinaudota investicijomis, pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų sukūrimo, plėtojimo ir suderinimo etapais, užtikrinant, kad nebūtų pažeistos taisyklės dėl konkursų tvarkos;

(28a)  siekiant geriau įvertinti bendras produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, sąnaudas, įskaitant jų ilgalaikes veiklos sąnaudas, kai tinkama, viešojo pirkimo procedūros metu reikėtų atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą, taikant ekonominio efektyvumo metodą, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimą, vykdant viešąjį pirkimą, grindžiamą ekonomiškai naudingiausio konkurso sutarties skyrimo kriterijumi. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad metodika, kurią taikant ketinama apskaičiuoti produkto, paslaugos ar darbo naudingo gyvavimo laiko sąnaudas, būtų aiškiai paminėta sutarties dokumentuose arba skelbime apie pirkimą ir kad ji sudarytų galimybę patikrinti, ar konkurso dalyvių pateikta informacija yra tiksli;

(29)  palydovinė navigacija yra ▌sudėtinga ir nuolat tobulėjanti technologija. Dėl to pagal šias programas vykdant viešuosius pirkimus kyla netikrumų ir rizikos, nes šie pirkimai gali būti susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl viešųjų pirkimų srityje būtina nustatyti specialias priemones, kurios būtų taikomos kartu su Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytomis taisyklėmis. Perkančioji organizacija turėtų užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, kai viena ar keletas įmonių prieš skelbiant konkursą jau turi konfidencialios informacijos apie su šiuo konkursu susijusią veiklą. Ji taip pat turėtų galėti sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba nustatyti mažiausią subrangos lygį. Galiausiai, dėl programoms būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl pageidautina sutartis sudaryti specialia forma, kai nenurodama konkreti ir galutinė kaina, bet įtraukiamos Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygos;

(30)  reikėtų patvirtinti, kad pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutarties) 4 straipsnio 3 dalį, valstybės narės turėtų vengti imtis priemonių, kurios galėtų pakenkti programoms arba paslaugoms ▌. Taip pat reikėtų patikslinti, kad susijusios valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų jų teritorijose esančių antžeminių stočių apsaugą. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir reguliavimo institucijomis, kad užtikrintų galimybes saugiai naudotis radijo spektru, kurio reikia pagal GALILEO programą sukurtai sistemai, siekiant, kad būtų iki galo išplėtotos ir įdiegtos šia sistema pagrįstos prietaikos laikantis 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa[16], 8 straipsnio 1 dalies;

(31)  kadangi sistemos yra pasaulinio masto, labai svarbu, kad Sąjunga galėtų sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, siekdama užtikrinti sklandų jų vykdymą, spręsti tam tikrus su saugumu ir mokesčiais susijusius klausimus, užtikrinti optimalesnes Sąjungos piliečiams teikiamas paslaugas ir patenkinti trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų poreikius. Taip pat naudinga prireikus galiojančius susitarimus pritaikyti programų raidai. Rengdama arba įgyvendindama susitarimus Komisija gali prašyti EIVT, EKA ir Europos GNSS agentūros pagalbos atliekant pagal šį reglamentą joms pavestas užduotis;

(32)  reikėtų patvirtinti, kad Komisija, atlikdama kai kurias nereguliuojamojo pobūdžio užduotis, prireikus ir jei būtina galėtų prašyti tam tikrų nepriklausomų šalių techninės pagalbos. Kiti programų viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai taip pat gali pasinaudoti ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis;

(33)  Sąjunga grindžiama pagarbos pagrindinėms teisėms principu ir ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnių nuostatose aiškiai pripažįstama pagrindinė teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Vykdant programas reikėtų užtikrinti asmens duomenų ir privatumo apsaugą;

(34)  Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(35)  būtina nuolat informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie programų vykdymą, ypač apie rizikos valdymą, sąnaudas, vykdymo terminus ir veiklos rezultatus. Be to, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija rengs susitikimus GALILEO tarpinstitucinėje grupėje pagal bendrą deklaraciją dėl GALILEO tarpinstitucinės grupės, pridėtą prie šio reglamento;

(36)  Komisija, remdamasi sutartais rodikliais, turėtų įvertinti programų tikslams pasiekti nustatytų priemonių našumą ir veiksmingumą;

(37)  siekiant ▌užtikrinti sistemų bei jų veikimo saugumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ▌aktus dėl aukšto lygio tikslų, būtinų sistemų saugumui ir veikimui užtikrinti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(38)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[17];

(39)  siekiant užtikrinti patikimą viešąjį valdymą, turi būti užtikrintas vientisas programų valdymas, greitesnis sprendimų priėmimas ir vienodos galimybės gauti informaciją, todėl Europos GNSS agentūros ir EKA atstovai stebėtojų teisėmis turėtų galėti dalyvauti Europos GNSS programų komiteto (toliau – komitetas), įsteigto padėti Komisijai, veikloje. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą sudariusių trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai turėtų galėti dalyvauti Europos GNSS programų komiteto veikloje, taikant saugumo apribojimus ir laikantis tame susitarime nustatytų sąlygų. Šie Europos GNSS agentūros, EKA, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai negali dalyvauti komiteto balsavimo procedūroje;

(40)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įdiegti ir eksploatuoti palydovinės navigacijos sistemas, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(41)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 876/2002[18] įsteigta bendra įmonė Galileo nutraukė savo veiklą 2006 m. gruodžio 31 d. ir įmonės likvidavimo procedūra dabar yra baigta. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 876/2002 turėtų būti panaikintas;

(42)  atsižvelgiant į būtinybę įvertinti programas, į reikalingų teksto pakeitimų svarbą ir siekiant aiškumo bei teisinio tikrumo, Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis [ankstesnio 2 straipsnio tekstas]

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtų sistemų įdiegimo ir eksploatavimo taisyklės, visų pirma jų valdymo ir Sąjungos finansinio įnašo taisyklės.

2 straipsnis [ankstesnio 1 straipsnio tekstas]

Europos palydovinės navigacijos sistemos ir programos

1.  Europos palydovinės navigacijos programos GALILEO ir EGNOS apima visą veiklą, susijusią su dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemų, t. y. pagal programą GALILEO sukurtos sistemos ir sistemos EGNOS, sukūrimu, plėtojimu, suderinimu, įrengimu, eksploatavimu, atnaujinimu, tobulinimu ir jų saugumo ir sąveikumo užtikrinimu.

Šiomis programomis taip pat siekiama užtikrinti kuo didesnę Europos palydovinės navigacijos sistemų socialinę ir ekonominę naudą, visų pirma skatinant tų sistemų naudojimą ir jomis pagrįstų prietaikų ir paslaugų plėtojimą.

2.  Pagal programą GALILEO sukurta sistema – tai civilių administruojama civilinė sistema ir autonominė pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) infrastruktūra, sudaryta iš palydovų sistemos ir pasaulinio antžeminių stočių tinklo.

3.  Sistema EGNOS – tai regioninės palydovinės navigacijos sistemos infrastruktūra, kuri stebi ir ištaiso atvirus signalus, kuriuos skleidžia veikiančios pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos, ir pagal GALILEO programą sukurtos sistemos atvirosios paslaugos signalus, kai jie pradės veikti. Ji sudaryta iš antžeminių stočių ir kelių siųstuvų, įrengtų geostacionariuosiuose palydovuose.

4.  Konkretūs programos GALILEO tikslai – užtikrinti, kad pagal šią programą sukurtos sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti šioms ▌funkcijoms:

a)  teikti atvirąją paslaugą, kuri vartotojui yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms;

b)  prisidėti, panaudojant GALILEO programos atvirosios paslaugos signalus ir (arba) bendradarbiaujant su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis, prie vientisumo stebėjimo paslaugų, skirtų žmogaus gyvybės apsaugos prietaikų naudotojams, laikantis tarptautinių standartų;

c)  teikti komercinę paslaugą (angl. Commercial Service) profesinėms ar komercinėms reikmėms skirtoms prietaikoms kurti, kadangi ji, palyginti su atvirąja paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnės papildomos naudos duodančių duomenų;

d)  teikti paslaugą valstybinėms institucijoms (PVI), skirtą tik valdžios institucijų įgaliotiems vartotojams, naudojantiems jautraus pobūdžio prietaikas, kurioms būtina užtikrinti aukšto lygio paslaugos tęstinumą; ši paslauga būtų nemokama valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, EIVT ir tam tikrais atvejais tinkamai įgaliotoms Sąjungos agentūroms; teikiant šią paslaugą naudojami labai stiprūs koduoti signalai. Mokesčio taikymo kitiems PVI užsakovams, nurodytiems Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 2 straipsnyje, klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai ir atitinkamos nuostatos išdėstomos pagal minėto sprendimo 3 straipsnio 5 dalį sudarytuose susitarimuose;

e)  prisidėti prie sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo paslaugos (angl. Search and Rescue Support Service arba SAR), nustatant nelaimės signalus, siunčiamus iš avarinių švyturių, ir persiunčiant jiems transliuojamus signalus.

5.  Konkretūs EGNOS programos tikslai:

a)  užtikrinti, kad sistemos EGNOS skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti šioms ▌funkcijoms:

  i)  teikti atvirąją paslaugą, kuri vartotojui yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms toje zonoje, kurioje veikia EGNOS sistema;

  ii)  teikti komercinio pobūdžio duomenų perdavimo paslaugą (angl. EGNOS Data Access Service arba EDAS), skirtą skatinti kurti profesinėms ar komercinėms reikmėms skirtas prietaikas, kadangi ji, palyginti su atvirąja paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnės papildomos naudos duodančių duomenų;

  iii)  teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus; ši paslauga, kuriai netaikomi tiesioginio naudotojo mokesčiai, visų pirma atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią veikimo zonoje įspėti vartotojus apie bet kokio pobūdžio triktį arba apie signalus „viršijamas leidžiamas nuokrypis“ sistemose, pagerintose naudojant EGNOS sistemą;

b)  pirmiausia pradėti kuo greičiau teikti šias funkcijas valstybių narių teritorijoms, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje.

EGNOS sistemos geografinė aprėptis gali būti išplėsta taip, kad apimtų kitus pasaulio regionus, ypač šalių kandidačių, Bendram Europos Dangui priklausančių trečiųjų šalių ir Europos kaimynystės politikos šalių teritorijas, jei tai techniškai įmanoma, remiantis tarptautiniais susitarimais. Tokio išplėtimo išlaidos, įskaitant susijusias eksploatavimo išlaidas, nedengiamos iš 10 straipsnyje nurodytų lėšų. Dėl tokio išplėtimo neturi vėluoti EGNOS sistemos geografinės aprėpties išplėtimas per visą valstybių narių teritorijų, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, zoną.

3 straipsnis

Programos GALILEO etapai

Programą GALILEO sudaro šie etapai:

a)  2001 m. pasibaigęs sukūrimo etapas, kurio metu buvo nustatyta sistemos struktūra ir apibrėžtos jos sudėtinės dalys;

b)  plėtojimo ir suderinimo etapas, kurį planuojama užbaigti 2013 m. ir kuris apima pirmųjų palydovų konstravimą ir paleidimą, pirmosios antžeminės infrastruktūros įrengimą ir visus darbus bei operacijas, būtinus sistemai orbitoje suderinti; ▌

c)  išdėstymo etapas ▌, kurį siekiama užbaigti iki 2020 m. ir kuris apima:

i)  visos kosmoso infrastruktūros, ypač visų palydovų, kurie reikalingi 2 straipsnio 4 dalyje nurodytiems konkretiems tikslams įgyvendinti, ir reikiamų atsarginių palydovų, statymą, įrengimą ir apsaugą, taip pat su šiuo įrengimu susijusią plėtojimo techninę priežiūrą ir veiklą;

ii)  visos antžeminės infrastruktūros, ypač infrastruktūros, kuri reikalinga palydovams valdyti ir palydovinės radijo navigacinės sistemos duomenims tvarkyti, paslaugų centrų ir kitų antžeminių centrų, statymą, įrengimą ir apsaugą, taip pat su šiuo įrengimu susijusią plėtojimo techninę priežiūrą ir veiklą;

iii)   pasirengimą eksploatavimo etapui, įskaitant parengiamąją veiklą, susijusią su 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;

d)  eksploatavimo etapas, kuris apima:

i)  kosmoso infrastruktūros valdymą, priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, plėtojimą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir nusidėvėjimo valdymą;

ii)  antžeminės infrastruktūros, visų pirma paslaugų centrų ir kitų antžeminių centrų, tinklų ir vietų, valdymą, priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, raidą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir susidėvėjimo valdymą;

iii)  sistemos būsimų kartų ir 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų plėtojimą;

iv)  su programa susijusias sertifikavimo ir standartizavimo operacijas;

v)  2 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimą ir pardavimą;

vi)  bendradarbiavimą su kitomis GNSS; ir

vii)  visus kitus šiai sistemai plėtoti ir programos sklandžiam veikimui užtikrinti reikalingus veiksmus.

Šis etapas laipsniškai pradedamas 2014–2015 m., pradėjus teikti pirmines paslaugas atvirajai paslaugai, paieškos bei gelbėjimo paslaugai ir paslaugai valstybinėms institucijoms. Šios pirminės paslaugos palaipsniui tobulinamos, o 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytuose tiksluose nurodytos kitos funkcijos palaipsniui įgyvendinamos siekiant iki 2020 m. pasiekti visą veikimo pajėgumą.

4 straipsnis

▌EGNOS
eksploatavimo etapas

▌EGNOS eksploatavimo etapas daugiausia apima:

a)  kosmoso infrastruktūros valdymą, priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, plėtojimą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir nusidėvėjimo valdymą;

b)  antžeminės infrastruktūros, visų pirma tinklų, aikštelių ir paramos priemonių, valdymą, ▌priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, plėtojimą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir nusidėvėjimo valdymą;

c)  sistemos būsimų kartų ir 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų paslaugų plėtojimą;

d)  ▌su programa susijusias sertifikavimo ir standartizavimo operacijas;

e)  2 straipsnio 5 dalyje nurodytų paslaugų teikimą ir pardavimą;

f)  visus sistemos ir jos eksploatavimo patikimumą užtikrinančius elementus;

g)  koordinavimo veiklą, susijusią su 2 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytų konkrečių tikslų įvykdymu.

5 straipsnis

Sistemų suderinamumas ir sąveikumas

1.  Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, taip pat tinklai ir paslaugos yra techniniu požiūriu tarpusavyje suderinti ir sąveikūs.

2.  Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, taip pat tinklai ir paslaugos yra ▌suderinti ir sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis navigacijos priemonėmis, jei tai numatyta pagal 28 straipsnį sudarytame tarptautiniame susitarime.

▌

6 straipsnis

Nuosavybė

Sąjunga yra viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė; šiuo tikslu su trečiosiomis šalimis prireikus sudaromi susitarimai dėl galiojančių nuosavybės teisių.

▌Komisija pagal tinkamą sistemą užtikrina optimalų šiame straipsnyje nurodyto turto naudojimą; visų pirma ji kuo veiksmingiau valdo su programomis susijusias intelektinės nuosavybės teises, atsižvelgdama į poreikį saugoti Sąjungos intelektinės nuosavybės teises ir didinti jų vertę, saugoti visų suinteresuotųjų subjektų interesus ir darnaus rinkų ir naujų technologijų plėtojimo poreikį. Tuo tikslu ji užtikrina, kad į sutartis, sudarytas pagal programas, būtų įtraukta galimybė trečiosioms šalims perduoti ar licencijuoti su pagal programas atliekamu darbu susijusias intelektinės nuosavybės teises.

II SKYRIUS

BIUDŽETO ĮNAŠAS IR TVARKA

7 straipsnis

Susijusi veikla

1.  Pagal šį reglamentą programoms įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu skirti Sąjungos biudžeto asignavimai suteikiami siekiant finansuoti:

a)  programos GALILEO išdėstymo etapo užbaigimo veiklą, nurodytą 3 straipsnio c punkte;

b)  su programos GALILEO eksploatavimo etapu susijusią veiklą, nurodytą 3 straipsnio d punkte;

c)  su programos EGNOS eksploatavimo etapu susijusią veiklą, nurodytą 4 straipsnyje;

ca)  su programų valdymu ir stebėsena susijusią veiklą.

1a.  Programoms skirti Sąjungos biudžeto asignavimai pagal 10 straipsnio 1a punktą taip pat teikiami su pagrindinių elementų, pavyzdžiui, su GALILEO sistemomis suderinamų lustų rinkinių ar imtuvų, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusiai veiklai finansuoti.

2.  Šie programoms skirti Sąjungos biudžeto asignavimais taip pat padengia Komisijos išlaidas, susijusias su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, būtina programoms valdyti ir 2 straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti. Šios išlaidos gali būti išlaidos, patirtos visų pirma dėl:

a)  ekspertų tyrimų ir posėdžių;

b)  informavimo ir komunikacijos veiklos, įskaitant institucijų vykdomą komunikaciją apie prioritetines Sąjungos politikos kryptis, jei jos tiesiogiai susijusios su šio reglamento tikslais ir jomis pirmiausia siekiama kurti sąveiką su kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos sritimis;

c)  informacinių technologijų (IT) tinklų, kuriais siekiama apdoroti informaciją ir ja keistis;

d)  bet kokios kitos Komisijai suteiktos techninės ar administracinės pagalbos programų valdymui.

3.  ▌Programų ir įvairių jų etapų sąnaudas turi būti galima aiškiai nustatyti. Komisija, laikydamasi skaidraus valdymo principo, kasmet praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir ▌35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie Sąjungos lėšų, įskaitant rezervą nenumatytiems atvejams, skyrimą ir panaudojimą kiekvienai 1, 1a ir 2 dalyse nurodytai veiklai.

8 straipsnis

Programų GALILEO ir EGNOS finansavimas

1.  ▌Siekdama 2 straipsnyje išdėstytų tikslų, Sąjunga pagal 10 straipsnį ▌finansuoja su programomis GALILEO ir EGNOS susijusią veiklą, nurodytą 7 straipsnio 1, 1a ir 2 dalyse, nedarydama poveikio įnašams iš kitų finansavimo šaltinių, įskaitant nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2.  Valstybės narės gali prašyti programoms GALILEO ir EGNOS skirti papildomų lėšų, kuriomis tam tikrais atvejais būtų padengiamos papildomos dalys, su sąlyga, kad dėl to atitinkamai programai nesukuriama finansinės ar techninės naštos arba neuždelsiamas jos įgyvendinimas. Remdamasi valstybės narės prašymu, Komisija pagal 35 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą nusprendžia, ar įvykdytos minėtos sąlygos. Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį programoms GALILEO ir EGNOS.

3.  Programoms GALILEO ir EGNOS papildomų lėšų taip pat gali skirti trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos. 28 straipsnyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose nustatomos jų dalyvavimo sąlygos ir tvarka.

3a.   2 ir 3 dalyse nurodytos papildomos lėšos priskiriamos išorinėms asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 2 dalį.

