Plenarinio posėdžio dokumentas

 

A7-0141/2014

21.2.2014

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

(COM(2013) 0534 – C7-0000/2013 – 2013/0255(APP) )

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjas: Salvatore Iacolino

Nuomonės referentas (*):

Ingeborg Gräßle, Biudžeto kontrolės komitetas

(*)       Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

 

PR_Consent_Interim

 

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS.........................................3

REZOLIUCIJOS PRIEDAS......................................................................................................12

AIŠKINAMOJI DALIS............................................................................................................21

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ............................................................22

Biudžeto komiteto NUOMONĖ....................................................................................27

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ.........................................................................30

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI........................................................34

 

(*)       Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

 

 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

(COM(2013) 0534 – C7-0000/2013 – 2013/0255(APP) )

Europos Parlamentas,

–           atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2013) 0534),

–           atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013) 0535),

–           atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012) 0363),

–           atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti,

–           atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“[1],

–           atsižvelgdamas į kitas baudžiamosios teisenos priemones, kurias pagal bendro sprendimo procedūrą priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, pvz., Direktyvą 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po suėmimo, Direktyvą dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose ir t. t.,

–           atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–           atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–           atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 86, 218, 263, 265, 267, 268 ir 340 straipsnius,

–           atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonę,

–           atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–           atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Regionų komiteto nuomonę,

–           atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,

–           atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarų pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones ( A7–0141/2014 ),

A.          kadangi pagrindiniai tikslai, kurių siekiama steigiant Europos prokuratūrą, yra prisidėti stiprinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą, didinti ES įmonių ir piliečių pasitikėjimą Sąjungos institucijomis bei užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį ES finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą ir patraukimą atsakomybėn už jas, kartu gerbiant pagrindines teises, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

B.       kadangi ES nusistatė užduotį plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kadangi ji, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio, gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves; kadangi nusikalstamumas vis dažniau įgyja tarpvalstybinį pobūdį, o ES privalo veiksmingai kovoti su nusikaltimais Sąjungos finansiniams interesams, dėl kurių kasmet patiriama didelių finansinių nuostolių, suteikdama pridėtinės vertės bendriems visų valstybių narių veiksmams, nes ES biudžeto apsaugą nuo sukčiavimo geriau galima užtikrinti ES lygmeniu;

 

C.       kadangi su ES biudžetu susijusiais atvejais reikėtų taikyti visiško netoleravimo principą, kad būtų nuosekliai ir veiksmingai kovojama su Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu;

D.       kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už apie 80 proc. Sąjungos biudžeto įvykdymą ir už nuosavų išteklių surinkimą, kaip nustatyta Tarybos sprendimu (2007/436/EB, Euratomas)[2], kuris netrukus bus pakeistas Tarybos sprendimu dėl pakeisto Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2011) 0739);

 

E.        kadangi vienodai svarbu užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą tiek ES išteklių surinkimo, tiek išlaidų lygmenyse;

 

F.        kadangi 10 proc. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų yra susiję su tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo atvejais, tačiau jie lemia 40 proc. Europos Sąjungos finansiniams interesams daromo finansinio poveikio;

G.       kadangi Europos prokuratūros įsteigimas yra vienintelis veiksmas baudžiamosios teisenos srityje, kuriam nebūtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

H.       kadangi pasiūlymas dėl Reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo iš esmės susijęs su pasiūlymu dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir su pasiūlymu dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), kuriems taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

 

I.         kadangi įstatymo viršenybės principo laikymasis turi būti pagrindinis visos ES teisėkūros, ypač teisingumo ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos srityse, principas;

J.        kadangi 14 nacionalinių parlamentų rūmų iš 11 valstybių narių inicijavo vadinamąjį geltonosios kortelės mechanizmą dėl Komisijos pasiūlymo ir kadangi Komisija 2013 m. lapkričio 27 d. nusprendė toliau laikytis pasiūlymo, tačiau pareiškė, kad vykstant teisėkūros procesui ji tinkamai atsižvelgs į nacionalinių parlamentų rūmų pareikštas pagrįstas nuomones;

 

K.       kadangi norint įsteigti Europos prokuratūrą pagal SESV 86 straipsnio 1 dalį reikia vienbalsio Tarybos sprendimo; kadangi nėra tikėtina, kad toks vienbalsis sprendimas bus pasiektas, todėl labiau tikėtina, kad keletas valstybių narių įsteigs Europos prokuratūrą glaudžiau bendradarbiaudamos, o tokiu atveju reikės, kad Komisija pateiktų naują pasiūlymą;

1.        mano, kad Komisijos pasiūlymu siekiama atspindėti tolimesnius veiksmus siekiant sukurti Europos baudžiamosios teisenos erdvę ir gerinti priemones, kuriomis kovojama su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, taip didinant mokesčių mokėtojų pasitikėjimą ES;

2.        mano, kad įsteigus Europos prokuratūrą būtų suteikta ypatingos pridėtinės vertės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, darant prielaidą, kad šios prokuratūros veikloje dalyvaus visos valstybės narės, nes Sąjungos finansinius interesus, taigi, ir Europos mokesčių mokėtojų interesus privaloma saugoti visose valstybėse narėse;

 

3.        ragina Tarybą į savo teisėkūros veiklą plačiu mastu įtraukti Parlamentą, nuolat teikti jam informaciją ir konsultuotis su juo, kad būtų pasiektas rezultatas, atitinkantis po Lisabonos proceso padarytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimus ir iš esmės tekinantis abi šalis;

4.        atsižvelgdamas į tai, kad ES bendrų veiksmų teisingumo srityje nuoseklumas yra iš esmės svarbus jų veiksmingumui, ragina ES teisės aktų leidėją šį pasiūlymą nagrinėti atsižvelgiant į kitus su juo glaudžiai susijusius pasiūlymus, kaip antai į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kitas baudžiamosios teisenos srityje jau priimtas atitinkamas priemones ir procesines teises, kad būtų visapusiškai užtikrintas tokių veiksmų suderinamumas su minėtomis priemonėmis ir teisėmis ir jie būtų nuosekliai įgyvendinami;

5.        pabrėžia, kad naudodamasi savo įgaliojimais ir vykdydama savo veiklą Europos prokuratūra privalo gerbti pagrindines teises, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir valstybių narių konstitucinėse tradicijose, todėl siūlo Tarybai tinkamai atsižvelgti į šias rekomendacijas:

i)    Europos prokuratūra savo veiklą turėtų vykdyti ypač griežtai paisydama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir taip laikydamasi teisingo teismo proceso principų, pagal kuriuos reikalaujama, kad teismingumo nustatymo kriterijai, kuriais remiantis nustatomas kompetentingas teismas, turi būti aiškiai nustatyti iš anksto. Kadangi dabartinės redakcijos 27 straipsnio 4 dalimi Europos prokuratūrai suteikiama per didelė veiksmų laisvė įvairių jurisdikcijos kriterijų taikymo srityje, šie kriterijai turėtų būti privalomi, juos reikėtų suskirstyti pagal hierarchiją, kad būtų galima užtikrinti nuspėjamumą. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į įtariamųjų teises. Be to, turėtų būti galima atlikti pagal tuos kriterijus priimto sprendimo dėl kompetencijos teisminę peržiūrą;

ii)    Europos prokuratūra turėtų būti visiškai nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų, ji taip pat turėtų būti apsaugota nuo bet kokio politinio spaudimo;

iii)   turi būti tiksliai nustatyta Europos prokuratūros kompetencijos sritis, kad būtų galima iš anksto numatyti jai priskiriamus nusikalstamų veikų atvejus. Parlamentas ragina nuodugniai persvarstyti Komisijos pasiūlymo 13 straipsnyje pateikiamas papildomos kompetencijos apibrėžtis, nes dabartinės redakcijos apibrėžtys peržengia SESV 86 straipsnio 1–3 dalių taikymo srities ribas. Tai reikėtų padaryti taip, kad Europos prokuratūrai būtų suteikti įgaliojimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą kitų nei Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų atveju tik tuomet, kai tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

 

a)      konkreti veika atitinka Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos ir kitokių nusikalstamų veikų sudėtį ir

 

b)     Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos yra vyraujančios, o kitos nusikalstamos veikos – tik papildomos, taip pat

 

c)      dėl kitų nusikalstamų veikų toliau nebūtų galima persekiojimo ir už jas skirti bausmės, jei nebūtų kartu vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir nebūtų iškelta byla dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų.

