Plenarinio posėdžio dokumentas

 

A8-0156/2016

27.4.2016

***II

REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI

dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012

(14956/2/2015 – C8-0129/2016 – 2013/0119(COD) )

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Mady Delvaux

 

PR_COD_2app

 

 

Procedūrų sutartiniai ženklai

  *  Konsultavimosi procedūra  

  ***  Pritarimo procedūra

  ***I  Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas)

  ***II  Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas)

  ***III  Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas)

(Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.)

 

 

 

 

Teisės akto projekto pakeitimai

 

Parlamento pakeitimai, išdėstomi dviejuose stulpeliuose

 

Išbrauktos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu kairiajame stulpelyje. Pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu abiejuose stulpeliuose. Naujas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu dešiniajame stulpelyje.

 

Kiekvieno pakeitimo antraštės pirmoje ir antroje eilutėse nurodoma atitinkama svarstomo teisės akto projekto dalis. Jei pakeitimas susijęs su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis.

 

Parlamento pakeitimai, pateikiami konsoliduoto teksto forma

 

Naujos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu. Išbrauktos teksto dalys nurodomos simboliu „▌“ arba perbraukiamos. Pakeistos teksto dalys nurodomos naują tekstą pažymint pusjuodžiu kursyvu, o ankstesnį nereikalingą tekstą išbraukiant arba perbraukiant.

Nežymimi tik grynai techninio pobūdžio pakeitimai, kuriuos daro tarnybos, siekdamos parengti galutinį tekstą.

 

 

 

 

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  6

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO  7

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA  12

 

 

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012

(14956/2/2015 – C8-0129/2016 – 2013/0119(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (14956/2/2015 – C8-0129/2016),

–  atsižvelgdamas į Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į savo poziciją[2] dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0228) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui ( A8-0156/2016 ),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šio teisės akto tikslas – skatinti laisvą piliečių ir įmonių judėjimą supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą Europos Sąjungoje. Teisės aktas nereglamentuoja viešųjų dokumentų turinio pripažinimo, kadangi siekiama išsaugoti valstybių narių nepriklausomumą šeimos teisės srityje.

 

Sąjungos piliečių judumas yra realybė: apie dvylika mln. piliečių studijuoja, dirba arba gyvena ne savo pilietybės valstybėje narėje. Nors šiuo metu Sąjungos piliečiai ir įmonės naudojasi teise laisvai judėti arba vidaus rinkos laisvėmis, jie gali susidurti su administraciniais sunkumais, kai jiems tenka pateikti viešuosius dokumentus kitos valstybės narės valdžios institucijoms, pvz., atvykus į kitą valstybę narę.

 

Po tarpinstitucinių derybų teisėkūros institucijos ir Komisija susitarė dėl kompromisinio teksto.

 

Taigi, šis reglamentas taikomas civilinės būklės dokumentams ir kai kuriems kitiems dokumentams, kurių dažnai prašo piliečiai ir kurie susiję, pvz., su gyvenamąja vieta, pilietybe ir teistumu.

 

Reglamente nustatyta, kad šiems viešiesiems dokumentams nereikia legalizavimo ir apostilės – dviejų administracinių formalumų, kurie paprastai taikomi kitos valstybės narės išduotiems viešiesiems dokumentams. Be to, supaprastinti pripažinimo formalumai yra numatyti ir patvirtintoms kopijoms bei patvirtintiems vertimams. Šiuos piliečiams skirtus supaprastinimus atsveria dokumentą gavusiai administracinei įstaigai suteikiama galimybė elektroniniu būdu tiesiogiai paprašyti dokumentą išdavusios administracinės įstaigos patvirtinti to dokumento autentiškumą.

 

Galiausiai, esminis reglamento elementas – sukurtos daugelio reikiamų viešųjų dokumentų daugiakalbės standartinės formos. Šias daugiakalbes standartines formas išduoda nacionalinės valdžios institucijos, kai viešąjį dokumentą reikia pateikti kitoje valstybėje narėje, ir jos yra pridedamos prie nacionalinio dokumento. Tuose prieduose pateikiamas išankstinis atitinkamo viešojo dokumento vertimas, todėl piliečiui nebereikia pateikti administracinio dokumento vertimo. Tai labai palengvins procedūras ES piliečiams, atvykusiems į kitą valstybę narę.