▌

10 straipsnis

Ištekliai

1.  Didžiausia Sąjungos skiriama suma 7 straipsnio 1, 1a ir 2 dalyse nurodytai veiklai vykdyti ir su šia veikla susijusiai rizikai padengti 2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu yra [7,07173 mlrd.] EUR einamosiomis kainomis. Ši suma skirstoma į šias išlaidų kategorijas:

a)   7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai veiklai vykdyti – [1,93 mlrd.] EUR einamosiomis kainomis;

b)   7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai veiklai vykdyti – [3 mlrd.] EUR einamosiomis kainomis;

c)   7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai veiklai vykdyti – [1,58 mlrd.] EUR einamosiomis kainomis;

d)   7 straipsnio 1 dalies ca punkte ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai vykdyti – [0,56173 mlrd.] EUR einamosiomis kainomis.[19]

1a.   Nedarant poveikio sumoms, skirtoms prietaikų plėtojimui remiantis programoje „Horizontas 2020 m.“ numatytomis sistemomis, programoms skirtais biudžeto asignavimais, įskaitant asignuotąsias pajamas, finansuojama 7 straipsnio 1a dalyje nurodyta veikla, jei finansavimo suma neviršija 100 mln. EUR pastoviomis kainomis.

1b.   Komisija gali perkelti lėšas iš vienos išlaidų kategorijos į kitą, kaip nurodyta 1 dalies a–d punktuose, neviršijant 10 proc. 1 dalyje nurodytos sumos. Tuo atveju, kai perkeliamos sumos kartu sudaro daugiau kaip 10 proc. 1 dalyje nurodytos sumos, Komisija konsultuojasi su 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, laikydamasi 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie bet kokį lėšų perkėlimą iš vienos išlaidų kategorijos į kitą.

2.  Asignavimai vykdomi laikantis šio reglamento ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatų.

3.  Programų biudžetiniai įsipareigojimai asignuojami kasmetinėmis išmokų dalimis.

3a.   Komisija tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius išteklius skaidriai ir ekonomiškai efektyviai. Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia vykdomos išlaidų valdymo strategijos ataskaitą.

11 straipsnis

Pajamos iš programų

1.  Pajamas iš sistemų eksploatavimo gauna Sąjunga, jos pervedamos į Sąjungos biudžetą ir priskiriamos programoms ir visų pirma 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui. Jeigu paaiškėja, kad pajamų yra daugiau, negu reikalinga programų eksploatavimo etapams finansuoti, skyrimo principas pritaikomas gavus Europos Parlamento ir Tarybos pritarimą remiantis Komisijos pasiūlymu.

2.  Pajamų paskirstymo tvarka gali būti nustatyta sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis.

3.  Palūkanos, gautos iš išankstinio finansavimo, suteikto už netiesioginį biudžeto vykdymą atsakingiems subjektams, skiriamos veiklai, nurodytai Komisijos ir atitinkamo subjekto sudarytame įgaliojimų suteikimo susitarime arba sutartyje. Laikantis patikimo finansų valdymo principo, už netiesioginį biudžeto vykdymą atsakingi subjektai atidaro sąskaitas, kuriose įmanoma identifikuoti atitinkamas lėšas ir palūkanas.

III SKYRIUS

VIEŠASIS PROGRAMŲ VALDYMAS

12 straipsnis

▌Programų valdymo
principai

Viešasis programų valdymas yra pagrįstas šiais principais:

a)  griežtas įvairių dalyvaujančių subjektų, visų pirma Komisijos, Europos GNSS agentūros ir EKA, užduočių ir atsakomybės paskirstymas, bendrą atsakomybę priskiriant Komisijai;

b)   a punkte nurodytų subjektų ir valstybių narių sąžiningas bendradarbiavimas;

c)   griežta programų kontrolė pagal jose numatytas atsakomybės sritis ir atsižvelgiant į programų tikslus, taip pat užtikrinimas, kad būtų griežtai laikomasi nuostatų dėl sąnaudų ir vykdymo terminų;

d)   esamų struktūrų panaudojimo optimizavimas ir racionalizavimas siekiant išvengti techninių ekspertų veiklos dubliavimosi;

e)  geriausia praktika laikomų projektų valdymo sistemų ir metodų naudojimas prižiūrint programų įgyvendinimą, atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus ir pasitelkiant konkrečios srities ekspertų paramą.

13 straipsnis

Komisijos vaidmuo

1.  Bendra atsakomybė už programas ▌tenka Komisijai. Ji valdo pagal šį reglamentą ▌skirtas lėšas ir prižiūri visos su programomis susijusios veiklos įgyvendinimą, ypač sąnaudų, terminų vykdymo ir veiklos rezultatų aspektais.

2.  Be 1 dalyje nurodytos bendros atsakomybės ir konkrečių užduočių, nurodytų kitose šio reglamento nuostatose, Komisija ▌:

a)  ▌užtikrina aiškų užduočių paskirstymą tarp skirtingų programose dalyvaujančių subjektų ir šiuo tikslu, visų pirma pasitelkdama įgaliojimų suteikimo susitarimus, paskiria 15 straipsnio 1a dalyje ir 16 straipsnyje nurodytas užduotis Europos GNSS agentūrai ir EKA;

b)  užtikrina, kad programos būtų įgyvendintos laiku, neviršijant programoms skirtų lėšų ir laikantis 2 straipsnyje nurodytų tikslų.

Tuo tikslu ji nustato ir įgyvendina tinkamas priemones ir imasi struktūrinių veiksmų, kuriais siekiama nustatyti, kontroliuoti, mažinti bei stebėti su programomis susijusią riziką ▌;

c)  ▌Sąjungos vardu ir savo kompetencijos srityje palaiko santykius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

d)  valstybėms narėms ir Europos Parlamentui laiku teikia visą svarbią su programomis susijusią informaciją, ypač informaciją apie rizikos valdymą, bendras sąnaudas, kiekvieno reikšmingo GALILEO infrastruktūros vieneto metines eksploatavimo sąnaudas, pajamas, vykdymo terminus ir veiklos rezultatus, taip pat 12 straipsnio e punkte nurodytų projektų valdymo sistemų ir metodų įgyvendinimo apžvalgą;

da)   įvertina galimybes skatinti ir užtikrinti Europos palydovinės navigacijos sistemų naudojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose, be kita ko, analizuodama, kaip pasinaudoti sistemų teikiamais privalumais.

3.  Siekiant sklandžiai įgyvendinti programos GALILEO etapus ir programos EGNOS eksploatavimo etapą, nurodytus atitinkamai 3 ir 4 straipsniuose, Komisija prireikus nustato priemones, skirtas:

a)  valdyti ir sumažinti programų įgyvendinimui kylančią riziką [nežymėtas Komisijos pasiūlymo c punkto tekstas];

b)  nustatyti lemiamus sprendimų priėmimo etapus, reikalingus programų įgyvendinimui stebėti ir vertinti;

c)  nustatyti sistemų antžeminės infrastruktūros vietą laikantis saugumo reikalavimų ir vykdant atvirą ir skaidrų procesą bei užtikrinti jos veikimą [nežymėtas Komisijos pasiūlymo a punkto tekstas];

ca)   nustatyti technines ir veikimo specifikacijas, kurių reikia 2 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nurodytoms funkcijoms atlikti ir užtikrinti sistemų raidą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 35 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis

Sistemų ir jų veikimo saugumas

1.  Komisija užtikrina programų saugumą, įskaitant sistemų ir jų veikimo saugumą. Tuo tikslu Komisija:

  a)   atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad visose programose būtų vykdoma su saugumu susijusių reikalavimų ir standartų laikymosi priežiūra ir kad tie reikalavimai ir standartai būtų integruoti į visas programas;

  b)   užtikrina, kad bendras šių reikalavimų ir standartų poveikis padėtų sėkmingai siekti programų įgyvendinimo pažangos, visų pirma sąnaudų, rizikos valdymo ir vykdymo terminų požiūriu;

  c)   nustato įvairių dalyvaujančių subjektų veiklos koordinavimo priemones;

  d)   atsižvelgia į galiojančius saugumo standartus ir reikalavimus, kad nebūtų sumažintas bendras saugumo lygis ir nebūtų daromas poveikis esamų sistemų veikimui remiantis tais standartais ir reikalavimais.

2.  Nepažeidžiant šio reglamento 15 ir 17 straipsnių ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1104/2011/ES ▌8 straipsnio, Komisija pagal 34 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi aukšto lygio tikslai, būtini 1 dalyje minėtam programų saugumui užtikrinti. ▌

2a.  Komisija nustato reikiamas technines specifikacijas ir kitas priemones, kad būtų įgyvendinti 2 dalyje nurodyti aukšto lygio tikslai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 35 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  Pagal Sprendimo 2010/427/ES 2 straipsnio 2 dalį EIVT toliau padeda Komisijai vykdyti savo funkcijas išorės santykių srityje ▌.

15 straipsnis

Europos GNSS agentūros vaidmuo

1  Europos GNSS agentūra ▌, laikydamasi Komisijos parengtų gairių, vykdo šias užduotis:

a)  programų saugumo srityje, nepažeisdama 14 ir 17 straipsnių nuostatų ▌:

i)  per savo Saugumo akreditavimo valdybą užtikrina saugumo akreditavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 912/2010 III skyrių; atitinkamai ji inicijuoja saugumo procedūras, prižiūri jų laikymąsi ir atlieka sistemos saugumo auditą;

ii)  užtikrina GALILEO saugumo stebėsenos centro veikimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 912/2010 6 straipsnio d punkte, laikydamasi šio reglamento 14 straipsnyje nurodytų standartų bei reikalavimų ir 17 straipsnyje nurodytuose Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP pateiktų nurodymų;

b)  ▌atlieka Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 5 straipsnyje nustatytas ▌ užduotis ▌ir padeda Komisijai ▌, kaip nurodyta to sprendimo 8 straipsnio 6 dalyje;

c)  programų išdėstymo ir eksploatavimo etapais prisideda prie 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų paslaugų sklaidos ir pardavimo, be kita ko, atlikdama būtiną rinkos analizę – visų pirma kasmet rengdama Europos GNSS agentūros rinkos ataskaitą dėl prietaikų ir paslaugų rinkos, užmegzdama glaudžius ryšius su sistemų naudotojais ir potencialiais naudotojais, kad surinktų informaciją apie jų poreikius, sekdama palydovinės navigacijos vartotojų rinkų raidą ir parengdama 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų paslaugų įsisavinimo naudotojų bendruomenėje veiksmų planą, visų pirma apimantį atitinkamus veiksmus, susijusius su standartizavimu ir sertifikavimu.

1a.  Be to, Europos GNSS agentūra vykdo kitas ▌su programų įgyvendinimu susijusias užduotis, įskaitant programų valdymo užduotis, ir yra už jas atskaitinga. Tas užduotis Komisija jai paveda įgaliojimų suteikimo susitarimu, priimtu remiantis sprendimu dėl įgaliojimų suteikimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 1 dalies c punktą, ir jos apima:

a)  operacinę veiklą, įskaitant sistemų infrastruktūros valdymą, sistemų priežiūrą ir nuolatinį tobulinimą, sertifikavimo ir standartizavimo operacijas ir 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų paslaugų teikimą;

b)  pagalbą apibrėžiant paslaugų raidos, plėtojimo ir diegimo veiklą tobulinant sistemas ir kuriant jų būsimas kartas, įskaitant viešuosius pirkimus;

c)  sistemomis pagrįstų prietaikų ir paslaugų plėtojimo sklaidą, taip pat informuotumo apie šias programas ir paslaugas didinimą, be kita ko, nustatant Europos kompetencijos GNSS prietaikų ir paslaugų srityje centrus, juos sujungiant ir koordinuojant jų tinklą, pasinaudojant viešojo ir privačiojo sektorių žiniomis ir įvertinant priemones, susijusias su tokia sklaida ir informuotumo didinimu;

d)  pagrindinių elementų, pavyzdžiui, su GALILEO sistemomis suderinamų lustų rinkinių ir imtuvų plėtojimo sklaidą.

1b.   dalyje nurodytais įgaliojimų suteikimo susitarimais Europos GNSS agentūrai suteikiama tinkamo lygmens autonomija ir įgaliojimai, pateikiant atskirą nuorodą į perkančiąją instituciją pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 7 dalį ir 60 straipsnį. Be to, juose nustatomos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos ir visų pirma įgyvendintini veiksmai, susijęs finansavimas, administravimo tvarka, stebėsenos ir kontrolės priemonės, netinkamo sutarčių sąlygų dėl sąnaudų, vykdymo terminų ir veiklos rezultatų vykdymo atveju taikomos priemonės ir su nuosavybės teise į visą materialųjį ir nematerialųjį turtą susijusios taisyklės.

Tomis stebėsenos ir kontrolės priemonėmis visų pirma numatoma, kad vykdomas išankstinis išlaidų planavimas, Komisija sistemingai informuojama apie sąnaudas ir vykdymo terminus, ir kad numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ar vykdymo terminų neatitikimo atveju imamasi taisomųjų veiksmų, kuriais būtų užtikrinamas infrastruktūros įdiegimas neviršijant skirto biudžeto.

1c.   Europos GNSS agentūra sudaro darbinius susitarimus su EKA, būtinus atitinkamoms šių agentūrų užduotims pagal šį reglamentą, susijusioms su programų eksploatavimo etapu, vykdyti. Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie tokius Europos GNSS agentūros sudarytus darbinius susitarimus ir jų pokyčius. Tam tikrais atvejais Europos GNSS agentūra taip pat gali apsvarstyti galimybę kreiptis į kitus viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektus.

2.  Be 1 ir 1a dalyse nurodytų užduočių ir savo kompetencijos srityje Europos GNSS agentūra teikia Komisijai technines žinias ir visą reikalingą informaciją, būtiną jai atlikti pagal šį reglamentą nustatytas užduotis, įskaitant informaciją, kurios reikia norint įvertinti 13 straipsnio 2 dalies da punkte nurodytą sistemų sklaidos ir naudojimo užtikrinimo galimybę.

3.  Dėl šio straipsnio 1a dalyje minėto sprendimo dėl įgaliojimų suteikimo konsultuojamasi su 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui iš anksto pranešama apie įgaliojimų suteikimo susitarimus, kuriuos turi sudaryti Sąjunga, atstovaujama Komisijos ir Europos GNSS agentūros.

3a.  Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privačiojo sektoriaus įmonėmis, įskaitant su subranga susijusią informaciją.

16 straipsnis

Europos kosmoso agentūros vaidmuo

1.  Dėl programos GALILEO išdėstymo etapo, nurodyto 3 straipsnio c punkte, Komisija nedelsdama su EKA sudaro ▌ įgaliojimų suteikimo susitarimą, kuriame išsamiai nurodomos pastarosios užduotys, visų pirma susijusios su sistemos projektavimu, plėtojimu ir viešaisiais pirkimais. Susitarimas su EKA sudaromas remiantis sprendimu dėl įgaliojimų suteikimo, kurį Komisija priėmė pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 61 straipsnį.

a)  Įgaliojimų suteikimo susitarime, kiek to reikia pagal 1 dalį pavestoms užduotims ir biudžetui vykdyti, nustatomos bendrosios EKA patikėtų lėšų administravimo sąlygos, visų pirma įgyvendintini veiksmai, susiję su sistemos projektavimu, plėtojimu ir viešaisiais pirkimais, susijęs finansavimas, administravimo tvarka, stebėsenos ir kontrolės priemonės, netinkamo sutarčių sąlygų dėl sąnaudų, vykdymo terminų ir veiklos rezultatų vykdymo atveju taikytinos priemonės ir su nuosavybės teise į visą materialųjį ir nematerialųjį turtą susijusios taisyklės.

Stebėsenos ir kontrolės priemonėmis visų pirma numatoma išankstinė išlaidų planavimo sistema, sistemingas Komisijos informavimas apie sąnaudas ir vykdymo terminus, ir – numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ir vykdymo terminų neatitikimo atveju – taisomieji veiksmai, kuriais būtų užtikrinamas infrastruktūros įdiegimas neviršijant skirto biudžeto.

  b)  Dėl šio straipsnio 1 dalyje minėto sprendimo dėl įgaliojimų suteikimo konsultuojamasi su 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui iš anksto pranešama apie ▌įgaliojimų suteikimo susitarimą, kurį turi sudaryti Sąjunga, atstovaujama Komisijos ir EKA.

  c)   Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privačiojo sektoriaus įmonėmis, kurias turi sudaryti EKA, įskaitant su subranga susijusią informaciją.

4a.   15 straipsnio 1c dalyje nurodytuose Europos GNSS agentūros ir EKA darbiniuose susitarimuose, susijusiuose su programų eksploatavimo etapu, nurodytu 3 straipsnio d dalyje ir 4 straipsnyje, aptariamas EKA vaidmuo šiuo etapu ir jos bendradarbiavimas su Europos GNSS agentūra, visų pirma šiose srityse:

a)  sistemų būsimų kartų plėtojimo koncepcija, projektavimas, stebėsena, pirkimas ir derinimas;

b)  techninė pagalba užtikrinant esamos kartos sistemų veikimą ir techninę priežiūrą.

Šiuose susitarimuose laikomasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos pagal 13 straipsnio 3 dalį nustatytų priemonių.

Apie šiuos susitarimus ir jų pakeitimus pranešama Europos Parlamentui, Tarybai ir 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

4b.  Nedarant poveikio įgaliojimų suteikimo susitarimui ir 1 bei 4a dalyse minėtiems darbiniams susitarimams, Komisija gali paprašyti EKA suteikti techninių žinių ir informacijos, būtinų jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti.

IV SKYRIUS

SĄJUNGOS AR VALSTYBIŲ NARIŲ SAUGUMO ASPEKTAI

17 straipsnis

Bendrieji veiksmai

Tuo atveju, jeigu dėl sistemų veikimo gali kilti pavojus Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui, taikomos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP nustatytos procedūros.

18 straipsnis

Taisyklių dėl įslaptintos informacijos taikymas

Priemonės, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį:

a)  kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionaliniai saugumo nuostatai užtikrintų ES įslaptintos informacijos apsaugos lygį, kuris būtų lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja saugumo taisyklės, išdėstytos Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, ir Tarybos saugumo nuostatai, išdėstyti Tarybos sprendimo 2011/292/ES[20] prieduose;

b)  valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytus nacionalinių saugumo nuostatus ▌;

c)  trečiosiose šalyse gyvenantys fiziniai asmenys ir trečiosiose šalyse įsteigti juridiniai asmenys gali dirbti su ES įslaptinta ir su programomis susijusia informacija, tik jeigu jiems tose šalyse taikomi saugumo nuostatai, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja Komisijos saugumo taisyklės, išdėstytos Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, ir Tarybos saugumo nuostatai, išdėstyti Sprendimo 2011/292/ES prieduose. ▌Trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos saugumo nuostatų lygiavertiškumas apibrėžiamas ES ir tos trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos susitarime dėl informacijos saugumo, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje numatytos tvarkos ir atsižvelgiant į Sprendimo 2011/292/ES 12 straipsnį;

d)  nedarant poveikio Tarybos sprendimo 2011/292/ES 12 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, išdėstytoms Komisijos sprendimo 2001/844/EB priede, fiziniam asmeniui ir privačiam juridiniam subjektui, trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė naudotis ES įslaptinta informacija, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, gavėjo atitiktį principui „būtina žinoti“ ir įvertinant naudą ES.