 

Be to, turėtų būti galima vykdyti teisminę pagal tuos kriterijus priimto sprendimo dėl kompetencijos peržiūrą;

 

 

 

iv)    atsižvelgiant į tai, kad dar nepriimta pasiūlymo 12 straipsnyje numatyta direktyva, kuria apibrėžiamos Europos prokuroro kompetencijai priskirtinos nusikalstamos veikos, pasiūlymo tekste reikėtų nurodyti, kad Europos prokuroras negali vykdyti baudžiamojo persekiojimo dėl nusikalstamų veikų, kurios dar nėra apibrėžtos atitinkamuose valstybių narių įstatymuose nusikalstamų veikų įvykdymo metu. Be to, Europos prokuratūros kompetencijos sričiai neturėtų būti priskiriamos nusikalstamos veikos, įvykdytos iki jai pradedant visiškai veikti. Todėl reikėtų atitinkamai pakeisti pasiūlymo 71 straipsnį;

v)   Europos prokuratūros taikomos tyrimo priemonės turi būti vienodos, tiksliai apibrėžtos ir suderinamos su valstybių narių teisės sistemomis, kur būtent jos yra taikomos. Be to, tyrimo priemonių taikymo kriterijai turėtų būti paaiškinti išsamiau, siekiant išvengti palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo;

vi)   esminiai nusikalstamų veikų tyrimo elementai yra įrodymų leistinumas ir vertinimas pagal 30 straipsnį, todėl atitinkamos visose Europos prokuratūros kompetencijos srityse taikomos taisyklės turi būti aiškios ir vienodos, jos turėtų visiškai atitikti procesinių apsaugos priemonių principus. Norint užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi, turėtų būti nustatytos tokios įrodymų leistinumo sąlygos, kurias taikant būtų paisoma visų teisių, užtikrinamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika;

 

vii)  Europos prokurorui vykdant veiklą visoje Sąjungoje visada turėtų būti paisoma teisės į veiksmingą teisminę gynybą, todėl turėtų būti sudaryta galimybė vykdyti teisminę Europos prokuroro priimamų sprendimų peržiūrą kompetentingame teisme. Šiuo atveju turėtų būti sudaryta galimybė dėl Europos prokuroro teismo procese arba atskirai priimamų sprendimų, pvz., nurodytų 27, 28 ir 29 straipsniuose, susijusiuose su kompetencija, bylos nutraukimu arba šalių susitarimu, imtis teisių gynimo priemonių Sąjungos teismuose.

 

Reikėtų iš naujo parengti 36 straipsnį siekiant užkirsti kelią padėčiai, kai nesilaikoma Sutarties nuostatų dėl Sąjungos teismų jurisdikcijos ir neproporcingo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalį ribojimo;

 

viii) pasiūlymo 28 straipsnio nuostatose reikėtų aiškiai nurodyti, kad Europos prokurorui nutraukus su mažareikšme nusikalstama veika susijusią bylą nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo įstaigoms nekliudoma tęsti tyrimo ir vykdyti baudžiamojo persekiojimo byloje, jei joms tai leidžiama daryti pagal jų nacionalinius įstatymus. Taip pat turėtų būti nurodyta, kad tais atvejais, kai negalima numatyti atitinkamų įrodymų trūkumo, kurio negalima panaikinti tęsiant atitinkamus tyrimo veiksmus, nutraukti bylą yra privaloma. Be to, vykdant tyrimą reikėtų kuo skubiau patikrinti, ar esama priežasčių, dėl kurių bylą būtina nutraukti, o nustačius, kad kuri nors iš tokių priežasčių yra, byla turėtų būti nutraukta nedelsiant;

 

ix)   visais atvejais turi būti vengiama savavališko teisingumo vykdymo. Taigi, sąlygą dėl tinkamo teisingumo vykdymo, kaip vieną iš priežasčių, kuriai esant byla gali būti nutraukta šalių susitarimu, kaip nustatyta pasiūlymo 29 straipsnio 1 dalyje, reikėtų pakeisti konkretesniais kriterijais. Pirmiausia, neturėtų būti leidžiama bylos nutraukti šalių susitarimu tada, kai kaltinamasis aktas jau pateiktas, ir jokiu būdu tais atvejais, kai byla gali būti nutraukta pagal pasiūlymo 28 straipsnį, taip pat sunkių nusikaltimų atvejais;

 

x)   kadangi Europos prokuroro įgaliojimams turi būti taikoma ne tik teisminė Teisingumo Teismo peržiūra, bet ir Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų priežiūra, pirmiausia turi būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad valstybių narių taikoma tvarka būtų veiksminga ir nuosekli bei atitiktų įstatymo viršenybės principą;

6.      be to, pabrėždamas, kad itin svarbu laikytis pagrindinių principų, tokių kaip teisingas bylos nagrinėjimas, su kuriuo tiesiogiai susijusios teisės gynybą garantijos baudžiamuosiuose procesuose, ragina Tarybą atsižvelgti į toliau pateiktas rekomendacijas ir imtis atitinkamų veiksmų:

i)    visa Europos prokuratūros veikla turėtų būti užtikrinama aukšto lygio teisių į gynybą apsauga, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga galėtų tarpti erdve, kurioje Europos prokuratūra galėtų veikti operatyviai neprivalėdama taikyti savitarpio teisinės pagalbos priemonių. Šiuo atveju būtinųjų ES standartų, susijusių su asmenų teisėmis baudžiamajame procese, laikymasis visose valstybėse narėse yra esminis tinkamo Europos prokuratūros veikimo pagrindas.

 

Pažymėtina, kad 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos patvirtintas veiksmų planas, skirtas įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti, šiuo požiūriu dar nėra iki galo įgyvendintas, o pasiūlyme dėl klausimų, susijusių su teise neduoti parodymų, nekaltumo prezumpcija, teise į nemokamą teisinę pagalbą ir teise atlikti tyrimą gynybos tikslais, paprasčiausiai nurodoma į nacionalines teisės sistemas. Taigi, siekiant užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo laikymąsi, įtariamiesiems ar kaltinamiesiems Europos prokuratūros bylose taikoma teisė taip pat turėtų būti taikoma ir procesinėms apsaugos priemonėms šios prokuratūros vykdomų tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo veiksmų atžvilgiu, nedarant poveikio papildomiems ar griežtesniems pagal Sąjungos teisę užtikrinamų procesinių apsaugos priemonių standartams;

 

ii)    pasibaigus atitinkamam perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui vieno iš Sąjungos teisės akto dėl procesinių teisių neperkėlimas į nacionalinę teisę arba netinkamas perkėlimas niekada neturėtų būti aiškinamas asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas arba taikomas baudžiamasis persekiojimas, nenaudai, šie teisės aktai visada bus taikomi remiantis Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika;

iii)   turėtų būti užtikrintas principo ne bis in idem laikymasis;

 

iv) vykdant baudžiamąjį persekiojimą reikėtų laikytis Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir taikytinų ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos. Visų pirma, dėmesį reikėtų atkreipti į duomenų subjektų teises, kai asmens duomenys perduodami trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms;

 

7.        siekiant užtikrinti, kad Europos prokuratūros struktūra būtų lanksti, nesudėtinga, veiksminga ir leidžianti pasiekti geriausių rezultatų, ragina Tarybą atsižvelgti į šias rekomendacijas:

i)       siekiant užtikrinti gerus ir teisingus tyrimų rezultatus ir tyrimų koordinavimą, už tyrimų atlikimą atsakingi asmenys turėtų turėti išsamių žinių apie susijusių šalių teisės sistemas, todėl Europos prokuratūros organizacinis modelis turėtų užtikrinti tinkamus centrinio lygmens įgūdžius, patirtį ir valstybių narių teisės sistemų išmanymą;

ii)      siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą sprendimų priėmimą, Europos prokuratūra turėtų turėti galimybę išplėsti sprendimų priėmimo procesą, įtraukdama jai padedančius už konkrečias bylas atsakingus nacionalinius deleguotuosius prokurorus;

iii)     siekiant, kad Europos prokuratūra galėtų užtikrinti aukštus nepriklausomumo, veiksmingumo, patirties ir profesionalumo standartus, jos darbuotojai turėtų būti kuo aukštesnės kvalifikacijos ir užtikrinti, kad būtų pasiekti šioje rezoliucijoje nustatyti tikslai. Visų pirma, minėti darbuotojai gali būti teisinę profesiją įgiję, anksčiau teisminėse institucijose arba kituose sektoriuose dirbę asmenys, kur jie sukaupė minėtą patirtį ir profesionalumą, taip pat atitinkamų žinių apie valstybių narių teisės sistemas. Todėl Komisijos pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 4 dalies nuostatos dėl bendrųjų sąnaudų turėtų atitikti galiojančius su Europos prokuratūros veiksmingumu ir funkcionalumu susijusius reikalavimus;

iv)     turėtų būti sukurtas kontrolės mechanizmas ir teikiamos metinės ataskaitos apie Europos prokuratūros veiklą;

8.        atkreipia dėmesį į pasiūlymą Europos prokuratūrą steigti remiantis esamomis struktūromis – tai sprendimas, kurį priėmus, kaip tikisi Komisija, Sąjunga ar valstybės narės neturėtų patirti esminių naujų išlaidų, nes prokuratūros administracines tarnybas valdys Eurojustas ir jos žmogiškieji ištekliai bus gaunami iš esamų įstaigų, pvz., OLAF;

 

