Plenarinio posėdžio dokumentas
20.10.2016
***I
PRANEŠIMAS
dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008
(COM(2016) 0039 – C8-0021/2016 – 2016/0023(COD) )
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Stefan Eck
PR_COD_1amCom
Procedūrų sutartiniai ženklai |
* Konsultavimosi procedūra *** Pritarimo procedūra ***I Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas) ***II Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas) ***III Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas) (Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.)
|
Teisės akto projekto pakeitimai |
Parlamento pakeitimai, išdėstomi dviejuose stulpeliuose
Išbrauktos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu kairiajame stulpelyje. Pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu abiejuose stulpeliuose. Naujas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu dešiniajame stulpelyje.
Kiekvieno pakeitimo antraštės pirmoje ir antroje eilutėse nurodoma atitinkama svarstomo teisės akto projekto dalis. Jei pakeitimas susijęs su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis.
Parlamento pakeitimai, pateikiami konsoliduoto teksto forma
Naujos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu. Išbrauktos teksto dalys nurodomos simboliu „▌“ arba perbraukiamos. Pakeistos teksto dalys nurodomos naują tekstą pažymint pusjuodžiu kursyvu, o ankstesnį nereikalingą tekstą išbraukiant arba perbraukiant. Nežymimi tik grynai techninio pobūdžio pakeitimai, kuriuos daro tarnybos, siekdamos parengti galutinį tekstą.
|
TURINYS
Psl.
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS 5
AIŠKINAMOJI DALIS 57
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ 61
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA 68
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008
( COM(2016)0039 – C8-0021/2016 – 2016/0023(COD) )
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0039),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0021/2016),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ( A8-0313/2016 ),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 nurodomoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnį, | atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį, |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(1) gyvsidabris yra labai toksiška medžiaga, kelianti visuotinį didelį pavojų žmonių sveikatai, įskaitant dėl metilo gyvsidabrio žuvyje ir jūros gėrybių ištekliuose, ekosistemoms ir laukinei gamtai. Dėl tarpvalstybinio gyvsidabrio taršos pobūdžio 40–80 % Sąjungoje nusėdančio gyvsidabrio yra ne Sąjungos kilmės, todėl reikia imtis veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; | (1) gyvsidabris yra labai toksiška medžiaga, kelianti visuotinį didelį pavojų žmonių sveikatai, įskaitant dėl metilo gyvsidabrio žuvyje ir jūros gėrybių ištekliuose, ekosistemoms ir laukinei gamtai. Susidūrus su didele gyvsidabrio koncentracija gali būti pažeidžiamos visų amžiaus grupių žmonių smegenys, širdis, kepenys, plaučiai ir imuninė sistema. Didelė metilo gyvsidabrio koncentracija dar negimusių kūdikių ir mažų vaikų kraujyje gali pakenkti nervų sistemos vystymuisi ir vaikai gali turėti prastesnius gebėjimus mąstyti ir mokytis, o jų intelekto koeficientas gali sumažėti. Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gyvsidabrį klasifikuoja kaip vieną iš „dešimties didžiausią pavojų visuomenės sveikatai keliančių cheminių medžiagų“. Todėl būtina įvesti priemones dėl gyvsidabrio ir jo naudojimo sąlygas; |
Pagrindimas
Žr. JAV Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. duomenis ir http://www.who.int/ipcs/assessment/public_health/chemicals_phc/en/.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (1a) gyvsidabrio naudojimas gamybos procesuose turėtų būti laipsniškai panaikintas, todėl reikėtų skatinti alternatyvių gyvsidabriui medžiagų, kurios neturėtų kenksmingų savybių ar bet kokiu atveju būtų mažiau pavojingos aplinkai ir sveikatai, paiešką; |
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (1b) dėl tarpvalstybinio gyvsidabrio taršos pobūdžio 40–80 proc. Sąjungoje nusėdančio gyvsidabrio yra ne Sąjungos kilmės, o 70 proc. gyvsidabriu užterštų teritorijų yra Europos ir Šiaurės Amerikos pramonės regionuose; todėl reikia imtis vietos, regioninio, nacionalinio ir tarptautinio lygmens veiksmų; |
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(2) didžiąją dalį išmetamo gyvsidabrio ir susijusios poveikio rizikos lemia žmogaus veikla, įskaitant pirminę gyvsidabrio gavybą ir apdirbimą, gyvsidabrio naudojimą produktuose, pramoniniuose procesuose ir AMAAG; gyvsidabris taip pat išmetamas deginant anglis ir tvarkant gyvsidabrio atliekas; | (2) didžiąją dalį išmetamo gyvsidabrio ir susijusios poveikio rizikos lemia žmogaus veikla, įskaitant pirminę gyvsidabrio gavybą ir apdirbimą, gyvsidabrio naudojimą produktuose, pramoniniuose procesuose ir AMAAG, užterštos teritorijos ir gyvsidabrio išmetimas, visų pirma susijęs su anglies deginimu ir gyvsidabrio atliekų tvarkymu. Iškastinio kuro deginimas elektrinėse ir pramoniniuose katiluose kartu su gyvenamojo būsto šildymu sudaro beveik pusę pasaulyje išmetamo gyvsidabrio kiekio. Todėl reikėtų paspartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kad būtų smarkiai sumažintas į atmosferą išmetamo gyvsidabrio kiekis; |
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (3a) Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registru (E-PRTR), įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/20061a, siekiama kompetentingoms institucijoms, politikos formuotojams, mokslininkams ir visuomenei suteikti darnią ir visą Sąjungą apimančią pramonės išleidžiamų ir perduodamų teršalų duomenų bazę, į kurią taip pat yra įtrauktas gyvsidabris. Naudotojams suteikiama prieiga prie informacijos apie jų kaimynystėje ar šalyje pramonės įrenginių išleidžiamus ir perduodamus teršalus, kurią galima palyginti su informacija apie kitų įrenginių visoje Sąjungoje išleidžiamus ir perduodamus teršalus. Tokia prieiga prie duomenų suteikia galimybę užtikrinti tikrą piliečių dalyvavimą sprendžiant su aplinka susijusius klausimus. E-PRTR prisideda prie skaidrumo gerinimo ir todėl ši jau esama teršalų sekimo priemonė turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant gyvsidabrio atliekų srautus, kad būtų sumažintas sukčiavimo pavojus ir pagerinta gyvsidabrio atliekų perdavimo kontrolė; |
| __________________ |
| 1a 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 033, 2006 2 4, p. 1). |
Pagrindimas
Naudojant E-PRTR bus sumažintas sukčiavimo pavojus ir bus prisidedama gerinant bendrą padėtį, kurią tikimės pasiekti pateikdami prašymą atlikti inventorizaciją Europos Sąjungoje.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(5) priėmus strategiją ir įvairių priemonių dėl gyvsidabrio išmetimo, pasiūlos, paklausos ir naudojimo bei gyvsidabrio pertekliaus ir atsargų valdymo, per pastaruosius 10 metų Sąjungoje padaryta didelė pažanga gyvsidabrio valdymo srityje; | (5) priėmus strategiją ir įvairių priemonių dėl gyvsidabrio išmetimo, pasiūlos, paklausos ir naudojimo bei gyvsidabrio pertekliaus ir atsargų valdymo, per pastaruosius 10 metų Sąjungoje padaryta didelė pažanga gyvsidabrio valdymo srityje. Nepaisant to, būtina imtis tolesnių veiksmų, kadangi manoma, kad šiuo metu gyvsidabrio paklausa rinkoje yra 260–400 metrinių tonų per metus ir kad net po 2017 m. numatomos gyvsidabrio naudojimo chloro ir šarmų pramonėje pabaigos 2025–2030 m. paklausa sieks 40–220 metrinių tonų per metus. Todėl būtina ypatingą dėmesį skirti visiškam šio reglamento įgyvendinimui, atsižvelgiant į taikomas taisykles; |
Pagrindimas
Žr. prie šio pasiūlymo pridėtą poveikio vertinimą – Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SWD (2016) final, p. 26–186.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(6) strategijoje nustatyta, kad derėtis dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės ir ją sudaryti turėtų būti prioritetinis tikslas, nes Sąjunga savo veiksmais viena negali veiksmingai apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio sveikatai; | (6) papildydama strategiją, kurioje nustatyta, kad derėtis dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės ir ją sudaryti turėtų būti prioritetinis tikslas, Sąjunga turėtų stengtis, kad pirmautų tarp pasaulinių partnerių, siekdama tikrai veiksmingai apsaugoti savo piliečius nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio sveikatai ir pateikti geriausios praktikos pavyzdžių visoms Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio pasirašiusioms šalims; |
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (6a) tam, kad būtų atspindėtos dabartinės mokslo žinios apie metilo gyvsidabrio keliamą riziką, Komisija, peržiūrėdama šį reglamentą, turėtų įvertinti dabartinį sveikatos duomenimis paremtą patekimą į organizmą ir nustatyti naujus su gyvsidabriu susijusius sveikatos rodiklius; |
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(8) jeigu Sąjunga ir jos valstybės narės greitai ratifikuos Konvenciją, tai paskatins Konvenciją pasirašiusius didžiuosius gyvsidabrio naudotojus ir teršėjus visame pasaulyje ją ratifikuoti ir įgyvendinti; | (8) jeigu Sąjunga ir jos valstybės narės greitai ratifikuos Konvenciją, tai paskatins Konvenciją pasirašiusius didžiuosius gyvsidabrio naudotojus ir teršėjus visame pasaulyje ją ratifikuoti ir įgyvendinti. Jeigu Sąjunga imtųsi veiksmų, kurie apimtų daugiau nei Konvencijos reikalavimai, jais būtų daromas postūmis kurti produktus ir vykdyti procesus be gyvsidabrio, kaip tai buvo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1102/2008 atveju; |
| _____________________ |
| 1a 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (OL L 304, 2008 11 14, p. 75). |
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(9) kadangi Sąjungos teisės aktais jau perkelta daugelis Konvencijoje nustatytų įpareigojimų, šiame reglamente turėtų būti nustatytos tik Sąjungos acquis papildančios nuostatos, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti visišką acquis atitikimą Konvencijai ir, atitinkamai, sudaryti sąlygas Sąjungai ir jos valstybėms narėms ją ratifikuoti ir įgyvendinti; | (9) kadangi Sąjungos teisės aktais jau perkelta daugelis Konvencijoje nustatytų įpareigojimų, šiame reglamente turėtų būti visų pirma nustatytos Sąjungos acquis papildančios nuostatos, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti visišką acquis atitikimą Konvencijai ir, atitinkamai, sudaryti sąlygas Sąjungai ir jos valstybėms narėms ją ratifikuoti ir įgyvendinti. Šiame reglamente, neapsiribojant Konvencija, taip pat turėtų būti nustatytos naujos nuostatos pagal strategiją ir Sąjungos teisės aktus dėl aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos, ypač atliekų srityje; |
Pagrindimas
Rengiant naują reglamentą neturėtų būti apsiribojama Sąjungos teisės aktų pritaikymu prie Konvencijos. Kai kurių Konvencijos aspektų atžvilgiu Sąjunga galėtų daryti greitesnę pažangą, taip sudarydama pagrindą ateityje plėtoti Konvenciją.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (9a) pagal Konvenciją valstybės narės laikomos išsivysčiusiomis šalimis ir Sąjunga yra ne tik priėmusi pažangius teisės aktus, bet ir turi alternatyvias technologijas, kuriomis gali pasinaudoti; todėl Sąjunga turėtų priimti kuo daugiau galimybių ir priemonių, pasiūlytų ir pateiktų Konvencijoje, kad nustatytų ambicingą kryptį visoms kitoms Konvencijos šalims; |
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (9b) Sąjungos lygmeniu turėtų būti galima priimti papildomas priemones, kuriomis keliami uždaviniai yra didesni, nei nustatyti Konvencijoje; šiomis papildomomis priemonėmis turėtų būti sudaromos galimybės veiksmingai ir efektyviai sumažinti kenksmingą gyvsidabrio poveikį, jos turėtų būti suderintos su mokslininkų rekomendacijomis. Pavyzdžiui, Sąjunga turėtų skatinti naudoti perdirbtą gyvsidabrį pramoniniais tikslais; |
Pagrindimas