V SKYRIUS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

I SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos, taikomos viešiesiems pirkimams, vykdomiems programų išdėstymo ir eksploatavimo etapais

19 straipsnis

Bendrieji principai

Nedarant poveikio priemonėms, kurios būtinos esminiams Sąjungos interesams arba visuomenės saugumui apsaugoti arba Sąjungos eksporto kontrolės reikalavimams atitikti, Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma atvira ir sąžininga konkurencija visoje pramoninio tiekimo grandinėje, konkursai, rengiami laiku pateikiant skaidrią informaciją, aiški informacija apie taikytinas viešųjų pirkimų taisykles ir atrankos bei skyrimo kriterijus, ir aiškus bet kokios kitos svarbios informacijos, kuria sudaromos vienodos sąlygos visiems potencialiems pasiūlymų teikėjams, pateikimas ▌, taikomi programos GALILEO išdėstymo etapui ir programų eksploatavimo etapams.

20 straipsnis

Konkretūs tikslai

Viešųjų pirkimų procedūros metu perkančiosios organizacijos, skelbdamos konkursus, siekia šių tikslų:

a)  visoje Sąjungoje skatinti visų ekonominės veiklos subjektų, ypač naujų rinkos dalyvių įmonių ir MVĮ, be kita ko, raginant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą, kiek įmanoma platesnio masto ir atviresnį dalyvavimą;

b)  vengti vieno tiekėjo galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ▌priklausomybės nuo vieno tiekėjo;

c)  pasinaudoti ankstesnėmis viešojo sektoriaus investicijomis ir įgyta patirtimi, taip pat pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų nustatymo, plėtojimo, suderinimo ir išdėstymo etapais, užtikrinant taisyklių dėl konkursų tvarkos laikymąsi;

ca)   kai tinkama, naudotis keliais tiekimo šaltiniais, siekiant užtikrinti geresnę bendrą programų, jų sąnaudų bei vykdymo terminų kontrolę;

cb)   kai tinkama, atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos ar darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą.

II SKIRSNIS

Konkrečios nuostatos, taikomos viešiesiems pirkimams, vykdomiems programų išdėstymo ir eksploatavimo etapais

21 straipsnis

Lygiavertės konkurencijos sąlygų nustatymas

Perkančioji organizacija imasi reikiamų priemonių, kad būtų nustatytos sąžiningos sąlygos, kai ankstesnis įmonės dalyvavimas su konkurso tema susijusioje veikloje:

a)  dėl jai žinomos įslaptintos informacijos gali jai suteikti daug privalumų, o tai gali sukelti abejonių dėl vienodo požiūrio principo laikymosi arba

b)  daro poveikį įprastinėms konkurencijos sąlygoms arba sutarčių skyrimo arba vykdymo nešališkumui ir objektyvumui.

Šios priemonės neturi iškraipyti sąžiningos konkurencijos, vienodo požiūrio principo ir informacijos apie įmones, jų prekybos santykius ir sąnaudų struktūrą konfidencialumo. Taikant šias priemones atsižvelgiama į numatytos sutarties pobūdį ir sąlygas.

21a straipsnis

Informacijos saugumas

Jei sudarant sutartis naudojama, yra reikalinga ir (arba) jei sutartyse pateikiama įslaptinta informacija, perkančiosios organizacijos (subjektai) konkurso dokumentuose nurodo būtinas priemones ir reikalavimus tos informacijos apsaugai užtikrinti reikiamu lygiu.

straipsnis

Tiekimo patikimumas

Perkančioji organizacija konkurso dokumentuose nurodo reikalavimus dėl tiekimo arba paslaugų teikimo patikimumo vykdant sutartį.

22 straipsnis

Sąlyginės dalinės sutartys

1.  Perkančioji organizacija gali sudaryti sąlyginę dalinę sutartį.

2.  Sąlyginėje dalinėje sutartyje įtraukiama nekintama dalis, prie kurios pridėtas biudžetinis įsipareigojimas, kuriuo tvirtai įsipareigojama atlikti darbus ir teikti prekes arba paslaugas, dėl kurių susitarta pagal tą dalį, ir viena ar keletas ▌tiek biudžeto, tiek vykdymo požiūriu sąlyginių dalių. Konkurso dokumentuose nurodyti sąlyginėms dalinėms sutartims būdingi elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas sutarties dalykas, kaina arba jos nustatymo taisyklės ir pagal kiekvieną dalį numatyto prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sąlygos.

3.  Kiekvienos nekintamos dalies įsipareigojimai turi sudaryti nuoseklią visumą, kaip ir kiekvienos sąlyginės dalies įsipareigojimai, atsižvelgiant į visų ankstesnių dalių įsipareigojimus.

4.  Kiekvienos sąlyginės dalies vykdymas pradedamas gavus perkančiosios organizacijos sprendimą, apie kurį pranešta rangovui pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Kai sąlyginė dalis patvirtinama pavėluotai arba nepatvirtinama, rangovas gali gauti laukimo išmoką arba įsipareigojimų netesėjimo išmoką, jei tai numatyta sutartyje ir joje nustatytomis sąlygomis.

4a.   Jei perkančioji organizacija pastebi, kad neatlikti sutartyje numatyti kurios nors dalies darbai ar nesuteiktos numatytos paslaugos, ji gali pareikalauti atlyginti nuostolius ir nutraukti sutartį, jei tai numatyta sutartyje ir joje nustatytomis sąlygomis.

23 straipsnis

Išlaidų apmokėjimo sutartys

1.  ▌Perkančioji organizacija gali sudaryti visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį neviršijant aukščiausios kainos 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

▌Pagal tokias sutartis mokėtiną kainą sudaro visų tiesioginių išlaidų, kurias patyrė rangovas vykdydamas sutartį, pavyzdžiui, darbo jėgos, medžiagų, vartojimo prekių ir sutarties vykdymui reikalingos įrangos bei infrastruktūros naudojimo išlaidų, apmokėjimas. Prie šių išlaidų pridedama nustatyto dydžio suma, kuria apmokamos netiesioginės išlaidos ir pelnas, arba suma, kuria padengiamos netiesioginės išlaidos ir skatinamoji premija, apskaičiuota atsižvelgiant į tikslų įgyvendinimo rezultatus ir vykdymo terminus.

2.  Perkančioji organizacija gali sudaryti visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį, kai neįmanoma objektyviai ir tiksliai nustatyti fiksuotos kainos ir jei gali būti pagrįstai įrodyta, kad tokia fiksuota kaina būtų pernelyg didelė dėl su sutarties vykdymu susijusio netikrumo, nes:

a)  sutartyje nurodyti sudėtingi elementai arba elementai, kuriems reikia naudoti naują technologiją, ir dėl to gali kilti daug įvairios techninio pobūdžio rizikos arba

b)  sutartyje nurodyti veiksmai dėl su veikla susijusių priežasčių turi būti pradėti nedelsiant, net jei dar neįmanoma tvirtai nustatyti visos fiksuotos galutinės kainos dėl didelės rizikos arba dėl to, kad sutarties vykdymas iš dalies priklauso nuo kitų sutarčių vykdymo.

3.  Visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutarties aukščiausia kaina yra didžiausia mokėtina kaina. Ji gali būti viršyta tik išskirtiniais tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus išankstinį perkančiosios organizacijos sutikimą.

4.  Visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutarties dokumentuose turi būti nurodyta:

a)  sutarties rūšis, t. y., ar tai yra visiško, ar dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis neviršijant aukščiausios kainos;

b)  dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis atveju – sutarties elementai, kuriems taikomos išlaidų apmokėjimo nuostatos;

c)  bendra aukščiausia kaina;

d)  sutarčių skyrimo kriterijai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti preliminaraus biudžeto, apmokėtinų išlaidų, tų išlaidų nustatymo tvarkos ir pasiūlyme nurodyto pelno patikimumą;

e)  1 dalyje nurodyto tiesioginėms išlaidoms taikytino padidinimo metodika;

f)  taisyklės ir procedūros, pagal kurias nustatomos konkurso dalyvio numatytos tinkamos finansuoti sutarties vykdymo išlaidos, laikantis 5 dalyje išvardytų principų;

g)  apskaitos taisyklės, kurių turi laikytis konkurso dalyviai;

h)  tuo atveju, kai dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis keičiama sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, šio pakeitimo parametrai.

5.  Rangovo nurodytos išlaidos vykdant visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei jos:

a)  ▌faktiškai susidariusios sutarties vykdymo metu, išskyrus sutarčiai vykdyti būtinas įrangos, infrastruktūros ir nematerialaus turto sąnaudas, kurių bendra pirkimo vertė gali būti laikoma tinkama finansuoti;

b)  ▌nurodytos preliminariame bendrame biudžete, kuris galėjo būti patikslintas pradinės sutarties pakeitimais;

c)  ▌yra būtinos sutarčiai vykdyti;

d)  ▌yra susijusios su sutarties vykdymu ir gali būti jai priskirtos;

e)  ▌yra lengvai nustatomos, patikrinamos, įtrauktos į rangovo apskaitą ir apibrėžtos laikantis apskaitos standartų, nurodytų konkurso sąlygose ir sutartyje;

f)  ▌atitinka taikytinų mokesčių ir socialinės srities teisės aktų nuostatas;

g)  ▌nepažeidžia sutarties sąlygų;

h)  ▌yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo reikalavimus, visų pirma dėl taupumo ir veiksmingumo.

Rangovas yra atsakingas už savo išlaidų apskaitą, už tinkamus apskaitos įrašus arba bet kurį kitą dokumentą, būtiną siekiant įrodyti, kad išlaidos, kurias jis prašo apmokėti, patirtos laikantis šiame straipsnyje apibrėžtų principų. Išlaidos, kurių rangovas negali pagrįsti, laikomos netinkamomis finansuoti ir jas apmokėti atsisakoma.

6.  Perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą išlaidų apmokėjimo sutarčių vykdymą, atlieka šias užduotis:

a)  nustato realiausią galimą aukščiausią kainą, tuo pačiu užtikrindama būtiną lankstumą techninio pobūdžio sunkumams įvertinti;

b)  keičia dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, kai tik vykdant sutartį įmanoma nustatyti tokią fiksuotą galutinę kainą; šiuo tikslu ji nustato keitimo parametrus, kad būtų galima pakeisti patvirtintų išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina;

c)  įgyvendina stebėsenos ir kontrolės priemones, į kurias visų pirma įtraukta preliminari išankstinio išlaidų planavimo sistema;

d)  nustato sutartims įvykdyti tinkamus principus, priemones ir procedūras, visų pirma, kad būtų nustatytos ir patikrintos tinkamos finansuoti išlaidos, nurodytos rangovo ar jo subrangovų ir patirtos vykdant sutartį, ir kad būtų padaryti sutarties pakeitimai;

e)  tikrina, ar rangovas ir jo subrangovai atitinka sutartyje nurodytus apskaitos standartus ir ar laikosi prievolės pateikti apskaitos dokumentus, kuriuose būtų teisingai ir sąžiningai atspindėta apskaita;

f)  vykdant sutartį nuolat užtikrina d punkte nurodytų principų, priemonių ir procedūrų veiksmingumą.

24 straipsnis

Pakeitimai

Perkančioji organizacija ir rangovai gali pakeisti sutartį įtraukdami pakeitimą, jei tas pakeitimas atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a)  nekeičia sutarties dalyko;

b)  nepažeidžia ekonominės sutarties pusiausvyros;

c)  juo nenustatomos sąlygos, kurios, jei būtų iš pradžių nurodytos sutarties dokumentuose, būtų suteikusios galimybę konkurse dalyvauti kitiems nei dalyvavusiems dalyviams arba pasirinkti kitą nei pasirinktasis pasiūlymą.

25 straipsnis

Subranga

1.  Perkančioji organizacija reikalauja, kad konkurso dalyvis dalį sutarties konkurso tvarka, atitinkamų lygių subrangos pagrindais pavestų vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms konkurso dalyvio grupei, visų pirma naujiems rinkos dalyviams ir MVĮ. ▌

1a.  Perkančioji organizacija šią reikiamą sutarties dalį, kuri būtų pavedama vykdyti subrangovams, išreiškia intervalu nuo mažiausios iki didžiausios procentinės dalies. Nustatydama tokias procentines dalis perkančioji organizacija atsižvelgia į tai, kad tokios procentinės dalys būtų proporcingos sutarties dalykui ir vertei bei atitinkamo veiklos sektoriaus pobūdžiui ir visų pirma konkurencinėms sąlygoms ir nustatytam pramonės potencialui.

1b.  Jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme nurodo, kad jis neketina pavesti subrangovams vykdyti jokios sutarties dalies arba ketina pavesti subrangovams vykdyti sutarties dalį, kuri būtų mažesnė nei 1a dalyje nurodyta mažiausia intervalo procentinė dalis, perkančiajai organizacijai jis pateikia tai pagrindžiančius motyvus. Perkančioji organizacija pateikia šią informaciją Komisijai.

2.  Perkančioji organizacija per pagrindinės sutarties skyrimo procedūrą gali atmesti kandidato atrinktus subrangovus arba per sutarties vykdymo laikotarpį – atrinkto konkurso dalyvio subrangovus. Ji raštu pateikia šio atmetimo priežastis, kurios turi būti pagrįstos tik kandidatų, su kuriais sudaroma pagrindinė sutartis, atrankai taikytais kriterijais.

VI SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Programavimas

Komisija parengia metinę darbo programą, kurią sudaro veiksmų, kurių reikia imtis siekiant 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų programos GALILEO tikslų pagal 3 straipsnyje išdėstytus etapus ir 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų programos EGNOS tikslų, įgyvendinimo planas. Metinėje darbo programoje taip pat numatomas tų veiksmų finansavimas.

Šios įgyvendinimo priemonės patvirtinamos laikantis 35 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

27 straipsnis

Valstybių narių veiksmai

▌

▌  Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas geras programų veikimas, įskaitant priemones, skirtas jų teritorijose įsteigtų antžeminių stočių apsaugai užtikrinti; šios priemonės turėtų būti bent lygiavertės priemonėms, kurių reikalaujama Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2008/114/EB[21]. Valstybės narės nesiima priemonių, kurios galėtų pakenkti programoms arba paslaugoms, teikiamoms jas eksploatuojant, visų pirma susijusioms su infrastruktūrų veikimo tęstinumu.

28 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Sąjunga gali sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ▌, laikydamasi SESV 218 straipsnyje nustatytos procedūros.

29 straipsnis

Techninė pagalba

13 straipsnio 2 dalyje numatytoms techninio pobūdžio užduotims įvykdyti Komisija gali prašyti reikiamos techninės pagalbos, visų pirma kompetentingų kosmoso srities nacionalinių agentūrų pajėgumų bei žinių arba nepriklausomų ekspertų ir subjektų, galinčių atlikti objektyvią analizę ir pateikti nešališką nuomonę apie programų vykdymą, pagalbos.

Programų viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai, išskyrus Komisiją, visų pirma, Europos GNSS agentūra ir EKA, taip pat gali pasinaudoti ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis.

30 straipsnis

Asmens duomenų ir privatumo apsauga

1.  Komisija užtikrina asmens duomenų bei privatumo apsaugą sistemų projektavimo, įdiegimo ir eksploatavimo etapais ir atitinkamų apsaugos garantijų įtraukimą į tas sistemas.

2.  Visi asmens duomenys, gauti įgyvendinant šiame reglamente nustatytas užduotis ir veiksmus, tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos srityje taikomų teisės aktų, visų pirma 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo [22] ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[23].

31 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.  Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.  Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą remiantis dokumentų patikrinimais ir patikrinimais vietoje.

Siekdama nustatyti, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba kitos Europos Sąjungos finansinius interesus veikiančios neteisėtos veikos, susijusios su dotacijos susitarimu arba sprendimu dėl dotacijos skyrimo arba sutartimi dėl Sąjungos finansavimo, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[24] nustatytomis sąlygomis atlikti tiesiogiai arba netiesiogiai su tokiu finansavimu susijusių ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

Nedarant poveikio pirmos ir antros pastraipų nuostatoms, tarptautiniuose bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, susitarimuose bei sprendimuose dėl dotacijos ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą ir patikrinimus bei inspektavimus vietoje.

32 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informavimas

1.  Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama visa su programomis susijusi informacija, ypač informacija apie rizikos valdymą, bendrąsias išlaidas, metines veiklos išlaidas, įplaukas, vykdymo terminus ir veiklos rezultatus, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalies d punkte, ir apie įgaliojimų suteikimo susitarimų, sudarytų pagal 15 straipsnio 1a dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, veikimą. Ataskaitoje pateikiama:

a)  programoms skirtų lėšų skyrimo ir panaudojimo apžvalga, nurodytą 7 straipsnio 3 dalyje;

b)  informacija apie Komisijos taikomą išlaidų valdymo strategiją, nurodytą 10 straipsnio 3a dalyje;

c)  intelektinės nuosavybės teisių valdymo vertinimas;

d)  projektų valdymo sistemų ir metodų, įskaitant rizikos valdymo sistemas ir metodus, nurodytus 13 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo apžvalga;

e)  priemonių, kurių imtasi siekiant didinti programų socialinę ir ekonominę naudą, vertinimas.

2.   Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privačiojo sektoriaus įmonėmis, kurias sudarė Europos GNSS agentūra ir EKA pagal atitinkamai 15 straipsnio 3a dalį ir 16 straipsnio 1 dalies c punktą.

Ji taip pat jiems praneša apie:

a)   bet kokį lėšų perkėlimą iš vienos išlaidų kategorijos į kitą pagal 10 straipsnio 1b dalį;

 

b)   8 straipsnio 2 dalies taikymo poveikį programoms GALILEO ir EGNOS.

33 straipsnis

Šio reglamento taikymo vertinimas

1.  Iki 2017 m. birželio 30 d. Komisija, siekdama priimti sprendimą dėl taikant šį reglamentą patvirtintų priemonių pratęsimo, pakeitimo ar taikymo sustabdymo, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, kurioje vertinami:

a)  tų priemonių tikslų įgyvendinimo rezultatai ir poveikis;

b)  išteklių naudojimo veiksmingumas;

c)  Europos pridėtinė vertė.

Be to, vertinime aptariami su sistemomis susiję technologiniai pokyčiai, supaprastinimo galimybės, vidinis ir išorinis suderinamumas, visų tikslų aktualumas ir priemonių indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, skirtų pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje atsižvelgiama į ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio vertinimų rezultatus.

2.  Vertinant atsižvelgiama į pažangą, padarytą įgyvendinant programų GALILEO ir EGNOS tikslus, nustatytus 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir remiamasi veiklos rodikliais, pavyzdžiui:

a)  dėl GALILEO ir:

i)  jos infrastruktūros išdėstymo:

-  veikiančių palydovų skaičius ir galimybės juos naudoti ir ant žemės turimų atsarginių palydovų skaičius, palyginti su įgaliojimų suteikimo susitarime nurodytų numatytų palydovų skaičiumi;

-  faktiškai turimi antžeminės infrastruktūros elementai (antžeminės stotys ir kontrolės centrai), palyginti su numatomais;

ii)   paslaugų lygio:

-  esamų paslaugų žemėlapis pagal kiekvieną paslaugą, palyginti su dokumentu, kuriame apibrėžiamos paslaugų specifikacijos;

iii)   sąnaudų:

-  sąnaudų atitikties biudžetui indeksas kiekvienam dideliam programos sąnaudų punktui, grindžiamas santykiu, kuriuo faktinės sąnaudos palyginamos su biudžete numatytomis sąnaudomis;

iv)  terminų vykdymo:

-  terminų vykdymo indeksas, taikytinas kiekvienam programos punktui, grindžiamas iki tam tikro termino atliktam darbui biudžete numatytų sąnaudų ir iki to termino suplanuotam darbui biudžete numatytų sąnaudų palyginimu;

    v)  rinkos lygio:

      -    rinkos tendencija, pagrįsta tuo, kokį bendro imtuvų modelių skaičiaus, įtraukto į 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą Europos GNSS agentūros rinkos ataskaitą, procentą sudaro GALILEO ir EGNOS;

b)  dėl EGNOS ir:

i)  jos aprėpties išplėtimo:

-  aprėpties išplėtimo pažanga palyginti su susitartu aprėpties išplėtimo planu;

ii)  paslaugų lygio:

-   paslaugų prieinamumo indeksas, grindžiamas oro uostų, taikančių EGNOS grindžiamą artėjimo tūpti procedūrą, turinčią veikiančios statusą, skaičiumi, palyginti su bendru oro uostų, taikančių EGNOS grindžiamą artėjimo tūpti procedūrą, skaičiumi;

iii)   sąnaudų:

-   sąnaudų atitikties biudžetui indeksas, grindžiamas santykiu, kuriuo faktinės sąnaudos palyginamos su biudžete numatytomis sąnaudomis;

iv)   terminų vykdymo:

-  terminų vykdymo indeksas, grindžiamas iki tam tikro termino atliktam darbui biudžete numatytų sąnaudų ir iki to termino suplanuotam darbui biudžete numatytų sąnaudų palyginimu.