9.        abejoja pasiūlyme pateikiamu išlaidų veiksmingumo argumentu, nes Europos prokuratūrai reikia įsteigti ekspertų skyrius, po vieną kiekvienai valstybei narei, kurie turi gerai išmanyti nacionalinės teisės sistemas, kad galėtų vykdyti veiksmingus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; ragina atlikti analizę siekiant įvertinti su Europos prokuratūros įsteigimu susijusias išlaidas iš ES biudžeto ir bet kokį pašalinį poveikį valstybių narių biudžetams; ragina, kad atliekant tokią analizę taip pat būtų įvertinta ir teikiama nauda;

 

10.      yra susirūpinęs, kad pasiūlymas parengtas remiantis prielaida, jog Eurojusto teikiamos administracinės paslaugos neturės jokio finansinio ar su darbuotojais susijusio poveikio šiai decentralizuotai agentūrai; taigi, mano, kad finansinė ataskaita yra klaidinanti; šiuo atveju atkreipia dėmesį į savo prašymą Komisijai pateikti atnaujintą finansinę ataskaitą, kurioje būtų atsižvelgta į pakeitimus, kuriuos gali padaryti teisės aktų leidėjas prieš užbaigdamas teisėkūros procesą;

11.      rekomenduoja Komisijai, remiantis SESV 86 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias Taryba Eurojusto pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą, numatyti, kad OLAF finansiniai ištekliai būtų paprasčiausiai perkelti Europos prokuratūrai ir kad Europos prokuratūra pasinaudotų specialiosiomis Eurojusto darbuotojų žiniomis ir pridėtine verte;

 

12.      pabrėžia, kad nėra aiškių duomenų dėl to, ar Europos prokuratūrai, kaip naujai įsteigtai įstaigai, turi būti taikomas etatų mažinimas, numatytas visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms; pareiškia, kad tokio požiūrio nepalaikytų;

 

13.      ragina Tarybą aiškiau išdėstyti kiekvienos esamos įstaigos, atsakingos už Sąjungos finansinių interesų apsaugą, kompetenciją; atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbu, kad būtų papildomai apibrėžti ir aiškiai atskirti Europos prokuratūros ir kitų esamų įstaigų, pvz., Eurojusto ir OLAF, santykiai; pabrėžia, kad Europos prokuratūra turėtų naudotis ilgalaikėmis specialiosiomis OLAF žiniomis, sukauptomis atliekant tyrimus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis su Sąjungos finansinių interesų apsauga susijusiose srityse, įskaitant korupciją; labiausiai pabrėžia, kad Taryba turėtų aiškiau išdėstyti, kaip OLAF ir Europos prokuratūra papildo viena kitos veiksmus atlikdamos vadinamuosius vidaus ir išorės tyrimus; pabrėžia, kad dabartiniame Komisijos pasiūlyme neišdėstomi nei jos santykiai su Europos prokuratūra, nei kaip turi būti atliekami vidaus tyrimai ES institucijose;

14.      mano, kad siekiant sumažinti dubliuojamų kompetencijos sričių riziką turėtų būti papildomai išnagrinėtas OLAF, Eurojusto ir Europos prokuratūros veikimas kartu; ragina Tarybą aiškiau apibrėžti atitinkamas šių įstaigų kompetencijos sritis, įvardyti pasidalijamosios kompetencijos sritis bei neekonomiškus aspektus ir, jei reikia, siūlyti priemones trūkumams ištaisyti;

15.      atsižvelgdamas į tai, kad keletas valstybių narių tikriausiai nuspręs neįgyvendinti pasiūlymo dėl Europos prokuratūros, reikalauja, kad būtų atlikta analizė siekiant išsiaiškinti, kokius OLAF padalinius ir kuriuos jos darbuotojus numatoma perkelti į Europos prokuratūrą, o kurie, kaip numatyta, liks dirbti OLAF; reikalauja užtikrinti, kad OLAF būtų palikti ištekliai, reikalingi bet kokiai kovos su sukčiavimu veiklai vykdyti, kuri nepriklauso Europos prokuratūros įgaliojimams;

 

16.      atkreipia dėmesį į tai, kad OLAF liks atsakinga už tas valstybes nares, kurios nedalyvaus Europos prokuratūros veikloje, ir kad šioms valstybėms narėms turėtų būti užtikrinamos lygiavertės procesinės apsaugos priemonės;

 

17.      taigi, ragina Komisiją rengiant OLAF reglamento pakeitimus, susijusius su Europos prokuratūros įsteigimu, įtraukti pakankamas procesines apsaugos priemones, įskaitant OLAF taikytų tyrimo priemonių teisminės peržiūros galimybę;

 

18.      mano, kad nacionalinėms institucijoms nustatomos pareigos informuoti Europos prokuratūrą apie bet kokius veiksmus, kurie gali būti nusikalstama veika, priskiriama Europos prokuratūros kompetencijos sričiai, turėtų būti suderintos su pareigomis, taikomomis valstybės narės lygmeniu, jų neviršyti ir turėtų būti laikomasi tų institucijų nepriklausomumo principo;

19.      ragina Sąjungos lygmeniu parengti specialias taisykles suderintai informatorių apsaugai užtikrinti;

 

20.      apgailestauja, kad Europos prokuratūros kompetencija neapima sunkių formų tarpvalstybinių nusikaltimų, pvz., organizuoto nusikalstamumo; skatina Komisiją atlikti atitinkamą poveikio vertinimą;

21.      ragina Tarybą dar labiau pagerinti atitinkamų valstybių narių teismų darbo našumą ir veiksmingumą, nes tai būtina, kad Europos prokuratūros projektas pavyktų;

22.      teigiamai vertina siūlymą Europos prokuratūrą integruoti į esamas decentralizuotas struktūras nacionaliniams deleguotiesiems prokurorams dalyvaujant specialiųjų patarėjų teisėmis; suvokia, jog reikia toliau svarstyti, kaip pagerinti deleguotųjų prokurorų nepriklausomumą nacionalinės teisminės sistemos atžvilgiu ir parengti skaidrias jų atrankos procedūras siekiant išvengti bet kokių favoritizmo iš Europos prokuratūros pusės požymių;

23.      mano, kad tinkamas mokymas apie ES baudžiamąją teisę Europos deleguotiesiems prokurorams ir prokuratūros darbuotojams turėtų būti teikiamas vienodai ir veiksmingai;

 

24.      primena Tarybai ir Komisijai, jog ypač svarbu, kad Europos Parlamentas, kaip vienas iš materialinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės aktų leidėjų, toliau glaudžiai bendradarbiautų Europos prokuratūros steigimo procese ir kad į jo poziciją būtų deramai atsižvelgiama visais šio proceso etapais; todėl, siekdamas sėkmingo bendradarbiavimo, jis ketina dažnai bendrauti su Komisija ir Taryba; puikiai suvokia, kad uždavinys sudėtingas ir kad reikia skirti pakankamai laiko jam įgyvendinti, todėl įsipareigoja reikšti savo poziciją (prireikus ir toliau rengiant tarpinius pranešimus) dėl tolesnės pažangos, susijusios su Europos prokuratūra;

25.      ragina Tarybą skirti tiek laiko, kiek būtina, kad būtų galima atlikti išsamų Komisijos pasiūlymo vertinimą, o ne paskubomis užbaigti derybas; pabrėžia, kad turėtų būti vengiama pernelyg ankstyvo perėjimo prie glaudesnio bendradarbiavimo procedūros;

 

26.      paveda Pirmininkui prašyti toliau nagrinėti šį pasiūlymą kartu su Taryba;

27.      Tarybai primena, kad pateiktas politines gaires papildo techninis šios rezoliucijos priedas;

28.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

22 konstatuojamoji dalis

1 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

(22) nusikaltimai Sąjungos finansiniams interesams dažnai yra glaudžiai susiję su kitais nusikaltimais. Proceso ekonomiškumo sumetimais ir siekiant išvengti galimo principo ne bis in dem pažeidimo, Europos prokuratūros kompetencija taip pat turėtų apimti nusikaltimus, kurie nacionalinėje teisėje nėra techniškai apibrėžti kaip Sąjungos interesams kenkiantys nusikaltimai, jeigu jų sudedamosios faktinės aplinkybės yra tapačios ir neatsiejamos nuo Sąjungos interesams kenkiančių nusikaltimų faktinių aplinkybių. Tokiais mišriais atvejais, kai vyrauja Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis nusikaltimas, Europos prokuratūros kompetencija turėtų būti įgyvendinama pasikonsultavus su kompetentingomis atitinkamos valstybės narės institucijomis. Vyravimą reikėtų nustatyti remiantis tokiais kriterijais kaip finansinis nusikaltimų poveikis Sąjungai, nacionaliniams biudžetams, nukentėjusiųjų skaičius ar kitos aplinkybės, susijusios su nusikaltimo sunkumu, arba taikytinos sankcijos;