Siekiant sumažinti gyvsidabrio gamybą pasaulyje ir nusiųsti teigiamą žinią, reikėtų skatinti perdirbimo pramonę ir perdirbto gyvsidabrio naudojimą Sąjungoje.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(10) gyvsidabrio eksporto draudimą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1102/200839, turėtų papildyti gyvsidabrio importo apribojimai, taikomi priklausomai nuo gyvsidabrio šaltinio, paskirties ir kilmės vietos. Nacionalinės valdžios institucijos, paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 649/201240, turėtų atlikti administracines funkcijas, susijusius su tokiais apribojimais; | (10) gyvsidabrio eksporto draudimą, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 1102/2008, turėtų papildyti kitos nei atsikratymo kaip atliekomis paskirties gyvsidabrio importo draudimas. Tokia leidžianti nukrypti nuostata importuojamam gyvsidabriui šalinti kaip atliekoms turėtų būti taikoma iki 2027 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų paskatinti ir palengvinti trečiųjų šalių gebėjimų stiprinimą gyvsidabrio atliekų tvarkymo srityje. Nacionalinės valdžios institucijos, paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 649/201240, turėtų atlikti administracines funkcijas, susijusias su tokių draudimo priemonių įgyvendinimu; |
__________________ | __________________ |
39 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (OL L 304, 2008 11 14, p. 75). |
|
40 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 201, 2012 7 27, p. 60). | 40 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 201, 2012 7 27, p. 60). |
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(11) įvairių produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuriuose naudojama didelė dalis viso Sąjungoje ir pasaulyje naudojamo gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, eksportas, importas ir gamyba turėtų būti uždrausti; | (11) įvairių produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie neatitinka normų, nustatytų taikomuose Sąjungos teisės aktuose, eksportas, importas ir gamyba turėtų būti palaipsniui panaikinti siekiant galutinio trumpalaikio tikslo uždrausti visus produktus, kuriuose yra sąmoningai pridėta gyvsidabrio; tuo tarpu, tolesnis naudojimas turėtų būti griežtai kontroliuojamas ir atitikti sąlygas, nustatytas šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose; |
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(12) SESV 192 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnį, nes juo siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą bei užtikrinti prekybos taisyklių suvienodinimą gyvsidabriui, gyvsidabrio junginiams ir produktams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, nustatant eksporto ir importo draudimą ir apribojimus; | Išbraukta. |
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (12a) siekiant sumažinti gyvsidabrio importą ir stabilizuotų ar iš dalies stabilizuotų gyvsidabrio atliekų saugojimo apimtis, reikėtų, jei įmanoma, skatinti perdirbto gyvsidabrio naudojimą; |
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (13a) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 193 straipsnį šiuo reglamentu valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias išlaikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, jeigu tokios priemonės yra suderinamos su Sutartimis ir jeigu apie jas pranešta Komisijai; |
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (13b) šiuo reglamentu siekiama apsaugoti žmonių sveikatą. Todėl juo neturėtų būti užkertamas kelias homeopatinių vaistų eksportui, importui ir gamybai, jei tokie vaistai turi akivaizdžiai didelį gydomąjį poveikį ir jei nėra alternatyvių veikliųjų medžiagų, kurių sudėtyje nėra gyvsidabrio. Šio reglamento taikymo tikslais antroposofiniams vaistams, kurie aprašyti oficialiojoje farmakopėjoje ir pagaminti taikant homeopatinį metodą, turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir homeopatiniams vaistams; |
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(14) kadangi nėra tinkamų gamybos procesų, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris, turėtų būti nustatytos atitinkamos natrio ar kalio etanoliato ar metanoliato gamybos naudojant gyvsidabrį sąlygos; | (14) turėtų būti palaipsniui atsisakoma alkoholiatų, kuriems pagaminti kaip elektrodas naudojamas gyvsidabris, gamybos; ji turėtų būti kuo greičiau pakeista galimais gamybos procesais nenaudojant gyvsidabrio. Kadangi nėra tinkamų kalio metanoliato ar etanoliato gamybos procesų, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris, šių medžiagų gamybos palaipsniško nutraukimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis. Siekiant sudaryti galimybę pramonės sektoriui pakankamai anksti investuoti, reikėtų kuo anksčiau nustatyti datą, nuo kurios draudžiama naudoti gyvsidabrį gaminant natrio ar kalio etanoliatą ar metanoliatą; |
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(15) dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir pateikimo į rinką ir naujų gamybos būdų, kuriuose naudojamas gyvsidabris, kūrimo Sąjungoje padidėtų gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas ir išmetamo gyvsidabrio kiekis. Todėl tokia nauja veikla turėtų būti draudžiama, nebent atlikus vertinimą būtų įrodyta, kad toks naudojimas teiktų didelę naudą aplinkai ir sveikatai ir kad nėra techniniu ir ekonominiu atžvilgiu tinkamų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą; | (15) dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir pateikimo į rinką ir naujų gamybos būdų, kuriuose naudojamas gyvsidabris, kūrimo Sąjungoje padidėtų gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas ir išmetamo gyvsidabrio kiekis. Todėl tokia nauja veikla turėtų būti draudžiama, nebent atlikus rizikos ir naudos vertinimą būtų įrodyta, kad toks naudojimas teiktų didelę grynąją naudą aplinkai ir sveikatai ir kad nėra techniniu atžvilgiu tinkamų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą; |
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(16) didelę dalį visame pasaulyje naudojamo ir išmetamo gyvsidabrio sudaro AMAAG naudojamas gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, taigi tokia veikla turėtų būti reguliuojama; | (16) didelę dalį visame pasaulyje naudojamo ir išmetamo gyvsidabrio sudaro AMAAG naudojamas gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, sukeliantys neigiamus padarinius ir vietos bendruomenėms, ir visam pasauliui, taigi tokia veikla Sąjungoje turėtų būti panaikinta ir reguliuojama tarptautiniu lygmeniu. Apskaičiuota, kad mažos apimties aukso gavyba vykdoma 77 šalyse. Pasaulio mastu asmenys, užsiimantys mažos apimties aukso gavyba, išgauna 20–30 proc. viso iškasamo aukso. Pagal Konvenciją Sąjunga turėtų skatinti visas kitas konvencijos šalis pasinaudojant tiksliu ir griežtu ataskaitų apie eksporto ir importo veiklą teikimu bendradarbiauti siekiant atidžiai stebėti prekybą AMAAG naudoti skirtu pertekliniu gyvsidabriu ir sekti gyvsidabrio atliekų vežimą; |
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (16a) labai svarbu, kad gyvsidabrio atliekos būtų atsekamos, siekiant tinkamai tvarkyti ir šalinti atliekas ir užkirsti kelią jų neteisėtam naudojimui. Sąjungos lygmeniu turėtų būti sukurta veiksminga gyvsidabrio atliekų tvarkymo grandinės atsekamumo sistema; |
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (16b) valstybės narės ir Sąjunga turėtų siekti, kad būtų sumažintas AMAAG, kurioje naudojamas gyvsidabris, poveikis žmonėms ir aplinkai. Šiuo klausimu kurdamos politikos sprendimus Sąjunga ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į skurdo, kaip AMAAG veiklos priežasties, vaidmenį. Taigi, valstybės narės turėtų siekti kurti AMAAG veiklos ekonomines alternatyvas. Be to, Sąjunga turėtų tvirtai įsipareigoti bendradarbiauti su kitomis Konvencijos šalimis ir joms teikti techninę pagalbą; |
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
16 c konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (16c) kurdamos gyvsidabrio naudojimo AMAAG politinius sprendimus valstybės narės kartu su ekonominių ir socialinių faktorių sprendimais turėtų siekti apsaugoti bendruomenes nuo AMMAG veikla užsiimančių nusikalstamų struktūrų ir parengti sprendimus, kaip kovoti su neteisėta kasybos veikla apskritai; |
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
16 d konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (16d) valstybės narės, kurių teritorijoje vykdoma AMAAG veikla, kurioje naudojamas gyvsidabris, turėtų parengti nacionalinį veiksmų planą, kuris taip pat yra būtinas pagal Konvencijos 7 straipsnio 3 dalį; |
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
16 e konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (16e) siekiant pabrėžti gyvsidabrio naudojimo AMMAG problemą ir suteikti galimybę auksą perkantiems vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, Sąjunga turėtų imtis reikiamų priemonių, kuriomis kitos Konvencijos šalys būtų skatinamos sukurti nenaudojant gyvsidabrio išgauto aukso ženklinimo sistemą; |
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
16 f konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (16f) gyvsidabrio naudojimas ir transportavimas kelią pavojų sveikatai ir aplinkai. Siekiant atsekti gyvsidabrio naudojimą AMAAG veikloje Komisija turėtų skatinti Konvencijos šalis sukurti pasaulinę sekimo priemonę. Komisija turėtų stengtis tą naują sekimo priemonę kurti remiantis E-PRTR, siekiant rezultatyvumo ir veiksmingumo; |
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(17) turėtų būti nustatytas reikalavimas, jog dantų amalgamą privaloma naudoti kapsulėje ir įrengti amalgamos separatorius, siekiant apsaugoti odontologus ir pacientus nuo gyvsidabrio poveikio ir užtikrinti, kad atsirandančios gyvsidabrio atliekos nepatektų į aplinką, bet būtų surenkamos ir tinkamai tvarkomos. Atsižvelgiant į odontologijos sektoriaus įmonių, kurioms šis pakeitimas daro poveikį, dydį, reikėtų skirti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos nuostatos; | (17) kol bus visiškai panaikintas gyvsidabrio naudojimas odontologijoje, turėtų būti nustatytas reikalavimas, jog dantų amalgamą privaloma naudoti kapsulėje ir įrengti minimalaus išlaikymo efektyvumo amalgamos separatorius, kurie jau yra plačiai naudojami Sąjungoje, siekiant apsaugoti odontologus ir pacientus nuo gyvsidabrio poveikio ir užtikrinti, kad atsirandančios gyvsidabrio atliekos jokiais atvejais nepatektų į aplinką, bet būtų surenkamos ir tinkamai ir teisėtai tvarkomos. Todėl, siekiant užtikrinti amalgamos separatorių veiksmingumą, Sąjungos lygmeniu turėtų būti užtikrinta, kad įranga atitiktų būtiniausius reikalavimus, odontologai tvarkytų amalgamos atliekas ir jiems būtų rengiami mokymai. Siekiant apsaugoti odontologus, pacientus ir aplinką nuo gyvsidabrio poveikio, dantų amalgamos naudojimas Sąjungoje turėtų būti palaipsniui nutrauktas, kaip tai jau yra padaryta keliose Europos šalyse; |
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (17a) informacijos sklaida ir švietimas apie burnos ertmės sveikatą yra veiksmingiausias būdas išvengti dantų ertmių ir ėduonies, pavyzdžiui, mažinant tokių dantų taisymo procedūrų kaip dantų amalgamų naudojimą. Valstybės narės turėtų skatinti piliečius domėtis burnos ertmės sveikata, pavyzdžiui, nustatydamos tikslus nacionaliniu lygmeniu; |
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (17b) Minamatos konvencijos šalys įsipareigojo imtis priemonių, kuriomis profesionalios organizacijos ir odontologijos mokyklos būtų skatinamos mokyti ir rengti odontologijos profesionalus ir studentus naudoti plombų medžiagas, kurių sudėtyje nėra gyvsidabrio, ir kuriomis būtų skatinama taikyti geriausią valdymo praktiką; į tokias priemones turėtų būti atsižvelgta peržiūrint Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB1a; |
| __________________ |
| 1a 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22). |
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
17 c konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (17c) valstybės narės turėtų būti raginamos skatinti studentus ir odontologus apmokyti rinktis alternatyvas be gyvsidabrio, ypač lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, nėščioms moterims ir vaikams, taip pat skatinti vystyti mokslinius tyrimus ir inovacijas burnos ertmės sveikatos srityje, siekiant gerinti žinias apie esamas medžiagas ir dantų taisymo metodus ir kurti naujas medžiagas; |
Pagrindimas