3.  Su šio reglamento vykdymu susiję subjektai teikia Komisijai duomenis ir informaciją, reikalingus susijusių veiksmų stebėsenai ir kontrolei vykdyti.

VII SKYRIUS

ĮGALIOJIMAI IR VYKDOMOSIOS PRIEMONĖS

34 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  ▌14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti ▌14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai

5.  Pagal ▌14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

35 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda ▌komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.  Europos GNSS agentūros ir EKA atstovai stebėtojų teisėmis dalyvauja komiteto darbe, laikydamiesi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

5.  Pagal 28 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose prireikus gali būti numatytas trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas komiteto darbe, laikantis jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

5a.  Komitetas posėdžius rengia reguliariai, pageidautina keturis kartus per metus, kas ketvirtį. Komisija kiekviename posėdyje pateikia ataskaitą apie pažangą, padarytą įgyvendinant programas. Šiose ataskaitose pateikiama bendra programų būklės ir pokyčių apžvalga, visų pirma rizikos valdymo, sąnaudų, terminų vykdymo ir veiklos rezultatų požiūriu. Bent kartą per metus į šias ataskaitas įtraukiami 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiklos rodikliai.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentai (EB) Nr. [876/2002 ir] (EB) Nr. 683/2008 panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

1a.  Visos priemonės, patvirtintos pagal reglamentus (EB) Nr. [876/2002 arba] (EB) Nr. 683/2008, lieka galioti.

2.  ▌

  Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) Nr. 683/2008 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

 

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

 

Europos Parlamento vardu        Tarybos vardu

Pirmininkas              Pirmininkas

PRIEDAS

Atitikties lentelė

▌Reglamentas (EB) Nr. 683/2008▌

▌Šis reglamentas▌

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

8 straipsnis

5 straipsnis

4 straipsnis

6 straipsnis

9 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnis

8 straipsnis

6 straipsnis

9 straipsnis

7 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 ir 3 dalys

12 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 ir 3 dalys

13 straipsnio 4 dalis

13 straipsnis

14 straipsnis

17 straipsnis

14 straipsnis

18 straipsnis

15 straipsnis

26 straipsnis

16 straipsnis

15 straipsnis

17 straipsnis

19–25 straipsniai

18 straipsnis

16 straipsnis

19 straipsnis

35 straipsnis

20 straipsnis

30 straipsnis

21 straipsnis

31 straipsnis

22 straipsnis

32 straipsnis

23 straipsnis

 

24 straipsnis

37 straipsnis

Priedas

1 straipsnis

 

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos

bendra deklaracija

dėl

GALILEO TARPINSTITUCINĖS GRUPĖS (GTP)

1. Atsižvelgiant į Europos GNSS programų svarbą, unikalumą ir sudėtingumą, į tai, kad pagal šias programas sukurtos sistemos yra Sąjungos nuosavybė, į tai, kad programos visiškai finansuojamos iš Sąjungos biudžeto 2014–2020 m. laikotarpiu, Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija pripažįsta, kad visos trys institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti.

2. GALILEO tarpinstitucinė grupė (GTP) sieks sudaryti palankesnes sąlygas kiekvienai institucijai vykdyti atitinkamas pareigas. Šiuo tikslu bus įsteigta GTP siekiant atidžiai stebėti:

a) Europos GNSS programų įgyvendinimo pažangą, visų pirma dėl susitarimų dėl viešųjų pirkimų ir sutarčių įgyvendinimo, pirmiausia susijusių su EKA;

b) tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos 218 straipsnio nuostatų;

c) palydovinės navigacijos rinkų kūrimą;

d) valdymo tvarkos efektyvumą; ir

e) darbo programos metinę peržiūrą.

3. Vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis GTP laikysis konfidencialumo, visų pirma atsižvelgiant į tam tikrų duomenų konfidencialų ir "jautrų" pobūdį.

4. Komisija atsižvelgs į GTP išsakytą nuomonę.

5. GTP sudarys septyni atstovai, iš kurių:

– trys iš Tarybos,

– trys iš Europos Parlamento,

– vienas iš Komisijos

ir kurie reguliariai rengs posėdžius (iš esmės 4 kartus per metus).

6. GTP nedaro įtakos nustatytai atsakomybei ar tarpinstituciniams santykiams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos palydovinės navigacijos politika Sąjungai bus suteiktos dvi palydovinės navigacijos sistemos – pagal programą GALILEO sukurta sistema ir EGNOS sistema. Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijos yra itin svarbios veiksmingumui daugelyje ekonomikos sektorių ir įvairiose piliečių kasdienio gyvenimo srityse gerinti, kadangi jos gali teikti labai patikimus padėties, greičio ir laiko nustatymo duomenis.

Programa GALILEO nebus visiškai veikianti 2013 m., kaip buvo planuota. Kadangi GNSS reglamentu nenustatytas programų GALILEO ir EGNOS finansavimas ir valdymo struktūra po 2013 m., naujas teisinis pagrindas būtinas, kad sistemos būtų ilgą laiką operatyvios, prižiūrimos ir valdomos.

Pranešėjas tvirtai remia programos GALILEO tikslą sukurti pirmąją pasaulinę civilinę palydovinės navigacijos sistemą (GNSS), visiškai nepriklausomą nuo kitų egzistuojančių sistemų, derančią su kitomis skirtingomis navigacijos sistemomis ir skirtą nenutrūkstamoms GNSS paslaugoms teikti.

Palydovinė navigacija jau dabar itin svarbi Europos transportui ir pramonei ir svarbu daugiau nebepriklausyti nuo JAV GPS ir Rusijos GLONASS sistemų nustatant padėtį, navigaciją ir laiką. Europos GNSS paslaugas turi būti teikiamos naudojant Europos infrastruktūrą, kurios patikimumas nepriklausytų nuo JAV, Rusijos ar Kinijos ginkluotųjų pajėgų prioritetų.

Biudžeto įnašas ir tvarka

Komisijos biudžeto pasiūlyme dėl šio GNSS reglamento numatoma skirti vidutiniškai 1 mlrd. eurų per metus (2011 m. kainomis) septynerius metus 2014–2020 m. laikotarpiu.

Pranešėjas siūlo biudžetą padalyti pagal skirtingus programų segmentus:

-programos GALILEO veiklą, susijusią su kosminiu ir papildymo segmentais, įskaitant palydovų bazinės sistemos ir reikiamų atsarginių palydovų išdėstymą, su juo susijusį paleidimą, pasenusių palydovų papildymą ir naujos kartos palydovų kūrimą, tačiau tuo neapsiribojant;

-programos GALILEO veiklą, susijusią su antžeminiu ir paslaugų teikimo segmentais, įskaitant palydovų valdymo pajėgumų padidinimą nuo 18 iki 24 palydovų, žmogaus gyvybės apsaugos ir komercinių paslaugų pertvarkymą, sistemos prieglobos išdėstymą ir eksploatavimą, stočių eksploatavimą, paslaugų infrastruktūros centrų (įskaitant veikimo vertinimo centrą ir geodezijos ir laiko nustatymo centrą), išdėstymą ir eksploatavimą, paslaugų centrą, infrastruktūros techninę priežiūrą, centrų personalą, kosmoso segmento techninę priežiūrą, telekomunikacijų tinklo eksploatavimą ir sistemos palaikymą, tačiau tuo neapsiribojant; veiklą, susijusią su programų socialinės ir ekonominės naudos didinimu;

-veiklą, susijusią su sistemos EGNOS eksploatavimu, įskaitant sistemos veikimo ir techninės priežiūros eksploatavimo sutartį, technologijos atnaujinimus ir senėjimą atsižvelgiant į įvairias sistemos versijas, siųstuvų eksploatavimo sutartį ir paslaugų geografinės aprėpties didinimą, tačiau tuo neapsiribojant, veiklą, susijusią su programų socialinės ir ekonominės naudos didinimu;

-veiklą, susijusią su programų valdymu, įskaitant projektavimą ir viešuosius pirkimus, sistemos įgyvendinimą, saugumo centro valdymą, eksploatavimo valdymą ir administracines išlaidas.

Komisijai, veikiančiai kaip lėšų valdytojai, turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo, kad ji galėtų perkelti lėšas iš vieno segmento į kitą, neviršijant 10 proc. bendros sumos.

Į pradinį biudžeto padalijimą nebuvo įtraukta veiklai susijusi su programų socialinės ir ekonominės naudos didinimu, vartotojų taikomųjų programų rinkoje nuo pirmųjų GALILEO paslaugų pradžios 2014 m.

Taikomosioms programoms reikalinga parama siekia apie 300 mln. eurų (apie 150 mln. eurų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai ir apie 150 mln. eurų taikomųjų programų naudojimo skatinimui ir Europos GNSS taikomųjų programų pritaikymui Sąjungos teritorijoje). Biudžetas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai turėtų būti nustatytas programoje „Horizontas 2020“.

Programų valdymas

Komisijos vaidmuo

Komisija turėtų valdyti pagal programoms skirtas lėšas ir užtikrinti, kad visi su programomis susiję veiksmai būtų įgyvendinti, įskaitant Europos GNSS agentūrai (GSA) ir Europos kosmoso agentūrai (ESA) deleguotus veiksmus.

Komisijos, GSA ir ESA vaidmenys turėtų būti aiškūs ir atskirti, siekiant veiksmingumo ir atskaitingumo. Reikėtų vengti dubliuoti Komisijos tarnybų, ESA ar GSA jau turimus pajėgumus. Komisija turėtų susitelkti ties programų priežiūra, programų pagrindinių tikslų nustatymu, finansinių ir viešųjų pirkimų taisyklių nustatymu, pagrindinių finansinių išteklių skyrimu ir valdymo struktūros kontrole.

Komisija turėtų remtis GSA, kuri eksploatuotų GNSS bendraudama su naudotojais, teikdama paslaugas, eksploatuodama infrastruktūrą, kurdama taikomąsias programas ir būdama aktyviai atsakinga už GNSS pritaikymą įvairiose srityse.

Reglamentu turėtų būti leidžiama laipsniškai įgyvendinti ir pradėti skubią ir neatidėliotiną veiklą (EGNOS ir GALILEO saugumo centro veikla), prieš perduodant kitas, kitokio pobūdžio su programomis susijusias ir technines užduotis.

Komisija turėtų remti ESA, kuri veiktų kaip Europos Sąjungos kosmoso tarnyba, ir deleguoti ESA atsakomybę (techninę ir sutartinę) už sistemų projektavimą, mokslinių tyrimų ir technologijų pasiūlymus ir įgyvendinimą, plėtojimą, išdėstymo veiklą ir techninės pagalbos su infrastruktūra susijusiais klausimais teikimą GSA. Šioms užduotims vykdyti ESA jau turi tinkamą struktūrą ir kompetenciją.

GSA vaidmuo

GSA yra GNSS eksploatavimo subjektas, kuris susitelks ties veikla, susijusia su programų socialinės ir ekonominės naudos didinimu. Komisija, veikdama kaip lėšų valdytoja, su parengimu darbui ir eksploatavimu susijusiai rizikai (palydovų gedimai, su paleidimu susijusi rizika, vėlavimai, su eksploatavimu susiję nenumatyti įvykiai) padengti atidėtus asignavimus, kurie nepanaudojami pagal paskirtį, turėtų galėti perkelti veiklai, susijusiai su programų socialinės ir ekonominės naudos didinimu, finansuoti.

GSA:

-per savo Saugumo akreditavimo valdybą užtikrins saugumo atitikties akreditavimą ir GALILEO saugumo centro veikimą;

-reklamuos ir parduos paslaugas, be kita ko, atlikdama rinkos analizę, rinkdama informaciją apie naudotojų poreikius ir palydovinės navigacijos rinkos pokyčius, kurdama glaudžius ryšius su Europos GNSS naudotojais ir galimais naudotojais.

Veikla, skirta taikomųjų programų naudojimui skatinti ir pradėti naudoti Europos GNSS technologiją, turi būti įtraukta į šį reglamentą ir apima šias Europos GNSS agentūrai patikėtas užduotis:

-parengti ir valdyti planą, grindžiamą įvairių taikomųjų programų rinkų prioritetais, nustatant priėmimo tvarkaraštį kiekvienai taikomųjų programų sričiai;

-nustatyti sritis, kuriose naudojant GNSS būtų galima gauti socialinės ir ekonominės naudos ir pateikti Komisijai gaires dėl reguliavimo priemonių, kurios galėtų būti priimamos ar pritaikomos ES lygmeniu, siekiant pasinaudoti ta nauda;

-atlikti taikomųjų programų bandymus ir sertifikavimą, remiant Sąjungos interesus;

-valdyti specialias Europos GNSS mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lėšas, skirtas paslaugoms palydovinės navigacijos rinkai kurti ir naudoti, ypatingą dėmesį skiriantį MVĮ, įskaitant pagal programą „Horizontas 2020“ tam skirtus išteklius;

-vykdyti veiklą, skirtą Europos GNSS taikomųjų programų pritaikymui Sąjungos teritorijoje, nustatyti ir atskirų Europos GNSS taikomųjų programų ir paslaugų sektoriuose specializuotus Europos kompetencijos centrus ir kurti jų ryšius ir naudodamasi valdžios institucijų, universitetų, tyrimų centrų, naudotojų bendruomenių ir pramonės patirtimi, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ.

ESA vaidmuo:

ESA:

-nustato ir pasiūlo techninius sprendimus, atitinkančius programų poreikius;

-valdo infrastruktūros vystymą pagal programų tikslus;

-derasi su infrastruktūrą tiekiančiomis įmonėmis ir valdo su jomis sudaromas sutartis;

-vertina kitas tarptautines sistemas;

-siūlo ir vykdo vystymo ateičiai ir parengiamąjį darbą;

-išsaugo ir plėtoja Europos techninę kompetenciją, visų pirma vykdydama mokslinių tyrimų ir technologinę veiklą;

-teikia su eksploatavimo veikla susijusią techninę paramą ir savo kaip architektės nuomonę eksploatuojančiam subjektui.

Europos kosmoso agentūra bendradarbiauja su Europos GNSS agentūra remdamasi darbo susitarimais, įskaitant visų Europos GNSS agentūrai suteiktų įgaliojimų delegavimą Europos kosmoso agentūrai.

Tais darbo susitarimais visų pirma nustatomas Europos kosmoso agentūros vaidmuo:

-kuriant būsimų kartų sistemų koncepciją, tas sistemas projektuojant, tikrinant ir derinant;

-teikiant techninę pagalbą, kai užtikrinamas sistemų esamos kartos veikimas ir techninė priežiūra.

Baigiamosios pastabos

EGNOS klausimu pranešėjas mano, kad turėtų būti teikiama absoliuti pirmenybė tam, kad būtų užtikrinta, kad tos valstybių narių teritorijos būtų aprėptos. EGNOS turi būti kaip įmanoma anksčiau teikiama visoje ES. Taip pat būtų tinkama išplėsti aprėptį, apimant šalių kandidačių ir trečiųjų šalių, kurios priklauso Bendram Europos dangui ir kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, teritorija.

Prie pasiūlymo dėl reglamento pridėtoje poveikio vertinimo santraukoje nurodoma, kad šiuo metu jau 6–7 proc. 27 Europos valstybių BVP, t. y., 800 mlrd. eurų, jau priklauso nuo JAV GPS sistemos. Siūlomos GNSS programos padės generuoti 68,63 mlrd. eurų grynojo pelno Sąjungai (dabartinėmis kainomis, kaip nurodoma poveikio vertinimo gairėse) per sistemos 2014–2034 m. būvio ciklą. Todėl itin svarbu, kad Europos GNSS agentūra (GSA) sukurtų šios rinkos plėtros verslo planą.

Programų GALILEO ir EGNOS sėkmė bus matuojama naudotojų skaičiumi ir jų pasitenkinimu jomis. Labai svarbu sukurti eksploatavimo tarnybą, turinčią nuolatinį ir struktūrinį ryšį su vartotojais, kuri būtų atsakinga už paslaugų kokybę ir tęstinumą.

Pranešėjas pabrėžia, kad turėtų būti išvengta vėlavimų, sąnaudų didėjimo ir prarasto pelno.

Todėl itin svarbu turėti gerą valdymą ir kad rinkoje turėtų būti reklamuojama Europos GNSS vertė ir apie ją būtų informuojama.

10.7.2012

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

(COM(2011) 0814 – C7‑0464/2011 – 2011/0392(COD) )

Nuomonės referentas: Sampo Terho

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pagal GALILEO ir EGNOS programas sukurtos Europos palydovinės navigacijos sistemos – pavyzdiniai Europos Sąjungos projektai. Šias sistemas valdo Sąjunga, o jų tikslas – garantuoti strateginę nepriklausomybę ir autonomiją Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, ypač pasaulinės navigacijos ir padėties nustatymo srityse.

Esama Europos priklausomybė nuo Jungtinėse Valstijose esančios GPS sistemos nuo pat pradžių buvo pagrindinis argumentas kuriant GALILEO projektą. Taikiais laikais ir normaliomis sąlygomis tokia priklausomybė daug problemų nekelia, tačiau krizių laikais ir nepaprastosios padėties atvejais būtina, kad saugumo ir kitų sričių darbuotojai galėtų naudotis patikima sistema, kurią valdytų europiečiai, taigi būtų sukurta papildoma Sąjungos ir jos valstybių narių krizių valdymo nauda.

GALILEO programa apima politikos, veiklos, pramonės ir technologijų aspektus, bet to, ji turi saugumo ir gynybos potencialą. Pagrindiniai su saugumu susiję GALILEO sistemos tikslai ir nauda yra būtent padėties nustatymas ir navigacija, paieškos ir gelbėjimo paslaugos (SAR) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos. Nuomonės referentas mano, kad Europos Komisijos pasiūlyme reikėtų išsamiau spręsti BSGP klausimą, taigi jis laikosi nuomonės, jog reikėtų atsižvelgti į šių pajėgumų dvejopo naudojimo aspektą.