 

Derybų su Taryba rezultatai kai kuriais klausimais taip pat nuvylė Parlamentą: visų pirma, Parlamentas pageidavo į reglamento taikymo sritį įtraukti diplomus ir mokymų kursų baigimo pažymėjimus, pažymas dėl negalios ir tam tikrus įmonėms svarbius dokumentus. Be to, daugiakalbių standartinių dokumentų formų negalima pateikti atskirai, jos turi būti pridedamos prie atitinkamų nacionalinių dokumentų, o tai yra sunkumas, kurio galima išvengti. Tačiau tai nepakeis fakto, kad buvo pasiekta didelė pažanga. Reglamente įtvirtintos nuostatos dėl peržiūros, kuriose numatyta galimybė išplėsti administracinių supaprastinimo priemonių taikymo mastą ateityje, kai nacionalinės administracinės įstaigos įpras dirbti pagal naują tvarką.

 

Todėl pranešėja siūlo priimti šį tekstą, atitinkantį tekstą, dėl kurio buvo susitarta per derybas su Taryba ir kurį patikrino teisininkai lingvistai visomis oficialiosiomis kalbomis.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO

 

Pavel Svoboda

Pirmininkas

Teisės reikalų komitetas

BRIUSELIS

Tema:  Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą Europos Sąjungoje ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012, teisinio pagrindo (COM(2013) 0228 – C7-0111/2013 – 2013/0119(COD) )

Gerb. Pirmininke,

2015 m. lapkričio mėn. Teisės reikalų komitetas nusprendė savo iniciatyva, pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 5 dalį, pateikti nuomonę dėl Tarybos prašymu atlikto pirmiau minėto pasiūlymo teisinio pagrindo pakeitimo tinkamumo.

Komisijos siūlomas teisinis pagrindas buvo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnio 2 dalis, kuri yra susijusi su nuostatų, kad piliečiai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, priėmimu, ir SESV 114 straipsnio 1 dalis, kuri yra susijusi su priemonių nacionalinių teisės aktų ar administracinių įstaigų priimtų teisės aktų nuostatoms dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo suderinti nustatymu.

Išreikšdamas savo poziciją Parlamentas labai palaikė Komisijos pasiūlymą, kad su įmonėmis susiję dokumentai turėtų būti įtraukti į viešuosius dokumentus, kuriems taikomi pasiūlyme numatyti supaprastinimai. Tačiau tekste, dėl kurio susitarta, teisinis pagrindas Tarybos prašymu buvo pakeistas, t. y. iš pirminio dvigubo teisinio pagrindo buvo pašalinta SESV 114 straipsnio 1 dalis, nes dauguma valstybių narių pageidavo, kad reglamento taikymo sritis būtų siauresnė ir apimtų daugiausia civilinės būklės dokumentus.

Šia nuomone siekiama nustatyti naujo vieno teisinio pagrindo pagrįstumą ir tinkamumą.

 

I. Bendra informacija

 

Pasiūlymu supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą Europos Sąjungoje siekiama labai svarbaus tikslo – palengvinti formalumus, su kuriais susiduria piliečiai, judėdami į kitas valstybes nares.

 

Daug ES piliečių gyvena ne savo pilietybės valstybėje narėje ir šis skaičius nuolat auga. Dar daugiau piliečių turi interesų kitoje valstybėje (dėl šeimos ar profesinių priežasčių arba tiesiog atostogų tikslais). Visi šie asmenys anksčiau ar vėliau galimai susiduria su šalies, kurioje lankosi arba gyvena, administracinėmis įstaigomis. Turistai susiduria su sveikatos apsaugos sistema, studentai – su universitetų administracinėmis tarnybomis, darbuotojai – su mokesčių institucijomis bei socialiniu draudimu ir t. t.

 

2011 m. Komisija paskelbė strateginį dokumentą, kuriame buvo išvardyta 20 piliečiams bei įmonėms vidaus rinkoje svarbiausių kritiškų aspektų. Didelė dalis šių punktų buvo susijusi su administraciniais formalumais. Šiuo metu jau pripažįstama, kad problemos, susijusios su tarpvalstybiniu šeimos, mokesčių, socialinio draudimo teisės ir t. t. taikymu, daugelį piliečių atgraso nuo persikėlimo į kitą valstybę narę.

