P9_TA(2023)0408Nelygybės mažinimas ir vaikų bei jų šeimų socialinės įtraukties skatinimas krizės metu2023 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nelygybės mažinimo ir vaikų bei jų šeimų socialinės įtraukties skatinimo krizės metu (2023/2066(INI))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14, 24, 32 ir 33 straipsnius,

–atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį ir jo veiksmų planą COM(2021)0102., kuriame nustatyti pagrindiniai 2030 m. tikslai ir pateikiama ES socialinių rodiklių suvestinė,

– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaraciją ir 2023 m. Porto socialiniame forume atnaujintus įsipareigojimus,

–atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Niujorke priimtos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus,

–atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją (JT VTK),

–atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtą JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–atsižvelgdamas į 1961 m. Turine priimtą Europos socialinę chartiją,

–atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl vaiko teisių,

–atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros OL L 188, 2019 7 12, p. 79.,

–atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ OL L 59, 2013 3 2, p. 5.,

–atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų OL C 189, 2019 6 5, p. 4.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 7 d. Europos Komisijos komunikatą dėl Europos priežiūros strategijos (COM(2022)0440), 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos rekomendaciją 14785/22 dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros: Barselonos tikslai iki 2030 m. OL C 484, 2022 12 20, p. 1. ir į 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl galimybės gauti įperkamas, kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas OL C 476, 2022 12 15, p. 1.,

–atsižvelgdamas į 2014 m. UNICEF tyrimų centro ataskaitą „Ekonomikos nuosmukio vaikai. Ekonomikos krizės poveikis vaikų gerovei turtingose šalyse“ (angl. „Children of the Recession: The impact of the economic crisis on child well-being in rich countries“),

–atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui OL C 366, 2017 10 27, p. 19.,

–atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą OL C 456, 2021 11 10, p. 145.,

–atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos OL C 506, 2021 12 15, p. 94.,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“ OL C 434, 2022 11 15, p. 50.,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl bendrų Europos veiksmų priežiūros srityje OL C 47, 2023 2 7, p. 30.,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl ES atsako į energijos kainų padidėjimą Europoje OL C 132, 2023 4 14, p. 65.,

–atsižvelgdamas į 2019 m. „Eurydice“ ataskaitos santrauką „Pagrindiniai duomenys apie ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą Europoje“ (angl. „Key data on early childhood education and care in Europe“),

–atsižvelgdamas į 2020 m. UNICEF ataskaitą „Innocenti“ ataskaitos suvestinė Nr. 16. Įtakos zonos. Suprasti, kas lemia vaikų gerovę turtingose šalyse“ (angl. „Innocenti Report Card 16. Worlds of Influence - Understanding what shapes child well-being in rich countries“),

–atsižvelgdamas į 2021 m. UNICEF metinę ataskaitą „Vaiko teisių apsauga krizių metu“ (angl. „Protecting child rights in a time of crises“),

–atsižvelgdamas į 2021 m. UNICEF metinę ataskaitą „Kokia situacija turtingose šalyse vaikų priežiūros klausimu?“ (angl. „Where do rich countries stand on childcare?“),

–atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“ (COM(2021)0142),

–atsižvelgdamas į 2020 m. kovo mėn. Komisijos galutinę ataskaitą „Vaiko garantijų sistemos galimybių studija“,

–atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema OL L 223, 2021 6 22, p. 14.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą (COM(2023)0298),

–atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020)0620),

–atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

–atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis OL C 41, 2023 2 3, p. 1.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. organizacijos „Eurochild“ ataskaitą „(Ne)matomi vaikai. 2022 m. organizacijos „Eurochild“ ataskaita dėl nepasiturinčių vaikų visoje Europoje“ (angl. „(In)visible children - Eurochild 2022 report on children in need across Europe“),

–atsižvelgdamas į 2023 m. organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ataskaitą „Vaikų ateities užtikrinimas. Kaip pandemija COVID-19, pragyvenimo išlaidos ir klimato krizės veikia skurde gyvenančius vaikus ir ką turi daryti Europos šalių vyriausybės“ (angl. „Guaranteeing Children’s Future - How COVID-19, cost-of-living and climate crises affect children in poverty and what governments in Europe need to do“),

–atsižvelgdamas į 2021 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir UNICEF ataskaitą „Vaikų darbas. 2020 m. visuotinis vertinimas, tendencijos ir būsimi veiksmai“ (angl. „Child Labour: Global estimates 2020, trends and the road forward“),

–atsižvelgdamas į 2023 m. TDO ir UNICEF ataskaitą „Daugiau nei milijardas priežasčių: neatidėliotinas poreikis sukurti visuotinę socialinę vaikų apsaugą“ (angl. „More than a billion reasons: The urgent need to build universal social protection for children“),

–atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatą „Skaitmeninis dešimtmetis vaikams ir jaunimui: nauja Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2022)0212),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

–atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0360/2023),

A.kadangi aplinkos, kurioje gimsta vaikai, ir jų gyvenamosios vietos kokybė daro reikšmingą įtaką vaikų gyvenimo kokybei, lygioms galimybėms sveikai augti, bendram vystymuisi ir jų potencialo atskleidimui; kadangi UNICEF savo kampanijoje „Pirmosios 1 000 dienų“ teigia, jog pirmaisiais gyvenimo metais vaiko smegenys vystosi nepaprastai sparčiai ir suteikia vaikui unikalias fizinio, protinio, pažintinio, socialinio ir emocinio vystymosi galimybes; kadangi kiekvienas vaikas yra unikalus ir turėtų būti traktuojamas atsižvelgiant į jo ypatumus, raidos tempą, interesų sritis ir poreikius; kadangi visais atvejais, kai veiksmai susiję su vaikais, turėtų būti paisoma geriausių vaiko interesų, kaip nurodyta JT VTK;

B.kadangi prievarta ir nepriežiūra neigiamai veikia vaiko vystymąsi; kadangi nelygybė, kurią vaikai patiria labai jauname amžiuje, daro neigiamą įtaką vaikų galimybėms, gerovei ir sveikatai; kadangi ši nelygybė gali turėti ilgalaikių pasekmių jiems suaugus ir neleisti jiems visapusiškai atskleisti savo galimybių; kadangi nelygybės prevencija yra geriausia ilgalaikė nelygybės mažinimo politika;

C.kadangi į vaikus orientuotų kokybiškų paslaugų ir paramos šeimoms stoka didina vaikų skurdo ir socialinės atskirties riziką; kadangi šeimos susiduria su daugybe tarpusavyje susijusių problemų, kurių išspręsti nėra pajėgi jokia pavienė tarnyba ar organizacija, todėl reikalingas paslaugų tęstinumas ir tinkamas tarpžinybinis koordinavimas, kad vaikai būtų geriau pasirengę ir lengviau įveiktų pokyčius, su kuriais jiems tenka susidurti;

D.kadangi 2022 m. daugiau nei 19,995 mln. vaikų (24,7 proc., arba kas ketvirtam vaikui) ES grėsė skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi, nepaisant tam tikrų skirtumų, nė viena valstybė narė nėra visiškai įveikusi vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos; kadangi kai kuriose valstybėse narėse ši rizika viršija 30 proc.; kadangi iš naujausių duomenų matyti, kad per pastaruosius ketverius metus šis rodiklis padidėjo; kadangi visai neseniai, 2022 m., labdaros organizacijos pastebėjo išaugusį socialinėms tarnyboms teikiamų paramos prašymų skaičių „Eurodiaconia ir Caritas Europa“ (2022 m.) „Energijos nepritekliaus ir pragyvenimo išlaidų krizės apklausa“ (angl. „Survey on energy poverty/cost-of-living crisis“.;

E.kadangi 2022 m. ES vaikų (iki 18 m. amžiaus), kuriems grėsė skurdas ar socialinė atskirtis, procentinė dalis buvo didesnė nei suaugusiųjų, kuri sudarė 21,6 proc.; kadangi 2022 m. 18 iš 27 ES valstybių narių daugiau vaikų nei suaugusiųjų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi 2022 m. daugiau nei penktadaliui (22,4 proc.) ES gyventojų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuose yra išlaikomų vaikų, grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi 2022 m. 61,9 proc. vaikų, kurių tėvų išsilavinimo lygis buvo žemas, grėsė skurdas ir socialinė atskirtis, palyginti su 10,2 proc. vaikų, kurių tėvų išsilavinimo lygis buvo aukštas Eurostatas, „Vienas iš keturių vaikų ES patiria skurdo arba socialinės atskirties riziką“, 2021 m. spalio 28 d.;