Be to, apskaičiuota, kad GALILEO programos visos išlaidos sudaro apie 20 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis jau išleista. Todėl nuomonės referentas siūlo Sąjungai ir valstybėms narėms pasinaudoti visomis sistemos teikiamomis galimybėmis. Valstybėms narėms neprivaloma naudotis sistemos teikiamomis saugumo galimybėmis – jos pačios sprendžia, ar naudosis sistema. Kai kurios gali nuspręsti nesinaudoti sistema, tačiau daug valstybių narių jau nurodė, kad jas domina šio sistemos aspekto panaudojimas. Teisės aktų leidėjas turėtų suteikti joms rekomendacijas ir galimybę tai padaryti. Tačiau, atsižvelgdamas į Sąjungą ir jos programas, nuomonės referentas laikosi nuomonės, kad visapusiškas GALILEO pajėgumų ir potencialo panaudojimas turėtų būti privalomas. Nuomonės referentas pritaria skaidrumui šiuo klausimu, nes aišku, kad Europos palydovinėmis navigacijos sistemomis naudosis Europos saugumo pajėgos, įskaitant karines pajėgas.

GALILEO sistemą turėtų kontroliuoti civilinė administracija. Tačiau nuomonės referentas mano, jog būtų tinkama didinti civilinio ir karinio sektorių sinergiją, taip pat gerinti skirtingų programų koordinavimą. Lieka paskutinis klausimas: kaip geriausia valdyti sistemą siekiant užtikrinti, kad krizių ir ekstremaliosios situacijos atveju būtų garantuotas jos nepriklausomumas? Šiuo požiūriu, turinti mintyje būsimas palydovines navigacijos sistemas, svarbu atkreipti dėmesį į patirtį ir žinias, įgytas per, pvz., Libijos konfliktą. Bendrai vykdant administravimą ir kontrolę bus užtikrinta visapusiška nauda. Taigi reikėtų svarstyti galimybę patirties lygmeniu sujungti palydovines navigacines sistemas su Europos išorės veiksmų tarnyba atsižvelgiant į šios tarnybos vaidmenį ir įgaliojimus.

PAKEITIMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

 

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) programos GALILEO tikslas – įrengti ir eksploatuoti pirmąją palydovinės navigacijos ir vietos nustatymo infrastruktūrą, specialiai skirtą naudoti civiliniais tikslais. Pagal programą GALILEO sukurta sistema yra visiškai nepriklausoma nuo kitų sistemų, kurios yra ar galėtų būti sukurtos;

(2) programos GALILEO tikslas – įrengti ir eksploatuoti pirmąją palydovinės navigacijos ir vietos nustatymo infrastruktūrą, specialiai skirtą naudoti civiliniais tikslais, kurią galėtų naudoti įvairūs Europos subjektai, valstybės ir agentūros. Pagal programą GALILEO sukurta sistema veikia nepriklausomai nuo kitų sistemų, kurios yra ar galėtų būti sukurtos, todėl ji prisideda prie strateginės Sąjungos autonomijos, kaip 2007 m. pabrėžė Europos Parlamentas ir Taryba;

 

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) Sąjunga pripažįsta, kad iš esmės jokios kosmoso politikos negalima įgyvendinti nebendradarbiaujant su kitais atitinkamais subjektais kosmoso srityje. Tarptautinis bendradarbiavimas – esminė programos GALILEO dalis ir Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra (EKA) ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), turėtų ir toliau inicijuoti dialogus kosmoso klausimais su strateginiais partneriais ir besiformuojančiomis kosmoso valstybėmis;

 

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) Taryba savo 2011 m. gruodžio 1 d. išvadose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos pabrėžė nuolat augantį poreikį, kad Europos Sąjunga taptų pajėgesne, nuoseklesne ir labiau strategiškai veikiančia pasaulinio masto veikėja, pakartojo, kad ir toliau reikia visapusiško požiūrio, ir pabrėžė bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP), kuri turi būti grindžiama pakankamais ir tinkamais pajėgumais personalo, lėšų ir analitinės paramos žvalgybos informacijos srityje, svarbą. Be to, Taryba palankiai įvertino valstybių narių įsipareigojimus konkrečiuose specialiuose projektuose, kuriuos įgyvendinti padeda Europos gynybos agentūra (EGA), tokiose srityse kaip žvalgybos, sekimo ir išžvalgymo, įskaitant informuotumą apie padėtį kosmose ir palydovinio ryšio naudojimą kariniais tikslais, ir nurodė, jog tikisi, kad šie projektai bus kuo greičiau konkrečiai apibrėžti, taip pat kad bus plėtojami kiti pajėgumų telkimo projektai remiantis esamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, jūrų stebėjimo ir palydovinio ryšio projektai;

 

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b) Taryba savo 2010 m. lapkričio 25 d. septintojo Kosmoso tarybos posėdžio rezoliucijoje paragino Europos Komisiją, Europos Vadovų Tarybą, padedant EGA, drauge su valstybėmis narėmis ir Europos kosmoso agentūra (EKA) išnagrinėti, kokiais būdais gali būti tenkinami dabartiniai ir būsimi pajėgumų poreikiai krizių valdymo srityje, sudarant ekonomiškas galimybes naudotis tvirtais, saugiais ir sparčiais kosminiais įrenginiais ir paslaugomis (integracinio pasaulinio palydovinio ryšio, Žemės stebėjimo, vietos ir laiko nustatymo), atitinkamais atvejais pasinaudojant visomis dvejopo naudojimo įrenginių ir paslaugų sinergijos teikiamomis galimybėmis. Atitinkamai Taryba palankiai įvertino vis didesnę ES palydovų centro (ESPC) paramą ES misijoms ir operacijoms ir rekomendavo nustatyti tinkamas priemones ES palydovų centro ES misijoms ir operacijoms teikiamų paslaugų veiksmingumui gerinti ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis vykdant nacionalines programas gauta vaizdine informacija. Be to, Taryba pripažino, kad Europos ekonomika ir politika, ypač bendra užsienio ir saugumo politika, tampa vis labiau priklausoma nuo kosminių įrenginių, taip pat pripažino lemiamą kosmoso infrastruktūrų svarbą savarankiškam sprendimų priėmimui Europoje ir poreikį nustatyti bei įdiegti tinkamas priemones šiems įrenginiams stebėti ir apsaugoti, taip pat pačioje jų kūrimo pradžioje;

 

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) programų plėtojimui šiuo metu gerokai pažengus į priekį ir prasidėjus sistemų eksploatavimo etapui, būtina joms suteikti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti jų reikmes, visų pirma valdymo reikmes, ir laikytis patikimo finansų valdymo reikalavimų;

(5) programų plėtojimui šiuo metu gerokai pažengus į priekį ir prasidėjus sistemų eksploatavimo etapui, būtina joms suteikti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti jų reikmes, visų pirma sistemų valdymo, bendros nuosavybės ir naudojimo, taip pat saugumo reikmes, ir laikytis patikimo finansų valdymo reikalavimų;

 

 

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtos sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, kurios yra naudojamos gerokai platesniu nei valstybių narių nacionalinės sienos mastu. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos padeda plėtoti transeuropinius tinklus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityje;

(6) pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtos sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, kurios yra naudojamos gerokai platesniu nei valstybių narių nacionalinės sienos mastu. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos padeda plėtoti transeuropinius tinklus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityje. Reikėtų skatinti, kad Sąjunga ir valstybės narės naudotųsi paslaugomis kitose srityse, pvz., policijos, sienų valdymo, krizių valdymo ir gynybos srityse, tokiu būdu suteikiant didesnę paskatą civiliniam ir kariniam bendradarbiavimui;

 

 

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinės visuomenės gali patirti daug nuostolių. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros ir gali būti bandoma jas panaudoti piktavališkai. Nurodyti aspektai gali pakenkti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui. Todėl programų GALILEO ir EGNOS infrastruktūrų sukūrimo, įrengimo ir eksploatavimo etapais reikia atsižvelgti į saugumo reikalavimus;

(8) kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinės visuomenės gali patirti daug nuostolių. Programos GALILEO ir EGNOS labai prisideda prie strateginės Sąjungos nepriklausomybės ir autonomijos. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros ir valstybiniai bei nevalstybiniai veikėjai gali bandyti jas panaudoti piktavališkai. Nurodyti aspektai gali pakenkti Sąjungos, jos valstybių narių ir jos piliečių saugumui. Todėl programų GALILEO ir EGNOS infrastruktūrų sukūrimo, įrengimo ir eksploatavimo etapais reikia atsižvelgti į saugumo reikalavimus, laikantis standartinės praktikos ir visų sistemos operatorių susitarimo. Reikėtų sukurti pajėgumus valstybių narių lygmeniu, taip pat pajėgumus bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sistemoje, siekiant išvengti išpuolių, kuriais siekiama falsifikuoti ir (arba) trikdyti užkoduotą paslaugos valstybinėms institucijoms (PVI) signalą, ir užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą. Todėl Komisija ir Taryba turėtų parengti tinkamas procedūrines saugumo sąlygas, kad būtų užtikrinta, jog atviroji paslauga galėtų būti ribojama geografiniu požiūriu arba ją būtų galima išjungti siekiant užkirsti kelią jos piktavališkam naudojimui;

 

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei, kiek tai įmanoma, sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis;

(11) siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei, kiek tai įmanoma, sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis. Sąveikumas turėtų būti suderintas su strateginio sistemų nepriklausomumo tikslu;

 

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą programų finansavimą, ji turėtų būtų viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos rinkos plėtrą, reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti su programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, ypač socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

(12) kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą programų finansavimą, Europos GNSS valdymo ir eksploatavimo kontrolė Sąjungoje turėtų būti civilinė ir Sąjunga turėtų būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos rinkos plėtrą, reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti su programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, ypač socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

 

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a) GALILEO – pirmoji savarankiška civilinė padėties nustatymo sistema. Tačiau tam tikros GALILEO paslaugos, ypač PVI, yra dvejopo naudojimo, valstybėse narėse jos taip pat gali būti naudojamos gynybos tikslais ir jomis gali būti remiamos BSGP misijos, įskaitant krizių valdymo ir humanitarines operacijas. Programa GALILEO bus itin svarbi siekiant įgyvendinti Sąjungos solidarumo ir savitarpio pagalbos nuostatas, numatytas atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje;

 

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) iš esmės Sąjunga turėtų visiškai finansuoti programos GALILEO išdėstymo ir eksploatavimo etapus ir programos EGNOS eksploatavimo etapą; tačiau pagal 2002 m. birželio 25 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis atitinkamais susitarimais skirti programoms papildomų lėšų arba prie jų įgyvendinimo prisidėti natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, kurių prašo valstybės narės, pavyzdžiui, susijusias su sistemų struktūra arba su tam tikromis papildomomis saugumo reikmėmis. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas;

(13) iš esmės Sąjunga turėtų visiškai finansuoti programos GALILEO išdėstymo ir eksploatavimo etapus ir programos EGNOS eksploatavimo etapą; tačiau pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis atitinkamais susitarimais skirti programoms papildomų lėšų arba prie jų įgyvendinimo prisidėti natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, kurių prašo valstybės narės, pavyzdžiui, susijusias su sistemų struktūra arba su tam tikromis papildomomis saugumo reikmėmis. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas tokiu mastu, kad nebūtų daromas poveikis Sąjungos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos nepriklausomumui;

 

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjungai gali tekti įvykdyti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su nesutartine atsakomybe, atsirandančia dėl sistemų priklausymo viešajam sektoriui, pirmiausia force majeure ir nepataisomo gedimo atveju. Komisija nagrinėja šiuos įsipareigojimus atskirai;

(17) svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjungai gali tekti įvykdyti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su nesutartine atsakomybe, atsirandančia dėl sistemų priklausymo viešajam sektoriui, pirmiausia force majeure ir nepataisomo gedimo atveju. Komisija nagrinėja šiuos įsipareigojimus atskirai ir apie juos laiku praneša Tarybai ir Europos Parlamentui;

 

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) atsakomybė už programų vykdymą apima visų pirma atsakomybę už jų saugumą, atsakomybę už sistemų ir jų eksploatavimo saugumą. Komisija už saugumą yra atsakinga net jei tam tikros su saugumu susijusios užduotys yra pavestos Europos GNSS agentūrai, išskyrus atvejus, kai taikomi 2004 m. liepos 12 d. Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų, kuriuos prireikus bus galima pritaikyti atsižvelgiant į programų plėtrą, jų valdymą ir Lisabonos sutartį. Komisija nustato priemones, skirtas užtikrinti tinkamą skirtingų už saugumą atsakingų subjektų veiklos koordinavimą;

(25) atsakomybė už programų vykdymą apima visų pirma atsakomybę už jų saugumą, atsakomybę už sistemų ir jų eksploatavimo saugumą. Komisija už saugumą yra atsakinga net jei tam tikros su saugumu susijusios užduotys yra pavestos Europos GNSS agentūrai, išskyrus atvejus, kai taikomi 2004 m. liepos 12 d. Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų, kuriuos būtinai reikia pritaikyti atsižvelgiant į programų plėtrą, jų valdymą ir Lisabonos sutartį. Komisija nustato priemones, skirtas tinkamam skirtingų už saugumą atsakingų subjektų veiklos koordinavimui užtikrinti, vadovaujant Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(25a) itin svarbu persvarstyti Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP, nes jais neatsižvelgiama į tai, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir ypač į tai, kad paskirtas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir sukurta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP apibrėžiami išskirtiniai ir skubūs grėsmės Sąjungai arba valstybei narei atvejai, kylantys dėl sistemos veikimo ar naudojimo, arba atsiradus grėsmei sistemos veikimui, ypač dėl tarptautinės krizės. Reikia paaiškinti Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vaidmenį laikantis skubos procedūros pagal Bendrųjų veiksmų 2004/552/BUSP 3 ir 4 straipsnius dėl taisyklių, procedūrų ir priemonių, kurių reikia imtis kilus grėsmei Sąjungos ar valstybės narės saugumui, būtent kai prarandami ar netinkamai naudojami PVI imtuvai arba kai jiems iškyla pavojus. Iš dalies keičiant Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP taip pat turėtų būti atsižvelgiama į EIVT patirtį ankstyvojo perspėjimo, informuotumo apie padėtį, saugumo ir gynybos srityse;

 

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(28a) dvejopo naudojimo įrangos arba technologijos ir programinės įrangos, susijusios su PVI naudojimu ir su PVI kūrimu bei PVI skirta gamyba, eksportas už Sąjungos ribų, nepriklausomai nuo to, ar ta įranga, programinė įranga arba technologija yra nurodyta 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą1, I priede, turėtų būti vykdomas tik į tas trečiąsias šalis, kurioms pagal tarptautinį susitarimą su Sąjunga tinkamu leidimu suteikta PVI prieiga. Sąjungos kontroliuojamų objektų sąrašas grindžiamas kontrolės sąrašais, patvirtintais pagal tarptautinius eksporto kontrolės režimus, pvz., Vasenaro susitarimą, Australijos grupę (AG) ir Raketų technologijų kontrolės režimą (angl. MTCR);

 

__________________

 

1 OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

 

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30a) pagal paslaugų valstybinėms institucijoms (PVI) sistemą teikiamos paslaugos gali atlikti svarbų vaidmenį turint mintyje įvairias ginkluotės sistemas, ypač navigacijos ir orientavimo sistemas. Todėl svarbu, kad Komisija, Taryba, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybės narės veiktų pagal 1967 m. Kosminės erdvės sutartį ir kad valstybės narės ir EIVT dėtų daugiau pastangų siekdamos galimo tarptautinės teisinės sistemos persvarstymo arba, kitokiu atveju, siekdamos parengti naują sutartį arba kodeksą, kuriais būtų atsižvelgiama į technologinę pažangą nuo 1960 m. ir veiksmingai išvengiama ginklavimosi varžybų kosminėje erdvėje. Be to, Sąjunga turėtų sustiprinti Kosminės erdvės sutartimi sukurtą teisinę sistemą, siekdama užtikrinti taikų ir saugų kosminės infrastruktūros veikimą. Todėl Sąjunga turėtų sustiprinti savo pajėgumus, kuriais pasinaudodama ir bendradarbiaudama su partneriais galėtų pasiekti informuotumo apie padėtį kosmose tikslą, įgyvendinant daugiašalę kosminės erdvės stebėjimo sistemą;

 

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) kadangi sistemos yra pasaulinio masto, labai svarbu, kad Sąjunga galėtų sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, siekdama užtikrinti sklandų jų vykdymą, optimalesnes Sąjungos piliečiams teikiamas paslaugas ir patenkinti trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų poreikius. Taip pat naudinga prireikus galiojančius susitarimus pritaikyti programų raidai. Rengdama arba įgyvendindama susitarimus Komisija gali prašyti Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos kosmoso agentūros ir Europos GNSS agentūros pagalbos atliekant pagal šį reglamentą joms pavestas užduotis.

(31) kadangi sistemos yra pasaulinio masto, labai svarbu, kad Sąjunga galėtų sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, siekdama užtikrinti sklandų jų vykdymą, optimalesnes Sąjungos piliečiams teikiamas paslaugas, užtikrinti visišką sistemos saugumą, reguliuoti įplaukų režimą ir patenkinti trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų poreikius. Taip pat naudinga prireikus galiojančius susitarimus pritaikyti programų raidai. Rengdama arba įgyvendindama susitarimus Komisija gali prašyti Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos kosmoso agentūros ir Europos GNSS agentūros pagalbos atliekant pagal šį reglamentą joms pavestas užduotis, tinkamai atsižvelgusi į Europos Parlamento teises pagal 218 straipsnį. Visų pirma šie susitarimai turėtų būti suderinti su Sąjungos ir valstybių narių saugumo ir gynybos politikos interesais. Ji taip pat turėtų atsižvelgti į pažeidžiamą ir strateginį kai kurių sistemos paslaugų, pvz., PVI, pobūdį ir užtikrinti visišką atitiktį kriterijams ir gairėms, nustatytiems Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, kurioje nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009, nustatančiame Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą;

 

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 4 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(d) teikti paslaugą valstybinėms institucijoms (angl. Public Regulated Service arba PRS), skirtą tam tikriems vyriausybių įgaliotiems vartotojams, naudojantiems taikomąsias programas konfidencialioms reikmėms, kurioms būtina užtikrinti ilgalaikį paslaugos tęstinumą; teikiant šią paslaugą naudojami labai stiprūs koduoti signalai;

(d) teikti paslaugą valstybinėms institucijoms (angl. Public Regulated Service arba PRS), skirtą tam tikriems vyriausybių įgaliotiems vartotojams, naudojantiems taikomąsias programas, ypač programas su konfidencialiu turiniu arba strateginės reikšmės taikomąsias programas, kurioms būtina užtikrinti ilgalaikį paslaugos tęstinumą; teikiant šią paslaugą naudojami labai stiprūs koduoti signalai;

 

 

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Sistemos ir jų veikimas yra saugūs.

1. Sistemos ir jų veikimas yra saugūs atsižvelgiant į jų poveikį Sąjungos ir valstybių narių saugumo ir gynybos politikos interesams.

 

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) GALILEO saugumo centro eksploatavimą, laikantis 14 straipsnio 3 dalyje minėtų standartų bei reikalavimų ir 17 straipsnyje nurodytuose Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP pateiktų nurodymų;

ii) GALILEO saugumo centro eksploatavimą, laikantis 14 straipsnio 3 dalyje minėtų standartų bei reikalavimų ir 17 straipsnyje nurodytuose Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP pateiktų nurodymų, kurie šiuo metu persvarstomi;

 

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

16a straipsnis

 

Europos Parlamento vaidmuo

 

Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į savo biudžeto kontrolės kompetenciją ir teminę veiklą, per savo atitinkamus komitetus tikrina sistemos kūrimą, diegimą ir eksploatavimą ir jam atitinkamos institucijos reguliariai teikia informaciją apie programą.