 

Kasmet keli šimtai tūkstančių tokių viešųjų dokumentų turi būti įteisinti ar patvirtinti, kad būtų pripažinti kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje jie parengti. Todėl papildomų tarpvalstybinių formalumų sumažinimas yra svarbus žingsnis palengvinant piliečiams judėjimo laisvę.

 

Galiausiai, svarbu pažymėti, kad šiuo pasiūlymu dėl reglamento jokiu būdu nėra suderinama valstybių narių esminė teisė atitinkamose srityse. Nėra nurodoma, kad valstybė narė privalo pripažinti kitoje valstybėje narėje išduoto dokumento turinį. Siekiama tik sumažinti papildomus tarpvalstybinius formalumus panaikinant įvairių viešųjų dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) formalumus.

 

II. Susiję Sutarties straipsniai

 

SESV 21 straipsnis (antroje dalyje „Nediskriminavimas ir Sąjungos pilietybė“) pateikiamas kaip vienas teksto, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos, vesdamos trišalius dialogus dėl reglamento, teisinis pagrindas (paryškinta autoriaus):

 

SESV 21 straipsnis

(EB sutarties ex 18 straipsnis)

 

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų.

 

2. Jei paaiškėtų, kad šiam tikslui pasiekti Sąjungai reikia imtis veiksmų, o Sutartys nesuteikia tam reikalingų įgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, numatančias padėti naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis.

 

[...]

 

SESV 114 straipsnio 1 dalis (3 skyriuje „Teisės aktų suderinimas“) buvo įtraukta į pradinį pasiūlymą kaip antras teisinis pagrindas siekiant įtraukti viešuosius dokumentus, kuriuos ES įmonės naudoja spręsdamos tarpvalstybinius klausimus. Tačiau šis teisinis pagrindas Tarybos prašymu vėliau buvo panaikintas, nes buvo apribota reglamento taikymo sritis:

 

SESV 114 straipsnis

(EB sutarties ex 95 straipsnis)

 

1. [...] Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

 

[...]

 

III. Bendrasis teisinio pagrindo pasirinkimo principas

 

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“[3]. Taigi, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą atitinkamas teisės aktas gali būti anuliuotas.

 

Šiuo atveju būtina nustatyti, ar pasiūlymu:

1.  siekiama dvejopo tikslo, ar jį sudaro dvejopas komponentas, iš kurių vieną galima laikyti pagrindiniu arba vyraujančiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, ar

2.  tuo pat metu siekiama kelių tikslų, ar jį sudaro keli nedalomai susiję komponentai, iš kurių nė vienas, palyginti su kitu, nėra antrinis ir netiesioginis.

 

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pirmuoju atveju teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu, t. y. tuo, kuris būtinas pagrindiniam arba vyraujančiam tikslui ar komponentui pagrįsti, o antruoju atveju aktas turi būti grindžiamas keliais atitinkamais teisiniais pagrindais[4].

 

IV. Pasiūlymo tikslas ir turinys

 

Teksto, dėl kurio susitarta, 1 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad reglamentu siekiama užtikrinti laisvą viešųjų dokumentų judėjimą Sąjungoje, siekiant skatinti laisvą Sąjungos piliečių judėjimą, ir nustatyta, kad, norint pasiekti SESV 21 straipsnyje išdėstytą politikos tikslą, „Sąjunga turėtų priimti konkrečias priemones, egzistuojantiems administraciniams reikalavimams, susijusiems su kitos valstybės narės valdžios institucijų išduotų tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimu valstybėje narėje, supaprastinti“.

