P9_TA(2020)0182Tarptautinis ir vidaus tėvų vykdomas vaikų iš ES grobimas Japonijoje 2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinio ir vidaus tėvų vykdomo ES vaikų grobimo Japonijoje (2020/2621(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnį,

–atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (JT VTK) 9 straipsnį,

–atsižvelgdamas į 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija),

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

–atsižvelgdamas į 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių,

–atsižvelgdamas į principus, pabrėžiamus 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis OL C 66, 2018 2 21, p. 2.,

–atsižvelgdamas į 2017 m. ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos,

–atsižvelgdamas į Europos Parlamento koordinatorės vaikų teisių klausimais vaidmenį ir veiklą sprendžiant tėvų vykdomo vaikų grobimo klausimus ir ginčus dėl globos ir bendravimo teisių, susijusius su ES pilietybę turinčiais vaikais Japonijoje,

–atsižvelgdamas į2020 m. vasario 19–20 d. Peticijų komiteto posėdyje vykusius svarstymus,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.kadangi Peticijų komitetas savo 2020 m. vasario 19 d. posėdyje aptarė peticijas Nr. 0594/2019, 0841/2019, 0842/2019 ir 0843/2019 dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo ir lankymo teisių, susijusių su skirtingų pilietybių poromis, kai vienas partneris yra ES pilietis, o kitas – Japonijos;

B.kadangi šiose peticijose išreikštas susirūpinimas dėl to, kad Japonija prastai vykdo teismo sprendimus, reikalaujančius grąžinti vaikus pagal 1980 m. Hagos konvencijos procedūrą, o taip pat dėl to, kad nėra priemonių, skirtų užtikrinti bendravimo ir lankymo teisių laikymąsi, taip užkertant kelią tėvams iš ES palaikyti prasmingus santykius su savo vaikais, gyvenančiais Japonijoje;

C.kadangi didelis neišnagrinėtų atvejų dėl tėvų vykdomų vaikų grobimų, kai vienas iš tėvų yra ES pilietis, o kitas – Japonijos, skaičius kelia nerimą;

D.kadangi Japonijos įstatymuose nėra įtvirtinta kaitomos gyvenamosios vietos ir (arba) bendros globos galimybė; kadangi, anot įvairių šaltinių, vaikų grobimas yra sunki smurto prieš vaikus forma;

E.kadangi paliktų nuošalyje tėvų bendravimo su vaikais arba jų lankymo teisės Japonijoje yra labai ribotos arba jų visai nėra;

F.kadangi visos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (JT VTK) šalys (toliau –Šalys);

G.kadangi Japonija prisijungė prie 1980 m. Hagos konvencijos 2014 m. ir nuo 1994 m. yra JT VTK šalis;

H.kadangi vaikai, kurie yra ES piliečiai ir gyvena Japonijoje, turi naudotis teise į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą; kadangi jie gali laisvai reikšti savo nuomonę; kadangi, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę turi būti atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą;

I.kadangi tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, kadangi Šalys yra įpareigotos dėti visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros abiejų tėvų atsakomybės už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas;

J.kadangi imantis bet kokių su ES vaikais Japonijoje susijusių veiksmų pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko interesus;

K.kadangi kiekvienas ES vaikas Japonijoje turi turėti teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

L.kadangi Šalys yra įpareigotos užtikrinti, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kurių sprendimams taikoma teisminė peržiūra, pagal galiojančius įstatymus ir laikydamosi procedūrų nusprendžia, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams užtikrinti; kadangi toks sprendimas gali būti būtinas konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai, ir turi būti priimtas sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos;

M.kadangi Šalys yra įpareigotos gerbti nuo vieno ar abiejų tėvų atskirto vaiko teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams;

N.kadangi, siekiant užtikrinti, kad vaikas būtų laiku grąžintas, visos 1980 m. Hagos konvencijos šalys turi įsipareigoti įgyvendinti vidaus priemones ir teisės aktus, atitinkančius šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir pareigas;

O.kadangi vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi turėti teisę, išskyrus išimtines aplinkybes, reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais;

P.kadangi Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron, Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos tėvų vardu, o Europos šalių ambasadoriai Japonijoje nusiuntė bendrą laišką Japonijos teisingumo ministrui dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo;

Q.kadangi 2019 m. rugpjūčio mėn. tėvai, kurių vaiką pagrobė antrasis iš tėvų, JT žmogaus teisių tarybai pateikė oficialų skundą;