Reikėtų skatinti tirti dantų taisymo medžiagas, ypač naujas medžiagas, apie kurias turime mažai informacijos, todėl negalima numatyti visų galimų pavojų. Ši priemonė yra Konvencijos rekomendacijų dalis.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(18) dauguma kriterijų, nustatytų Tarybos direktyvoje 1999/31/EB41 dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo, turėtų būti taikomi nuolatiniam gyvsidabrio atliekų saugojimui požeminėse saugyklose. Kai kurių iš tų kriterijų taikymas turėtų priklausyti nuo konkrečių kiekvienos požeminės saugyklos savybių, kaip nustatyta kompetentingų valstybių narių institucijų, atsakingų už Direktyvos 1999/31/EB įgyvendinimą; | (18) dėl gyvsidabrio pavojingų savybių, didelės vertės rinkoje ir kompaktiško tūrio, dėl kurio jis yra labai patrauklus pirkti juodojoje rinkoje, laikinam saugojimui taikomi kriterijai turėtų skirtis nuo jo nuolatinio šalinimo kriterijų. Siekiant užtikrinti ilgalaikį saugų metalinio gyvsidabrio šalinimą, jo nuolatinis šalinimas turėtų būti uždraustas ir jis prieš nuolatinį šalinimą turėtų būti paverstas negrįžtamiausios formos gyvsidabrio sulfidu. Jei po gyvsidabrio pavertimo gyvsidabrio sulfidu jo atliekos yra tiek pat saugios kaip ir po kietinimo, toliau jų tvarkyti nebereikalaujama. Taip būtų užtikrinama, kad jis nebūtų prieinamas kaip prekė. Manoma, kad iki 2017 m. Sąjungoje susidarys daugiau nei 6 000 metrinių tonų metalinio gyvsidabrio atliekų ir pagrindinė to priežastis – privalomas gyvsidabrio elementų naudojimo chloro ir šarmų pramonėje nutraukimas pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/732/ES41a. Atsižvelgiant į turimus ribotus pajėgumus kietinti skystas gyvsidabrio atliekas, pagal šį reglamentą turėtų būti vis dar leidžiama laikinai saugoti skystas gyvsidabrio atliekas tam tikrą laikotarpį, kurio pakaktų tam, kad būtų užtikrintas visų tokių susidarančių atliekų transformavimas, bet tik antžeminiuose įrenginiuose; |
__________________ | __________________ |
41 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1). |
|
| 41a 2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl chloro ir šarmų gamybos (OL L 332, 2013 12 11, p. 34). |
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (18a) prieš tai neapdoroto atliekomis laikomo metalinio gyvsidabrio nuolatinis šalinimas turėtų būti uždraustas dėl rizikos, kurią kelia toks šalinimas, kadangi skystos būklės ši medžiaga yra labai pavojinga. Prieš nuolatinį gyvsidabrio atliekų šalinimą pagal Direktyvos 1999/31/EB 6 straipsnio nuostatas turi būti atliekamos atitinkamos gyvsidabrio pavertimo gyvsidabrio sulfidu ir sukietinimo operacijos, kad ta rizika būtų sumažinta. Nuolatinis gyvsidabrio atliekų šalinimas turėtų būti leidžiamas tik po to, kai jos paverčiamos gyvsidabrio sulfidu ir sukietinamos; |
Pagrindimas
Metalinis gyvsidabris yra skystas, dėl to tvarkant jo atliekas kyla didesnė rizika nei ta, kuri kiltų, jei tai būtų kietoji medžiaga. Direktyva 1999/31/EB draudžiama sąvartynuose priimti skystas atliekas. Analogiškai ir atsižvelgiant į pavojų taip pat reikia drausti priimti ir gyvsidabrio atliekas. Siekiant sumažinti riziką, nuolat saugoti gyvsidabrio atliekas turėtų būti leidžiama tik jei gyvsidabrio atliekos prieš tai buvo stabilizuotos ir sukietintos.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (18b) užterštos teritorijos prisideda prie gyvsidabrio pakartotinio mobilizavimo ir pakartotinio išmetimo ir išleidimo į orą, dirvožemį ir vandenį. Kadangi neturima išsamios informacijos apie apleistas užterštas teritorijas, būtina sudaryti visų Sąjungoje esančių užterštų teritorijų sąrašą ir parengti jų valdymo gaires. Siekiant sukurti galimybę atlikti šiuos veiksmus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomi gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais užterštų teritorijų ekologiniu požiūriu tvarūs valdymo ir valymo metodai ir būdai, kai įmanoma, laikantis principo „teršėjas moka“; |
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
18 c konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (18c) bet kokios rūšies gyvsidabrio atliekų deginimas turėtų būti draudžiamas, kadangi jis nesuderinamas su aplinkos požiūriu patikimu gyvsidabrio atliekų valdymu; |
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (19a) siekiant leisti prisitaikyti prie naujausių inovacijų ir technologinės pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl naujų produktų ir procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris, draudimo arba leidimo; |
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(20) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su naujų produktų ir procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris, draudimu ar leidimu ir ataskaitų teikimo įpareigojimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201142; | Išbraukta. |
__________________ |
|
42 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). |
|
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir sąlygos, susijusios su gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, prekyba, gamyba, naudojimu ir laikinu saugojimu bei gyvsidabrio atliekų tvarkymu. | Šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir sąlygos, susijusios su gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, prekyba, gamyba, naudojimu ir saugojimu bei gyvsidabrio atliekų tvarkymu, siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos aukšto lygio apsaugą nuo gyvsidabrio. Kai tinkama, valstybės narės gali taikyti griežtesnius nei šiame reglamente nustatytus reikalavimus. |
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. gyvsidabrio junginys – cheminė medžiaga, kurią sudaro gyvsidabrio atomai ir vienas ar daugiau kitų cheminių elementų atomų ir kurią į atskiras sudedamąsias dalis galima suskaidyti tik cheminėmis reakcijomis; |
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 6a. laikinas saugojimas – gyvsidabrio ar gyvsidabrio junginių, apibrėžtų kaip gyvsidabrio atliekos, saugojimas ribotą laiką prieš jų pavertimą gyvsidabrio sulfidu naudojant geriausias turimas technologijas ir sukietinimą ir prieš jo nuolatinį šalinimą. |
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Pirma dalis netaikoma I priede nurodytų gyvsidabrio junginių, jei jie skirti tyrimams laboratorijose, eksportui. | Pirma dalis netaikoma I priede nurodytų gyvsidabrio junginių eksportui, jei jie skirti tyrimams laboratorijose ir kai tokie junginiai naudojami kaip aktyviosios medžiagos gaminant homeopatinius vaistus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/83/EB1a 1 straipsnio 5 dalyje. |
| __________________ |
| 1a 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67). |
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Importuoti gyvsidabrį ir į I priedą įtrauktus gyvsidabrio mišinius kitu nei šalinimo kaip atliekos tikslu draudžiama. | 1. Importuoti gyvsidabrį ir I priede nurodytus gyvsidabrio junginius ir mišinius draudžiama. |
| Pirma dalis netaikoma I priede nurodytų gyvsidabrio junginių importui, kai tokie junginiai naudojami kaip aktyviosios medžiagos gaminant homeopatinius vaistus, apibrėžtus 2001/83/EB 1 straipsnio 5 dalyje. |
Nukrypstant nuo pirmos dalies, importas leidžiamas esant bet kuriai iš šių aplinkybių: | Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, importuoti gyvsidabrį ir I priede nurodytus gyvsidabrio junginius ir mišinius šalinimo kaip atliekų tikslu leidžiama iki 2027 m. gruodžio 31 d. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas šis reglamentas ir, atsižvelgiant į penktoje pastraipoje nurodytą ataskaitą, pratęsiamas šis leidimas nukrypti. |
– eksportuojanti šalis yra Konvencijos Šalis ir eksportuojamas gyvsidabris nėra gautas vykdant pirminę gyvsidabrio gavybą, kaip nurodyta tos Konvencijos 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse; | Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, skatina ir lengvina šiuolaikinių aplinkai saugių alternatyvių technologijų kūrimą, jų sklaidą ir prieinamumą ir galimybes jomis pasinaudoti besivystančioms šalims, kurios yra Konvencijos šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Komisija nustato finansinius ir techninius būdus prisidėti prie gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos bei technologijų perdavimo laikantis pagal Konvenciją kylančių įsipareigojimų, susijusių su visomis gyvsidabrio tvarkymo, įskaitant jo, kaip atliekų, šalinimą, sritimis ir stadijomis. |
– eksportuojanti šalis, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, pateikė patvirtinimą, kad gyvsidabris nėra gautas vykdant pirminę gyvsidabrio gavybą ir nėra gautas iš chloro ir šarmų pramonės, o importuojanti valstybė narė raštiškai sutiko importuoti. | Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d. Komisija pateikia įgyvendinimo ir galimybių ataskaitą, kurioje įvertinamas Sąjungos, jos valstybių narių ir susijusių suinteresuotųjų šalių trečiosioms šalims teikiamas gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba ir įvertinama, ar padėtis įvairiuose regionuose leidžia gyvsidabrį, kaip atliekas, tvarkyti regioniniu mastu. |
| Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, importuoti perdirbtą gyvsidabrį į Sąjungą leidžiama iki ... [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. |
| Iki ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie perdirbto gyvsidabrio naudojimą Sąjungoje, pagrįstą perdirbto gyvsidabrio prieinamumu ir perdirbto gyvsidabrio paklausos ateityje apskaičiavimais, grindžiamais tendencijomis ir įsipareigojimais pagal šį reglamentą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su perdirbto gyvsidabrio importu, galiojimo pratęsimo. |
| Importuoti perdirbtą gyvsidabrį leidžiama tik tuo atveju, jei eksportuojanti šalis yra Konvencijos šalis, ekonominės veiklos vykdytojas pateikė pažymėjimą dėl perdirbto gyvsidabrio gyvavimo ciklo, o perdirbimas atliktas sertifikuotame perdirbimo įrenginyje pagal Sąjungos standartus. |
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Nedarant poveikio griežtesniems reikalavimams, nustatytiems kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose, eksportuoti iš Sąjungos, importuoti ir gaminti II priede išvardytus produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, draudžiama nuo 2021 m. sausio 1 d. | 1. Nedarant poveikio griežtesniems reikalavimams, nustatytiems kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose, eksportuoti iš Sąjungos, importuoti ir gaminti II priede išvardytus produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, draudžiama nuo šiame priede nurodytų datų. |
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Komisija iki 2018 m. sausio 1 d. nustato visų į II priedą neįtrauktų importuojamų, eksportuojamų ar Sąjungoje gaminamų produktų, kuriuose yra gyvsidabrio, sąrašą. |
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 2 įtrauka
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
– produktams, kurie naudojami moksliniams tyrimams, instrumentams kalibruoti arba kaip pamatinis etalonas. | – produktams, kurie naudojami moksliniams tyrimams kaip pamatinis etalonas. |
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Remdamasi 1a dalyje nustatytu sąrašu, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti II priedą, kad iki 2020 m. sausio 1 d. būtų uždrausti produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, importas ir eksportas. |
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2b. Komisija atlieka gyvsidabrio naudojimo gaminant vakcinas ekspertinį vertinimą, kaip nurodyta ir 2005 m. birželio 24 d. Tarybos išvadose bei 2006 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje, siekiant tokį naudojimą apriboti ir, kai atsiras tinkamų ir saugių alternatyvų, visai uždrausti, taip pat remti mokslinius tyrimus ieškant perspektyvių galimybių, kad besivystančios šalys ateityje būtų aprūpintos daugkartine vakcina, kurios sudėtyje nėra tiomersalio. |
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų Konvencijos Šalių konferencijos priimtus gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių laikino aplinkai saugaus saugojimo reikalavimus, jeigu Sąjunga palaiko atitinkamą sprendimą. | Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti Konvencijos Šalių konferencijos priimtus gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių laikino aplinkai saugaus saugojimo reikalavimus. |
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio -1 dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| -1. Iki ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ekonominės veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms praneša apie visus esamus produktus ir gamybos procesus, kurių sudėtyje yra arba kuriuose naudojamas gyvsidabris ir (arba) gyvsidabrio junginiai, įskaitant duomenis apie bendrą ankstesniais metais sunaudoto gyvsidabrio ir (arba) gyvsidabrio junginių kiekį ir kiekį vienam produktui. |