F.kadangi vaikų skurdas yra daugialypis reiškinys, atsirandantis dėl namų ūkių skurdo, o tai reiškia, kad mažas pajamas gaunančios ir žemesnio išsilavinimo šeimos, nepilnos šeimos (jas dažniausiai sudaro moterys ir jų vaikai), daugiavaikės nepalankioje padėtyje esančios šeimos, šeimos, gyvenančios mažesnių galimybių regionuose, etninėms mažumoms priklausančios šeimos ir šeimos, kuriose yra neįgalių vaikų arba suaugusiųjų, susiduria su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika, ir yra didesnė tikimybė, kad skurdas bus perduodamas iš kartos į kartą; kadangi turto perskirstymas (per darbo užmokestį ir socialinius pervedimus) daro didžiulį poveikį socialinei nelygybei, skurdo ir socialinės atskirties rizikai, taigi ir vaikų skurdo rizikai; kadangi šiam reiškiniui reikalingas daugialypis atsakas ir suderintos visuotinės tikslinės priemonės, kad įvairių formų nelygybė nestiprintų viena kitos; kadangi tos priemonės visų pirma turi apimti darbo vietų kūrimą ir turėtų užtikrinti užimtumo kokybę bei stabilumą, taip pat užtikrinti ir stiprinti socialines teises, kovos su diskriminacija priemones ir išmokas šeimoms bei vaikams; kadangi nacionalinės vaiko išmokos yra labai svarbi priemonė, galinti padėti nepasiturinčioms šeimoms ir užtikrinti visuotinę prieigą prie kokybiškų ir įperkamų viešųjų paslaugų;

G.kadangi 2022 m. 16,8 proc. ES gyventojų gyveno perpildytuose namų ūkiuose, o 9,3 proc. negalėjo pakankamai šildyti savo būsto; kadangi 8,3 proc. ES gyventojų būstui išleido 40 proc. ar daugiau savo namų ūkio grynųjų pajamų;

H.kadangi 2022 m. 56 proc. vienišų suaugusiųjų, turinčių išlaikomų vaikų, negalėjo padengti nenumatytų finansinių išlaidų; kadangi 2020 m. nepilnoms šeimoms, ypač šeimoms, kuriose vaikus augina vienišos motinos, grėsė didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika (42,1 proc., palyginti su 29,6 proc. šeimų, kurias sudaro du suaugusieji ir trys ar daugiau vaikų Eurostatas, „Vienas iš keturių vaikų ES patiria skurdo arba socialinės atskirties riziką“, 2021 m. spalio 28 d.); kadangi tai susiję su skurdo feminizacija, pernelyg dideliu moterų, dirbančių mažų garantijų darbą ir ne visą darbo dieną, skaičiumi, taip pat su tuo, kad moterys neproporcingai daug laiko skiria kitų šeimos narių priežiūrai, ir su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais; kadangi vaikų neturinčių vyrų ir moterų užimtumo lygis skiriasi 1 proc.; kadangi jaunesnių nei šešerių vaikų turinčių vyrų ir motinų užimtumo lygis skiriasi 21 proc., o turinčių tris vaikus – 37 proc. EUROFOUND, „Gyvenimas ir darbas Europoje 2021 m.“, p. 73.;

I.kadangi skurde ir socialinėje atskirtyje augantiems vaikams sunkiau sekasi mokytis, išlikti sveikiems ir vėliau gyvenime išnaudoti visas savo galimybes; kadangi socialinės investicijos į vaikus ankstyvaisiais jų gyvenimo metais duoda didelę socialinę ir ekonominę grąžą, padeda nutraukti iš kartos į kartą perduodamo skurdo ciklą, todėl neturėtų būti laikomos sąnaudomis; kadangi apskaičiuota, jog vaikų skurdo ir socialinių bei ekonominių sunkumų ekonominis poveikis, taip pat pasekmės jiems suaugus ir dirbant kasmet sudaro 3,4 proc. ES šalių bendrojo vidaus produkto;

J.kadangi skurdas ir socialinė atskirtis yra susiję su vaikų ir jų tėvų migracija, mažumų ar negalios statusu; kadangi tarp vaikų, kuriems gresia skurdas, yra itin daug migrantų vaikų; kadangi stokodami pilietybės ar tapatybės dokumentų vaikai negali naudotis kai kuriomis pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, gimimo registracija, švietimu, sveikatos priežiūra, socialine apsauga ir būstu, ir jiems kyla didesnė prievartos ir išnaudojimo rizika; kadangi 2023 m. balandžio mėn. dėl Rusijos invazijos beveik 4 mln. ne ES piliečių pabėgo iš Ukrainos į kurią nors ES valstybę narę;

K.kadangi beveik 83 proc. romų vaikų Pagal 2020–2030 m. ES romų strateginį planą terminas „romai“ vartojamas kaip bendras terminas, apimantis įvairias skirtingas romų kilmės tautines grupes, tokias kaip romai, sintai, kalai, romanišeliai, bojašai (rudariai). Jis taip pat apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, jenišai, domai, lomai, romai ir abdalai, taip pat klajoklių populiacijas, įskaitant etninius klajoklius arba asmenis, kuriems taikomas administracinis terminas gens du voyage, ir žmones, kurie save laiko čigonais, nepaneigiant ypatingų šių grupių požymių. Ši apibrėžtis galioja visoje ataskaitoje. ES gyvena namų ūkyje, kuriam gresia skurdas; kadangi 2021 m. kas penktas romų tautybės vaikas gyveno namų ūkyje, kuriame nėra vandentiekio; kadangi romų vaikų, patiriančių didelį materialinį nepriteklių, dalis gerokai viršija pažeidžiamų vaikų dalį bendroje populiacijoje; kadangi 2022 m. šeši iš dešimties romų vaikų neturėjo galimybės naudotis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, o keturios iš dešimties romų šeimų, auginančių jaunesnius nei šešerių metų vaikus, negavo jokių subsidijų ar panašios paramos;

L.kadangi COVID-19 pandemijos padariniai, didėjančios pragyvenimo išlaidos ir karas Ukrainoje dar labiau padidino vaikų ir jų šeimų, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir ankstesnių krizių, ekonominį ir socialinį pažeidžiamumą; kadangi dabartinis pasaulinis socialinis ir ekonominis nepastovumas bei klimato kaitos keliami pavojai didina naujų krizių kilimo galimybę; kadangi anticiklinės priemonės reaguojant į pastarojo meto krizes pasirodė esą veiksmingesnės kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi nei fiskalinio konsolidavimo priemonės, grindžiamos griežto taupymo ir išlaidų mažinimo politika, kurios buvo taikomos 2008–2013 m. krizės metu;

M.kadangi dėl COVID-19 pandemijos vaikų patiriami sunkumai padidėjo, nes sutriko kasdienis gyvenimas ir socialiniai ryšiai, buvo uždarytos mokyklos, sumažėjo galimybės užtikrinti apsaugą nuo smurto šeimoje, prievartos ir nepriežiūros izoliavimo metu ir sutriko pagrindinių socialinių paslaugų teikimas; kadangi šie sunkumai didesnį poveikį turėjo pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams: galbūt jie neturėjo įrangos, interneto ar net elektros, kad galėtų mokytis internetu, o gal prarado galimybę bent kartą per dieną gauti šilto maisto ar būti šildomoje patalpoje;

N.kadangi pagal 2021 m. priimtą Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą siekiama iki 2030 m. bent 5 mln. sumažinti vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių; kadangi valstybės narės patvirtino nacionalinius skurdo mažinimo tikslus; kadangi net pasiekus šį tikslą reikštų, jog apie 15 mln. vaikų ES iki to laiko vis tiek grėstų skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi prognozuojama, jog nesiėmus tinkamų priemonių šis skaičius dar padidės, nes kils naujų sudėtingų ir tarpusavyje susijusių socialinių krizių;

O.kadangi vaikų skurdo panaikinimas yra būtinas žingsnis kuriant teisingą, lygių galimybių ir socialinę Europą dabartinei ir būsimoms kartoms; kadangi socialinis ir ekonominis statusas niekada neturėtų būti kliūtis vaikams naudotis būtiniausiomis paslaugomis; kadangi norint užtikrinti, kad vaikai ir šeimos galėtų naudotis būtiniausiomis paslaugomis, reikia sustiprinti paramą;

P.kadangi ES finansavimas leidžia nacionaliniu lygmeniu investuoti į vaikų skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties skatinimo priemones; kadangi programoms, kurios daro įvairų poveikį vaikų ir jų šeimų gyvenimui, finansuoti tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti naudojamos ne tik „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), bet ir kitų šaltinių lėšos;

Q.kadangi visi vaikai, tėvai, šeimos ir prižiūrintieji asmenys turėtų būti apsaugoti nuo diskriminacijos, pvz., diskriminacijos dėl lyties, kalbos, seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės, religijos ar tikėjimo, politinių ar ideologinių pažiūrų, tautinės, rasinės, etninės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, socialinės ir ekonominės padėties, negalios ir kitų specialių poreikių, amžiaus ar kitokio statuso;

R.kadangi šeimos darosi vis įvairesnės; kadangi paramos vaikams ir šeimos politikoje ne visada pakankamai atsižvelgiama į šeimų įvairovę ir jų gyvenimo sąlygas (pavyzdžiui, šeimos, kuriose tėvai gyvena nesusituokę, išsiskyrusių tėvų vaikai, gyvenantys dviejuose namų ūkiuose, arba vaikai, gyvenantys mišriose daugiavaikėse šeimose, globėjų šeimose, vaivorykštės šeimose) ir dėl to nukenčia šeimų gyvenimo lygis, galimybės naudotis socialinės apsaugos programomis ir išmokomis bei jų atsparumas krizėms; kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi užtikrinti teisinę, ekonominę ir socialinę šeimų apsaugą;