(22) nusikalstamos veikos Sąjungos finansiniams interesams dažnai yra glaudžiai susijusios su kitomis nusikalstamomis veikomis. Siekiant išvengti galimo principo ne bis in dem pažeidimo, Europos prokuratūros kompetencija taip pat turėtų apimti nusikalstamas veikas, kurios nacionalinėje teisėje nėra techniškai apibrėžtos kaip Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos, jeigu jų sudedamosios faktinės aplinkybės yra tapačios ir neatsiejamos nuo Sąjungos interesams kenkiančių nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių. Tokiais mišriais atvejais, kai vyrauja Sąjungos finansiniams interesams kenkianti nusikalstama veika, Europos prokuratūros kompetencija turėtų būti taikoma pasikonsultavus su kompetentingomis atitinkamos valstybės narės institucijomis. Vyravimą reikėtų nustatyti remiantis tokiais kriterijais kaip finansinis nusikalstamų veikų poveikis Sąjungai, nacionaliniams biudžetams, nukentėjusiųjų skaičius ar kitos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų sunkumu, arba taikytinos sankcijos;

 

13 straipsnis

2 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

1. Jeigu 12 straipsnyje nurodyti nusikaltimai yra neatsiejami nuo kitų nei nurodytieji 12 straipsnyje nusikaltimų, o jų bendras tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas atitinka gero teisingumo vykdymo interesus, Europos prokuratūra taip pat yra kompetentinga tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už tuos kitus nusikaltimus, jei 12 straipsnyje nurodytiems nusikaltimams teikiama pirmenybė, o kiti nusikaltimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

 

1. Jeigu 12 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos yra neatsiejamos nuo kitų nusikalstamų veikų, nei nurodytos 12 straipsnyje, Europos prokuratūra taip pat yra kompetentinga tų kitų nusikalstamų veikų atžvilgiu, jei laikomasi visų šių sąlygų:

– vienas konkretus faktų rinkinys apima ir Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų, ir kitos (-ų) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) sudėtį,

– Sąjungos finansiniams interesams kenkianti (-čios) nusikalstama (-os) veika (-os) yra vyraujanti (-čios), o kita (-os) nusikalstamos (-a) veika (-os) – tik papildoma (-os), ir

– kitos (-ų) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) atveju toliau nebūtų galima vykdyti baudžiamojo persekiojimo ir skirti bausmės už ją (-as), jei kartu nebūtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir iškelta byla teisme ir dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios (-ių) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų).

Jeigu šios sąlygos nėra įvykdomos, kitų nusikaltimų atžvilgiu kompetentinga valstybė narė yra kompetentinga ir 12 straipsnyje nurodytų nusikaltimų atžvilgiu.

 

Jeigu šios sąlygos nėra įvykdomos, kitų nusikalstamų veikų atžvilgiu kompetentinga valstybė narė taip pat yra kompetentinga ir 12 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu.

2. Europos prokuratūra ir nacionalinės prokuratūros institucijos konsultuojasi tarpusavyje, kad nustatytų, kuri institucija pagal šio straipsnio 1 dalį turi kompetenciją. Jei taikytina, norint padėti nustatyti tokią kompetenciją, pagal 57 straipsnį veiklą galima susieti su Eurojustu.

 

2. Europos prokuratūra ir nacionalinės baudžiamojo persekiojimo institucijos konsultuojasi tarpusavyje, kad nustatytų, kuri institucija pagal šio straipsnio 1 dalį turi kompetenciją. Jei taikytina, norint padėti nustatyti tokią kompetenciją, pagal 57 straipsnį veiklą galima susieti su Eurojustu.

3. Jeigu Europos prokuratūra ir nacionalinės prokuratūros institucijos nesutaria dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetencijos, sprendimą dėl papildomos kompetencijos priima nacionalinė teismo institucija, kompetentinga priimti sprendimą dėl baudžiamojo persekiojimo kompetencijos priskyrimo nacionaliniu lygmeniu.

 

3. Jeigu Europos prokuratūra ir nacionalinės baudžiamojo persekiojimo institucijos nesutaria dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetencijos, sprendimą dėl papildomos kompetencijos priima nacionalinė teismo institucija, kompetentinga priimti sprendimą dėl baudžiamojo persekiojimo kompetencijos priskyrimo nacionaliniu lygmeniu.

4. Sprendimas dėl kompetencijos pagal šį straipsnį yra neskundžiamas.

4. Sprendimas dėl kompetencijos pagal šį straipsnį gali būti peržiūrimas bylą nagrinėjančiame teisme, nustatytame pagal pasiūlymo 27 straipsnio 4 dalį, paties teismo iniciatyva.

 

 

 

3 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

(46) Europos prokuratūrai taip pat turėtų būti taikomos Sąjungos agentūroms galiojančios bendrosios skaidrumo taisyklės, tačiau tik jos administracinėms funkcijoms, kad nebūtų kaip nors pakenkta jos operatyvinio darbo konfidencialumo reikalavimui. Kartu, Europos ombudsmenui atliekant administracinius tyrimus, reikėtų paisyti Europos prokuratūros konfidencialumo reikalavimo;

(46) Europos prokuratūrai taip pat turėtų būti taikomos Sąjungos agentūroms taikomos bendrosios skaidrumo taisyklės; kartu, Europos ombudsmenui atliekant administracinius tyrimus, reikėtų paisyti Europos prokuratūros konfidencialumo reikalavimo;

 

27 straipsnis

4 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

1. Europos prokuroras ir Europos deleguotieji prokurorai baudžiamojo persekiojimo ir bylos perdavimo teismui srityje turi tokius pat įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai, visų pirma tai taikoma įgaliojimams daryti teisme pareiškimus, dalyvauti renkant įrodymus ir įgyvendinti prieinamas teisių gynimo priemones.

1. Europos prokuroras ir Europos deleguotieji prokurorai baudžiamojo persekiojimo ir bylos perdavimo teismui srityje turi tokius pat įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai, visų pirma tai taikoma įgaliojimams daryti teisme pareiškimus, dalyvauti renkant įrodymus ir įgyvendinti prieinamas teisių gynimo priemones.

2. Kai kompetentingas Europos deleguotasis prokuroras mano, kad tyrimas baigtas, jis bylos santrauką kartu su kaltinamojo akto projektu ir įrodymų sąrašu perduoda Europos prokurorui patikrinti. Jeigu Europos prokuroras pagal 28 straipsnį nenurodo bylos nutraukti, jis paveda Europos deleguotajam prokurorui perduoti bylą kompetentingam nacionaliniam teismui kartu su kaltinamuoju aktu arba grąžinti bylą papildomam tyrimui. Europos prokuroras gali ir pats perduoti bylą kompetentingam nacionaliniam teismui.

2. Jei kompetentingas Europos deleguotasis prokuroras mano, kad tyrimas baigtas, jis bylos santrauką kartu su kaltinamojo akto projektu ir įrodymų sąrašu perduoda Europos prokurorui patikrinti. Jeigu Europos prokuroras pagal 28 straipsnį nenurodo bylos nutraukti arba jei Europos prokuroras nurodo pasiūlyti nutraukti bylą šalių susitarimu pagal 29 straipsnį, bet toks pasiūlymas atmetamas, jis paveda Europos deleguotajam prokurorui perduoti bylą kompetentingam nacionaliniam teismui kartu su kaltinamuoju aktu arba grąžinti bylą papildomam tyrimui. Europos prokuroras gali ir pats perduoti bylą kompetentingam nacionaliniam teismui.

3. Kompetentingam nacionaliniam teismui pateiktoje kaltinamajame akte surašomi visi įrodymai, kuriuos numatoma pateikti teisme.

3. Kompetentingam nacionaliniam teismui pateiktame kaltinamajame akte pateikiamas visų įrodymų, kuriuos numatoma pateikti teisme, sąrašas.

4. Europos prokuroras, glaudžiai konsultuodamasis su teismui bylą perduodančiu Europos deleguotoju prokuroru ir atsižvelgdamas į tinkamą teisingumo vykdymą, pasirenka teisminio nagrinėjimo jurisdikciją ir nustato kompetentingą nacionalinį teismą taikydamas tokius kriterijus:

 

4. Kompetentingas nacionalinis teismas nustatomas remiantis šiais kriterijais prioriteto tvarka:

a) nusikaltimo arba daugumos nusikaltimų, jeigu padaryti keli nusikaltimai, padarymo vietą;

a) nusikalstamos veikos arba daugumos nusikalstamų veikų, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, padarymo vieta;

b) kaltinamojo įprastinę gyvenamąją vietą;

b) kaltinamojo įprastinė gyvenamoji vieta;

c) įrodymų buvimo vietą;

c) įrodymų buvimo vieta;

d) tiesioginių nukentėjusiųjų įprastinę gyvenamąją vietą.

d) tiesioginių nukentėjusiųjų įprastinė gyvenamoji vieta.

5. Jeigu to reikia išieškojimo, administracinio įgyvendinimo ar stebėjimo tikslais, Europos prokuroras apie kaltinamąjį aktą praneša kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, suinteresuotiesiems asmenims ir atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms.

5. Jeigu to reikia išieškojimo, administracinio įgyvendinimo ar stebėjimo tikslais, Europos prokuroras apie kaltinamąjį aktą praneša kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, suinteresuotiesiems asmenims ir atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms.