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Gaminti ir teikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, iki 2018 m. sausio 1 d. nepriskirtus jokiems žinomiems produktų, kuriuose yra gyvsidabrio, naudojimo atvejams, draudžiama. | 1. Gaminti ir teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, apie kuriuos iki ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] nebuvo pranešta kompetentingoms institucijoms, draudžiama. |
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Gamybos procesai, kuriuose naudojamas gyvsidabris ir (arba) gyvsidabrio junginiai ir kurie neegzistavo iki 2018 m. sausio 1 d., draudžiami. | 2. Gamybos procesai, kuriuose naudojamas gyvsidabris ir (arba) gyvsidabrio junginiai, apie kuriuos iki ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] nebuvo pranešta kompetentingoms institucijoms, draudžiami. |
Ši dalis netaikoma procesams, kuriais gaminami ir (arba) naudojami produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, išskyrus tuos, kuriems taikoma 1 dalis. |
|
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių nuostatų, jei ekonominės veiklos vykdytojas ketina gaminti ir (arba) pateikti į rinką naują produktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba vykdyti naują gamybos procesą, veiklos vykdytojas apie tai praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir joms pateikia tokią informaciją: | 3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių nuostatų ir tik jei naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, ar naujas gamybos procesas teiktų didelę grynąją naudą aplinkai ir sveikatai, ir jei nėra techniniu atžvilgiu tinkamų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą, tuo atveju, kai ekonominės veiklos vykdytojas ketina gaminti ir (arba) pateikti rinkai naują produktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba vykdyti naują gamybos procesą, veiklos vykdytojas apie tai praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir joms pateikia tokią informaciją: |
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies -1 įtrauka (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| – įrodymus, patvirtinančius, kad nėra didelę grynąją naudą aplinkai ir sveikatai teikiančių techniškai tinkamų alternatyvų be gyvsidabrio; |
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
– jo pavojaus aplinkai ir sveikatai vertinimą; | – jo pavojaus ir naudos aplinkai ir sveikatai vertinimą; |
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
– išsamų paaiškinimą, kaip toks produktas turi būti gaminamas ir naudojamas, o procesas vykdomas, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga. | – išsamų paaiškinimą, kaip toks produktas turi būti gaminamas ir naudojamas ir panaudojus kaip atlieka pašalinamas, o procesas vykdomas, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga. |
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
4. Gavusi susijusios valstybės narės pranešimą, Komisija visų pirma patikrina, ar buvo įrodyta, kad naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas teiktų reikšmingą naudą aplinkai ir sveikatai, ir kad nėra techniškai ir ekonomiškai tinkamų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą. | 4. Gavusi susijusios valstybės narės pranešimą, Komisija visų pirma patikrina, ar buvo įrodyta, kad naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas teiktų reikšmingą grynąją naudą aplinkai ir sveikatai, ir kad nėra techniškai tinkamų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą. |
Siekdama nurodyti, ar atitinkamas naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas yra leidžiami, Komisija priima sprendimus įgyvendinimo aktų forma. | Siekdama nurodyti, ar atitinkamas naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas yra leidžiami, Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
|
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Valstybės narės, kurių teritorijoje vykdoma amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir apdirbimas yra daugiau nei nereikšmingi, turi: | Valstybės narės, kurių teritorijoje vykdoma amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir apdirbimas, kuriems naudojamas gyvsidabris ir (arba) gyvsidabrio junginiai, turi: |
– imtis veiksmų siekdamos sumažinti ir, kur įmanoma, panaikinti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimą ir gyvsidabrio išmetimą bei išleidimą į aplinką vykdant tokią gavybą ir apdirbimą; | – nutraukti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimą ir gyvsidabrio išmetimą bei išleidimą į aplinką vykdant tokią gavybą ir apdirbimą; |
- pagal IV priedą parengti ir įgyvendinti nacionalinį veiksmų planą. | – pagal IV priedą parengti ir įgyvendinti nacionalinį veiksmų planą. |
| Komisija skatina Konvencijos Šalis sukurti pasaulinę sekimo priemonę, siekiant sekti gyvsidabrio naudojimą AMAAG tikslais. |
| Komisija skatina Konvencijos Šalis sukurti ir įgyvendinti ženklinimo sistemą, kurią taikant visame pasaulyje būtų didinamas vartotojų informuotumas apie tai, kad esama nenaudojant gyvsidabrio iškasto aukso. |
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. dantų amalgamos turi būti naudojamos tik kapsulėse. | 1. Nuo ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] dantų amalgamos turi būti naudojamos tik kapsulėse. |
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Nuo ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] naudoti bet kokios formos dantų amalgamas gydant nėščias ar žindančias moteris ar asmenis, kuriems taikomas pieninių dantų gydymas, draudžiama. |
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1b. Dantų amalgamos naudojimas laipsniškai nutraukiamas iki 2022 m. gruodžio 31 d. |
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Nuo 2019 m. sausio 1 d. odontologijos įstaigose turi būti įrengti amalgamos separatoriai amalgamos dalelėms išlaikyti ir surinkti. Siekiant užtikrinti aukštą išlaikymo lygį šie separatoriai turi būti eksploatuojami laikantis reikalavimų. | 2. Nuo ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] odontologijos įstaigose turi būti įrengti amalgamos separatoriai visoms amalgamos dalelėms, įskaitant esančias panaudotame vandenyje, išlaikyti ir surinkti. Siekiant užtikrinti aukštą ir nuolatinį bent 95 proc. amalgamos dalelių išlaikymo lygį, šie separatoriai turi būti eksploatuojami laikantis reikalavimų. |
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Nukrypstant nuo 1b dalies nuostatų, naudoti dantų amalgamą toliau leidžiama atsižvelgiant į specialius medicininius poreikius ir tik atvejais, kai tai tikrai būtina dėl su pacientu susijusių sveikatos priežasčių ir nėra kitos tinkamos alternatyvos. |
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2b. Neatsižvelgiant į 1 ir 2a dalių nuostatas, valstybės narės gali dar labiau apriboti dantų amalgamos naudojimą pagal SESV 193 straipsnį. |
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 c dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2c. Iki ... [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės nustato, kaip jos ketina įgyvendinti laipsnišką dantų amalgamos naudojimo nutraukimą pagal 1a ir 1b dalis, taip pat nustato nacionalinius burnos sveikatos tikslus ir praneša Komisijai, kaip jos ketina įgyvendinti tą laipsnišką naudojimo nutraukimą ir tuos tikslus. |
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 3a. Odontologai yra atsakingi už savo atliekų pakavimą ir šalinimą ir užtikrina, kad šie etapai būtų vykdomi aplinkai palankiomis sąlygomis. Jie užtikrina, kad paslaugų teikėjai, kurie surenka jų atliekas, laikytųsi taikytinų taisyklių. |
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
IV skyriaus antraštė
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Gyvsidabrio atliekų saugojimas ir šalinimas | Gyvsidabrio atliekų saugojimas ir šalinimas ir užterštos teritorijos |
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Nedarant poveikio Komisijos sprendimui 2000/532/EB44, šios medžiagos turi būti laikomos atliekomis ir šalinamos taip, kad nebūtų sukeltas pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų kenkiama aplinkai, laikantis Direktyvos 2008/98/EB: | Šios medžiagos turi būti laikomos atliekomis ir šalinamos taip, kad nebūtų sukeltas pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų kenkiama aplinkai, laikantis Direktyvos 2008/98/EB: |
__________________ |
|
44 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3). |
|
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio antraštinė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Pranešimas apie gyvsidabrio atliekas iš didelių šaltinių | Pranešimas apie gyvsidabrio atliekas |
Pagrindimas
Pranešimo priemonė bus paremta ne šaltinio dydžiu, o išmetamu ir išleidžiamu kiekiu. Taip pat bus įtrauktas atliekų perdavimas ir atliekų iš užterštų teritorijų perdavimas.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Bendrovės, veikiančios 11 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytuose pramonės sektoriuose, iki kiekvienų metų gegužės 31 d. atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčia duomenis apie bendrą kiekviename įrenginyje saugomo gyvsidabrio atliekų kiekį ir į atskiras laikinas ar nuolatines saugyklas išsiųstų gyvsidabrio atliekų kiekį bei tų saugyklų vietą ir kontaktinius duomenis. | 1. Bendrovės, veikiančios 11 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytuose pramonės sektoriuose, iki kiekvienų metų gegužės 31 d. atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčia duomenis apie bendrą kiekviename įrenginyje saugomų gyvsidabrio atliekų kiekį ir gyvsidabrio kiekį šiose atliekose, taip pat į atskiras laikinas saugyklas, perdirbimo ir kietinimo įrenginius ir nuolatinio šalinimo įrenginius išsiųstų gyvsidabrio atliekų kiekį bei tų saugyklų vietą ir kontaktinius duomenis. |
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 3a. Iki 2018 m. birželio 30 d. Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, ir nustato sekimo priemonę siekiant registruoti informaciją, susijusią su atliekų iš užterštų teritorijų perdavimu. Kai bendras gyvsidabrio ir jo junginių kiekis pagamintose atliekose viršija 5 kg per metus ribą, nukenksminimo operatorius arba užterštų teritorijų valdymo institucija naudoja tą sekimo priemonę ir kasmet praneša apie gyvsidabrio atliekų ir jose esančio gyvsidabrio kiekį. |
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 12 a straipsnis |
| Užterštos teritorijos |
| 1. Iki ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės savo teritorijoje nustato gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais užterštas teritorijas ir perduoda tų teritorijų sąrašą Komisijai bei nurodo taršos pobūdį. |
| 2. Iki 2018 m. birželio 30 d. Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatydama gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais užterštų teritorijų ekologiniu požiūriu tvarius valdymo ir valymo metodus ir būdus, kurie apima: |
| a) visuomenės įtraukimą; |
| b) pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimą; |
| c) nukenksminimo priemones, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių požiūrį į nukenksminimą; |
| d) rezultatų vertinimą. |
| 3. Iki 2020 m. sausio 1 d. valstybės narės priima ir Komisijai perduoda savo nacionalines strategijas dėl jų teritorijoje nustatytų užterštų teritorijų nukenksminimo. Tos strategijos gali būti įtrauktos į nacionalines nukenksminimo strategijas, taikomas kelioms medžiagoms. |
| 4. Iki ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija parengia gyvsidabriu ar jo junginiais užterštų teritorijų inventorinį aprašą, o iki 2021 m. birželio 1 d. į inventorinį aprašą įtraukiamos ir nacionalinės strategijos. Ši informacija skelbiama viešai, taip pat ir internete. Komisija stebi, kaip įgyvendinamos nacionalinės strategijos. |
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio -1 dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| -1. Gyvsidabrio atliekos nuolat šalinamos aplinkos požiūriu patikimu būdu, remiantis Bazelio konvencijos techninėmis gairėmis, ir laikantis toliau nurodytų sąlygų: |
| a) prieš jas pašalinant, gyvsidabrio atliekos, naudojant geriausias turimas technologijas, perdirbamos į gyvsidabrio sulfidą ir sukietinamos, taip pat |