S.kadangi 2021 m. birželio 14 d. Taryba, siekdama užtikrinti, kad nepasiturintys vaikai galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, nemokamomis ankstyvosios vaikystės priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, nemokamu ugdymu (įskaitant papildomą mokyklinę veiklą ir galimybę gauti bent vieną sveiko maisto porciją kiekvieną mokyklos dieną), nemokama sveikatos priežiūra, sveika mityba ir tinkamu būstu, priėmė Rekomendaciją dėl vaiko garantijų sistemos; kadangi ši priemonė suteikia galimybę sumažinti skurdą ir nelygybę ir skatinti vaikų socialinę įtrauktį; kadangi Europos vaiko garantijos sistemoje nustatyta, jog pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams pagalba turėtų būti teikiama pirmenybės tvarka Šioje ataskaitoje vartojami terminai „pažeidžiamoje padėtyje esantys vaikai“ arba „nepalankioje padėtyje esantys vaikai/namų ūkiai“ vartojami vadovaujantis Vaiko garantijų sistemoje įtvirtinta apibrėžtimi, kuri apima šias grupes: benamiai vaikai arba vaikai, gyvenantys labai prastomis būsto sąlygomis; negalią turintys vaikai; psichikos sveikatos problemų turintys vaikai; migrantų kilmės arba etninei mažumai, visų pirma romų, priklausantys vaikai; vaikai, kuriems skirta alternatyvi globa, visų pirma institucinė; vaikai stabilaus pagrindo neturinčiose šeimose. Šioje ataskaitoje ši apibrėžtis taip pat apima LGBTIQ+ vaikus.; kadangi visos valstybės narės privalo parodyti savo įsipareigojimą vykdyti integruotą politiką, kuria siekiama išeiti iš užburto skurdo rato, ir atitinkamai turi skirti pakankamą ESF+ išteklių dalį nacionaliniams vaiko garantijų sistemos planams įgyvendinti; kadangi 2023 m. spalio mėn. trys valstybės narės vis dar nebuvo pateikusios savo nacionalinių veiksmų planų;

T.kadangi pagal JT VTK, kurią yra pasirašiusios visos valstybės narės, visiems vaikams turėtų būti suteikta teisė į mokslą, sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir apsaugą, teisė dalyvauti priimant jiems svarbius sprendimus, teisė į poilsį ir laisvalaikį, subalansuotą mitybą ir priežiūrą šeimos aplinkoje;

U.kadangi Taryba priėmė rekomendaciją persvarstyti Barselonos tikslus dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros ir pasiūlė nustatyti juridinę teisę į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą;

V.kadangi 2022 m. ES tik 35,7 proc. Eurostatas, „Vaikai, besinaudojantys formaliąja vaikų priežiūra arba švietimu pagal amžiaus grupes ir trukmę – proc. kiekvienos amžiaus grupės gyventojų. ES SPGS tyrimas“, 2023 9 29; duomenys atitinka vaikų iki trejų metų, kurie 1–29 valandas per savaitę naudojasi oficialiomis vaikų priežiūros paslaugomis, ir vaikų, kurie tokiomis paslaugomis naudojasi daugiau kaip 30 valandų per savaitę, procentinę dalį. jaunesnių nei trejų metų amžiaus vaikų turėjo galimybę naudotis formaliu ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, tačiau vaikų nuo trejų metų iki minimalaus privalomo mokyklinio amžiaus, nuo kurio jie turi pradėti lankyti pradinę mokyklą, atveju šis rodiklis siekia 88 proc.; kadangi tik septynios ES valstybės narės užtikrina vietą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje kiekvienam vaikui nuo šešių mėnesių amžiaus; kadangi kelios valstybės narės užtikrina finansuojamą vietą vaikų priežiūros sistemoje tik nuo trejų metų; kadangi nemokamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumas labai padidėja nuo trejų metų amžiaus ir atitinkamai didėja vaikui augant, o paskutiniaisiais metais prieš prasidedant privalomam pradiniam ugdymui tampa beveik visuotinis visoje Europoje Europos Komisija, „Eurydice“ ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą Europoje“ (angl. „Key data on early childhood education and care in Europe“), 2019 m.; kadangi Europoje dauguma šeimų, norėdamos gauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas jaunesniems nei trejų metų vaikams, turi už jas mokėti; kadangi galimybių naudotis šiomis paslaugomis trūkumas (dažnai dėl nepakankamos pasiūlos ir didelių, nuslėptų savo lėšomis padengiamų išlaidų) daro poveikį nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančioms šeimoms, nepilnoms šeimoms ir šeimoms iš mažiau išsivysčiusių regionų ir teritorijų, o tai didina vaikų ankstyvos socialinės atskirties riziką; kadangi net tose valstybėse, kuriose vidutinis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumo lygis yra aukštas, vaikai, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, retai patenka į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas dėl jų trūkumo;

W.kadangi ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra yra labai svarbūs vaikų sveikatai ir kognityviniam bei socialiniam emociniam vystymuisi; kadangi dirbantys tėvai, neturintys galimybės naudotis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis, dažnai yra priversti juos palikti neformaliosios priežiūros įstaigose, įskaitant nesertifikuotas priežiūros įstaigas; kadangi aukštos kokybės įtraukios ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos tiems vaikams užtikrina lygias švietimo galimybes ir skatina tėvų, ypač motinų, integraciją į darbo rinką; kadangi įtraukiuoju ugdymu atsižvelgiama į įvairius visų mokinių poreikius, skatinant dalyvavimą mokymosi, kultūrinių ir bendruomeninių vertybių srityse; kadangi tokios tarnybos turi turėti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų pastebėti tam tikrų sunkumų patiriančius vaikus ir jiems padėti;

X.kadangi daugumoje valstybių išlaidas švietimui, ypač susijusias su mokymo medžiaga ir kelionėmis į mokyklą, iš esmės padengia namų ūkiai, ir tai yra viena iš pagrindinių mokyklos nebaigimo priežasčių; kadangi mokyklos nebaigusių asmenų vidurkis ES yra apie 10 proc. Eurostatas, „Mokyklos nebaigę asmenys“, 2023 m., tačiau šis rodiklis didesnis tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, romų vaikų ir neįgalių vaikų grupėse;

Y.kadangi 2021 m. 3,6 proc. jaunesnių nei 16 metų ES vaikų turėjo nepatenkintų medicininių poreikių, o 4,4 proc. vaikų nurodė turintys negalią Eurostatas (2023), „Vaikų sveikatos statistika“.; kadangi netgi tose valstybėse, kuriose teisė į sveikatą yra įtvirtinta teisės aktuose, vis dar egzistuoja nelygybė ir daugelis šeimų neturi galimybės laiku pasinaudoti tinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir turi labai ribotas galimybes naudotis būtiniausiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pavyzdžiui, kreiptis į šeimos gydytoją ar slaugytoją, gauti pagalbą psichikos sveikatos srityje ir psichosocialinę paramą bei dantų priežiūrą, visų pirma dėl nepakankamos viešųjų paslaugų pasiūlos; kadangi skurde ir socialinėje atskirtyje gimusiems vaikams kyla didesnė rizika turėti daugiau sveikatos problemų; kadangi ES didėja nelygybė, susijusi su galimybėmis naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tarp miesto ir kaimo vietovių bei labiau išsivysčiusių ir mažiau išsivysčiusių regionų Eurostatas (2022), „Miesto ir kaimo Europa. Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse“; EBPO virtualioji biblioteka, „Delivering Quality Education and Health Care to All: Preparing Regions for Demographic Change – Chapter 4. Delivering quality health services in rural communities“, 2021 3 5.;

Z.kadangi lytinė sveikata yra labai svarbi bendrai asmenų, porų ir šeimų sveikatai ir gerovei; kadangi kai kurios valstybės narės bando dar labiau apriboti galimybes naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis, priimdamos labai ribojančius įstatymus, kurie kelia pavojų moterų sveikatai nėštumo ir gimdymo metu, taip pat vaikų sveikatai;

AA.kadangi skiepai yra pagrindinė priemonė, padedanti išvengti sunkių, užkrečiamų ir kartais mirtinų ligų; kadangi 14 iš 35 EBPO valstybių UNICEF (2020) „Innocenti“ ataskaitos suvestinė Nr. 16. Įtakos zonos – suprasti, kas lemia vaikų gerovę turtingose šalyse“ (angl. „Worlds of Influence - Understanding What Shapes Child Well-being in Rich Countries“), p. 4. sumažėjo skiepijimo nuo tymų lygis (bendrųjų vaikų skiepijimo programų rodiklis);