 

Kompromisiniame tekste nustatyta, kad reglamentas taikomas tik tam tikriems viešiesiems dokumentams, dažniausiai civilinės būklės dokumentams. Remiantis teksto, dėl kurio susitarta, 2 straipsnio 1 dalimi, „šis reglamentas taikomas valstybės narės valdžios institucijų pagal jos nacionalinę teisę išduotiems viešiesiems dokumentams, kurie turi būti pateikti kitos valstybės narės valdžios institucijoms ir kurių pirminė paskirtis yra patvirtinti“ gimimą, mirtį, santuoką, santuokos nutraukimą, tėvystę, įvaikinimą ir pan. Į Komisijos pasiūlymo taikymo sritį buvo įtraukti ir viešieji dokumentai, susiję su „bendrovių ar kitų įmonių teisiniu statusu ir atstovavimu“, tačiau Tarybos prašymu vėliau jie buvo išbraukti, nes reglamento taikymo sritis iš esmės buvo apribota į ją įtraukiant tik civilinės būklės dokumentus.

 

Pagrindinis šio reglamento tikslas – panaikinti viešųjų dokumentų, kuriems taikomas šis reglamentas, legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (angl. apostille) formalumus. Taip pat atlikti įvairūs supaprastinimai, susiję su patvirtintomis kopijomis ir vertimais.

 

Siekiant užkirsti kelią bandymams sukčiauti, reglamente taip pat numatyta galimybė savitarpio pagalbos tikslais taikyti Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI). Šia sistema, kuri jau naudojama ekonomikos srityje, priimančiosios valstybės narės institucijai leidžiama išdavusios dokumentą valstybės narės institucijų prašyti pagalbos. Tokiu būdu dokumentą išdavusiai institucijai suteikiama teisė patvirtinti priimančiajai institucijai dokumento tikrumą ir įrodomąją galią.

 

Galiausiai vienas iš pagrindinių šio pasiūlymo tikslų yra kurti ES daugiakalbes standartines formas [žr. teksto, dėl kurio susitarta, 6a, 6b, 6c, 6d, 6d1 ir 6e straipsnius]. Išduodant daugiakalbes standartines formas būtų tiesiog išvengta vertimų problemos, panašiai kaip yra jau naudojamų elektroninių socialinio draudimo formų atveju.

 

Naudojant ES standartines formas tiesiog išvengiama įprastų formalumų ir vertimų būtinybės. Jomis jokiu būdu nėra įpareigojama pripažinti formų turinį (ypač šeimos teisės srityje).

 

V. Analizė ir tinkamo teisinio pagrindo nustatymas

 

Komisijos pasiūlyme numatyta, kad reglamentas taikomas tik tam tikriems išvardytiems viešiesiems dokumentams, daugiausia civilinės būklės dokumentams. Tačiau siūlomame tekste iš pradžių buvo numatyta galimybė supaprastinti ir administracinius formalumus, susijusius su viešaisiais dokumentais, kurie susiję su įmonėmis. Dėl to pirminį siūlomo reglamento teisinį pagrindą sudarė ne tik SESV 21 straipsnio 2 dalis, bet ir SESV 114 straipsnio 1 dalis, kuri buvo įtraukta kaip antras teisinis pagrindas. Taip yra todėl, kad SESV 114 straipsnio 1 dalis galėtų būti tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi ES įmonės vidaus rinkoje tarpvalstybiniu mastu naudotų viešuosius dokumentus.

 

Atsižvelgiant į Tarybos prašymą, kuriam pritarė Europos Parlamentas, tekste, dėl kurio susitarta, numatyta į reglamento taikymo sritį nebeįtraukti viešųjų dokumentų, susijusių su „bendrovių ar kitų įmonių teisiniu statusu ir atstovavimu“. Kadangi reglamentas įmonėms tiesiogiai nebetaikomas, tuo taip pat pateisinama, kodėl antras teisinis pagrindas, t. y. SESV 114 straipsnio 1 dalis, buvo panaikintas, o siūlomame reglamente liko tik vienas teisinis pagrindas, t. y. SESV 21 straipsnio 2 dalis.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reglamentas turi būti išimtinai grindžiamas SESV 21 straipsnio 2 dalimi, kuria Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiami įgaliojimai priimti nuostatas, kad Sąjungos piliečiai galėtų lengviau naudotis savo pagrindinėmis teisėmis laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, kaip nustatyta SESV 21 straipsnio 1 dalyje.

 

Administracinės kliūtys tarpvalstybiniam viešųjų dokumentų naudojimui ir pripažinimui turi tiesioginio poveikio laisvam piliečių judėjimui. Todėl pašalinus šias kliūtis piliečiams būtų lengviau laisvai judėti, kaip numatyta SESV 21 straipsnio 2 dalyje.