| b) gyvsidabrio atliekos šalinamos sertifikuotose druskos kasyklose, pritaikytose gyvsidabrio atliekų šalinimui, arba sertifikuotose giliose, požeminėse kietų uolienų formacijose, kuriose užtikrinamas saugos lygis, atitinkantis druskos kasyklų saugos lygį arba už jį didesnis. Gyvsidabrio atliekos įdedamos partijomis į saugojimo kamerą, kuri užplombuojama ir daugiau kaip šešis mėnesius negali būti atidaryta; arba |
|
|
| c) gyvsidabrio atliekos šalinamos sertifikuotuose antžeminiuose arba sertifikuotuose popaviršiniuose įrenginiuose, skirtuose ir pritaikytuose nuolatiniam gyvsidabrio atliekų šalinimui, kuriuose užtikrinamas saugos lygis, atitinkantis druskos kasyklų saugos lygį arba už jį didesnis, taip pat |
| d) konkretūs reikalavimai dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo, kaip nustatyta Tarybos direktyvos 1999/31/EB1a I priedo 8 skirsnio pirmoje, trečioje, penktoje ir šeštoje įtraukoje ir II priede, taip pat taikomi sukietinto gyvsidabrio sulfido nuolatinio šalinimo įrenginiams; taip pat |
| e) konkretūs reikalavimai dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo, kaip nustatyta Direktyvos 1999/31/EB I priedo 8 skirsnio antroje ir ketvirtoje įtraukoje ir III priedo 6 skirsnyje, taikomi sukietinto gyvsidabrio sulfido nuolatinio šalinimo įrenginiams, jei valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už šios direktyvos įgyvendinimą, mano, kad tai yra tikslinga. |
| _________________ |
| 1a 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1). |
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio -1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| -1a. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas įvairių nuolatinio gyvsidabrio atliekų šalinimo alternatyvų, įskaitant antžeminį, popaviršinį ir požeminį šalinimą, saugumas. Ataskaitoje atsižvelgiama į visų galimybių keliamą riziką ir teikiamą naudą. Remdamasi ataskaitos išvadomis, Komisija nustato ir pateikia kriterijus, susijusius su nuolatiniu gyvsidabrio atliekų šalinimu. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija, jei reikia, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant įtraukti tuos kriterijus į Direktyvos 1999/31/EB priedus ir pakeisti šį reglamentą. |
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies, gyvsidabrio atliekos gali būti saugomos vienu iš šių būdų: | 1. Nukrypstant nuo 1 dalies ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto, gyvsidabrio atliekos gali būti iki trejų metų laikinai saugomos skystu pavidalu, kol bus perdirbtos į gyvsidabrio sulfidą ir sukietintos, kai taps atliekomis, kurioms taikomi specifiniai gyvsidabrio atliekų laikino saugojimo reikalavimai, kaip nustatyta tos direktyvos I, II ir III prieduose, su sąlyga, kad toks saugojimas: |
a) laikinai saugomos ilgiau nei vienus metus arba nuolat saugomos druskos kasyklose, pritaikytose gyvsidabrio šalinimui, arba giliose, požeminėse kietų uolienų formacijose, kuriose užtikrinamas saugos lygis, atitinkantis druskos kasyklų saugos lygį; | a) vykdomas tik sertifikuotuose antžeminiuose įrenginiuose, specialiai skirtuose ir įrengtuose laikinam gyvsidabrio atliekų saugojimui, esančiuose netoli paskutinio gyvsidabrio naudotojo ar ekonominės veiklos vykdytojo, kuris perdirbs gyvsidabrio atliekas į gyvsidabrio sulfidą ir jas sukietins; taip pat |
b) laikinai saugomos tam skirtuose antžeminiuose įrenginiuose, įrengtuose laikinai saugoti gyvsidabrį. | b) bus vykdomas parengus planą, įskaitant tvarkaraštį, skirtą gyvsidabrio atliekų perdirbimui į gyvsidabrio sulfidą, jų sukietinimui ir nuolatiniam šalinimui. |
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Konkretūs reikalavimai dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo, nustatyti Direktyvos 1999/31/EB I, II ir III prieduose, taikomi nuolatinėms saugykloms, nurodytoms, šio straipsnio 1 dalies a punkte, laikantis šių sąlygų, nustatytų tos direktyvos prieduose: | 2. Įrenginių operatoriai, vykdantys gyvsidabrio atliekų laikiną saugojimą, jas perdirbantys į gyvsidabrio sulfidą ar kietinantys, tvarkydami apskaitą, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnį, sukuria registrą, kuriame registruoja šią informaciją: |
a) taikomi Direktyvos 1999/31/EB I priedo 8 skirsnis (pirma, trečia ir penkta įtraukos) ir II priedas; | a) kiekvienos gautos gyvsidabrio atliekų siuntos atveju: |
| i) gautų gyvsidabrio atliekų kilmę ir kiekį; |
| ii) laikinai saugomų atliekų teikėjo ir savininko vardą, pavardę ar pavadinimą ir kontaktinius duomenis; |
b) Direktyvos 1999/31/EB I priedo 8 skirsnis (antra, ketvirta ir šešta įtraukos) ir III priedo 6 skirsnis taikomi tik jei valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už šios direktyvos įgyvendinimą, laiko kad tai yra tikslinga. | b) kiekvieno perdirbtų gyvsidabrio atliekų, išvežamų iš įrenginių, siuntos atveju: |
| i) perdirbtų į gyvsidabrio sulfidą ir sukietintų gyvsidabrio atliekų kiekį ir jose esančio gyvsidabrio kiekį; |
| ii) perdirbtų į gyvsidabrio sulfidą ir sukietintų gyvsidabrio atliekų paskirties vietą ir numatomas šalinimo operacijas; |
| iii) perdirbtų į gyvsidabrio sulfidą ir sukietintų gyvsidabrio atliekų galutinio šalinimo veiklos vykdytojo pateiktą sertifikatą, nurodytą 2a dalyje; |
| c) kiekvienos iš laikinos saugyklos išvežamos sukietinto gyvsidabrio atliekų siuntos atveju: |
| i) gyvsidabrio atliekų kiekį ir jose esančio gyvsidabrio kiekį; |
| ii) gyvsidabrio atliekų paskirties vietą ir numatomą jų šalinimo operaciją; |
| iii) laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo veiklos vykdytojo pateiktą pažymą; |
| d) įrenginyje saugomų gyvsidabrio atliekų kiekį kiekvieno mėnesio pabaigoje. |
| Įrenginio operatorius kiekvienais metais iki sausio 31 d. perduoda registrą atitinkamos valstybės narės paskirtai valdžios institucijai. |
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Kai šalinimo operacija baigiama, įrenginių operatoriai, atsakingi už galutinį gyvsidabrio atliekų šalinimą, išduoda sertifikatą, kuriame nurodoma, kad visa gyvsidabrio atliekų siunta buvo galutinai pašalinta pagal konkrečius reikalavimus dėl galutinio gyvsidabrio atliekų pašalinimo, nustatytus šiame reglamente ir Direktyvoje 1999/31/EB. Šiame sertifikate taip pat pateikiama informacija apie šalinimo vietą. |
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 b dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2b. Gyvsidabrio atliekų bet kokios rūšies deginimas arba bendras deginimas draudžiamas. |
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 c dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2c. Valstybės narės, kuriose yra įmonių, siūlančių perdirbimo technologiją, skatina taikyti skysto gyvsidabrio atliekų perdirbimą į gyvsidabrio sulfidą trečiosiose šalyse. |
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 d dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2d. Iki 2019 m. sausio 1 d. Komisija, atsižvelgdama į šio reglamento nuostatas ir galiojančius Sąjungos teisės aktus, sukuria priemonę, kurią taikant būtų galima užtikrinti gyvsidabrio atliekų atsekamumą per visą grandinę ir būtų atsižvelgta visus susijusius subjektus. |
| Taikant šią priemonę, registruojami kiekvieno grandinėje dalyvaujančio subjekto, visų pirma atliekų gamintojų, atliekų surinkimo operatorių, laikino saugojimo operatorių, perdirbimo įrenginių operatorių ir už galutinį šalinimą atsakingų operatorių, gaunamų ir išsiunčiamų gyvsidabrio atliekų duomenys. Taikant šią priemonę nustatomas gyvsidabrio atliekų kiekis, kurį saugo kiekvienas asmuo ar subjektas visais grandinės etapais. |
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 e dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2e. Iki 2019 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl poreikio keisti 1 dalyje numatytą laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo terminą. Komisija, jei reikia, kartu su šia ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. |
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų taikymui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip [xxx] praneša Komisijai apie tas nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. | Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki šio reglamento taikymo pradžios dienos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. |
Pagrindimas
Ekologiniai nusikaltimai yra rimta ir didėjanti problema, kurią reikia spręsti Europos lygiu. Ekologiniai nusikaltimai labai dažnai turi tarpvalstybinį aspektą. Europos Sąjungoje ekologiniai nusikaltimai apima veiksmus, kuriais pažeidžiami aplinkosaugos teisės aktai ir dėl kurių padaroma didelė žala arba kyla pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Labiausiai žinomi ekologinių nusikaltimų elementai, be kita ko, apima neteisėtą medžiagų išmetimą arba išleidimą į orą, vandenį arba dirvožemį arba atliekų išmetimą. Sankcijos už konkrečius ekologinius nusikaltimus labai skiriasi valstybėse narėse, taip pat direktyvose ir reglamentuose.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) informacija, reikalinga tam, kad Sąjunga ir valstybės narės įvykdytų Minamatos konvencijos 21 straipsniu nustatytą ataskaitų teikimo įpareigojimą; | b) informacija, reikalinga tam, kad Sąjunga ir valstybės narės įvykdytų Konvencijos 8, 9 ir 21 straipsniuose nustatytą ataskaitų teikimo įpareigojimą; |
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalies c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
c) informacijos, surinktos pagal 12 straipsnį, suvestinė; | c) informacijos, surinktos pagal 12 straipsnį ir 13 straipsnio 2 dalį, suvestinė; |
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalies d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
d) konkrečių savo teritorijoje esančių gyvsidabrio atsargų, kurios viršija 50 metrinių tonų, sąrašą, taip pat, jei valstybė narė žino, gyvsidabrio tiekimo šaltinius, iš kurių susidaro gyvsidabrio atsargos, viršijančios 10 metrinių tonų per metus. | d) savo teritorijoje esančių ir 50 metrinių tonų viršijančių gyvsidabrio atsargų, gyvsidabrio junginių ar gyvsidabrio atliekų vietų sąrašą, taip pat informaciją apie kiekvienoje vietoje esančio gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ar gyvsidabrio atliekų kiekį; |
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| da) gyvsidabrio tiekimo šaltinių, iš kurių gaunamos gyvsidabrio atsargos viršija 10 metrinių tonų per metus, sąrašą. |
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Valstybės narės per viešą registrą teikia Komisijai informaciją apie pašalintų gyvsidabrio atliekų kiekius ir vietas, ir įrodymus, kad jos buvo tvarkomos nekenkiant aplinkai. |
| Valstybė narė registruoja duomenis apie bet kokį jos teritorijoje vykdomą gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių judėjimą iš vieno pramonės įrenginio į kitą ir šiuos duomenis praneša Komisijai. |
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Komisija priima sprendimus įgyvendinimo aktų forma, siekdama pateikti šių klausimynų šabloną ir valstybėms narėms suteikti elektroninę ataskaitų teikimo priemonę. | Komisija priima sprendimus įgyvendinimo aktų forma, siekdama nustatyti šių klausimynų šabloną ir taip valstybėms narėms suteikti elektroninę ataskaitų teikimo priemonę. |
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 15a straipsnis |
| Komisijos ataskaitų teikimas ir peržiūra |
| Komisija įvertina šio reglamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES1a suderinamumą su Konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatomis ir Konvencijos nuostatomis, susijusiomis su geriausių prieinamų gamybos būdų ir geriausios aplinkosaugos praktikos taikymu, pvz., su persvarstytais geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniais dokumentais, kad būtų galima kontroliuoti iš atitinkamų gyvsidabrio šaltinių išleidžiamą gyvsidabrį. |
| Šis vertinimas pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki pirmosios Konvencijos šalių konferencijos dienos ir ne vėliau kaip 2019 m. sausio 7 d., remiantis Direktyvos 2010/75/ES 73 straipsnio 1 dalimi. |
| Per vienus metus po pirmosios Konvencijos šalių konferencijos Komisija iš naujo įvertina, ar Sąjungos teisės aktai suderinti su nuostatomis, priimtomis pirmojoje šalių konferencijoje, vadovaujantis 8 ir 9 straipsniu, taip pat atitinkamais persvarstytais Konvencijos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniais dokumentais. |
| Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo su šiais įvertinimais susijusias išvadas ir, jei reikia, kartu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. |
| Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka šio reglamento peržiūrą, be kita ko, atsižvelgdama į su Konvencija susijusius pokyčius ir šio reglamento įgyvendinimą. Prireikus vykdant peržiūrą pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies būtų keičiamas šis reglamentas. Atliekant peržiūrą apsvarstoma galimybė numatyti priemones, kurias taikant būtų sumažintas gyvsidabrio naudojimas pramoninėje veikloje ir jo naudojimas būtų kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju per 10 metų nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos laipsniškai nutrauktas. |
| ____________________ |
| 1a 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17). |
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
15 b straipsnis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 15b straipsnis |
| Krematoriumai |
| Iki 2018 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl krematoriumų išmetamo gyvsidabrio kiekio ir, jei reikia, kartu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama smarkiai sumažinti tokius išmetalus. |
Pagrindimas
Krematoriumai yra svarbus į aplinką išmetamo gyvsidabrio šaltinis. Komisija turėtų įvertinti padėtį ir iki 2018 m. liepos 1 d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama smarkiai sumažinti tokius išmetalus.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalys
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. | Jis taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos. |
Pagrindimas
Naujos valstybių narių pareigos, susijusios su šiuo reglamentu, yra labai ribotos ir visi nustatyti palaipsninio nutraukimo priemonių ateities terminai yra tikroviški. Nėra priežasčių, dėl kurių taikymo data turėtų skirtis nuo įsigaliojimo datos.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Gyvsidabrio junginiai: | Gyvsidabrio junginiai: |
Gyvsidabrio (I) chloridas (Hg2Cl2, CAS RN 10112-91-1) | Gyvsidabrio (I) chloridas (Hg2Cl2, CAS RN 10112-91-1) |
Gyvsidabrio (II) oksidas (HgO, CAS RN 21908-53-2) | Gyvsidabrio (II) oksidas (HgO, CAS RN 21908-53-2) |
Cinoberio rūda | Cinoberio rūda |
| Gyvsidabrio (II) nitratas (Hg(NO3)2, CAS RN 10045-94-0) |
| Gyvsidabrio sulfidas (HgS, CAS RN 1344-48-5) |
| Gyvsidabrio (II) sulfatas (HgSO4, CAS RN 7783-35-9) |
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo A dalis
| |||||
Komisijos siūlomas tekstas | |||||
Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio | |||||
1. Baterijos, išskyrus sagos formos cinko-sidabro oksido baterijas, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 2 % gyvsidabrio, sagos formos cinko-oro baterijas, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 2 % gyvsidabrio. | |||||
2. Jungikliai ir relės, išskyrus labai tikslius talpos ir nuostolių matavimo tiltelius, aukšto dažnio radijo dažnių jungiklius ir stebėjimo bei kontrolės prietaisų reles, jei gyvsidabrio kiekis kiekviename tiltelyje, jungiklyje ar relėje yra ne didesnis kaip 20 mg. | |||||
3. Kompaktinės fluorescencinės bendrojo apšvietimo lempos (angl. – CFL), kurių galingumas yra ≤ 30 vatų, o gyvsidabrio kiekis kiekviename lempos degiklyje viršija 5 mg. | |||||
4. Šios tiesiosios fluorescencinės bendrojo apšvietimo lempos (angl. – LFL): | |||||
a) trijuostės spinduliuotės liuminoforo lempos, kurių galingumas yra < 60 vatų, o gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 5 mg; | |||||
b) halogenfosfato liuminoforo lempos, kurių galingumas yra ≤ 40 vatų, o gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 10 mg. | |||||
5. Didžiaslėgės bendrojo apšvietimo gyvsidabrio garų lempos (angl. – HPMV). | |||||
6. Šios elektroniniams ekranams skirtos šaltojo katodo fluorescencinės lempos ir fluorescencinės lempos su išoriniais elektrodais (angl. – CCFL ir EEFL), kuriose yra gyvsidabrio: | |||||
a) trumpos (≤ 500 mm), jei gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 3,5 mg; | |||||
b) vidutinio ilgio (> 500 mm ir ≤ 1 500 mm), jei gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 5 mg; | |||||
c) ilgos (> 1 500 mm), jei gyvsidabrio kiekis vienoje lempoje viršija 13 mg. | |||||
7. Kosmetikos gaminiai, kuriuose yra gyvsidabrio, išskyrus ypatingus atvejus, įrašytus į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/20091 V priedo 17 punktą. | |||||
8. Pesticidai, biocidai ir vietiškai vartojami antiseptikai. | |||||
9. Toliau išvardyti neelektroniniai matavimo prietaisai, jeigu nėra tinkamų jų alternatyvų be gyvsidabrio: | |||||
a) barometrai; | |||||
b) higrometrai; | |||||
c) manometrai; | |||||
d) termometrai; | |||||
e) sfigmomanometrai. | |||||
Šis įrašas neapima šių matavimo prietaisų: | |||||
a) stambioje įrangoje įrengtų ar labai tiksliam matavimui naudojamų neelektroninių matavimo prietaisų; | |||||
b) matavimo prietaisų, kurie 2007 m. spalio 3 d. buvo senesni nei 50 metų; | |||||
c) matavimo prietaisų, kurie skirti eksponuoti viešose parodose kultūros ir istorijos tikslais. | |||||
__________________ | |||||
1 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59). | |||||
| |||||
| |||||
Pakeitimas | |||||
Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio | Data, nuo kurios draudžiama eksportuoti, importuoti ir gaminti produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio | ||||
1. Į prietaisus integruotos arba neintegruotos baterijos ar akumuliatoriai, kuriuose gyvsidabrio svoris sudaro daugiau kaip 0,0005 %. | 2020 m. gruodžio 31 d. | ||||
2. Elektros ir elektroninė įranga, įskaitant lempas, jungiklius ir reles, kuri viršytų atitinkamas gyvsidabrio ribines vertes, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES0a II, III ir IV prieduose. | 2020 m. gruodžio 31 d. | ||||
Išbraukta. |
| ||||
Išbraukta. |
| ||||
Išbraukta. |
| ||||
Išbraukta. |
| ||||
7. Kosmetikos gaminiai, kuriuose yra gyvsidabrio, išskyrus ypatingus atvejus, įrašytus į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/20091 V priedo 17 punktą. | 2020 m. gruodžio 31 d. | ||||
8. Pesticidai, biocidai ir vietiškai vartojami antiseptikai. | 2020 m. gruodžio 31 d. | ||||
9. Toliau išvardyti neelektroniniai matavimo prietaisai: | 2020 m. gruodžio 31 d. | ||||
a) barometrai; |
| ||||
b) higrometrai; | |||||
c) manometrai; | |||||
d) termometrai ir kiti neelektriniai temperatūros matavimo prietaisai; | |||||
e) sfigmomanometrai. | |||||
ea) tenzometrai, naudojami su pletizmografais; | |||||
| |||||
eb) gyvsidabrio piknometrai; | |||||
ec) matavimo prietaisai su gyvsidabriu minkštėjimo temperatūrai nustatyti. | |||||
Šis įrašas neapima šių matavimo prietaisų: | |||||
a) stambioje įrangoje įrengtų ar labai tiksliam matavimui naudojamų neelektroninių matavimo prietaisų, jeigu nėra tinkamų jų alternatyvų be gyvsidabrio; | |||||
b) matavimo prietaisų, kurie 2007 m. spalio 3 d. buvo senesni nei 50 metų; | |||||
c) matavimo prietaisų, kurie skirti eksponuoti viešose parodose kultūros ir istorijos tikslais. | |||||
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) nuo 2019 m. sausio 1 d. – gaminant acetaldehidą | a) nuo 2018 m. sausio 1 d. – atvejais, kai gyvsidabris naudojamas kaip katalizatorius, |
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) nuo 2019 m. sausio 1 d. – gaminant vinilchlorido monomerą | b) praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – atvejais, kai gyvsidabris naudojamas kaip elektrodas |
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies b a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| ba) Nukrypstant nuo I dalies a punkto, vinilchlorido monomero gamybą leidžiama vykdyti trejus metus, skaičiuojant nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. |
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies b b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| bb) nukrypstant nuo I dalies b punkto, kalio metanoliato ar etanoliato gamybą leidžiama vykdyti ketverius metus, skaičiuojant nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. |
| Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad būtų galima pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpį ne daugiau kaip 10 metų, skaičiuojant nuo... [šio reglamento įsigaliojimo diena], jei nesama tinkamų techninių alternatyvų. |
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies b c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| bc) nukrypstant nuo I dalies a punkto, nuo 2017 m. spalio 10 d. – gaminant poliuretaną, kai naudojami katalizatoriai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio. |
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies b d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| bd) nukrypstant nuo I dalies b punkto, nuo 2017 m. gruodžio 11 d. – gaminant chlorą ir šarmus, kai gyvsidabris naudojamas kaip elektrodas. |
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Gaminant natrio ar kalio metanoliatą ar etanoliatą turi būti laikomasi šių reikalavimų: | Gaminant natrio ar kalio metanoliatą ar etanoliatą turi būti laikomasi I dalies b punkto nuostatų ir šių reikalavimų: |
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies 2 a įtrauka (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| – remiami procesų, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; taip pat |
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) nacionaliniai tikslai ir sumažinimo uždaviniai; | a) nacionaliniai tikslai ir sumažinimo uždaviniai, kurių siekiant užtikrinamas visiškas gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimo nutraukimas; |
AIŠKINAMOJI DALIS
Gyvsidabris – vienas iš dešimties svarbiausių teršalų pasaulyje
Moksliniai duomenys neabejotinai įrodo, kad gyvsidabris – elementas, kurio negalima sunaikinti ir kuris neišnyksta, yra labai toksinė medžiaga. Gyvsidabris – vienas iš dešimties kenksmingiausių teršalų pasaulyje ir jo poveikis nepaprastai silpnina sveikatą.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad saugių gyvsidabrio kiekio ribų nėra. Taigi, išmetamas gyvsidabris yra tokia problema, kuriai spręsti reikia plataus užmojo ir tvirtų sprendimų. Tačiau net ir tuomet, kai vyriausybės imasi aktyvių veiksmų, dėl gyvsidabrio bioakumuliacinių savybių turės praeiti dešimtmečiai, kol gyvsidabrio tarša sumažės pasaulio aplinkoje.
Nuo tada, kai prasidėjo pramonės revoliucija, dėl taršios žmogaus veiklos gyvsidabrio kiekis daugelio pasaulio vandenynų paviršiuje patrigubėjo. Žmonėms ir jūrų gyvūnijai ir augalijai toksinis gyvsidabris laikui bėgant kaupiasi mūsų kūnuose, kai susiduriame su jo šaltiniais. Beskoniai ir bekvapiai gyvsidabrio teršalai užteršia vandenį ir kaupiasi žuvyse.
Į vandenį ir orą patekęs gyvsidabris gali plačiai pasklisti visoje Žemėje, todėl netgi toli nuo pramonės šaltinių esančios planetos dalys gali greitai nukentėti nuo didelio toksinės medžiagos kiekio.
Gyvsidabrio poveikis – plačiai paplitusi sveikatos problema
Gyvsidabrio poveikis yra plačiai paplitusi sveikatos problema ir jis gali daryti toksinį poveikį nervų, virškinimo ir imuninei sistemai, taip pat plaučiams, kepenims, odai ir akims. Netgi maži gyvsidabrio kiekiai gali paveikti nervų sistemą. Per pastaruosius 20 metų nustatyta, kad gyvsidabris yra kenksminga aplinkos medžiaga, siejamas su Alzheimerio liga, išsėtine skleroze, kepenų ir smegenų pažeidimais.
Aplinkoje gyvsidabris gali pavirsi sudėtingesniu ir kenksmingesniu junginiu, vadinamu metilo gyvsidabriu. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinis komitetas savo 2015 m. nuomonėje[2] įvertino, kiek žuvies arba jūrų produktų porcijų per savaitę reikia suvalgyti, kad pasiekti metilo gyvsidabrio leidžiamą savaitės normą (LSN), kuri yra lygi 1,3 μg/kg per savaitę. Skaičiuodama, kad vidutiniška porcija yra mažesnė nei 100 g, EFSA padarė išvadą, kad amžiaus grupės, kurioms reikia mažiausia porcijų, kad viršytų LSN, yra mažiau nei 10 metų amžiaus vaikai, o kai kuriais atvejais kiti vaikai, paaugliai, vaikų susilaukti galinčios moterys, suaugusieji ir pagyvenę asmenys LSN gali pasiekti suvalgę mažiau ar maždaug vieną porciją per savaitę. Kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Valstijose, 84 proc. ištirtų žuvų pagal JAV teisės aktus nebuvo saugios valgyti daugiau nei vieną kartą (170 g) per mėnesį. Panašiai, daugiau kaip 82 proc. ištirtų žmonių gyvsidabrio lygis viršijo dabartinį patariamą sveikatos lygį. Daugiau nei 13 proc. pasaulyje ištirtų žuvų PSO ir Europos Komisija prekiauti nerekomenduotų[3].