AB.kadangi vaikų psichikos sveikatos gerovė yra labai svarbi, nes gera psichikos sveikata leidžia jiems įveikti svarbiausius raidos etapus, išmokti susidoroti su problemomis ir įgyti socialinių ir emocinių įgūdžių; kadangi neigiama patirtis vaikystėje, diskriminacija, nepakankamos galimybės naudotis paslaugomis ir nestabili aplinka yra pagrindinės priežastys, dėl kurių jaunystėje atsiranda psichikos sveikatos problemų; kadangi tokios plataus masto krizės, kaip COVID-19 pandemija, kelia pavojų ištisų vaikų kartų psichinei sveikatai ir gerovei; kadangi psichikos sveikatos problemų paplitimas tarp vaikų yra tris kartus didesnis šeimose, gaunančias mažas pajamas Organizacija „Gelbėkit vaikus“ (2023),Kaip užtikrinti vaikų ateitį. Kaip COVID-19, pragyvenimo išlaidų ir klimato krizė veikia skurstančius vaikus ir ką turi daryti Europos vyriausybės“.;

AC.kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, jog maitinimas krūtimi yra vienas veiksmingiausių būdų užtikrinti ilgalaikę vaikų sveikatą ir išgyvenimą, ir rekomenduoja, kad kūdikiai pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius būtų maitinami tik krūtimi; kadangi pasaulio mastu tik du iš penkių kūdikių yra maitinami krūtimi UNICEF (2020), „Maitinimo krūtimi praktika pasaulyje“.;

AD.kadangi neįgalūs vaikai ir neįgalių tėvų vaikai vis dar patiria įvairių formų diskriminaciją ir jų teisės pažeidžiamos dėl tebesančių kliūčių visose gyvenimo srityse, būtent nepakankamų galimybių naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, gauti jų poreikius atitinkantį maitinimą, galimybių lankyti įtraukiojo ugdymo užsiėmimus ir juose dalyvauti, nepakankamos įtraukties į standartines mokyklas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir erdvių, kurios tinkamai neatitinka jų judėjimo ir psichosocialinių poreikių; kadangi šios kliūtys ir prieinamų kokybiškų priežiūros ir paramos paslaugų neįgaliesiems ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga priežiūra ir parama, trūkumas ypač pasireiškia krizių metu ir dėl to papildoma našta tenka neoficialiems globėjams, visų pirma šeimos nariams, daugiausia moterims;

AE.kadangi skurdas yra svarbus rizikos veiksnys, dėl kurio vaikai patenka į alternatyvią globą, nes jis didina vaikų ir jų šeimų pažeidžiamumą ir gali lemti situaciją, kai tėvai nebegali tinkamai pasirūpinti savo vaikais; kadangi vertinama, jog 2021 m. ES priežiūros įstaigose tebegyvena 345 000 vaikų Lerch, V. ir Severinsson, A. N. (2019), „Garantijų vaikams galimybių studija. Tikslinės grupės diskusijų dokumentas dėl vaikų alternatyvios globos“ (angl. „Feasibility Study for a Child Guarantee: Target Group Discussion Paper on Children in Alternative Care“)., o 758 018 vaikų buvo paskirta alternatyvi globa UNICEF ir „Eurochild“, 2021 m. lapkričio mėn., „Vaikai, kuriems skirta alternatyvi globa. Palyginami statistiniai duomenys deinstitucionalizavimo pažangai visoje Europos Sąjungoje stebėti“ (angl. „Children in alternative care: Comparable statistics to monitor progress on deinstitutionalisation across the European Union“).; kadangi vaikų apsaugos priemonės, įskaitant deinstitucionalizaciją, taip pat yra labai svarbios, kad vaikai galėtų pasinaudoti savo teisėmis ir išnaudoti visą savo potencialą; kadangi, siekiant užtikrinti kvalifikuotas švietimo galimybes ir kovoti su piktnaudžiavimu bei vaikų išnaudojimu, priežiūros įstaigose turi dirbti kvalifikuoti darbuotojai;

AF.kadangi kiekvienas vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo prievartos, smurto ir nepriežiūros; kadangi tyrimai rodo, jog finansinio spaudimo šeimoms ir tinkamų socialinių paslaugų trūkumo atvejais didėja piktnaudžiavimo, smurto ir nepriežiūros rizika;

AG.kadangi vienas iš penkių vaikų Europoje patiria kokios nors formos seksualinį smurtą, o dauguma prievartos atvejų įvykdomi šeimoje arba priežiūros įstaigose; kadangi vaikai sudaro apie ketvirtadalį prekybos žmonėmis aukų Europos Sąjungoje, o dauguma tų vaikų yra mergaitės, pagrobtos seksualinio išnaudojimo tikslais Europos Komisija (2021 m. kovo 24 d.). ES vaiko teisių strategija.;

AH.kadangi bendraamžių smurtas ir patyčios yra rimta problema, daranti žalą vaikų santykiams, ypač mokyklose, ir neigiamai veikianti vaikų ir jaunuolių psichinę sveikatą; kadangi 23 proc. moksleivių nurodė bent kartą per mėnesį patiriantys priekabiavimą mokykloje EBPO, 2018 m. PISA rezultatai: „What School Life Means for Students“ Lives („Kokią įtaką mokyklos gyvenimas daro mokinių gyvenimui?“); vidutiniai rodikliai EBPO šalyse.;

AI.kadangi nereikėtų pamiršti plačiai paplitusių skaitmeninių technologijų keliamo pavojaus vaikų ir jų šeimų sveikatai ir gerovei; kadangi vaikai turi teisę nebūti veikiami komercinės veiklos vykdytojų rinkodaros ir reklamos praktikos, taip pat ir skaitmeninėse erdvėse; kadangi dabartiniai internetiniai produktai ir paslaugos sukurti taip, kad vaikai nuo mažens matytų priklausomybę keliantį interneto turinį; kadangi vaikai neturi būtinų pagrindinių įgūdžių ir praktinės patirties, kad galėtų saugiai ir patikimai vartoti informaciją; kadangi tai turi pasekmių vaikų psichikos sveikatai, įskaitant miego trūkumą, nerimą, depresiją, dėmesio trūkumą ir galiausiai smegenų vystymąsi ilguoju laikotarpiu; kadangi vis dažniau naudodamiesi internetu vaikai gali susidurti su didesne žalos internete rizika, pavyzdžiui, patirti seksualinį išnaudojimą, persekiojimą ir patyčias kibernetinėje erdvėje; kadangi trečdalis mergaičių ir 20 proc. berniukų praėjusiais metais kartą per mėnesį internete susidūrė su trikdančiu turiniu; kadangi 15 proc. 15–17 metų amžiaus LGBTQI+ respondentų patyrė priekabiavimą internete dėl savo seksualinės orientacijos ar lyties Europos Komisija (2021), ES vaiko teisių strategija, p. 18.;

AJ.kadangi tik vienas iš keturių vaikų mano, kad visuomenė apskritai gerbia jų teises Europos Komisija (2021), ES vaiko teisių strategija, p. 4.; kadangi vaikams sunku pasinaudoti teise kreiptis į teismą, nes teismo proceso struktūra nėra pritaikyta prie jų poreikių;

AK.kadangi Europoje 3,6 mln. vaikų dirba Tai yra bendras Šiaurės, Pietų, Vakarų ir Rytų Europos valstybes apimantis skaičius: Tarptautinė darbo organizacija, 2021 m., „Vaikų darbo statistinis profilis: Europa ir Vidurinė Azija“., daugiausia žemės ūkio ir statybų sektoriuose; kadangi labai svarbu priimti priemones siekiant panaikinti vaikų darbą Europos Sąjungoje ir užkirsti kelią naujiems vaikų darbo atvejams, ypač kilus krizėms;

AL.kadangi aplinkos problemos, pvz., tarša, užteršta žemė ir nesaugus geriamasis vanduo, kelia grėsmę visų vaikų sveikatai, tačiau turi neproporcingai didelį poveikį tiems, kurie gyvena skurde ir nepalankiomis sąlygomis; kadangi vaikų teisę į saugią, patikimą ir švarią aplinką, teisę į ateitį be aplinkos taršos ir apsaugą nuo neigiamo klimato kaitos poveikio valstybėse narėse būtų galima geriau užtikrinti tinkamiau ir taikant vaikams atžvalgų požiūrį įgyvendinant aplinkos acquis;

AM.kadangi žaidimas yra natūralus ir veiksmingiausias būdas vaikams pažinti save, savo socialinę ir gamtinę aplinką ir simboliškai save išreikšti; kadangi tai yra esminis jų kognityvinio ir emocinio vystymosi, funkcinio savarankiškumo, gyvenimo būdo įpročių, bendravimo su kitais ir konfliktų valdymo pagrindas; kadangi vaikų dalyvavimas visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, poilsis, laisvalaikis ir sportas tiesiogiai prisideda prie jų gerovės ir padeda jiems tobulėti;

AN.kadangi finansiniai sunkumai sudaro problemų vaikams iš socialiai remtinų šeimų dalyvauti neformaliojo ugdymo ir užklasinės veiklos programose, o tai stiprina ankstyvame amžiuje patiriamą socialinę nelygybę;

Investicijos į nelygybės mažinimą

1.ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti ir užtikrinti tvarias ir tinkamas viešąsias investicijas į politiką, darančią tiesioginį ir netiesioginį poveikį vaikų gyvenimui, užtikrinant visuotines, įtraukias ir įperkamas kokybiškas viešąsias paslaugas, pvz., priežiūrą, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, švietimą, sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas, vandens prieinamumą ir sanitarijos paslaugas, taip pat visuotinę prieigą prie deramo būsto, energijos, transporto, maisto, kultūrinės ir laisvalaikio veiklos, lengvą ir nemokamą prieigą prie žaliųjų erdvių, kurias papildytų veiksmingi tiksliniai sprendimai, visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims;