 

 

28 straipsnis

5 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

1. Europos prokuroras nutraukia bylą, jeigu baudžiamasis persekiojimas tapo neįmanomas dėl kurios nors iš toliau nurodytų priežasčių:

1. Europos prokuroras nutraukia bylą, jeigu baudžiamasis persekiojimas tapo neįmanomas dėl kurios nors iš toliau nurodytų priežasčių:

a) įtariamojo mirties;

a) įtariamojo mirties;

b) tiriamas elgesys nesudaro nusikaltimo;

b) tiriamas elgesys neatitinka nusikalstamos veikos požymių;

c) įtariamajam suteikiama amnestija arba imunitetas;

c) įtariamajam suteikta amnestija arba imunitetas;

d) pasibaigia nacionalinėje teisėje nustatytas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas;

d) pasibaigia nacionalinėje teisėje nustatytas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas;

e) įtariamasis Sąjungoje jau yra galutinai išteisintas arba nuteistas už tas pačias faktines aplinkybes arba byla išnagrinėta pagal 29 straipsnį.

e) įtariamasis Sąjungoje jau yra galutinai išteisintas arba nuteistas už tas pačias faktines aplinkybes arba byla išnagrinėta pagal 29 straipsnį;

 

f) Europos prokuratūrai atlikus visapusišką, nuodugnų ir proporcingą tyrimą nustatoma, kad trūksta reikiamų įrodymų.

2. Europos prokuroras gali nutraukti bylą dėl bet kurios iš toliau nurodytų priežasčių:

a) nusikaltimas pagal nacionalinį įstatymą, kuriuo įgyvendinama Direktyva 2013/XX/ES dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, yra mažareikšmis;

b) trūksta reikiamų įrodymų.

2. Europos prokuroras gali nutraukti bylą, jei nusikalstama veika pagal nacionalinį įstatymą, kuriuo įgyvendinama Direktyva 2013/XX/ES dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, yra mažareikšmė.

3. Europos prokuratūra gali savo nutrauktas bylas perduoti OLAF arba kompetentingoms nacionalinėms administracinėms arba teisminėms institucijoms iš naujo nagrinėti, kitokioms administracinėms priemonėms ar stebėjimui taikyti.

 

3. Europos prokuratūra savo nutrauktas bylas gali perduoti OLAF arba kompetentingoms nacionalinėms administracinėms arba teisminėms institucijoms iš naujo nagrinėti, kitokioms administracinėms priemonėms ar stebėjimui taikyti.

4. Jeigu tyrimas pradėtas remiantis nukentėjusiojo pateikta informacija, Europos prokuratūra apie tai praneša nukentėjusiajam.

4. Jeigu tyrimas pradėtas remiantis nukentėjusiojo pateikta informacija, Europos prokuratūra apie tai praneša nukentėjusiajam.

 

 

29 straipsnis

6 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

1. Jeigu byla nenutraukiama ir to reikėtų tinkamo teisingumo vykdymo sumetimais, Europos prokuratūra, atlyginus žalą, gali siūlyti įtariamajam sumokėti vienkartinę baudą, kurią sumokėjus byla būtų nutraukta (šalių susitarimu). Jeigu įtariamasis sutinka, jis sumoka Sąjungai vienkartinę baudą.

1. Jeigu byla negali būti nutraukta pagal 28 straipsnį ir jei laisvės atėmimo bausmė būtų neproporcinga priemonė, net jeigu nusikalstama veika buvo visiškai įrodyta teisme, Europos prokuratūra, po to, kai atlyginama žala, gali siūlyti įtariamajam sumokėti vienkartinę baudą, kurią sumokėjus byla būtų nutraukta (šalių susitarimu). Jeigu įtariamasis sutinka, jis sumoka Sąjungai vienkartinę baudą.

2. Europos prokuratūra prižiūri su šalių susitarimu susijusio finansinio mokėjimo surinkimą.

 

2. Europos prokuratūra prižiūri su šalių susitarimu susijusio finansinio mokėjimo surinkimą.

3. Jeigu šalių susitarimas sudaromas ir įtariamasis sumoka baudą, Europos prokuroras galutinai nutraukia bylą ir oficialiai praneša apie tai kompetentingoms nacionalinėms teisėsaugos bei teisminėms institucijoms ir atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas nutraukti bylą teismui neskundžiamas.

3. Jeigu šalių susitarimas sudaromas ir įtariamasis sumoka baudą, Europos prokuroras galutinai nutraukia bylą ir oficialiai praneša apie tai kompetentingoms nacionalinėms teisėsaugos bei teisminėms institucijoms ir atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms.

 

 

30 straipsnis

7 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

1. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjantis teismas mano, kad priėmus Europos prokuratūros teismui pateiktus įrodymus nebūtų neigiamai paveiktas proceso teisingumas arba Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsnyje įtvirtinta teisė į gynybą, jie priimami teisme be jokio patvirtinimo ar panašaus teisinio proceso, net jeigu teismo vietos valstybės narės nacionalinėje teisėje numatytos kitokios tokių įrodymų rinkimo arba pateikimo taisyklės.

1. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjantis teismas mano, kad priėmus Europos prokuratūros teismui pateiktus įrodymus nebūtų neigiamai paveiktas proceso teisingumas arba Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta teisė į gynybą bei valstybių narių pareigos pagal SESV 6 straipsnį, įrodymus leidžiama priimti teisme.

2. Priėmus įrodymus nėra daromas poveikis nacionalinių teismų kompetencijai laisvai vertinti teismui Europos prokuratūros pateiktus įrodymus.

2. Leidus priimti įrodymus nėra daromas poveikis nacionalinių teismų kompetencijai laisvai vertinti teismui Europos prokuratūros pateiktus įrodymus.

 

 

 

33 straipsnis

8 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

1. Europos prokuratūros byloje dalyvaujantis įtariamasis ir kaltinamasis pagal nacionalinę teisę turi teisę neduoti parodymų per apklausą dėl nusikaltimo, kurio padarymu jis yra įtariamas, ir jam turi būti pranešta, kad jis neprivalo duoti parodymų prieš save.

1. Europos prokuratūros byloje dalyvaujantis įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę neduoti parodymų per apklausą dėl nusikalstamos veikos, kurio padarymu jis yra įtariamas, ir jam turi būti pranešta, kad jis neprivalo duoti parodymų prieš save.

2. Įtariamasis ir kaltinamasis laikomi nekaltais, kol pagal nacionalinę teisę jų kaltė neįrodyta.

2. Įtariamasis ir kaltinamasis laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta.

 

 

34 straipsnis

9 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

Bet kuris asmuo, įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą, priklausantį Europos prokuratūros kompetencijai, pagal nacionalinę teisę turi teisę į nemokamą ar iš dalies mokamą nacionalinių institucijų teisinę pagalbą, jeigu neturi pakankamai lėšų už ją sumokėti.

 

Bet kuris asmuo, įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priklausančią Europos prokuratūros kompetencijai, turi teisę į nemokamą ar iš dalies mokamą nacionalinių institucijų teisinę pagalbą, jeigu neturi pakankamai lėšų už ją sumokėti.

 

 

36 straipsnis

10 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

1. Taikydama procesines priemones savo funkcijoms atlikti, Europos prokuratūra teisminės kontrolės tikslais laikoma nacionaline institucija.

 

Teisminės peržiūros tikslais Europos prokuratūra laikoma nacionaline institucija visų procesinių priemonių, kurias ji priima vykdydama baudžiamojo persekiojimo funkciją kompetentingame bylą nagrinėjančiame teisme, atžvilgiu. Visų kitų Europos prokuratūros veiksmų ar neveikimo atžvilgiu ji laikoma Sąjungos organu.

2. Jeigu dėl šio reglamento yra taikomos nacionalinės teisės nuostatos, tokios nuostatos pagal Sutarties 267 straipsnį nelaikomos Sąjungos teisės nuostatomis.

 

 

 

11 pataisa

Pasiūlymas dėl reglamento

Pakeitimas

Europos prokuratūros administracinės veiklos priežiūrą, atlikdamas tyrimus pagal Sutarties 228 straipsnį, vykdo Europos ombudsmenas.

 

Europos prokuratūros priežiūrą, atlikdamas netinkamo valdymo atvejų tyrimus pagal Sutarties 228 straipsnį, vykdo Europos ombudsmenas.

 

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos prokuratūros steigimas yra žingsnis į priekį valstybėms narėms bendradarbiaujant baudžiamosios teisenos srityje. Europos Parlamento valstybės finansų konsolidavimo laikotarpiu prašoma pareikšti nuomonę dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo reiškiamas konkretus piliečių poreikis, kad būtų apsaugoti Europos Sąjungos finansiniai interesai. Be to, faktas, kad penki šimtai milijonų eurų kasmet paimama iš socialinei gerovei ir bendruomenėms skirtų paslaugų lėšų, turi būti vertinamas Europos lygmeniu.

Šiuo dokumentu ketinama, remiantis Lisabonos sutartyje nustatytu būdu, pateikti pasiūlymų ir konkrečių politinių nuorodų dėl Komisijos pasiūlymo teksto, kurį Taryba galės kruopščiai įvertinti. Pranešėjas pageidauja, kad Europos Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas į diskusiją dėl nagrinėjamo pasiūlymo ir į jo teksto rengimą, taip pat kad kitas teisės aktų leidėjas atidžiai apsvarstytų jo pateiktas pastabas ir pasiūlytus sprendimus.