 

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

18a straipsnis

 

Naudojimas saugumo ir gynybos tikslais

 

1. Veikiančios agentūros, siekdamos užtikrinti šios rūšies naudojimo saugumą, taiko specialias nuostatas dėl valstybių narių, taip pat Sąjungos naudojimosi sistemomis saugumo ir gynybos tikslais, susijusias su technologijomis, orientavimo sistemomis, taip pat naudojimu vykdant operacijas ir misijas.

 

2. Komisija taiko privalomas saugumo priemones, skirtas sistemos vientisumui užtikrinti, kai ją naudoja saugumo subjektai, laikydamasi galiojančių Sąjungos teisės aktų.

 

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės vengia imtis priemonių, kurios galėtų pakenkti sklandžiam programų vykdymui, visų pirma intelektinės nuosavybės teisių ir infrastruktūrų naudojimo tęstinumo srityse.

1. Valstybės narės nesiima priemonių, kurios galėtų pakenkti sklandžiam programų vykdymui, visų pirma intelektinės nuosavybės teisių ir infrastruktūrų naudojimo tęstinumo srityse, arba kurios galėtų pakenkti Sąjungos arba valstybių narių saugumo ir gynybos politikos interesams.

 

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos apsaugoti ES strateginę autonomiją, kad ilguoju laikotarpiu civiliniai ir kariniai subjektai vidaus ir išorės saugumo srityje galėtų visapusiškai pasinaudoti pagal GALILEO programą teikiamomis paslaugomis valstybinėms institucijoms ir žmogaus gyvybės apsaugos paslaugomis.

 

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti Sąjungos kosmoso infrastruktūros apsaugą. Visų pirma valstybės narės propaguoja teisinę kosmoso erdvės sistemą ir laikosi ES veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodekso principų, įskaitant žalingų kosminiams objektams trukdžių ir veiksmų, kuriais sukuriama žalingų kosmoso šiukšlių, draudimą, JT kosmoso šiukšlių poveikio švelninimo gairių laikymąsi ir skaidrumo bei saugumo priemonių kosmoso erdvėje kūrimą.

 

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjunga gali sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, o ypač bendradarbiavimo susitarimus, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytos procedūros.

Sąjunga gali sudaryti susitarimus dėl programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, o ypač bendradarbiavimo susitarimus, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytos procedūros. Plėtojant bet kokios formos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis atsižvelgiama į programų strateginį pobūdį, taip pat paisoma Sąjungos ir valstybių narių saugumo ir gynybos politikos interesų ir gerbiamas abipusiškumo principas. Atitinkamai turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir (arba) jis turi suteikti savo pritarimą.

 

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Kai vedamos derybos dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis arba kai sudaromi susitarimai su trečiosiomis šalimis, Sąjunga užtikrina visišką atitiktį kriterijams ir gairėms, nustatytiems Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, kurioje nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę1, ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009, nustatančiame Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą2.

 

Sąjunga propaguoja Kosminės erdvės sutartimi sukurtą teisinę sistemą, siekdama užtikrinti taikų ir saugų kosminės erdvės infrastruktūros veikimą. Todėl Sąjunga stiprina savo pajėgumus, kuriais pasinaudodama ir bendradarbiaudama su partneriais galėtų pasiekti informuotumo apie padėtį kosmose tikslą, įgyvendinant daugiašalę kosminės erdvės stebėjimo sistemą.

 

____________

 

1 OL L 335, 2008 12 13, p. 99.

 

2 OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

 

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Teikiant bet kokią techninę pagalbą paisoma Sąjungos ir valstybių narių saugumo ir gynybos politikos interesų.

 

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Iki 2018 m. birželio 30 d. Komisija, siekdama priimti sprendimą dėl taikant šį reglamentą nustatytų priemonių pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia vertinimo ataskaitą, kurioje vertinami:

1. Iki 2015 m. birželio 30 d. Komisija, siekdama priimti sprendimą dėl taikant šį reglamentą nustatytų priemonių pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, o iki 2018 m. birželio 30 d. – vertinimo ataskaitą, kuriose vertinami:

 

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros atstovai stebėtojų teisėmis gali dalyvauti komiteto darbe, laikydamiesi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

4. Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros atstovai stebėtojų teisėmis gali dalyvauti komiteto darbe, laikydamiesi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų. Komiteto darbe, jeigu reikia, stebėtojų teisėmis taip pat gali dalyvauti Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos gynybos agentūros, Europos Parlamento atstovai arba nacionaliniai ekspertai saugumo ir gynybos klausimais.

 

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 5 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Komisija laiku suteikia 1 dalyje nurodytam komitetui visą reikiamą su programomis susijusią informaciją.

 

 

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos palydovinės navigacijos sistemų diegimas ir eksploatacija

Nuorodos

COM(2011)0814 – C7-0464/2011 – 2011/0392(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.12.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

15.12.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Sampo Terho

6.3.2012

Svarstymas komitete

25.4.2012

29.5.2012

20.6.2012

 

Priėmimo data

5.7.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pino Arlacchi, Elmar Brok, Jerzy Buzek, Tarja Cronberg, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Andrzej Grzyb, Anna Ibrisagic, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Ryszard Antoni Legutko, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Mario Mauro, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Alojz Peterle, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Libor Rouček, Tokia Saïfi, Nikolaos Salavrakos, Werner Schulz, Marek Siwiec, Geoffrey Van Orden, Kristian Vigenin, Sir Graham Watson, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Charalampos Angourakis, Jean-Jacob Bicep, Véronique De Keyser, Andrew Duff, Tanja Fajon, Carmen Romero López, Helmut Scholz, Indrek Tarand, Dominique Vlasto, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Catherine Bearder, Petru Constantin Luhan

 

 

6.6.2012

Biudžeto komiteto NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

(COM(2011) 0814 – C7‑0464/2011 – 2011/0392(COD) )

Nuomonės referentė: Maria Da Graça Carvalho

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

ES atsakinga už pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (angl. GNSS) sukūrimą ir yra sistemų GALILEO ir EGNOS savininkė. ES nuosavybės teises ir atsakomybę už programas GALILEO ir EGNOS ne kartą įvairiomis progomis patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba. Be to, programos GALILEO ir EGNOS pripažįstamos vienais iš svarbiausių Sąjungos projektų ir sudaro neatskiriamą strategijos „Europa 2020“ dalį. Taigi nuomonės referentė tvirtai remia Komisijos pasiūlymą tęsti šių programų finansavimą pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.

Pasiūlyme dėl Tarybos reglamento, kuriame išdėstoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, Komisija šioms programoms finansuoti įtraukė maksimalią 7 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą 2011 m. kainomis (apie 7,9 mlrd. EUR einamosiomis kainomis). Ji taip pat pabrėžia, kad iš ES biudžeto papildomų asignavimų tam skirta nebus. Jei prireiks daugiau lėšų, nei numatyta, šios programos turės būti pritaikytos prie faktiškai turimų lėšų arba reikės iš dalies keisti daugiametės finansinės programos reglamentą, dėl kurio Taryba turės priimti vieningą sprendimą ir jam turės pritarti Europos Parlamentas. Taigi ši suma ES biudžete yra aiškiai apribota ir šioms programoms skirtos lėšos negalės būti kilnojamos iš vienos biudžeto eilutės į kitą.

Reikėtų priminti, kad 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa buvo persvarstyta ir po ilgų Europos Parlamento ir Tarybos derybų 2007 m. pabaigoje į ją įtraukta 1,3 mlrd. EUR programai GALILEO skirta suma (einamosiomis kainomis). Manyta, kad šis persvarstymas būtinas dėl didelio programos išlaidų viršijimo, kuris persvarsčius daugiametę finansinę programą turėjo būti iš dalies padengtas.

Siekiant, kad ateityje išlaidos būtų kuo rečiau viršijamos, pagal dabartinį Komisijos pasiūlymą į šių programų finansinius paketus įtraukiama 1 005 mln. EUR suma (einamosiomis kainomis), kad būtų apsidrausta nuo galimos su parengimu darbui ir eksploatavimu susijusios rizikos. Nuomonės referentė taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos įsitikinimą, kad parengimo darbui ir eksploatavimo etapas, kurį programa GALILEO jau pasiekė, savaime yra susijęs su mažesne išlaidų viršijimo rizika, nei ankstesnis programos kūrimo etapas. Vis dėlto nuomonės referentė mano, kad, jei atsiranda papildomų nenumatytų finansinių įsipareigojimų ir jei prireikia patvirtinti, kad programas kūrė ES, šios išlaidos turėtų būti padengtos pasinaudojant skirtumu tarp daugiametėje finansinėje programoje numatytų viršutinių ribų ir nuosavų išteklių viršutinės ribos.

Nuomonės referentė siūlo keletą papildomų Komisijos pasiūlymo pataisymų, visų pirma dėl būtinybės nedelsiant teikti informaciją biudžeto valdymo institucijai (užuot ją teikus tik valstybių narių atstovų komitetui) įvairiais šio reglamento įgyvendinimo etapais, kad ši galėtų visapusiškai vykdyti jai priklausančias biudžeto kontrolės ir planavimo funkcijas. Šiuo atžvilgiu ypatingai pabrėžiama tai, kad Komisija turi pakankamai anksti informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, jei kyla nekontroliuojama rizika, kuri gali lemti reikšmingus nukrypimus nuo programos išlaidų ir terminų požiūriu. Pranešėjas išdėsto būtiniausius aspektus, kurie turėtų būti įtraukti į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl programų įgyvendinimo, įskaitant atnaujintą informaciją apie rizikos vertinimą ir kontrolę ir galimo jų poveikio nukrypimams išlaidų ir terminų požiūriu įvertinimą.

 

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 a dalis (nauja)

 

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1a. pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatytame finansiniame pakete pateikiama tik rekomendacija aktų leidėjui ir šis paketas negali būti parengtas, kol nepasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

Pagrindimas

Šiomis aplinkybėmis svarbu pažymėti, kad toliau vykdant su konkrečia politikos sritimi ar su konkrečiais klausimais susijusį darbą, neturėtų būti užmiršta, kad vyksta visuotinės derybos dėl DFF, kadangi susitarimas bus pasiektas tik susitarus dėl visų aspektų. Susitarus dėl Daugiametės finansinės programos reglamento, EP ir Taryba tarsis dėl atskirų teisėkūros pasiūlymų ir jų finansinių paketų, kurie dar nebuvo svarstyti EP ir Taryboje, ir po to juos galutinai priims.

 

Pakeitimas    2

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 b dalis (nauja)

 

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1b. primena 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“1; pakartoja, kad siekiant Sąjungai sudaryti sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius, reikia kitoje DFP skirti pakankamai papildomų išteklių; ragina Tarybą, jei ji nepritaria šiam požiūriui, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų būtų galima visiškai atsisakyti, nepaisant įrodytos jų pridėtinės vertės Europai;

 

_______________

 

1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266

 

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) Šioms programoms reikėtų suteikti tinkamą finansavimą, nes jos yra svarbios, yra Europinio masto bei pasižymi vidinėmis Europos mastu pridedamą vertę sukuriančiomis vertybėmis.

 

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) iš esmės Sąjunga turėtų visiškai finansuoti programos GALILEO išdėstymo ir eksploatavimo etapus ir programos EGNOS eksploatavimo etapą; tačiau pagal 2002 m. birželio 25 d. reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis atitinkamais susitarimais skirti programoms papildomų lėšų arba prie jų įgyvendinimo prisidėti natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, kurių prašo valstybės narės, pavyzdžiui, susijusias su sistemų struktūra arba su tam tikromis papildomomis saugumo reikmėmis. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas;

(13) iš esmės Sąjunga turėtų visiškai finansuoti programos GALILEO išdėstymo ir eksploatavimo etapus ir programos EGNOS eksploatavimo etapą; tačiau pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. ... ... d. reglamentą (ES) Nr. XXX/2012 dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis atitinkamais susitarimais skirti programoms papildomų lėšų arba prie jų įgyvendinimo prisidėti natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, kurių prašo valstybės narės, pavyzdžiui, susijusias su sistemų struktūra arba su tam tikromis papildomomis saugumo reikmėmis. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas, vadovaudamosi abipusio suinteresuotumo principu;

Pagrindimas

Suderinama su naujuoju Finansiniu reglamentu.

 

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) siekiant užtikrinti tolesnį programų įgyvendinimą, būtina nustatyti tinkamą finansinį pagrindą tam, kad Sąjunga galėtų toliau jas finansuoti. Taip pat reikėtų nurodyti sumą, kurios reikia 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu GALILEO išdėstymo etapui pabaigti ir sistemų eksploatavimui finansuoti;

(14) atsižvelgiant į tai, kad šie projektai ilgai įgyvendinami, ir į jiems jau skirtas kapitalo investicijas, konkrečiais finansų planavimo laikotarpiais būtina nustatyti pakankamus ir nuoseklius įsipareigojimus siekiant užtikrinti programų planavimo tęstinumą ir organizacinį stabilumą. siekiant užtikrinti tolesnį programų įgyvendinimą, būtina nustatyti tinkamą finansinį pagrindą tam, kad Sąjunga galėtų toliau jas finansuoti. Taip pat reikėtų nurodyti didžiausią sumą, kurios reikia 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu GALILEO išdėstymo etapui pabaigti ir sistemų eksploatavimui finansuoti;

 

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjungai gali tekti įvykdyti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su nesutartine atsakomybe, atsirandančia dėl sistemų priklausymo viešajam sektoriui, pirmiausia force majeure ir nepataisomo gedimo atveju. Komisija nagrinėja šiuos įsipareigojimus atskirai;

(17) svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjungai gali tekti įvykdyti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su nesutartine atsakomybe, atsirandančia dėl sistemų priklausymo viešajam sektoriui, pirmiausia force majeure ir nepataisomo gedimo atveju. Komisija nagrinėja šiuos įsipareigojimus atskirai. Visi nenumatyti finansiniai įsipareigojimai turėtų būti padengti pasinaudojant skirtumu tarp nuosavųjų išteklių ir daugiametėje finansinėje programoje numatytų viršutinių ribų;

 

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) be to, pajamas iš sistemų turėtų gauti Sąjunga, kad būtų užtikrintas ankstesnių jos investicijų kompensavimas. Pajamų paskirstymo sistema galėtų būti nustatyta visose sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis;

(19) be to, pajamas iš sistemų turėtų gauti Sąjunga, kad būtų užtikrintas ankstesnių jos investicijų kompensavimas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį galėtų būti patvirtinta pajamų paskirstymo sistema ir ji galėtų būti nustatyta visose sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis;

 

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) siekiant išvengti didesnių nei numatyta sąnaudų ir vėlavimo, kurie pakenkė programų įgyvendinimui pastaraisiais metais, būtina dėti daugiau pastangų papildomų sąnaudų rizikai valdyti, kaip reikalauja Taryba 2011 m. kovo 31 d. išvadose ir Parlamentas 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje ir kaip nurodyta 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui;

(20) siekiant išvengti didesnių nei numatyta sąnaudų ir vėlavimo, kurie pakenkė programų įgyvendinimui pastaraisiais metais, bus dedama daugiau pastangų papildomų sąnaudų rizikai valdyti, kaip reikalauja Taryba 2011 m. kovo 31 d. išvadose ir Parlamentas 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje ir kaip nurodyta 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Parengimo darbui ir eksploatavimo etapų rizika vertinama apie 1 005 mln. EUR (einamosiomis kainomis); ji įtraukta į programų finansinį paketą. Jei šioms programoms prireiks papildomų finansinių išteklių, jie neturėtų būti skiriami mažesnių sėkmingų iš Sąjungos biudžeto finansuojamų projektų sąskaita. Visi su šia rizika susiję papildomi finansiniai ištekliai turėtų būti padengti pasinaudojant skirtumu tarp nuosavųjų išteklių ir daugiametėje finansinėje programoje numatytų viršutinių ribų;

 

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) Sąjunga turėtų sudaryti su Europos kosmoso agentūra daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą, į kurį būtų įtraukti techniniai ir programavimo aspektai. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į įgaliojimų suteikimo susitarimą turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Veiklos, kurią finansuoja vienintelė Sąjunga, sąlygomis turėtų būti užtikrintas atitinkamas kontrolės lygis, panašus į kontrolės lygį, kurio būtų reikalaujama, jei Europos kosmoso agentūra būtų Sąjungos agentūra;

(24) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai Sąjungos vardu sudaryti su Europos kosmoso agentūra daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą, į kurį būtų įtraukti techniniai ir programavimo aspektai. Kad Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į įgaliojimų suteikimo susitarimą turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Veiklos, kurią finansuoja vienintelė Sąjunga, sąlygomis turėtų būti užtikrintas atitinkamas kontrolės lygis, panašus į kontrolės lygį, kurio būtų reikalaujama, jei Europos kosmoso agentūra būtų Sąjungos agentūra;

 

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) siekiant paskirstyti programoms skirtas Sąjungos lėšas, kurių viršutinės ribos Komisija negali viršyti, labai svarbu, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų veiksmingos ir, ypač, kad derantis dėl sutarčių būtų užtikrintas optimalus išteklių naudojimas, geros kokybės paslaugos, nenutrūkstamas programų tęstinumas, tinkamas rizikos valdymas ir nustatyto tvarkaraščio laikymasis. Perkančioji organizacija turėtų stengtis laikytis šių reikalavimų;

(27) siekiant paskirstyti programoms skirtas Sąjungos lėšas, kurių siūlomo reglamento dėl 2014–2020 m. DFP 14 straipsnyje nustatytos viršutinės ribos Komisija negali viršyti, labai svarbu, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų veiksmingos ir, ypač, kad derantis dėl sutarčių būtų užtikrintas optimalus išteklių naudojimas, geros kokybės paslaugos, nenutrūkstamas programų tęstinumas, tinkamas rizikos valdymas ir nustatyto tvarkaraščio laikymasis. Perkančioji organizacija turėtų stengtis laikytis šių reikalavimų;

 

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) Komisija turėtų įvertinti programų tikslams pasiekti nustatytų priemonių našumą ir veiksmingumą;

(36) Komisija, remdamasi sutartais rodikliais, turėtų įvertinti programų tikslams pasiekti nustatytų priemonių našumą ir veiksmingumą;

Pagrindimas

Reikia nustatyti atitinkamus rodiklius, kad būtų galima tinkamai įvertinti programos pažangą.

 

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Programos GALILEO konkrečių tikslų įvykdymo laipsniui nustatyti, be kita ko, naudojami šie rodikliai:

 

(a) bendras veikiančių palydovų skaičius: 18 palydovų iki 2015 m., 30 – iki 2019 m.

 

(b)naudojamos antžeminės infrastruktūros versija: 2 versija iki 2015 m.;

 

(c) sukurtų paslaugų skaičius: trys pirminės paslaugos iki 2015 m., penkios paslaugos iki 2020 m.

Pagrindimas

Reikia nustatyti atitinkamus rodiklius ir tikslus, kad būtų galima tinkamai įvertinti programos pažangą. Siūlomi rodikliai yra Komisijos į teisėkūros finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą įtraukti rodikliai.