2.ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis stiprinti mechanizmus, užtikrinančius prasmingą, saugų ir įtraukų vaikų, šeimų, globėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant su vaikais susijusią politiką; pabrėžia daugiadalykio požiūrio svarbą, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų rengdami integruotą strategiją, kuri padėtų kovoti su nelygybe vaikystėje, teikiant vaikų apsaugos ir šeimos gerovės paslaugas; pažymi, kad jai itin reikės struktūrinių investicijų ir veiksmingo ES ir nacionalinių fondų viešųjų lėšų panaudojimo;

3.pabrėžia, kad socialinės įtraukties politika turi sudaryti sąlygas bendram vaikų vystymuisi ir išnaudoti kiekvieno vaiko potencialą, kiek tai susiję su jų fizine sveikata ir gerove, socialiniais įgūdžiais, emociniu tobulėjimu, bendravimo įgūdžiais, bendrosiomis žiniomis ir kognityviniu bei kalbiniu tobulėjimu;

4.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti kokybiškas darbo pagal neterminuotas sutartis vietas ir novatoriškas darbo formas, užtikrinančias tvirtas darbo teises ir tinkamas darbo sąlygas, kurių pagrindas – deramas ir teisingas darbo užmokestis, garantuojantis galimybę naudotis socialine ir darbo sauga bei sveikatos apsauga, taip pat tvirtas kolektyvines derybas, kurios yra svarbus darbuotojų teisių atstovavimo ir gynimo mechanizmas; mano, kad šios priemonės taip pat būtinos siekiant padidinti profesijų patrauklumą priežiūros ir socialiniame sektoriuje ir atliepti dabartinį darbo jėgos trūkumą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, be kita ko, suteikiant motinystės, tėvystės, priežiūros ir vaiko priežiūros atostogas, sudarant lanksčias darbo sąlygas tėvams ir globėjams, įskaitant, pavyzdžiui, galimybę dirbti ne visą darbo dieną;

5.pabrėžia, kad per COVID-19 krizę sutrikęs mokymo procesas dar labiau padidino mokymosi nelygybę; ragina valstybes nares rengti papildomas trumpalaikes mokymo programas, pavyzdžiui, vasaros mokyklas ar korepetitorių kursus, kad būtų sumažintos esamos mokymosi spragos, visų pirma orientuojantis į vaikus iš pažeidžiamų namų ūkių; ragina valstybes nares įtraukti skaitmeninius įgūdžius į visų mokymosi institucijų mokymo programas, o mokytojams ir mokiniams organizuoti būtinus mokymus ir suteikti reikiamą įrangą; ragina valstybes nares užtikrinti vaikų teises ir apsaugą krizių metu, ypač nuolatinę galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis; ragina valstybes nares įvertinti per ankstesnes krizes priimtų priemonių veiksmingumą, kad jos turėtų įvairių parengtų priemonių, kurios galėtų būti aktyvuotos, pritaikytos ir naudojamos naujų krizių atveju, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios priemonės, kurių imtasi pandemijos metu (pvz., darbas namuose, mokymas internetu ir socialinė globa ir (arba) konsultavimas), nors ir buvo būtinos tuo metu, pasirodė turėjusios neigiamos įtakos vaikų ir jų šeimų socialinės įtraukties skatinimui;

6.pripažįsta itin svarbų išmokų šeimai ir vaikams, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams, kaip teisingų ir įtraukiančių socialinės apsaugos sistemų, kurios turi būti pritaikytos prie įvairių šeimyninių santvarkų ir kurios visiems, įskaitant pabėgėlių ir migrantų vaikus bei jų šeimas, suteikia galimybę laiku gauti socialinę apsaugą ir tinkamą paramą, vaidmenį, atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomą praktiką; ragina valstybes nares didinti informuotumą apie teisę gauti socialines išmokas, supaprastinti administracines procedūras ir sudaryti palankesnes sąlygas jas gauti, kad jomis būtų plačiau naudojamasi ir sykiu sprendžiama skurdo stigmatizacijos ir su juo susijusių stereotipų problema;

7.ragina ES biudžeto valdymo institucijas pasinaudoti būsima 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra siekiant sustiprinti ir geriau panaudoti ESF+, Europos regioninės plėtros fondo, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, programos „InvestEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšas, kad būtų sustiprinta struktūrinė politika ir socialinė parama vaikams ir šeimoms, atsižvelgiant į daugiasektorinį skurdo pobūdį; primena savo pakartotinius raginimus skubiai padidinti vaiko garantijų sistemos finansavimą ir 2021–2027 m. laikotarpiu jai skirti bent 20 mlrd. EUR; primygtinai reikalauja, kad šis specialusis biudžetas taptų atnaujintos DFP ir sustiprinto ESF+ dalimi; ragina Komisiją skirti visus turimus išteklius, o valstybes nares – juos visapusiškai išnaudoti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta Vaiko garantijų sistema, įskaitant ESF+, iniciatyvą „REACT-EU“ ir EGADP; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos skaidriai ir kad planuojant, įgyvendinant ir vertinant programas turėtų dalyvauti pilietinė visuomenė ir atitinkami suinteresuotieji subjektai; pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms skirti bent 5 proc. savo ESF+ išteklių tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriomis siekiama panaikinti vaikų skurdą; pabrėžia, kad tai yra minimali riba ir kad kovai su vaikų skurdu valstybės narės skatinamos panaudoti didesnę ESF+ dalį;

8.pabrėžia, kad planuojant valstybių narių biudžetų koregavimą visada turėtų būti užtikrinta reikiama pagrindinių socialinių investicijų apimtis, kad būtų įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principai ir pasiekti vaikų skurdo mažinimo tikslai;

9.pabrėžia, kad ES lėšas valdyti sudėtinga, todėl jos neprieinamos organizacijoms, turinčioms mažiau techninių išteklių; pabrėžia, kad lankstesnės, supaprastintos valdymo procedūros ir investicijos į techninę pagalbą ten, kur jos reikia, gali padėti suteikti daugiau galimybių žmonėms ir padėti daugiau vaikus ir jaunimą remiančių organizacijų; pabrėžia, kad pagal ESF+ reglamentą 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 231, 2021 6 30, p. 21). bendro finansavimo norma, skirta labiausiai skurstantiems asmenims remti, turi būti 90 proc., nes tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas gauti šį finansavimą programoms ir veiksmams, kuriais siekiama padėti šiems gyventojams išbristi iš skurdo;

10.pabrėžia, kad visuotinė ir ilgalaikė politika suteikia geresnę apsaugą nuo daugelio skurdo ir socialinės atskirties veiksnių, užtikrinant struktūrines priemones, kurias prireikus būtų galima papildyti skubiomis ir vienkartinėmis arba laikinomis tikslinėmis paramos priemonėmis, prisidedant prie šeimų atsparumo ir autonomijos stiprinimo ir jų vaikų poreikių tenkinimo;

11.ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio tam, kaip užtikrinti galimybes visuotinei prieigai prie viešųjų paslaugų atokiuose regionuose, kad būtų sumažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumai ir visiems vaikams būtų užtikrintos lygios galimybės gauti kokybišką išsilavinimą, naudotis infrastruktūra ir sveikatos priežiūra;

12.ragina valstybes nares įgyvendinti teisės aktus, skirtus motinystės, tėvystės ir tėvų teisėms apsaugoti ir stiprinti, kuriais būtų sudaromos sąlygos veiksmingiau derinti darbą ir šeimos gyvenimą ir tolygesniam priežiūros ir namų ruošos darbų pasiskirstymui, suteikiant galimybę moterims grįžti į darbą po nėštumo ir motinystės atostogų ir suteikiant pakankamai laiko ir tinkamas patalpas maitinimui krūtimi grįžus į darbą; ragina valstybes nares užtikrinti struktūrines investicijas į lengvai prieinamas medicinos įstaigas, kad būtų sustiprinta kokybiška priežiūra prieš gimdymą ir po gimdymo; pabrėžia, kad šių teisės aktų sustiprinimas gali labai paskatinti kovą su diskriminacija dėl lyties ir diskriminaciją darbo užmokesčio srityje;

13.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl tėvystės pripažinimo valstybėse narėse; ragina Tarybą sparčiai jį priimti; primena, kad tėvystės teisių fragmentacija ES yra ekonominė, teisinė ir emocinė našta vaikams ir jų šeimoms ir prieštarauja geriausių vaiko interesų principui;

14.ragina valstybes nares sukurti konsultavimo struktūras siekiant remti šeimas ir užtikrinti vaikų teisę kreiptis į teismą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti į šeimą orientuotą vaikystės politiką ir intervenciją, atsižvelgiant į šeimų poreikius ir lūkesčius ir tokiu būtu prisidedant prie sanglaudos visuomenėje didinimo;