R.kadangi Parlamento koordinatorė vaikų teisių klausimais nuo 2018 m. padeda atskiriems tėvams ir kelia konkrečius klausimus Japonijos institucijoms, įskaitant Japonijos teisingumo ministrą 2018 m. spalio mėn. ir Japonijos ambasadorių ES 2019 m. gegužės mėn., dėl su ES piliečiais susijusių tėvų vykdomų vaikų grobimų ir ginčų dėl globos ir bendravimo teisių;

S.kadangi 2020 m. kovo 6 d. Peticijų komitetas, o 2020 m. vasario 5 d. Parlamento koordinatorė vaikų teisių klausimais nusiuntė laišką Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepui Borrelliui, prašydami, kad Japonijos tarptautiniai įsipareigojimai pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir JT VTK būtų įtraukti į kito bendro posėdžio, rengiamo pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą, darbotvarkę;

T.kadangi 2020 m. sausio 31 d. įvykusiame antrame jungtinio komiteto posėdyje pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą ES paragino Japoniją tobulinti savo vidaus teisės sistemą ir veiksmingai ją įgyvendinti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teismo sprendimų ir Japonijos tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, Vaiko teisių konvencijos ir 1980 m. Hagos konvencijos; kadangi ES taip pat pabrėžė, kad būtina užtikrinti vaiko interesų paisymą ir gerbti tėvams suteiktas lankymo teises;

U.kadangi Peticijų komitetas, atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 19–20 d. posėdžio rezultatus, išsiuntė laišką Japonijos diplomatinei atstovybei Europos Sąjungoje, kuriame primygtinai ragino Japonijos valdžios institucijas laikytis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, susijusių su vaiko teisėmis ir tarptautinio vaiko pagrobimo civiliniais aspektais;

1.išreiškia susirūpinimą dėl vaikų, kurie kenčia dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo Japonijoje, ir dėl to, kad atitinkami įstatymai ir teismo sprendimai nėra vykdomi visur; primena, kad ES vaikai Japonijoje turi naudotis apsauga, numatyta tarptautiniuose susitarimuose, užtikrinančiuose jų teises;

2.apgailestaudamas pažymi, kad Japonija, kaip strateginė ES partnerė, vaikų grobimo atvejais, atrodo, nesilaiko tarptautinių taisyklių; primena, kad šalies teisinė sistema turėtų būtų patobulinta siekiant, pavyzdžiui, kad Japonijoje būtų veiksmingai vykdomi Japonijos ir kitų atitinkamų šalių teismų paskelbti sprendimai, priimti taikant procedūras pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaiko grąžinimo;

3.pabrėžia, kad žmogaus teisių principų taikymas vaikams priklauso nuo nacionalinių Japonijos vyriausybės veiksmų; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, be kita ko, vaiko teisę turėti abu tėvus, reikia įvairių teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių; primygtinai ragina Japonijos valdžios institucijas veiksmingai įgyvendinti teismo sprendimus dėl bendravimo ir lankymo teisių suteikimo nuošalyje likusiems tėvams ir dėl tų tėvų teisių palaikyti prasmingą ryšį su savo vaikais, gyvenančiais Japonijoje; pabrėžia, kad šie sprendimai visada turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesus;

4.pabrėžia, kad vaikų grobimo atvejais reikia imtis skubių veiksmų, nes praėjęs laikas gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių vaikui ir būsimiems vaiko ir palikto nuošalyje vieno iš tėvų santykiams;

5.pažymi, kad tėvų vykdomas vaikų grobimas gali pakenkti vaiko gerovei ir turėti ilgalaikių žalingų pasekmių; pabrėžia, kad vaiko pagrobimas gali sukelti psichikos sveikatos problemų tiek vaikui, tiek nuošalyje paliktam vienam iš tėvų;

6.pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių 1980 m. Hagos konvencijos tikslų yra apsaugoti vaikus nuo žalingo tėvų vykdomo vaikų grobimo poveikio nustatant procedūras, kuriomis būtų užtikrintas greitas vaiko grąžinimas į prieš pat jo pagrobimą įprastinę gyvenamosios vietos valstybę;

7.palankiai vertina Europos Parlamento koordinatorės vaiko teisių klausimais paramą ir dalyvavimą sprendžiant šios padėties problemas ir prašo jos toliau bendradarbiauti su Peticijų komitetu siekiant spręsti klausimus, kuriuos iškėlė peticijų pateikėjai;

8.primygtinai ragina, kad visose vaikų apsaugos sistemose turėtų būti tarptautiniai ir tarpvalstybiniai mechanizmai, kuriais būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinių konfliktų ypatumus;