Pranešėjas taip pat mano, kad veiklos koordinavimas su Eurojustu, OLAF ir Europolu bus naudingas ir papildys baudžiamąjį persekiojimą siekiant užtikrinti visapusišką teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir vienoje institucijoje sutelkti svarbią nacionalinę patirtį, jos veikloje dalyvaujant, kai įmanoma, visoms valstybėms narėms.

Pirmiausia pranešėjas pažymi, kad būtina persvarstyti jurisdikcijos priemones, taikytinas siekiant nustatyti kompetentingą teismą, Prokuratūros šalutinei kompetencijai priskirtinus nusikaltimus, tyrimo priemones, įrodymų leistinumą, taip pat nutraukiant bylų tyrimą.

Be to, jis primena tam tikrus procesinių garantijų srityje taikomus principus ir teises, kuriais stiprinama įtariamųjų apsauga nesusilpninant nusikaltimų tyrimo ir už juos skiriamų sankcijų.

Galiausiai pranešėjas siūlo kurti lanksčios ir nesudėtingos struktūros instituciją, kuri užtikrintų aukštus nepriklausomumo, didelės patirties bei profesionalumo standartus ir gebėtų atitikti reikalavimą kruopščiai atliekant tyrimą greitai priimti sprendimus ir išmanyti valstybių, kuriose padaromi nusikaltimai, realijas.

18.2.2014

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

( COM(2013)0534 – C7-0000/2014 – 2013/0255(APP) )

Nuomonės referentė (*): Ingeborg Gräßle

 

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnisPA_Consent_Interim

 

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo preliminarų pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Rekomendacijos

1.  pritaria Komisijos požiūriui, kad Europos prokuratūros veiklos sritis ir įgaliojimai turėtų būti sutelkti į Sąjungos finansinių interesų apsaugą nuo sukčiavimo ir kitos neteisėtos, ES biudžetui žalingos veiklos, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 86 straipsnyje;

2.  ragina Tarybą aiškiau išdėstyti kiekvienos esamos įstaigos, atsakingos už Sąjungos finansinių interesų apsaugą, kompetenciją; atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbu, kad būtų papildomai apibrėžti ir aiškiai atskirti Europos prokuratūros ir kitų esamų įstaigų, pvz., Eurojusto ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), santykiai; pabrėžia, kad Europos prokuratūra turėtų naudotis ilgalaike OLAF patirtimi atliekant tyrimus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis su Sąjungos finansinių interesų apsauga susijusiose srityse, įskaitant korupciją; labiausiai pabrėžia, kad Taryba turėtų aiškiau išdėstyti, kaip OLAF ir Europos prokuratūra papildo viena kitos veiksmus atlikdamos vadinamuosius vidaus ir išorės tyrimus; pabrėžia, kad dabartiniame Komisijos pasiūlyme neišdėstomi nei jos santykiai su Europos prokuratūra, nei kaip turi būti atliekami vidaus tyrimai ES institucijose; šiuo klausimu reikalauja, kad ES pareigūnams būtų taikomas toks pat statusas kaip ir kitiems Sąjungos piliečiams ir kad tuo tikslu būtų iš dalies pakeistas Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11 straipsnio a punktas ir Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 19 straipsnis, taip numatant, kad Europos prokuratūra nedelsdama galėtų imtis veiksmų;

3.  mano, kad siekiant sumažinti konflikto dėl kompetencijos sričių riziką turėtų būti papildomai išnagrinėtas OLAF, Eurojusto ir Europos prokuratūros veikimas kartu; ragina Tarybą aiškiau išdėstyti šių įstaigų atitinkamas kompetencijos sritis, įvardyti galimas pasidalijamosios kompetencijos sritis bei neveiksmingumo atvejus ir prireikus siūlyti priemones trūkumams ištaisyti;

4.  kartu nurodo, kad siekiant išvengti neveiksmingo ir brangiai kainuojančio veiksmų dubliavimo dviem lygmenimis turėtų būti labiau pabrėžiamos ir aiškiau išdėstytos kompetentingų nacionalinių institucijų ir Europos prokuratūros pagalbinės ir papildomos kompetencijos sritys; prašo šiuo požiūriu atlikti analizę; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę įgyvendinti vadinamąją bylos išreikalavimo teisę, pagal kurią Europos prokuratūra turėtų informuoti valstybių narių teisėsaugos institucijas apie savo tyrimus ir joms turi būti suteikta galimybė atlikti nusikalstamų veikų, kuriomis kenkiama Sąjungos finansiniams interesams, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, taip pat ir tais atvejais, kai Europos prokuratūra nepradėjo tyrimo arba užbaigė tyrimą nenumatydama jokių tolesnių priemonių;

5.  mano, kad tokia Europos prokuratūros narių skyrimo tvarka, kokia numatyta Komisijos pasiūlyme, yra nedemokratiška ir neaiški; reikalauja skyrimo procedūroje svarbesnį vaidmenį numatyti Parlamentui ir, svarbiausia, suteikti jam teisę skirti pusę atrankos komisijos narių, rengiančių galutinį kandidatų sąrašą; pažymi, kad siekiant užtikrinti vyriausiojo prokuroro nepriklausomumą, jis turėtų būti skiriamas bendru Parlamento ir Tarybos sutarimu; siūlo į Europos prokuratūros reglamentą įtraukti oficialią Europos prokuroro atleidimo tvarką; šiuo klausimu mano, kad dabar Komisijos pasiūlymo 8 straipsnyje išdėstytos nuostatos yra nepakankamos;

6.  teigiamai vertina siūlymą Europos prokuratūrą integruoti į esamas decentralizuotas struktūras nacionaliniams deleguotiesiems prokurorams dalyvaujant kaip specialiesiems patarėjams; pabrėžia, jog reikia toliau svarstyti, kaip pagerinti deleguotųjų prokurorų nepriklausomumą nacionalinės teisminės sistemos atžvilgiu, ir parengti skaidrias jų atrankos procedūras siekiant išvengti bet kokių favoritizmo iš Europos prokuratūros pusės požymių; ragina atlikti analizę siekiant įvertinti su Europos prokuratūros įsteigimu susijusias išlaidas iš ES biudžeto, kartu nurodant bet kokį pašalinį poveikį valstybių narių biudžetams; ragina, kad atliekant tokią analizę būtų įvertinta taip pat ir teikiama nauda;

7.  atsižvelgdamas į tai, kad keletas valstybių narių tikriausiai nuspręs netaikyti pasiūlymo dėl Europos prokuratūros, reikalauja, kad būtų atlikta analizė siekiant išsiaiškinti, kokius OLAF padalinius ir kuriuos jos darbuotojus numatoma perkelti į Europos prokuratūrą, o kurie, kaip numatyta, liks dirbti OLAF; reikalauja užtikrinti, kad OLAF būtų palikti ištekliai, reikalingi siekiant vykdyti bet kokią kovos su sukčiavimu veiklą, nepriklausančią Europos prokuratūros įgaliojimams;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad OLAF liks atsakinga už tas valstybes nares, kurios nedalyvaus taikant reglamentą dėl Europos prokuratūros, ir kad šioms valstybėms narėms turėtų būti užtikrinamos lygiavertės procesinės apsaugos priemonės;

9.  taigi ragina Komisiją rengiant OLAF reglamento dalinius pakeitimus, susijusius su Europos prokuratūros įsteigimu, įtraukti pakankamas procesines apsaugos priemones, įskaitant OLAF taikytų tyrimo priemonių teisminės peržiūros galimybę;

10. ragina Tarybą ir Komisiją patikslinti, kaip veiks Europos prokuratūra ir kaip ji bus finansuojama, jei Komisijos pasiūlymas bus įgyvendinamas taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, naudojantis SESV 20 straipsnyje ir 326–334 straipsniuose numatyta galimybe;