15.pabrėžia, kad vaikų skurdas ir socialinė atskirtis reikalauja taikyti gyvenimo ciklo požiūrį, kuris padėtų nutraukti iš kartos į kartą perduodamą skurdo riziką ir pagal kurį būtų atsižvelgiama į skirtingus ankstyvos vaikystės, pradinio ugdymo ir paauglystės poreikius, vertinant kiekvieno vaiko kiekvienoje srityje patiriamą nepriteklių, kartu identifikuojant didžiausią nepriteklių patiriančius vaikus ir vertinant ne tik materialinį skurdą, bet ir daugiamatį nepriteklių; ragina valstybes nares identifikuoti vaikus, kuriems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika ir kuriuos paveikė pragyvenimo išlaidų krizė, įskaitant labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esančius vaikus, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų veiksmingai ir nemokamai naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, švietimo ir mokykline veikla, sveikatos priežiūra, taip pat gauti vieną sveiko maisto porciją kiekvieną dieną mokykloje ir veiksmingą prieigą prie sveikos mitybos ir tinkamo būsto; ragina Komisiją nedelsiant parengti plataus užmojo integruotą ES kovos su skurdu strategiją;

16.ragina Komisiją, atsižvelgiant į metinius Europos semestro ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo ciklus, rekomenduoti reformas, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis ir nelygybės mažinimas stiprinant viešąsias paslaugas ir įtraukiant socialinius partnerius Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis į nacionalinių reformų programų, šalių ataskaitų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimą ir įgyvendinimą; ragina vykdant Europos semestrą stebėti vaikų skurdo rodiklių raidą, kad būtų galima visoms valstybėms narėms pateikti tinkamą informaciją, reikalingą šiai problemai spręsti; be to, pabrėžia, kad viešųjų paslaugų mažinimas kai kuriose valstybėse narėse pakenkė socialinėms ir darbuotojų teisėms; ragina valstybes nares didinti investicijas į profesionalios priežiūros paslaugų prieinamumą ir galimybes jomis naudotis, kad būtų sumažinta neoficialiems priežiūros teikėjams tenkanti našta ir užtikrinti būtiniausi priežiūros kokybės standartai; mano, kad nepakankamos investicijos į vaiko politiką yra tarptautinių įsipareigojimų pagal Vaiko teisių konvenciją nesilaikymas;

17.apgailestauja dėl nedidelio užmojo tikslų mažinti vaikų skurdą pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir pažymi, kad to nepakaks, kad visi pažeidžiami vaikai išbristų iš skurdo; pabrėžia, kad dėl COVID-19 poveikio, karo Ukrainoje ir pragyvenimo išlaidų krizės reikia dar platesnio užmojo tikslų; apgailestauja dėl to, kad tik 19 valstybių narių nustatė nacionalinius vaikų skurdo mažinimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m; ragina valstybes nares patvirtinti plataus užmojo vaikų skurdo mažinimo tikslus siekiant tokį skurdą išnaikinti;

18.pabrėžia, kad reikia įdiegti socialinės konvergencijos sistemą Europos semestre, kad būtų galima nustatyti ir ištaisyti socialinį disbalansą, įvertinant vaikams skirtą politiką ir užtikrinant veiksmingą Europos socialinių teisių ramsčio gyvendinimą, įskaitant rezultatų suvestinės sistemą; ragina, kad socialinės konvergencijos sistemos rezultatai atsispindėtų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

Stipri viešoji politika nelygybei mažinti

19.atsižvelgdamas į sunkumus gauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas visoje Sąjungoje, pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į įtraukias ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, neapleidžiant 0–3 metų vaikų ir vaikų iš palankių ekonominių ir socialinių sąlygų neturinčių šeimų, taip sukuriant arba stiprinant viešą ir visuotinį atsaką nuo pat švietimo proceso pradžios ir užtikrinant vienodas sąlygas ir vienodas galimybes gauti išsilavinimą kiekvienam asmeniui; pabrėžia, kad turi būti pakankamai vaikų priežiūros paslaugų, kurios būtų vienodai prieinamos visoje ES; apgailestauja dėl to, kad Taryba nuvertino Komisijos pasiūlymą užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus galėtų gauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, iki 45 proc;

20.pabrėžia, kad reikia gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybę užtikrinant tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir tinkamą pedagoginį darbuotojų mokymą, kad jie įgytų žinių apie vaikų psichologiją ir vaikų chronobiologiją, kad būtų užtikrintas bendras vaikų vystymasis; pabrėžia, kad, siekdamos sudaryti sąlygas šiam pagerėjimui, valstybės narės turi užtikrinti, kad šie darbuotojai gautų deramą darbo užmokestį ir turėtų karjeros galimybes;

21.ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas gauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, informuojant tėvus apie laisvas vietas arba padedant pažeidžiamoms šeimoms atlikti administracines procedūras, ir pritaikyti šias paslaugas prie darbo rinkos realijų; primena valstybių narių pareigą užtikrinti visuotinę prieigą prie viešųjų vaikų priežiūros paslaugų; pažymi, kad tais atvejais, kai tokia prieiga yra nepakankama, privačios, namuose įkurtos ir bendradarbiavimu pagrįstos struktūros turėtų galėti papildyti viešąsias ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, jei jos visiškai atitinka tuos pačius kokybės standartus, taikomus bendram vaikų vystymuisi;

22.ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi bet kurio amžiaus vaikai turėtų galimybę gauti formalųjį ir neformalųjį, viešą, įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, įskaitant užklasinę veiklą, skatinant jų emocinį, socialinį, kognityvinį ir fizinį vystymąsi; ragina valstybes nares nustatyti tinkamą mokytojų ir mokinių proporciją, kuri būtų pagrįsta poreikiais, užtikrinant vaikų saugumą ir gerovę, kuo labiau padidinant švietimo sistemų poveikį lygių galimybių srityje ir nutraukiant iš kartos į kartą pasikartojančios atskirties ciklą;

23.pabrėžia, kad svarbu investuoti į viešą ir nemokamą švietimą, užtikrinantį individualų požiūrį į vaikus, priklausančius labiau pažeidžiamoms socialinėms grupėms; pabrėžia, kad tokio požiūrio rengimas turėtų apimti mokytojų, socialinių darbuotojų ir švietimo specialistų, šeimų ir bendruomenių bendradarbiavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su segregacija mokyklose ir kurti politiką, strategijas ir priemones, skirtas įtraukiajam švietimui skatinti; pažymi, kad labai nedaugeliu specifinių aplinkybių, pvz., sunkios negalios atvejais, gali prireikti vaikams siūlyti specialias klases ar mokyklas, tačiau pabrėžia, kad tai turėtų būti kraštutinė priemonė, nes kyla diskriminacijos ir atskirties rizika, susijusi su specialiomis klasėmis ar mokyklomis; ragina Komisiją ir valstybes nares konkrečiai užtikrinti, kad visi asmenys su negalia turėtų prieigą prie įtraukaus kokybiško švietimo, kad galėtų įveikti jiems kylančius sunkumus;

24.remiasi kai kurių valstybių narių, kuriose vadovėliai ir mokomoji medžiaga, mokyklos transportas ir sveikas maitinimas, edukacinės ir kultūrinės išvykos ir priežiūra yra nemokami, patirtimi; rekomenduoja visoms valstybėms narėms taikyti šią sistemą, nes tai yra lygių galimybių gauti išsilavinimą užtikrinimo būdas ir svarbi finansinė parama pažeidžiamiausioms šeimoms; ragina valstybes nares keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su šia patirtimi ir programomis; rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti prieigą prie nemokamo sveiko maitinimo mokyklose bent tiems vaikams, kurie yra pažeidžiami, be stigmatizacijos ir tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos; pabrėžia, kad nepasiturintys vaikai taip pat turėtų gauti nemokamo maitinimo atitikmenį tomis dienomis, kai jie nelanko mokyklos;

25.ragina valstybes nares užtikrinti visuotinę prieigą prie viešos, įperkamos ir kokybiškos motinystės, naujagimių ir pediatrinės sveikatos priežiūros, įskaitant pirminę profilaktiką, imunizacijos programas ir pirminę sveikatos priežiūrą, galimybę gauti diagnozę, gydymą ir reabilitaciją, taip pat galimybę naudotis įvairiausiomis medicinos ir terapijos specialistų paslaugomis, garantuoti moterims teisę į lytinę ir reprodukcinę sveikatą, motinystės priežiūrą ir vizitus į namus laikotarpiu prieš gimdymą ir po gimdymo ir užtikrinti galimybę naudotis šeimos gydytojų, slaugytojų, odontologų, dietologų, logopedų, oftalmologų, šeimos konsultantų, psichologų ir kitų psichikos sveikatos specialistų paslaugomis nepriklausomai nuo tėvų etninio, socialinio ar administracinio statuso; atkreipia dėmesį į vaikų skiepijimo svarbą ir būtinybę kovoti su dezinformacijos apie skiepijimo naudą šaltiniais; yra susirūpinęs dėl nuolatinio vaikams skirtų vaistų trūkumo ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti pakankamą svarbių pirminės sveikatos priežiūros pediatrinių vaistų gamybą ir atsargų kaupimą;