Metilo gyvsidabris įveikia ir placentos barjerą, ir kraujo ir smegenų barjerą, taigi jis gali slopinti vaikų protinį vystymąsi netgi dar prieš gimimą. O kadangi smegenys toliau vystosi ir po gimimo, jei kūdikiai ir vaikai nuolat patiria didesnį nei LSN metilo gyvsidabrio poveikį, turėtų taip pat būti laikoma, kad jiems kyla metilo gyvsidabrio neurotoksinio poveikio pavojus.
Minamatos konvencija ir ES pozicija
Taigi, savaime suprantama, kaip svarbu kuo skubiau ratifikuoti teisiškai privalomą Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, kuri reglamentuos šios medžiagos tiekimą, prekybą ja, jos naudojimą ir netgi daugiau nei tai. Pagal sutarties sąlygas vyriausybės bus skatinamos imtis priemonių, kuriomis būtų valdomas gyvsidabrio poveikis sveikatai.
Bendras tarptautinio bendradarbiavimo pagal Minamatos procesą tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą ir pasaulio aplinką nuo gyvsidabrio ir jo junginių išleidimo mažinant ir galiausiai panaikinant žmogaus sukeltą išmetimą į orą, vandenį ir žemę.
ES reglamentas 1102/2008 buvo šiuos tarptautinės sutarties užuomazga, o dabartinis iš dalis keičiantis reglamentas turėtų tai tęsti. ES priklauso išsivysčiusių šalių grupei, taigi, pranešėjo nuomone, ES ir jos valstybių narių veiksmai neturėtų apsiriboti Minamatos įsipareigojimų taikymui visoms konvenciją pasirašiusioms šalims. ES daugeliu atveju šiuos įsipareigojimus jau yra perkėlusi į ES teisę. Tai vienas iš regionų, kuriuose esama alternatyvių technologijų ir kuriame, pagal ES teisės aktus, įvairiuose procesuose turėtų būti taikomi geriausi prieinami gamybos būdai. Be to, ES yra gerokai palankesnėje pozicijoje eksportuoti geriausią praktiką, technologiją, praktines žinias, produktus, kuriuose nėra gyvsidabrio ir ypač žinią, kad gyvsidabrio naudojimas kenkia žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
Galimi alternatyvūs sprendimai riboti plačiai paplitusį gyvsidabrio poveikį
Gyvsidabris naudojamas kontrolės įrangoje, produktuose, pramonės procesuose, burnos sveikatos srityje kaip dantų amalgama ir amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje (AMAAG). Gyvsidabris gali atsirasti perdirbant atliekas. Kartais jis pagaminamas kaip antrinis produktas gaminant kitą medžiagą, pvz., cinką ar alavą, arba jis egzistuoja kaip trąšas teršianti medžiaga. Galiausiai, gyvsidabris gali būti išleidžiamas ar išmetamas į orą iš užterštų teritorijų, kurios daugiau nebenaudojamos, tačiau vis tebėra dideli taršos šaltiniai, jei jos nebuvo išvalytos.
Nuo tada, kai įsigaliojo ES reglamentas (ES) Nr. 1102/2008, metinė gyvsidabrio paklausa ES sumažėjo, bet vis dar siekia apie 400 tonų. Atsižvelgiant į gyvsidabrio bioakumuliacines savybes, tai, kad saugių gyvsidabrio kiekio ribų nėra, tai, kad pasaulyje gyvsidabrio vis dar naudojama daug – apie 3 600 tonų per metus, ir tai, kad tarša sienų nežiūri, iš tiesų dar galima tobulėti,
Laikydamasis šios nuostatos Jūsų pranešėjas pateikė savo pasiūlymus, tikėdamasis, kad Parlamentas Komisijai suteiks daugiau įgaliojimų imtis tolesnių ir platesnio užmojo veiksmų per būsimas tarptautines derybas.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pranešėjas mano, kad yra itin svarbu, kad ES imtųsi ryžtingų veiksmų, taigi savo pakeitimais jis siūlo:
A) išplėsti gyvsidabrio eksporto draudimo taikymo srity įtraukiant visu Minamatos konvencijoje nurodytus produktus ir draudžiant eksportuoti produktus, kuriuose yra gyvsidabrio, kuriais ES prekiauti neleidžiama. Tai, kad ES į šalis, kuriose nėra nei technologijos, nei pajėgumų tvarkyti savo atliekas, eksportuoja produktus, kurie yra uždrausti pačioje ES, prieštarauja Konvencijos idėjai. Indijos ir Kinijos, kurios neseniai priėmė ES standartus ir ribines vertes, yra pavyzdžiai, kokį vaidmenį gali atlikti ES;
B) palaipsniui nutraukti gyvsidabrio naudojimą stomatologijoje, pirmiausia draudžiant jį naudoti gydant nėščias moteris ir vaikus, o pasibaigus palaipsninio nutraukimo laikotarpiui naudoti dantų amalgamą turėtų būti leidžiama tik specifiniais ir labai ribotais atvejais;
C) uždrausti pramonėje gyvsidabrį naudoti kaip katalizatorių ar elektrodą, ypač dėl to, kad esama technologijų be gyvsidabrio, kurios naudojamos ES ir kitose pasaulio dalyse. Jų naudojimas būtų paskata pramonei kurti naujoves ir eksportuoti savo paradigmą ilguoju laikotarpiu;
D) kad valstybės narės identifikuotų ir išvalytų visas gyvsidabriu užterštas teritorijas. Labai svarbu iš pradžių nustatyti užterštas teritorijas ir jas tvarkyti aplinkos požiūriu patikimu būdu, kad būtų sustabdytas gamtos, gyvūnijos ir augalijos teršimas ir sustabdytas poveikis gyventojams, kurie dažnai jau kenčia nuo tos pramonės uždarymo ekonominių pasekmių.
E) kad ES sustiprintų taisykles dėl gyvsidabrio atliekų tvarkymo aplinkos požiūriu patikimu būdu. Europa turi technologiją, kaip tvarkyti gyvsidabrį iki šiol geriausiu turimu ir mažiausiai rizikingu būdu, t. y. kietinimu. Manoma, kad netrukus rinkai bus pateikta technologija, kuri leis kietinimo technologijai keliauti iš vienos gamyklos į kitą ir iš vieno gyvsidabrio šaltinio į kitą. Skystas gyvsidabris daugiau nebus gabenamas ilgais atstumais, tuo būdu bus ribojama bet kokia galima rizika, pvz., rizika aplinkai, darbuotojams, gyvsidabrio patekimo į juodąją rinką pavojus, ar bet koks nelaimės pavojus ir t.t. Nustačiusi griežtis atliekų valdymo reikalavimus ES kaip įmanoma greičiau užtikrins, kad gyvsidabris negalėtų vėl patekti į rinką ar užteršti aplinką įvykus net mažiausiai nelaimei. Tuo pat metu taip bus skatinama inovacija ES ir žinių perdavimas į trečiąsias šalis, kurios yra mažiau palankioje padėtyje technologinės inovacijos srityje;
F) uždrausti bet kokius naujus gamybos procesus, kuriuose būtų naudojamas gyvsidabris, ir naujus produktus, kuriuose būtų gyvsidabrio, pradedant atgaline data, kad nebūtų sukurta jokių spragų, kuriomis pasinaudojus būtų plėtojami produktai ir procesai, kurių dar nebuvo per Minamatos derybas ir tuo metu, kai Komisija pateikė savo pasiūlymą, todėl dar nebuvo reglamentuojami;
G) sukurti išsamią gyvsidabrio sekimo ir ataskaitų teikimo sistemą, kadangi šiuo metu ataskaitų teikimo prievolė taikoma tik labai dideliems kiekiams ir neapima atliekų perdavimo, kuris gali būti didelis trūkstamų duomenų šaltinis pasibaigus gyvsidabrio iš chloro ir šarmų pramonės gamybai;
H) ES lygiu skatinti ir įgyvendinti alternatyvių produktų, kuriuose nėra gyvsidabrio, ir geriausių prieinamų procesų ir atliekų tvarkymo būdų naudojimą;
I) valstybėms narėms ir Komisijai imtis reikiamų veiksmų, kad būtų padidintas visuomenės informuotumas, ir padidinti gyvsidabrio naudojimo, perdavimo ir išmetimo skaidrumą.
Pasauliui reikia, kad Europa ir toliau vaidintų pagrindinį vaidmenį Minamatos procese, visapusiškai išnaudodama visą konvencijos potencialą ir visiškai laikydamasi ankstesnių įsipareigojimų pagal ankstesnius ES teisės aktus dėl gyvsidabrio. Pranešėjas mano, kad bet koks minimalistinis požiūris į Minamatos konvenciją darytų priešingą poveikį ir prieštarautų visuomenės interesams. Pranešėjas norėtų, kad Europos Parlamentas kovotų už sveikesnę aplinką, saugesnį maistą ir geresnę visų piliečių sveikatą.
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ
Giovanni La Via
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto
Pirmininkui
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 teisinio pagrindo (COM(2016) 0039- 2016/0023(COD) )
Gerb. Pirmininke,
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas 2016 m. rugpjūčio 30 d. laiške paprašė Teisės reikalų komiteto pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalį pateikti nuomonę dėl teisinio pagrindo, pasirinkto pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008[4], tinkamumo. Pradinis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnio 1 dalimi (Sąjungos aplinkos politika) ir SESV 207 straipsniu (bendros prekybos politika). Tačiau pranešėjas pateikė pakeitimą, kuriuo siekiama, kad teisinis pagrindas būtų vien tik SESV 192 straipsnio 1 dalis.
I. Bendra informacija
Sąjunga ir dvidešimt šešios valstybės narės pasirašė naują tarptautinę konvenciją dėl gyvsidabrio[5], vadinamąją Minamatos konvenciją, dėl kurios vyko derybos padedant Jungtinių Tautų aplinkos programos padaliniui (JTAP). Visos valstybės narės yra pasiryžusios ratifikuoti Konvenciją. Konvencijoje aptariamas visas gyvsidabrio gyvavimo ciklas, nuo pirminės gyvsidabrio gavybos iki gyvsidabrio atliekų tvarkymo, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio ir jo junginių, dėl žmogaus veiklos išmetamų į orą, vandenį ir žemę. Daugelis Minamatos konvencijoje aptariamų dalykų jau reglamentuojama Sąjungos teisės aktais, visų pirma Reglamentu (EB) Nr. 1102/2008[6], kuriuo nustatomas draudimas eksportuoti gyvsidabrį ir kelis gyvsidabrio junginius; Reglamentu (EB) Nr. 649/2012[7], kuriuo nustatoma pranešimų teikimo sistema, taikoma, be kita ko, gyvsidabrio importui; taip pat reglamentais (EB) Nr. 396/2005[8], Nr. 1907/2006[9], Nr. 1223/2009[10] ir direktyvomis 2006/66/EB[11] ir 2011/65/ES[12], kuriais reglamentuojamas produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, pateikimas Sąjungos rinkai, ir nustatomas didžiausias gyvsidabrio kiekis. Galiausiai, direktyvomis 2010/75/ES[13], 2012/18/ES[14], 2008/98/EB[15] ir 1999/31/EB[16] siekiama kontroliuoti, mažinti ir, jei prieinamos alternatyvos be gyvsidabrio, nutraukti gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ir gyvsidabrio atliekų išmetimą į aplinką iš sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių.
Komisijos pasiūlyme teigiama, kad pagal Konvenciją atsirandantys įpareigojimai, kurie dar nėra perkelti į ES teisę, turėtų būti integruoti į vieną teisės aktą. Šiuo tikslu kaip pagrindas turėtų būti panaudotas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008, kaip kol kas vienintelis gyvsidabriui skirtas Sąjungos teisės aktas. Vis dėlto, atsižvelgiant į būtinų Reglamento (EB) Nr. 1102/2008 pakeitimų pobūdį ir apimtį bei į poreikį padidinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, šiuo aktu jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas, prireikus perimant pagrindinius jo įpareigojimus.