11. ragina Tarybą nuodugniausiai laikantis teisinės valstybės principų apsvarstyti šias rekomendacijas:

a.  Europos prokuratūra turėtų veikti griežtai laikydamasi bendrojo teisingumo taisyklės, t. y. reikia aiškiai ex ante nurodyti privalomo baudžiamojo persekiojimo principą; Europos prokuratūra turėtų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už kiekvieną įtariamą jos kompetencijai priklausančią veiką, remdamasi skaidriais ir objektyviai kriterijais, lemiančiais tai, kurie teismai turės jurisdikciją;

b.  Europos prokuratūros materialinė kompetencijos sritis, ypač papildoma kompetencija, turėtų būti nustatyta kaip įmanoma tiksliai ir vienareikšmiškai, kad būtų užtikrintas vienodas taikymas kiekvienoje valstybėje narėje ir veiksmingas Europos prokuratūros įgaliojimų vykdymas; ši kompetencijos sritis turėtų būti neatsiejama nuo Sąjungos finansinių interesų apsaugos; šiuo tikslu Parlamentas siūlo atidžiai persvarstyti Komisijos pasiūlymo 13 straipsnyje įtvirtintą papildomos kompetencijos apibrėžtį;

c.  Europos prokuratūros turimos priemonės tyrimui atlikti turėtų būti suderintos ir grindžiamos ES teisės nuostatomis, taikytinomis visai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei; be to, jos turėtų būti suderinamos su valstybės narės, kurioje vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl įtariamo nusikaltimo, teise;

d.  Sąjungos lygmeniu turėtų būti parengtos specialios taisyklės duomenų apsaugai stiprinti ir suderintai informatorių apsaugai užtikrinti;

e.  tyrimo priemonėms, kuriomis itin kišamasi į veiklą, turėtų būti privaloma gauti kompetentingų nacionalinių teismų leidimą, laikantis suderintų ir suvienodintų standartų ir kriterijų, numatytų Sąjungos lygmeniu; sprendimus, kuriais daromas ribojamasis poveikis pagrindinėms laisvėms, turėtų būti galima apskųsti aukštesnės instancijos teismams ir galiausiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

f.   nesilaikant nacionalinės teisės Europos prokuratūros surinktų įrodymų priimtinumas, numatytas Komisijos pasiūlymo 32 konstatuojamojoje dalyje ir 30 straipsnyje, griežtai atmestinas, kad būtų išvengta dviejų skirtingų teisės normų taikymo valstybėse narėse tuo pačiu metu, taip pat kad būtų apsaugotos procesinės atitinkamų asmenų teisės ir padidintas teisinis Europos prokuratūros veiklos tikrumas;

g.  siekiant, kad Europos prokuratūra sėkmingai atliktų tyrimus, ji turi gerai žinoti atitinkamų šalių teisės sistemas; todėl nustatant organizacinę Europos prokuratūros struktūrą turėtų būti užtikrinta, kad ji centriniu lygmeniu turėtų specialių žinių apie kiekvienos valstybės narės teisės sistemą, įskaitant atitinkamas procesines ir pagrindines teises; sudarant šią organizacinę struktūrą turėtų būti paisoma išlaidų veiksmingumo principo ir poveikis ES biudžetui turėtų būti ribotas;

h.  Europos prokuratūros sprendimus dėl teisės sistemų pasirinkimo, bylų nutraukimo ir teisminių susitarimų turėtų būti galima apskųsti aukštesnių instancijų teismams ir galiausiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

i.   nacionalinėms institucijoms nustatomos pareigos informuoti Europos prokuratūrą apie bet kokius veiksmus, kurie gali būti nusikalstama veika, priskiriama Europos prokuratūros kompetencijos sričiai, turėtų būti suderintos su pareigomis, taikomomis valstybės narės lygmeniu, jų neviršyti ir turėtų būti laikomasi tų institucijų nepriklausomumo;

j.   turi būti užtikrintas principo ne bis in idem laikymasis (t. y. už vieną pažeidimą negali būti baudžiama daugiau kaip vieną kartą);

12. apgailestauja dėl to, kad kartu su pasiūlymu dėl Europos prokuratūros nebuvo pateiktas nei pasiūlymas įsteigti Europos baudžiamąjį teismą, kaip prie Bendrojo Teismo veikiantį specializuotą teismą, kurį galima įsteigti pagal SESV 257 straipsnį, nei pasiūlymas dėl Europos proceso teisės sistemos; prašo atlikti analizę šiuo klausimu;

13. prašo sukurti ES biudžeto eilutę, pagal kurią būtų teikiama teisinė pagalba nepasiturintiems asmenims, kurių atžvilgiu Europos prokuratūra vykdo baudžiamąjį persekiojimą;

14. pabrėžia, kad Europos prokuratūrai vykdant bet kokią veiklą teisinio tikrumo poreikis turėtų būti derinamas su asmens duomenų apsauga ir laikomasi aukščiausių teisės į gynybą standartų, atsižvelgiant į tai, kad veiksmų planas, skirtas apsaugos priemonėms baudžiamuosiuose procesuose stiprinti, dar nėra galutinai įgyvendintas ir jame tik nurodoma, jog šios teisės reglamentuojamos pagal nacionalines teisės sistemas; prašo, kad parenkant Europos prokuratūros personalą būtų užtikrinama atstovavimo geografiniu požiūriu ir pagal lytį pusiausvyra visais hierarchijos lygmenimis;

15. ragina Tarybą glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu vykstant deryboms dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos prokuratūros įsteigimo; yra tvirtai įsitikinęs, kad principai, įtvirtinti Komisijos pasiūlyme, grindžiamame visapusišku poveikio vertinimu, apimančiu lyginamąją dabartinių teisės sistemų analizę ir žaliąją knygą, ir toliau bus pagrindas per derybas valstybėms narėms vykdyti atvirą ir skaidrią diskusiją ir suteikti konstruktyvaus įkvėpimo Europos prokuratūrai įsteigti;

16. ragina Tarybą skirti tiek laiko, kiek būtina, kad būtų galima atlikti išsamų Komisijos pasiūlymo vertinimą, o ne paskubomis užbaigti derybas; pabrėžia, kad turėtų būti vengiama pernelyg ankstyvo perėjimo prie tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros;

17. ragina Tarybą dar labiau pagerinti atitinkamų valstybių narių teismų darbo našumą ir veiksmingumą, nes tai būtina, kad Europos prokuratūros projektas pavyktų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.2.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard Czarnecki, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Rina Ronja Kari, Bogusław Liberadzki, Jan Mulder, Monika Panayotova, Crescenzio Rivellini, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Theodoros Skylakakis, Georgios Stavrakakis, Michael Theurer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Philip Bradbourn, Karin Kadenbach, Marian-Jean Marinescu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Peter Jahr, Iosif Matula, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid

 

 

 

22.1.2014

Biudžeto komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

(COM(2013) 0534 – C7-0000/2013 – 2013/0255(APP) )

Nuomonės referentas: Alain Lamassoure

 

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

Konstatuojamosios dalys

A. kadangi pagal Sutartis ES ir valstybės narės dalijasi atsakomybe už Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu, taigi itin svarbu, kad Komisija ir valstybės narės bendradarbiautų siekdamos šių tikslų;

B.  kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už 80 proc. Sąjungos biudžeto įvykdymą ir už nuosavų išteklių surinkimą, kaip nustatyta Tarybos sprendimu 2007/436/EB, Euratomas[3], kuris netrukus bus pakeistas Tarybos sprendimu dėl pakeisto Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2011) 739);

C. kadangi vienodai svarbu užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą tiek ES išteklių surinkimo, tiek išlaidų lygmenyse;

Rekomendacijos

1.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą Europos prokuratūrą steigti remiantis esamomis struktūromis – tai sprendimas, kurį priėmus, kaip tikisi Komisija, Sąjunga ar valstybės narės neturėtų patirti esminių naujų išlaidų, nes Prokuratūros administracines tarnybas valdys Eurojustas ir jos žmogiškieji ištekliai bus gaunami iš esamų įstaigų, pavyzdžiui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF);

2.  abejoja pasiūlyme pateikiamu išlaidų veiksmingumo argumentu, nes Europos prokuratūrai reikia įsteigti ekspertų skyrius, po vieną kiekvienai valstybei narei, kadangi jie turi gerai išmanyti nacionalinės teisės sistemas, kad galėtų vykdyti veiksmingus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

3.  apgailestauja, kad pasiūlyme neaptariami žmogiškieji ištekliai, kurių reikia OLAF likusioms svarbioms kovos su sukčiavimu užduotims atlikti tose srityse, kurių neapima Europos prokuratūros kompetencija;

4.  išlieka susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepalaikys šio Europos pasiūlymo arba prie jo neprisidės; įspėja, kad bent vienai valstybei narei atsisakius dalyvauti susidarys dvigubos struktūros, kurioms reikės papildomų išteklių;

5.  nerimauja, kad pasiūlymas parengtas remiantis prielaida, jog Eurojusto teikiamos administracinės paslaugos neturės jokio finansinio ar su darbuotojais susijusio poveikio šiai decentralizuotai agentūrai; taigi finansinę ataskaitą laiko klaidinančia; atsižvelgdamas į tai pabrėžia savo prašymą Komisijai pateikti atnaujintą finansinę ataskaitą, kurioje būtų atsižvelgta į pakeitimus, kuriuos gali padaryti teisės aktų leidėjas prieš užbaigiant teisėkūros procesą;

6.  neturi aiškių duomenų dėl to, ar Europos prokuratūrai, kaip naujai įsteigtai įstaigai, turi būti taikomas etatų mažinimas, numatytas visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms; tokio požiūrio nepalaikytų;

7.  mano, kad labai svarbu įtvirtinti kuo geresnę Europos prokuratūros, OLAF, Eurojusto ir atitinkamų valstybių narių institucijų sąveiką, taip pat pabrėžia, kad reikia nuolatinio glaudaus šių įstaigų bendradarbiavimo;

8.  pabrėžia, kad svarbu tikrinti visų Europos prokuratūros naudotų priemonių ir įgyvendintų veiksmų teisėtumą; yra įsitikinęs, kad tik Europos Teisingumo Teismas gali atlikti šiuos teisėtumo patikrinimus; tuo pat metu puikiai žino, kad Teismas šiuo metu nagrinėja virš 2000 bylų, taigi naujoms užduotims ir dar neįvykdytoms užduotims vykdyti reikės didesnio Teismo veiksmingumo;