26.ragina valstybes nares užmegzti švietimo, sveikatos ir socialinių tarnybų partnerystę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti priežiūrą ir paramą vaikams, kuriems jos reikia, pavyzdžiui, atliekant sistemingas vaikų klausos ir regos patikras tiesiogiai mokykloje; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas įvairių socialinių, švietimo ir sveikatos tarnybų keitimuisi informacija apie vaikų vystymosi poreikius gavus išankstinį tėvų sutikimą, sykiu užtikrinant pagarbą vaikų ir jų šeimų teisei į privatumą ir geriausius vaiko interesus;

27.ragina valstybes nares tinkamai parengti, finansuoti ir įgyvendinti nacionalines strategijas, siekiant užtikrinti, kad vaikai ir jų šeimos turėtų galimybę gauti sveiko ir įperkamo maisto; primena, kad nuolat ribotos galimybės gauti šviežio, įperkamo ir sveiko maisto sukelia sveikatos problemas, ypač mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems žmonėms, gyvenantiems prasto susisiekimo ir aptarnavimo vietovėse; primygtinai ragina valstybes nares įtraukti sveiką maistą į savo visuomenės sveikatos strategijas, skatinant mitybos įvairinimą ir, prireikus, papildymą maisto papildais, siekiant apsaugoti vaikus nuo neigiamo netinkamos ar nepakankamos mitybos poveikio; ragina imtis veiksmų, siekiant didinti sveikų ir įperkamų maisto produktų prieinamumą, ir tuo pačiu metu neskatinti vaikų ir paauglių vartoti daug cukraus ir riebalų turinčių maisto produktų ir gėrimų;

28.ragina valstybes nares užtikrinti ir stiprinti sklandų bendradarbiavimą ir tinkamą finansinę paramą specialioms pagalbos maistu nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis viešojo ir privačiojo sektorių struktūromis, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su ekonominiu dabartinės krizės poveikiu ir geriau remti nukentėjusias šeimas; pabrėžia, kad būtina skubiai atkreipti dėmesį į dabartinę pagalbos maistu krizę, su kuria susiduria tiek atitinkamos struktūros, tiek ekonomiškai pažeidžiamos šeimos ir jų vaikai; ragina valstybes nares keistis žiniomis ir patirtimi tėvų užimtumo rėmimo srityje įgyvendinant ES tarpusavio mokymosi programą;

29.mano, kad Komisijos psichikos sveikatos strategijoje ir nacionaliniuose veiksmų planuose nepakankamai atsižvelgiama į psichologines problemas, kylančias dėl skurdo ir socialinės atskirties; ragina valstybes nares remti pažeidžiamose padėtyse atsidūrusias šeimas teikiant individualizuotas ir specialiai pritaikytas socialines paslaugas, psichikos sveikatos ir psichosocialinę paramą;

30.atkreipia dėmesį į 2022 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatą „Skaitmeninis dešimtmetis vaikams ir jaunimui: nauja Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ ir ragina vykdyti bendrą politiką, kuria būtų siekiama apsaugoti vaikų psichikos sveikatą nuo pernelyg didelio interneto turinio poveikio ir naudojimo;

31.prašo Komisijos ir valstybių narių aktyviai skatinti maitinimą krūtimi, laikantis PSO rekomendacijų;

32.palankiai vertina 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją kaip konkretų būdą užtikrinti asmenims su negalia galimybę naudotis lygiomis teisėmis ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog rengiant, įgyvendinant ir stebint ES politiką ir iniciatyvas būtų tinkamai atsižvelgta į negalią, ypač į kliūtis ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikai; ragina Komisiją sparčiau rengti savo pasiūlymą Europos Komisija, 2022 m. gegužės mėn., „Check progress on the Strategy for the Rights of Persons with Disabilities“. dėl asmenims su negalia skirtų pažangiųjų socialinių paslaugų sistemos ir užtikrinti, kad šia sistema taip pat būtų gerinamos neįgalių vaikų ir neįgalių tėvų vaikų galimybės naudotis pažangiosiomis socialinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad vaikams, kuriems reikalinga priežiūra, ir vaikams su negalia ir (arba) kognityviniais sutrikimais reikia specialių ir tikslinių priemonių, ypač krizės metu, taip pat specialių švietimo ir priežiūros paslaugų, siekiant kovoti su nelygybe ir socialinės integracijos stoka;

33.ragina valstybes nares parengti specialias paramos neįgaliems tėvams ir neįgalių vaikų tėvams priemones ir užtikrinti prieinamą informaciją apie jiems teikiamą paramą; pripažįsta į šeimą orientuotos ankstyvosios vaikystės intervencijos naudą ir ragina Komisiją bei valstybes nares integruoti šią sritį į visas susijusias politikos sritis, pavyzdžiui, vaiko teisių ir asmenų su negalia apsaugos politiką, taip pat skatinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares, planuojant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą asmenų su negalia gyvenimo lygį ir socialinę apsaugą, ypač krizių ir pereinamųjų laikotarpių metu, atsižvelgti į neįgalumo aspektą ir prasmingai konsultuotis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis;

34.ragina valstybes nares didinti socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos veiksmingumą, be kita ko, sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą ir investuojant į jų profesinį tobulėjimą užtikrinant tęstinio mokymo galimybes, taip pat užtikrinant deramą darbo užmokestį ir deramas darbo sąlygas;

35.ragina Komisiją ir valstybes nares kuo plačiau naudotis Europos vaiko garantijų sistema kaip socialiniu atsaku, palengvinančiu skurdą ir atskirtį patiriančių vaikų ir šeimų socialinę integraciją ir socialinę įtrauktį, ypač nustatytose tikslinėse grupėse ir atokiausiose vietovėse; pabrėžia, kad turimų lėšų akivaizdžiai nepakanka esamoms struktūrinėms problemoms spręsti, kurios dar labiau paaštrėjo dėl kumuliacinio viena po kitos einančių krizių ir viešųjų investicijų trūkumo poveikio; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti investicijas ir stiprinti vaikų apsaugos sistemas bei socialinės gerovės paslaugas, kad būtų galima greitai įgyvendinti vaiko garantijų sistemą, atsižvelgiant į naujas krizes ir didėjantį vaikų, kuriems reikia pagalbos, skaičių Organizacija „Gelbėkit vaikus“, 2023 m., „Kaip užtikrinti vaikų ateitį.Kaip COVID-19, pragyvenimo išlaidos ir klimato krizė veikia skurstančius vaikus ir ką turi daryti Europos vyriausybės“.;

36.pakartoja savo prašymą toms valstybėms narėms, kurios dar nepaskelbė savo nacionalinio veiksmų plano pagal Europos vaiko garantijų sistemą, tai padaryti, kad vaikai, kuriems to reikia, galėtų nedelsiant tuo pasinaudoti; ragina valstybes nares reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti savo nacionalinius veiksmų planus, vykdyti savo politinį įsipareigojimą imantis visapusiškų plataus užmojo veiksmų ir įdiegti stebėsenos ir vertinimo sistemas, nustatant aiškius, įvairius sektorius apimančius ir palyginamus parametrus, investuojant į veiksmingą ir efektyvų duomenų rinkimą ir konkretesnius tikslus bei atspindint Vaiko garantijų sistemos tikslus; ragina valstybes nares užtikrinti Europos vaiko garantijų sistemos, kaip kovos su skurdu strategijos, ir sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos, kaip aktyvios darbo rinkos politikos, suderinamumą ir sinergiją, kad būtų apimtas visas amžiaus laikotarpis nuo gimimo iki pilnametystės;

37.ragina Komisiją ir valstybes nares didinti socialinę paramą, konkrečiai skirtą tėvams, kurie yra bedarbiai arba patiria dirbančiųjų skurdą, visų pirma užtikrinant minimalias pajamas; ragina Komisiją, laikantis subsidiarumo principo, pasiūlyti pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų, kurioje būtų nustatyti minimalūs bendri standartai ir metodikos, kad būtų užtikrintos prieinamos, palankios ir tinkamos minimalių pajamų sistemos;

38.pabrėžia teisę į deramą, įperkamą, įtraukų, efektyviai energiją vartojantį ir kokybišką būstą, kuris atitiktų vaikų ir jų šeimų poreikius ir užtikrintų jų gerovę, privatumą ir gyvenimo kokybę; apgailestauja dėl būsto politikos, pagal kurią šeimos išstumiamos iš kelių valstybių narių miestų, socializavimosi galimybes iškreipiančių mechanizmų ir pagrindinių paramos tinklų silpnėjimo, nes taip didinama vaikų atskirtis; ragina valstybes nares propaguoti viešąją būsto politiką, kuria būtų kovojama su spekuliavimu nekilnojamuoju turtu, investuojama į socialinį ir tvarų būstą ir užtikrinama teisė į jį; ragina Komisiją parengti plataus užmojo planą, kaip patenkinti visų ES piliečių būsto poreikį, remiant socialinio būsto plėtrą ir sykiu užtikrinant didesnį būsto subsidijų prieinamumą, ir kaip panaikinti benamystę iki 2030 m. taikant prevencines ir būsto strategijas; primena, kad dėl prastėjančio būsto fondo, kuris turi įtakos energijos vartojimo efektyvumui, ir kylančių energijos kainų vaikai ir jų šeimos tampa pažeidžiami;