II. Susiję Sutarties straipsniai
Komisijos pasiūlyme nurodyta, kad jo teisinis pagrindas yra SESV 192 straipsnio 1 dalis, įtraukta į trečiąją dalį „Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai“, ir SESV 207 straipsnis, įtrauktas į penktąją dalį „Sąjungos išorės veiksmai“, kurie išdėstyti taip (pabraukta):
192 straipsnis
(EB sutarties ex 175 straipsnis)
1. Europos Parlamentas ir Taryba įprasta teisėkūros procedūra, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, sprendžia, kokių veiksmų Sąjungai reikia imtis, kad būtų pasiekti 191 straipsnyje nurodyti tikslai.
[...]
207 straipsnis
(EB sutarties ex 133 straipsnis)
1. Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą.
[...]
SESV 191 straipsnio formuluotė yra tokia (pabraukta):
191 straipsnis
(EB sutarties ex 174 straipsnis)
1. Sąjungos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:
– išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;
– saugoti žmonių sveikatą;
– apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;
– remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.
[...]
4. Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Sąjungos bendradarbiavimo būdai gali būti nustatomi Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose.
Pirmesnė pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus.
III. Siūlomas teisinis pagrindas
Komisija pasiūlė SESV 192 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnį kaip tinkamą teisinį pagrindą Reglamentui dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008. Aiškinamajame memorandume patvirtinama, jog Komisija mano, kad dėl Reglamento (EB) Nr. 1102/2008 ir aptariamo pasiūlymo panašumų pateisinama remtis tuo pačiu dvejopu teisiniu pagrindu.[17]
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pakartota, kad per pirmąjį pasiūlymo dėl Reglamento (EB) Nr. 1102/2008 svarstymą Parlamentas, laikydamasis Teisės reikalų komiteto rekomendacijos, plenariniame posėdyje nusprendė, kad tinkamas teisinis pagrindas yra tik EB sutarties 175 straipsnis (dabar SESV 192 straipsnio 1 dalis), nes esminis pasiūlymo tikslas yra saugoti žmonių sveikatą ir aplinką, o ne propaguoti prekybos politikos aspektus.[18]
Teisingumo Teismas įvairiomis progomis svarstė klausimus dėl teisinio pagrindo pasirinkimo ir atitinkamai SESV 192 straipsnio 1 dalies ir 207 straipsnio taikymo srities.[19] Dar daugiau, nusistovėjusi Teisingumo praktika yra tai, kad (pažymėta):[20]
„teisės akto teisinis pagrindas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į jo tikrąjį tikslą ir turinį, o ne į teisinį pagrindą, taikytą priimant kitus Bendrijos (dabar Sąjungos) teisės aktus, kurie kartais turi panašių požymių“.
Laikantis šio principo, tinkamas teisinis šio Komisijos pasiūlymo pagrindas turėtų būti tikrinamas neatsižvelgiant į teisinį pagrindą, kuris buvo naudotas siekiant priimti Reglamentą (EB) Nr. 1102/2008.
IV. Teismo praktika teisinio pagrindo klausimu
Teisingumo Teismas tradiciškai laiko tinkamo teisinio pagrindo klausimą konstitucinės svarbos reikalu, užtikrinančiu, kad būtų laikomasi kompetencijos suteikimo principo (ES sutarties 5 straipsnis) ir apibrėžiančiu Sąjungos kompetencijos pobūdį ir aprėptį. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“.[21] Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, institucijos pageidavimas aktyviau dalyvauti priimant atitinkamą priemonę, aplinkybės, kuriomis priemonė buvo priimta, ir darbas, kuris buvo atliktas kitose srityse, vykdant atitinkama priemone aprėpiamus veiksmus, neturi reikšmės nustatant tinkamą teisinį pagrindą.[22]
Jei išnagrinėjus atitinkamą teisės aktą paaiškėja, kad juo siekiama dviejų tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (pagrindinę) ar dominuojantį (dominuojančią), o kitą – tik kaip papildomą, teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu, t. y. tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis.[23] Tačiau tuo atveju, kai priemone tuo pat metu siekiama kelių tikslų arba jį sudaro kelios neatsiejamos sudedamosios dalys, iš kurių nė viena nėra papildoma ir netiesioginė, palyginti su likusiomis, – toks aktas turės būti grindžiamas skirtingais atitinkamais teisiniais pagrindais,[24] jei atitinkamiems teisiniams pagrindams nustatytos procedūros suderinamos su Europos Parlamento teise ir jai nekenkia.[25]
V. Siūlomos priemonės tikslas ir turinys
Šio pasiūlymo tikslas, kaip teigiama Komisijos aiškinamajame memorandume ir 7 bei 9 konstatuojamosiose dalyse, yra užtikrinti visišką Sąjungos teisės aktų derėjimą su Minamatos konvencija, integruojant į vieną teisės aktą visus įpareigojimus, atsirandančius pagal Konvenciją, kurie dar nėra perkelti į ES teisę.[26]
Be kita ko, Komisijos pasiūlymo 1 konstatuojamojoje dalyje pakartojama, kad „gyvsidabris yra labai toksiška medžiaga, kelianti visuotinį didelį pavojų žmonių sveikatai“; 3 konstatuojamojoje dalyje atkreipiamas dėmesys į Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą, kuria nustatomas ilgalaikis netoksiškos aplinkos tikslas ir kuria numatoma, kad šiuo tikslu reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.[27] 6 konstatuojamojoje dalyje minima Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio,[28] kurioje nustatoma, kad būtina derėtis dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės ir ją sudaryti, nes Sąjunga savo veiksmais viena negali veiksmingai apsaugoti Sąjungos piliečių nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio sveikatai. Galiausiai, 24 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad šio reglamento tikslas yra užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo gyvsidabrio lygį, nustatant gyvsidabrio ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksporto ir importo draudimą, apribojus gyvsidabrio naudojimą gamybos procesuose, produktuose, gyvsidabrio naudojimą AMAAG ir dantų amalgamose bei nustačius įpareigojimus, susijusius su gyvsidabrio atliekomis.
Siūlomo reglamento 1 straipsnyje šio reglamento dalykas apibrėžiamas kaip priemonių ir sąlygų, susijusių su gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, prekyba, gamyba, naudojimu ir laikinu saugojimu, išmetimu ir išleidimu bei gyvsidabrio atliekų tvarkymu, nustatymas. 2 straipsnyje pateikiamos apibrėžtys, įskaitant sąvokas „eksportas“ ir „importas“. 3 straipsnyje nustatomi gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių eksporto apribojimai, o 6 straipsnyje – importo apribojimai. Pagal 5 straipsnį II priede išvardytų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksportas, importas ir gamyba Sąjungoje turi būti uždrausti nuo 2021 m. sausio 1 d., o 6 straipsnyje nustatoma galimybė Komisijai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama įgyvendinti 3 ir 4 straipsnius. 7–10 straipsniuose nustatomi gyvsidabrio naudojimo ir saugojimo apribojimai, taikomi ir pramoninei veiklai, naujiems gamybos procesams, amatininkiškai ir mažos apimties aukso gavybai ir dantų amalgamoms. Galiausiai, 11–13 straipsniuose pateikiamos gyvsidabrio atliekų saugojimo ir šalinimo nuostatos.
VI. Tinkamo teisinio pagrindo nustatymas
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra visiškai suderinti Sąjungos teisės aktus su Minamatos konvencija, siekiant nustatyti, ar pasiūlymu tuo pačiu metu siekiama dviejų tikslų – aplinkos apsaugos ir prekybos, ar vienas iš jų yra grynai atsitiktinis, esminis dalykas yra pačios Konvencijos tikslas.
Kalbant apie Minamatos konvenciją, 1 straipsnyje nustatoma, kad „Konvencijos tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio ir jo junginių, dėl žmogaus veiklos išmetamų į orą, vandenį ir žemę“. Atsižvelgiant į tai, preambulėje nurodoma, kad priemonės, nustatytos norint pasiekti šį tikslą, „apima gyvsidabrio tiekimo ir prekybos juo kontrolės priemones, įskaitant tam tikrų gyvsidabrio šaltinių, tokių kaip pirminė gavyba, apribojimų nustatymą, ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, bei gamybos procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar jo junginiai, taip pat amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos kontrolės priemones“.[29]
Nors Minamatos konvencijoje nustatomi su gyvsidabriu susiję eksporto ir importo apribojimai, visų pirma joje rūpinamasi sveikatos ir aplinkos apsauga. Šią nuostatą patvirtina ir tai, kad SESV 192 straipsnio 1 dalis pasirinkta kaip vienintelis Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo teisinis pagrindas.[30] Pagal Teisės tarnybos nuomonę:[31]
„kadangi, pirma, pasiūlymu siekiama įgyvendinti tam tikras prievoles pagal Minamatos konvenciją, antra, iš konvencijos preambulės aiškus aplinkos apsaugos tikslas ir, trečia, kitas Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Minamatos konvencijos sudarymo grindžiamas SESV 192 straipsnio 1 dalimi, siūlomas reglamentas siekiant nuoseklumo turėtų būti a priori grindžiamas tuo pačiu teisiniu pagrindu.[32]“
Šiomis aplinkybėmis būtų galima argumentuoti, kad, nepaisant to, jog yra nemažai pasiūlymo straipsnių, liečiančių prekybą, turint mintyje svarbiausią siūlomo reglamento tikslą ir daug konstatuojamųjų dalių, kuriose jis susiejamas su platesniu Sąjungos aplinkos politikos kontekstu, pvz., su Septintąja aplinkosaugos veiksmų programa ir Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio, aplinkos komponentas pasiūlyme aiškiai įžvelgiamas ir dominuoja. Iš Teisės tarnybos nuomonės (pabraukta):[33]
„Net su eksportu ir importu susijusiomis nuostatomis iš tikrųjų nesiekiama skatinti, supaprastinti ar reglamentuoti komercinės prekybos arba apibrėžti tokias medžiagų ir produktų savybes, dėl kurių jie galėtų laisvai judėti kaip komercinės prekybos su trečiosiomis šalimis dalis. Draudimai ir apribojimai veikiau nustatyti siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą.[34] Žvelgiant iš šios perspektyvos, prekybos apribojimais aiškiai siekiama pasiūlymo aplinkosaugos tikslo. Taigi matyti, kad aplinkos komponentas dominuoja ir apibūdina pasiūlymo esmę.“
VII. Išvada ir rekomendacijos
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir kadangi Komisijos pasiūlymo – nors jame ir yra importo ir eksporto apribojimų – svarbiausias tikslas yra aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga, SESV 192 straipsnio 1 dalis yra vienintelis pagrįstas ir tinkamas teisinis pasiūlymo pagrindas.
Taigi Teisės reikalų komitetas per savo 2016 m. rugsėjo 26 d. posėdį vienbalsiai (22 balsais už)[35] nusprendė rekomenduoti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui pakeisti pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 teisinį pagrindą – tai turi būti vien tik SESV 192 straipsnio 1 dalis.
Pagarbiai
Pavel Svoboda
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
Pavadinimas | Reglamentas dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 | |||
Nuorodos | COM(2016)0039 – C8-0021/2016 – 2016/0023(COD) | |||
Pateikimo Europos Parlamentui data | 2.2.2016 |
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data | ENVI 4.2.2016 |
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data | INTA 4.2.2016 | ITRE 4.2.2016 | JURI 4.2.2016 |
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data | INTA 13.7.2016 | ITRE 23.2.2016 | JURI 15.3.2016 |
|
Pranešėjai Paskyrimo data | Stefan Eck 10.3.2016 |
|
|
|
Teisinio pagrindo užginčijimas JURI nuomonės pateikimo data | JURI 26.9.2016 |
|
|
|
Svarstymas komitete | 12.7.2016 |
|
|
|
Priėmimo data | 13.10.2016 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai | +: –: 0: | 55 9 1 | ||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai | Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Bolesław G. Piecha, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai | Guillaume Balas, Paul Brannen, Nicola Caputo, Michel Dantin, Mark Demesmaeker, Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Martin Häusling, Krzysztof Hetman, Gesine Meissner, James Nicholson, Marijana Petir, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Jasenko Selimovic, Mihai Ţurcanu | |||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) | Nicola Danti, Anna Hedh, Marco Zullo | |||
Pateikimo data | 20.10.2016 | |||