9.  susirūpinęs pažymi, kad siūloma Europos prokuratūros struktūra gali sudaryti sąlygas atsirasti sutampančioms ir konkuruojančioms struktūroms, gali būti dauginamos ir perduodamos užduotys ir kilti konkrečios atskaitomybės problemų ir tai gali kenkti jos teisiniam patikimumui;

10. taigi, atsižvelgdamas į išvardytas teisines problemas, siūlo, kad atsakingas komitetas apsvarstytų galimybę atidėti pasiūlymo svarstymą iki rinkimų į Europos Parlamentą pabaigos siekiant, kad svarstyme aktyviau dalyvautų kiti susiję komitetai, ir norint užtikrinti, kad pasiūlymas deramai atitiktų ne tik subsidiarumo principą, bet ir siūlomo teisinio pagrindo teisinį tinkamumą;

11. pabrėžia, kad joks teisėkūros institucijos sprendimas dėl siūlomo reglamento negali daryti poveikio biudžeto valdymo institucijos sprendimams vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Richard Ashworth, Zuzana Brzobohatá, Jean-Luc Dehaene, Isabelle Durant, José Manuel Fernandes, Věra Flasarová, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Ivars Godmanis, Lucas Hartong, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, George Lyon, Jan Mulder, Juan Andrés Naranjo Escobar, Andrej Plenković, Dominique Riquet, László Surján, Helga Trüpel, Oleg Valjalo, Derek Vaughan, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Maria Da Graça Carvalho, Peter Šťastný, Georgios Stavrakakis

 

 

12.2.2014

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo

(COM(2013) 0534 – C7-0000/2014 – 2013/0255(APP) )

Nuomonės referentė: Evelyn Regner

 

PA_Consent_Interim

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

Konstatuojamosios dalys

A.  kadangi tarpusavio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagrindu ir šį principą reikėtų laikyti Europos integracijos baudžiamosios teisės srityje varomąja jėga;

Rekomendacijos

1.   ragina Tarybą nagrinėjant Komisijos pasiūlymą atsižvelgti į šias rekomendacijas:

i)         reikėtų iš anksto aiškiai nustatyti kriterijus, pagal kuriuos nusikaltimai pagal pasiūlymo 13 straipsnį priklausytų Europos prokuratūros papildomai kompetencijai. Visų pirma:

a)  13 straipsnyje nurodyti nusikaltimai turėtų būti tik tie, kurie nustatyti Sąjungos teisėkūros procedūra priimtais aktais;

b) šie nusikaltimai būtų laikomi neatsiejamais nuo 12 straipsnyje nurodytų nusikaltimų, jeigu jie buvo būtini darant pastaruosius arba padaryti siekiant užtikrinti nebaudžiamumą už minėtus nusikaltimus;

c)  sąlyga, kad 12 straipsnyje nurodytiems nusikaltimams būtų skiriama pirmenybė, turėtų apimti ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį vertinimą;

d)  sąlyga, kad 13 straipsnyje nurodyti nusikaltimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų būti išbraukta, taigi papildoma kompetencija apimtų atvejus, kai tas pats nusikaltėlis padaro kelias atskiras nusikalstamas veikas ir atvejus, kai viena ir ta pati nusikalstama veika pažeidžia kelias skirtingas teisės nuostatas;

ii)       Europos prokuratūros santykiai su Eurojustu, Europolu ir OLAF turėtų būti kuo detaliau reglamentuojami reglamente dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Todėl pasiūlymo 57 ir 58 straipsniuose nurodyti susitarimai turėtų būti susiję tik su darbo tvarka;

iii)        į Europos prokuratūros kompetencijos sričiai jokiu būdu neturi būti priskiriami nusikaltimai, padaryti iki jai pradedant visiškai veikti. Atitinkamai reikia pakeisti pasiūlymo 71 straipsnį;

iv)       siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, kompetentingą teismą reikia nustatyti iš anksto laikantis pagal įstatymą numatyto teismo principo. Atitinkamai reikia pakeisti pasiūlymo 27 straipsnį;

vi)       reikia užtikrinti vienodas tyrimo priemones, kad būtų išvengta palankiausio teismo paieškų, ir šių priemonių atitiktį valstybių narių teisminėms sistemoms;

2.  palankiai vertina tai, kad pagal Europos prokuratūros nesutartinei atsakomybei taikomą tvarką Teisingumo teismo kompetencijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, panašiomis sąlygomis, kaip nurodytos SESV 268 straipsnyje; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dviejuose skirtinguose teismuose – atitinkamai ES ir nacionaliniu lygiu – bus nagrinėjami ieškiniai dėl Europos prokuratūros nesutartinės atsakomybės ir ieškiniai dėl šios prokuratūros procesinių priemonių panaikinimo, įskaitant ieškinius, dėl kurių priėmus sprendimą gali atsirasti teisė į žalos atlyginimą;

3. ragina Komisiją parengti nuoseklią teisės aktų, reglamentuojančių Europos prokuratūros ir Eurojusto veiklą, sistemą, kuri atitiktų skirtingas šių dviejų įstaigų funkcijas, kaip nustatyta atitinkamai SESV 85 ir 86 straipsniuose;

4. rekomenduoja Komisijai remiantis SESV 86 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Taryba Eurojusto pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą, numatyti, kad OLAF finansiniai ištekliai būtų paprasčiausiai perkelti į Europos prokuratūrą ir kad Europos prokuratūra pasinaudotų specialiomis Eurojusto darbuotojų žiniomis ir pridėtine verte;

5.  primygtinai ragina Komisiją tuo atveju, jei valstybės narės pasirinktų atsisakymo taikyti galimybę arba tvirtesnio bendradarbiavimo galimybę, kaip numatyta SESV 86 straipsnio 1 dalyje, pateikti tinkamus pasiūlymus siekiant reglamentuoti dalyvaujančiųjų ir nedalyvaujančiųjų valstybių narių teisminį bendradarbiavimą, visų pirma atsižvelgiant į atvejus, kai tarpvalstybiniai nusikaltimai įvykdomi nedalyvaujančiosiose valstybėse narėse arba nusikalstamą veiką padariusių asmenų gyvenamoji vieta yra tokiose valstybėse narėse;

6.   apgailestauja dėl to, jog atsižvelgiant į dabartinę patirtį tarpusavio pripažinimo srityje, sunku tikėtis, kad valstybės narės bus linkusios pripažinti ir priimti įrodymus, kurie buvo surinkti kitoje valstybėje narėje remiantis iš esmės skirtingais standartais; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių nacionalinės teisės skirtumai ypač išryškėja kalbant apie specialius tyrimo metodus ir dažnai tam tikras metodas, kuris kai kuriose valstybėse narėse yra griežtai reglamentuotas, kitose valstybėse narėse visiškai nereglamentuojamas;

7.   laikosi nuomonės, kad Europos prokuratūra galėtų prisijungti prie Eurojusto kolegijos kaip papildomas narys visais atvejais, kai svarstomi klausimai, susiję su Sąjungos finansinių interesų apsauga;

8.   mano, kad turėtų būti atidžiai įvertinta ir galbūt apribota nacionalinės proceso teisės taikymo sritis, nes vadovaujantis „kintamosios geometrijos“ principu dėl Europos prokuratūros įgaliojimų gali sumažėti nacionalinės proceso teisės veiksmingumas ir būtų skatinama palankiausio teismo proceso paieška, taip pat gali būti daromas neigiamas poveikis siekiui užtikrinti įtariamųjų ir kaltinamųjų teises;

9.  mano, kad tinkamas mokymas apie ES baudžiamąją teisę Europos deleguotiesiems prokurorams ir Europos prokuratūros darbuotojams turėtų būti teikiamas vienodai ir veiksmingai;

10. palankiai vertina Europos baudžiamųjų bylių advokatų asociacijos (angl. ECBA) ir Europos teisės akademijos (vok. ERA) bendrai organizuotus teisininkų mokymus ir skatina rengti specialioms reikmėms pritaikytus kursus siekiant gerinti gynybos Europos prokuratūros keliamose baudžiamosiose bylose kokybę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.2.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Eva Lichtenberger, Angelika Niebler, József Szájer, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Sylvie Guillaume, Jan Mulder, Jaroslav Paška

 

 

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.2.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Salvatore Caronna, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Frank Engel, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu Houillon, Anthea McIntyre, Louis Michel, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Renate Sommer, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Cecilia Wikström, Janusz Wojciechowski, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Michael Cashman, Cornelis de Jong, Mariya Gabriel, Franziska Keller, Jean Lambert, Marian-Jean Marinescu, Juan Andrés Naranjo Escobar, Salvador Sedó i Alabart

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Zdravka Bušić, Ingeborg Gräßle, Constanze Angela Krehl

 

 

 

[1] Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2013)0444
[2] OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
[3] OL L 163, 2007 6 23, p. 17.