9.siūlo kartu su Hagos konferencija sukurti Europos piliečiams pritaikytą informacinės paramos platformą, kad būtų teikiama pagalba tėvams tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose (pvz., baigti kurti e. teisingumo portalą, kuriame būtų pateikiama informacija apie tėvų vykdomą vaikų grobimą į trečiąsias šalis, taip pat apie kitas vaikų teises);

10.rekomenduoja, kad valstybės narės teiktų savo piliečiams patikimą informaciją apie šeimos teisę ir vaiko teises trečiosiose šalyse, įtraukiant perspėjimus apie sunkumus, su kuriais jie gali susidurti tokiose šalyse kaip Japonija skyrybų ar gyvenimo skyrium atvejais;

11.palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą kelti šį klausimą visuose galimuose forumuose, įskaitant ir pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą įsteigtame jungtiniame komitete;

12.ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai įtraukti šį klausimą į kito posėdžio, kuris rengiamas pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą, darbotvarkę; ragina Japonijos valdžios institucijas taikyti savo baudžiamąjį ir civilinį kodeksus;

13.primena, kad pagal 1980 m. Hagos konvenciją Japonijos valdžios institucijos yra įpareigotos užtikrinti, kad centrinės valdžios institucijos vykdytų savo įsipareigojimus, nustatytus šios konvencijos 6 ir 7 straipsniuose, įskaitant pagalbą nuošalyje paliktam vienam iš tėvų palaikyti ryšius su savo vaikais;

14.primena, kad Japonijos valdžios institucijos yra įpareigotos laikytis Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių siekiant, kad ES valstybių narių atstovai galėtų vykdyti savo konsulines pareigas, visų pirma atvejais, kai reikia užtikrinti vaikų interesus ir jų tėvų (t. y. ES piliečių) teises;

15.pabrėžia, kad tėvų bendravimo su vaikais ir lankymo teisių apribojimas arba visiškas atsisakymas jas suteikti prieštarauja JT VTK 9 straipsniui;

16.prašo Komisijos ir Tarybos Šalims pabrėžti įsipareigojimus pagal JT VTK, ypač dėl vaikų teisių reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

17.atsižvelgdamas į tai, ragina Japonijos valdžios institucijas laikytis tarptautinių rekomendacijų atlikti reikalingus šalies teisinės sistemos pakeitimus ir numatyti galimybę po tėvų santykių nutraukimo taikyti kaitomą gyvenamąją vietą ir (arba) bendrą globą siekiant suderinti Japonijos vidaus teisės aktus su institucijų tarptautiniais įsipareigojimais ir užtikrinti, kad lankymo ir bendravimo su vaikais teisės atitiktų institucijų įsipareigojimus pagal JT VTK; ragina Japonijos valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų pagal JT VTK, kurią jos ratifikavo;

18.ragina Japonijos valdžios institucijas geriau bendradarbiauti su ES ir sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti teismo sprendimais paliktiems nuošalyje tėvams suteiktas lankymo teises;

19.ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti iš visų suinteresuotųjų subjektų nacionaliniu ir ES lygmenimis gautoms rekomendacijoms dėl tarpvalstybinio tarpininkavimo;

20.ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su trečiomis šalimis siekiant įgyvendinti visus tarptautinius teisės aktus, susijusius su vaikų apsauga, ypač 1980 m. Hagos konvenciją;

21.pabrėžia, kad svarbiausias dalykas yra tinkama padėties po teismo sprendimo stebėsena, be kita ko, tais atvejais, kai tai susiję su ryšiais su tėvais; ragina valstybes nares per savo užsienio reikalų ministerijas ir ambasadų svetaines Japonijoje informuoti apie vaikų grobimo riziką šalyje ir apie Japonijos valdžios institucijų elgesį šiuo klausimu;

22.ragina Tarybą sustiprinti valstybėse narėse įkurtų perspėjimų dėl vaikų grobimo sistemų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, bendradarbiavimą, bendradarbiauti su Komisija kuriant perspėjimų dėl vaikų grobimo mechanizmus, kur jų trūksta, ir pranešti apie sudarytus atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus, pagal kuriuos sprendžiamos tarpvalstybinio vaikų grobimo bylos, remiantis Komisijos gairėmis dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos;

23.ragina valstybes nares dėti bendras pastangas siekiant įtraukti šį klausimą į visų dvišalių ar daugiašalių susitikimų su Japonija darbotvarkę, siekiant daryti spaudimą Japonijos valdžios institucijoms, kad jos visapusiškai įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal tarptautinius vaiko apsaugos teisės aktus;

24.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Japonijos vyriausybei ir parlamentui.