 

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Programos EGNOS konkrečių tikslų įvykdymo laipsniui nustatyti, be kita ko, naudojamas šis rodiklis ir tikslas:

 

- tvirtinančiosioms institucijoms pateiktų paslaugų pakeitimų skaičius: trys paslaugos 2014-2020 m. laikotarpiu.

Pagrindimas

Reikia nustatyti atitinkamus rodiklius ir tikslus, kad būtų galima tinkamai įvertinti programos pažangą. Siūlomi rodikliai yra Komisijos į teisėkūros finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą įtraukti rodikliai.

 

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Šios išlaidos neviršija 1 proc. visų šioms programoms skirtų Sąjungos asignavimų.

Pagrindimas

70 mln. EUR turėtų užtekti šioms užduotims įvykdyti.

 

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Siekdama užtikrinti, kad programų ir įvairių etapų sąnaudas būtų galima aiškiai nustatyti, Komisija, laikydamasi skaidraus valdymo principo, kasmet praneša 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie Sąjungos lėšų skyrimą kiekvienai 1 ir 2 dalyse nurodytai veiklai.

3. Siekdama užtikrinti, kad programų ir įvairių etapų sąnaudas būtų galima aiškiai nustatyti, Komisija, laikydamasi skaidraus valdymo principo, kasmet praneša biudžeto valdymo institucijai bei 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie Sąjungos lėšų skyrimą kiekvienai 1 ir 2 dalyse nurodytai veiklai.

 

(Šis pakeitimas taikomas 8 straipsnio 2 daliai ir 16 straipsnio 4 daliai. Pagrindimo tekstas lieka nepakeistas.)

Pagrindimas

Komisijai padeda Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemų (GNSS) programų komitetas. Patikimam viešajam valdymui reikalingas vienodas programų administravimas, greitas sprendimų priėmimas bei vienoda prieiga prie informacijos ir skaidrumas. Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemų (GNSS) programų komitetas buvo įsteigtas vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo 19 straipsniu.

 

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Asignavimai vykdomi laikantis šio reglamento ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nuostatų.

2. Asignavimai vykdomi laikantis šio reglamento ir Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] nuostatų.

Pagrindimas

Suderinama su naujuoju Finansiniu reglamentu.

 

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Pajamų paskirstymo tvarka gali būti nustatyta sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis.

2. Pajamų paskirstymo tvarka nustatoma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį. Ši pajamų paskirstymo tvarka gali būti nustatyta sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis.

 

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Remdamasi sprendimu dėl įgaliojimų suteikimo, kurį Komisija priėmė pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalį, Komisija su Europos kosmoso agentūra sudaro daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą. Šis susitarimas apima pavestų užduočių ir biudžeto vykdymą įgyvendinant programas, visų pirma pagal programą GALILEO sukurtos infrastruktūros užbaigimą.

1. Remdamasi sprendimu dėl įgaliojimų suteikimo, kurį Komisija priėmė pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] XX straipsnį, Komisija deleguotuoju aktu su Europos kosmoso agentūra sudaro daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą. Šis susitarimas apima pavestų užduočių ir biudžeto vykdymą įgyvendinant programas, visų pirma pagal programą GALILEO sukurtos infrastruktūros užbaigimą.

Pagrindimas

Susitarimas su Europos kosmoso agentūra yra labai svarbus sėkmingo programų užbaigimo veiksnys. Jo sąlygos ir nuostatos galėtų būti išdėstytos teisėkūros procedūra priimame akte, bet siekiant taupyti teisėkūros išteklius, tikslinga šią galią suteikti Komisijai.

 

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Dėl šio straipsnio 1 dalyje minėto sprendimo dėl įgaliojimų suteikimo konsultuojamasi su 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komitetui pranešama apie daugiametį įgaliojimų suteikimo susitarimą, kurį turi sudaryti Komisija ir Europos kosmoso agentūra.

Išbraukta.

Pagrindimas

Konsultavimosi su komitetu dėl deleguotojo akto procedūra netaikoma.

 

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą.

Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, be kita ko, pateikiama:

 

(a) programų įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant pagal 1 straipsnio 4 ir 5 dalis nustatytų tikslų, įvertinimas;

 

(b) atnaujinta informacija apie rizikos vertinimą ir kontrolę ir galimo jų poveikio išlaidoms ir terminams įvertinimas;

 

(c) visos biudžeto valdymo institucijai pagal 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 4 dalį pateiktos informacijos santrauka;

 

(d) pagal 16 straipsnio 1 dalį sudaryto daugiamečio įgaliojimų suteikimo susitarimo taikymo įvertinimas.

 

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Siekdami atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos Europos GNSS programos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, vadovaudamiesi 2008 m. liepos 9 d. bendra deklaracija dėl GALILEO tarpinstitucinės grupės, reguliariai rengia GALILEO tarpinstitucinės grupės susitikimus.

 

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnio 1 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Komisija iš anksto informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą, jei ji mano, kad kyla nekontroliuojama rizika arba esama kitų veiksnių, kurie gali lemti reikšmingus nukrypimus nuo programos, ypač išlaidų ir terminų požiūriu.

 

 

 

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos palydovinės navigacijos sistemų diegimas ir eksploatacija

Nuorodos

COM(2011) 0814 – C7-0464/2011 – 2011/0392(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.12.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

15.12.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Maria Da Graça Carvalho

6.2.2012

Svarstymas komitete

25.4.2012

 

 

 

Priėmimo data

31.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Richard Ashworth, Francesca Balzani, Zuzana Brzobohatá, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Lucas Hartong, Jutta Haug, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Claudio Morganti, Juan Andrés Naranjo Escobar, Nadezhda Neynsky, Dominique Riquet, Alda Sousa, László Surján, Jacek Włosowicz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Jürgen Klute, Paul Rübig, Peter Šťastný, Gianluca Susta

 

 

12.7.2012

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo

COM(2011) 0814 – C7‑0464/2011 – 2011/0392(COD) )

Nuomonės referentė: Jacqueline Foster

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

I.  Komisijos pasiūlymas

 

Šiame pasiūlyme dėl reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos programų įgyvendinimo ir panaudojimo nustatytas programų GALILEO ir EGNOS (Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos) valdymo modelis ir jų finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu.

 

Programos GALILEO tikslas – įrengti ir eksploatuoti pirmąją palydovinės navigacijos ir vietos nustatymo infrastruktūrą, specialiai skirtą naudoti civiliniais tikslais. Ši programa sudaryta iš jau baigto sukūrimo etapo, plėtojimo ir suderinimo etapo, kuris turėtų baigtis 2013 m., išdėstymo etapo, kuris prasidėjo 2008 m. ir turėtų būti baigtas 2020 m., ir eksploatavimo etapo, kuris turėtų laipsniškai prasidėti 2014 arba 2015 m., kad sistema būtų visiškai veikianti 2020 m.

 

Programa EGNOS siekiama gerinti veikiančių pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų siunčiamų signalų kokybę. EGNOS eksploatavimo etapas prasidėjo 2009 m. spalio mėn. pradėjus teikti atvirąją paslaugą ir 2011 m. kovo mėn. – žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life).

 

II.  Bendra nuomonės referentės pozicija

 

Nuomonės referentė palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujo reglamento, kuriuo siekiama patenkinti šių programų poreikius kitu daugiamečiu finansavimo laikotarpiu, visų pirma valdymo ir patikimo finansų valdymo atžvilgiu, ir atnaujinti ES įsipareigojimą užtikrinti, kad sistemos būtų baigtos kurti ir pradėtos eksploatuoti iki 2020 m.

 

Reikėtų pabrėžti, kad visi Sąjungos piliečiai naudosis daugybe įvairių EGNOS ir GALILEO teikiamų paslaugų. Šiuo metu Europos palydovinės navigacijos paslaugų naudotojai turi naudotis palydoviniais signalais, kurių ES nekontroliuoja ir kurie iš esmės nėra skirti Europos reikmėms tenkinti. Prieinamumas prie šių sistemų gali būti nepakankamas, ypač tankiai apgyvendintose miestų teritorijose. Be to, jos ne visada užtikrina pakankamą galutiniams naudotojams teikiamos paslaugos kokybę, tikslumą ir tęstinumą.

 

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tikimasi, jog Europos palydovinės navigacijos sistemos duos tiesioginės naudos šimtams visos ES įmonių, įskaitant daugėjančias MVĮ, ir sukurs tūkstančius labai kvalifikuoto darbo vietų. Šios sistemos taip pat bus itin svarbios išplečiant Europos žinias palydovinės navigacijos technologijos srityje ir išlaikant kosmoso politikos kompetenciją visoje Europoje. Vėliau taikomųjų technologijų, susijusių su palydovine radijo navigacija, platinimas bus unikali galimybė Europos įmonių ir pramonės augimui.

 

Atsižvelgdamas į platų pritarimą šio pasiūlymo teisėkūros procedūra priimamo akto tikslams, nuomonės referentė siūlo šiek tiek pakeitimų, turėdama bendrą tikslą griežtinti ir aiškinti nuostatas, susijusias su programų viešuoju valdymu ir patikimu finansų valdymu, ir pabrėžti jų svarbą transporto sektoriui.

i) Programų viešasis valdymas

Kad programų GALILEO ir EGNOS viešasis valdymas būtų patikimas, reikia griežtai atskirti Komisijos, Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros užduotis ir laipsniškai pritaikyti valdymą sistemų eksploatavimo reikmėms. Komisija numato programų eksploatavimo 2014–2020 m. laikotarpiu užduotį paskirti Europos GNSS agentūrai. Siekiant sudaryti sąlygas agentūrai didinti savo pajėgumus, būtina užtikrinti, kad ji turėtų atitinkamus žmogiškuosius išteklius savo didėjančioms kompetencijoms pagal šį reglamentą vykdyti. Reikėtų pabrėžti, kad tai, jog agentūros būstinė bus perkelta, neturėtų turėti neigiamo poveikio jos darbo jėgai ir kompetencijos lygiui.

ii) Programų svarba transporto sektoriui

Europos palydovinės navigacijos sistemos yra sukurtos kaip transeuropinių tinklų infrastruktūros, naudojamos ir už valstybių narių nacionalinių teritorijų. Tikimasi, kad šios programos daugeliu aspektų bus naudingos transporto sektoriui, inter alia:

a) kelių transportui:

 

– pagerės kelių valdymas ir sumažės spūsčių,

– sutrumpės reakcijos laikas įvykus kelių eismo avarijoms,

– palengvės pavojingų krovinių gabenimo stebėjimas,

– bus padedama vairuotojams vykdyti savo kelionių planus jiems suteikiant tikslesnę eismo informaciją,

– pagerės kelių mokesčių surinkimas ir elektroninis mokesčių rinkimas,

– sutrumpės kelionės laikas ir sumažės kuro sąnaudos;

 

b) geležinkelių transportui:

 

– bus galima automatizuoti maršruto sekimą,

– bus lengviau atlikti eksploatacines korekcijas, pvz., maršruto patobulinimus, ir vykdyti bendruosius saugos reikalavimus,

– sumažės vėlavimų ir veiklos sąnaudos, o kelių pralaidumas padidės,

– keleiviams bus teikiama tikslesnė informacija apie traukinių atvykimą;

 

c) jūrų transportui ir vidaus vandens keliams:

 

– pagerės eismo valdymas, ypač uostuose arba intensyvaus eismo vietose,

– pagerės laivybos sauga,

– pagerės laivų stebėsenos ir gelbėjimo operacijos,

– bus teikiama tiksli informacija įvykus naftos išsiliejimui;

 

d) oro transportui:

 

– civiliniams orlaiviams bus patogiau ir lengviau naudotis mažais ir periferiniais oro uostais,

– atliks esminį vaidmenį plėtojant bendro dangaus politiką ir SESAR,

– pagerės eismo ir oro uostų veiklos saugumo valdymas.

iii) Finansavimas

Komisijos vertinimu, Sąjungos įnašas 2014–2020 m. laikotarpiu bus 7 897 mln. EUR. Jis daugiausia apims programų GALILEO ir EGNOS eksploatavimo išdėstymo ir eksploatavimo etapus. Siekiant išvengti išlaidų viršijimo ir vėlavimų, kurie pastaraisiais metais turėjo neigiamą poveikį programų vykdymui, būtina stiprinti programų viešąjį valdymą ir patikimą finansų valdymą.

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

 

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) programos GALILEO ir EGNOS yra itin svarbios taikomosioms transporto sistemoms, įskaitant intelektines transporto sistemas. Kelių transporto sektoriuje šios programos yra itin svarbios siekiant pagerinti kelių saugumą ir eismo valdymą bei sumažinti spūstis, kelionių trukmę ir degalų suvartojimą bei stebėti gyvūnų transportavimą. Geležinkelių transporto sektoriuje jas vykdant gali būti sudarytos sąlygos automatizuoti kelių stebėjimą, padidinti saugumą, sumažinti vėlavimus ir veiklos sąnaudas bei teikti keleiviams tikslesnę informaciją. Jūrų ir vidaus vandens kelių sektoriuose jos gali pagerinti laivybos saugumą, padidinti krovinių tvarkymo pajėgumą, sudaryti sąlygas nuolat stebėti konteinerių judėjimą ir ekstremaliose situacijose teikti tikslią padėties nustatymo informaciją. Oro transporto sektoriuje jos skatina civilinę aviaciją ir sudaro jai sąlygas naudotis mažais ir periferiniais oro uostais, taip pat atlieka esminį vaidmenį plėtojant Bendro dangaus politiką. Kosmoso sektoriuje jos gali padaryti navigaciją tikslesnę valdant paleidėjo trajektoriją. Atsižvelgiant į didesnę veiksmingo ir integruoto Europos transporto tinklo poreikį, būtina užtikrinti, kad toliau būtų plėtojamos taikomosios transporto technologijos, sukurtos įdiegus GALILEO ir EGNOS sistemas. Taip Sąjungos piliečiams bus suteikta galimybė naudotis šių sistemų pranašumais ir užtikrinti, kad būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas šiomis programomis;

 

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinės visuomenės gali patirti daug nuostolių. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros ir gali būti bandoma jas panaudoti piktavališkai. Nurodyti aspektai gali pakenkti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui. Todėl programų GALILEO ir EGNOS infrastruktūrų sukūrimo, įrengimo ir eksploatavimo etapais reikia atsižvelgti į saugumo reikalavimus;

(8) kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinės visuomenės ir daug rinkos dalyvių gali patirti daug nuostolių. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros ir gali būti bandoma jas panaudoti piktavališkai. Nurodyti aspektai gali pakenkti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui. Todėl programų GALILEO ir EGNOS infrastruktūrų sukūrimo, įrengimo ir eksploatavimo etapais reikia atsižvelgti į saugumo reikalavimus;

 

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a) būtina laipsniškai plėsti geografinę EGNOS sistemos aprėptį visoje Sąjungos teritorijoje ir, atsižvelgiant į techninius ir finansinius apribojimus ir tarptautinius susitarimus, kaimyniniuose Sąjungos regionuose, visų pirma trečiųjų šalių, kurios priklauso bendram Europos dangui, teritorijose;

 

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei, kiek tai įmanoma, sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis;

(11) siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis;

 

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą programų finansavimą, ji turėtų būtų viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos rinkos plėtrą, reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti su programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, ypač socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

(12) kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą programų finansavimą, ji turėtų veikti skaidriai ir būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant šias programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos rinkos plėtrą, reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti su programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, ypač socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

 

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) taip pat reikėtų pabrėžti, kad šiame reglamente numatyti biudžeto ištekliai nedengia programai „Horizontas 2020“, mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai, skirtomis lėšomis finansuotų darbų, pvz., susijusių su sistemai sukurtų taikomųjų programų plėtra. Šie darbai leis veiksmingiau panaudoti pagal programas teikiamas paslaugas, užtikrins didelę Sąjungos investicijų grąžą, kuri duos socialinės ir ekonominės naudos, ir padidins praktines Sąjungos įmonių žinias apie palydovinės navigacijos technologiją;

(18) taip pat reikėtų pabrėžti, kad šiame reglamente numatyti biudžeto ištekliai nedengia programai „Horizontas 2020“, mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai, skirtomis lėšomis finansuotų darbų, pvz., susijusių su sistemai sukurtų taikomųjų programų plėtra. Šie darbai leis veiksmingiau panaudoti pagal programas teikiamas paslaugas, užtikrins didelę Sąjungos investicijų grąžą, kuri duos socialinės ir ekonominės naudos, ir padidins praktines Europos įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, žinias apie palydovinės navigacijos technologiją. Todėl būtina pagal programą „Horizontas 2020“ skirti pakankamai išteklių siekiant plėtoti į rinką orientuotas taikomąsias technologijas, kurias galima sukurti įdiegus GALILEO ir EGNOS sistemas, ir jas naudoti Europos ir tarptautinėms reikmėms;

 

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) kadangi Komisija atstovauja Sąjungai, kuri iš esmės vienintelė finansuoja programas ir yra sistemų savininkė, Komisija turėtų būti atsakinga už programų įgyvendinimą ir užtikrinti jų politinę priežiūrą. Todėl ji turėtų valdyti pagal šį reglamentą programoms skirtas lėšas ir užtikrinti, kad visi su programomis susiję veiksmai būtų įgyvendinti, o Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros užduotys aiškiai atskirtos. Šiuo tikslu be bendrosios atsakomybės užduočių ir kitų šiuo reglamentu jai pavestų užduočių reikėtų Komisijai paskirti tam tikras konkrečias nebaigtiniame sąraše išvardytas užduotis. Siekdama optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisija, laikydamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, ypač jo 54 straipsnio, įgaliojimų suteikimo susitarimais turėtų pavesti tam tikras užduotis;

(22) kadangi Komisija atstovauja Sąjungai, kuri iš esmės vienintelė finansuoja programas ir yra sistemų savininkė, Komisija turėtų būti atsakinga už programų įgyvendinimą ir užtikrinti jų bendrą priežiūrą. Todėl ji turėtų valdyti pagal šį reglamentą programoms skirtas lėšas ir užtikrinti, kad visi su programomis susiję veiksmai būtų įgyvendinti, o Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros užduotys aiškiai atskirtos, kad būtų išvengta atsakomybės sričių sutapimo. Šiuo tikslu be bendrosios atsakomybės užduočių ir kitų šiuo reglamentu jai pavestų užduočių reikėtų Komisijai paskirti tam tikras konkrečias nebaigtiniame sąraše išvardytas užduotis. Siekdama optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisija, laikydamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, ypač jo 54 straipsnio, įgaliojimų suteikimo susitarimais turėtų pavesti tam tikras užduotis;

 

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) Europos GNSS agentūra buvo įsteigta 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/200814, kad būtų pasiekti programų GALILEO ir EGNOS tikslai ir atliktos kai kurios su programų vykdymu susijusios užduotys. Ji yra Sąjungos agentūra, kuri priskiriama Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir kuriai taikomi Sąjungos agentūroms nustatyti reikalavimai. Jai turėtų būti pavestos tam tikros su programų saugumu susijusios užduotys, atsižvelgiant į jos galimą paskyrimą kompetentinga PRS institucija ir jos indėlį parduodant sistemas. Taip pat tikslinga, kad ji atliktų užduotis, kurias Komisija gali jai patikėti vienu ar keliais įgaliojimų suteikimo susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos kitos konkrečios su programomis susijusios užduotys, įskaitant su sistemų eksploatavimo etapais ir taikomųjų programų bei paslaugų sklaida palydovinės navigacijos rinkoje susijusias užduotis. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į šiuos įgaliojimų suteikimo susitarimus turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos;

(23) Europos GNSS agentūra buvo įsteigta 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/200814, kad būtų pasiekti programų GALILEO ir EGNOS tikslai ir atliktos kai kurios su programų vykdymu susijusios užduotys. Ji yra Sąjungos agentūra, kuri priskiriama Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir kuriai taikomi Sąjungos agentūroms nustatyti reikalavimai. Jai turėtų būti pavestos tam tikros su programų saugumu susijusios užduotys, atsižvelgiant į jos galimą paskyrimą kompetentinga PRS institucija ir jos indėlį parduodant sistemas. Taip pat tikslinga, kad ji atliktų užduotis, kurias Komisija gali jai patikėti vienu ar keliais įgaliojimų suteikimo susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos kitos konkrečios su programomis susijusios užduotys, įskaitant su sistemų eksploatavimo etapais ir taikomųjų programų bei paslaugų plėtojimu ir sklaida palydovinės navigacijos rinkoje susijusias užduotis. Todėl būtina užtikrinti, kad agentūra turėtų reikalingą praktinę patirtį turinčius žmogiškuosius išteklius pagal šį reglamentą išplėstai kompetencijai vykdyti. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į šiuos įgaliojimų suteikimo susitarimus turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos;

 

 

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) būtina nuolat informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie programų vykdymą. Be to, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija rengs susitikimus GALILEO tarpinstitucinėje grupėje pagal 2008 m. liepos 9 d. bendrą deklaraciją dėl GALILEO tarpinstitucinės grupės;

(35) Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti nuolat pranešama apie programų vykdymą, įskaitant jų išlaidas ir riziką, tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymą, palydovinės navigacijos rinkų paruošimą ir valdymo tvarkos veiksmingumą. Turėtų būti ypatingai atsižvelgiama į šių dviejų programų nuostatų, susijusių su žmogaus gyvybės apsaugos paslaugomis, įgyvendinimą. Be to, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija rengs susitikimus GALILEO tarpinstitucinėje grupėje pagal 2008 m. liepos 9 d. bendrą deklaraciją dėl GALILEO tarpinstitucinės grupės. Ši grupė turėtų toliau skatinti glaudesnį trijų institucijų bendradarbiavimą siekiant stebėti programų įgyvendinimą. Komisija turėtų toliau padėti rengti šios grupės posėdžius ir, prireikus, teikti išsamią informaciją institucijų prašymu;

 

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Programos GALILEO ir EGNOS apima dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemų, t. y. pagal programą GALILEO sukurtos sistemos ir sistemos EGNOS sukūrimo, plėtojimo, suderinimo, įrengimo, eksploatavimo, atnaujinimo, tobulinimo ir jų saugumo užtikrinimo veiklą.