39.ragina valstybes nares įvertinti infliacijos ir pragyvenimo išlaidų didėjimo poveikį įvairioms socialinėms ir ekonominėms grupėms, siekiant parengti tikslines priemones pažeidžiamiausiems namų ūkiams, visų pirma susijusias su maistu, energija, transportu, interneto ryšiu ir kitomis būtiniausiomis prekėmis, atsižvelgiant į vaikų ir lyčių aspektą, siekiant sumažinti didėjančių pragyvenimo išlaidų poveikį vaikams ir jų šeimoms ir su tuo kovoti finansiškai; ragina valstybes nares parengti tikslines priemones siekiant kovoti su šiuo poveikiu ir palengvinti socialinių išmokų ir darbo užmokesčio koregavimą atsižvelgiant į infliaciją;

Kova su diskriminacija ir socialine atskirtimi

40.smerkia visų formų smurtą, prievartą, išnaudojimą ir nepriežiūrą, įskaitant internetines formas, susijusius su vaikais, taip pat smurtą prieš moteris, smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą dėl lyties; ragina valstybes nares sukurti, sustiprinti ir įgyvendinti integruotas prevencijos ir vaikų bei kitų nukentėjusiųjų apsaugos sistemas siekiant panaikinti smurtą, prievartą, išnaudojimą ir nepriežiūrą; pabrėžia, kad šios sistemos turėtų būti kuriamos bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis viešosiomis tarnybomis (įskaitant mokyklas ir sveikatos įstaigas), kad būtų galima greitai reaguoti, apsaugant ir įgalinant vaikus bei propaguojant jų interesus; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti smurtui tarp vaikų, įskaitant smurtą elektroninėje erdvėje ir patyčias, taip pat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje, siekiant parengti veiksmingą atsaką, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių vaikams;

41.smerkia visų formų diskriminaciją; pabrėžia, kad diskriminacija turi tiesioginių padarinių vaikams ir jų šeimoms, nes trukdo jiems patekti į darbo rinką, gauti būstą ir naudotis pagrindinėmis paslaugomis; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti visuomenės informuotumą, kad būtų nutrauktas pažeidžiamų vaikų ir šeimų stigmatizavimas, stereotipinis vertinimas ir socialinė atskirtis, kad žmonės suprastų, jog gali būti taip, kad šeimos nekontroliuoja aplinkybių, dėl kurių jos tampa pažeidžiamos;

42.apgailestauja, kad dėl romų šeimose egzistuojančio skurdo ciklo romų vaikai, palyginti su ne romų kilmės vaikais, pernelyg dažnai patenka į socialinės apsaugos įstaigas; atkreipia dėmesį į tai, kad romų vaikai ir jų šeimos dažnai pirmieji nukenčia krizės metu; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Vaiko garantijų sistemą ypatingą dėmesį skirti išskirtinėms problemoms, su kuriomis susiduria romų vaikai, dažnai patiriantys didžiulį skurdą, atskirtį ir diskriminaciją visose gyvenimo srityse; ragina valstybes nares įgyvendinant ES romų strateginę programą pirmenybę teikti veiksmingoms priemonėms ir konkretiems veiksmams, kuriais siekiama gerinti šeimos padėtį ir gyvenimo sąlygas, vaikų sveikatą ir gerovę, ikimokyklinį ugdymą ir skatinti atsakingą tėvystę;

43.pabrėžia, kad reikia investuoti į pabėgėlių ir vaikų migrantų, ypač nelydimų nepilnamečių ir vaikų be pilietybės bei jų šeimų, rėmimą ir tolesnius veiksmus, taip pat užtikrinti pakankamus ir kvalifikuotus priežiūros teikėjus, kokybiškas priimančiąsias įstaigas ir priėmimo bendruomenes, kad būtų sumažinta nelygybė ir skatinama vaikų ir jų šeimų socialinė įtrauktis; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog visa atitinkama politika ir sprendimai būtų suderinti su ES vaiko teisių strategija; rekomenduoja, kad nelydimų vaikų ir jaunų prieglobsčio prašytojų įtraukties procese būtų kuo mažiau naudojamasi apgyvendinimu įstaigose;

44.rekomenduoja valstybėms narėms parengti aktyvią socialinę politiką, pagal kurią būtų kovojama su esminėmis vaikų pateikimo į įstaigas priežastimis, užtikrinant, kad vaikai nebūtų apgyvendinami įstaigose dėl skurdo ir atskirties; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vaikų ir jaunimo apgyvendinimas įstaigose būtų vykdomas tik kraštutiniu atveju, ir investuoti į vaikų ir jaunimo perkėlimą į alternatyvias priežiūros sistemas, siekiant palengvinti perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos, visapusiškai laikantis įsipareigojimų, įtvirtintų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir kitose pagrindinėse žmogaus teisių priemonėse;

45.ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį vaikų darbo problemoms Europoje ir įvertinti galimą biudžeto išlaidų mažinimo švietimo ir mokymo, taip pat socialinės politikos ir paramos šeimoms srityse poveikį vaikų darbui; šiuo požiūriu palankiai vertina rekomendacijas TDO-UNICEF, 2021 m., „Vaikų darbas. 2020 m. pasauliniai įverčiai, tendencijos ir tolesni veiksmai“. panaikinti vaikų darbo priežastis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo inspekcijos turėtų pakankamai išteklių duomenims rinkti, vaikų darbui stebėti ir prevenciniams bei taisomiesiems veiksmams vykdyti;

46.ragina valstybes nares ir Komisiją aktyviai dalyvauti kovojant su prekyba vaikais bet kokios rūšies išnaudojimo tikslais, įskaitant darbą, priverstines santuokas, neteisėtą įvaikinimą, neteisėtą veiklą ir seksualinį išnaudojimą;

Kiekvieno vaiko teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, dalyvavimą ir žaidimą

47.pabrėžia, kad aplinkos tarša ir klimato kaita daro neproporcingai didelį poveikį mažesnes pajamas gaunančioms grupėms ir kad dėl to dažniau kyla su sveikata susijusių problemų, trumpėja gyvenimo trukmė ir mažėja vaikų galimybės gyvenime; pabrėžia, kad svarbu pritaikyti gyvenimo, priežiūros ir švietimo įstaigas prie ekstremaliųjų klimato situacijų ir integruoti į vaikus atsižvelgiantį požiūrį į šią problemą, įskaitant šių įstaigų dalyvavimą susijusioje veikloje ir įgūdžių, reikalingų su klimato kaita susijusiai pertvarkai, įgijimą; ragina valstybes nares rengiant savo prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo planus atsižvelgti į tai, kas išdėstyta pirmiau, įtraukiant konkrečius vaikams ir jaunimui skirtus sprendimus, užtikrinant, kad būtų gerbiama teisė į saugią, patikimą ir švarią aplinką, ir užtikrinant jaunosios kartos informuotumą;

48.pabrėžia teisę į kultūrą, sportą ir laisvalaikį, taip pat teisę į atviras erdves ir sveiką aplinką visiems vaikams, kaip nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje; ragina valstybes nares skatinti tinkamą užklasinę ir laisvalaikio veiklą, kuri suteiktų galimybę vaikams po pamokų ir per atostogas praleisti laiką atliekant fiziškai ir protiškai stimuliuojančią veiklą nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės kilmės aplinkos ir šeimos padėties; ragina valstybes nares pasinaudoti turimomis Europos lėšomis, kad būtų skatinamas vienodas vaikų iš socialiai remtinų šeimų dalyvavimas užklasinėje ir laisvalaikio veikloje; ragina valstybes nares sukurti politiką, kuri įgalintų tėvus rūpintis savo vaikais ne vaikų priežiūros įstaigose visą jų vaikystę, ypač ankstyvoje vaikystėje;

49.pabrėžia sustiprintos ES sporto strategijos, pagal kurią vaikai ir jaunimas būtų skatinami dalyvauti sporto ir fizinio lavinimo veikloje, neatsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę padėtį, ir būti lauke nepriklausomai nuo jų amžiaus ir pasirengimo lygio, svarbą; pabrėžia pagrindinį sporto vaidmenį gerinant vaikų sveikatos atsparumą ir lėtinių ligų prevenciją; pakartoja, kad komandinis sportas yra socialinės įtraukties varomoji jėga;

50.rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms parengti gaires, kuriomis būtų remiamas vaikų dalyvavimas politikos formavimo procese, įdiegiant mechanizmus, kuriais skatinamas vaikų dalyvavimas priimant sprendimus, darančius įtaką jų gyvenimui, ir kuriais suteikiama galimybė vaikams išreikšti savo nuomonę, pagrįstą žiniomis, ir skatinama tai daryti, užtikrinant, kad ši nuomonė atsispindėtų pagrindiniuose vaikams įtaką darančiuose sprendimuose;

51.rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės, vykdydamos vaikų politiką arba politiką, kuri daro poveikį vaikams, pabrėžtų teisę žaisti ir teisę į rekreacinę veiklą kaip struktūrinį visapusiško vaikų vystymosi elementą, sukurdamos infrastruktūrą ir programas, atspindinčias šios teisės svarbą;

° °

52.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.