 

Pasiūlyme išdėstytos nuostatos dėl praktinių priemonių (pvz., Vidaus rinkos informacinės sistemos ir daugiakalbių standartinių formų), kad piliečiams būtų lengviau kirsti valstybių sienas. Taigi, siūlomas reglamentas turi būti laikomas būtina priemone laisvam Europos Sąjungos piliečių judėjimui Europos Sąjungoje skatinti.

 

Kadangi siūlomu reglamentu ir pirmiau išdėstytu jo turiniu siekiama sumažinti asmenų patiriamas išlaidas ir biurokratiją, inter alia, numatant daugiakalbes standartines formas, SESV 21 straipsnio 2 dalis yra tinkamas vienas siūlomo reglamento teisinis pagrindas.

 

VI. Išvada ir rekomendacija

 

 

Tekstu, dėl kurio susitarta, iš dvigubo teisinio pagrindo išbraukiama SESV 114 straipsnio 1 dalis, nes siūlomo reglamento taikymo sritis apribojama į ją įtraukiant tik su asmenimis susijusius viešuosius dokumentus. Į reglamento taikymo sritį neįtraukiami su įmonėmis susiję dokumentai. Todėl nagrinėjamas teisėkūros procedūra priimamas aktas dabar yra tinkamai pagrįstas tik SESV 21 straipsnio 2 dalimi.

 

2015 m. lapkričio 12 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas patvirtino per trišalius dialogus su Taryba pasiektą susitarimą ir teisinio pagrindo pakeitimus. Teisės reikalų komitetas, 2016 m. sausio 28 d. posėdyje visiškai išnagrinėjęs teisinio pagrindo pakeitimo pasekmes, atitinkamai nusprendė (23 nariams balsavus už ir 2 – prieš, susilaikiusių nebuvo[5]) rekomenduoti per plenarinio posėdžio antrąjį svarstymą oficialiai patvirtinti tekstą, dėl kurio susitarta ir kuriame nurodytas vienas teisinis pagrindas – SESV 21 straipsnio 2 dalis.

 

Pagarbiai

Pavel Svoboda

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Laisvo piliečių ir įmonių judėjimo skatinimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą Europos Sąjungoje

Nuorodos

14956/2/2015 – C8-0129/2016 – 2013/0119(COD)

Pirmojo svarstymo EP data - P numeris

4.2.2014                      T7-0054/2014

Komisijos pasiūlymas

COM(2013) 0228 - C7-0111/2013

Paskelbimo, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, plenariniame posėdyje data

11.4.2016

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

11.4.2016

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Mady Delvaux

3.9.2014

 

 

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

28.1.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

24.9.2014

24.3.2015

14.7.2015

21.4.2016

Priėmimo data

21.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Emil Radev, József Szájer, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angel Dzhambazki, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Josef Weidenholzer

Pateikimo data

27.4.2016

 

 

[1] OL C 327, 2013 11 12, p. 52.
[2] Priimti tekstai, 2014 2 4, P7_TA(2014)0054
[3] 1987 m. kovo 26 d. Sprendimas Komisija prieš Tarybą (Bendrieji lengvatiniai tarifai), C-45/86, Rink. p. 1439, 5 punktas; 2007 m. birželio 28 d. Sprendimas Komisija prieš Tarybą, C-440/05, Rink. p. I-9097; 2009 m. rugsėjo 8 d. byla Sprendimas Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą (C-411/06, [2009], Rink. p. I-7585).
[4] Žr. pirmiau nurodytos bylos C-411/06 46–47 punktus.
[5] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Pavel Svoboda (pirmininkas), Jean-Marie Cavada (pirmininko pavaduotojas), Mady Delvaux (pirmininko pavaduotoja), Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (pirmininko pavaduotoja), Axel Voss (pirmininko pavaduotojas ir nuomonės referentas), Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Daniel Buda, Kostas Chrysogonos, Sergio Gaetano Cofferati, Therese Comodini Cachia, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Laura Ferrara, Evelyne Gebhardt, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Constance Le Grip, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Angelika Niebler, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Virginie Rozière, Tadeusz Zwiefka.