1. Programos GALILEO ir EGNOS apima dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemų, t. y. pagal programą GALILEO sukurtos sistemos ir sistemos EGNOS sukūrimo, plėtojimo, suderinimo, įrengimo, eksploatavimo, atnaujinimo, tobulinimo ir jų saugumo ir sąveikumo užtikrinimo veiklą.

 

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 4 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b) teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life Service arba SoL), skirtą naudotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus. ši paslauga taip pat atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema veiktų netinkamai;

(b) teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life Service arba SoL), skirtą naudotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus. ši paslauga, teikiama netaikant tiesioginių naudotojo mokesčių, taip pat atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema veiktų netinkamai;

 

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 4 dalies e punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(e) prisidėti teikiant sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo paslaugą (angl. Search and Rescue Support Service arba SAR), nustatant pagalbos signalus, siunčiamus iš avarinių švyturių ir persiunčiant jiems transliuojamą signalą.

(e) prisidėti prie sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo paslaugos (angl. Search and Rescue Support Service arba SAR), nustatant pagalbos signalus, skleidžiamus avarinių švyturių, ir nustatant jų padėtį ir persiunčiant jiems transliuojamus signalus.

 

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus; ši paslauga atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema savo veikimo zonoje veiktų netinkamai.

(c) teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus; ši paslauga, teikiama netaikant tiesioginių naudotojo mokesčių, taip pat visų pirma atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema veiktų netinkamai;

 

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu nustatomos pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtų sistemų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, visų pirma jų valdysenos ir Sąjungos finansinio įnašo taisyklės.

Šiuo reglamentu visoje ES teritorijoje nustatomos pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtų sistemų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, visų pirma jų valdysenos ir Sąjungos finansinio įnašo taisyklės.

 

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(d) eksploatavimo etapas, t. y. infrastruktūros valdymas, sistemos priežiūra, nuolatinis tobulinimas, atnaujinimas ir apsauga, su programa susijusios sertifikavimo ir standartizavimo operacijos, paslaugų teikimas ir pardavimas ir visi kiti sistemai plėtoti ir sklandžiai veikti reikalingi veiksmai; šį etapą siekiama laipsniškai pradėti 2014–2015 m., pradėjus teikti pirmąsias paslaugas.

(d) eksploatavimo etapas, užtikrinantis sėkmingą taikomųjų sistemų diegimą. Jis apima infrastruktūros valdymą, sistemos priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, atnaujinimą ir apsaugą, su programa susijusias sertifikavimo ir standartizavimo operacijas, paslaugų kūrimą, teikimą ir pardavimą ir visus kitus sistemai ir jos taikomosioms programoms plėtoti ir sklandžiai veikti reikalingus veiksmus; šį etapą siekiama laipsniškai pradėti 2014–2015 m., pradėjus teikti pirmąsias paslaugas, o galimybes naudotis visomis paslaugomis sudaryti iki 2020 m.

Pagrindimas

Pabrėžiama taikomųjų programų kūrimas, nes tai itin svarbi eksploatavimo etapo dalis.

 

 

 

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos yra, kiek įmanoma, suderinti ir sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis navigacijos priemonėmis.

2. Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos yra suderinti ir sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis navigacijos priemonėmis.

 

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės gali skirti programai GALILEO papildomų lėšų. Iš šių įnašų gautos pajamos priskiriamos asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalį. Laikydamasi skaidraus valdymo principo, Komisija praneša šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį programai GALILEO.

2. Valstybės narės gali skirti programai GALILEO papildomų lėšų. Iš šių įnašų gautos pajamos priskiriamos asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalį. Laikydamasi skaidraus valdymo principo, Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį programai GALILEO.

 

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės gali skirti programai EGNOS papildomų lėšų. Iš šių įnašų gautos pajamos priskiriamos asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalį. Laikydamasi skaidraus valdymo principo, Komisija praneša šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį programai EGNOS.

2. Valstybės narės gali skirti programai EGNOS papildomų lėšų. Iš šių įnašų gautos pajamos priskiriamos asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalį. Laikydamasi skaidraus valdymo principo, Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį programai EGNOS.

 

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrasis programų valdymo principas

Išbraukta.

Viešasis programų valdymas grindžiamas griežto užduočių paskirstymo tarp skirtingų dalyvaujančių subjektų, visų pirma Komisijos, Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros, principu.

 

Pagrindimas

Šios nuostatos įtrauktos į 12 straipsnio b punktą (naujas).

 

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a straipsnis

 

Bendroji programų valdymo sistema

 

Bendroji programų valdymo sistema yra tokia:

 

(a) pagal šį reglamentą užduotis atliekančios institucijos, be Komisijos, visų pirma yra Europos GNSS agentūra ir Europos kosmoso agentūra;

 

(b) Komisijai tenka visa atsakomybė už programas. Ji valdo pagal šį reglamentą skirtas lėšas, prižiūri visų programų įgyvendinimo veiklą ir atlieka konkrečias šio reglamento 13 straipsnyje ir kitose nuostatose nurodytas užduotis;

 

(c) Europos GNSS agentūra užtikrina 15 straipsnyje nurodytų užduočių vykdymą ir atsako už jų įgyvendinimą. Šių programų veiklos valdymas grindžiamas Komisijos ir Europos GNSS agentūros įgaliojimų suteikimo susitarimais;

 

(d) sudarant atitinkamus susitarimus su Komisija ir Europos GNSS agentūra reikalaujama, kad Europos kosmoso agentūra atliktų tam tikras užduotis, susijusias su projektavimu, plėtojimu ir aprūpinimu vykdant šių programų įgyvendinimo ir eksploatavimo etapus pagal 16 straipsnį.

 

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12b straipsnis

 

Programų valdymo principai

 

Viešasis programų valdymas grindžiamas šiais principais:

 

(a) griežtas įvairių programose dalyvaujančių subjektų užduočių atskyrimas, visą atsakomybę prisiimant Komisijai;

 

(b) konstruktyvus 12a straipsnyje nurodytų subjektų ir valstybių narių bendradarbiavimas;

 

(c) visapusiška programų įgyvendinimo kontrolė, įskaitant griežtą visų programose dalyvaujančių subjektų išlaidų ir tvarkaraščio laikymąsi.

 

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija atsakinga už programų vykdymą. Ji valdo pagal šį reglamentą joms skirtas lėšas ir prižiūri visos su programomis susijusios veiklos įgyvendinimą.

Išbraukta.

Pagrindimas

Šios nuostatos įtrauktos į 12 straipsnio a punktą (naują).

 

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Be 1 dalyje nurodytų bendrų užduočių ir užduočių, nurodytų kitose šio reglamento nuostatose, Komisija pagal šį reglamentą taip pat atlieka šias konkrečias užduotis:

2. Be 12a straipsnio nurodytos visos Komisijai tenkančios atsakomybės ir užduočių, nurodytų kitose šio reglamento nuostatose, Komisija taip pat atlieka šias konkrečias užduotis:

 

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(aa) ji užtikrina, kad programos būtų įgyvendintos laiku, neviršijant skirtų lėšų ir laikantis 1 straipsnyje nurodytų programos tikslų ir įgyvendinimo tvarkaraščio;

 

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(a) nustatyti sistemų antžeminės infrastruktūros vietą ir užtikrinti jos veikimą;

(a) vykdant atvirą ir skaidrų procesą nustatyti sistemų antžeminės infrastruktūros vietą ir užtikrinti šių sistemų veikimą;

 

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) eksploatuojant sistemas ji prisideda prie paslaugų pardavimo ir atlieka būtiną rinkos analizę;

(c) eksploatuojant sistemas ji prisideda prie paslaugų plėtojimo ir pardavimo ir atlieka būtiną rinkos analizę;

 

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) propaguoja programas ir paslaugas palydovinės navigacijos rinkoje.

ii) propaguoja programas ir paslaugas, stebi jų raidą ir geriau informuoja apie jas palydovinės navigacijos rinkoje;

 

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Įgaliojimų suteikimo susitarime, kiek to reikia pavestoms užduotims ir biudžetui vykdyti, ji nustato bendrąsias Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygas ir visų pirma įgyvendintinus veiksmus, susijusį finansavimą, administravimo tvarką, stebėsenos ir kontrolės priemones, priemones, taikomas netinkamai įgyvendinant sutartis išlaidų, tvarkaraščio ir vykdymo atžvilgiu, ir su nuosavybės teise į visą materialųjį ir nematerialųjį turtą susijusias taisykles.

 

Stebėsenos ir kontrolės priemones sudaro preliminarus biudžeto planas, Komisijai teikiama sisteminė informacija apie sąnaudas ir tvarkaraštį, o numatyto biudžeto, vykdymo ir tvarkaraščio neatitikimo atveju taisomieji veiksmai, kuriais būtų užtikrinamas infrastruktūros įgyvendinimas neviršijant skirto biudžeto.

 

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Jei būtina, Europos GNSS agentūra gali sudaryti atitinkamus susitarimus su Europos kosmoso agentūra, kad įvykdytų atitinkamas pagal šį reglamentą pavestas programų eksploatavimo etapo užduotis.

 

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) vengti vieno tiekėjo galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo;

b) vengti vieno tiekėjo galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo;

 

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio pirmos pastraipos c a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) kai tikslinga, siekia dvejopo finansavimo šaltinio, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir užtikrintų geresnę bendrą programų ir jų sąnaudų bei tvarkaraščio laikymosi kontrolę; tai yra metodas, kuris, kai įmanoma ir tinkama, skelbiant konkursą turėtų būti nurodomas kaip konkretus atrankos kriterijus.

Pagrindimas

Dvejopo finansavimo šaltinio reikalavimas turėtų būti aiškiai nurodytas oficialaus konkurso skelbimo momentu siekiant užtikrinti maksimalų skaidrumą visoms suinteresuotoms šalims ir respondentams.

 

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Susitariančiosios institucijos savo skelbiamuose konkursuose sistemingai siekia 1 dalyje nurodytų tikslų ir juos naudoja kaip atrankos kriterijus.

 

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Sąlyginėje dalinėje sutartyje įtraukta nekintama dalis, prie kurios pridėtas biudžetinis įsipareigojimas, ir viena ar keletas sąlyginių dalių. Konkurso dokumentuose nurodyti sąlyginėms dalinėms sutartims būdingi elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas kiekvienos dalies objektas, kaina arba jos nustatymo taisyklės ir pagal kiekvieną dalį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo taisyklės.

2. Sąlyginėje dalinėje sutartyje įtraukta nekintama dalis, prie kurios pridėtas biudžetinis įsipareigojimas ir įmonės įsipareigojimas atlikti darbus ir suteikti paslaugas, dėl kurių susitarta šiuo etapu, ir viena ar keletas sąlyginių biudžetinių ir vykdomųjų dalių. Konkurso dokumentuose nurodyti sąlyginėms dalinėms sutartims būdingi elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas kiekvienos dalies objektas, kaina arba jos nustatymo taisyklės ir pagal kiekvieną dalį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo taisyklės.

 

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 4 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Jei kuriuo nors etapu perkančioji organizacija pastebi, kad neatlikti sutartyje tam etapui numatyti darbai ar nesuteiktos numatytos paslaugos, ji gali pareikalauti atlyginti nuostolius ir nutraukti sutartį.

 

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad kiekvienas konkurso dalyvis dalį sutarties skirtingais lygmenimis pavestų įgyvendinti subrangovams, t. y. bendrovėms, kurios nepriklauso tai grupei, kuriai priklauso konkurso dalyvis. Ši mažiausia subrangos dalis išreiškiama intervalu nuo mažiausio iki didžiausio procentinio punkto. Šis intervalas yra proporcingas sutarties dalykui ir vertei bei susijusio veiklos sektoriaus pobūdžiui, visų pirma konkurencijos sąlygoms ir nustatytam pramonės potencialui.

Išbraukta.

 

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme nurodo, kad nesirengia jokios sutarties dalies pavesti įgyvendinti subrangovams, subrangovu nepasirinkti MVĮ ar naujo rinkos dalyvio, ar ketina subrangovams pavesti įgyvendinti mažesnę nei minimalią subrangos dalį, kaip nurodyta 1 dalyje, jis perkančiajai organizacijai pateikia tokio sprendimo priežastis. Perkančioji organizacija pateikia tą informaciją Komisijai.

 

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13 straipsnio 2 dalyje numatytoms techninio pobūdžio užduotims įvykdyti Komisija gali prašyti reikiamos pagalbos, visų pirma kompetentingų kosmoso srities nacionalinių agentūrų ekspertų, nepriklausomų ekspertų ir subjektų, galinčių atlikti objektyvią analizę ir pateikti nešališką nuomonę apie programų vykdymą.

13 straipsnio 2 dalyje numatytoms techninio pobūdžio užduotims įvykdyti Komisija gali prašyti reikiamos pagalbos, visų pirma kompetentingų kosmoso srities nacionalinių agentūrų ekspertų, nepriklausomų ekspertų ir subjektų, kurie yra kompetentingi atlikti objektyvią analizę ir pateikti nešališką nuomonę apie programų vykdymą.

 

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnio pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą.

Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, tuo pat metu Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant informaciją apie savo išlaidas ir riziką, tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymą, palydovinės navigacijos rinkų paruošimą ir valdymo tvarkos veiksmingumą.

 

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, vertinime aptariamos supaprastinimų galimybės, vidinis ir išorinis nuoseklumas, visų tikslų aktualumas ir priemonių indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, skirtų pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje atsižvelgiama į ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio vertinimų rezultatus.

Be to, vertinime aptariama šios srities technologinė plėtra, supaprastinimų galimybės, vidinis ir išorinis nuoseklumas, visų tikslų aktualumas ir priemonių indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, skirtų pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje atsižvelgiama į ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio vertinimų rezultatus.

 

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 5 ir 14 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

2. Įgaliojimai priimti 5 ir 14 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

 

 

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos palydovinės navigacijos sistemų diegimas ir eksploatacija

Nuorodos

COM(2011)0814 – C7-0464/2011 – 2011/0392(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.12.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

15.12.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Jacqueline Foster

19.12.2011

Svarstymas komitete

30.5.2012

9.7.2012

 

 

Priėmimo data

10.7.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdi Cristiano Allam, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Michael Cramer, Joseph Cuschieri, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Dieter-Lebrecht Koch, Ádám Kósa, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Hubert Pirker, Dominique Riquet, David-Maria Sassoli, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Debora Serracchiani, Brian Simpson, Laurence J.A.J. Stassen, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Peter van Dalen, Artur Zasada

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Spyros Danellis, Isabelle Durant

 

 

 

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos palydovinės navigacijos sistemų diegimas ir eksploatacija

Nuorodos

COM(2011) 0814 – C7-0464/2011 – 2011/0392(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

30.11.2011

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.12.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

15.12.2011

BUDG

15.12.2011

TRAN

15.12.2011

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Marian-Jean Marinescu

26.1.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

21.3.2012

19.6.2012

 

 

Priėmimo data

18.9.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Fabrizio Bertot, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Edit Herczog, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Herbert Reul, Paul Rübig, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Maria Badia i Cutchet, Antonio Cancian, Yves Cochet, António Fernando Correia de Campos, Ioan Enciu, Elisabetta Gardini, Jolanta Emilia Hibner, Seán Kelly, Bernd Lange, Marian-Jean Marinescu, Mario Pirillo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

María Irigoyen Pérez, Cecilia Wikström

Pateikimo data

4.10.2013

 

 

[1] OL C 181, 2012 6 21, p. 179.
[2]   OL C 181, 2012 6 21, p. 179.
[3]   ... m. ... ... d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir ... m. ... ... d. Tarybos sprendimas.
[4]   OL ...
[5]   OL…
[6]   OL L 196, 2008 7 24, p. 1.
[7]   OL L 287, 2011 11 4, p. 1.
[8]   OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
[9]   OL C 380 E, 2012 12 11, p. 9.
[10]   OL L 276, 2010 10 20, p. 1.
[11]   OL L 246, 2004 7 20, p. 30.
[12]   OL L 201, 2010 8 3, p. 30.
[13]   OL L 317, 2001 12 3, p. 1.
[14]   OL L 141, 2011 5 27, p. 17.
[15]   OL C 304, 2011 10 15, p. 7.
[16]   OL L 81, 2012 3 21, p. 7.
[17]   OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
[18]   OL L 138, 2002 5 28, p. 1.
[19] Iš kurių daugiausia 113 mln. EUR (einamosiomis kainomis) skirta GSA valdymo išlaidoms.
[20]   OL L 141, 2011 5 27, p. 17.
[21]   OL L 345, 2008 12 23, p. 75.
[22]   OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
[23]   OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
[24]   OL L 292, 1996 11 15, p. 2.